Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Latožienės, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinas nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Civilinių ieškovų UAB „Rimi Lietuva, UAB „Maxima LT“, UAB „K. S. Lithuania“ civiliniai ieškiniai tenkinti pilnai ir priteista iš G. K. UAB „Rimi Lietuva“ 157,96 Eur turtinės žalos atlyginimo, UAB „Maxima LT“ 179,96 Eur turtinės žalos atlyginimo, UAB „K. S. Lithuania“ 189 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Priteista iš G. K. 35,54 Eur proceso išlaidų (dokumentų įteikimo) valstybei.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo prašymai ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. 2024 m. kovo 20 d. prašyme pakeisti veikos kvalifikavimą G. K. buvo prašoma kaltinimus dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 4 dalyje (2022-07-12 vagystė iš prekybos centro „RIMI SHM“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini)), BK 178 straipsnio 4 dalyje (2022-08-11 vagystė iš „Maxima LT“ UAB parduotuvės „Maxima X-940, esančios (duomenys neskelbtini)) BK 178 straipsnio 4 dalyje (2022-10-27 vagystė iš UAB „K. S. Lithuania“ parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini)) pakeisti, veiką perkvalifikuojant pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (5 t., b. l. 114), ir išdėstant taip, kaip nurodyta šios nutarties 1 punkte. Palyginus pirminį ir vėliau patikslintą kaltinimą, matyti, kad vagysčių faktinės aplinkybės iš esmės tos pačios, tačiau kaltinimas pakeistas siekiant teisingai teisiškai kvalifikuoti G. K. inkriminuotas nusikalstamas veikas, t. y. kaltinimas iš trijų baudžiamųjų nusižengimų tikslinamas į vieną nusikaltimą. Kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikanti prokurorė, nepažeisdama BPK 256 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, rašytinį prašymą pakeisti kaltinimą BPK 256 straipsnio 1 dalies pagrindu pateikė iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Iš pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 20 d. posėdžio protokolo matyti, kad prokurorė teismo posėdžio metu informavo proceso dalyvius apie prašymą pakeisti kaltinimą, o proceso dalyviai susipažino su pateiktu kaltinimu. Iškart po to teismas teiravosi, ar reikia laiko pasiruošti gynybai. Kaltinamasis ir jo gynėjas šia teise pasinaudojo - išreiškė prašymą suteikti laiko pasiruošti gynybai, dėl ko byloje buvo paskelbta pertrauka, suteikiant kaltinamajam papildomo laiko pasiruošti gynybai. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, akivaizdu, kad šiuo atveju buvo įvykdytas esminis įstatymo reikalavimas (BPK 256 straipsnio 3 dalis), užtikrinantis kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir nuo jo gintis, todėl teigti, kad buvo suvaržyta kaltinamojo teisė į gynybą, negalima.

8. Nors apeliantas taip pat teigia, kad pareikštas kaltinimas yra nesuprantamas, kadangi jame nėra nurodytas sumanymo, pavogti turtą, laikas ir vieta, tačiau tokie argumentai yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės (BK 219 straipsnio 3 punktas). Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamoje byloje surašytas kaltinamasis aktas yra pakankamai konkretus, G. K.inkriminuotos nusikalstamos veikos kaltinamajame akte aprašytos išsamiai ir pakankamai aiškiai, laikantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Kaltinamajame akte aprašant G. K.inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jų padarymo laikas, vieta, būdas, konkretūs kaltinamojo veiksmai ir kitos reikšmingos aplinkybės buvo nurodyti tiek, kiek jie nustatyti byloje surinkta medžiaga ir kiek buvo būtina, spendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Iš kaltinamojo akto yra aiški nusikaltimų padarymo schema, taip pat nusikalstamų veikų aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Teisminio nagrinėjimo metu, prokuroro prašymu pateiktas patikslintas kaltinimas G. K. taip pat atitinka BPK 219 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šiuo atveju pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme G. K.naudojosi advokato teisine pagalba, todėl turėjo realią galimybę išsiaiškinti visus jam kylančius neaiškumus dėl reiškiamo kaltinimo esmės ir pagrindo. Kaip matyti, G. K. teisme duotų parodymų turinys patvirtina, kad kaltinimo turinį jis suprato, tačiau kaltę pripažino ne dėl visų jam inkriminuojamų veikų, taip pat neigė, kad veikė turėdamas vieningą sumanymą vogti. Apeliantas kartu su gynėju buvo pasiruošę procesui ir aktyviai gynėsi nuo pareikštų kaltinimų, pateikdami teismui savo gynybos poziciją. Dėl to teigti, kad kaltinamasis aktas surašytas netinkamai, ar, kad G. K. pateiktas kaltinimas buvo neaiškus ir dėl to, būtina grąžinti byla prokurorui, nėra jokio pagrindo.

9. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš UAB „Maxima LT“ buvo pradėtas neteisėtai, o tai yra esminis BPK pažeidimas. Apeliantas pažymi, kad pateikdamas pareiškimą dėl vagystės, UAB „Maxima“ parduotuvės atstovas nepateikė nustatytos formos įgaliojimo, todėl tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir pats kaltinimas dėl šios vagystės yra neteisėtas. Tokie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

10. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog buvo padaryta nusikalstama veika ar, kad nusikalstamais veiksmais jam buvo padaryta žala, turi teisę kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamu atveju tokia teise pasinaudojo UAB „Maxima LT“ atstovas (direktorės pavaduotoja – L. P.). Parduotuvės direktorės pavaduotoja į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi 2022-08-25, t. y. po to, kai apsaugos darbuotojai ją informavo, jog 2022-08-11 apie 7.36 val. į parduotuvę atėjęs vyriškis paėmė keturis vienetus išmaniųjų laikrodžių WESTROOM Round fashion Fitness Wtch, kurių vieneto vertė – 44,99 Eur., ir nesusimokėjęs praėjo pro kasas. Viso pavogta prekių už 179,96 Eur. Parduotuvės atstovė dėl vagystės prašė pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 15-17). Nors apeliantas tvirtina, kad pateikdamas pareiškimą dėl vagystės, UAB „Maxima“ parduotuvės atstovas nepateikė nustatytos formos įgaliojimo, tačiau vien tai neleidžia teigti, jog pareiškimas yra neteisėtas. Pažymėtina, kad šiuo atveju, ikiteisminį tyrimą buvo prašoma pradėti dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Be to, 2022-08-26 įmonės atsakingas asmuo – L. P., pateikė įmonės vardu pasirašytą pareiškimą, kuriuo buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įvykdytos vagystės, kurios metu parduotuvei UAB „Maxima LT“ buvo padaryta 179,96 Eur žala. Visi šie veiksmai, tiek ir tolimesni įmonės veiksmai rodo jos siekį pradėti baudžiamąjį persekiojimą dėl įvykdytos vagystės. Dėl to, vien pirmojo dokumento (pareiškimo) formalus neatitikimas, neleidžia vertinti, jog ikiteisminis tyrimas pradėtas neteisėtai ir nepagrįstai. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas esant tiek teisiniam, tiek faktiniam pagrindui, t. y. ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas BPK 166 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – gavus pareiškimą apie galimai padarytą nusikalstamą veiką.

11. Dėl 2022-08-11 vagystės iš UAB „Maxima LT“ teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad G. K. neigia pavogęs keturis išmaniuosius laikrodžius. Pasak G. K., jis paėmė tris laikrodžių dėžutes ir nežino kaip kaltinime atsirado dar viena dėžutė. Tačiau tokia apelianto versija yra motyvuotai paneigta skundžiamo nuosprendžio 8-9 puslapiuose, todėl teisėjų kolegija šių motyvų nebekartoja. Nors apeliantas teigia, kad vaizdo įrašas yra suklastotas, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Priešingai, byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip vyriškis su pirkinių krepšiu įeina į prekybos centro salės dalį; vėliau krepšyje matyti šviesios spalvos objektai, galimai dėžutės; vyriškis kažką laiko ir rankose; vėliau vyriškis pasisuka į pirkinių lentyną, pakuoja rankose turimą objektą, sustoja; prie lentynos atsitupia, atsistoja, ištiesia ranką link lentynos, kažką padeda, palieka, nueina; padeda krepšį, kuris tuščias ir išeina po kasas; vėliau minėtoje vietoje buvo atrastos 4 išmaniųjų laikrodžių dėžutės, kuriose nebuvo laikrodžių, atitinka liudytojų Ž. G., L. P. parodymus, įvykio vietos ir apžiūros protokoluose užfiksuotas aplinkybes bei vienareikšmiškai patvirtina, kad būtent G. K. paėmė visus keturis išmaniuosius laikrodžius „WESTROM Round fashion Fitness Watch“ ir tokiu būdu slapta pagrobė svetimą, „Maxima LT“ UAB priklausantį 179,96 eurų vertės turtą. Dėl to, tenkinti apelianto prašymą ir iš šio epizodo jį išteisinti nėra jokio pagrindo.

12. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl 2022-07-12 vagystės iš parduotuvės UAB „RIMI“ jis prisipažįsta, tačiau tvirtina, kad jis pavogė ne keturis butelius alkoholinių gėrimų, kaip nurodyta kaltinime, o du. Tačiau tokia G. K. versija yra paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad 2022-07-12 apie 21.10 val. parduotuvėje „RIMI“ G. K. į sportinį krepšį susidėjo alkoholinių gėrimų butelius. Liudytojos V. J., G. V. parodymai, UAB „RIMI“ pareiškimas, I. K. tarnybinis pranešimas, parduotuvės vaizdo įrašas patvirtina, kad į sportinį krepšį G. K. susidėjo iš viso 4 butelius alkoholinių gėrimų - du butelius viskio „THE GLENLIVET 12“, vieną butelį viskio „GLENMORANGE10'“ bei vieną butelį konjako „COURVOISER VSOP“. Kad šie buteliai buvo pavogti, t. y. išnešti iš parduotuvės „RIMI“ už juos nesumokėjus, patvirtina liudytojo G. V. parodymai, kad 2022-07-13 pastebėjus, jog alkoholio skyriuje trūksta alkoholinių gėrimų, buvo peržiūrėti vaizdo įrašai ir nustatyta, kad alkoholinius gėrimus pavogė 2022-07-12 apie 21.10 val. paspirtuku atvažiavęs vyras. Sutikrinęs su pardavimais, nustatė 4 butelių trūkumą. Šias aplinkybes iš esmės patvirtina ir vaizdo įrašas. Nors vaizdo įraše tiesiogiai nėra užfiksuota kaip G. K. susidėjo į krepšį visus alkoholinių gėrimų butelius, tačiau tai jo kaltės nepaneigia. Kaip jau minėta, liudytojas G. V. parodė, kad 2022-07-13, t. y. kitą dieną po to, kai G. K. susidėjo alkoholinių gėrimų butelius į sportinį krepšį, pastebėjo 4 butelių alkoholinių gėrimų trūkumą. Čia svarbu pastebėti, kad parduotuvė dirba nuo 08.00 val. iki 22.00 val.. Taigi, vagystė įvykdyta iš esmės prieš pat parduotuvės uždarymą, t. y. 21.10 val. Jokių kitų asmenų, imančių minėtus alkoholinius gėrimus, nei parduotuvės darbuotojai nei vaizdo įrašai neužfiksavo, todėl darytina išvada, kad būtent G. K. susidėjo visus 4 alkoholinių gėrimų butelius į sportinį krepšį ir juos pagrobė. Apelianto skundo teiginiai, kad ši vagystė buvo įvykdyta bendrininkų grupe, yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais duomenimis ir taip pat niekaip nepaneigia vagystės fakto.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad UAB „RIMI“ atstovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių pavogtų butelių kainą vagystės metu. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Teismų praktikoje nurodoma, kad paprastai kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius. Iš UAB „RIMI“ parduotuvės pateikto pareiškimo matyti, kad 2022-07-12 parduotuvėje UAB „RIMI“ butelio viskio „THE GLENLIVET 12“ kaina 39,99 eurų (2 vnt. – 79,98 eurų), butelio viskio „GLENMORANGE10'“ - 37,99 eurų, o butelio konjako „COURVOISER VSOP“ - 39,99 eurų. (1 t., b. l. 90). UAB „RIMI“ direktorės V. J. pateiktame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad parduotuvei buvo padaryta 157,96 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 104). Nors įvykio vietos apžiūros protokole ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu nurodytos alkoholinių gėrimų kainos skyrėsi nuo kainų vagystės metu, ką pažymi ir apeliantas, tačiau, kaip jau ir minėta, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Aptariamos vagystės metu (2022-07-12) pavogtų prekių vertė buvo 157,96 Eur ir šią vertę patvirtina byloje pateikti įsigijimo/buhalteriniai dokumentai. Nagrinėjamu atveju, bylos įrodymais (vaizdo įrašu, liudytojų parodymais bei kitais) įrodyta, kad G. K. iš UAB „RIMI“ pagrobė minėtus keturis alkoholinių gėrimų butelius, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog G. K. iš parduotuvės UAB „RIMI“ pagrobto turto vertė yra 157,96 eurų.

14. Apeliaciniame skunde apeliantas neginčija grąžto vagystės iš parduotuvės UAB „K. S. Lietuva“, tačiau tvirtina, kad vagystės metu internetinėje svetainėje šis grąžtas kainavo 120 Eur, t. y. žymiai mažesnė kaina nei nurodyta kaltinime. Tačiau ir su šiais apelianto skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kaip jau minėta, jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoženklius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2022-11-09 G. K. pagrobė UAB „K. S. Lithuania“ 189 Eur vertės turtą - gręžtuvo ir suktuvo SKIL akumuliatoriaus komplektą. Šio daikto vertę pirmosios instancijos teismas nustatė vadovaudamasis bendrovės pareiškime, civiliniame ieškinyje, papildomai pateiktame bendrovės rašte bei liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, kad gręžtuvo ir suktuvo SKIL akumuliatoriaus komplektas iš UAB „K. S. Lithuania“ priklausančios parduotuvės buvo pavogtas iš prekybos salės, kurioje šio daikto kaina prekės etiketėje-kainoženklyje buvo nurodyta – 189 Eur. Dėl to, visiškai pagrįstai pagrobtos prekės vertė buvo nurodyta „lentynos“ kaina, t. y. kaina, kuri buvo nurodyta prekės etiketėje-kainoženklyje. Tai atitinka minėtą kasacinio teismo praktiką, kad pagrobtų prekių vertė nustatoma remiantis šių prekių rinkos kaina, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu viešai buvo nurodyta prie prekės. Nors apeliantas tvirtina, kad šio daikto kaina internetinėje parduotuvėje buvo žymiai mažesnė, tačiau šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas pateikė kitų pardavėjų siūlomas kainas šiuo metu, tačiau tai niekaip nepaneigia teismo nustatytos pagrobto daikto - gręžtuvo ir suktuvo SKIL akumuliatoriaus komplekto vertės vagystės metu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog G. K. pagrobė UAB „K. S. Lithuania“ 189 Eur vertės turtą.

15. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jo padarytas nusikalstamas veikas (3 vagystes iš parduotuvių) kvalifikuoti kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką, nurodytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

16. Pagal BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-20-976/2022).

17. Taigi, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-51-719/2023).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-186-689/2020, 2K-P-51-719/2023 ir kt.).

19. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad nuteistasis G. K. laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. spalio 27 d. per tris kartus iš 3 skirtingų parduotuvių pavogė 526,92 Eur vertės prekių. Pabrėžtina ir tai, kad be šių vagysčių, įtrauktų į kaltinimą, G. K. laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 22 d. iki 2023 m. sausio 30 d. net 64 kartus baustas administracine tvarka už smulkias vagystes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad šie teisės pažeidimai nebuvo įtraukti į kaltinimą, tačiau šios aplinkybės yra labai svarbios vertinant galimą nuteistojo gaunamų pajamų šaltinį, tiek ir bendrą jo sumanymą, iš kur ir kokiu būdu tas lėšas jis ketino gauti. Be kita ko, iš LITEKO duomenų matyti ir tai, kad G. K. atžvilgiu yra nagrinėjamos ir kitos baudžiamosios bylos, kuriose jis yra kaltinamas svetimo turto pagrobimu. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis vogė reguliariai, tarp įvykdytų vagysčių buvo nedideli laiko tarpai, vagystės įvykdytos iš parduotuvių, esančių (duomenys neskelbtini). Iš parduotuvių buvo pavogti lengvai parduodami daiktai – alkoholiniai gėrimai, laikrodžiai, viena vagystė, t. y. gręžtuvo ir suktuvo SKIL akumuliatoriaus komplekto, įvykdyta dėl kito asmens (apeliantas tvirtino, kad reikėjo T.). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad laikotarpiu, kuriuo buvo padarytos vagystės, G. K.nedirbo ir neturėjo jokių kitų nuolatinių ir oficialių pajamų. Pats nuteistasis, apklausiamas teisme (2024-03-08) parodė, kad vykdydavo smulkias vagystes, pagrobtus daiktus parduodavo, nes reikia pinigų maistui, nėra ko valgyti, kiekvieną dieną pradeda gyvenimą nuo nulio. Nors G. K. apeliaciniame skunde teigia, kad neturėjo jokios bendros išankstinės tyčios ir vieningo sumanymo nuolat vogti, kad pinigų turėjo iš kitų vagysčių, sukčiavimų, kazino nelegalių žaidimų, taip pat pinigų yra davę giminaičiai ir artimieji, tačiau jo veiksmai sistemingai darant vagystes rodo priešingai – G. K. pavogtus daiktus parduodavo ir taip gaudavo pinigų. Tai leidžia teigti, kad G. K. vogdavo dėl to, kad jam reikėjo pinigų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes – G. K.vogė reguliariai, į parduotuves ėjo jau turėdamas tikslą iš jų ką nors pavogti, o vėliau parduoti vogtas prekes ir tokiu būdu užsidirbti pragyvenimui, vogė paklausias ir lengvai realizuojamas prekes – alkoholį, elektronines prekes (laikrodžius), elektrinius įrankius, iš anksto buvo numatęs veikimo būdus, priemones, darytina išvada, kad G. K.veiksmai buvo iš anksto apgalvoti, motyvuoti ir kryptingi, kas patvirtina jo vieningą (bendrą) tyčią užsibrėžtam tikslui pasiekti, t. y. pragyvenimui užsidirbti iš vagysčių.

20. Nuteistojo G. K.tyčia vogti iš parduotuvių ir taip prasimanyti lėšų asmeniniams poreikiams tenkinti jau buvo susiformavusi iš anksto, nes po kiekvienos vagystės, jis jau žinojo, kad eis vogti tokiu pat būdu toliau. Kaip jau minėta anksčiau, nuteistasis G. K. nedirbo, nuolatinių ir pakankamų pajamų pragyvenimui neturėjo. Nuteistojo veiksmai laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 12 d. iki 2022 m. spalio 27 d. buvo nuoseklūs ir kryptingi – vogė prekes iš parduotuvių bei jas parduodamas gaudavo pinigų pragyvenimui, t. y. siekė lengvos ir greitos materialinės naudos. Byloje nėra duomenų, kad minėtu laikotarpiu G. K.būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų užsiimti kokia nors visuomenei naudinga veikla ir pragyvenimui lėšų gauti teisėtais būdais bei priemonėmis (dirbęs, bandęs įgyti specialybę ar pasinaudojęs kitomis Užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis). Taigi, tuo metu vagystės iš parduotuvių buvo tapusios pagrindiniu G. K.pragyvenimo šaltiniu ir gyvenimo būdu, iš esmės jis ir pats to neneigė. Tai, kad vagystės iš parduotuvių yra tapusios nuolatine G. K.neteisėta veikla siekiant pasipelnyti, patvirtina ir kiti duomenys – administraciniai baustumai už smulkias vagystes, jo atžvilgiu priimti įsiteisėję nuosprendžiai dėl įvykdytų vagysčių, naujų baudžiamųjų bylų jo atžvilgiu nagrinėjimas. Įvertinusi G. K.neteisėtų veiksmų vagiant iš parduotuvių intensyvumą, sistemingumą, veikimą tokiais pačiais vienarūšiais veiksmais, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad vagystės iš parduotuvių yra nuolatinis G. K.pragyvenimo šaltinis ir jas jungia vieningas ir labai konkretus sumanymas – vogti ir iš šios neteisėtos veiklos užsidirbti. Dėl to pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs G. K.vagystes kaip vieną, BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tinkamai vadovavosi teismų praktika ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai.

21. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama ir su paskirta bausme. Apeliantas nurodo, kad jam yra 60 metų, jis pasižada nebevogti ir prašo skirti arešto bausmę, juo labiau, kad ir Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžiu už analogišką veiką jam buvo skirta arešto bausmė. Tačiau toks apelianto prašymas negali būti tenkinamas.

22. Nagrinėjamoje byloje G. K. pripažintas kaltu padaręs tęstinę nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už svetimo turto pagrobimą asmeniui gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu G. K.skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Spręsdamas dėl G. K.skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, pirmosios instancijos teismas įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, jo stadiją (G. K. padarė nesunkų tyčinį, nusikaltimą. Veika tyčinė, tęstinė, baigta, savanaudiška). Teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę - G. K. ankščiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikias susijusias su svetimo turto pagrobimu, daugybę kartų baustas administracine tvarka (nuo 2022-06-22 iki 2023-01-30 baustas net 64 kartus), pagrinde už smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (4 t., b. l. 1- 69), niekur nedirba. Teismas atsižvelgė ir į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartas ir byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. K.paskirta sankcijoje numatyta terminuota laisvės atėmimo bausmė atitinka bausmės paskirtį ir pagrindus bei pastebi, jog teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė, paskirties. Analizuojant nuteistojo asmenybę, nustatyta, jog G. K.už panašaus ir analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas paskutinius kartus teistas: Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-02-15 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-02-17 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021-11-15 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-20 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 5 dalį (3 t., b. l. 152-169). Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenimis nuteistajam už panašaus ir analogiško pobūdžio veikas buvo skiriamos viešųjų darbų, baudų, tiek ir arešto bausmės. Taigi, nepaisant aptartų nuteistojo atžvilgiu taikytų prievartos priemonių, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas. Aptartos aplinkybės rodo tai, jog nuteistajam nėra tikslinga skirti švelnesnę bausmės rūšį - areštą, nes ji nėra pakankama bausmės tikslams pasiekti, nuteistojo elgesio nepakeis bei nesulaikys jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, kadangi, kaip matyti iš apygardos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis nėra linkęs kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, linkęs daryti naujus teisės pažeidimus. Akivaizdu, kad praeityje skirtos švelnesnės bausmės savo prevencinės paskirties neatliko, nuteistojo nuostatų laikytis visuomenei priimtino ir teisės aktų nepažeidžiančio gyvenimo būdo nesuformavo, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta G. K.už padarytą nusikaltimą paskyrus tik griežčiausią BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą vidurkiui.

24. Apeliantas yra neteisus, teigdamas, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog G. K. teistumas neišnykęs. Šiuo atveju pažymėtina, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-06-25 nuosprendžiu, G. K. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 veikos), BK 187 straipsnio 1 dalį (3 veikos), BK 187 straipsnio 3 dalį, galutine 8 metų laisvės atėmimo bausme. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenimis, G. K. 2015-08-07 buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-04-22 nutartimi, probacijos priežiūra nutraukta. Taigi, būtent nuo šios datos, t. y. 2016-04-22 yra skaičiuojamas teistumo terminas. BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo: trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Minėtoje BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas tuo metu buvo priskirtinas apysunkių nusikaltimų kategorijai, BK 187 straipsnio 1 dalyje – nesunkių nusikaltimų kategorijai, BK 187 straipsnio 3 dalyje – baudžiamųjų nusižengimų, todėl teistumo terminas, imant už sunkiausią nusikaltimą, G. K. būtų suėjęs 2019-04-22. Tačiau tuo atveju jei turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta ir teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo (BK 97 straipsnio 8 dalis). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, G. K., nesuėjus minėtam trejų metų terminui, 2017-06-24 ir 2017-07-12 padarė dvi naujas nusikalstamas veikas, už kurias jis 2019-02-15 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (dvi veikos), todėl teistumo išnykimo eiga nutrūko. Be to, šios nutarties 23 punkte nurodyti ir kiti G. K. atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai, paskutinis - Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-10-20 nuosprendis. Taigi, apelianto teiginys, jog jo teistumas, skundžiamu nuosprendžiu skiriant jam bausmę, buvo išnykęs, atmestinas kaip nepagrįstas.

25. Atsakant ir atmetant apelianto skundo argumentus dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo, pažymėtina, kad tiek ikiteisminis tyrimas, tiek ir pats baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme užtruko būtent dėl paties G. K. veiksmų (buvo paskelbta G. K. paieška, kardomųjų priemonių nesilaikymas, kaltinamojo akto įteikimo galimybių nebuvimas ir t. t.), todėl, priešingai nei nurodo apeliantas, jokių BPK proceso pažeidimų teisėjų kolegija neįžvelgia.

26. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo keisti ar naikinti.

27. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį G. K.sudaro 450 Eur, kurias prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybei.

28. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises.

29. Ši byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėta tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jis niekur nedirba, iki nuosprendžio priėmimo pragyveno iš daromų vagysčių, turi finansinių įsiskolinimų (nesumokėtų administracinių baudų), duomenų apie jo turimas pajamas ir turtą nėra. Taip pat šioje byloje yra patenkinti civiliniai ieškiniai. Esant nurodytoms aplinkybėms, valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos iš nuteistojo neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo iš nuteistojo G. K. valstybei išieškoti 450 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.