- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-716-480/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09064-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Elektros įranga“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2843-877/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektros įranga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokausta“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Elektros langai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 6 946,04 Eur skolą, 375,05 Eur delspinigius, 8 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą, 40 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms atlyginti, 110 Eur žyminį mokestį.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2018 m. kovo 2 d. sudarė elektrotechninių prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018/03/02/1. Kaip neatskiriama sutarties dalis buvo pasirašyta prekių specifikacija, kurioje nurodytos visos atsakovei reikalingos iš ieškovės perkamos prekės. Ieškovė, pardavusi specifikacijoje nurodytas prekes, išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. EIK-006282 (2018-07-23). Vykdydama minėtos sutarties 3 dalies sąlygą, ieškovė suteikė atsakovei 60 dienų mokėjimo atidėjimą, nurodydama, kad PVM sąskaita faktūra turi būti apmokėta iki 2018 m. rugsėjo 23 d. Ieškovė, atsakovę laikydama sąžininga ir pareiginga verslo partnere, laukė atsiskaitymo dar kurį laiką po to, kai suėjo apmokėjimo terminas. Nesulaukus atsiskaitymo, apie skolą atsakovei primindavo telefoniniu skambučiu. 2018 m. gruodžio mėn. susisiekus su atsakove telefonu, ieškovė gavo pažadą, kad bus atsiskaityta iki Šv. Kalėdų, t. y. iki 2018 m. gruodžio mėn. pabaigos. Atėjus 2019 m., iš atsakovės ieškovė nebuvo gavusi jokios, net dalinės įmokos už prekes. 2019 m. vasario 8 d. ieškovė išsiuntė atsakovei el. laišką adresu: statyba@autokausta.lt, dar kartą prašydama atsiskaityti ir paminėdama vengimo atsiskaityti pasekmes – kreipimąsi į teismą. Atsakovei nemokant, 2019 m. kovo 20 d. el. laišku ieškovė išsiuntė oficialią paskutinę pretenziją. Kartu vėl priminė, kad neatsiskaičius, ieškovė kreipsis į teismą. 2019 m. balandžio 17 d. vis dar tikėdamasi atgauti skolą ikiteisminiu būdu, ieškovė el. laišku informavo atsakovę, kad turi parengusi pareiškimą teismui dėl teismo įsakymo išdavimo. Ieškinio surašymo dieną, t. y. 2019 m. birželio 20 d., ieškovė vis dar nebuvo gavusi iš atsakovės jokios dalinės įmokos už prekes. Vertindama internete viešai skelbiamą informaciją, o būtent tai, kad atsakovės metinė apyvarta svyruoja tarp 30 mln. ir 50 mln. Eur bei tai, kad ieškinio surašymo dieną atsakovės įmonėje dirba net 521 darbuotojas, ieškovė daro išvadą, kad skolos suma pagal neapmokėtą sąskaitą faktūrą – 6 946,04 Eur – tikrai nėra ta suma, kurios padengimui atsakovė neturėtų apyvartinių lėšų. Ryšiumi su tuo, kad ieškovės generuojama metinė apyvarta yra lygiai dešimt kartų mažesnė už atsakovės, t. y. nuo 3 mln. iki 5 mln. Eur, šis jau beveik metus trunkantis atsakovės įsiskolinimas daro žymią žalą ieškovės interesams. Negaudama planuotų ir turimų gautų pajamų, ieškovė dažnai turi problemų atsiskaitydama su trečiaisiais asmenimis, todėl mano, kad ieškinyje išdėstyti reikalavimai yra teisėti, pagrįsti, todėl turi būti tenkinami. Dublike ieškovė nurodė, kad kadangi atsakovei nebuvo reikalingas nuolatinis elektrotechninės produkcijos tiekimas, kartu su sutartimi, kaip neatsiejama jos dalimi, buvo pasirašytas konkretus atsakovės perkamų prekių sąrašas, kuris vadinasi „CCM2 skydo specifikacija“. Visų šių prekių paskirtis – atsakovės užsakytas ++CCM2 pakaitinis skydas. Tarp šalių sudarytos sutarties esmė ir pagrindinis ieškovės įsipareigojimas atsakovei – parduoti / pateikti visas ++CCM2 skydo specifikacijoje išvardintas bei šalių parašais patvirtintas prekes su atitinkamais jų kiekiais. Ieškovė, tinkamai įvykdžiusi įsipareigojimus, to paties tikėjosi ir iš kitos sutarties šalies – atsakovės. Vietoj to, kad suėjus atsiskaitymo terminui atsakovė vykdytų sutartį ir atsiskaitytų už gautas prekes, atsakovė rašė ir siuntė ieškovei nepagrįstas pretenzijas. Negana to, vienašališkai atliko priešpriešinių piniginių reikalavimų įskaitymą, su kuriuo ieškovė kategoriškai nesutiko. Pasisakydama dėl 2018 m. spalio 11 d. pretenzijos Nr. S-18/538 ieškovė pažymėjo, kad sutartis nenumatė ieškovės pareigos atlikti skydo keitimo darbus objekte. Ieškovė negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų ar pačios atsakovės darbuotojų nekompetenciją ar padarytas klaidas programuojant įrangą objekte ir prijungiant ją prie veikiančios gamykloje linijos. Pasisakydama dėl 2018 m. spalio 11 d. pakartotinės pretenzijos Nr. S-18/543 ieškovė nurodė, kad ji pardavė atsakovei pakaitinį skydą (šiam skydui reikalingas medžiagas), o ne objekte atliko seno skydo pakeitimo darbus. Atsakovė kaltina ieškovę netinkamai atlikus darbus, kurių ieškovė nei fiziškai atliko, nei pagal pasirašytą sutartį privalėjo ar galėjo atlikti. Visas parduodamų prekių sąrašas, turintis sudaryti elektros skydą, buvo pateiktas atsakovės darbuotojui peržiūrai, suderinimui ir patvirtinimui. Tai, kad būtent tokias medžiagas ieškovė siūlo atsakovei bei tai, kad šios medžiagos yra tinkamos atsakovei, patvirtino atsakovės darbuotojas – statybos direktorius R. T. savo parašu. Atsakovė, keldama klausimą dėl netinkamo suprogramavimo pripažino, kad dažnio keitiklis skyde buvo. Tai, kad dažnio keitiklis skyde buvo, įrodo ir tai, jog atsakovė pasitelkė trečiąjį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) dažnio keitiklio konfigūracijai atlikti. Ieškovė nesutinka su priešpriešinių reikalavimų įskaitymu. Ieškovė sutartimi įsipareigojo parduoti / patiekti specifikacijoje nurodytas prekes su atitinkamais jų kiekiais. Ieškovė įrodė, kad tinkamai įvykdė sutartį ir pardavė / patiekė visas sutartyje numatytas prekes, reikalingas pakaitiniam skydui. Visi atsakovės kaltinimai dėl netinkamo pajungimo, programavimo ar kitų blogai atliktų paslaugų nėra susiję su sutartiniais ieškovės įsipareigojimais ir turi būti adresuojami tiems asmenims, kurie šias paslaugas atsakovei suteikė.
Atsiliepimas
3. Atsakovė UAB „Autokausta“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu ir jame nurodytais argumentais nesutinka, ir prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad užsakė pas ieškovę pakeisti ++CCM2 elektros skydą (duomenys neskelbtini) veikiančioje mechaninio–biologinio apdorojimo gamykloje. Skydas valdė pagrindinę šiukšlių rūšiavimo įrangą. Pakeitus skydą, paaiškėjo, kad jame sumontuota valdymo įranga neatitiko tos valdymo įrangos, kuri buvo sumontuota originaliame skyde, būtent vietoje originaliame skyde sumontuoto Siemens valdiklio buvo sumontuotas Weidmiuhler firmos valdiklis. Be to, skyde buvo netinkamai sujungtos jungtys bei netinkamai suprogramuotas ABB dažnio keitiklis. Pakeitus senąjį skydą naujuoju, gamyklos automatinis darbas visiškai sustojo ir nebuvo atnaujintas. Dėl nerūšiuojamų atliekų susidarė ekstremali situacija. Atsakovė pareiškė ieškovei eilę pretenzijų dėl netinkamos kokybės ir asortimento skydo pakeitimo, reikalaudama nedelsiant ištaisyti šiuos trūkumus. Kadangi ieškovė nesiėmė jokių veiksmų išspręsti netinkamai surinkto skydo klausimą, atsakovė savo jėgomis ir pasitelkdama trečiuosius asmenis atliko būtinus darbus, kad būtų ištaisytos visos netinkamai surinkto skydo klaidos, perprogramuotas dažnio keitiklis bei suprogramuotas valdiklis. Kol buvo vykdomi skydo tvarkymo darbai, atsakovė savo jėgomis turėjo užtikrinti gamyklos darbą rankiniu režimu, tam skirdama darbuotojus dirbti dviem pamainomis. Dėl netinkamos kokybės ir asortimento skydo pateikimo atsakovė patyrė 15 500 Eur tiesioginių išlaidų / nuostolių. Atitinkamai 2019 m. vasario 8 d. pretenzija Nr. S-19/59 atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.130 straipsniu, patirtų 15 500 Eur išlaidų / nuostolių apmokėjimui įskaitė 6 946,04 Eur atsakovės reikalavimą ieškovės atžvilgiu. Kadangi atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove pasibaigė įskaitymu, dėl šios priežasties ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Triplike atsakovė nurodė, kad ji nėra asmuo, besispecializuojantis nurodytos įrangos tiekime ir montavime, bei neturėjo techninių valdymo skydo brėžinių, ieškovės darbuotojai asmeniškai atvyko į gamyklą, apžiūrėjo ir įvertino, kokios specifikacijos skydas turėtų būti pagamintas / surinktas. Atsakovė nenurodė ir nederino skydo specifikacijos, kadangi esminė sąlyga buvo, jog atsakovė turi pagaminti / surinkti analogišką skydą. Tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, atsakovė pagamino ne analogiškos specifikacijos valdymo skydą – vietoje originaliame skyde sumontuoto Siemens firmos valdiklio buvo sumontuotas Weidmiuhler firmos valdiklis. Taipogi skyde netinkamai buvo sujungtos jungtys bei netinkamai suprogramuotas ABB dažnio valdiklis. Aplinkybė, kad šalių sudaryta sutartis nenumatė valdymo skydo keitimo darbų, neatleidžia ieškovės nuo atsakomybės už netinkamai pagamintą / surinktą valdymo skydą. Gamyklos automatinis darbas sustojo ne dėl valdymo skydo netinkamai atliktų pakeitimo darbų, bet dėl to, kad pagamintas / surinktas valdymo skydas neatitiko originalaus skydo Todėl nepriklausomai nuo skydo montavimo darbų, gamyklos darbas vis tiek nebūtų buvęs atnaujintas neatlikus atsiliepime nurodytų darbų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovei 6 946,04 Eur skolos, 375,08 Eur delspinigių, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidas ir 220 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės valstybės naudai 27,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
5. Teismas nustatė, kad pagal žodinį susitarimą ieškovė įsipareigojo sukomplektuoti prekes pagal atsakovės pateiktą schemą ir surinkti (iš esmės pagaminti) atliekų rūšiavimo įmonės valdymo skydą, analogišką tam, kuris yra veikiančioje įmonėje.
6. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė sukomplektavo detales pagal atsakovės pateiktą schemą ir šalių sudarytą specifikaciją, pagamino elektros skydą, kurio paskirtis buvo automatinis mechaninio–biologinio apdorojimo gamyklos valdymas bei pristatė jį atsakovei.
7. Teismas sprendė, kad šalys sudarė rangos sutartį.
8. Teismas padarė išvadą, kad atsakovei sudarant sutartį esminės reikšmės neturėjo, kokio gamintojo valdiklis – Siemens ar Weidmiuhler – bus sumontuotas. Atsakovei buvo svarbu, kad valdymo skydas būtų analogiškas senajam.
9. Teismas sprendė, jog pati atsakovė pateikė schemą su netikslumais, dėl to atsakomybė už netinkamai sujungtus laidus negali būti perkelta ieškovei.
10. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovė buvo įsipareigojusi ne tik pagaminti skydą, bet ir jį prijungti bei suprogramuoti.
11. Teismas padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės pagamintas elektros skydas neatitiko atsakovės pateiktos schemos bei šalių suderintos specifikacijos.
12. Teismas pažymėjo, kad šalių sutartyje nebuvo numatyta užsakovės teisė pačiai pašalinti trūkumus ir reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, todėl atsakovė nepagrįstai teigė, kad prievolė apmokėti ieškovei pagal sutartį pasibaigė įskaitymu.
13. Teismas sprendė, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtino, jog ieškovė įvykdė sutartį pagal atsakovės pateiktą schemą pagamino elektros skydą, jį pateikė atsakovei, atsakovė jį priėmė ir naudoja, todėl ieškinio reikalavimas priteisti skolą už pagamintą skydą buvo pagrįstas, atitiko priešpriešinę atsakovės pareigą už jį apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Autokausta“ nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 2 d. sprendimu nesutinka ir prašo sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė tinkami įvykdė prievolę. Teismo išvada, kad ieškovė turėjo pagaminti skydą išimtinai pagal atsakovės pateiktą schemą, prieštarauja ne tik atsakovės į bylą pateiktiems įrodymams bei liudytojų paaiškinimams, tačiau ir paties teismo nustatytoms aplinkybėms. Teismas savarankiškai priėjo prie techninių žinių reikalaujančios išvados, jog Weidmiuhler valdiklis yra analogiškas Siemens valdikliui.
14.2. Neturėdamas techninių žinių, teismas padarė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini), šalindama trūkumus, tariamai studijavo kokią tai popierinę schemą. Iš tikrųjų darbų ataskaitoje nurodyta, kad šalindama darbus UAB (duomenys neskelbtini) nustatė, kad pačiame skyde, t. y. jo elementuose, yra jungimo netikslumai. Atsakovė jokios popierinės schemos UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pateikusi.
14.3. Klaidingai konstatuota, kad atsakovė nereikalavo, jog Weidmiuhler valdiklis būtų pakeistas į Siemens valdiklį. Jau pirminiuose raštuose dėl to ieškovei buvo reiškiamos pretenzijos. Kadangi gamyklos automatinis darbas visiškai sustojo ir nebuvo atnaujintas, o ieškovė nesiėmė jokių veiksmų išspręsti netinkamai surinkto skydo klausimą, atsakovė buvo priversta savo jėgomis bei pasitelkdama trečiuosius asmenis atlikti būtinus darbus, jog būtų ištaisytos visos netinkamai surinkto skydo elementų sujungimo klaidos, perprogramuotas dažnio keitiklis bei suprogramuotas valdiklis.
14.4. Teismo teiginys, kad šalių sutartyje nebuvo numatyta užsakovės teisė pačiai pašalinti trūkumus yra teisiškai nereikšminga. Ginčo situacijoje gamyklos darbas buvos sustojęs, ieškovė nesiėmė jokių veiksmų po pareikštų pretenzijų, todėl yra akivaizdu, kad atsakovė neišvengiamai turėjo teisę šiuos trūkumus pašalinti trečiųjų asmenų pasitelktomis jėgomis.
14.5. Kadangi šalinant ieškovės atliktų darbų trūkumus dėl įvykusios prastovos buvo patirti nuostoliai, atsakovė teisėtai įvykdė įskaitymą. Ieškovė įskaitymo fakto byloje net neginčijo, reikšdama savarankiškus reikalavimus. Tokiu būdu teismas, pripažindamas įskaitymą negaliojančiu, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų ir priėmė akivaizdžiai neteisėtą sprendimą.
Atsiliepimas
15. Ieškovė UAB „Elektros įranga“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
15.1. Atsakovė neigia, kad užduotis ieškovei sukomplektuoti skydą buvo išimtinai pagal atsakovės pateiktą schemą, tačiau ieškovė kartu su kitais įrodymais byloje yra pateikusi el. laiško kopiją, iš kurio matyti, kad atsakovės darbuotojas kreipiasi į ieškovės darbuotoją, taigi atmestinas atsakovės bandymas įrodinėti, jog skydas buvo komplektuojamas ne pagal pačios atsakovės pateiktą schemą.
15.2. Atsakovės apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovė įskaitymo fakto byloje net neginčijo, yra aiškiai melagingas. Ieškovė viso proceso metu nuosekliai teigė, kad atsakovės patirtos išlaidos, kurias atsakovė bando perkelti ieškovės atsakomybėn, yra pačios atsakovės prievolė prieš trečiuosius asmenis.
15.3. Tai, kad atsakovė buvo pasitelkusi trečiuosius asmenis, kurie atliko programavimo, derinimo darbus, nepaneigia fakto, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus atliko tinkamai. Visi darbai, kuriuos atliko byloje minimi tretieji asmenys, nebuvo privalomi ieškovei, dėl jų atlikimo su ieškove nebuvo tartasi sutarties sudarymo metu. Tik po to, kai atsakovei dėl kompetencijos stokos kilo problemų pajungiant naująjį skydą, ieškovė nors ir neprivalėjo, tačiau vedina gerų paskatų bei savo kompetencijos ribose bandė pati pagelbėti atsakovei aktyviai įsitraukdama į pajungimo darbus gamykloje ir galiausiai rekomenduodama trečiuosius asmenis šiam darbui atlikti. Tokių darbų srityje besispecializuojančių įmonių rekomendavimas atsakovei niekaip negali sukelti prievolės ieškovei atlyginti už šių paslaugų suteikimą.
15.4. Atsakovė, patyrusi išlaidų dėl trečiųjų asmenų darbo programuojant bei derinant skydą, nepagrįstai bando šias išlaidas perkelti ieškovei. Šios atsakovės patirtos išlaidos buvo už darbų atlikimą, kurių ieškovė neprivalėjo atlikti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
16. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
17. Atsakovė UAB „Autokausta“ pateiktu apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
18. Pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju atsakovės nurodytos aplinkybės nepagrindžia apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso būtinumo – atsakovė apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais dėl neatskleistos bylos esmės. Pažymėtina, kad visas bylai reikšmingas, galimai pirmosios instancijos teismo neįvertintas (neištirtas) aplinkybes, atsakovė turėjo galimybę detaliai aptarti apeliaciniame skunde. Be to, atsakovė, prašydama žodinio bylos nagrinėjimo, neįvardijo konkrečių aplinkybių, kurių nebūtų galima tinkamai nustatyti ir įvertinti iš bylos rašytinės medžiagos ar pirmosios instancijos teisme šalių atstovų duotų paaiškinimų, liudytojų parodymų, užfiksuotų teismo posėdžio garso įrašuose. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė objektyvių prielaidų, suponuojančių būtinumą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl nėra pagrindo patenkinti atsakovės prašymą dėl bylos žodinio nagrinėjimo.
20. Be to, pažymėtina ir tai, jog, sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).
21. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Elektros įranga“ (toliau – ieškovė) ir atsakovė UAB „Autokausta“ (toliau – atsakovė arba apeliantė) 2018 m. kovo 2 d. sudarė rašytinę elektrotechninių prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2018/03/02/01(toliau – Sutartis). Kaip neatskiriama sutarties dalis buvo pasirašyta ++CCM2 skydo specifikacija (pagrindinių medžiagų sąrašas). Vadovaudamasis šalių atstovų paaiškinimais, liudytojų A. K., D. D. parodymais, skundžiamame sprendime nurodytomis teisės normomis, reglamentuojančiomis rangos sutartį, sutarčių aiškinimo taisyklėmis, tarp šalių susiklosčiusius santykius pirmosios instancijos teismas kvalifikavo kaip rangos teisinius santykius (CK 6.644 straipsnis) ir ginčui dėl apmokėjimo už rangos darbus spręsti taikė CK XXXIII skyriaus pirmojo skirsnio atitinkamas nuostatas, t. y. CK 6.655 straipsnį. Ginčo dėl teisinio sutarties kvalifikavimo tarp šalių nėra. Nustatyta, kad ieškovė sukomplektavo detales pagal atsakovės pateiktą schemą ir šalių sudarytą specifikaciją, pagamino elektros skydą, kurio paskirtis buvo automatinis mechaninio–biologinio apdorojimo gamyklos valdymas bei pristatė jį atsakovei. 2018 m. liepos 23 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą EIK Nr. 006282 6 946,04 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2018 m. rugsėjo 23 d. Skydo pajungimo prie gamyklos įrenginių darbus vykdė atsakovės darbuotojai.
22. Byloje sprendžiamas ginčas, ar atsakovė turi pareigą atsiskaityti su ieškove pagal Sutartį, atsakovei teigiant, kad dėl netinkamos kokybės skydo pateikimo atsakovė patyrė nuostolių, todėl jos prievolė atsiskaityti su ieškove pasibaigė įskaitymu.
23. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat vadovaudamasi CPK 185 straipsniu, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovės prisiteisti 6 946,04 Eur skolą. Tokios pozicijos teisėjų kolegija laikosi dėl žemiau nurodytų argumentų.
24. Pagal CK 6.655 straipsnio 1 dalį, 6.644 straipsnio 1 dalį rangos santykiai yra priešpriešiniai: teisė į darbų rezultatą atitinka pareigą sumokėti už atliktus darbus ir šių teisių bei pareigų negalima paneigti (iškraipyti), nes taip būtų paneigta rangos santykių esmė. Šalys prievoles turi vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
25. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatymo nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatymas ar šalių sutartis sieja rangovo atsakomybę už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; kt.).
26. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė byloje reiškia atsikirtimus dėl netinkamos skydo kokybės – dalis laidų netinkamai sujungta, sumontuotas ne to gamintojo valdiklis, perjungus naują skydą vietoje senojo, gamybos procesas be papildomų derinimo ir sistemos perprogramavimo darbų neveikė. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovės poziciją ir pagrindžiančių tarp šalių egzistavusį susitarimą, kad turėjo būti sumontuotas būtent Siemens firmos variklis. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad įrangos, jei ji atitinka technines specifikacijas montavimui pagal principinę schemą, sumontavimas iš esmės pripažintinas tinkamu sutarties vykdymu. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad Weidmiuhler valdiklis neatitiko techninės specifikacijos. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad užduotis ieškovei sukomplektuoti skydą buvo išimtinai pagal jos, t. y. atsakovės, pateiktą schemą, patvirtina dar iki Sutarties pasirašymo tarp šalių vykęs el. susirašinėjimas, kai 2018 m. vasario 5 d. el. laišku atsakovės darbuotojas kreipėsi į ieškovę su paklausimu apie galimybę surinkti skydą pagal prisegtą automatikos skydo schemą, o taip pat Sutarties Bendrosios dalies 1.1 punkte įtvirtintos nuostatos, kad pardavėjas parduoda pirkėjui šiuo raštu užsakytą elektrotechninę produkciją, toliau vadinamą prekėmis. Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2018 m. spalio 25 d. techninio aptarnavimo ir remonto darbų atlikimo akto matyti, kad buvo analizuojama elektrinė schema, pagal kurią ieškovė gamino skydą ir pastebėti netikslumai pajungimuose el. schemoje, tai yra, netikslumai pastebėti ne pagamintame skyde, o schemoje, kuri buvo pateikta ieškovei skydo gaminimui. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido spręsti, kad pati atsakovė pateikė schemą su netikslumais, dėl to atsakomybė už netinkamai sujungtus laidus negali būti perkelta ieškovei. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės pagamintas elektros skydas neatitiko atsakovės pateiktos schemos bei šalių suderintos specifikacijos. Taip pat byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė buvo įsipareigojusi ne tik pagaminti skydą, bet ir jį prijungti bei suprogramuoti. Taigi bylos duomenų visetas sudaro pagrindą teisėjų kolegijai konstatuoti, kad Sutartyje įtvirtinta atsakovės prievolė atsiskaityti su ieškove nėra paneigta ir todėl jai privaloma.
27. Atsakovės atsikirtimai, kad ji neliko skolinga ieškovei, nes šios darbų rezultatas buvo su trūkumais, kuriuos atsakovė pašalino pati pasitelkusi trečiuosius asmenis, taip pat nelemia vertinimo, kad atsakovės įsipareigojimai atsiskaityti su ieškove yra pasibaigę įskaitymu.
28. CK 6.665 straipsnio 1 dalyje numatyta, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.
29. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino, kad šalių sudarytoje Sutartyje nebuvo numatyta užsakovės teisė pačiai pašalinti trūkumus ir reikalauti atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad prievolė apmokėti ieškovei pagal Sutartį pasibaigė įskaitymu. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad byloje neįrodyta, jog nustatytus surinkto skydo trūkumus lėmė ieškovės veiksmai, todėl ir ieškovės atsakomybė pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalies nuostatas negalima.
30. Atsakovė pasirinko savo teisių gynybos būdą – įskaitymą. Kaip nurodyta 2019 m. vasario 8 d. pretenzijoje, dėl netinkamos kokybės ir asortimento skydo pateikimo ji patyrė 15 500 Eur išlaidų, kurias reikalauja apmokėti; atitinkamai 15 500 Eur apmokėjimui įskaito 6 946,04 Eur sumą, o likusią 8 553,96 Eur sumą reikalauja apmokėti. Kadangi atsakovė pati pasirinko būtent tokį savo teisių gynybos būdą, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo ir pagal atsakovės atsikirtimuose nurodytą įskaitymą.
31. Dėl teismo, nagrinėjančio ginčą dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu, pareigų, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, kai atsakovas teisme pareiškia, jog prievolė pagal ieškinį yra pasibaigusi dėl iki bylos iškėlimo įvykusio įskaitymo, teismas turi patikrinti tokio atsikirtimo pagrįstumą, t. y. ar įskaitymas įvyko ir ar jis pagrįstas. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, reiškia nesutikimą su įskaitymu, ir teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos (CK 6.130 straipsnio 1 dalis) ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (CK 6.131 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008).
32. Kasacinis teismas, aiškindamas įskaitymo teisinius santykius (CK 6.130, 6.131 straipsniai), yra nurodęs tokias įskaitymo sąlygas: 1) prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; 2) šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; 3) šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); 4) abu reikalavimai turi galioti; 5) abu reikalavimai turi būti vykdomi; 6) abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas atliekamas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu, ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-219/2018, 32 punktas, 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-335-469/2019).
33. Atsakovė įskaitymo atlikimo metu nepagrindė savo galiojančios ir vykdytinos reikalavimo teisės į ieškovę. Į reikalavimus, kylančius Sutarties pagrindu ir kurie yra pripažinti vykdytinais, vienašališkai negalima įskaityti reikalavimų, kurių vykdytinumas remiasi vien materialiosios teisės normomis, ypač kai faktinės aplinkybės tokios, kad yra didelė tikimybė, jog dėl reikalavimo pagrįstumo neišvengiamai kils teisminis ginčas. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė 2018 m. spalio 11 d. Nr. S-18/538 ir Nr. S-18/543, 2019 m. vasario 8 d. Nr. S-19/59, 2019 m. kovo 25 d. Nr. S-19/143 ir 2019 m. balandžio 19 d. Nr. S-19/205 teikė ieškovei pretenzijas. Ieškovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad visi darbai, kuriuos atliko tretieji asmenys UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), nebuvo privalomi ieškovei, dėl jų atlikimo su ieškove nebuvo tartasi, todėl atsakovės patirtos išlaidos, kurias ji sumokėjo šioms bendrovėms, yra pačios atsakovės prievolė prieš trečiuosius asmenis. Atsižvelgęs į šias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovės atliktas įskaitymas neteisėtas.
34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
35. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos. Ieškovė nepateikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.