Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-1453-798/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-06-05
Bylos Nr.: 2A-1453-798/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-03511-2011-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jūratė Varanauskaitė, Natalja Cikoto, Antanas Rudzinskas
Atsakovas: G. P.
Ieškovas: Z. P.

Kategorijos

30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-1453-798/2013Teisminio proceso Nr.2-52-3-03511-2011-6Procesinio sprendimo kategorija:30.9.1;121.14;121.21

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Cikoto, Jūratės Varanauskaitės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Z. P. ieškinį atsakovei G. P. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Z. P. ieškiniu prašė nustatyti jam ir atsakovei G. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Vilniaus r. Avižienių sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB korporacijos „Matininkai“ parengtą projektą, paskiriant ieškovui naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „B“ ir „C“, o atsakovei – žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis indeksais „D“, „E“ ir „F“, bendrai šalims paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“; paskiriant ieškovui naudotis garažu bei projekte nurodytomis gyvenamojo namo patalpomis, o atsakovei paskiriant naudotis lauko virtuve, ūkiniu pastatu ir projekte nurodytomis gyvenamojo namo patalpomis; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškiniu atsakovė G. P. prašė nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančiais Vilniaus r. Avižienių sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB „Archdeka“ parengtą projektą, paskiriant atsakovei naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, o ieškovui – žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, bendrai šalimas paskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“; paskiriant atsakovei naudotis garažu, 11/20 dalimi ūkinio pastato bei projekte nurodytomis gyvenamojo namo patalpomis, o ieškovui paskiriant naudotis lauko virtuve, 9/20 dalimi ūkinio pastato ir projekte nurodytomis gyvenamojo namo patalpomis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal jos siūlomą naudojimosi žemės sklypu tvarką tik 182 kv.m. ploto žemės sklypo tarptų bendro naudojimo plotu, reikalingu gyvenamojo namo ir šalims priskirtinų ūkinių pastatų (jų dalių) eksploatacinėms reikmėms, tokiu būdu būtų užtikrintas racionalus naudojimasis žeme, kiekviena iš šalių turėtų atskirus įvažiavimus į žemės sklypą. Pagal atsakovės siūlomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką atsakovei rūsyje priklausytų 31,91 kv.m. plotas, o ieškovui – 26,10 kv.m. plotas, visos pirmo aukšto patalpos, išskyrus laiptinę, priskirtinos naudotis atsakovei, tuo tarpu antro aukšto patalpos priskirtinos naudotis ieškovui, tokiu būdu bendras atsakovei tenkantis gyvenamojo namo dalies plotas sudarytų 90,12 kv.m. (49,5 proc.), o ieškovui tenkantis plotas sudarytų 91,91 kv.m. (50,5 kv.m.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies.

Nustatyta ieškovui Z. P. ir atsakovei G. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 0,1526 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Avižienių k.v.), esančio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB korporacijos „Matininkai“ 2011-11-09 parengtą projektą: ieškovui Z. P. paskiriant naudotis 393 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ ir atribota taškais: 1-2-3-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-11-1, bei 74 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C‘ ir atribota taškais: 6-7-25-26-6; atsakovei G. P. paskiriant naudotis 525 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „D“ ir atribota taškais: 7-8-9-10-11-22-23-24-25-7, 36 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „F‘ ir atribota taškais 15-16-27-28-15 bei 10 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „E“ ir atribota taškais 3-4-13-12-3; bendram ieškovo Z. P. ir G. P. naudojimui paskirta naudotis 488 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ ir atribota taškais 4-5-6-26-25-24-23-22-21-20-19-18-17-16-27-28-15-14-13-4.

Nustatyta tokia ieškovui Z. P. ir atsakovei G. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. Avižienių sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka: nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo pirmu bei antru aukštu tvarką pagal atsakovės G. P. pateiktą UAB „Archdeka“ parengtą projektą, atsakovei G. P. paskiriant naudotis gyvenamojo namo pirmo ir antro aukšto patalpomis, plane pažymėtinomis indeksais 1-1 (2,11 kv.m.), 1-2 (4,49 kv.m.), 1-3 (12,48 kv.m.), 1-4 (28,20 kv.m.), 1-5 (2,06 kv.m.), 1-6 (6,87 kv.m.), o ieškovui Z. P. paskiriant naudotis gyvenamojo namo pirmo ir antro aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-7 (1,70 kv.m.), 1-8 (5,73 kv.m.), 1-9 (4,54 kv.m.), 1-10 (12,90 kv.m.), 1-11 (16,20 kv.m.), 1-12 (11,80 kv.m.), 1-13 (10,94 kv.m.); bendram ieškovo Z. P. ir atsakovės G. P. naudojimui paskirti naudotis pirmo aukšto patalpa, plane pažymėta indeksu 1-14 (4,00 kv.m.); nustatyta naudojimosi gyvenamojo namo rūsiu tvarka pagal ieškovo Z. P. pateiktą UAB korporacijos „Matininkai“ 2011-10-24 parengtą projektą, ieškovui Z. P. paskiriant naudotis rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-6 (15,00 kv.m.), R-7 (4,40 kv.m.) ir R-8 (3,78 kv.m.), o atsakovei G. P. paskiriant naudotis rūsio patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-2 (5,84 kv.m.), R-3 (5,84 kv.m.), R-4 (9,70 kv.m.) ir R-5 (7,72 kv.m.); bendram ieškovo Z. P. ir atsakovės G. P. naudojimui paskirti naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu R-1 (5,85 kv.m.).

Nustatyta ieškovui Z. P. ir atsakovei G. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Vilniaus r. Avižienių sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB korporacijos „Matininkai“ 2011-11-09 parengtą projektą, ieškovui Z. P. paskiriant naudotis garažu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtu 4I1p, o atsakovei G. P. paskiriant naudotis lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėta indeksu 2I1p, ir ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), plane pažymėtu indeksu 3I1p.

Likusioje dalyje ieškovo Z. P. ieškinys ir atsakovės G. P. priešieškinys atmesti. Iš ieškovo Z. P. ir atsakovės G. P. lygiomis dalimis priteista 12 Lt bylinėjimosi išlaidų, t.y. po 6 Lt iš kiekvieno į valstybės biudžetą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo kopiją išsiųsta VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registrui.

Teismas nustatė, kad ieškovui Z. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 9/20 dalys, o atsakovei G. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 11/20 dalys 0,1526 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7). Šiame žemės sklype yra ieškovui Z. P. ir atsakovei G. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys pastatai - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): ieškovui priklauso po 9/20 dalių, o atsakovei – po 11/20 dalių kiekvieno iš šių nekilnojamojo turto objektų. Minėtame žemės sklype taip pat yra atsakovei G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausanti stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 8-9).

Spręsdamas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo, teismas konstatavo, kad siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, pirmo aukšto patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-1 (2,11 kv.m. patalpa, įrengta atlikus atitinkamus projekte numatytus pertvarkymus), 1-2 (4,49 kv.m. ploto vonia su tualetu), 1-3 (12,48 kv.m. ploto kambarys), 1-4 (28,20 kv.m. ploto kambarys), 1-5 (2,06 kv.m. ploto patalpa, prie kurios įrengtas atskiras įėjimas į namą), 1-6 (6,87 kv.m. ploto virtuvė), išskyrus patalpą 1-7 (1,70 kv.m.), iš kurios pro atskirą įėjimą patenkama į namą ir jo antrą aukštą, bei bendrajam naudojimui skirtą patalpą 1-14 (4,00 kv.m. ploto koridorius su laiptais, pro kurį patenkama į rūsį bei antro aukšto patalpas), turėtų būti paliktos naudotis atsakovei, tuo tarpu ieškovui skirtina naudotis visomis antro aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-8 (5,73 kv.m. ploto koridorius su laiptais), 1-9 (4,54 kv.m. ploto vonia su tualetu), 1-10 (12,90 kv.m. kambarys), 1-11 (16,20 kv.m. ploto kambarys), 1-12 (11,80 kv.m. ploto kambarys), 1-13 (10,94 kv.m. ploto patalpa), o taip pat pirmo aukšto patalpa 1-7 (1,70 kv.m.), prie kurios yra atskiras įėjimas į namą ir patenkama į bendrojo naudojimo koridorių su laiptais, vedančiais į rūsį ir antrą aukštą.

Teismas sprendė, kad nors abi šalys pateikė panašius naudojimosi rūsiu tvarkos projektus, tačiau buvo vadovaujamasi ieškovo UAB korporacijos ,,Matininkai“ pateiktu projektu, kadangi jis teismo vertinimu, buvo tikslesnis ir aiškesnis, jame nurodomas ne tik bendras kiekvienos iš patalpų plotas, bet ir patalpų kraštinių ilgiai ir kiti reikšmingi duomenys, kurie svarbūs atliekant šalių numatytus pertvarkymus rūsyje, liečiančius patalpas R-5, R-6 ir R-8, tuo tarpu atsakovės pateiktame projekte dėl priežasčių, kurių atsakovė negalėjo paaiškinti ir pagrįsti, buvo suprojektuota bendram naudojimui skirta atskira patalpa R-9 (1,78 kv.m.), iš esmės įeinanti į ieškovo projekte nurodyta vientisą bendram naudojimui skirtą patalpą R-1 (5,85 kv.m.). Teismas taip pat konstatavo, kad nors ieškovui pagal nustatomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka ir teko didesnė gyvenamojo namo ploto dalis (91,91 kv.m. (50,54 %)) tačiau atsakovei teko nors ir mažesnė (90,24 kv.m. (49,62 %)) geriau įrengta ir vertingesnė namo dalis. Toks nukrypimas pagal teismų praktiką yra leidžiamas ir buvo sąlygotas objektyvių priežasčių ir objektyvaus namo vidinio išdėstymo, nesant galimybės idealiai paskirstyti šalims naudotinas patalpas proporcingai turimai nuosavybės teise daliai (nebent reikėtų daryti esminius ir didelių turtinių išlaidų reikalaujančius namo konstrukcinius pertvarkymus, kas būtų netikslinga, neracionalu ir neekonomiška). Teismo vertinimu, toks nukrypimas nagrinėjamoje byloje buvo pateisinamas objektyviai, nepažeidė šalių teisių bei interesų pusiausvyros ir nereikalavo jokio piniginio kompensacinio mechanizmo už ieškovui tenkantį naudotis didesnį namo plotą taikymo, juo labiau, kad priešieškinyje atsakovė nebuvo pareiškusi tokio pobūdžio reikalavimo (t.y. reikalavimo dėl konkretaus dydžio piniginės kompensacijos už ieškovui tenkantį naudotis didesnį gyvenamojo namo plotą, dėl atsakovo įpareigojimo visus pagerinimus ir projekte numatytus pertvarkymus atlikti savo lėšomis ar šalims padengti lygiomis dalimis). Teismo nuomone, tokio reikalavimo iškėlimas atsakovei jau duodant teismui paaiškinimus, jo nustatyta tvarka neįforminus ir pan. nėra galimas, o vadovaujantis teismų praktika paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas gali būti sprendžiamas tik bendraturčių, o ne teismo iniciatyva (LAT 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-576/2006).

Spręsdamas dėl naudojimosi žemės sklypu ir ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo, teismas konstatavo, kad vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, naudojimosi ieškovo Z. P. ir atsakovės G. P. žemės sklypu ir ūkiniais pastatais tvarka turėtų būti nustatyta pagal ieškovo pasiūlytą UAB korporacijos „Matininkai“ parengtą projektą.

Dėl ūkinės paskirties pastatų. Teismo nuomone, ieškovo siūloma naudojimosi ūkiniais pastatais tvarka, buvo racionalesnė ir labiau užtikrinanti bendraturčių interesų pusiausvyrą, jų lygiateisiškumą, nesuteikia perdėto vienos šalies pranašumo prieš kitą šalį, kadangi pagal ją ieškovui skiriama naudotis visu 25 kv.m. garažu, suteikiant atitinkamai galimybę prie jo prieiti/privažiuoti iš visų žemės sklypo pusių, o atsakovei skiriama naudotis visa 18 kv.m. ploto lauko virtuve bei visu 19 kv.m. ploto ūkiniu pastatu, suteikiant galimybę per bendro naudojimo žemę prieiti/privažiuoti prie šių pastatų iš visų žemės sklypo pusių. Teismo vertinimu, nors atsakovei suteikiamas didesnis bendras ūkinių pastatų plotas, negu ieškovui, t.y. šiuo atveju yra nukrypimas nuo kiekvieno iš bendraturčio turimos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau pačios ginčo šalys išreiškė pageidavimą turėti kuo mažiau bendrų patalpų ir susidūrimo, juo labiau esant objektyviai būtent tokiam kiekvieno iš pastatų plotui. Pats ieškovas, pateikdamas savo naudojimosi ūkiniais pastatais projektą bei duodamas paaiškinimus sutiko su naudojimusi mažesniu, nei jam tektų, ūkinių pastatų plotu, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti esant ieškovo teisių pažeidimą. Juo labiau, teismas neturi pagrindo šioje dalyje konstatuoti esant atsakovės teisių ir interesų pažeidimą: jai skiriama naudotis didesniu ūkinių pastatų plotu, negu jog dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje; ieškovas nereikalauja jokios kompensacijos už atsakovei tenkantį didesnį plotą, o jeigu ir reikalautų, tokia kompensacija, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei tuo, kad ir taip didelė dalis žemės sklypo paliekama bendram naudojimui, o prioritetas teiktinas maksimaliam bendraturčių atskyrimui, nebūtų priteisiama. Pagal ieškovo siūlomą projektą, jam būtų skirta naudotis garažu, kuris atsižvelgiant į tai, jog ieškovas turi transporto priemonę ir vairuoja, šalims paliekama bendro naudojimo žemės sklypo teritorija, pro kurią galima privažiuoti iki garažo su transporto priemone, tuo tarpu atsakovė nei vairuotojo pažymėjimo, nei transporto priemonių neturi. Atsakovės projektu siūloma naudojimosi ūkiniais pastatais tvarka, pagal kurią būtent jai būtų skirtas visas garažas bei 11/20 ūkinio pastato, tuo tarpu ieškovui būtų skirta lauko virtuvė bei 9/20 dalys ūkinio pastato, nėra tiek patogi ir optimali, kadangi pagal ją, esant atsakovės siūlomai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, būtų iš esmės apsunkintas ieškovo priėjimas prie jam tenkančios ūkinio pastato dalies (dėl siauro palikto bendrojo naudojimo žemės sklypo ploto ir už lauko virtuvės esančio tualeto, kuris, kaip pripažino abi šalys, užstoja praėjimą iki galinės ūkinio pastato dalies), o taip pat visiškai neįmanomas įvažiavimas su transporto priemone iki ieškovui tenkančių ūkinių pastatų, kur jis, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, blogiausiu atveju galėtų ir norėtų įsirengti garažą automobiliui saugoti. Atsakovės siūlymas ieškovui pasistatyti garažą jam skirtinoje žemės sklypo dalyje, jos projekte pažymėtoje indeksu „B“, vėlgi, reikalautų iš ieškovo papildomų organizacinių, finansinių ir kitų kaštų, t.y. reikštų ieškovui papildomą naštą pastatant / įsigyjant garažą, ko ieškovas, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, nenorėtų ir su kuo nesutiktų.

Dėl žemės sklypo. Teismo vertinimu, būtent ieškovo Z. P. siūloma pagal UAB korporacija ,,Matininkai“ pateiktą projektą siūloma naudojimosi bendru žemės sklypu, o tai pat ir ūkiniais pastatais tvarka šiuo konkrečiu atveju būtų teisingesnė ir racionalesnė bei atitinkanti teismų praktikos suformuotus teisėtumo, adekvatumo, faktinio ilgalaikio naudojimosi stabilumo bei bendraturčių lygiateisiškumo užtikrinimo kriterijus. Ieškovo pasiūlymas, atsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis bendrosios nuosavybės teisėje beveik jas atitinka. Bendraturčiams nustatytinos naudotis realios žemės sklypo dalys atitinka idealiąsias joms nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis: ieškovui Z. P. siūloma faktiškai naudotis bendrai 687 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, o atsakovei G. P.– 839 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, t.y. tokiomis žemės sklypo dalimis, kurios šalims iš tikrųjų priklauso nuosavybės teise. Teismas konstatavo, kad esminis atsakovės G. P. nesutikimo su ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka argumentas buvo tas, kad pagal ją bendram bendraturčių naudojimui paliekamas didelis žemės sklypo plotas (488 kv.m.), kas užprogramuoja konfliktines situacijas, reiškia neracionalų sklypo paskirstymą ir pan. Vis dėlto, šis argumentas šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginčo šalių žemės sklypo ir jame esančių statinių išdėstymą, plotą, konfigūraciją ir kitas charakteristikas, o taip pat į kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertintinas kritiškai ir negali būti suabsoliutinamas. Teismo vertinimu, visi žemės sklype esantys statiniai (gyvenamasis namas, garažas, ūkinis pastatas, lauko virtuvė), išskyrus stoginę, plane pažymėtą indeksu 5I1m, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ne vienam, o abiems bendraturčiams, ūkiniai pastatai (garažas, ūkinis pastatas, lauko virtuvė) yra išsidėstę betarpiškai vienas šalia kito vienoje žemės sklypo vietoje. Akivaizdu, kad kiekvienam iš bendraturčių turi būti užtikrinta objektyvi galimybė prieiti ir privažiuoti prie visų statinių iš įvairių pusių, kad būtų galimai jais tinkamai naudotis pagal paskirtį, eksploatuoti, remontuoti, gerinti ir pan., o tam ir yra skirta bendrojo naudojimo teritorija. Bendri statiniai žemės sklype yra išsidėstę taip, kad ūkinės paskirties pastatai yra pakankamai nutolę nuo gyvenamojo namo, dėl ko objektyviai ir susidaro pakankamai nemažas žemės sklypo plotas, per kurį abiems bendraturčiams turi būti suteikta galimybė iš bendro gyvenamojo namo prieiti prie nuo jo nutolusių vienoje vietoje vienas šalia kito horizontaliai einančių bendrų ūkinės paskirties pastatų. Be to, pagal žemės sklypo planą ir kitus teritorijų planavimo dokumentus, egzistuoja tik vienas įvažiavimas į žemės sklypą iš pagrindinės Sodų gatvės, todėl tiek įvažiavimo į sklypą teritoriją, tiek teritoriją, vedančią link šalių gyvenamojo namo, tiek teritoriją vedančią link bendrų ūkinės paskirties pastatų reikėtų palikti skirta bendram abiejų bendraturčių naudojimui. Teismo nuomone, nors teismų praktikoje ir laikomasi nuostatos, kad nustatant naudojimosi turtu tvarką, bendrams naudojimui turi būti paliekama minimali žemės sklypo dalis, tačiau šiuo atveju, minėtas reikalavimas negalėjo būti suabsoliutinamas. Visų pirma, ieškovo ir atsakovės pateikti naudojimosi žemės sklypu tvarkos projektų sąlygos nėra vienodos. Antra, ir svarbiausia tai, kad abi šalys sutiko ir neginčijo tos aplinkybės, kad ieškovo bendram naudojimui skirti siūloma žemės sklypo teritorija dar šalims gyvenant santuokoje bendromis pastangomis, darbu ir lėšomis buvo ir iki šiol yra pilnai kokybiškai sutvarkyta, joje įrengta visa tinkamam ir patogiam gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų eksploatavimui reikalinga infrastruktūra (išbetonuotas įvažiavimas į sklypą, priėjimas prie namo ir ūkinių pastatų, įrengti keliai (transporto priemonei įvažiuoti į garažą), vaikščiojimo takai, būtent šia teritorija eina visos statiniams eksploatuoti būtinos komunikacijos. Abu bendraturčiai, duodami paaiškinimus, nurodė, kad būtent ši ieškovo projekte indeksu „A“ pažymėta teritorija yra nuo seno labiausiai įrengta, sutvarkyta, kokybiškai vertingiausia, abi ginčo šalys labiausiai pageidautų ja naudotis. Būtent todėl atsakovės siūlomas naudojimosi žemės sklypu projektas, pagal kurį iš esmės visa ši žemės sklypo teritorija būtų priskirta išimtinai jos pačios individualiam naudojimui, nesprendžiant ieškovo naudojimosi šioje dalyje esančiomis bendromis komunikacijomis galimybių ir problemų, taip pat piniginių – kompensacinių klausimų už atsakovei tenkančią kokybiškai vertingesnę žemės sklypo dalį, o ieškovo individualiam naudojimui paliekama nesutvarkyta žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „B“, kurią, kaip paaiškino šalys, sudaro dirbama žemė/sodas (plotas, skirtas daržovių, vaisių auginimui, sodininkystei ir pan.), be to uždedant ieškovui papildomų darbų atlikimo organizacinę ir finansinę naštą (įrengiant atskirą įvažiavimą į atsakovės siūlomą skirti ieškovui žemės sklypo dalį, sutvarkant joje priėjimą/privažiavimą prie gyvenamojo namo, gerbūvį, įrengiant taką (takus) vaikščiojimui ir pan.), t.y. funkciškai pertvarkant visai kitai paskirčiai pagal nuo seno nusistovėjusią tvarką skirtą žemės sklypo plotą, ir vėlgi nesprendžiant jokių piniginių – kompensacinių klausimų už šių papildomų priemonių, reikalaujančių papildomų piniginių išlaidų, negali būti laikomas teisingu. Tuo pačiu atsakovės siūlomas projektas negali būti laikomas sąžiningu bendraturčių interesų ir poreikių lygiateisio užtikrinimo aspektu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei skiriama naudotis vertingesnėmis ir kokybiškai geresnėmis gyvenamojo namo patalpomis, pilna apimtimi tenkinant jos reikalavimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Teismo vertinimu, nors atsakovės siūlomame projekte buvo numatyta ieškovui įrengti atskirą įėjimą ir įvažiavimą į jam tenkančią žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu „B“, tačiau nebuvo pateikti duomenys ir įrodymai apie tai, kad ateityje jį įrengiant nekils keblumu ir toks įvažiavimas galės būti įteisintas. Be to, papildomo įvažiavimo faktinis įregimas, reikštų papildomą darbų atlikimo organizacinę ir finansinę naštą, kuri vėlgi, tektų ieškovui. Nors ieškovo siūlomu projektu jo individualiam naudojimui tenkančios žemės sklypo dalys yra išskaidytos (indeksas „B“ – 393 kv.m. ir indeksas „C“ – 74 kv.m.), tuo tarpu pagal atsakovės siūlomą projektą šalys naudotųsi iš esmės vientisomis (neišskaidytomis) paraleliai einančiomis žemės sklypo dalimis, tačiau pats ieškovas sutiko su tokiu jo projekte numatytu paskirstymu, tuo tarpu atsakovės individualiam naudojimui yra skiriama vientisa 525 kv.m. ploto žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „D“, kurioje yra dirbama žemė ir sodas (galimybė sodinti daržoves, medžius ir pan.), kas atsakovei, kaip moteriai ir pensininkei, yra svarbiau ir vertingiau, o taip pat jai skirtina naudotis žemė, esanti po jai priskirtinais ūkiniais pastatais bei asmeninės nuosavybės teise priklausančia stogine (indeksai „F‘ ir „E“). Teismo nuomone, kategoriškas atsakovės prieštaravimas ieškovo siūlomam naudojimosi bendru turtu variantui, iš esmės siekiant tik savo interesų patenkinimo – tiek kiek tai susiję su vertingesnių gyvenamojo namo patalpų jai priskyrimu, tiek su vertingesnės žemės sklypo dalies ir geresnių ūkinių pastatų priskyrimu, o po šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo 2012-01-26 ir 2012-02-14 teismo posėdžiuose metu šalims iš esmės sutartus dėl naudojimosi turtu tvarkos, jai vėliau apsigalvojus ir pradėjus reikalauti piniginių kompensacijų (dėl kurių reikalavimai CPK nustatyta tvarka pareikšti byloje nebuvo), leidžia įžvelgti piktnaudžiavimo savo teisėmis bei bendradarbiavimo principo pažeidimo požymių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė G. P. apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą, nustatant namų valdos žemės sklypo ir ūkinių pastatų (duomenys neskelbtini), Avižienių kaime, Vilniaus rajone, naudojimosi tvarką pagal atsakovės pateiktą UAB ,,Archdeka“ projektą. Tuo pačiu išspręsti šios namų valdos gyvenamojo namo vidaus inžinierinių tinklų pertvarkymo ir pagal projektą būtino patalpų gyvenamojo namo vidaus inžinerinių tinklų pertvarkymo, įpareigojant savo jėgomis ir savo lėšomis tai atlikti ieškovą, įvertinus tai, kad jam tenkanti gyvenamojo namo dalis 9,9 kv. m., didesnė nei priklausytų pagal idealių dalių santykį. Tas vertine išraiška sudaro 13 395 Lt, skaičiuojant Registrų centro nustatytomis vidutinėmis rinkos kainomis arba nurodytą sumą (13 395 Lt) priteisti atsakovei kaip kompensaciją už mažesnės negu priklauso gyvenamojo namo dalies naudojimąsi, nustatant, kad visų būtinų perplanavimų ir pertvarkymų išlaidas bendraturčiai dengia lygiomis dalimis.

Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nevertino aplinkybės, kad turtu naudosis ne geranoriški vienas kitam kaimynai, o buvę sutuoktiniai, kurių interesų nesuderinamumas pasiekęs kritinę ribą. Minėtas aplinkybes patvirtina ne tik šalių elgesys bylos nagrinėjimo metu bet ir byloje pateikti iš policijos gauti dokumentai. Bylos nagrinėjimo metu ginčo šalims nepavyko pasiekti kompromiso, nes ieškovas atmetė apeliantės pageidavimą įvertinti jam tenkančios daugiau nei priklauso gyvenamosios namo dalies vertę, sudarančią 13 395 Lt (9,9 kv.m.), ir iš to dalių verčių skirtumo kompensaciniais pagrindais atlikti namo pertvarkymus, kurie būtini atskirti patalpoms ir vidaus inžineriniams tinklams, įgyvendinant naudojimosi tvarkos projektą. Šių kompensacinių resursų preliminariais skaičiavimais visiškai pakanka ir atsakovui siūlytoje namų valdos žemės sklypo dalyje įengti atskirtą nuovažą į Sodų gatvę, kuri buvo pasiūlyta atsakovės pateiktame naudojimosi tvarkos nustatymo plane. Teigia, kad teismas nesigilino į dalį neišvengiamai spręstinų dalykų, taip pat neakcentavo būtinumo minimalizuoti šalių priverstinį bendravimą, kad būtų išvengta nepalankaus psichologinio klimato buityje, todėl nustatė namų valdos naudojimosi tvarką su visa eile esminių trūkumų: 1) nesivadovauta teismų praktikos nuostata bendram naudojimui palikti minimalią žemės sklypo dalį (palikta bendram naudojimui 31 procentas sklypo ploto); 2) neatsižvelgta į tai, kad pagal ieškovo planą atsakovės pasistatytas(jai gyvenant vienai) 36 kv. m. šiltnamis sudarantis galimybę atsakovei apsirūpinti pagrindine jos daržovinio maisto dalimi, patenka į ieškovui teismo sprendimu paskirtą žemės sklypo dalį; 3) iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies (A) nepalikta pravažiavimo jokia žemės apdirbimo technika į atsakovei skirto žemės sklypo dalį (D).(Yra tik praėjimo takas gyvenamojo namo pasieniu į žemės sklypo dalį (D); 4) bendraturčiams priskirtos naudotis žemės sklypo dalys yra priešingose pusėse nuo gyvenamojo namo prieangių, kuriais naudojasi ginčo šalys; 5) paliktas priėjimas prie atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios stoginės tik iš vienos pusės, atskyrus ją ieškovui priklausančia patalpa (garažu) nuo kitų jai priklausančių patalpų, nors teismas savo sprendime teigia: ,,... akivaizdu, kad kiekvienam iš bendraturčių turi būti užtikrinama objektyvi galimybė prieiti ir privažiuoti prie visų statinių iš įvairių pusių ...“; 6) neišspręstos gyvenamojo namo rūsio ir pirmojo aukšto patalpų atidalinimo prievolės ir tam reikalingų išlaidų padengimo klausimas. Apeliantės teigimu, priimant skundžiamą sprendimą buvo padarytos ir fakto klaidos. Teismas skundžiamame sprendime nurodo, kad ieškovas turi transporto priemonę ir vairuoja (...), tuo tarpu atsakovė nei vairuotojo pažymėjimo nei transporto priemonių neturi“, todėl teismo požiūriu ieškovui garažas reikalingesnis. Iš tikrųjų ieškovas automobilio nevairuoja, nes neturi teisių, o garažu faktiškai naudojasi tik atsakovė, jame laikanti savo motociklą su priekaba. Teismas nurodo, kad pagal atsakovės pateiktą sklypo naudojimosi tvarką, ieškovui nebūtų privažiavimo prie ūkinių pastatų, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes privažiavimas ieškovui paliktas per 3 metrų pločio bendro naudojimo žemės juostą. Teismas žemės sklypo naudojimosi tvarkos pagal apeliantės projektą kliūtimi laiko ir tai, kad byloje nepateikta duomenų, ar teisiškai leistina iš vieno sklypo įrengti dvi nuovažas į kaimo gatvelę. Kadangi Sodų gatvė Avižienių kaime, Avižienių seniūnijoje, Vilniaus r., logiškai galvojant neturėtų pasižymėti ypatingu eismo intensyvumu, dėl ko greitkeliuose ir magistraliniuose keliuose šalutinių kelių tankis ribojamas, ši teismo dvejonė laikytina pertekline. Nurodo, kad gretimai esančioje namų valdoje, kaimynai bendraturčiai įsirengę atskiras nuovažas į Sodų gatvę. Esant reikalui, jei tik antrosios nuovažos iš sklypo įrengimas būtų kliūtis sklypo naudojimosi tvarką nustatyti pagal atsakovės pasiūlytą projektą, galėtų teismui pateikti ir kelininkų išvadas. Skundžiamame sprendime teismas nemažai dėmesio skyrė sklypo infrastruktūros vertei, tačiau minėta vertė yra tik sulūžusio betono likučiai.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde menkinant teisėjos asmenybę, ieškovė savo argumentų nepagrindė. Teigia, kad ieškinyje ieškovas prašė palikti apeliantei galimybę naudotis didesne namo dalimi t.y. II gyvenamojo namo aukštu, tačiau apeliantė su tuo nesutiko. Ieškovas neprašė už tai kompensacijos už jai tenkančią didesnę namo dalį. Tuo tarpu apeliantė priešieškinyje reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo nereiškė. Todėl jo negali kelti ir apeliaciniame skunde (CPK 312 str.). Mano, kad nesutikdama su teismo sprendimu dėl namų valdos naudojimosi tvarkos nustatymo apeliantė apsiribojo tik savo asmeninės subjektyvios nuomonės išreiškimu ir jos nepagrindė leistinais įrodymais (CPK 178 str.). Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad visa ginčo šalių sukurta infrastruktūra tėra tik sulūžusio betono likučiai ir teigia, kad tokiais teiginiais bandoma apgauti teismą. Tačiau apeliantė nutyli, kad betono takas išbetonuotas nuo ūkinio pastato iki namo kampo. Teigia, kad šiltnamį apeliantė pasistatė savavališkai ant žemės iki santuokos nutraukimo buvusios bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, negavusi kito sutuoktinio leidimo. Šiltnamis neįregistruotas nekilnojamojo turto registre kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Ši aplinkybė nebuvo atskleista nei priešieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad minėtomis aplinkybėmis remtis negalima. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad nebuvo palikta pravažiavimo jokia žemės apdirbimo technika į apeliantei priklausančią žemės sklypo dalį. Bendrojo naudojimo žemės ribojasi su atsakovei paskirta žemės sklypo dalimi ,,D“, be to žemės sklypo dalis ,,D“ ribojasi su Sodų gatve. Dėl šios priežasties techniškai įvažiuoti į atsakovei paskirtą žemės sklypo dalį ,,D“ nėra jokių kliūčių. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ieškovas neturi vairuotojo pažymėjimo, nes tokį pažymėjimą jis turi nuo 1995-12-28. Minėtas pažymėjimas suteikia teisę vairuoti motociklą ir jis vairuoja motociklą ,,Yamaha“. Tai patvirtinančius įrodymus jis pateikia teismui ir prašo juos priimti (CPK 314 str.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes, skundžiamo teismo sprendimo argumentus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus konstatuoja, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodomais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis ir jų nebekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Todėl nagrinėtinas tik faktinis ir teisinis apeliacinio skundo pagrindas.

Apeliaciniame skunde keliamas bendrosios dalinės nuosavybės naudojimosi tvarkos nustatyto teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako šiuo aspektu.

Apeliacinis skundas atmestinas.

CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Pagal šią įstatymo normą patys savininkai sprendžia, kaip įgyvendinti bendrąją dalinę nuosavybę. Tik tuo atveju, jeigu bendraturčiai nesutaria, kaip ji turi būti įgyvendinta, sprendžia teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti iš bendro turto, turi įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kiti bendraturčiai turi teisę pateikti kitokius atidalijimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. M. M., I. M. v. L. M., G. G. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-485/2005).

Bylos duomenys tvirtina, kad ginčo šalys siekdamos nustatyti bendrąja daline nuosavybe valdomų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Vilniaus r. Avižienių sen. (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pateikė teismui du siūlomus minėto nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo pasiūlymus: ieškovas UAB korporacijos ,,Matininkai“ parengtą nekilnojamojo turto padalijimo variantą (b.l. 10-12), atsakovė UAB ,,Archdeka“ parengtą nekilnojamojo turto padalijimo variantą (b.l. 30-32).

Įvertinusi civilinės bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nustatyta žemės sklypo naudojimo tvarka ir bendram naudojimui palikta žemės sklypo dalimi. Todėl apylinkės teismo argumentų nekartoja ir remiantis jais šį apeliantės argumentą atmeta, kaip teisiškai nepagrįstą.

Apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovui tenkančioje žemės sklypo dalyje lieka jos (gyvenant vienai) pastatytas 36 kv.m. šiltnamis leidžiantis apsirūpinti daržovėmis. Kaip matyti iš su apeliaciniu skundu pateiktos foto nuotraukos šiltnamis iš tikrųjų yra pastatytas (b.l. 101). Tačiau pateikta nuotrauka yra neinformatyvi, nes iš jos negalima nustatyti ar minėtas šiltnamis tenka ieškovui priskirtai naudojimuisi žemės sklypo daliai. Virš minėtuose kompetentingų specialistų parengtuose nekilnojamojo turto tvarkos atidalijimo projektuose šiltnamis nėra pažymėtas, o ta aplinkybė, kad apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė ieškovo siūlomą turto atidalijimo varianto kopiją ir joje ranka pažymėjo šiltnamio būvimo vietą (b.l. 97), neleidžia šio plano korekcijos laikyti tinkamu įrodymu pagrindžiančių šiltnamio būvimą ieškovui tenkančioje žemės sklypo dalyje (CPK 178 str.). Be to, šiltnamio statymui reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ [4.15], o jo projektas rengiamas pagal statybos techninį reglamentą STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“ [4.13]. Minėti dokumentai byloje nepateikti. Todėl sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad jis galimai pastatytas savavališkai.

Teismų praktikoje jau yra susiformavusios nuostatos, kad nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką vadovaujamasi racionalumo, patogumo, faktinio naudojimo, dalių vertingumo ir kitais kriterijais. Vertindamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ar ne, taip pat žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi tam tikrą diskrecijos teisę. Ją įgyvendindamas, teismas vadovaujasi CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Juos taikant įvertinamos aplinkybės apie bendraturčio esminį interesą naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi, tarp bendraturčių susiklostę faktiniai žemės naudojimo santykiai, ar siūloma tvarka nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančios naudotis dalies vertingumo požiūriu, įskaitant tai, ar dalys lygiavertės pagal funkcinę paskirtį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-22 nutartis c.b. Nr. 3K-3-13/2010).

Teisėjų kolegijos vertinimu atsižvelgiant į tai, kad šiltnamis priskiriamas prie nesudėtingų statinių, net jei jis ir būtų ieškovui priskiriamoje žemės sklypo dalyje, tai nesudarytų problemų apeliantei jį perkelti į jai tenkančią žemės sklypo dalį. Todėl konstatuotina, kad šiltnamis negali būti laikomas pakankama kliūtimi šalims naudotis žemės sklypu pagal apylinkės teismo nustatytą naudojimosi juo tvarką. Pastebėtina ir tai, kad ši aplinkybė nebuvo nagrinėjama apylinkės teisme, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad šia aplinkybe apeliantė remtis negalėjo.

Apeliantė nurodo, kad iš bendro naudojimo žemės sklypo dalies (A) nepalikta pravažiavimo jokia žemės apdirbimo technika į atsakovei skirto žemės sklypo dalį (D) (yra tik praėjimo takas gyvenamojo namo pasieniu į žemės sklypo dalį (D). Bendraturčiams priskirtos naudotis žemės sklypo dalys yra priešingose pusėse nuo gyvenamojo namo prieangių, kuriais naudojasi ginčo šalys. Paliktas priėjimas prie atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančios stoginės tik iš vienos pusės, atskyrus ją ieškovui priklausančia patalpa (garažu) nuo kitų jai priklausančių patalpų.

Kaip matyti iš ieškovo pateikto UAB korporacija ,,Matininkai“ nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkos nustatymo projekto bendro naudojimo žemė ribojasi su atsakovei priskirta naudojimuisi žemės sklypo dalimi plane pažymėta raide ,,D“ (b.l. 12). Ši žemės sklypo dalis ribojasi su (duomenys neskelbtini) g. Dėl šios priežasties, priešingai nei teigia apeliantė, darytina išvada, kad į jai priskirtą naudojimuisi dalį technika gali įvažiuoti. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovo padaryta išvada, kad jokių objektyvių kliūčių apeliantei naudotis žemės sklypo dalimi nesukuriama. Kas liečia apeliantės teiginius dėl bendraturčiams priskirtų žemės sklypo dalių naudojimo ir patogumo jomis naudotis bei dėl to, kad nustatant apeliantės naudojimosi stogine tvarką, jai buvo paliktas priėjimas tik iš vienos pusės, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo argumentais bei išvadomis ir jų nebekartoja.

Apeliantė teigia, kad neišspręstas gyvenamojo namo rūsio ir pirmojo aukšto patalpų atidalinimo prievolės ir tam reikalingų išlaidų padengimo klausimas. Tačiau bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu apeliantės reikalavimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo buvo grindžiamas, tuo, kad dėl naudojimosi rūsiu tvarkos nustatymo tarp šalių ginčo iš esmės nebuvo. Apylinkės teismas nustatė naudojimosi rūsiu tvarka priskirdamas ieškovui naudotis rūsio patalpomis, jo pateiktame plane pažymėtomis indeksu R-6, R-7, atlikus atitinkamus projekte numatytus pertvarkymus įrengti patalpą pažymėtą indeksu R-8, o apeliantei skirta naudotis rūsio patalpomis plane pažymėtomis R-2, R-3, R-4 ir padarius plane nurodytus atitinkamus pertvarkymus patalpa R-5. Taigi, nurodytos aplinkybės paneigia apeliantės teiginį, kad teismas nenustatė naudojimosi rūsiu tvarkos ir jų neatidalino. Todėl šis apeliantės argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatyta naudojimosi rūsiu tvarka atitinkančia racionalumo, teisingumo ir protingumo principus bei leidžiančia ginčo šalims optimaliai naudoti rūsį pagal jo funkcinę paskirtį.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su teiginiu, kad apylinkės teismas neišsprendė pirmos aukšto patalpų atidalinimo prievolės ir tam reikalingų išlaidų padengimo klausimo.

CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

Ieškovei naudojimuisi buvo priskirtos pirmo aukšto patalpos, ieškovas to neginčijo, nereikalavo kompensacijos už jai tenkantį didesnį naudojamą plotą. Apeliantė bylos nagrinėjimo teisme metu nekėlė piniginės kompensacijos priteisimo klausimo. Todėl atsižvelgiant į įstatyme įtvirtiną draudimą kelti naujus reikalavimus apeliaciniame skunde, šis jos argumentas nenagrinėtinas ir atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 312 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio pagrindo šalims iš esmės sutikus su naudojimosi namu tvarkos nustatymu, atskirti patalpas ir vidaus inžinerinius tinklus, įgyvendinant naudojimosi tvarkos projektą, nes kiekviename namo aukšte patalpos buvo atskirtos pagal pateiktus projektus, teismas vadovavosi apeliantės pateiktu projektu (jai palikta naudotis pagal jos pasiūlytą projektą namo pirmo aukšto patalpomis pažymėtomis indeksais: 1-1,1-2,1-3,1-4,1-5,1-6, 1-7, ieškovui palikta naudotis antro aukšto patalpomis apeliantės pateiktame plane pažymėtomis indeksais: 1-8,1-9,1-10,1-11,1-12,1-13). Minėtose patalpose įrengti inžineriniai ir santechnikos tinklai (atskiros vonios, tualetai 1-2 (apeliantės), 1-9 (ieškovo, Įėjimai į patalpas atskiri, apeliantės pateiktame plane pažymėti indeksais 1-5 ir 1-7. Šalims paliktas tik koridorius (apeliantės pateiktame plane indeksas 1-14). Teisėjų kolegijos vertinimu, atidalinimas prieštarautų patalpų naudojimo racionalumui ir būtų visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagrįstai sprendė apylinkės teismas, jog šalys yra maksimaliai izoliuotos, sudaromos galimybės mažiau susitikti, tokiu būdu maksimaliai sumažinama konfliktinių situacijų kilimo grėsmė.

Nors apeliantė ir teigia, kad teismas padarė fakto klaidų sprendime nurodydamas, kad ieškovas turi transporto priemonę ir ją vairuoja, o atsakovė neturi nei vairuotojo pažymėjimo, nei transporto priemonės, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad šie jos argumentai nėra pakankami, pripažinti skundžiamą teismo sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu. Apeliantė į bylą pateikė transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. KIO26063 (b.l. 98), iš kurio matyti, kad jos vardu yra registruotas motociklas su priekaba. Tačiau vairuotojo pažymėjimas suteikiantis jai teisę vairuoti minėtą transporto priemonę nepateikiamas. Tuo tarpu, ieškovas su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė vairuotojo pažymėjimą suteikiantį jam teisę vairuoti motociklus ir transporto priemonės registracijos liudijimą tvirtinantį, kad jis nuosavybės teise naudojasi motociklu ,,Yamaha“ (b.l. 109-110) (CPK 314 str.).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir jas įvertinusi teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovui garažas yra reikalingesnis, nes turimą transporto priemonę jis turi teisę vairuoti, o apeliantė tokios teisės neturi. Be to, šios bylos kontekste, ieškovui priskyrus garažą (25 kv. m.), apeliantei teko 18 kv.m. ploto lauko virtuvė, bei 19 kv.m. ploto ūkinis pastatas, suteikiant galimybę prie minėtų nekilnojamojo turto objektų prieiti iš visų pusių. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, turimą motociklą apeliantė gali laikyti ūkiniame pastate (b.l. 107-108). Tokiu būdu išvengiant įvairių nesutarimų su ieškovu.

Nagrinėjamu atveju taip pat yra aktuali teismų praktikoje suformuluota nuostata, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams, pasisakydamas esminiais klausimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.).

Šios bylos kontekste, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo nustatyta ūkinės paskirties pastatų naudojimo tvarkos nustatymu bei argumentais, kurių pagrindu nepritarta apeliantės siūlymam naujo įvažiavimo į bendraturčių sklypą iš (duomenys neskelbtini) g. suformavimui (apeliantės plane pažymėtas raide ,,B“ (b.l. 69)) ir jų nekartoja, o apeliantės argumentus dėl papildomos įvažiavimo įrengimo atmetą kaip teisiškai nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 178 str., 183 str., 185 str.).

Nurodytų argumentų ir išvadų pagrindu apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Natalja CikotoJūratė VaranauskaitėAntanas Rudzinskas