Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovui Z. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 9/20 dalys, o atsakovei G. P. asmeninės nuosavybės teise priklauso 11/20 dalys 0,1526 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-7). Šiame žemės sklype yra ieškovui Z. P. ir atsakovei G. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys pastatai - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuvė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): ieškovui priklauso po 9/20 dalių, o atsakovei – po 11/20 dalių kiekvieno iš šių nekilnojamojo turto objektų. Minėtame žemės sklype taip pat yra atsakovei G. P. asmeninės nuosavybės teise priklausanti stoginė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l. 8-9).

Nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas nekilnojamasis turtas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.), turto naudojimosi tvarka taip pat nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu. Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 str. 1 d.). Kaip pripažino ieškovas bei atsakovė ir kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b.l. 16-18), ieškovas siūlė atsakovei nustatyti naudojimosi žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais tvarką pagal savo siūlomą projektą, tačiau atsakovė į pasiūlymą nesureagavo, tuo tarpu atsakovė siūlė ieškovui nustatyti naudojimosi bendru turtu tvarką pagal savo siūlomą projektą, tačiau ieškovui ji taip pat buvo nepriimtina, o teismo proceso metu abu bendraturčiai patvirtino, kad priešingos šalies siūloma tvarka jiems nepriimtina, kas savo ruožtu leidžia daryti išvadą, jog bendraturčių sutarimas dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu, gyvenamuoju namu bei ūkiniais pastatais tvarkos nustatymo nėra pasiektas, todėl siekiant užtikrinti bendraturčių interesus, ji nustatytina teismo sprendimu.

Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (LAT 2006 m. spalio 13 d. nutartis c.b. P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis c.b. A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis c.b. P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009). Nors nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (LAT 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis c.b. Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009). Nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką tarp bendraturčių faktiškai įvyksta atidalijimas, todėl kiekvienam bendraturčiui tenkančią naudoti konkrečią turto dalį reikia atriboti. Kalbant apie žemės sklypą, tai padaroma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą (LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis c.b. M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Tai reiškia, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatoma tik pagal naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos projektą, parengtą žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas, tiksliai nustatant kiekvienam bendraturčiui tenkančią sklypo dalį, dydį, išsidėstymą ir jos vietą kitų objektų atžvilgiu ir pan. (LAT 2006 m. spalio 13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2006).

Nustatant naudojimosi bendru turtu tvarka teismų praktikoje vadovaujamasi tokiais principais bei kriterijais: 1) teisėtumo kriterijus - naudojimosi bendru daiktu tvarka turi būti suderinama su teisės aktuose nustatytais reikalavimais ir jos įgyvendinimas neturi pažeisti trečiųjų asmenų teisių; 2) adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje kriterijus - naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir/ar kiek įmanoma labiau jas atitikti (LAT 2003 m. spalio 15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-956/2003); 3) socialinės taikos ir proporcingumo kriterijus - naudojimosi tvarka turi būti patogi visiems bendraturčiams ir užtikrinanti jiems galimybę naudojant daiktą pagal paskirtį gauti maksimalią naudą, išlaikyti visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, garantuoti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti; 4) naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijus -nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais ir pan. (LAT 2006 m. spalio 13 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2006); 5) faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus – turi būti atsižvelgiama į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius, kad būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (LAT 2003 m. balandžio 9 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-494/2003; LAT 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-563/2007).

Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

Ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 181,84 kv.m. ploto dviejų aukštų gyvenamasis namas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini): ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 9/20 dalys, o atsakovei – 11/20 dalys šio gyvenamojo namo. Atsakovė priešieškiniu prašė pagal UAB „Archdeka“ parengtą projektą (b.l. 70) jai palikti naudotis rūsio patalpomis, plane pažymėtomis Nr. R-2, R-3, R-4, R-5, R-9, bei pirmos aukšto patalpomis, plane pažymėtomis 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, bendram jos ir ieškovo naudojimui paliktu rūsio patalpas, pažymėtas R-1, R-9, ir pirmo aukšto patalpą, plane pažymėtą 1-14, tuo tarpu ieškovo individualiam naudojimui skirti naudotis rūsio patalpomis, plane pažymėtomis Nr. R-6, R-7, R-8, pirmo aukšto patalpa, plane pažymėta 1-7 ir antro aukšto patalpomis, plane pažymėtinos 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13. Atsakovės reikalavimas grindžiamas tuo, kad dėl naudojimosi rūsiu tvarkos tarp šalių iš esmės ginčo nėra, šalims turi būti suteikta naudotis skirtingais namo aukštais, atsakovė jau apie 13 metų faktiškai gyvena name ir naudojasi būtent pirmo aukšto patalpomis, yra juos pagerinusi, pritaikiusi savo gyvenimo būdui, dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės jai sunku pakilti į antrą aukštą, todėl protingiausia būtų jai palikti naudotis visu pirmu namo aukštu, o ieškovui – visu antru namo aukštu, kad šalys kiek įmanoma maksimaliai būtų izoliuotos viena nuo kitos; tokiu atveju ieškovas galėtų patekti į antrą aukštą per bendrojo naudojimo koridorių su laiptais, pažymėtais 1-14, ir jam priskirtiną atskirą įėjimą į gyvenamąjį namą prie patalpos 1-7, tuo tarpu atsakovė galėtų patektų į pirmo aukšto patalpas per atskirą įėjimą prie patalpos 1-5. Ieškovas su tokia atsakovės siūloma naudotis gyvenamuoju namu tvarka sutiko iš dalies, patvirtindamas, kad dėl naudojimosi rūsiu tarp šalių iš esmės ginčo nėra, ieškovo ieškiniu siūloma naudojimosi rūsiu tvarka su nežymiais patikslinimais beveik pilnai atitinka atsakovės siūlomą tvarką, tačiau pagal UAB korporacijos „Matininkai“ parengtą projektą (b.l. 67) prašė būtent jam priskirti naudotis visomis pirmo aukšto patalpomis, bendram naudojimui paliekant tik koridorių su laiptais 1-14, o atsakovei priskirti naudotis visomis antro aukšto patalpomis, kadangi pirmo aukšto plotas yra mažesnis, kas labiau atitiktų kiekvieno iš bendraturčių nuosavybės teise turimas idealiąsias dalis bendrojoje nuosavybė, atsakovė ir taip antrame aukšte yra įsirengusi savo miegamąjį, ieškovui dėl senyvo amžiaus ir turimų sveikatos problemų sunku pakilti į antrą aukštą.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytus naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo principus, kompleksiškai įvertinęs šalių paaiškinimus, jų pageidavimus dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos bei byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovės G. P. siūloma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra racionalesnė, labiau atitinka patalpų išsidėstymą ir asmeninius bendraturčių poreikius, jų sveikatos būklę bei kitus aukščiau paminėtus principus. Siekiant pašalinti šalių konfliktines situacijas, eliminuoti ar bent jau minimizuoti tarpusavyje nesutariančių bendraturčių susitikimų galimybę, turi būti stengiamasi maksimaliai juos izoliuoti. Ginčo šalys iš esmės sutiko su principine nuostata, kad kiekvienam iš bendraturčių turėtų būti suteikta naudotis atskiro aukšto patalpomis, t.y. vienam bendraturčius – vieno aukšto patalpomis, kitam – kito aukšto patalpomis, juo labiau, kad name yra du atskiri įėjimai (prie pirmo aukšto patalpų 1-5 ir 1-7), kas eliminuotų šalių susitikimų galimybę, leistų maksimaliai izoliuotis viena nuo kitos, taip pat kiekviename iš aukštų yra santechnikos mazgai (atskiros vonios, tualetai). Nors abu bendraturčiai pageidavo naudotis būtent pirmo aukšto patalpomis, savo paaiškinimuose pripažindami ir sutardami, kad jos yra vertingesnės, geriau įrengtos, patogesnės, tačiau teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, siekdamas užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pirmo aukšto patalpos, plane pažymėtos indeksais 1-1 (2,11 kv.m. patalpa, įrengta atlikus atitinkamus projekte numatytus pertvarkymus), 1-2 (4,49 kv.m. ploto vonia su tualetu), 1-3 (12,48 kv.m. ploto kambarys), 1-4 (28,20 kv.m. ploto kambarys), 1-5 (2,06 kv.m. ploto patalpa, prie kurios įrengtas atskiras įėjimas į namą), 1-6 (6,87 kv.m. ploto virtuvė), išskyrus patalpą 1-7 (1,70 kv.m.), iš kurios pro atskirą įėjimą patenkama į namą ir jo antrą aukštą, bei bendrajam naudojimui skirtą patalpą 1-14 (4,00 kv.m. ploto koridorius su laiptais, pro kurį patenkama į rūsį bei antro aukšto patalpas), turėtų būti paliktos naudotis atsakovei, tuo tarpu ieškovui skirtina naudotis visomis antro aukšto patalpomis, plane pažymėtomis indeksais 1-8 (5,73 kv.m. ploto koridorius su laiptais), 1-9 (4,54 kv.m. ploto vonia su tualetu), 1-10 (12,90 kv.m. kambarys), 1-11 (16,20 kv.m. ploto kambarys), 1-12 (11,80 kv.m. ploto kambarys), 1-13 (10,94 kv.m. ploto patalpa), o taip pat pirmo aukšto patalpa 1-7 (1,70 kv.m.), prie kurios yra atskiras įėjimas į namą ir patenkama į bendrojo naudojimo koridorių su laiptais, vedančiais į rūsį ir antrą aukštą.

Nustatydamas tokią naudojimosi gyvenamojo namo pirmo ir antro aukšto patalpomis tvarką, pagal kurią ieškovui tenka 65,81 kv.m., o atsakovei tenka 58,21 kv.m. ploto, teismas atsižvelgia į jau minėtus teisingumo ir sąžiningumo principus, į tai, kad nuo faktinio šalių gyvenimo skyrium pradžios būtent atsakovė (tiek viena, tiek kartu su vaikais) apie 13 metų faktiškai gyveno name ir naudojosi daugiau pirmo aukšto patalpomis, kurį, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, prižiūrėjo, pagerino, suremontavo (pakeitė langus, grindų dangą ir kt.), dėl ko pirmo aukšto patalpos tapo vertingesnės ir geriau bei kokybiškiau įrengtos, nei antro aukšto patalpos, taip pat pritaikė jas savo asmeniniams, sveikatos ir kitiems poreikiams tenkinti, tuo tarpu ieškovas šių aplinkybių ir to, kad per visą tą laiką į gyvenamojo namo pagerinimus iš esmės neinvestavo ir name faktiškai negyveno, juo realiai nesinaudojo, neginčijo bei pripažino. Nors tiek ieškovas, tiek atsakovė yra senyvo amžiaus ir turi sveikatos problemų, tačiau kaip matyti iš jų pateiktų rašytinių įrodymų – išrašų iš medicininių dokumentų (b.l. 36, 47-49), atsakovės G. P. sveikatos problemos (diagnozuota kojų venų varikozė, dėl ko ji buvo 2003 m. operuota, abiejų klubų sąnarių II stadijos artrozė ir kt.) labiau apsunkina jos judėjimo/kėlimosi į antrą aukštą galimybes, nei ieškovo sveikatos problemos (ieškovui kaukolės operacija atlikta net prieš 12 metų ir po jos rekomenduota vengti fizinio krūvio tik 3 mėnesius, 2011 m. atlikta dešinės akies operacija).

Kadangi tarp šalių esminio nesutarimo dėl naudojimosi gyvenamojo namo rūsiu tvarkos nekilo, šalys iš esmės sutarė, kokios rūsio patalpos turėtų tekti kiekvienam iš bendraturčių, atsižvelgiant į šalių poziciją, valią, pageidavimus ir sutarimą, abiems bendraturčiams priskirtina bendrai naudotis 5,85 kv.m. rūsio patalpa, ieškovo pateiktame UAB korporacijos „Matininkai“ parengtame plane (b.l. 67) pažymėta R-1, t.y. koridoriumi su laiptais, kurie būtini norint patekti į rūsį / iš rūsio, o taip pat naudotis rūsyje esančiomis kiekvienai iš šalių individualiam naudojimui skirtomis patalpomis: ieškovui skirtina naudotis rūsio patalpomis, plane pažymėtinomis indeksais R-7 (4,40 kv.m. ploto katilinė), R-6 (15,00 kv.m. ploto patalpa daržovėms, konservams ir kt. saugoti) bei padarius atitinkamus projekte numatytus pertvarkymus (įrengus/panaikinus duris/sienas) įrengta patalpa R-8 (3,78 kv.m. ploto patalpa kietajam kurui, angliai namui šildyti saugoti), tuo tarpu atsakovei skirtina naudotis rūsio patalpomis, plane pažymėtomis R-2 (5,84 kv.m. ploto katiline), R-3 (5,84 kv.m. ploto patalpa kietajam kurui, angliai saugoti), R-4 (9,70 kv.m. ploto patalpa daržovėms, konservams ir kt. saugoti) ir padarius atitinkamus projekte numatytus pertvarkymus (įrengus/panaikinus duris/sienas) įrengta patalpa R-5 (7,72 kv.m. ploto patalpa). Nors abi šalys pateikė panašius naudojimosi rūsiu tvarkos projektus, tačiau teismas, nustatydamas naudojimosi tvarką, vadovaujasi ieškovo pateiktu UAB korporacijos „Matininkai“ parengtu projektu, kadangi jis yra kiek tikslesnis ir aiškesnis, jam nurodomas ne tik bendras kiekvienos iš patalpų plotas, bet ir patalpų kraštinių ilgiai ir kiti reikšmingi duomenys, kurie svarbūs atliekant šalių numatytus pertvarkymus rūsyje, liečiančius patalpas R-5, R-6 ir R-8, tuo tarpu atsakovės pateiktame projekte dėl priežasčių, kurių atsakovė negalėjo paaiškinti ir pagrįsti, yra suprojektuota bendram naudojimui skirta atskira patalpa R-9 (1,78 kv.m.), iš esmės įeinanti į ieškovo projekte nurodyta vientisą bendram naudojimui skirtą patalpą R-1 (5,85 kv.m.). Taigi, šalių siūlomas ir teismo nustatytas naudojimosi rūsio patalpomis tvarkos variantas, pagal kurį ieškovui tenka 26,10 kv.m. ploto rūsio patalpos, o atsakovei tenka 32,02 kv.m. rūsio patalpos, yra optimalus bei racionalus, kadangi suteikia galimybę abiems ginčo šalims naudotis panašios paskirties bei vertingumo patalpomis, kiek įmanoma proporcingiau nuosavybės teise turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, esant pageidavimui ir reikalui įrengti autonomiškas gyvenamojo namo šildymo sistemas.

Nors pagal nustatomą naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ieškovui tenka bendrai naudotis 91,91 kv.m., kas sudaro 50,54 % visų gyvenamojo namo patalpų ploto, o atsakovei tenka naudotis 90,24 kv.m., kas sudaro 49,62 % visų gyvenamojo namo patalpų, t.y. atsakovei skirtina naudotis kiek mažesniu gyvenamojo namo plotu, negu jos idealioji dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką toks nežymus ir neesminis nukrypimas iš esmės galimas, jis yra sąlygotas objektyvių priežasčių ir objektyvaus namo vidinio išdėstymo, nesant galimybės idealiai paskirstyti šalims naudotinas patalpas proporcingai turimai nuosavybės teise daliai (nebent reikėtų daryti esminius ir didelių turtinių išlaidų reikalaujančius namo konstrukcinius pertvarkymus, kas būtų netikslinga, neracionalu ir neekonomiška). Be to, atsakovei vis dėlto, atitenka įvairiais aspektais vertingesnės pirmojo aukšto patalpos (kokybiškiau ir geriau įrengtos, patogesnės senyvo amžiaus sveikatos problemų turinčiam asmeniui). Būtent todėl darytina išvada, kad toks nukrypimas (atsakovei suteikiant teisę naudotis kiek mažesnėmis, bet vertingesnėmis pirmojo aukšto patalpomis, o ieškovui - kiek didesnėmis, bet mažiau vertingomis ir patogiomis antro aukšto patalpomis) šiuo konkrečiu atveju yra objektyviai pateisinamas, nepažeidžiantis šalių teisių bei interesų pusiausvyros ir nereikalingas jokio piniginio kompensacinio mechanizmo už ieškovui tenkantį naudotis didesnį namo plotą taikymo, juo labiau, kad priešieškinyje atsakovė nebuvo pareiškusi tokio pobūdžio reikalavimo (t.y. reikalavimo dėl konkretaus dydžio piniginės kompensacijos už ieškovui tenkantį naudotis didesnį gyvenamojo namo plotą, dėl atsakovo įpareigojimo visus pagerinimus ir projekte numatytus pertvarkymus atlikti savo lėšomis ar šalims padengti lygiomis dalimis), tuo tarpu tokio reikalavimo iškėlimas atsakovei jau duodant teismui paaiškinimus, jo nustatyta tvarka neįforminus ir pan. nėra galimas, o vadovaujantis teismų praktika paskyrus šalims naudotis nevienodo vertingumo patalpas, taip pat esant būtinybei kuriai nors iš šalių skirti didesnę dalį, nei jos turima dalis bendrosios nuosavybės teisėje, atlyginimo (kompensacijos) už naudojimąsi svetimu turtu klausimas gali būti sprendžiamas tik bendraturčių, o ne teismo iniciatyva (LAT 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-572/2004; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-576/2006).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys dalyje dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo tenkintinas iš dalies, o atsakovės priešieškinis dalyje dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo iš esmės tenkintinas, šalims atskirai ir bendrai skiriant naudotis tas pirmo bei antro aukšto patalpas, kurios nurodytos atsakovės siūlomame UAB „Archdeka“ parengtame projekte, bei tas rūsio patalpas, kurios nurodytos tikslesniame ir aiškesniame ieškovo siūlomame UAB korporacijos „Matininkai“ parengtame projekte.

Kaip jau buvo minėta, esant keliems projektiniams pasiūlymams dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo, teismas turi pasirinkti racionalesnį, patogesnį, optimalesnį, teisingesnį, labiau teismų praktikoje nustatytus kriterijus, o svarbiausia - abiejų bendraturčių teisių ir interesų pusiausvyrą užtikrinantį variantą, o visiems siūlomiems variantams neatitinkant minėtų kriterijų – atmesti abu pasiūlymus. Jei vienas iš bendraturčių prieštarauja kompromisiniam naudojimosi bendru daiktu variantui, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (LAT 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-572/2004). Atsižvelgdamas į šiuos bei kitus aukščiau nurodytus principus ir kriterijus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išklausęs šalių paaiškinimų ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus teismas sprendžia, kad naudojimosi ieškovo Z. P. ir atsakovės G. P. žemės sklypu ir ūkiniais pastatais tvarka turėtų būti nustatyta pagal ieškovo pasiūlytą UAB korporacijos „Matininkai“ parengtą projektą (b.l. 12).

Pagal ieškovo Z. P. siūlomą projektą (b.l. 12, 66) ieškovui skiriama naudotis žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „B“ (393 kv.m.) ir „C“ (74 kv.m.), o atsakovei – žemės sklypo dalimis, pažymėtomis indeksais „D“ (525 kv.m.), „F“ (36 kv.m.) ir „E“ (10 kv.m.), tuo tarpu bendram abiejų bendraturčių naudojimui paliekama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „A“ (488 kv.m.), atitinkamai ieškovui skiriama naudotis visu garažu, pažymėtu indeksu 4I1p (25 kv.m.), o atsakovei - visa lauko virtuve, pažymėta indeksu 2I1p (18 kv.m.) bei ūkiniu pastatu, pažymėtu indeksu 3I1p (19 kv.m.). Pagal atsakovės G. P. siūlomą UAB ‚Archdeka“ parengtą projektą (b.l. 69), jai skiriama naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“ (739 kv.m.), ieškovui - žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“ (605 kv.m.), tuo tarpu bendram abiejų bendraturčių naudojimui paliekama žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu „C“ (182 kv.m.), atitinkamai atsakovei skiriama naudotis visu garažu, pažymėtu indeksu 4I1p (25 kv.m.) bei 11/20 dalimis ūkinio pastato, pažymėto indeksu 3I1p, o ieškovui - visa lauko virtuve, pažymėta indeksu 2I1p (18 kv.m.) bei 9/20 dalimis ūkinio pastato, pažymėto indeksu 3I1p.

Nors kiekviename iš ūkinės paskirties pastatų – garaže, lauko virtuvėje, ūkiniame pastate, abi šalys turi nuosavybės teise atitinkamas dalis (ieškovas – 9/20, o atsakovė – 11/20), tačiau abu bendraturčiai sutarė ir pripažino, kad siekiant racionalesnio naudojimo, konfliktinių situacijų išvengimo, maksimalaus izoliavimosi, tikslinga paskirti bendraturčiams naudotis vienu ar kitu konkrečiu pastatu pilna apimtimi, t.y. būtų neracionalu ir toliau palikti jiems abiems naudotis pakankamai nedidelio ploto pastatais. Ieškovo siūloma naudojimosi ūkiniais pastatais tvarka, teismo nuomone, yra racionalesnė ir labiau užtikrinanti bendraturčių interesų pusiausvyrą, jų lygiateisiškumą, nesuteikia perdėto vienos šalies pranašumo prieš kitą šalį, kadangi pagal ją ieškovui skiriama naudotis visu 25 kv.m. garažu, suteikiant atitinkamai galimybę prie jo prieiti/privažiuoti iš visų žemės sklypo pusių, o atsakovei skiriama naudotis visa 18 kv.m. ploto lauko virtuve bei visu 19 kv.m. ploto ūkiniu pastatu, suteikiant galimybę per bendro naudojimo žemę prieiti/privažiuoti prie šių pastatų iš visų žemės sklypo pusių. Nors atsakovei suteikiamas didesnis bendras ūkinių pastatų plotas, negu ieškovui, t.y. šiuo atveju yra nukrypimas nuo kiekvieno iš bendraturčio turimos dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje, tačiau pačios ginčo šalys išreiškė pageidavimą turėti kuo mažiau bendrų patalpų ir susidūrimo, juo labiau esant objektyviai būtent tokiam kiekvieno iš pastatų plotui. Pats ieškovas, pateikdamas savo naudojimosi ūkiniais pastatais projektą bei duodamas paaiškinimus sutiko su naudojimusi mažesniu, nei jam tektų, ūkinių pastatų plotu, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti esant ieškovo teisių pažeidimą. Juo labiau, teismas neturi pagrindo šioje dalyje konstatuoti esant atsakovės teisių ir interesų pažeidimą: jai skiriama naudotis didesniu ūkinių pastatų plotu, negu jog dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje; ieškovas nereikalauja jokios kompensacijos už atsakovei tenkantį didesnį plotą, o jeigu ir reikalautų, tokia kompensacija, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei tuo, kad ir taip didelė dalis žemės sklypo paliekama bendram naudojimui, o prioritetas teiktinas maksimaliam bendraturčių atskyrimui, nebūtų priteisiama. Pagal ieškovo siūlomą projektą, jam būtų skirta naudotis garažu, kuris atsižvelgiant į tai, jog ieškovas turi transporto priemonę ir vairuoja, šalims paliekama bendro naudojimo žemės sklypo teritorija, pro kurią galima privažiuoti iki garažo su transporto priemone, tuo tarpu atsakovė nei vairuotojo pažymėjimo, nei transporto priemonių neturi, jam būtų reikalingesnis. Atsakovės gi projektu siūloma naudojimosi ūkiniais pastatais tvarka, pagal kurią būtent jai būtų skirtas visas garažas bei 11/20 ūkinio pastato, tuo tarpu ieškovui būtų skirta lauko virtuvė bei 9/20 dalys ūkinio pastato, nėra tiek patogi ir optimali, kadangi pagal ją, esant atsakovės siūlomai naudojimosi žemės sklypu tvarkai, būtų iš esmės apsunkintas ieškovo priėjimas prie jam tenkančios ūkinio pastato dalies (dėl siauro palikto bendrojo naudojimo žemės sklypo ploto ir už lauko virtuvės esančio tualeto, kuris, kaip pripažino abi šalys, užstoja praėjimą iki galinės ūkinio pastato dalies), o taip pat visiškai neįmanomas įvažiavimas su transporto priemone iki ieškovui tenkančių ūkinių pastatų, kur jis, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, blogiausiu atveju galėtų ir norėtų įsirengti garažą automobiliui saugoti. Atsakovės siūlymas ieškovui pasistatyti garažą jam skirtinoje žemės sklypo dalyje, jos projekte pažymėtoje indeksu „B“, vėlgi, reikalautų iš ieškovo papildomų organizacinių, finansinių ir kitų kaštų, t.y. reikštų ieškovui papildomą naštą pastatant / įsigyjant garažą, ko ieškovas, kaip paaiškino teismo posėdžio metu, nenorėtų ir su kuo nesutiktų.

Ieškovo reikalavimas dėl naudojimosi bendru žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal jo pasiūlytą UAB korporacijos „Matininkai“ projektą grindžiamas tuo, kad kiekvienam iš bendraturčių siūlomas individualiai naudotis plotas nustatytas atsižvelgiant į idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, priskirtinus naudotis ūkinius pastatus, ir nors bendram abiejų bendraturčių naudojimui paliekama pakankamai didelė žemės sklypo dalis, tačiau ji objektyviai būtina norint prieiti prie šalims priklausančių gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų ir jais tinkamai naudotis, šioje teritorijoje yra pilnai įrengta infrastruktūra –betonuota aikštelė, takai, praėjimai, įvažiavimas į žemės sklypą iš gatvės, ja eina visos pastatams eksploatuoti reikalingos komunikacijos. Atsakovės gi reikalavimas dėl jos priešiekinyje reikalaujamos nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos pagal UAB „Archdeka“ parengtą projektą buvo grindžiamas tuo, kad šalims bendram naudojimui turi būti palikta kuo mažiau teritorijos (tik betarpiškai aplink gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus), ieškovui paliekama galimybė prieiti prie jam skirtinų naudoti ūkinių pastatų (jų dalių), šalys turėtų atskirus įvažiavimus į savo individualiai naudojamas žemės sklypo dalis.

Vis dėlto, teismo nuomone, būtent ieškovo Z. P. siūloma naudojimosi bendru žemės sklypu, o tai pat ir ūkiniais pastatais tvarka šiuo konkrečiu atveju būtų teisingesnė ir racionalesnė bei atitinkanti teismų praktikos suformuotus teisėtumo, adekvatumo, faktinio ilgalaikio naudojimosi stabilumo bei bendraturčių lygiateisiškumo užtikrinimo kriterijus. Ieškovo siūloma tvarka įstatymų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į bendraturčių turimas dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir beveik pilnai jas atitinka, kadangi bendraturčiams nustatytinos naudotis realios žemės sklypo dalys atitinka idealiąsias joms nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis: ieškovui Z. P. siūloma faktiškai naudotis bendrai 687 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, o atsakovei G. P.– 839 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, t.y. tokiomis žemės sklypo dalimis, kurios šalims iš tikrųjų priklauso nuosavybės teise.

Esminis atsakovės G. P. nesutikimo su ieškovo siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka argumentas buvo tas, kad pagal ją bendram bendraturčių naudojimui paliekamas didelis žemės sklypo plotas (488 kv.m.), kas užprogramuoja konfliktines situacijas, reiškia neracionalų sklypo paskirstymą ir pan. Vis dėlto, šis argumentas šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į ginčo šalių žemės sklypo ir jame esančių statinių išdėstymą, plotą, konfigūraciją ir kitas charakteristikas, o taip pat į kitas byloje nustatytas faktines aplinkybes, vertintinas kritiškai ir negali būti suabsoliutinamas.

Kaip jau buvo minėta, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad jei vienas iš bendraturčių prieštarauja kompromisiniam naudojimosi bendru daiktu variantui, siekia tik savo interesų patenkinimo, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią naudojimosi bendru daiktu tvarką (LAT 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-780/2003; 2003 m. spalio 15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-964/2003; 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-572/2004). Atsakovės kategoriškas prieštaravimas ieškovo siūlomam naudojimosi bendru turtu variantui, iš esmės siekiant tik savo interesų patenkinimo – tiek kiek tai susiję su vertingesnių gyvenamojo namo patalpų jai priskyrimu, tiek su vertingesnės žemės sklypo dalies ir geresnių ūkinių pastatų priskyrimu, o po šalių derybų dėl taikos sutarties sudarymo 2012-01-26 ir 2012-02-14 teismo posėdžiuose metu šalims iš esmės sutartus dėl naudojimosi turtu tvarkos, jai vėliau apsigalvojus ir pradėjus reikalauti piniginių kompensacijų (dėl kurių reikalavimai CPK nustatyta tvarka pareikšti byloje nebuvo), leidžia įžvelgti piktnaudžiavimo savo teisėmis bei bendradarbiavimo principo pažeidimo požymių.