Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo Ž. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-18 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui Ž. L., institucija, byloje teikianti išvadą – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-09 sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-107-980/2016 dalį, kuria iš atsakovo Ž. L. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai K. L., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 110,00 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukters pilnametystės ir prašo priteisti iš atsakovo Ž. L. išlaikymą nepilnametei dukrai K. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 190,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės bei bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad po santuokos nutraukimo, t.y. 2016-02-06, ieškovės padėtis pablogėjo, o atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, nes jam nuosavybės teise priteista didesnė nekilnojamojo turto dalis. Atsakovas dirba geriau apmokamą darbą, todėl jis turi galimybę teikti didesnį išlaikymą dukrai. Nurodo, kad kreipiasi šiuo ieškiniu į teismą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai K. L., gim. (duomenys neskelbtini), padidinimo, nes nuo priteisto išlaikymo išaugo nepilnametės dukters poreikiai. Ieškovės paskaičiavimais minimaliems dukters poreikiams reikia daugiau kaip 400,00 Eur per mėnesį. Artėjantys mokslo metai iš ieškovės pareikalaus papildomų išlaidų, kurias sudarys ugdymui skirtos priemonės, nes duktė ketina lankyti papildomus užsiėmimus. Ieškovė nurodo, kad nebepajėgia viena patenkinti augančios dukters poreikių ir atsakovo teikiamo 110,00 Eur išlaikymo nepakanka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-107-980/2016 iš atsakovo Ž. L. priteistą išlaikymo dydį nepilnametei K. L. ir iš atsakovo Ž. L. priteisė K. L. išlaikymą po 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2016-08-23) iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę I. L.. Priteisė valstybei iš atsakovo Ž. L. 290,00 Eur advokato pagalbos išlaidas ieškovės I. L. naudai. Priteisė iš atsakovo Ž. L. 28,80 Eur žyminį mokestį valstybei.Teismo motyvai:Teismas, atsižvelgęs į ieškovės pateiktus įrodymus, konstatavo, kad vidutiniškai per mėnesį šalių dukros išlaikymui būtina skirti 422,82 Eur. Vertino, kad nepilnametė dukra auga ir jos poreikiai nuolat didėja, ieškovė suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, moka buto išlaikymo mokesčius, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra ir rūpinimasis, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu reikia.Teismas atsižvelgdamas į atsakovo gaunamą darbo užmokestį įmonėje UAB „V“ ir ieškovės gaunamas pajamas (įmonėje UAB „V“ ir 2016 m. vasario – lapkričio mėn. gautas pajamas vykdant individualią veiklą) bei į šalių turimą turtą, padarė išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, byloje esančius įrodymus apie šalių turimą turtą, gaunamas pajamas ir tai, kad vaikui augant jo poreikiai tik didėja, atsižvelgdamas į susiformavusią teismų praktiką bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, konstatavo, kad yra pagrindas padidinti priteistą iš atsakovo išlaikymo sumą iki 190,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos (2016-08-23) iki K. L., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės (CK 3.201 straipsnio 2 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-18 sprendimą. Nurodo, kad byloje nėra nustatyta faktinių aplinkybių, kurios leistų padidinti jau priteisto išlaikymo dydį. Įvertinant, kad prie nepilnametės dukros išlaikymo turi prisidėti abu tėvai iš teismo sprendimo pakeitimo išeina, kad realiai mokamas išlaikymas yra 380 eurų, kas viršija teismų praktikoje suformuotą išlaikymo vidurkį. Nurodo kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra pagrindas padidinti išlaikymą dėl geresnės atsakovo padėties, nes teismo sprendime yra klaidingai nurodyta, kad atsakovui priklauso transporto priemonė Hyundai Trajet, nes iš 2017-02-06 Valstybės įmonės "Regitra" išrašo dalies „Transporto priemonės būsena“ matyti, kad transporto priemonė yra išregistruota.Teismo nurodyta aplinkybė, kuriomis dalimis šalims priklauso nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo žinoma jau šalių santuokos nutraukimo metu, todėl kaip savarankiškas argumentas dėl geresnės atsakovo turtinės padėties negali būti įvertinamas.Atsakovas, priešingai nei teigia teismas, byloje pateikė pažymas iš savo darbdavio apie gaunamas pajamas, todėl byloje yra įrodymai apie atsakovo gaunamas pajamas, o įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį byloje nėra.Įvertinus tai, kad atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo (kas yra kriterijumi dėl materialinio išlaikymo padidinimo), nepilnamečio vaiko amžių, ieškovės nurodomas 190 eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis išlaikymas vaikui yra per didelis. Išlaikymo suma vaikui turi būti vertinama kartu su ieškovės (motinos) teikiama išlaikymo suma, kad būtų pakankama minimaliems vaiko poreikiams laikinai patenkinti.Ieškovės atstovas pateikė atsiliepimą į atsakovo atstovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.Nurodo, kad pateikė teismui vidutines dukros poreikių išlaidas per vieną mėnesį, kurios yra pagrįstos bei reikalingos augančiai dukrai, jos tinkamos gyvenamosios aplinkos užtikrinimui bei socializacijai. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2017-06-01 įstatymu panaikinta PVM lengvata šildymui, todėl ieškovė patirs dar didesnes išlaidas.Pažymėjo, jog turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su ieškove gyvena nepilnametė dukra ir jai (ieškovei) neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Tuo tarpu apeliantas būdamas sveikas, išsilavinęs ir darbingas vyras ir tėvas nesutinka su minimaliu dukrai būtinu išlaikymu.Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas/netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas dukrai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesinius dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Faktinės bylos aplinkybės

Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė K. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės I. L. ir atsakovo Ž. L. dukra (b.l. 4). 2016-02-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-107-980/2016 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. Teismas sprendimu nustatė, kad E. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta yra kartu su I. L., priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai K. L., (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 110,00 Eur kas mėnesį, o nepilnamečiam sūnui E. L., (duomenys neskelbtini), po 120,00 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama padidinti priteistą išlaikymą dukrai nuo 110 Eur iki 190 Eur per mėnesį. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino ir išlaikymą padidino iki 190,00 Eur kas mėnesį. Atsakovas su tokiu teismo sprendimu nesutiko ir nurodė, kad teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai padidino išlaikymo dydį. Ieškovė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas didesnį išlaikymo dydį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl tinkamai vertino šalių finansinę padėtį ir nepilnamečio vaiko poreikius, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Kartu pažymėtina, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).Apeliantas nurodo, jog teismas klaidingai sprendime nurodė, kad atsakovui priklauso transporto priemonė Hyundai Trajet, nes transporto priemonė yra išregistruota. Iš byloje pateikto 2017-02-06 Valstybės įmonės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio Hyundai Trajet savininkas yra nurodytas atsakovas Ž. L.. Sutiktina su atsakovo nurodytu motyvu, kad transporto priemonės būsena – „išregistruota“ ir draudžiamas šios transporto priemonės dalyvavimas viešajame eisme (b.t.I, b.l. 82), tačiau išregistravus transporto priemonę, jos turtinės teisės nesikeičia, ji ir toliau išlieka jos savininko nuosavybė, tiktai negali dalyvauti viešajame eisme. Savo nuožiūra ją galima parduoti, dovanoti ar panašiai. Nustatyta tvarka atlikus jos privalomąją techninę apžiūrą, apdraudus privalomuoju draudimu ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistravus, galima ir vėl su ja dalyvauti viešajame eisme (Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais 2000-10-12 įstatymo Nr.VIII-2043, 27 str.). Nustatyta, kad registro išraše taip pat nurodoma, jog automobilis perduotas valdyti užsienyje esančiam fiziniam asmeniui ar juridiniam asmeniui, tačiau kaip transporto priemonės savininkas vis tiek yra nurodytas Ž. L.. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Atsakovas nei bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, kad jis šią transporto priemonę perleido įstatymų nustatyta tvarka ir kad nėra šios transporto priemonės savininkas. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad šalims dalimis priklauso nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo žinomas jau šalių santuokos nutraukimo metu, todėl kaip savarankiškas argumentas dėl geresnės atsakovo turtinės padėties negali būti įvertinamas. Su šiuo atsakovo argumentu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti. Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgiant į įstatymų reglamentavimą taip pat kasacinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismas pagrįstai savo sprendime analizuodamas šalių turtinę padėtį atsižvelgė į tai kokį nekilnojamąjį turtą turi kiekviena iš šalių. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas analizavo ne tik atsakovo, bet ir ieškovės turtinę padėtį ir sprendime nurodė, jog 2016-02-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-107-980/2016 ieškovei buvo priteista 40 procentų, o atsakovui 60 procentų buto dalis, esančio (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-08-17, 2017-02-06 išrašai (b.l. 10-11, 73-75, 76-78). Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, kad ieškovė privalomų registruoti transporto priemonių neturi (b.l. 8, 81). Atsakovui priklauso transporto priemonė Hyundai Trajet, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 82). Ieškovė 2017-01-10 darbo sutarties Nr. 449 pagrindu priimta dirbti UAB „V“ gamybos darbininke neterminuotam laikotarpiui, pagal kurį ieškovei mokamas minimalus valandinis atlyginimas (b.l. 72). Iš ieškovės I.L. Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui pateiktos metinės pajamų deklaracijos matyti, kad per 2015 m. ieškovė iš individualios veiklos gavo 6167 Eur pajamų (tomas I, b.l. 12-15), t.y. vidutiniškai apie 513 Eur į mėnesį. Iš Gyventojo individualios veiklos pajamų – išlaidų apskaitos žurnalo nustatyta, kad ieškovės vidutinės vieno mėnesio pajamos 2016 metais buvo apie 680 Eur, o išlaidos apie 169,25 Eur, tai yra vidutiniškai apie 511 Eur (b.t.I, b.l. 58-71). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta laikytinas nepagrįstu atsakovo apeliaciniame skunde nurodytus motyvus, kad ieškovė nepateikė duomenų apie jos gaunamas pajamas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas dirba UAB „V“ (b.l. 86). Atsakovas pateikė duomenis apie šioje įmonėje 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėnesį gaunamą darbo užmokestį, kuris sudarė apie 1584,23 Eur į rankas (b.t. I, b.l. 86). Ieškovas nurodo, kad jo turtinė padėtis nepagerėjo, tačiau nepateikė rašytinių įrodymų iš buvusių darboviečių (UAB „M“, UAB „I“) apie 2016 m. gautą darbo užmokestį (CPK 178 straipsnis). Iš byloje esančios Sodros pažymos apie Ž. L. įdarbinimus laikotarpiu nuo 2015-09-01 iki 2016-09-30 matyti, jog jis dirbo UAB „M“ ir UAB „A“ (b.t.I, b.l. 24). Iš UAB „M“ pateiktos pažymos matyti, jog 2016-10-31 atsakovas buvo atleistas (b.t.I, b.l. 87), tačiau atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, kad jam nebedirbant UAB „M“ ir pradėjus dirbti UAB „V“ jo turtinė padėtis pablogėjo, taip pat nepateikė jokių duomenų apie jo gaunamas pajamas UAB „A“. Atsižvelgdamas į atsakovo gaunamą darbo užmokestį įmonėje UAB „V“ ir ieškovės gaunamas pajamas (įmonėje UAB „V“ ir 2016 m. vasario – lapkričio mėn. gautas pajamas vykdant individualią veiklą) teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia jam mokėti 190 Eur dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su MMA (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Ieškovė įrodinėjo, kad šalių nepilnamečiam vaikui per metus kas mėnesį vidutiniškai reikia apie 422,82 Eur, kuriuos sudaro: maitinimas namuose ir mokykloje – 180 Eur, aprangai ir avalynei – 46,33 Eur; asmens higienos priemonėms - 10,00 Eur, mokyklinėms prekėms – 23,83 Eur, komunalinių patarnavimų išlaidoms – 73,33 Eur, išlaidos pramogoms ir laisvalaikiui – 56,00 Eur ir 18,33 Eur, medikamentams – 15,00 Eur (b.t. I, b.l. 6-7). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės neginčijo, kad nepilnametės dukters išlaikymui per mėnesį yra reikalinga tokia suma. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus įrodymus bylos duomenų visumos kontekste pagal vidinį savo įsitikinimą sprendžia, kad paaugus šalių nepilnametei dukrai, jos poreikiai yra pasikeitę (padidėję), taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl vaiko poreikiams kas mėnesį apytiksliai reikalingos sumos ir daro išvadą, kad, įvertinus vaiko amžių (10 metų), tokio amžiaus vaiko galimus ir būtinus poreikius (sveikai maitintis, rengtis rūbais ir dėvėti avalynę, atitinkančią metų laikus, leisti laisvalaikį, mokykloje turėti visas mokymuisi būtinas priemones, galimybę dalyvauti užklasinėje veikloje ir vystyti savo gabumus ir t. t.), spręstina, kad 422 Eur sumos kas mėnesį pakanka šalių dukros poreikiams tenkinti. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nepilnamečio vaiko poreikiams yra būtina vidutiniškai 422 Eur suma iš atsakovo priteisė 190 Eur, t.y. mažiau nei pusę nustatytos sumos.Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais motyvais, jog jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta užtikrinant dukros gyvenamąjį būstą ir tenkinant kasdienius poreikius, kadangi nepilnametės dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties, darytina išvada, kad apeliantas yra pajėgus teikti po 190 EUR išlaikymo kas mėnesį savo nepilnamečiui vaikui. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iki 190 Eur kas mėnesį buvo padidintas iš atsakovo priteistas išlaikymas šalių nepilnametei dukrai yra pagrįstas ir teisėtas.

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, reguliuojančias išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to atsakovo apeliacinis skundas netenkintinas ir paliktinas galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme

Apeliantas paduodamas apeliacinį skundą pateikė įrodymus, kad sumokėjo 28,80 Eur dydžio žyminį mokestį (b.t.I, b.l. 125). Atmestus apeliacinį skundą jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos (CPK 80 straipsnio 4 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtų atstovavimo išlaidų dydį ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.