- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-09
- Bylos Nr.
- 2-107-980/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01076-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktorija Čiapaitė
- Ieškovas
- I. L.
- Atsakovas
- Ž. L.
- Trečiasis asmuo
- AB DNB bankui
- Advokatai
- Antanas Jonušas
- Kategorijos
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant ieškovei I. L., jos atstovui advokatui Gediminui Lukauskui, atsakovui Ž. L., atsakovo atstovui, advokatui Antanui Jonušui, išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. L., trečiajam asmeniui AB DNB bankui, išvadą teikianti institucija Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo ir kt., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama nutraukti (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)) tarp ieškovės - I. L. ir atsakovo Ž. L., sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo Ž. L., išlaikymą nepilnamečiams vaikams: sūnui - E. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir dukrai K. L. gim. (duomenys neskelbtini), po 145 Eur (500 Lt) kiekvienam, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės; taip pat nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje. Be to, santuokoje įgytą turtą - butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio vidutinė rinkos vertė 35 913 Eur (124 000 Lt) priteisti ieškovei I. L., asmeninės nuosavybės teise. Nustatyti, kad ieškovė, būdama laiduotoja, įsipareigoja kreditoriui – AB bankui “DNB”, nekeičiant (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), tomis pačiomis sąlygomis bei mokėjimo terminais, vykdyti likusią kredito grąžinimo prievolę. Nustatyti, kad ieškovė įsipareigoja kreditoriui pateikus reikalavimą dėl įmokos (įmokų) sumokėjimo pagal minėtą kredito sutartį atsakovui- solidariam prievolės vykdytojui Ž. L., ir pastarajam reikalavimą (reikalavimus) įvykdžius, per 10 dienų, skaičiuojant nuo reikalavimo pateikimo dienos, atlyginti atsakovui Ž. L., atliktus mokėjimus ne ginčo tvarka. Be to, iš ieškovės I. L., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti atsakovui Ž. L., a.k. (duomenys neskelbtini) piniginę kompensaciją 12036 Eur (41 557,90 Lt), už ieškovei tenkančią santuokos metu įgytą didesnę nekilnojamojo turto dalį, išmokant kompensaciją per trisdešimt šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Po santuokos nutraukimo - ieškovei palikti santuokinę pavardę – L.; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės, kadangi ji išėjo gyventi su kitu vyru. Taip pat nurodė, kad nesutinka su ieškovės prašoma turto padalinimo tvarka, kadangi prieš perkant minėta butą, jis pardavė savo turėtą butą bendrabutyje už 16000 Lt ir šiuo pinigus pervedė paskolos padengimui. Tai rodo, kad jo įmokėta suma už butą yra didesnė, be to, jis nuolat moka ir mokėjo įmokas bankui, o ieškovė nieko nemokėjo, be to, ieškovės siūloma išmokėti kompensacijos suma, nei jos išmokėjimo terminas atsakovo netenkina. Nurodė, jog nesutinka ir su prašoma priteisti išlaikymo suma vaikams, kadangi jo atlyginimas yra apie 173 Eur, o tokio dydžio išlaikymo, kokį prašo ieškovė jis teikti savo vaikams neturi galimybių.
Trečiasis asmuo kreditorius AB „DNB bankas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad bankas šioje byloje palaiko poziciją, kad ir po santuokos nutraukimo kredito gavėjo atsakovo Ž. L. ir laiduotojos ieškovės I. L. atsakomybė AB DNB bankui už prievoles pagal (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turi likti solidari. Teismo prašo sprendime dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo nurodyti, jog kredito gavėjo Ž. L. ir laiduotojos I. L. atsakomybė AB DNB bankui už prievoles pagal (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo išlieka solidari, o dėl kitų 2015-02-05 patikslinto ieškinio reikalavimų, nesusijusių su AB DNB banko, kaip ieškovės ir atsakovo kreditoriaus interesais, spręsti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus ir nurodė, kad nuo 2012 metų rugpjūčio mėnesio su vaikais gyvena atskirai nuo atsakovo, kadangi atsakovas vartojo alkoholį, nesirūpino šeima ir jos gerove, kurį laiką nedirbo ir neieškojo darbo, būdavo dienų kai gulėdavo namuose ir nieko nedarydavo, o šeima ir jos išlaikymu teko rūpintis vienai ieškovei. Todėl mano, kad santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės. Prašo priteisti jai santuokoje įgytą turtą – butą asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui ji sutinka išmokėti piniginę kompensaciją.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad santuoka iširo ne dėl atsakovo, o dėl ieškovės kaltės, nes ji santuokos metu ilgą laiką bendravo su kitu vyru ir apie tai jam prasitarė duktė. Nesutinka su ieškovės pareikštu reikalavimu dėl turto padalinimo, kadangi perkant butą jis įnešė dalį savo asmeninių lėšų, t.y. apie 16 000 Lt, o be to per visą paskolos laiką tik jis vienas mokėjo bankui įmokas.
Išvadą teikiančios institucijos Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog institucija palaiko ieškovės poziciją dėl prašomų priteisti išlaikymo sumų nepilnamečiams vaikams bei jų gyvenamosios vietos nustatymo su mama.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šalims gimė sūnus – E. L., o (duomenys neskelbtini) dukra K. L..
Abu sutuoktiniai pripažino, kad gyvena atskirai nuo 2012 metų ir kad santuokiniai ryšiai tarp jų yra nutrūkę. Santuoka laikytina faktiškai iširusia, kadangi sutuoktiniai kartu nebegyvena, nepalaiko šeiminių santykių, neveda bendro ūkio ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu.
CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30 str., 3.35–3.36 str. ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.
Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi jis vartojo alkoholį, buvo laikas kai nedirbo ir nedėjo jokių pastangų, kad išlaikytų šeimą, nesirūpino nei ja, nei vaikais, o atsakovas teigia, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, kadangi ieškovė tam tikrą laiko tarpą jau bendravo su kitu vyru.
Pažymėtina, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad jie vienas kitam buvo neištikimi. Manytina, kad santuokos metu atsiradę įtempti santykiai, nelojalumas vienas kitam bei tarpusavio nesutarimai ir abipusiai kaltinimai dar neįrodo neištikimybės fakto. Ieškovės teiginiai, kad atsakovas nesirūpino nei ja, nei vaikais, neišlaikė šeimos kaip ir atsakovo teiginiai, jog santuoka iširo dėl ieškovės neištikimybės grindžiami tik pačių šalių paaiškinimais. Bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad abi šalys nebuvo pakankamai tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, pablogėjus finansinei padėčiai, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos. Teismo nuomone sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
LR CK 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų nustačius vaiko gyvenamąją vietą, tai labiau atitiks vaiko interesus. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo (motinos), brolių (seserų) ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt.
Šalių nepilnamečiai vaikai – E. L. ir K. L. gyvena su ieškove. Atsakovas neprieštarauja, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, toks vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks ir vaikų, o ir šalių interesus, todėl ieškovės reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas.
Dėl išlaikymo priteisimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei LR CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išaiškintina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 350 Eur.
Ieškovė su ieškiniu pateikė vaikų išlaikymo poreikiams skirtų išlaidų paskaičiavimą, pagal kurį per mėnesį vaikų išlaikymui vidutiniškai skiriama apie 788 Eur. Bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šias išlaidas sudaro vaikų maitinimas mokykloje ir namuose 360 Eur per mėnesį; apranga ir avalynė sūnui apie 53 Eur per mėnesį, dukrai – apie 34 Eur; higienos reikmenys – 15 Eur; mokyklinės kanceliarinės prekės 22 Eur per mėnesį; išlaidos komunaliniams patarnavimams 210 Eur per mėnesį; išlaidos vaikų pramogoms ir laisvalaikiui 84 Eur; medikamentai apie 10 Eur per mėnesį.
Išanalizavus išdėstytų bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių visumą matyti, kad nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui skiriama 788 Eur suma per mėnesį iš esmės apima net tik vaikų būtinuosius, bet ir jiems tenkančią komunalinių išlaidų dalį, matyti, jog sūnui E. L., kuris yra vyresnis už dukrą, per mėnesį tenka didesnė dalis išlaidų.
Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad šalių turtinė padėtis nėra vienoda – ieškovė per mėnesį uždirba 160 Eur (pagal darbo sutartį) + 350 Eur (pagal verslo liudijimą), t.y. 510 Eur, o atsakovas apie 250 Eur, t.y. nors abu tėvai dirba, atsakovo pajamos yra apie 35 procentus mažesnės nei ieškovės, atkreiptina, jog jos yra atitinkančios atsakovo amžių bei profesines galimybes. Nustatyta ir tai, kad ieškovė kas mėnesį patiria 140 Eur būsto nuomai, o atsakovas kas mėnesį moka paskolą kreditoriui apie 80 Eur (paskola ir palūkanos). Atsižvelgiant į išdėstytą matyti, jog prašoma priteisti išlaikymo suma po 145 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui sudarytų didžiąją dalį visų gaunamų atsakovo pajamų.
Išanalizavęs ieškovės pateiktus duomenis apie ne tik būtiniesiems, bet visiems vaikų poreikiams, įskaitant ir komunalinius patarnavimus užtikrinti reikalingas pinigines lėšas, atsakovo atsikirtimų argumentus, atsižvelgdamas į nevienodą šalių turtinę padėtį (abu tėvai dirbantys, tačiau atsakovo pajamos mažesnės), į tai, jog jokių specialiųjų poreikių vaikai neturi, teismas, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu reguliavimu, taip pat protingumo ir sąžiningumo kriterijais, konstatuoja, jog prašomo priteisti nepilnamečiams vaikams iš atsakovo išlaikymo dydis kiekvienam po 145 Eur per mėnesį yra objektyviai per didelis, todėl ši suma mažintina iš atsakovo priteisiant po 120 Eur nepilnamečio sūnaus, kurio pagal amžių poreikiai didesni ir po 110 Eur nepilnametės dukros išlaikymui mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p.).
Dėl turto padalijimo.
Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė ir nutraukiant santuoką turi būti padalintas (CK 3.88 str., 3.116 str.).
Nustatyta, jog šalys santuokoje įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (buto vertė 2014-10-24 yra 35 912,88 Eur (124 000 Lt) pagal atliktą turto vertinimo ataskaitą). Buto įsigijimui šalys su AB DNB banku yra sudarę (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu bankas šalims suteikė 15 989,34 Eur (55 208,00 Lt) dydžio kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėda įsigyti. Bylos duomenimis nustatyta, jog šio kredito grąžinimas yra užtikrintas hipoteka ir I. L. laidavimu. Nustatyta, kad 2014-11-19 nepadengtos paskolos likutis sudarė 7487,10 Eur.
Tarp šalių yra iškilęs ginčas dėl buto pasidalinimo. Ieškovė prašo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda, kurio vertė pagal turto vertinio ataskaitą yra 35 912,88 Eur priteisti jai asmeninės nuosavybės teise ir nustatyti, kad ji būdama laiduotoja, įsipareigoja kreditoriui – AB bankui “DNB”, nekeičiant (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), tomis pačiomis sąlygomis bei mokėjimo terminais, vykdyti likusią kredito grąžinimo prievolę. Nurodė, kad atsakovo naudai gali sumokėti 12036 Eur piniginę kompensaciją už jai priteisto turto vertę viršijančią jos dalį iš bendro turto, išdėstant kompensacijos mokėjimą lygiomis dalimis per 36 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsakovas nurodė, kad nesutinka su tokiu ieškovės reikalavimu ir prašė butą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, kadangi tik jis vienas visada mokėjo paskolą ir komunalinius mokesčius, be to, jis pardavė savo asmeninį turtą ir sumokėjo 10 procentų šio buto įnašo. Nurodė, kad galėtų sumokėti ieškovei kompensaciją, tačiau tik tokio dydžio, kokiai sumai bankas jam suteiktų kreditą.
Šalių reikalavimai dėl buto padalinimo tvarkos ir būdo netenkintini. Teismas, įvertinęs šalių turinę padėtį, jų gaunamas darbines pajamas ir turimas prievoles, daro išvadą, kad priteisus butą natūra ieškovei ar atsakovui asmeninės nuosavybes teise ir nustačius išmokėtinos kompensacijos dydį, būtų pažeisti ne tik šalių interesai, bet ir trečiojo asmens– kreditoriaus AB DNB banko, interesai, juolab, kad šalys ir toliau liktų solidariai atsakingi kreditoriui. Be to, nei ieškovė, nei atsakovas nepateikė teismui duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad kuri nors iš šalių turi santaupų, kitų galimybių ar būdų dėl realaus piniginės kompensacijos išmokėjimo, kompensaciją mokant net ir dalimis.
Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad 10 procentų šalių santuokoje įgyto buto vertės įmokėjo atsakovas savo asmeninėmis lėšomis ir ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nekilo, butas tarp šalių dalintinas, priteisiant ieškovei 40 procentų, o atsakovui 60 procentų buto, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nustatant, kad ieškovė ir atsakovas po santuokos nutraukimo įsipareigojimus AB DNB bankui pagal (duomenys neskelbtini) kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) toliau vykdys solidariai pagal sutartyje nustatytas sąlygas ir tvarką. Objektyviais buto vertę nustatančiais duomenimis laikytina 2014 m. spalio 24 d. atlikta turto vertinimo ataskaita, pagal kurią buto vertė nustatyta 35 912,88 Eur.
Kito kilnojamojo ar nekilnojamojo santuokoje įgyto dalintino turto santuokoje šalys neįgijo.
Ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė „L.“.
LR CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, tai bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingi patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Ieškovė už patikslintą ieškinį dalyje dėl nekilnojamojo turto padalinimo sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, nuo likusios žyminio mokesčio sumos dalies -432 Eur sumokėjimo buvo atleista. Ieškovė patyrė 780 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su teisinių paslaugų teikimu.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys buvo patenkintas iš dalies (reikalavimas dėl santuokos nutraukimo 100 proc., vaikų gyvenamosios vietos nustatymo 100 proc., išlaikymo priteisimo 80 proc., dėl turto padalinimo 50 proc.) t.y. viso 83 proc., todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 83 procentai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei iš atsakovo priteistina 647,40 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje ir 24,90 Eur jos sumokėto žyminio mokesčio.
Iš atsakovo Ž. L. proporcingai priteistų reikalavimų sumai priteistina 358,56 Eur žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio ieškovė buvo atleista (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270, 385 straipsniais, teismas
nusprendė:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką tarp I. L., a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Ž. L., a/k (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei I. L. palikti santuokos metu turėtą pavardę „L.”.
Nustatyti nepilnamečių vaikų E. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. L. gim. (duomens neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. L..
Priteisti iš atsakovo Ž. L. išlaikymą nepilnametei dukrai K. L., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 110 Eur kas mėnesį, o nepilnamečiam sūnui E. L., gim. (duomenys neskelbtini) po 120 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Ieškovei I. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti 40 procentų buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
A. Ž. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti 60 procentų buto, esančio (duomenys neskelbtini) Klaipėda (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Iš atsakovo Ž. L. priteisti 358,56 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Iš atsakovo Ž. L. priteisti 672,3 Eur bylinėjimosi išlaidų (647,40 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje ir 24,90 Eur sumokėto žyminio mokesčio) ieškovei I. L..
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus nutraukti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą – išlaikymo lėšų išieškojimą iš Ž. L. pagal 2015 m. vasario 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi priteistą laikinąjį išlaikymą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.