Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. 2A-914-163/2016

Teisėja Viktorija Čiapaitė (Proceso Nr. 2-06-3-01076-2015-3)

2016 m. birželio 16 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Jolantos Gailevičinės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. L. patikslintą ieškinį atsakovui Ž. L., trečiajam asmeniui AB DNB bankui, išvadą teikianti institucija Klaipėdos m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, išlaikymo priteisimo ir kt.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teismas patikslintą ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė Santuoką tarp I. L., a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Ž. L., a/k (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 981), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei I. L. palikti santuokos metu turėtą pavardę „L.”; nustatyti nepilnamečių vaikų E. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. L. gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina I. L.; priteisti iš atsakovo Ž. L. išlaikymą nepilnametei dukrai K. L., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 110 Eur kas mėnesį, o nepilnamečiam sūnui E. L., gim. (duomenys neskelbtini) po 120 Eur nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir paskiriant ieškovę išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; ieškovei I. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti 40 procentų buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); atsakovui Ž. L. asmeninės nuosavybės teise priteisti 60 procentų buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); iš atsakovo Ž. L. priteisti 358,56 Eur žyminio mokesčio valstybei; iš atsakovo Ž. L. priteisti 672,3 Eur bylinėjimosi išlaidų (647,40 Eur išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje ir 24,90 Eur sumokėto žyminio mokesčio) ieškovei I. L.; likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-09 sprendime nustatė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi nė viena iš šalių nepateikė objektyvių įrodymų, įrodančių šalių neištikimybę vienas kitam. Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, teismas pasisakė, kad abu vaikai gyvena pas ieškovę, atsakovas taip pat neprieštaravo, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, todėl teismas nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, teismas byloje nustatė, kad šalių turtinė padėti nėra lygi – atsakovo turtinė padėti blogesnė nei ieškovės, nors abi šalys yra dirbančios. Įvertinęs taip pat aplinkybes, kad nepilnamečiai vaikai specialiųjų poreikių neturi, mažino ieškovės prašomą teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 120 Eur nepilnamečiam sūnui ir 110 Eur nepilnametės dukters išlaikymui. Dėl turto padalijimo teismas nustatė, kad butas, kuri ieškovė prašė priteisti jai asmeninės nuosavybės teise, priklauso bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas ir turimas prievoles, padarė išvadą, kad priteisus butą natūra ieškovei ar atsakovui asmeninės nuosavybės teise, būtų pažeisti ne tik šalių interesai, bet ir trečiojo asmens – kreditoriaus AB DNB banko, interesai, kadangi šalys ir toliau liktų solidariai atsakingos kreditoriui. Taigi teismas priteisė ieškovei 40 procentų, o atsakovui 60 procentų buto, nustatant, kad po santuokos nutraukimo įsipareigojimus AB DNB bankui pagal 2001-08-28 kreditavimo sutartį Nr. 1/490 toliau vykdys solidariai. Atsakovui teko didesnė turto dalis, kadangi teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis nustatė, kad 10 procentų šalių santuokoje įgyto buto vertės įmokėjo atsakovas savo asmeninėmis lėšomis, o ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nekilo.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir nekilnojamojo turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje. Ieškovė pateikė ieškinį su reikalavimais nutraukti santuoką su atsakovu dėl jo kaltės, priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 145 Eur, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, santuokoje įgytą turtą-butą priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise, išmokant atsakovui kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Apeliantė pateikė apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo dalies dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo bei turto padalijimo.

Dėl išlaikymo.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nepilnamečių vaikų interesus gauti tinkamą išlaikymą atitinkantį jų minimalius poreikius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir tėvų yra didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taip pat pažymėtina, kad minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad šalių turtinė padėtis nėra vienoda – ieškovė per mėnesį uždirba 160 Eur (pagal darbo sutartį) bei 350 Eur (pagal verslo liudijimą), t.y. 510 Eur, o atsakovas apie 250 Eur, t.y. nors abu tėvai dirba, atsakovo pajamos yra apie 35 procentus mažesnės nei ieškovės, atkreiptina, jog jos yra atitinkančios atsakovo amžių bei profesines galimybes. Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta ir tai, kad ieškovė kas mėnesį patiria 140 Eur būsto nuomai, o atsakovas kas mėnesį moka paskolą kreditoriui apie 80 Eur (paskola ir palūkanos). Atsižvelgiant į išdėstytą matyti, jog prašoma priteisti išlaikymo suma po 145 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui sudarytų didžiąją dalį visų gaunamų atsakovo pajamų. Ieškovė su ieškiniu pateikė vaikų išlaikymo poreikiams skirtų išlaidų paskaičiavimą, pagal kurį per mėnesį vaikų išlaikymui vidutiniškai skiriama apie 788 Eur. Bylos duomenimis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šias išlaidas sudaro vaikų maitinimas mokykloje ir namuose 360 Eur per mėnesį; apranga ir avalynė sūnui apie 53 Eur per mėnesį, dukrai – apie 34 Eur; higienos reikmenys – 15 Eur; mokyklinės kanceliarinės prekės 22 Eur per mėnesį; išlaidos komunaliniams patarnavimams 210 Eur per mėnesį; išlaidos vaikų pramogoms ir laisvalaikiui 84 Eur; medikamentai apie 10 Eur per mėnesį. Šioje byloje įvertinus abiejų šalių gaunamas pajamas, pirmosios instancijos teismas tinkamai, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, įvertindamas mažesnes gaunamas atsakovo pajamas, sumažino išlaikymą nepilnamečiams šalių vaikams. Teismas tinkamai atsižvelgė ir į tą aplinkybę, jog nepilnamečių vaikų amžius skirtingas, todėl vyresniajam iš vaikų priteisė didesnį išlaikymą, kadangi vyresnių vaikų kasdieniai poreikiai yra didesni. Šiuo metu atsakovo finansinė padėtis neleidžia skirti didesnio išlaikymo nepilnamečiams vaikams, kadangi tai pažeistų ir atsakovo turtinius interesus. Taigi nors kasacinio teismo praktikoje ir yra numatyta, jog vienam vaikui iš abiejų tėvų rekomenduojama skirti 1 MMA, t. y. apie 175 Eur iš vieno iš tėvų, tačiau įvertinus sunkią atsakovo finansinę padėtį yra pagrindas nukrypti nuo rekomendacinio dydžio skirtino vaikams ir priteisti 120 Eur E. L. periodinių išmokų kiekvieną mėnesį bei 110 Eur K. L. periodinių išmokų kiekvieną mėnesį.

Dėl įsiskolinimo.

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl priteisto neteikto išlaikymo dydžio.

LR CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė, kad per laikotarpį nuo 2012-08-01 iki 2012-12-31 atsakovas vaikų išlaikymui teikė 477,87 Eur (1650 Lt), tačiau toks išlaikymas dviem vaikams yra nepakankamas. Tolesnis atsakovo išlaikymas nėra pastovus, todėl ieškovė suskaičiavo, kad ieškinio padavimo dienai atsakovas yra skolingas už nepilnamečiams vaikams teikiamą išlaikymą 5 097,31 Eur. Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti įsiskolinimu, nurodė, kad didelę laiko dalį šalių vaikai praleido pas jį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nenurodė už kokį tikslų laikotarpį prašo priteisti įsiskolinimą. Taip pat sutiktina su atsakovo pozicija, kad įvertinus nedideles atsakovo pajamas, ieškovės nurodytas 477,87 Eur išlaikymas už 4 mėnesius nėra mažareikšmis, taigi konstatuoti, kad atsakovas visiškai neteikė nepilnamečiams vaikams išlaikymo nėra pagrindo. Taip pat atsižvelgus į tą aplinkybę, kad kurį laiką šalių nepilnamečiai vaikai praleido pas tėvą (atsakovą), galima daryti išvadą, kad atsakovas savo lėšomis prisidėjo finansiškai daugiau nei nurodo ieškovė. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo priteisti įsiskolinimą 5 097,31 Eur sumai.

Dėl turto padalijimo.

Apeliantė prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise ginčo turtą, įgytą santuokoje, bei nurodo, kad teismas, nepagrįstai priteisė atsakovui didesnę turto dalį, kadangi šalims imant paskolą, jos privalėjo įnešti 5 procentus perkamo buto vertės savo asmeninių lėšų, taigi atsakovas įnešė 9000 Lt, tačiau nuo 2001 m. buto kaina išaugo beveik dukart.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog šalys santuokoje įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (buto vertė 2014-10-24 yra 35 912,88 Eur (124 000 Lt) pagal atliktą turto vertinimo ataskaitą). Buto įsigijimui šalys su AB DNB banku yra sudarę 2001-08- 28 kreditavimo sutartį Nr. 1/190, kurios pagrindu bankas šalims suteikė 15 989,34 Eur (55 208,00 Lt) dydžio kreditą butui, esančiam (duomenys neskelbtini) įsigyti. Bylos duomenimis nustatyta, jog šio kredito grąžinimas yra užtikrintas hipoteka ir I. L. laidavimu. Nustatyta, kad 2014-11-19 nepadengtos paskolos likutis sudarė 7487,10 Eur.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, tarp jų – dėl žinomų ir (ar) numanomų vieno (abiejų) sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, atsižvelgiant į CK reguliavimą, įtvirtinantį sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis (bendroji jungtinė nuosavybė, asmeninė sutuoktinių nuosavybė, šeimos turtas; CK 3.81–3.108 straipsniai) ir sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal turtines prievoles formas (asmeninė, solidarioji, dalinė; CK 3.109–3.115 straipsniai), ne tik sudaro galimybę užtikrinti sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto.

Nagrinėjamu atveju siekiant tinkamai padalyti sutuoktinių turtą, turi būti atsižvelgta ir į kreditoriaus interesus. Šiuo metu šalys yra solidariai atsakingos pagal 2001-08-28 Kreditavimo sutartį Nr. 1/490 AB DNB bankui už suteiktą kreditą butui įsigyti. Šioje byloje iš šalių pateiktų duomenų matyti, kad šalys nepateikė duomenų, jog yra pajėgios apmokėti likusį kreditą tuo atveju, jei butas būtų priteistas vienam iš jų asmeninės nuosavybės teise, todėl būtų pažeisti kreditorės interesai. Ieškovė nenurodė, ar turi galimybę išmokėti pakankamai didelę kompensaciją atsakovui už jai galimai teksiančia didesnę turto dalį. Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie ieškovės gaunamas pajamas, darytina išvada, kad ji to negalėtų padaryti. Taigi pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis ir pagrįstai atmetė šalių prašymus dėl turto padalijimo tvarkos ir būdo – priteisti butą asmeninės nuosavybės teise vienai iš šalių ir padalino butą proporcingai šalims (LRCK 3.126 str.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas investavo 9000 Lt, t.y. 10 procentų šalių santuokoje įgyto buto vertės, kuria atsakovas sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Vadovaujantis CK 3.117 str. 1 d., preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 str. 1 d.), arba asmeninių lėšų panaudojimą pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kurią turi būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra (CK 3.127 str. 3 d.), arba taikyti abi šias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2014). Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl atsakovo asmeninių lėšų dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje sumažėjimo, lyginant atsakovo įneštą pinigų sumą su šiuo metu esančia turto verte. Iš nurodytų duomenų matyti, kad atsakovas 9 000 Lt asmeninių lėšų panaudojo santuokoje įsigyjant butą, ir vėliau santuokoje butas buvo gerinamas su atsakovu iš esmės kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę. Turto bendrumo principas nepaneigtas, todėl turtas lieka bendras abiejų sutuoktinių (CK 3.88 str. 2 d.), tačiau įvertinus tą aplinkybę, kad ginčo buto įgijimo metu, atsakovas įnešė 10 procentų savo asmeninių lėšų, yra pagrindas priteisti atsakovui didesnę turto dalį.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje pateiktus duomenis, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantės nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LRCPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. sprendimą nepakeistą.