Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-493/2017

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2017-04-14Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2018-01-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-14
Bylos Nr.
1A-219-493/2017
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00356-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis
Civilinis ieškovas
UAB „J.“
Kaltinamasis
K. A., A. K., K. S., V. S.
Advokatai
Audrius Biguzas, Vincas Pacevičius
Baudžiamoji byla Nr. 1A-219-493/2017Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00356-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorui Jaunučiui Vailioniui,civilinio ieškovo UAB „J.“ atstovui advokatui Vincui Pacevičiui,išteisintųjų K. A., A. K., K. S. ir V. S. gynėjui advokatui Audriui Biguzui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo UAB „J.“ atstovo advokato Vinco Pacevičiaus ir Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo K. A., K. S., A. K. ir V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.

UAB „J.“ byloje pareikštas 10860,75 Eur civilinis ieškinys nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

K. A., A. K., V. S. ir K. S. buvo kaltinami:tuo, kad veikdami bendrai, suklastojo tikrą dokumentą: 2013 m. vasario 20 d. (duomenys neskelbtini), K. A., būdamas (duomenys neskelbtini) klubo „M.-J.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) tarybos narys ir (duomenys neskelbtini) klubo „M.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) prezidentas, tyčia, bendrai veikdamas su (duomenys neskelbtini) klubo „M.-J.“ pirmininku A. K., (duomenys neskelbtini) klubo „M.-J.“ tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini) klubo „M.“ tarybos nariu K. S. bei (duomenys neskelbtini) klubo „M.“ pirmininku V. S., žinodami, kad (duomenys neskelbtini) klubas „M.-J.“ nėra reorganizuojamas, suklastojo tikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) klubo „M.“ 2013 m. vasario 26 d. prašymą, kuriame įrašė melagingas žinias, kad „asociacija (duomenys neskelbtini) klubas „M.-J.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), atstovaujama klubo tarybos narių: K. A., K. S. ir klubo pirmininko A. K., yra – reorganizuojama“, kad „vietoje reorganizuojamo klubo „M.-J.“ į (duomenys neskelbtini) narių sąrašą prašoma įtraukti (duomenys neskelbtini) klubą „M.“, kad „remiantis tuo faktu, kad reorganizuojama asociacija (duomenys neskelbtini) klubas „M.-J.“ 2011 m. rugsėjo 2 d. (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto susirinkime (protokolo Nr. 41) nustatytas komercines sąlygas – pilnai įvykdė...“ bei kartu su A. K., K. S. ir V. S. pasirašydami jame, nepranešus apie tai kitiems asociacijos (duomenys neskelbtini) klubas „M.-J.“ nariams, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo 2013 m. vasario 20 d. pateikiant Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vykdančiajam direktoriui G. G., nežinojusiam, kad (duomenys neskelbtini) klubas „M.-J.“ nėra reorganizuojamas, o pastarajam šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą 2013 m. vasario 26 d. pateikus (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu 2013 m. vasario 26 d. vietoje (duomenys neskelbtini) klubo „M.-J.“ į (duomenys neskelbtini) buvo priimtas (duomenys neskelbtini) klubas „M.“ perimant (duomenys neskelbtini) klubo „M.-J.“ teises, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį.tuo, kad veikdami bendrai, apgaule užvaldė svetimą didelės vertės turtinę teisę: 2013 m. vasario 20-26 dienomis K. A., būdamas (duomenys neskelbtini) klubo „M.-J.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) tarybos narys ir (duomenys neskelbtini) klubo „M.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) prezidentas, tyčia, bendrai veikdamas su (duomenys neskelbtini) klubo „M.-J.“ pirmininku A. K., (duomenys neskelbtini) klubo „M.-J.“ tarybos nariu ir (duomenys neskelbtini) klubo „M.“ tarybos nariu K. S. bei (duomenys neskelbtini) klubo „M.“ pirmininku V. S., pateikdami 2013 m. vasario 20 d. Asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ vykdančiajam direktoriui G. G., nežinančiam, kad (duomenys neskelbtini) klubas „M.-J.“ nėra reorganizuojamas, o pastarajam 2013 m. vasario 26 d. pateikiant (duomenys neskelbtini) pasirašytą žinomai suklastotą tikrą dokumentą (duomenys neskelbtini) klubo „M.“ 2013 m. vasario 26 d. Prašymą su jame įrašytomis melagingomis žiniomis, kad „asociacija (duomenys neskelbtini) klubas „M.-J.“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), reorganizuojama“, apie tai nepranešus ir nežinant kitiems klubo nariams, kad „vietoje reorganizuojamo klubo „M.-J.“ į (duomenys neskelbtini) narių sąrašą prašoma įtraukti (duomenys neskelbtini) klubą „M.“, kad „remiantis tuo faktu, kad reorganizuojama asociacija (duomenys neskelbtini) klubas „M.-J.“ 2011-09-02 (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto susirinkime (protokolo Nr.41) nustatytas komercines sąlygas – pilnai įvykdė...“, dėl ko 2013 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) priėmus į Lygą klubą „M.“ vietoje klubo „M. – J.“, apgaule užvaldė UAB „J.“ 37 500 Lt (10 860,75 Eur) įnašą, kuris buvo sumokėtas kaip komercinė sąlyga dalyvauti 2011 – 2012 metų (duomenys neskelbtini) pirmenybėse, taip apgaule užvaldė svetimą didelės vertės turtinę teisę į 37 500 Lt (10 860,75 Eur) įnašą, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.Dėl šių nusikalstamų veikų K. A., A. K., V. S. ir K. S. išteisinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.Civilinio ieškovo UAB „J.“ atstovas advokatas Vincas Pacevičius skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, prašo panaikinti jo dalį, kurioje UAB „J.“ pareikštas civilinis ieškinys nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas, UAB „J.“ civilinį ieškinį dėl padarytos 10860,75 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai ir priteisti solidariai iš K. A., A. K., V. S. ir K. S..Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai įvertino jų visumą, tarpusavio sąsają, nepagrįstai pervertino kaltinamųjų parodymus, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nesivadovavo galiojančia teismų praktika, o tai padarė esminę įtaką jo išvadai dėl kaltinamųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas bei didelės vertės turtinės žalos padarymo UAB „J.“.Apeliantas teigia, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad tiek prašymą rengęs G. G., tiek jį pasirašę kaltinamieji vartotam „reorganizacijos“ terminui pilnos teisinės prasmės neteikė ir dėl teisinio neišprusimo jos objektyviai nesuprato. Atsižvelgiant į BK 300 straipsnio dispozicijos normą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, šioje byloje pripažintina, kad kaltinime inkriminuojamas dokumentas turi būti vertinamas kaip suklastotas tikras dokumentas. Byloje nustatyta, kad šis dokumentas įtvirtino skirtingo pobūdžio juridinę reikšmę turinčią informaciją, kurios pagrindu buvo neteisėtai ir nepagrįstai sukurtas sporto ir sveikatos klubas „M.“ bei priimtas į (duomenys neskelbtini) narių sąrašą, dėl ko klubas „M.-J.“ išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) narių sąrašo.Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog visi kaltinamieji žinojo, kad klubas „M.-J.“, o ne naujai įsteigtas klubas „M.“ buvo (duomenys neskelbtini) komandos „S.-M.“ savininkas ir valdytojas, o 2013 m. vasario 26 d. prašyme yra aiškiai nurodyta, kad klubas „M.“ yra (duomenys neskelbtini) komandos „S.-M.“ savininkas bei valdytojas. Tik klubo „M.-J.“ visi nariai tarpusavyje turėjo teisę nuspręsti reorganizuoti klubą jį likviduoti ir pan., t. y. priimti sprendimus dėl tolimesnės veiklos bei teisių perleidimo kitam klubui. Tačiau tai padaryta nebuvo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad dalis „M.-J.“ klubo narių, tame tarpe ir J. Z. bei UAB „J.“, ne tik kad nedavė sutikimo dėl klubo teisių ir krepšinio komandos perdavimo kitam klubui, tačiau net nežinojo apie kitų narių veiksmus, o įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės ar valdymo teisių perėmimas neįvyko.Skunde teigiama, kad įvertinus byloje esančių duomenų ir aplinkybių visumą kaltinamųjų pateikta versija nesudaro jokio pagrindo spręsti, jog teisės į (duomenys neskelbtini) klubo „M.-J.“ vyrų krepšinio komandą buvo perimtos teisėtais būdais. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) klubas „M.- J.“ iki Konferencijos sprendimo patenkinti 2013 m. vasario 26 d. pateiktą prašymą buvo (duomenys neskelbtini) narys turintis teisę dalyvauti (duomenys neskelbtini), buvo Marijampolės „S.-M.“ krepšinio komandos savininkas ir valdytojas. Naujai įsteigto (duomenys neskelbtini) klubo „M.“ atstovams pateikus prašymą ir jame nurodžius jau aukščiau aptartus, tikrovės neatitinkančius, duomenis, buvo priimtas sprendimas, dėl kurio klubas „M.-J.“ prarado teisę dalyvauti (duomenys neskelbtini), taip pat teises į Marijampolės „S.-M.“ krepšinio komandą. Akivaizdu, kad Konferencijoje net nebuvo sprendžiamas klausimas dėl teisės (duomenys neskelbtini) „M.“ suteikimo dalyvauti (duomenys neskelbtini), nes tokią teisę jis neteisėtai perėmė ir prašymą teikė būtent kaip teisės dalyvauti (duomenys neskelbtini) perėmėjas, prašydamas netaikyti lygos vertės mokesčio.Apeliantas nurodo, kad 2013 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) „M.“ prašyme (duomenys neskelbtini) konferencijos (duomenys neskelbtini) vykdomajam komitetui, pasirašytame kaltinamųjų, pagrindine sąlyga išbraukti Asociaciją (duomenys neskelbtini) klubą „M.-J.“ iš (duomenys neskelbtini) narių sąrašo ir vietoje jo įtraukti (duomenys neskelbtini) „M.“ yra ta, kad Asociacija (duomenys neskelbtini) klubas „M.-J.“ yra reorganizuojamas. Žodis „reorganizuojama“, kaip pagrindinė sąlyga juridinio fakto pakeitimui, minėtame prašyme yra nurodytas trijose vietose, be kita ko, pajuodintu šriftu. Pažymėtina, kad kaltinamieji inkriminuojamu laikotarpiu ėjo atsakingas pareigas (duomenys neskelbtini) klube „M.-J.“ bei (duomenys neskelbtini) klube „M.“, taip pat atsižvelgiant į jų patirtį tokioje veikloje, bei išsilavinimą, darytina teisiškai pagrįsta išvada, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad kaltinamieji nesuprato jų pasirašytame prašyme (duomenys neskelbtini) žodžio „reorganizuojamas“ prasmės ir reikšmės, yra teisiškai niekuo nepagrįsta ir neteisinga, be kita ko, paremta išskirtinai kaltinamųjų subjektyviais parodymais. Taip pat turi būti vertinamas ne pavienis žodis „reorganizuojamas“, tačiau ir visas dokumento turinys bei tikslai, kurių siekiama.Skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaltinamųjų veiksmuose nėra tyčios požymių. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) klubui „M.-J.“ narių visuotiniame susirinkime, kuris įvyko 2013 m. sausio 29 d., klubo nariams neradus bendrų sprendimų dėl tolimesnės klubo veiklos, K. A., UAB „M.“ ir K. S. nusprendė įsteigti kitą asociaciją. Tam pritarė ir su tuo sutiko A. K. su V. S.. Visi tolimesni veiksmai buvo vykdomi ne tik naujosios asociacijos vardu, bet ir klubo „M.-J.“ vardu, apie kuriuos dalis klubo tarybos narių, tame tarpe ir J. Z. bei A. Z. nieko nežinojo ir dėl kurių jokio sutikimo nebuvo davę. Tas tik parodo, kad minėti asmenys veikė tyčia ir sąmoningai visas aplinkybes nuslėpė nuo kitų asociacijos (duomenys neskelbtini) klubas „M.-J.“ narių, žinodami, kad kiti klubo nariai tokiam sprendimui nepritars.Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad kaltinamųjų veiksmuose nenustatyta jokių apgaulės, kaip būtinojo sukčiavimo sudėties elemento, požymių ir tai eliminuoja bet kokį kaltinamųjų suvokimą kad jie apgaule klaidina nukentėjusįjį ar kitą asmenį bei tokiu būdu neteisėtai įgyja svetimą turtinę teisę, bei kad byloje nėra ir turtinės žalos, kuri privalo būti įrodyta sukčiavimo sudėtyse. Baudžiamojoje byloje esančių surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma neginčijamai įrodo, kad kaltinamieji 2013 m. vasario 26 d. prašyme nurodydami žinomai melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis bei informaciją, ją patvirtindami savo parašais bei panaudodami, t. y. pateikdami (duomenys neskelbtini) konferencijai, siekė užvaldyti didelės vertės turtinę teisę į 10 860,75 Eur įnašą bei tuo pačiu išvengti prievolės lygos vertės mokesčio sumokėjimui.Skunde pažymima, kad civilinis ieškovas, neteisėtais ir nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, praradęs teises į vyrų krepšinio klubą, prarado ir teisę į 10 860,75 Eur įnašą, kuris buvo sumokėtas tikslu įvykdyti (duomenys neskelbtini) komercinę sąlygą, kad krepšinio klubas „M.-J.“ galėtų dalyvauti (duomenys neskelbtini) pirmenybėse. Dėl šių kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, civilinis ieškovas, steigdamas naują klubą, privalės analogišką įnašą sumokėti vėl, kadangi priešingu atveju, neįvykdžius šios (duomenys neskelbtini) komercinės sąlygos, civilinio ieškovo naujai įsteigtas klubas negalės dalyvauti (duomenys neskelbtini) pirmenybėse. Esant šioms aplinkybėms neabejotinai įrodyta, kad UAB „J.“ padarytą didelę turtinę žalą sieja tiesioginis priežastinis ryšys su kaltinamųjų veiksmais.Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Jaunutis Vailionis taip pat skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo: K. A., pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 200 MGL bauda; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 metams laisvės atėmimo; pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalis bausmes subendrinti visiško apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 2 metus laisvės atėmimo ir 200 MGL baudą; pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, per bausmės vykdymo atidėjimą atlyginti žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš miesto (rajono) ribų. K. S. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 150 MGL bauda; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo; pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalis bausmes subendrinti visiško apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo ir 150 MGL baudą; pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, per bausmės vykdymo atidėjimą atlyginti žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš miesto (rajono) ribų. A. K. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL bauda; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 1 metams laisvės atėmimo; pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalis bausmes subendrinti visiško apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo ir 100 MGL baudą; pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, per bausmės vykdymo atidėjimą atlyginti žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš miesto (rajono) ribų. V. S. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – 100 MGL bauda; pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 1 metams laisvės atėmimo; pritaikius BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalis bausmes subendrinti visiško apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 1 metus laisvės atėmimo ir 100 MGL baudą; pritaikius BK 75 straipsnį, bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, per bausmės vykdymo atidėjimą atlyginti žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, leidimo neišvykti iš miesto (rajono) ribų. Civilinį UAB „J.“ ieškinį (10860,75 Eur) turtinei žalai atlyginti tenkinti visiškai ir priteisti iš K. A., A. K., V. S. ir K. S. solidariai.Skunde prokuroras nurodo, kad nuosprendyje teismo išdėstytos išvados, kurių pagrindu teismas išteisino, neatitinka bylos aplinkybių ir yra nepagrįstos. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, neteisingai įvertino jų visumą, tarpusavio sąsają, nepagrįstai pervertino kaltinamųjų ir jiems palankius liudytojų parodymus, vertindamas juos išimtinai kaltinamųjų naudai.Pasak prokuroro, kaltinamųjų subjektyviąją pusę – norą suklastoti dokumentą bei jį pateikti konferencijai ir jo pagrindu naujam klubui tapti nauju (duomenys neskelbtini) nariu, patvirtina pats prašymo tekstas, kuriame nurodoma, kad naujas klubas jau perėmė komandą bei prašo atleisti nuo naujo mokesčio. Nors liudytojas G. G. patvirtina, kad jis paruošė prašymo pavyzdį ir elektroniniu paštu nusiuntė K. S., tačiau jo bei kaltinamųjų parodymais nustatyta, kad jis negalėjo įrašyti visų duomenų prašyme – klubų rekvizitų, pasirašančiųjų pavardžių ir pareigų ir pan. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje nepateikta dokumentų, kurie įrodytų, kad naujai įkurtas klubas perėmė krepšinio komandą, kaip teigiama prašyme. Tokius duomenis G. G. pateikti galėjo tik prašymo iniciatoriai žodžiu arba įrašyti patys. Nesutiktina su teismo išvada, kad naujai įkurtam klubui perimant teises ir komandą įvyko kažkokia „komandos reorganizacija“, nes jokie dokumentai, tai patvirtinantys, teismui nepateikti. Byloje esantys duomenys – liudytojų apklausos bei patys kaltinamieji patvirtina, kad jokia klubo reorganizacija nevyko nei prieš konferenciją, nei po jos, tik pasikeitė klubo rekvizitai. Komanda ir toliau buvo išlaikoma iš Marijampolės savivaldybės ir UAB „M.“ skirtų lėšų. Jau nuo 2011 - 2012 m. sezono pabaigos UAB „J.“ krepšinio klubo nerėmė, nerėmė ir 2012 - 2013 m. sezone. Iš viso naujo klubo priėmimas perleidžiant klubo „M. - J.“ teises kitam klubui buvo sprendžiamas 2013 - 2014 m. sezonui, šį sezoną komanda galėjo užbaigti ir esant situacijai, kokia klube buvo. Prokuroro teigimu, teismas, priimdamas nuosprendį, visiškai nesirėmė ir neanalizavo 2013 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini) konferencijos protokole Nr. 12 nurodytų aplinkybių, kad kaltinamasis K. S., pristatydamas konferencijos metu prašymą, dalyviams vėlgi nurodė, kad klubas „M. – J.“ reorganizuojamas bei prašo atleisti naują klubą nuo naujo mokesčio, komandos savininkas yra naujai įkurtas klubas. Taigi konferencijos dalyviams žodžiu vėl pateikė akivaizdžiai neteisingus duomenis, kadangi žinojo, jog jokio dokumento ar žodinio susitarimo, kad komanda perleidžiama kitam klubui nėra ir niekas nėra reorganizuojama, nei teisine, nei buitine prasme. Tame pačiame protokole yra užfiksuota, kad klubai perleidžia teises dalyvauti (duomenys neskelbtini) pirmenybėse kitiems klubams ir konferencijos dalyviai priima sprendimus perleisti dalyvavimo teises kitiems klubams. Šios aplinkybės rodo, kad esant nesutarimams tarp sporto klubo „M. - J.“ dalininkų, klubo teisių perėmimas ir komandos dalyvavimo pirmenybėse klausimas galėjo būti sprendžiamas kitokiu būdu, negu išspręsta. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad pagrindiniai dalininkai – UAB „M.“ valdybos pirmininkas K. A. ir UAB „J.“ valdybos pirmininkas J. Z. vengė bendrauti tarpusavyje dėl klubo reikalų, tarp jų buvo nesutarimų. Būtent dėl to K. A. sprendimu buvo įkurtas naujas (duomenys neskelbtini) „M.“, jo prezidentu ir tapo K. A., kad perimti klubo „M. - J.“ teises dalyvauti (duomenys neskelbtini) ir jos organizuojamose pirmenybėse. Kaltinamieji patys nurodė, kad ieškojo būdų perimti klubo „M. - J.“ teises (duomenys neskelbtini). Todėl teismo išvados, kad kaltinamieji nesuprato pasirašantys dokumentą su žinomai neteisingais duomenimis yra visiškai nepagrįstos, prieštarauja byloje surinktiems objektyviems duomenims. Teismas visiškai neatsižvelgė į tas aplinkybes, kad klubo „M. - J.“ susirinkimuose, UAB „M.“ atstovavo teisininkai, Klubo (duomenys neskelbtini) „M.“ registravimo dokumentus taip pat tvarkė teisininkai, K. A. yra stambios, pagal viešai prieinamus duomenis žiniasklaidoje, daugelį metų sėkmingai veiklą vykdančios UAB „M.“ akcininkas ir valdybos pirmininkas. Todėl kaltinamųjų paaiškinimai, kad jie nesuprato prašyme žodžio „reorganizacija“ esmės yra nelogiški, nepagrįsti ir vertintini kritiškai.Prokuroro teigimu, šiuo atveju apgaulė, kaip sukčiavimo požymis, pasireiškė tuo, kad turto ar turtinės teisės savininkas ar valdytojas nežino apie pateikiamus neteisingus duomenis asmeniui, sprendžiančiam turtinius santykius. Esant tokioms aplinkybėms, teismo išvada, kad UAB „J.“ nebuvo apgauta, visiškai nepagrįsta, kadangi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, kad klubo „M. - J.“ dalininkai – UAB „J.“ ir J. Z. – nebuvo informuoti apie klubo teisių dalyvauti (duomenys neskelbtini) pirmenybėse perleidimą kitam klubui. Teismo išvada, kad UAB „J.“ piniginis įnašas, sumokėtas per labdaros fondą, neturi ekonominio pagrįstumo, nepagrįsta. Baudžiamosios bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad UAB „J.“ 37 500 Lt įnašas buvo ne šiaip labdara ar parama klubui „M. - J.“, o tikslinis įnašas dalyvauti klubo komandai 2011-2012 m. sezono (duomenys neskelbtini) pirmenybėse. Šio įnašo pagrindu klubas tapo (duomenys neskelbtini) nariu ir įgijo atitinkamas teises ir pareigas. Jo teisės ir pareigos (duomenys neskelbtini) būtų pasibaigę klubui atsisakius narystės (duomenys neskelbtini) arba klubo komandai iškritus iš pirmenybių sportiniu principu. (duomenys neskelbtini) „M.“ krepšinio komanda „M. – S.“ (duomenys neskelbtini) 2013 - 2014 m. sezono pirmenybėse dalyvavo ir toliau dalyvauja pirmenybėse tuo pačiu – komerciniu – pagrindu, todėl teigti, kad UAB „J.“ įnašas galiojo tik iki įmokėjimo (duomenys neskelbtini), jis nesukelia jokių teisinių ir turtinių pasekmių, sprendžiant (duomenys neskelbtini) finansinius klausimus, nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir civilinio ieškovo atstovas apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti. Išteisintųjų gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.Civilinio ieškovo UAB „J.“ atstovo advokato Vinco Pacevičiaus ir Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Jaunučio Vailionio apeliaciniai skundai atmestini.BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame detaliai išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, jog nusikalstamos veikos, kuriomis buvo kaltinami K. A., A. K., V. S. ir K. S., nebuvo padarytos. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė, taikoma tik tais atvejais, kai nekyla abejonių, kad asmuo siekė neteisėtų tikslų. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kurios pagrįstų civilinio ieškovo atstovo ir prokuroro manymą, jog išteisintųjų veiksmai buvo neteisėti ir tiek pavojingi, kad už juos turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė. Savo apeliaciniuose skunduose tiek civilinio ieškovo atstovas, tiek prokuroras pateikė argumentus, rodančius, jog jie savaip vertina byloje surinktus duomenis, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka.BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Apie žalą baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento buvimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-508/2013, 2K-180/2015). BK 300 straipsnyje numatyta veika kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką; tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal kasacinio teismo praktiką laikytina normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175/2015). Todėl BK 300 straipsnyje numatyta veika padaroma žala visų pirma vertintina pagal tai, ar dėl dokumentų suklastojimo buvo pasunkinta normali institucijos veikla arba tam iškilo reali grėsmė, ar buvo pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai.Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į bendrą situacijos, kuomet buvo pasirašytas kaltinime minimas prašymas vietoje (duomenys neskelbtini) klubo „M.-J.“ į (duomenys neskelbtini) priimti (duomenys neskelbtini) klubą „M.“, kontekstą, darytina išvada, kad jokių fizinių ar juridinių asmenų interesai nebuvo pažeisti, o šiuo prašymu buvo siekiama vienintelio tikslo – sudaryti galimybę (duomenys neskelbtini) komandai žaisti (duomenys neskelbtini). Vien faktas, kad 2013 m. vasario 26 d. prašyme keliose vietose nurodoma, kad klubas „M.-J.“ yra reorganizuojamas, savaime nereiškia, kad prašyme pateikta melaginga informacija, kadangi nei prašymą pasirašę asmenys, nei (duomenys neskelbtini) atstovai sąvokos „reorganizacija“ nesuprato kaip teisinio termino ir ši sąvoka buvo panaudota labiau buitine, o ne teisine prasme, turint omenyje, kad į naujai įsteigtą klubą „M.“ perėjo visa klubo „M.-J.“ krepšinio komanda. Kaip matyti iš bylos medžiagos, situaciją, dėl kurios (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas kaltinime minimas prašymas įtraukti naujai įsteigtą klubą „M.“ į (duomenys neskelbtini), kaip klubo „M.-J.“ teisių perėmėją, nulėmė ne išteisintųjų tyčia kaip nors pakenkti klubui „M.-J.“ arba kitiems jo steigėjams, bet tai, kad kiti steigėjai – J. Z. ir UAB „J.“, atstovaujama A. Z., atsisakė remti klubą, nesutiko, kad būtų šaukiamas visuotinis narių susirinkimas, o kai visuotinis narių susirinkimas buvo sušauktas (2012 m. rugsėjo 27 d.), atsisakė balsuoti dėl klubo pirmininko ir prezidento perrinkimo. Antrą kartą (2013 m. sausio 29 d.) sušaukus visuotinį narių susirinkimą klubo pirmininkas ir prezidentas taip pat nebuvo perrinkti, J. Z. ir UAB „J.“ atstovui balsavus „prieš“. Taigi klubo tolimesnei veiklai trukdė jo steigėjai J. Z. ir UAB „J.“, todėl likusieji steigėjai ėmėsi veiksmų, siekdami išsaugoti Marijampolei atstovaujantį krepšinio klubą. (duomenys neskelbtini) patarimu, buvo įsteigtas naujas klubas „M.“ ir šio klubo vardu pateiktas prašymas priimti į (duomenys neskelbtini) narius vietoje klubo „M.-J.“, kuris akivaizdu, jog esant tokiai situacijai, nebūtų galėjęs toliau vykdyti veiklos. Teigti, kad prašymo dėl klubo „M.-J.“ pateikimu, dėl ko klubas buvo išbrauktas iš (duomenys neskelbtini) narių sąrašo, buvo pažeisti teisėti UAB „J.“ ir J. Z. interesai, nėra pagrindo jau vien dėl to, kad patys šie asmenys trukdė klubo veiklai ir kėlė grėsmę jo tolimesniam dalyvavimui (duomenys neskelbtini). Dar viena svarbi aplinkybė, sprendžiant dėl išteisintųjų baudžiamosios atsakomybės, yra tai, kad 2013 m. vasario 26 d. prašymo pavyzdį klubo „M.“ pirmininkas gavo elektroniniu paštu iš liudytoju apklausto G. G., kuris patvirtino situaciją žinojęs ir nebuvęs suklaidintas dėl jokių prašyme nurodytų faktų. Taigi dokumento, kurio suklastojimu buvo kaltinami K. A., A. K., V. S. ir K. S., pavyzdį, kurio turinio ir nekeitė, gavo iš G. G., kurį, pasak valstybės kaltintojo, suklaidino jam šį dokumentą pateikdami. Toks teiginys prieštarauja elementariai logikai. Apeliaciniuose skunduose pateikiami pasvarstymai apie tai, kad klubo teisių perėmimas galėjo įvykti kitu būdu, išteisintųjų veikų kvalifikavimui teisinės reikšmės neturi ir jokiu būdu nepatvirtina jų tyčios pateikti melagingą informaciją (duomenys neskelbtini), siekiant finansinės naudos – įgyti didelės vertės svetimą turtinę teisę į UAB „J.“ 37500 Lt (10860,75 Eur) įnašą, kuris buvo sumokėtas kaip komercinė sąlyga dalyvauti (duomenys neskelbtini) pirmenybėse 2011-2012 metų sezone. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad išteisintųjų veikoje nėra ir BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Byloje neginčijamos aplinkybės, kad UAB „J.“ 37500 Lt įnašas buvo dalis privalomos 150000 Lt dydžio sumos, skirtos sumokėti už klubo „M.-J.“ dalyvavimą (duomenys neskelbtini) pirmenybėse 2011-2012 metų sezone. Kitas šio mokesčio dalis sumokėjo UAB „M.“ ir Marijampolės savivaldybės administracija. Į (duomenys neskelbtini) klubas „M.-J.“ buvo priimtas būtent komerciniu pagrindu, sumokant nustatyto dydžio mokestį, kurio grąžinimo galimybės nenumatė nei (duomenys neskelbtini) nuostatai, nei Narių priėmimo į asociaciją, jų šalinimo ir asociacijos narių sąrašo pagrindų ir tvarkos bei nario mokesčio reglamentas. Taigi atgauti sumokėtą komercinį stojimo į (duomenys neskelbtini) mokestį jokios galimybės nebuvo, nepriklausomai nuo to, ar klubas ketino, ar neketino toliau žaisti pirmenybėse, mokestis taip pat negalėjo būti grąžintas ir komandos iškritimo iš lygos atveju. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad UAB „J.“ sumokėta dalis įstojimo į (duomenys neskelbtini) mokesčio laikytina paramos lėšomis, kurios yra savanoriškos, neatlygintinos, todėl negali būti grąžintos. Šiuo pagrindu darytina išvada, kad UAB „J.“ turtinės teisės į sumokėtą mokestį neturėjo, nes ši teisė buvo pasibaigusi, taigi ir tokios teisės įgijimas apgaule nėra įmanomas. Pažymėtina, jog jokios finansinės naudos išteisintieji dėl savo veikos negavo ir negalėjo gauti, o tolimesnis (duomenys neskelbtini) klubo dalyvavimas (duomenys neskelbtini) reiškė paramos poreikį, bet ne finansinę naudą. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo posėdis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant baudžiamojo proceso nuostatų. Jokių esminių baudžiamojo proceso pažeidimų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo skundžiamą nuosprendį panaikinti ar pakeisti.