Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei, dalyvaujant atsakovui J. N. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui J. N. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu atsakovas J. N. M. paaiškino, kad jo uždirbamos pajamos atskaičius mokesčius sudaro 1 500,00 Eur, nuo sausio mėnesio turėtų sudaryti 2 000,00 Eur. Dirba aviacijos srityje, parduoda lėktuvų detales (individuali veikla). Išsilavinimas – vidurinis, nebaigtas aukštasis aviacijos srityje. Sutinka su ieškiniu. Prašo išdėstyti priteisiamus skolinius įsipareigojimus 24 mėnesių terminui. Už kitą kreditą mokami 200,00 Eur į mėnesį. Už nekilnojamojo turto išlaikymą moka 80,00 Eur į mėnesį. Įsiskolinimas susidarė, nes vyko teismo procesas, turėjo atlyginti žalą, sumokėti bylinėjimosi išlaidas. Buvo karantinas, atsakovui buvo sunkus periodas. Praeitoje darbovietėje dirbdamas mokėjo ir už antstolių paslaugas. Ši skola atsirado dengiant praeities skolas. Nori atsiskaityti už viską. Pasiėmė šią paskolą, nes turėjo atlyginti kitus įsipareigojimus, kai reikėjo mokėti už padarytą žalą, bylinėjimosi išlaidas. Kreditingumą vertino ieškovas. Kredito išmokėjimo terminas sutartimi buvo nustatytas iki 2029 metų.

4. Ieškovo UAB „Legal Balance“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovas su pradiniu kreditoriumi UAB „BnP Finance“ 2022-02-28 sudarė vartojimo kredito sutartį, kuri 2023-02-15 buvo restruktūrizuota bei atsakovui suteiktas 5 132,47 Eur vartojimo kreditas 72 mėn. terminui, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti bendrą vartojimo kredito sumą, kurią sudaro: su vartojimo kreditu susijusios išlaidos (2 898,33 Eur pradinės vartojimo kredito sutarties skolos, iš kurios 240,10 Eur palūkanų, 2 658,23 Eur sutarties sudarymo mokesčio bei 1 901,21 Eur palūkanų). 2021-05-19 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2021-05/01, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovui reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, tarp kurių ir į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovui nesilaikant Sutarties sąlygų 2024-02-17 Sutartis vienašališkai nutraukta. Ieškovo skaičiavimais susidarė nurodyto dydžio skola: 4 768,06 Eur negrąžinto kredito skolos, 205,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo (2024-02-17) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 1 368,25 Eur negrąžinto kredito mokesčio. Atsakovas su skolos dydžiu sutinka visiškai.

6. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Be to, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo tinkamai informuotas.

7. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 56- 219/2016 20 punktą). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriomis nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475-684/2015).

8. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą atsakovui, darytina išvada, kad materialusis teisinis santykis, iš kurio kildinami reikalavimai atsakovui, kvalifikuotinas kaip sutartinės civilinės atsakomybės teisinis santykis. Taigi spręsdamas dėl šalių atsakomybės pagal Sutartį, nagrinėjamoje byloje Teismas vadovaujasi konkrečios Sutarties ir bendrosiomis civilinę bei sutartinę civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis nuostatomis (CK 6.245–6.262 straipsniai). Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246 straipsnis, 6.256 straipsnis), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovas nemokėjo įmokų numatyta tvarka (neteisėti veiksmai), o sutartis nutraukta dėl atsakovo padaryto esminio jos pažeidimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas vertina, kad dėl sutarties nutraukimo ieškovas patyrė nuostolių.

9. Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K- 3-585/2006).

10. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad sutarties nutraukimo dieną atsakovo įsiskolinimo suma sudarė 4 768,16 Eur negrąžintos paskolos (kredito), ieškovo paskaičiuotų mokėtinų 205,44 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškovu ir/ar pradiniu kreditoriumi atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovas sutinka su pateikto ieškinio reikalavimais, ieškovui iš atsakovo priteisiama 4 768,06 Eur negrąžinto kredito, 205,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos.

11. Ieškovas taip pat prašo priteisti 1 368,25 Eur neapmokėtas palūkanas pagal sutartį nuo sutarties nutraukimo dienos 2024-02-17 iki sutartyje nustatyto termino (2029-02-15).

12. Sutarties šalys sutartimi susitarė dėl tokios paskolos grąžinimo tvarkos, pagal kurią visą suteiktą paskolą kartu su mokėjimo palūkanomis ir kitomis mokėtinomis sumomis atsakovas grąžina iki 2029-02-15. Taigi iki paskolos sutarties galiojimo pabaigos atsakovui tinkamai vykdant paskolos sutartį ieškovas turėjo teisėtą ir pagrįstą lūkestį gauti paskolos sutartyje nustatyto dydžio pajamas – palūkanas, kurių metinė norma – 11,00 proc. t. y. iš viso 1 901,21 Eur palūkanas. Būtent dėl atsakovo J. N. M. neteisėtų veiksmų (paskolos sutarties nevykdymo) ieškovas negavo iš atsakovo pagrįstai planuotų gauti pajamų mokėjimo palūkanų forma (CK 6.246–6.249 straipsniai). Ieškovo negautas palūkanas, nuo sutarties nutraukimo dienos, sudaro 1 368,25 Eur suma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad atsakovas neginčija susidariusio negautų palūkanų dydžio, ieškovui iš atsakovo J. N. M. priteistinas iš viso 1 368,25 Eur pelno palūkanų nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutartyje nurodyto termino pabaigos.

13. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (6 341,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

14. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu teikė prašymą išdėstyti sprendimu priteistinas sumas. Teismo posėdžio metu akcentavo, kad sumokėti visą priteistą sumą ieškovui iš karto būtų sudėtinga, nes turi ne vieną kreditorinį įsipareigojimą, į bylą pateikė įrodymus apie savo finansinę situaciją. Atsakovas nurodo, kad siekia vykdyti skolinius įsipareigojimus, prašo leisti išdėstyti sprendimu priteisiamas išmokėti sumas 24 mėnesių terminui. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuose pažymėjo, jog nesutinka su skolos išdėstymu. Ieškovas nurodo bandęs tartis su atsakovu, ne kartą siūlęs sudaryti skolos mokėjimo grafiką, bet atsakovas mokėjimų neatliko, todėl prašo, jei skola būtų išdėstoma, atsakovui praleidus išdėstytos skolos mokėjimą, nustatyti, kad vykdomasis raštas būtų išduodamas visam priteistam skolos dydžiui.

15. Teismas dėl aukščiau paminėtų šalių prašymų akcentuoja, kad vartojimo kredito sutarties grąžinimo terminas pagal sutartį Nr. BOB-3g26y3fr nustatytas iki 2029-02-15, t. y. 72 mėnesių laikotarpiui. Pradinė kreditorė vertino atsakovo kreditingumą, kad būtų užtikrinta sutarties atitiktis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo reikalavimams, būtent tokį įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo terminą šalys sutarė, be kita ko, įvertinus atsakovo finansinį pajėgumą šią sutartį vykdyti tinkamai. Ieškovo prašymai nustatyti sprendimo vykdymo tvarką (atsakovui praleidus išdėstytos skolos mokėjimą, nustatyti, kad vykdomasis raštas būtų išduodamas visam priteistam skolos dydžiui) iš esmės grindžiamas deklaratyviais teiginiais, nepateikta duomenų apie ieškovo realias pastangas tartis dėl abi šalis tenkinančio sutarties vykdymo sąlygų pakeitimo, svarbu ir tai, kad ieškovė negali turėti teisėto lūkesčio pajamas gauti anksčiau negu šalys suderėjo sudaryta sutartimi (kredito grąžinimo ir pelno palūkanų mokėjimo terminas pagal sutartį nustatytas iki 2029-02-15, t. y. 72 mėnesių laikotarpiui) , todėl teismas ieškovo prašymo netenkina. Ieškovas, teismo vertinimu, nenurodė jokių svarių argumentų, kodėl šiuo atveju turėtų būti atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenis apie atsakovo finansinę būklę, aplinkybę, jog ginčo sutartis su atsakovu (vartotoju) nutraukta dėl to, jog šis negebėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų tinkamai, laiku, turi kitų kreditorinių įsipareigojimų, siekia atstatyti savo tinkamą mokumą kreditoriaus atžvilgiu, vadovaudamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad atsakovo turtinę padėtį galima laikyti sudėtinga, tuo tarpu ieškovas yra įmonė, generuojanti pajamas, veikianti skolų išieškojimo srityje, todėl teismas vertina, jog yra pagrindas pripažinti teismo sprendimo vykdymo išdėstymo būtinumą, kadangi iš karto sumokėti visą priteistą skolos sumą (6 341,75 Eur) atsakovui būtų per didelė finansinė našta. Dėl šių priežasčių, atsakovo prašymas tenkinamas – priteistų sumų mokėjimo įvykdymas išdėstomas 24 mėnesių laikotarpiui. Kartu su paskutine įmoka turi būti sumokėtos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, kurios skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismo vertinimu, toks teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas leidžia pagrįstai tikėtis, kad atsakovas su ieškovu atsiskaitys, ieškovui nebus sukeltos per didelės neigiamos pasekmės, be to, šalių tarpusavio teisės ir pareigos nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingos ir nebus pažeisti ieškovo teisėti lūkesčiai. Akcentuotina, kad kredito grąžinimo terminas pagal sutartį buvo nustatytas net iki 2029-02-15, taigi, teismo vertinimu, priteistų sumų sumokėjimo išdėstymo terminas atitinka šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo protingumo ir sąžiningumo principus.

16. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovas nurodo, jog patyrė 385,00 Eur bylinėjimosi išlaidas – 143,00 Eur žyminio mokesčio ir 242,00 Eur procesinių dokumentų rengimo išlaidų. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 100,00 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovo ieškovui priteistina 385,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnis).

17. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos kiekvienai šaliai, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (8 Eur), todėl nėra priteistinos valstybei (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269–270, 279, 284, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo J. N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuostolių: 4 768,06 Eur negrąžinto kredito, 205,44 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 1 368,25 Eur mokėjimo palūkanų, paskaičiuotų iki sutartyje nurodyto termino pabaigos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 6 341,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024-09-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 385,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Tenkinti atsakovo prašymą bei išdėstyti iš atsakovo J. N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteistų sumų sumokėjimą dalimis 24 mėnesių laikotarpiui – 23 mėnesius mokant dalimis po 264,24 Eur, pirmą įmoką sumokant iki mėnesio, einančio po mėnesio, kuriuo įsiteisėjo šis sprendimas, paskutinės dienos, toliau mokant įmokas kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, o paskutinį mėnesį padengiant visą likusį įsiskolinimą ir susidariusias procesines palūkanas.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.