- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-13
- Bylos Nr.
- e2YT-3119-465/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26129-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Pareiškėjas
- B. K.
- Suinteresuotas asmuo
- E. K., Valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Margarita Ambrazaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. K., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas B. K. (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas B. K. po motinos T. J. K. mirusios (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas atsiradusį palikimą valdyti nuo pat palikimo atsiradimo momento. Nurodė, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimui gauti. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina T. J. K.. Palikėja mirė būdama našlė, turėdama du vaikus, t.y. pareiškėją B. K. ir dukrą E. K., kuri į bylos nagrinėjimą įtraukta suinteresuotu asmeniu. Tarp pareiškėjo ir sesers E. K. ginčo dėl palikimo atsiradusio po motinos mirties nėra. Po T. J. K., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Palikimo priėmimo faktai neįregistruoti. Pareiškėjas B. K., būdamas palikėjos T. J. K. sūnus ir pirmos eilės įstatyminis įpėdinis, turi teisę po motinos mirties atsiradusį palikimą paveldėti pagal įstatymą, tačiau per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo palikimo atsiradimo momento, dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė, tačiau atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. Savo valią priimti palikimą pagal įstatymą, atsiradusį po motinos T. J. K. mirties, pareiškėjas išreiškė aktyviais veiksmais, kurie patvirtina palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo dienos. (duomenys neskelbtini) mirus motinai T. J. K., pareiškėjas liko gyventi ir iki šiol gyvena gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Naudojasi ir rūpinasi motinai priklausiusiu turtu, gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Taip pat prižiūri ir rūpinasi buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalimi. Moka už gyvenamojo namo ir buto dalims teikiamas komunalines paslaugas, tvarko ir rūpinasi motinos paliktu turtu. Visu po palikėjos T. J. K. mirties likusiu turtu pareiškėjas naudojasi kaip savu. Valdydamas palikėjos paliktą nekilnojamąjį turtą kaip pareiškėjui priklausantį, įgyvendino nuosavybės teises į paveldėtą turtą, atsiradusi po motinos mirties. Palikėjai T. J. K., mirusiai (duomenys neskelbtini) priklausė asmeninio naudojimo ir apyvokos daiktai. Po palikėjos mirties pareiškėjas ir toliau naudojasi šiais palikėjos paliktais daiktais. Tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis nurodytomis reikšmingomis aplinkybėmis taip pat patvirtina, kad pareiškėjas aktyviai siekia įgyvendinti palikimo priėmimo teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). Visą palikėjos T. J. K. paliktą turtą, pareiškėjas priėmė kaip palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti nuo pat palikimo atsiradimo dienos. Tokiais aktyviais veiksmais pareiškėjas po motinos T. J. K., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties per įstatyme nustatytą terminą palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, kad nagrinėjamu atveju visos įstatyme bei susiformavusioje teismų praktikoje įtvirtintos sąlygos tam, kad būtų nustatytas palikimo priėmimo faktas, nurodant, kad jis priimtas faktiškai pradedant turtą valdyti, egzistuoja (CPK 447 straipsnis).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu visiškai sutinka.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjos T. J. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių T. J. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad B. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui. Pareiškimą prašė nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
Kaip minėta, vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. J. K., mirusi (duomenys neskelbtini) buvo S. K., mirusio (duomenys neskelbtini), sutuoktinė ir pareiškėjos B. K. bei suinteresuoto asmens E. K. motina. Po T. J. K. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Palikimo priėmimo faktų bei palikėjos sudarytų testamentų Testamentų registre nėra registruota. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 2010 m. spalio 5 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr.NJ-5276 pagrindu yra registruota T. J. K. nuosavybės teisė į 19/100 dalis pastato, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ¼ dalį pastato Nr.(duomenys neskelbtini) ir ¼ dalį pastato Nr.(duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), taip pat 1996 m. liepos 29 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr.ML-15-3170 pagrindu yra įregistruota T. J. K. nuosavybės teisė į ½ dalį buto, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (minėto buto kita ½ dalis nuosavybės teise priklauso pareiškėjui).
Pareiškėjo teigimu, jis po palikėjos T. J. K. mirties (duomenys neskelbtini) aukščiau nurodytu jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, rūpinosi ir jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas nurodė gyvenantis gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė atsiskaitomosios knygelės kopijas bei kvitų kopijas, patvirtinančius, kad pareiškėjas rūpinosi ir prižiūrėjo T. J. K. priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir CK nuostatas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą išreiškė savo valią priimti savo motinos T. J. K., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, t. y. atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas B. K. priėmė T. J. K., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, faktiškai pradėdami turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo B. K. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo B. K. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. K. (a.k(duomenys neskelbtini) po motinos T. J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjo B. K. paveldėjimo teisę (gauti paveldėjimo teisės liudijimą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.