- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-1284-864/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09242-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- K. S., R. J., A. B., viešosios įstaigos ,,Nataiva“, V. V.
- Ieškovas
- viešosios įstaigos Laisvės TV, A. B. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų K. S., R. J., A. B., viešosios įstaigos ,,Nataiva“ ir atsakovo V. V. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų viešosios įstaigos Laisvės TV ir A. B. T. ieškinį atsakovams R. J., K. S., A. B., viešajai įstaigai ,,Nataiva“ ir V. V. dėl paskleistų duomenų ir informacijos pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą, juridinio asmens dalykinę reputaciją, šių duomenų ir informacijos paneigimo ir panaikinimo bei žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Laisvės TV ir A. B. T. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. J., K. S., V. V., A. B. ir VšĮ ,,Nataiva“ (toliau – atsakovai), kuriuo prašo pripažinti, kad ieškinyje detalizuotuose įrašuose paskleistos žinios neatitinka tikrovės, pažeidžia A. T. garbę ir orumą bei VšĮ Laisvės TV dalykinę reputaciją, taip pat prašo įpareigoti atsakovus paskelbti ieškinyje detalizuoto turinio paneigimus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, panaikinti ieškinyje detalizuotus įrašus „YouTube“, „Facebook“ platformose, priteisti ieškovės VšĮ Laisvės TV naudai iš atsakovės VšĮ „Nataiva“ 235 Eur turtinės žalos atlyginimą, priteisti ieškovų A. T. ir VšĮ Laisvės TV naudai neturtinę žalą ieškinyje detalizuota tvarka, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovai R. J., K. S., A. B. ir VšĮ „Nataiva“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai atsiliepime taip pat pateikė prašymą taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintą procedūrą (strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo (anglų k. strategic lawsuits against public participation, sutrumpintai – SLAPP)).
Šalies argumentai
3. Ieškovai 2023 m. rugsėjo 1 d. pateikė atsikirtimus į atsakovų prašymą, kuriuose prašė atsakovų prašymą taikyti SLAPP procedūrą atmesti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas V. V. atsiliepime prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas 2023 m. rugsėjo 27 d. taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose pareiškė prašymą tenkinti atsakovų prašymą taikyti SLAPP procedūrą, ir prisijungdamas prie šio prašymo, atsakovas V. V. taip pat prašė ieškinį palikti nenagrinėtą, bylą nutraukti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 15 d. nutartimi atmetė atsakovų K. S., R. J., A. B. ir VšĮ ,,Nataiva“ prašymą, o atsakovo V. V. prašymą dėl SLAPP procedūros taikymo atsisakė priimti.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju ieškinyje yra nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, įrodymai, kuriais remdamiesi ieškovai įrodinėja savo procesinę poziciją, taigi ieškovų reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Teismo vertinimu, vien dėl šios priežasties, kuri teismo įvertinta kaip savarankiška ir pakankama, nėra pagrindo ieškinį pripažinti SLAPP. Teismas pripažino, kad nėra įstatyme įtvirtintų požymių, jog ieškovai, pareiškę ieškinį, pradėjo piktnaudžiaujamojo pobūdžio prieš visuomenės dalyvavimą procesą, nes ieškinyje suformuoti reikalavimai nėra neproporcingi, pertekliniai ar nepagrįsto pobūdžio. Pažymėjo, kad ieškovai naudojasi įstatyme numatytomis teisėmis reikalauti ginčijamų teiginių paneigimo, pripažinimo, kad ginčijami teiginiai neatitinka tikrovės bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pabrėžė, kad ieškovai dėl panašių klausimų nėra inicijavę daug bylų, nebaugino atsakovų ir jiems negrasino. Teismas akcentavo, kad ieškovai laikėsi privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos bei 2022 m. lapkričio 4 d. atsakovams išsiuntė pretenziją, kuria siekė situaciją išspręsti taikiai, be to, nei pretenzija, nei ieškiniu nesiekia įbauginti, „užčiaupti“ atsakovų, o gina savo teises. Anot teismo, tarp ieškovų ir atsakovų nėra šalių galios disbalanso, pavyzdžiui, finansiniu ar politiniu požiūriu, taigi ginčas kilęs tarp lygiaverčių šalių.
7. Nutartyje pažymima, kad pareiga įrodyti CPK 95¹ straipsnio 3 dalyje ir Europos Komisijos ir Tarybos 2022 m. balandžio 27 d. pasiūlytoje priimti direktyvoje dėl asmenų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (toliau – Direktyvos projektas) numatytus SLAPP procedūros taikymo kriterijus, tenka atsakovams. Teismas vertino, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo pripažinti ieškovų pareikštą ieškinį strateginiu ieškiniu ir taikyti SLAPP procedūrą. Teismas, preliminariai įvertinęs pareikšto ieškinio faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pripažino, kad šioje stadijoje neturi pagrindo spręsti, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovų argumentą, kad joks vidutinis protingas asmuo, turintis vidutinį jautrumą, dėl ieškinyje nurodytų atsakovų teiginių neįsižeistų, teismas vertino kaip nesudarantį pagrindo konstatuoti akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo. Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio atsakovų argumentai bus įvertinti civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant galutinį teismo sprendimą.
8. Teismas sutiko su atsakovais, kad ieškovai yra inicijavę ir daugiau teisminių procesų, tačiau kartu teismas pastebėjo, kad reikalavimai buvo pareikšti kitiems atsakovams (R. Ž., A. O.). Teismas pažymėjo, kad tokių ieškinių nebuvo pareikšta daug, jie buvo reiškiami kitiems atsakovams ir dėl kitų pažeidimų, dalis šių reikalavimų preliminariai pripažinti pagrįstais. Vien tai, kad ieškovas yra pareiškęs keletą ieškinių kitiems atsakovams, anot teismo, savaime negali būti vertinama, kad ieškinys turi strateginio ieškinio požymių.
9. Teismas taip pat nenustatė, kad ieškovai baugintų atsakovus ar jiems grasintų, nes ieškinys pareikštas dėl konkrečiuose įrašuose paskleistos informacijos, todėl teismas nesutiko su atsakovais, kad ieškovai siekia paveikti visą atsakovų veiklą žiniasklaidos kanale. Teismo nuomone, atsakovų nurodomos aplinkybės, susiję su atsakovės R. J. išleista knyga, apie kurią neigiamai pasisakė ieškovas A. T., neįeina į šio ginčo nagrinėjimo dalyką. Be to, anot teismo, vien aplinkybė, kad 2020 m. ieškovas A. T. savo „Facebook“ paskyroje neigiamai pasisakė dėl minėtos knygos publikavimo viešoje bibliotekoje, nereiškia sistemingo veikimo prieš atsakovę. Tai, kad tarp ieškovo A. T. ir atsakovės R. J. dar iki šio ieškinio pateikimo egzistavo konfliktiniai santykiai, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareikštas ieškinys atitinka SLAPP požymius. Išdėstytų motyvų pagrindu teismas atmetė atsakovų prašymą.
Atsiliepimas
10. Dėl atsakovo V. V. prašymo taikyti SLAPP procedūrą, teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį prašymo taikyti SLAPP procedūrą nebuvo pareiškęs. Toks prašymas suformuluotas atskirame procesiniame dokumente – rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose jau po ieškovų atsikirtimų į atsakovų prašymą taikyti SLAPP procedūrą. Teismas rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-710-460/2023 išaiškinimais. Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovo V. V. prašymą vertino kaip pateiktą pavėluotai ir atsisakė jį priimti.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
11. Atsakovas (apeliantas) V. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą iš naujo nagrinėti atsakovo prašymą, atsižvelgus į atsakovo 2023 m. rugsėjo 27 d. rašytinius paaiškinimus. Atskirajame skunde nurodo, kad:
11.1. Remiantis CPK 95¹ straipsnio 3 dalimi, ieškovo pateiktus atsikirtimus teismas turi įvertinti ir priimti nutartį ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo atsikirtimų gavimo teisme dienos. Šiuo atveju teismas privalėjo nutartį priimti iki 2023 m. spalio 1 d., tačiau teismas priėmė nutartį pavėlavęs daugiau nei pusę metų ir nepateikęs jokių paaiškinimų. Akcentuoja, kad atsakovo 2023 m. rugsėjo 27 d. rašytiniai paaiškinimai nebuvo pavėluoti – jie pateikti būtent SLAPP procedūros stadijoje. Apelianto teigimu, tokiu būdu teismas buvo šališkas ir diskriminavo atsakovą, taikė jam nevienodą standartą. Toks SLAPP klausimo nagrinėjimo vilkinimas, anot apelianto nesuderinamas su Europos Sąjungos teise ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) nustatytais standartais, nes teismas šiurkščiai ir nepateisinamai pažeidė imperatyvų procesinį terminą, nustatytą būtent atsakovų naudai. Tuo pačiu atsakovai buvo nežinioje, netikrume, negalėjo tinkamai realizuoti savo saviraiškos laisvės, nes nežino, ar tolimesnė kritika ieškovų atžvilgiu nesukels atsakovams dar didesnių neigiamų pasekmių, kai teismo procesai vyksta taip lėtai ir neaiškiai.
Žemesnės instancijos teismas
11.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-710-460/2023, nes šioje byloje atsakovai yra žurnalistai, vykdę profesionalią savo veiklą ir informavę visuomenę aktualiais klausimais, tuo tarpu cituojamoje nutartyje atsakovas yra politikas. Nurodo, kad cituojamoje nutartyje prašymas dėl SLAPP buvo pareikštas tik praėjus 2 mėnesiams nuo atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikimo, šioje byloje prašymas visų atsakovų buvo pateiktas atsiliepime, išskyrus V. V. atsiliepimą, taigi SLAPP procedūra šiuo atveju jau buvo prasidėjusi. Teigia, kad atsakovas 2023 m. rugsėjo 27 d. rašytiniais paaiškinimais nepateikė kokybiškai naujo, neegzistavusio procesinio prašymo, o tik pareiškė poziciją dėl kitų atsakovų tinkamai pareikšto prašymo. Nurodo, kad cituojamoje nutartyje teismas buvo atkreipęs dėmesį į atsakovo procesinį elgesį, t. y. jis buvo pateikęs prašymą dėl SLAPP likus vos vienai dienai iki jau paskirto parengiamojo posėdžio, tuo tarpu šioje byloje joks posėdis dar nebuvo paskirtas.
Atsiliepimas
11.3. Atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose parengė išsamią 20 puslapių apžvalgą, kurioje apibendrino tiek tarptautinę, tiek EŽTT praktiką, doktrinos raidą, nurodė, jog pateikti argumentai gali būti vertingi plėtojant Lietuvos teisę. Tačiau teismas šių argumentų ne tik nevertino, jis jų iš viso nepriėmė. Teigia, kad teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą atsakovo teisę duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams.
11.4. Negalima tik formaliai, pažodžiui aiškinti CPK 95¹ straipsnio nuostatas tokiu būdu, kad prašymas dėl SLAPP procedūros turi būti pateiktas atsiliepime į ieškinį ir tik atsiliepimo į ieškinį dieną. Anot apelianto, akivaizdu, kad prašymas dėl SLAPP procedūros gali būti išdėstytas ir kaip atskiras procesinis dokumentas, nes jo privalomas inkorporavimas į atsiliepimą paneigia teisingumo principo turinį formos naudai. Apelianto įsitikinimu, vien tik formalus požiūris, kad SLAPP procedūra gali būti taikoma tik jei prašymas pareikštas atsiliepime, neišlaiko kritikos, nes paneigia instituto paskirtį. Juo labiau, proceso normos nedraudžia vėliau papildyti atsiliepimą, jei tai neužvilkina teismo proceso. Nurodo, kad ir ieškovų piktnaudžiavimas ieškinio pareiškimo teise gali būti dar neišaiškėjęs atsiliepimo rengimo momentu, nesurinkus pakankamai duomenų. Akcentuoja, kad pradinis ieškinys buvo beveik 60 lapų apimties, prie jo pridėta keliasdešimt priedų. Jau vien atsiliepimo parengimui atsakovas prašė papildomo termino. Dėl bylos apimties, sudėtingumo gali būti neįmanoma su atsiliepimu paruošti dar ir poziciją dėl SLAPP.
11.5. Šiuo atveju, jeigu teismui atrodė, kad nuomonė dėl SLAPP procedūros taikymo yra privalomas atsiliepimo elementas, tai tokiu atveju, atsiliepime neradęs tokios nuomonės, teismas turėjo nustatyti atsiliepimo trūkumą ir paprašyti atsakovo išreikšti tokią nuomonę, tačiau to nepadarė, atsakovo atsiliepimui pastabų neturėjo. Pabrėžia, jog 2023 m. rugsėjo 27 d. rašytiniais paaiškinimais atsakovas neprašė inicijuoti savarankišką SLAPP procedūrą, jais buvo siekiama išreikšti nuomonę dėl kitų atsakovų jau pareikšto prašymo, bei papildomai pridėti ir su byla susijusius įrodymus. Taigi dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos teismas turėjo spręsti pagal CPK 179 straipsnį, o ne atsisakyti spręsti dėl atsakovo rašytinių paaiškinimų.
11.6. Teismas neatsižvelgė, kad 2024 m. balandžio 11 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2024/1069 dėl asmenų, užsiimančių visuomenės dalyvavimo veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (toliau – Direktyva), taigi būtina nacionalinę teisę aiškinti Europos Sąjungos teisės kontekste. Pagal Direktyvos 12 straipsnio 2 dalį, valstybės narės užtikrina, kad, kai atsakovas pateikė prašymą dėl ieškinio atmetimo anksčiau laiko, ieškovas turėtų pagrįsti ieškinį, kad teismas galėtų įvertinti, ar jis nėra akivaizdžiai nepagrįstas. Tuo tarpu teismas, remdamasis tik senuoju direktyvos projektu, klaidingai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovams. Nurodo, kad pagal Direktyvos 8 straipsnį, valstybės narės užtikrina, jog teismo procesuose, pradėtuose prieš fizinius ar juridinius asmenis dėl jų užsiėmimo visuomenės dalyvavimo veikla, bet kokie vėlesni ieškovo pateiktų ieškinių ar pareiškimų daliniai pakeitimai, įskaitant ieškinių atsiėmimą, atsakovui nesutrukdytų pagal nacionalinę teisę prašyti teisių gynimo priemonių, kaip numatyta IV skyriuje. Anot apelianto, Direktyva suteikia apsaugą nuo SLAPP ieškinių ir vėlesnėse proceso stadijose, o ne tik atsiliepimo pateikimo momentu.
Šalies argumentai
12. Atsakovai (apeliantai) R. J., K. S., A. B. ir VšĮ „Nataiva“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį ir tenkinti atsakovų prašymą dėl SLAPP procedūros taikymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirajame skunde nurodo, kad:
12.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimo priėmimą vilkino daugiau nei šešis mėnesius, tuo pat metu ieškovas A. T. grasino atsakovams. Teigia, kad ne atsakovai inicijavo šią bylą procesiniu aspektu, bet ir vertinant iš materialinio taško matyti, kad ne atsakovai buvo pirmieji, kas pradėjo apie ieškovus skelbti atitinkamą informaciją (materialinis aspektas). Taigi bet kokios ieškovų pretenzijos turėtų būti reiškiamos pirminiams informacijos šaltiniams. Nurodo, kad reikalavimai keliami dėl „OpTV“ laidų, rodytų laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 13 d.; tuo tarpu atsakovai kartu su atsiliepimu į ieškinį kaip pavyzdį pateikė keletą žiniasklaidos straipsnių (ve.lt 2021 m. balandžio 10 d. „Laisvoji A. T. televizija – priklausoma nuo labdaros kaip benamis šuo“; ve.lt 2021 m. birželio 27 d. straipsnis „A. T. TV dergia kitus, kad pati atrodytų švaresnė“; Delfi.lt 2022 m. liepos 14 d. „Feisbuke – audros dėl V. užuominų: pasipylė įtarimai dėl tikrųjų ketinimų, kaltinimų nepraleido ir T.“; lrytas.lt 2022 m. liepos 14 d. „Įsižiebus I. V. ir A. T. konfliktui savo žodį tarė VMI: kas iš tiesų vyksta su parama Ukrainai“). Atsakovai neteigia, kad minimuose straipsniuose yra paskelbta tiesa, o jais tik iliustruojama, kad viešojoje erdvėje jau sklandė atitinkamos abejonės, kurias paskleidė ne atsakovai. Atsakovai kartu su atsiliepimu pateikė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) 2022 m. liepos 19 d. antikorupcinio vertinimo išvadą Nr. 2022-S-34, kurioje konstatuota, kad egzistuoja rizika, jog juridinis asmuo, žinodamas apie duomenų apie suteiktą paramą didesnio latentiškumo aspektą (ypatingai atvejais, kada parama teikiama anonimiškai) gali siekti pasielgti nesąžiningai (pavyzdžiui: gautą paramą paskirstyti neužtikrindamas paramos skyrimo visiems fiziniams asmenims principo ar net siekti pasisavinti fiziniams asmenims skirtos paramos lėšas). Taigi atsakovai negali būti persekiojami teismine tvarka vien už tai, kad tiesiog komentavo jau kitų subjektų paskelbtus dalykus apie ieškovus, be to, ieškovai negali tikėtis imuniteto nuo viešos kritikos, ypač iš žurnalistų.
12.2. Ieškovai yra vieši ir ypač reikšmingi subjektai Lietuvos viešajame gyvenime tiek visuomeniniu, tiek politiniu aspektais, jų vykdomos viešos akcijos dėl ypač aktualių klausimų pritraukia dėmesį ir sukelia visuomeninį rezonansą. Apeliantų teigimu, iš ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovai realiai siekia ne apginti tariamai pažeistas teises, o apskritai išvengti bet kokios kritikos savo atžvilgiu, kas rodo ieškinio SLAPP pobūdį. Teigia, kad šiuo atveju ieškovai siekia nepagrįstai apriboti visuomenei ypač svarbių klausimų (paramos rinkimo, naudojimo ir atsiskaitymo už ją skaidrumu, vykstančio Ukrainos karo kontekste) aptarimą, atgrasyti nuo jo, kas yra SLAPP požymis. Teigia, kad ieškinys yra SLAPP pobūdžio, nes ieškovai neįrodo, kodėl šiuo atveju egzistuoja „įtikinamas pagrįstumas“ riboti atsakovų saviraiškos laisvę.
12.3. Ieškovų ir atsakovų ekonominės galios disproporcija reiškiasi dešimtimis ir šimtais kartų. Akcentuoja, kad vien žmonių paaukojimų ieškovė teismo išlaidoms 2022 m. surinko daugiau nei 54 tūkst. Eur, nepaisant to, kad ir taip yra ypač geros ekonominės būklės, tuo tarpu atsakovės VšĮ „Nataiva“ finansinė padėtis jai neleidžia lygiavertiškai bylinėtis su ieškovais. Šalių socialinė ir politinė galia taip pat neproporcingai skiriasi.
12.4. Ieškovų reikalavimai yra neproporcingi ir neadekvatūs, nebūdingi tokios kategorijos byloms pagal reikalavimų apimtis, kas rodo, jog tai SLAPP ieškinys. Apeliantų teigimu, nėra konkrečiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimai, nėra nurodyta, kuriuos konkrečiai ir kieno pasakytus teiginius (pateikiant citatas) prašoma pripažinti žeidžiančiais. Taigi neįmanoma tinkamai gintis nuo nekonkrečiai suformuluoto ieškinio. Tai tik rodo, kad ieškovai nori pasmerkti atsakovų veiklą, kaip saviraiškos formą, o ne konkrečius teiginius. Taip pat reiškiami neįprasti teismų praktikoje ir neadekvatūs reikalavimai panaikinti iš viešosios erdvės pačius laidų įrašus, nepriklausomai nuo to, kad papildomai reikalaujama ir teiginių paneigimo. Nurodo, kad teismų praktikoje įprasta paneigimus formuluoti taip, kad būtų paneigiamos konkrečios neigiamų teiginių citatos, o ne formuluojami visiškai savarankiški, nauji dalykai, kuriuos norima priversti viešai pasakyti atsakovus. Joks teismas negali priversti atsakovo ką nors savo vardu pasakyti, ar atsiprašyti, prieš jo valią. Pavyzdžiui, vienu iš ieškinio reikalavimų formuluojama, kad sakinys, kad ieškovas yra „neetiškas („parsidavęs“) žurnalistas“, yra žinia, kurią galima paneigti. Tačiau, anot apeliantų, nėra jokio universalaus etikos standarto, ir kas vienam žmogui atrodo etiška, kitam gali atrodyti neetiška. Todėl bandymas per teismą reikalauti ieškovą pripažinti etišku žurnalistu ir priversti atsakovus tai savo vardu pasakyti, iš esmės yra teisinis nihilizmas, nes atsakovai neprivalo jo laikyti ar paskelbti etišku, nes tai subjektyvios nuomonės, o ne objektyvaus fakto klausimas. Teigia, kad neadekvatus yra ir reikalavimas priteisti neturtinę žalą, kurios bendros apimtys viršija 40 tūkst. Eur. Nurodo, kad ieškovai kaip patyrę bylininkai, atstovaujami vienos didžiausių advokatų kontorų, negali nežinoti, kad tokio pobūdžio bylose neturtinės žalos priteisimas yra ypač retas, išimtinio pobūdžio, ir paprastai apsiribojama tik teisės pažeidimo pripažinimu.
12.5. Ieškovai yra inicijavę ir daugiau panašaus pobūdžio bylų: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-769-415/2021 procesą pagal pareiškėjo A. T. skundą atsakovams Seimo kanceliarijai ir Seimo etikos ir procedūrų komisijai nutraukė, Klaipėdos apylinkės teisme vyksta teismo procesas Nr. 2-06-3-01343-2023-9, kuriame ieškovai yra pareiškę ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo.
12.6. Ieškinio tikslas yra ne teisių gynimas, o atsakovų trukdymas. Teigia, kad siekiama revizuoti atsakovės VšĮ „Nataiva“ televizijos veiklą už ypač ilgą laikotarpį, kad nebeliktų laiko ir išteklių rengti kitas laidas, vykdyti normalią veiklą, o visas laikas ir ištekliai būtų skirti tik šiai bylai aptarnauti.
12.7. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nepateikė jokių argumentų, kodėl atsakovų prašymas atmetamas. Teigia, kad teismas nepateikė jokių argumentų, dėl kriterijų, įtvirtintų CPK 95¹ straipsnyje bei Direktyvos pasiūlyme.
Atsiliepimas
13. Ieškovai A. T. ir VšĮ Laisvės TV atsiliepime prašo atsakovo V. V. atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodo, kad:
13.1. Savo esme atsakovo 2023 m. rugsėjo 27 d. rašytiniai paaiškinimai yra lygiai toks pat prašymas taikyti SLAPP procedūrą (prisidėjimas prie prašymo, jeigu atsakovas V. V. nebūtų pateikęs eilės argumentų, kurių kiti atsakovai savo prašyme dėl SLAPP nepateikė), kokį pateikė atsakovai. Pažymi, kad rašytiniuose paaiškinimuose formuojamas prašymas ieškinį palikti nenagrinėtą, bylą nutraukti. Vadinasi, yra prašoma tais pačiais pagrindais, inicijavus SLAPP procedūrą, ieškinį ir atsakovo V. V. atžvilgiu palikti nenagrinėtą. Todėl teismas skundžiamoje nutartyje rašytinius paaiškinimus identifikavo kaip prašymą. Pažymi, kad procesiniam dokumentui taip pat taikytina turinio prieš formą taisyklė, nes pareiškėjas gali užrašyti bet kokį pavadinimą, tačiau dokumento esmė yra pateikta dalyke (reikalavime).
13.2. Direktyva 2024/1069, priešingai nei nurodo atsakovas V. V., yra taikoma tarpvalstybinio pobūdžio civilinėms byloms. Be to, direktyvos nėra tiesioginio taikymo Europos Sąjungos teisės aktai: direktyvai perkelti turi būti priimamas aktas, kurio pagrindu direktyva būtų taikoma nacionalinėje teisėje. Šiuo atveju byla nėra tarpvalstybinė ir Direktyva nėra taikoma tiesiogiai. Atitinkamai, tiek teismas pagrįstai vadovavosi CPK ir įstatymų leidėjo ketinimais, Lietuvos teismų praktika. Teigia, kad atsakovas V. V. interpretuoja Direktyvą, tokiai interpretacijai patvirtinti nėra pateikiama jokių šaltinių. Nurodo, kad Direktyva priimta prieš mažiau nei mėnesį, todėl natūralu, kad dar bus keliami klausimai dėl atskirų straipsnių ir jų reikšmės, tikslų. Ieškovai su apelianto interpretacijomis nesutinka. Pavyzdžiui, vien tai, kad Direktyvoje nėra aiškių ribojimų dėl to, kada atsakovas gali pateikti prašymą taikyti SLAPP procedūrą, nereiškia, kad nustatyti konkretų terminą ar procedūrą negali valstybių narių nacionaliniai teisės aktai. Tuo tarpu, Direktyvos 8 straipsnis galėtų būti aiškinamas taip, kad SLAPP procedūros aspektu yra vertinamas pradinis ieškinys, nepaisant jo vėlesnių pakeitimų. Atskirai paminėtina, kad jokių pradinio ieškinio pakeitimų, kurie priešingai, lemtų pagrįstą SLAPP procedūros inicijavimą vėliau, nei su atsiliepimo į ieškinį pateikimu, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra.
13.3. Apeliantas, V. V., atstovaujamas profesionalaus atstovo, galėjo ir turėjo jau susipažinęs su ieškiniu kelti SLAPP procedūros klausimą, jeigu tam matė pagrindą, o taip pat galėjo ir turėjo žinoti apie imperatyvų CPK reikalavimą. Toks nesavalaikis (beveik dviem mėnesiais vėliau pareikštas) prašymas, pagrįstai teismo nebuvo priimtas.
14. Ieškovai A. T. ir VšĮ Laisvės TV atsiliepime prašo atsakovų R. J., K. S., VšĮ „Nataiva“ ir A. B. atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepime nurodo, kad:
14.1. Atskiruoju skundu pateikiami nauji motyvai, kurie plečia pradinio atsakovų prašymo ribas ir kurių teismas nevertino priimdamas skundžiamą nutartį. Ieškovams susipažinus su atskiruoju skundu tapo aišku, kad tai yra atsakovo V. V. 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymo taikyti SLAPP procedūrą (rašytinių paaiškinimų) kopija. Šis prašymas nebuvo priimtas, kadangi nebuvo pateiktas kartu su atsiliepimu į ieškinį, kaip to reikalauja CPK. Atsakovai ne skundžia nutartį, bet plečia savo pradinio prašymo pradėti SLAPP procedūrą ribas. Pažymi, kad teismas šių argumentų nenagrinėjo. Atitinkamai, naujų argumentų pateikimas atskirajame skunde prieštarauja civilinio proceso taisyklėms.
14.2. Atskiruoju skundu neįrodyta, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ar pareikštas nesąžiningai. Akcentuoja, kad sprendžiant SLAPP procedūros klausimą Direktyva nebuvo įsigaliojusi ir ji bet kuriuo atveju nėra tiesioginio taikymo aktas. Teigia, kad ieškinyje yra nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, įrodymai, ieškovai pasirinkto leistinus ir įmanomus savo teisių gynybos būdus, įtvirtintus teisės aktuose. Nėra akivaizdu, kad atsakovų teiginiai nėra žeminantys ieškovų garbę ir orumą, dalykinę reputaciją. Priešingai, prieš A. T. (tuo pačiu ir VšĮ Laisvės TV) nukreipti kaltinimai nusikaltimų (sukčiavimo) darymu, taip pat žmonių suaukotų pinigų pasisavinimu, jų įsisavinimu tariamai priskiriant pinigus administravimo išlaidoms, pinigų plovimu, be to, atsakovų tiesioginiai įžeidinėjimai (pvz., „sukčius“, „didelis lošėjas“, „menka asmenybė“, „politinė prostitutė“), peržengiantys žodžio laisvės ribas, kaip tik leidžia spręsti apie egzistuojantį paskleistų duomenų žeminantį pobūdį.
14.3. Nėra įstatyme įtvirtintų požymių, kad ieškovai pradėjo piktnaudžiaujamojo pobūdžio prieš visuomenės dalyvavimą procesą. Teigia, kad ieškinyje suformuoti reikalavimai nėra neproporcingi, pertekliniai ar nepagrįsto pobūdžio. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškinys yra didelės apimties. Tai, anot ieškovų, nereiškia, kad ieškinys yra neproporcingas ar perteklinis. Ieškinio apimtis, suvestinė lentelė yra tokios apimties, nes atsakovai daugiau nei metus laiko sistemingai publikuoja tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri ieškinyje paprasčiausiai buvo susisteminta bei pristatyta kaip įmanoma patogiausia teismui ir proceso dalyviams forma. Atskirajame skunde nurodoma, kad nėra tiksliai ir konkrečiai suformuoti ieškinio reikalavimai, tačiau nėra pagrindo vertinti, kad jie yra neproporcingi ar pertekliniai. Nurodo, kad turtinė žala skaičiuojama pagal atsakovų gautą naudą iš ginčijamų teiginių. Neturtinė žala apskaičiuota vadovaujantis teismų praktika, pagal kurią reikalavimas priteisti 1 000 Eur už neturtinės žalos už tikrovės neatitinkantį teiginį, žeminantį asmens garbę ir orumą, dalykinę reputaciją, vertintinas kaip protingas (ir jokiu būdu neperteklinis) neturtinės žalos atlyginimas padarytam pažeidimui, jo mastui ir pasekmėms, taip pat užtikrinantis kompensacinio bei prevencinio civilinės atsakomybės už sukeltą neturtinę žalą efekto pasiekimą.
14.4. Ieškovai priėmė žmonių savanoriškai suaukotus pinigus teisininkų komandai nusamdyti. Ieškovų nuomone, tai kaip tik rodo, kad ieškovai nedominuoja atsakovų savo finansiniais ištekliais, dėl ko nėra vieno iš SLAPP požymių – šalių galios disbalanso. Ieškovai nesinaudoja agresyvia bylinėjimosi taktika ir nereiškia prašymų teismui taikyti neproporcingas išankstinio apribojimo priemones, nevilkina proceso, dėl ko atsakovai nepatiria neproporcingų išlaidų procese.
Šalies argumentai
14.5. Ieškovai dėl panašių klausimų nėra inicijavę daug bylų. Teigia, kad tai, jog bylos inicijuotos prieš kitus asmenis, nesudaro pagrindo spręsti esant SLAPP. Nurodo, kad tik prieš atsakovę VšĮ „Nataiva“ yra pradėta kita civilinė byla, kur keliamas klausimas dėl politiko, visuomenės veikėjo A. O. paskleistų teiginių, kurie buvo paskleisti per „OpTV“ kanalą. Paaiškina, kad kitos ieškovų inicijuotos bylos yra didžiąja dalimi net ne prieš žurnalistus ar visuomenės aktyvistus, o prieš politikus. Be to, atsakovų minimos bylos (procesai) prieš tuometinį ministrą pirmininką S. S., Seimo narį R. Ž., advokatą I. V. yra dėl visai kitų epizodų nei ši byla, be to, jos pradėtos pagrįstai ir teismai nenustatė ieškovų piktnaudžiavimo. Priešingai, byloje prieš R. Ž. įsiteisėjusia nutartimi netgi buvo atmestas prašymas paduotą ieškinį laikyti SLAPP ieškiniu.
14.6. Ieškovai nebaugino ir negrasino atsakovams. Nurodo, kad atskirajame skunde pridėta ištrauka iš ieškovo A. T. komentaro „Facebook“ taip pat turėtų būti vertinama kritiškai. Tiek šalys, tiek ir pirmosios instancijos teismas pripažino, kad tarp ieškovo A. T. ir atsakovės R. J. dar iki šio ieškinio pateikimo egzistavo konfliktiniai santykiai. Tokių kritiškų komentarų „Facebook“ platformoje labai dažnai parašo ir atsakovė R. J. Bet kuriuo atveju, nėra aišku po kokiu įrašu ir kada buvo paliktas šis komentaras. Jį reikėtų vertinti kartu su pačios R. J. pasisakymais, kurie, tikėtina, ir iššaukė A. T. atsakymą.
14.7. Atskirojo skundo argumentas, kad atsakovai yra trukdomi, vertinamas kritiškai. Akcentuoja, kad nėra pateikiama jokių įrodymų, jog neišgalėtų pasisamdyti advokato, o ir neprašė skirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos – priešingai, atsakovus atstovauja advokatas. Nurodo, kad byloje aktyvių veiksmų nevyko ganėtinai ilgą laiką dėl SLAPP procedūros klausimo išsprendimo, kuriam ieškovai neturėjo įtakos.
14.8. Pačių atsakovų veiksmai turėtų būti įvertinti per nesąžiningumo kriterijų. Akcentuoja, kad įsikišimas į atsakovų saviraiškos laisvę yra proporcingas, jeigu atsakovai elgiasi nesąžiningai skleisdami gandų lygio informaciją, kurių duomenų patikimumas ir teisingumas nebuvo patikrinti. Taip yra nagrinėjamu atveju. Nurodo, kad kuo rimtesni kaltinimai, tuo nuodugnesnis tyrimas turėtų būti atliekamas prieš skelbiant publikacijas ir tuo svaresnių tiesioginių įrodymų jose pateikiama, o tam turi būti įvertinamas šaltinių patikimumas, išklausoma kitos šalies nuomonės ir kita. Teigia, kad atsakovai neatliko jokio tyrimo, nepateikė jokių įrodymų.
Atsiliepimas
15. Atsakovas V. V. atsiliepime palaiko kitų atsakovų atskirąjį skundą. Atsiliepime iš esmės palaiko atskiruosiuose skunduose išsakytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl apeliantų atskirųjų skundų faktinių ir teisinių argumentų.
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria teismas atmetė atsakovų K. S., R. J., A. B. ir VšĮ ,,Nataiva“ prašymą taikyti SLAPP procedūrą, o atsakovo V. V. prašymą dėl SLAPP procedūros taikymo atsisakė priimti, pagrįstumas ir teisėtumas.
Dėl naujų įrodymų
19. Kartu su atskiruoju skundu atsakovai R. J., K. S., A. B. ir VšĮ „Nataiva“ teikia naujus įrodymus – 2023 m. rugpjūčio 28 d. portalo medeinvilnius.lt publikaciją; 2023 m. liepos 4 d. „Verslo žinių“ straipsnį; VšĮ Laisvės TV 2022 m. gegužės 24 d. balansą; VšĮ Laisvės TV metinį pranešimą už 2022 m. su metine finansine atskaitomybe už 2022 m.; 2022 m. birželio 10 d. „Verslo žinių“ straipsnį; „rekvizitai.lt“ ataskaitą apie Laisvės TV; sutelktinio finansavimo platformos „Contribee“ viešus duomenis apie paramą VšĮ Laisvės TV; „rekvizitai.lt“ nemokamą ataskaitą apie VšĮ „Nataiva“; duomenis apie TGS Baltic advokatų kontorą; portalo „alfa.lt“ 2023 m. rugpjūčio 29 d. straipsnį; I. V. 2023 m. rugpjūčio 29 d. publikaciją „Facebook“. Atskirajame skunde apeliantai taip pridėjo momentinę ekrano nuotrauką, kurioje matyti ieškovo A. T. komentaras socialiniame tinkle „Facebook“. Apeliantai prašo prijungti naujai teikiamus įrodymus, nes, pasak apeliantų, jie patvirtina skundo argumentus, kad pareikštas ieškinys yra SLAPP pobūdžio ir todėl turėtų būti paliktas nenagrinėtu, o byla – nutraukta.
20. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
22. Nagrinėjamu atveju vertinant, ar atsakovų prašomų priimti įrodymų būtinybė atsirado po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, aktualu tai, kad pastarieji įrodymai datuojami iki skundžiamos nutarties priėmimo datos. Be to, naujai teikiami įrodymai visiškai sutampa su vieno iš atsakovų V. V. kartu su 2023 m. rugsėjo 27 d. teiktų rašytinių paaiškinimų (DOK-152582) priedais, kurie buvo teikti pirmosios instancijos teismui. Taigi šiuo atveju apeliantų teikiami įrodymai objektyviai galėjo būti teikiami (ir buvo faktiškai teikiami) pirmosios instancijos teismui. Dėl atsakovų skunde pateiktos momentinės ekrano nuotraukos, kurioje fiksuojamas ieškovo A. T. komentaras socialiniame tinkle „Facebook“, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsakovai į bylą nepateikė duomenų ir iš teikiamos momentinės ekrano nuotraukos nėra įmanoma nustatyti, kada minėtas komentaras buvo parašytas, todėl laiko požiūriu negalima nustatyti, ar šis įrodymas galėjo būti teikiamas procesinio klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad didžioji dalis atsakovų teikiamų įrodymų (straipsniai, juridinio asmens finansinės atskaitomybės dokumentai, metinis pranešimas apie juridinio asmens finansinę atskaitomybę, portalo „rekvizitai.lt“ informacija, vieši duomenys apie advokatų kontorą ir pan.) yra vieša ir internete nesudėtingai prieinama informacija arba informacija iš registrų, su kuria, esant poreikiui, teismas gali susipažinti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina atsakovų pateiktų naujų įrodymų.
24. Kartu su atsiliepimu į atsakovų R. J., K. S., VšĮ „Nataiva“ ir A. B. atskirąjį skundą, ieškovai pateikė naują įrodymą – atskirojo skundo ir V. V. rašytinių̨ paaiškinimų̨ palyginimą. Pažymėtina, kad ieškovai neišreiškė prašymo šio įrodymo prijungti, nepagrindė šio įrodymo prijungimo būtinybės, todėl apeliacinės instancijos teismas šio įrodymo nepriima ir nevertina.
Dėl atsakovo V. V. atskirojo skundo
25. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovų A. T. ir VšĮ Laisvės TV ieškinį atsakovams R. J., K. S., A. B., VšĮ ,,Nataiva“ ir V. V., kuriame pareikšti reikalavimai dėl paskleistų duomenų ir informacijos pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą, juridinio asmens dalykinę reputaciją, šių duomenų ir informacijos paneigimo ir panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Atsakovai R. J., K. S., VšĮ „Nataiva“ ir A. B. kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė teismui prašymą taikyti SLAPP procedūrą. Ieškovai 2023 m. rugsėjo 1 d. pateikė atsikirtimus į atsakovų prašymą, kuriuose prašė atmesti atsakovų prašymą. Atsakovas V. V. 2023 m. rugpjūčio 14 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį. Papildomai atsakovas V. V. 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė prisijungiantis prie atsakovų jau pareikšto prašymo dėl SLAPP procedūros taikymo ir prašė atsakovų prašymą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
26. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovų K. S., R. J., A. B. ir VšĮ ,,Nataiva“ prašymą dėl SLAPP procedūros taikymo atmetė, o atsakovo V. V. prašymą, išreikštą rašytiniuose paaiškinimuose, atsisakė priimti, konstatavęs, kad šio atsakovo prašymas pateiktas ne su atsiliepimu į ieškinį bei nesavalaikiai.
27. Atsakovas V. V. atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad atsakovo rašytiniai paaiškinimai, o kartu ir juose pareikštas prašymas dėl SLAPP procedūros taikymo, nebuvo pavėluoti, jie pateikti būtent SLAPP procedūros stadijoje. Apeliantas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju pats teismas priėmė skundžiamą nutartį pavėlavęs daugiau nei pusę metų ir nepateikęs jokių paaiškinimų. Anot apelianto, negalima formaliai aiškinti CPK 95¹ straipsnio nuostatas, kad prašymas dėl SLAPP procedūros turi būti pateiktas atsiliepime į ieškinį, nes toks aiškinimas neatitiktų šio instituto paskirties.
28. CPK 95¹ straipsnio 1 dalis numato, kad tuo atveju, jeigu atsakovas mano, kad ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį siekdamas pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, jis turi teisę atsiliepime į ieškinį pateikti teismui prašymą taikyti CPK 95¹ straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą. Teismas, vertindamas, ar ieškovas nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį, atsižvelgia į šią teismo byloje turimą informaciją: į ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies neproporcingumą, perteklinį pobūdį, į tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų, į tai, kad yra požymių, kad ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina, į kitas reikšmingas aplinkybes. Ieškovo pateiktus atsikirtimus teismas turi įvertinti ir priimti nutartį ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo atsikirtimų gavimo teisme dienos arba, kai ieškovas nepateikia atsikirtimų, – nuo šio CPK 95¹ straipsnio 2 dalyje nurodyto termino ieškovo atsikirtimams pateikti pabaigos dienos (CPK 95¹ straipsnio 3 dalis).
29. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir veiksmingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Vadovaudamasis CPK 2 straipsnyje įtvirtintais civilinio proceso tikslais, teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnis).
30. Teismų praktikoje, įgyvendinant minėtus proceso operatyvumo, ekonomiškumo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir sąžiningos šalies interesų gynybos principus bei siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, byloje dalyvaujantys asmenys privalo rūpintis proceso skatinimu, jo operatyvumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-137-302/2018; 2017 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1215-464/2017).
31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas CPK 95¹ straipsnyje aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino, kad prašymas dėl SLAPP procedūros taikymo pateikiamas kartu su atsiliepimu į ieškinį. Analizuojant šią teisės normą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymų tikslo arba įstatymų leidėjo ketinimų) metodais, taip pat atsižvelgiant į anksčiau įstatymų leidėjo įtvirtintus proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei operatyvumo principus, spręstina, kad tokiu įstatyminiu reglamentavimu siekiama vieno iš pagrindinių SLAPP procedūros instituto tikslų, t. y. greitesnio bei operatyvesnio bylos nagrinėjimo ir, nustačius įstatyme numatytų sąlygų egzistavimą konkrečiu atveju, bylos užbaigimo.
32. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad tokia nacionalinio įstatymų leidėjo pozicija iš esmės sutampa su 2024 m. balandžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos priimtoje direktyvoje 2024/1069 numatytais tikslais pagreitintai nagrinėti tokio pobūdžio prašymus dėl ieškinio atmetimo (Direktyvos preambulės 33, 38 punktai).
33. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovo argumentus dėl formalaus CPK 95¹ straipsnio nuostatų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties motyvais, kad atsakovas V. V. atsiliepime prašymo taikyti SLAPP procedūrą nebuvo pareiškęs, o toks prašymas nagrinėjamu atveju suformuluotas rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose jau po ieškovų atsikirtimų.
34. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su atsakovo atskirojo skundo argumentais bei pastabomis, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė CPK 95¹ straipsnio 3 dalyje numatyto trisdešimties dienų nutarties priėmimo termino, kadangi ieškovų atsikirtimai į prašymą dėl SLAPP procedūros taikymo byloje buvo pateikti 2023 m. rugsėjo 1 d., tuo tarpu nutartis, kuria išspręstas atsakovų prašymas dėl SLAPP procedūros taikymo, priimta 2024 m. balandžio 15 d., taigi reikšmingai praleidus įstatyme numatytą terminą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nurodytas procesinis pažeidimas neturi esminės įtakos bylos materialiajam rezultatui, todėl nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.
35. Nors apeliantas teigia, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. rašytiniais paaiškinimais atsakovas neprašė inicijuoti savarankišką SLAPP procedūrą, jais buvo siekiama išreikšti nuomonę dėl kitų atsakovų jau pareikšto prašymo, bei papildomai pridėti ir su byla susijusius įrodymus, tačiau apeliantas nenurodė, dėl kokių priežasčių pozicijos dėl SLAPP procedūros taikymo ir prisijungimo prie kitų atsakovų prašymo negalėjo pateikti kartu su atsiliepimu į ieškinį, juolab, kad atsakovų R. J., K. S., VšĮ „Nataiva“ ir A. B. atsiliepimas į ieškinį į bylą pateiktas 2023 m. rugpjūčio 9 d., o atsakovo V. V. – 2023 m. rugpjūčio 14 d., t. y. atsakovų atsiliepimas, kuriame išreikštas pirminis prašymas dėl SLAPP procedūros taikymo, pateiktas anksčiau nei apelianto V. V. atsiliepimas į ieškinį.
36. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nemato pagrindo sutikti su atsakovo V. V. atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, atsakovo atsiliepime neradęs nuomonės dėl SLAPP procedūros (ne)taikymo, turėjo nustatyti atsiliepimo trūkumą ir paprašyti atsakovo išreikšti tokią nuomonę, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, jog bendrieji reikalavimai šalių procesiniams dokumentams yra įtvirtinti CPK 110 ir 111 straipsniuose, o reikalavimai atsiliepimui į ieškinį papildomai detalizuoti CPK 142 straipsnyje. Nurodyto straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad atsiliepime į pareikštą ieškinį papildomai nurodoma atsakovo prašymas taikyti CPK 95¹ straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą, kai atsakovas pageidauja, kad ji būtų taikoma, ir aplinkybės, pagrindžiančios, kodėl atsakovas mano, kad ieškovas siekia pakenkti atsakovo vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti atsakovą nuo šios veiklos, šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Iš nurodytos nuostatos matyti, kad šio atsiliepimo elemento (ne)buvimas atsakovo teismui teikiamame atsiliepime priklauso nuo atsakovo procesinės pozicijos SLAPP procedūros (ne)taikymo klausimu, todėl teismas negali atsakovo privalomai įpareigoti tokią poziciją pateikti, ar, atitinkamai, tokios pozicijos nepateikimą traktuoti kaip procesinio dokumento trūkumą ir reikalauti, kad atsakovas tokią poziciją teiktų. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pastebi, kad CPK 142 straipsnio 2 dalies 7 punktas, sistemiškai su CPK 95¹ straipsnyje įtvirtintu reguliavimu, taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai numato, kad atsakovo pozicija dėl SLAPP procedūros (ne)taikymo turi būti reiškiama atsiliepime į ieškinį, o ne kuriame nors kitame procesiniame dokumente.
37. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atskirajame skunde pakankamai daug dėmesio skiriama Direktyvos nuostatų citavimui, teigiant, kad teismas, remdamasis tik senuoju direktyvos projektu (Direktyvos pasiūlymu), klaidingai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovams, formaliai aiškina Europos Sąjungos teisę, SLAPP procedūros institutą. Direktyvos nuostatų (ne)taikymo kontekste apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog Direktyvos 22 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad šios direktyvos būtų laikomasi, ne vėliau kaip 2026 m. gegužės 7 d.; kaip pagrįstai savo atsiliepimuose į atskiruosius skundus pažymėjo ieškovai, direktyvos nėra tiesioginio taikymo teisės aktai, jie turi būti perkelti į nacionalinę teisę, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai vadovavosi nacionaliniame teisės akte (CPK) numatytomis procesinėmis SLAPP procedūros taikymo taisyklėmis.
38. Atsakovas V. V. atskirajame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-710-460/2023, nes šioje byloje atsakovai yra žurnalistai, vykdę profesionalią savo veiklą ir informavę visuomenę aktualiais klausimais, tuo tarpu cituojamoje nutartyje atsakovas yra politikas. Nurodo, kad cituojamoje nutartyje prašymas dėl SLAPP buvo pareikštas tik praėjus 2 mėnesiams nuo atsakovo atsiliepimo į ieškinį pateikimo, šioje byloje prašymas visų atsakovų buvo pateiktas atsiliepime, išskyrus V. V. atsiliepimą, taigi SLAPP procedūra šiuo atveju jau buvo prasidėjusi.
39. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina šiuos apelianto argumentus, kadangi iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, jog pirmosios instancijos teismas nurodyta Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi rėmėsi grįsdamas skundžiamos nutarties motyvus, jog prašymas dėl SLAPP procedūros taikymo turi būti teikiamas kartu su atsiliepimu į ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiam aspektui neturi įtakos nagrinėjamos ir cituojamos bylų faktinių aplinkybių skirtumai, susiję su proceso šalių statusu, padėtimi visuomenėje ir pan., kadangi tiek Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartyje, tiek nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasisakė pakankamai siauru proceso teisės (CPK 95¹ straipsnio 1 dalies) taikymo ir aiškinimo aspektu, t. y. kad prašymas dėl SLAPP procedūros taikymo turi būti teikiamas kartu su atsiliepimu į ieškinį.
40. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors apeliantas pagrįstai atskirajame skunde nurodė bei apeliavo į pirmosios instancijos teismo atliktą procesinį pažeidimą dėl termino priimto nutartį nesilaikymo, tačiau šis pažeidimas nesudaro savarankiško pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Atitinkamai, teisinio pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nesudaro ir likę atskirojo skundo argumentai, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisakė anksčiau.
Dėl atsakovų R. J., K. S., A. B. ir VšĮ „Nataiva“ atskirojo skundo
41. Atsakovai R. J., K. S., A. B. ir VšĮ „Nataiva“ atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės nepateikė jokių argumentų, kodėl atsakovų prašymas atmetamas bei nepasisakė dėl kriterijų, įtvirtintų CPK 95¹ straipsnyje bei Direktyvos pasiūlyme. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su tokia argumentacija.
42. Jau minėta, kad CPK 95¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kriterijai, į kuriuos teismas gali atsižvelgdamas spręsdamas dėl SLAPP procedūros (ne)taikymo: 1) į ieškinyje pareikšto reikalavimo ar jo dalies ne proporcingumą, perteklinį pobūdį; 2) į tai, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų; 3) į tai, kad yra požymių, kad ieškovas baugina atsakovą ar jam grasina, ir 4) į kitas reikšmingas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas į nurodytus kriterijus atsižvelgė ir pasisakė dėl preliminaraus ieškinio (ne)pagrįstumo ir reikalavimų (ne)proporcingumo, įvertino atsakovų argumentus dėl to, ar ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų, taip pat sprendė, kad nėra duomenų apie atsakovų bauginimą, įvertino kitus atsakovų argumentus (pavyzdžiui, ieškovo A. T. ir atsakovės R. J. konfliktinių santykių aplinkybę). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įstatyme numatytus bei papildomus kriterijus priėjo prie skirtingų, nei atsakovų pozicija, išvadų, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas nemotyvavo procesinio sprendimo atmesti atsakovų reikalavimą dėl SLAPP procedūros taikymo.
43. Atsakovai atskirajame skunde taip pat išreiškė poziciją, kad negali būti persekiojami teismine tvarka vien už tai, jog tiesiog komentavo jau kitų subjektų paskelbtus dalykus apie ieškovus, be to, ieškovai negali tikėtis imuniteto nuo viešos kritikos, ypač iš žurnalistų, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokia atsakovų argumentacija ir jos pagrįstumas gali būti įvertinta ir turi būti vertinama bylos nagrinėjimo iš esmės metu, kuomet bus sprendžiama dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų pagrįstumo. Šioje bylos nagrinėjamo stadijoje teismas tik preliminariai vertina ieškinio reikalavimų, kurie susiję su atsakovų išsakytais teiginiais, pagrįstumą. Atitinkamai, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje teismas negali vienareikšmiškai atsakyti, ar atsakovų išsakyti teiginiai yra kitų subjektų paskelbtos informacijos komentavimas, retransliavimas ir pan.
44. Atsakovai atskirajame skunde taip pat teigia, kad ieškovų reikalavimai yra neproporcingi, nėra konkrečiai ir tiksliai suformuluoti ieškinio reikalavimai, nėra nurodyta, kuriuos konkrečiai ir kieno pasakytus teiginius (pateikiant citatas) prašoma pripažinti žeidžiančiais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su apeliantais, kadangi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, kad ieškinys yra didelės apimties, pati savaime nereiškia nei reikalavimų neproporcingumo, nei perteklinio pobūdžio, be to, didelę ieškinio dalį užima atsakovų paskelbtų teiginių, kuriais, ieškovų nuomone, pažeidžiama jų garbė ir orumas bei dalykinė reputacija, išvardijimas ir įvertinimas. Pažymėtina, kad ir patys apeliantai savo procesiniuose dokumentuose pripažino jau minėję ieškovų didelę ieškinio apimtį ir į šią aplinkybę apeliavo. Atsižvelgiant į tai, apeliantų pozicija dėl ieškinio reikalavimų nekonkretumo vertintina kaip nenuosekli kitų apeliantų išsakytų argumentų atžvilgiu.
45. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina atsakovų atskirojo skundo argumentus, jog ieškiniu pareikšti neadekvatūs ir neįprasti teismų praktikoje reikalavimai panaikinti iš viešosios erdvės pačius laidų įrašus, reikalauti jų paneigimo ir priteisti neturtinę žalą, kuri bendrai viršija 40 tūkst. Eur. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra teisinio pagrindo manyti, jog ieškovai pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jų galimai pažeistų teisių gynybos būdą. Dar daugiau, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, vertinant preliminarių pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdį, nėra pagrindo manyti, kad kuris nors iš ieškovų pareikštų reikalavimų negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka.
46. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nors apeliantai akcentuoja ginčo šalių ekonominės galios disproporciją, tačiau kartu sutinka su ieškovų išsakytu argumentu bei nurodyta faktine aplinkybe, kad ieškovai šiam civiliniam procesui surinko lėšas iš įvairių žmonių socialiniuose tinkluose paskelbtos akcijos metu suaukotų pinigų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nepagrindžia atsakovų argumento dėl šalių ekonominės galios disproporcijos tokiu mastu ir apimtimi, kad pareikštą ieškinį būtų galima pripažinti kaip strateginį ieškinį dėl visuomenės dalyvavimo. Pažymėtina, kad tiek ieškovai, tiek atsakovai yra viešai žinomi asmenys, tam tikrose srityse gali būti pripažintini nuomonės formuotojais. Tiek ieškovai, tiek atsakovai yra asmenys, turintys atitinkamas savo sekėjų (angl. followers) bei žiūrovų auditorijas, kurioms kuria įvairaus pobūdžio turinį. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą prielaidai, kad ginčo šalys (tiek ieškovai, tiek atsakovai) turi iš esmės panašias objektyvias galimybes rinkti lėšas iš savo auditorijų, todėl vien faktas, kad būsimiems bylinėjimosi kaštams padengti ieškovai lėšas surinko iš savo sekėjų socialiniuose tinkluose, nesudaro pagrindo vertinti ginčo šalis kaip nelygiavertes.
47. Atsakovai atskirajame skunde taip pat laikosi pozicijos, kad ieškovai yra inicijavę ir daugiau panašaus pobūdžio bylų (administracinė byla Nr. eA-769-415/2021; Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-3236-991/2023). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš CPK 95¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintų kriterijų yra, kad ieškovas dėl panašių reikalavimų yra inicijavęs daugiau bylų. Šiuo atveju apeliantų nurodomas administracinis procesas nėra susijęs su nagrinėjamoje byloje pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu, tuo tarpu ieškovų reikalavimai atsakovams A. O. ir R. Ž. kitose civilinėse bylose, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo reiškiami kitiems atsakovams ir dėl kitų pažeidimų, dalis šių reikalavimų preliminariai pripažinti pagrįstais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju reikšminga tai, kad ieškovai savo reikalavimus yra pareiškę koncentruotai visiems penkiems atsakovams vienoje byloje, todėl SLAPP procedūros taikymo pagrindas dėl daugiau bylų inicijavimo šiuo atveju nekonstatuotinas.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Į pagrindinius ir esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta. Kiti (likę) atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai neturi esminės reikšmės šiame apeliaciniame procese keliamiems klausimams ir jų išsprendimui. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
49. Apibendrinant nurodytus argumentus konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis siekiant pakenkti atsakovo vykdomai veiklai (SLAPP procedūros taikymu), tuo tarpu apeliantai atskiruosiuose skunduose nenurodė argumentų, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Išdėstytų aplinkybių pagrindu atskirieji skundai atmestini, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atsakovo V. V. atskirąjį skundą atmesti.
Atsakovų K. S., R. J., A. B. ir viešosios įstaigos ,,Nataiva“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.