Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-jame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. kovo 10 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. R. nuteistas Austrijos Respublikos Graco miesto baudžiamųjų bylų teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 128² straipsnį aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 23 d nutartimi pripažintas Austrijos Respublikos Graco miesto baudžiamųjų bylų teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendis ir nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus Pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 128² straipsnį V. R. paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalimi ir V. R. nustatyta 8 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2017 m. gruodžio 11 d., pabaiga –2025 m. gruodžio 11 d.

4. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Priešingai nei Komisija, apylinkės teismas sprendė, jog, nors V. R. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ji nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

5. Nuteistasis V. R. skundžia Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis visų pirma pažymi, kad Komisija ne pirmą kartą priima sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Ankstesnį kartą jam buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą motyvuojant tuo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau šiuo metu ji yra žema, o likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant su atliktąja, gerokai sutrumpėjo. Taigi, pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo nuvertino esminį ir reikšmingiausią šios kategorijos teikimams kriterijų – kad jis, kaip nuteistasis, nuo praėjusio Komisijos nutarimo sumažino nusikalstamo elgesio riziką nuo vidutinės iki žemos. Teismo motyvas, kad nuteistasis šią riziką dar gali mažinti, yra ne tik neatitinkantis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, bet ir išeinantis iš teisinio argumentavimo ribų, nes žema nusikalstamo elgesio rizika yra pats žemiausias iš įmanomų nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo lygmenų. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pažeidžia dar ir vieną iš esminių teisės principų, kuriuo remiantis, negalima reikalauti iš įstatymams privalančio paklusti subjekto tokio elgesio, kurio jis, net ir norėdamas, negalėtų užtikrinti – lex non cogit ad impossibilia. Šiuo atveju, netgi prokuratūra, teikdama atsiliepimą į Komisijos priimtą nutarimą, prašė jį tvirtinti. Taigi, pirmosios instancijos teismas prieštaravo ir Socialinio tyrimo išvadai, ir Komisijos priimtam nutarimui, ir prokuratūros, kaip universalios teisėtumą baudžiamajame ir bausmių vykdymo procese vykdančios bei kontroliuojančios institucijos, pozicijai, nors tam nei būtinumo, nei pakankamo pagrindo nėra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. skundas atmestinas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems abiem egzistuojant nuteistajam taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Kaip teisingai nustatė ir apylinkės teismas, V. R. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja. Tačiau, kaip ir žemesnės instancijos teismas, taip ir aukštesnysis teismas, vis tik neįžvelgia tokios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

10. Susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu nustatyta, jog joje yra pažymėta, kad V. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, buvo tris kartus skatintas, bausmės atlikimo metu įgijo dekoratyvinio apželdinimo darbuotojo padėjėjo modulinės mokymo programos profesiją, šiuo metu mokosi pagal dailidės programą, po lygtinio paleidimo bus įdarbintas ir turės gyvenamą vietą, jis aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, dengia finansinius įsipareigojimus. Taip pat nutartyje nurodyta, jog nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime paskirtas rekomendacijas. Taigi, žemesnės instancijos teismas vertino teigiamai nuteistąjį, jo pataisos procesą bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes, taip pat aplinkybes, kurios gali ateityje veikti kaip apsauginiai veiksniai nuo pakartotinio jo nusikalstamo elgesio. Įvertinus šias apylinkės teismo paminėtas aplinkybes, taip pat ir jo nepaminėtas, bet socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, kad V. R. bausmės atlikimo metu rodė iniciatyvą įsidarbinti, buvo motyvuotas įsitraukti į resocializacijos procesą, siekė koreguoti mąstymo ir elgesio ypatumus, sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo vidutinės iki žemos, prisipažįsta kaltu ir nebando teisinti ar minimalizuoti savo padaryto nusikaltimo, abejonių tam teigiamais V. R. asmenybės pokyčiais nekyla ir aukštesnės instancijos teismui. Vis tik nors ir egzistuoja aplinkybės, kurios turi būti ir yra vertinamos skundo autoriaus naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutą, jos neatsveria apylinkės teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas V. R. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

11. Kaip matyti iš skundžiamoje nutartyje nurodytų argumentų ir motyvų, sprendimą netaikyti V. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lėmė: 1) tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, už ką vieną kartą jam buvo paskirta drausminė nuobauda, o kitą kartą – apsiribota svarstymu drausmės komisijoje; 2) duomenys, gauti atlikus jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką – apylinkės teismas nurodė, jog nors V. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau ši rizika sumažėjo tik nuo 2023 m. vasario 21 d., be to, egzistuoja kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; priežiūros/apribojimų pažeidimai), kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui, todėl jis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime rekomendacijas, šią riziką dar gali mažinti; 3) nusikaltimo, už kurį jis atlieka laisvės atėmimo bausmę sunkumas – nutartyje atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą; 4) duomenys apie ankstesnius nuteistojo teistumus ir taikytų poveikio priemonių efektyvumą jo tolesniam elgesiui – apylinkės teismas pažymėjo, jog praeityje V. R. buvo teistas tris kartus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę jau antrą kartą už didelio masto vagystę, įvykdytą organizuotoje grupėje, taigai, dabartinis nusikaltimas yra jam būdingo elgesio modelio dalis, anksčiau jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio poveikio priemonės, tai pat bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistajam neturėjo, kadangi jis pakartotinai nusikalto; 5) likusios neatliktos bausmės dalies įvertinimas – teismas sprendė, kad neatlikta bausmės dalis (2 metai ir 9 mėnesiai), vertinant ją kartu su kitomis paminėtomis aplinkybėmis, taip pat neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti.

12. Visi aukščiau nurodyti apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti V. R. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai, yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada. Visi jie yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Apygardos teismo nuomone, tokių apylinkės teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą išvadą, jog V. R. lygtinis paleidimas dar negali būti taikomas. Pritardamas šiems argumentams, taip pat įvertindamas aukštesnės instancijos teismo paskirtį, skundą nagrinėjantis teismas dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus.

13. Nuteistasis skunde itin akcentuoja tai, kad bausmės atlikimo metu jis sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nuo vidutinės iki mažos, ir mano, kad ši aplinkybė, kartu įvertinus ir tai, jog jo neatlikta bausmė, lyginant ją su paskutiniu jo svarstymu Komisijoje, sutrumpėjo, sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Aukštesnės instancijos teismas negali pritarti tokiam argumentui ir pažymi, jog nurodytos aplinkybės, nors ir yra reikšmingos, tačiau jos savaime nereiškia, kad nuteistasis jau padarė tokią pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų taikyti jam lygtinį paleidimą, ar, kad jo pažanga šioje srityje jau yra nebeįmanoma, kaip teigiama skunde. Nuteistojo priskyrimas konkrečiai (žemai, vidutinei ar aukštai) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir šios rizikos pokytis į vieną ar kitą pusę, nors ir privalo būti vertinamas, sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau tai nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į nurodytas aplinkybes, o vertinti, kokią įtaką individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas, kita pozityvi jo veikla (pavyzdžiui, mokymasis, darbas, savanoriška veikla, dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, režimo reikalavimų laikymasis ir pan.) turėjo jo riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių valdyme. Be to, net ir tuo atveju, kai nuteistasis yra priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio grupei, jam vis tiek dar gali būti priskirti dinaminiai rizikos veiksniai, t. y. tokie veiksniai, kurių įtaka nuteistojo tolimesniam elgesiui jo veiksmais gali būti sumažinta. O šiuo gi atveju remiantis socialinio tyrimo išvada nustatyta, jog V. R. vis dar nustatomi net šeši kriminogeniniai veiksniai, ir net keturi iš jų yra dinaminiai (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; priežiūros/apribojimų pažeidimai), t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar turi ir gali mažinti/valdyti. Šie kriminogeniniai veiksniai patenka į „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „gyvenimo stilius ir draugai“, „mąstymas ir elgesys“, „nuostatos“ sritis. Tačiau, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, o būtent 7.1 jos papunkčio, teigiamas pokytis, atliekant V. R. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, buvo fiksuotas tik dvejose („mąstymo ir elgesio“, „gyvenimo stilius ir draugai“) iš keturių sričių. Įvertinus tai, kas paminėta, atmetamas ir skundo argumentas, kad apylinkės teismas, nurodęs, jog V. R. savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką dar gali sumažinti, iš jo reikalauja tokio elgesio, kurio jis, net ir norėdamas, negalėtų užtikrinti, kadangi žema nusikalstamo elgesio rizika yra pats žemiausias iš įmanomų nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo lygmenų. Pažymėtina, jog žemesnės instancijos teismas, teigdamas, jog nuteistasis dar gali mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, būtent ir akcentavo jam priskiriamus kriminogeninius veiksnius.

14. Nesutiktina ir su nuteistojo nuomone, jog apylinkės teismo padarytos išvados, kad „teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti“, kad „teismo nuomone, V. R. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, yra prieštaraujančios pagrindiniams bausmių vykdymo teisės principams bei paneigia įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl lygtinio paleidimo. Teismų praktikoje yra ne kartą konstatuota, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (laisvės atėmimo vietų įstaigos), vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, apibūdinančių duomenų visuma. Akivaizdu, jog tam tikrų palankių nuteistajam aplinkybių nustatymas, kai egzistuoja ir neigiamai jį bei jo elgesį ir pataisos procesą apibūdinančios aplinkybės, savaime neleidžia konstatuoti pakankamos nuteistojo daromos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiuo gi atveju apylinkės teismas nustatė visą eilę nagrinėjamo klausimo kontekste V. R. nenaudai vertinamų aplinkybių, kurios patvirtina, kad nuteistasis vis dar neatitinka materialaus lygtinio paleidimo taikymo kriterijaus. Todėl nors ir yra nustatytos aplinkybės, suponuojančios teigiamus V. R. pokyčius, apylinkės teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad jos nėra absoliutus pagrindas nuspręsti, jog nuteistajam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Nors nuteistojo kritikuojami šiame punkte aptarti teiginiai iš tiesų yra dažnai šabloniškai vartojami teismų nagrinėjant ir kitų nuteistųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tai taip pat savaime nesuponuoja išvados, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės iš viso nesigilino ar tinkamai neįsigilino į teikimo nagrinėjimui pateiktą ir būtent V. R. lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingą medžiagą.

15. Negalima sutikti su V. R. ir dėl to, jog šiuo atveju, netaikius jam lygtinio paleidimo, yra pažeidžiamas asmenų lygybės principas. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis šio principo nepaisymą sieja su tuo, jog praktikoje lygtinis paleidimas buvo taikomas nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo didesnė, nei V. R.. Šiuo aspektu pažymima, kad kaip jau minėta, nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, pagal kurį nuteistieji priskiriami žemai, vidutinei arba aukštai rizikos grupei, yra tik vienas iš kriterijų, svarstant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, ir jis nėra esminis. Kiekvieno nuteistojo asmens byla bei jį charakterizuojantys duomenys vertinami individualiai.

16. Analizuodamas kitą skundo argumentą, apygardos teismas pažymi, jog tai, kad apylinkės teismas, konstatuodamas, jog nuteistasis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo, padarė priešingą išvadą nei Komisija (kuriai, kaip matyti iš teiktų atsiliepimų, pritaria ir prokuratūra), nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Juolab, kad Komisijos nutarimas taikyti V. R. lygtinį paleidimą nebuvo priimtas vienbalsiai – vienas Komisijos narys balsavo prieš skundo autoriaus lygtinį paleidimą. Pažymėtina, jog Komisija nutarime iš esmės tik perrašė V. R. socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, akcentuodamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą pagrindžiančias, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir asmenybę teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, visiškai nepasisakydama dėl tų socialinio tyrimo išvadoje nurodytų ir apylinkės teismo paminėtų aplinkybių, kurios leidžia abejoti sprendimo taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstumu. Taigi Komisija, kaip beje ir skunde V. R. bei prokuroras atsiliepime į nuteistojo skundą, selektyviai atrinko tik teigiamus veiksnius, objektyviai nevertindama visų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog nuteistasis gali būti paleistas lygtinai, kadangi atitinka visus įstatymo keliamus reikalavimus. Nors nuteistasis tikina, kad būtent Komisija, kuri yra sudaryta iš pataisos įstaigos darbuotojų, geriausiai žino jo, kaip nuteistojo, motyvaciją, norą taisytis, daromą pažangą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos narius skiriami ne tik Kalėjimų departamento, pataisos įstaigų darbuotojai, bet ir probuotojai, ne mažiau kaip du asociacijų, religinių bendruomenių ar religinių bendrijų atstovai ir (ar) savanoriai, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys, o Komisijos nariais paskirti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų visų komisijos narių (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107, 7 ir 8 punktas). Iš pateiktos medžiagos matyti, kad V. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą šiuo atveju taip pat nagrinėjo ne tik Pravieniškių 2-jo kalėjimo darbuotojai, bet ir visuomenės atstovai.

17. Apygardos teismui pateikta bylos medžiaga taip pat paneigia skundo argumentą, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis elgiasi pavyzdingai. Nuo 2021 m. spalio 15 d. V. R. nėra baustas drausmine tvarka ar svarstytas Drausmės komisijoje dėl padarytų kokių nors pažeidimų. Tačiau, kaip ir pagrįstai nurodė apylinkės teismas, iki tol vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus jis pažeidė du kartus. Negalima sutikti ir su nuteistuoju, jog jo padarytus nusižengimus vidaus tvarkai ir režimo reikalavimams atsveria gauti paskatinimai, kadangi jam skirtų paskatinimų skaičius ženkliai neviršija padarytų pažeidimų skaičiaus – nuteistasis buvo skatintas tik tris kartus.

18. Nuteistojo skunde taip pat akcentuojama, jog lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo, o tik alternatyvi bausmės atlikimo forma, nes lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Šių skundo teiginių aukštesnysis teismas neginčija, tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai, ir kurių V. R. pilnai neatitinka.

19. Apibendrindamas visa, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais argumentais ir motyvais, nėra pagrindo. Todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. R. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.