Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimą Nr. 93-335 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. R..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. R. nuteistas Austrijos Respublikos Graco miesto baudžiamųjų bylų teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 128² straipsnį ir jam paskirta 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi Austrijos Respublikos Graco miesto baudžiamųjų bylų teismo 2018 m. birželio 21 d. nuosprendį, pakeistą 2018 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu, nutarta pripažinti ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus – Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 128² straipsnis suderintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalimi ir V. R. paskirta galutinė bausmė – 8 (aštuoneri) metai laisvės atėmimo.

3. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2017 m. gruodžio 11 d., bausmės pabaiga – 2025 m. gruodžio 11 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 3 (treji) metai 3 (trys) mėnesiai 3 (trys) dienos.

4. Komisija 2022 m. rugsėjo 12 d. priėmė nutarimą Nr. 93-335, kuriuo nutarė V. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

1. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir pateiktą medžiagą, bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam V. R. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. R. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo atveju jis turės gyvenamąją vietą, bus įdarbintas. Teigiamai vertintina ir tai, kad pataisos namuose V. R. mokėsi ir įgijo dekoratyvinio apželdinimo padėjėjo profesiją, palaiko artimus ryšius su artimaisiais, pataisos namuose vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, bausmės atlikimo metu už gerą elgesį skatintas tris kartus. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, į ką tinkamai atsižvelgė ir pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, V. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

9. Kaip matyti iš 2022 m. rugpjūčio 24 d. Socialinio tyrimo išvados, V. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu išlieka vidutinė. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau iš teismui pateiktų duomenų visumos matyti, kad nuteistasis neatitinka ir kito BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto lygtinio paleidimo pagrindo – jis nedaro akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo pirmojo vertinimo nebuvo koreguojama sistemingai ir nuosekliai: pirminio vertinimo metu (2020 m. gruodžio 15 d.) V. R. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri vėlesnio vertinimo metu (2021 m. rugsėjo 9 d.) įvertinta kaip mažėjanti srityje „gyvenimo sąlygos“. Visgi, 2022 m. sausio 10 d. nustatyta vidutinė pakartotinė nusikalstama elgesio rizika padidėjo, kadangi nuteistasis pataisos įstaigoje nesilaikė nustatytos tvarkos. Paskutinio vertinimo metu (2022 m. liepos 14 d.) nuteistajam taip pat išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebima pažanga tam tikrose srityse. Tokiu būdu, negalima teigti, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis elgėsi išimtinai teigiamai ir padarė akivaizdžią pažangą, mažinant jam nustatomą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šios aplinkybės duoda pagrindą spręsti, kad per visą bausmės atlikimo laiką nebuvo nuoseklaus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo, ir tai rodo, jog nuteistojo pastangos koreguojant elgesį nebuvo maksimalios. Tuo tarpu neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

10. Šių duomenų kontekste, nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina, kad didesnę dalį bausmės atlikusiam V. R. vis dar nustatomas ne vienas kriminogeninis rizikos veiksnys – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), būdingas teisės pažeidimų modelis, tai, kad V. R. turi mažą darbo patirtį, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, bausmės atlikimo metu nustatyti priežiūros/apribojimų pažeidimai. Pažymėtina, kad minėti ne tik statiniai, bet ir dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji dalis nuteistajam nustatomų jo riziką nusikalsti didinančių veiksnių yra dinaminiai, todėl V. R., toliau vykdydamas jo atžvilgiu sudarytą socialinės reabilitacijos planą, minėtus dinaminius veiksnius vis dar gali eliminuoti.

11. Pritariant apylinkės teismo argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šis teistumas V. R. nėra pirmasis, praeityje jis yra buvęs teistas tris kartus, anksčiau jam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio poveikio priemonės, tai pat bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistajam neturėjo, kadangi asmuo pakartotinai nusikalto, o pats padarytas nusikaltimas yra sunkesnis nei ankstesni, kas leidžia teigti, kad savo tinkamo elgesio ilgesnį laiką nuteistasis nesugeba išlaikyti. Nuteistajam taip pat būdingas nusikalstamo elgesio modelis, kadangi dalis teistumų susiję su nusikaltimais ar baudžiamaisiais nusižengimais nuosavybei (vagystės, sukčiavimas), nusikaltimas, už kurį nuteistasis atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, įvykdytas bendrininkų grupėje. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors ankstesni teistumai, kaip ir nusikalstamos veikos sunkumas, negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas privalo vertinti visumą aplinkybių, ką nagrinėjamu atveju ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys ir buvo padaryta motyvuota išvada, kad nuteistojo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

12. Vertinant V. R. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš 2022 m. rugpjūčio 24 d. Socialinio tyrimo išvados, nuteistasis siekia tiesioginio atlygio, kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų. Nors jis vėliau smarkiai gailisi daugelio savo veiksmų, tačiau kartoja tas pačias klaidas, iš kurių nepasimoko, neįvertina ankstesnio patyrimo. Asmuo vogė mašinas, teigia, jog tokiu būdu bėgo nuo sunkumų, nenorėjo jų spręsti, eiti dirbti ar mokytis. Paties nuteistojo teigimu, jis ieškojo lengvo kelio, norėjo pasirodyti finansiškai pranašesniu. Tyrimą atlikę specialistai taip pat nurodė, kad nuteistasis ir šiuo metu apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nors jis ir turi ateities planų, tačiau jiems dar trūksta konkretumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo nuostatų ypatumai iš dalies gali būti siejami su jo nusikalstamo elgesio raiška – nuteistojo vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo įvykdyti nusikaltimai suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, nepakankamai atsakingą požiūrį į nustatytas taisykles bei visuomenės normas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis oficialios darbinės patirties laisvėje neturi, neabejotinai, kad aptariami nuteistojo mąstymo ypatumai, ypatingai įvertinus tai, kad nuteistasis negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, gali jį paskatinti nusikalsti ir ateityje.

13. Tuo labiau, kad, nors šiuo metu stebima teigiama nuteistojo nuostata į priežiūrą, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis du kartus yra pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, už ką jam buvo skirta viena drausminė nuobauda, kas neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog V. R. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nors, kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, paskirta nuobauda ir nebegalioja, kitu gi atveju, nuobauda apskritai neskirta, tačiau tai pačių pažeidimo faktų nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį pastoviai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors V. R. bausmės atlikimo metu skatintas tris kartus, tačiau, kaip ir minėta, dar 2021 m. fiksuoti ir įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymai, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu.

14. Skundo argumentai, jog Komisija pritarė nuteistojo lygtiniam paleidimui, argumentai susiję su Komisijos kompetencija ir tiesioginiu jo elgesio įkalinimo metu stebėjimu, dėl ko turėtų būti panaikinta apylinkės teismo nutartis, taip pat nesudaro pagrindo patvirtinti Komisijos nutarimą ir asmeniui taikyti lygtinį paleidimą. Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam neįpareigoja teismo priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti toliau nuteistąjį taisant neizoliuotą nuo visuomenės, kam pritaria ir aukštesnės instancijos teismas.

15. Nuteistojo skunde akcentuojamas galiojančių nuobaudų neturėjimas, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, teigiama nuostata į darbą, galimybė įsidarbinti išėjus į laisvę, tamprūs ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Be to, aplinkybės, susijusios su artimaisiais, gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje V. R. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors nuteistasis pateikė pažymą, kad galimo lygtinio paleidimo atveju jis bus įdarbintas, tačiau pažymos apie būsimą įdarbinimą yra absoliučiai neįpareigojančio pobūdžio, jos nesuteikia jokių garantijų dėl to, kad, išėjęs į laisvę, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis pajamomis, kurių užteks bent jau būtiniausiems jo ir jo šeimos poreikiams patenkinti.

16. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji V. R. neatlikta bausmės dalis (3 (treji) metai 3 (trys) mėnesiai ir 3 (trys) dienos, Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną iš paskirtos 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmės) už jam inkriminuotą sunkų nusikaltimą, padarytą bendrininkų grupėje, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį V. R. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam V. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V. R. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

18. Skunde aukštesnės instancijos teismui V. R. taip pat prašo teismo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl byloje taikytino norminio akto – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įsakymo „Dėl Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. V-211 „Dėl nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ pakeitimo“ Nr. V-245 teisėtumo patikros. Apeliantas teigia, kad minėto Aprašo 27, 28 punktų nuostatos, kiek jos susijusios su nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo ir elgesio programų metodikų neviešinamu, užkertą kelią nuteistajam minėtą metodiką apskųsti, įvertinti, ar ji buvo pritaikyta tinkamai, o taip pat ir atitinkama linkme koreguoti savo elgesį.

19. Pažymėtina, jog nors BPK 234 straipsnio 5 dalies 3¹ punkte yra įtvirtinta galimybė atidėti bylos nagrinėjimą, jei įstatymų numatytais atvejais kreipiamasi į administracinį teismą dėl konkretaus norminio administracinio akto (ar jo dalies), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, teisėtumo, – kol bus gautas įsiteisėjęs administracinio teismo sprendimas, tačiau teisės aktus teismas tiria tik esant teisiškai motyvuotai abejonei dėl tam tikro teisės akto teisėtumo. Tai yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija. Šalių pozicija šiuo klausimu nėra lemiama ir teismui nėra privaloma.

20. Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, byloje taikytinų teisės aktų turinį ir apelianto prašymą, konstatuotina, kad jis nėra grindžiamas tokiais teisiniais argumentais, kurie sudarytų teismui pakankamą pagrindą pagrįstai manyti (abejoti) dėl nuteistojo nurodyto Aprašo prieštaravimo įstatymo normoms. Tuo labiau, kad nurodytos aplinkybės esminės įtakos lygtinio paleidimo taikymui neturi, nuteistasis neginčija jam nustatytos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, pagrindo abejoti tyrimą atlikusių specialistų kompetencija taip pat nėra. Pažymėtina, kad nuteistajam taikomos socialinės reabilitacijos priemonės ir rekomendacijos yra aiškiai nurodomos Komisijos nutarime, todėl įgyvendindamas šias priemones V. R. gali sėkmingai mažinti jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinusi tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir šioje dalyje jo skundas taip pat atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 11 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.