Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-1730-866/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-19
Bylos Nr.: e2A-1730-866/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-15427-2019-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Mikonienė, Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Turto akademija“
Ieškovas: S. K., E. N.

Kategorijos

2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė

Civilinė byla Nr. e2A-1730-866/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15427-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės, apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto akademija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovų S. K. ir E. N. patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Turto akademija“ dėl nekilnojamojo daikto trūkumų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „ADMI“ ir uždaroji akcinė bendrovė „DUTMA“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai S. K. (S. K.) ir E. N. (toliau – ieškovai) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Turto akademija“ (toliau – atsakovė), prašydami priteisti iš atsakovės 3 724,30 Eur žalos atlyginimui, bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad iš atsakovės įsigijo 85 procentų baigtumo butą. Po statybos darbų užbaigimo, 100 procentų pabaigus buto statybos darbus, 2018 m. spalio 27 d. pastebėjo, kad buto tualete drėksta siena, vandens sankaupa renkasi nuo viršaus. Pažymėjo, jog dėl šių priežasčių siena apsitraukė vandens pūslėmis, o drėgmė pradėjo skverbtis į kitą kambarį.

3. Ieškovai nurodė, kad pastebėję šias aplinkybes, kreipėsi į pastate esančio buto Nr. 14 (kuris yra virš buto) savininkę A. S. (toliau – kaimynė). Priėję išvados, jog drėgmės priežastis nėra susijusi su kaimynės butu, bandė savaitę laiko, 3 kartus per dieną bute naudoti džiovinimo mašiną, nes buvo manyta, kad buto siena galimai drėksta dėl susidarančio kondensato, tačiau tai problemos taip pat nepašalino.

4. Pažymėjo, jog specialistai darė skyles tualeto sienoje, per kurias kameromis bandė stebėti situaciją, tačiau tokie veiksmai irgi nenustatė problemos priežasties. Vėliau nurodė, jog pastebėjo, kad drėgmė buto tualeto sienoje yra tiesiogiai susijusi su krituliais lauke. Atsižvelgę į nustatytas aplinkybes, 2018 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į atsakovę nurodydami, kad problema yra stoge ar ventiliacijos sistemoje.

5. Teigė, jog 2018 m. gruodžio mėnesį namą administruojanti UAB „ADMI“ vykdė apžiūrą, tačiau apžiūros metu atsirandančios problemos priežastis nustatyta nebuvo. UAB „ADMI“ taip pat informavo, kad norint nustatyti žalos atsiradimo priežastį būtina gauti pastato vamzdynų išsidėstymo planą. Ieškovų teigimu, jie ėmėsi priemonių norėdami gauti šį planą – 2018 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, UAB „ADMI“, VĮ Registrų centrą ir pačią atsakovę su prašymais pateikti pastato 2014–2018 m. rekonstrukcijos projekto techninės dalies vandentiekio ir nuotekų šalinimo sprendinius. Nurodė, kad nei vienas iš nurodytų asmenų prašomos informacijos nepateikė.

6. Vėliau ieškovai organizavo buto Nr. 16 apžiūrą, kurios metu pastate esančių patalpų savininkų atstovai, kartu su pasitelktu specialistu, galėtų apžiūrėti nuotekų ir vandentiekio vamzdžius, patikrinti, ar jie nėra blokuojami, tačiau UAB „ADMI“ atsisakė atlikti apžiūrą, nurodydama, kad pastate esančio buto Nr. 16 apžiūra jau įvyko 2018 m. gruodžio 4 d., šios apžiūros metu žalos priežasties nebuvo galima nustatyti, nes iš rangovo nebuvo gautas vamzdynų išsidėstymo planas.

Šalies argumentai

7. Ieškovai nurodė, jog kreipėsi į teismo ekspertų sąraše įrašytą ekspertą T. Mičiudą (toliau – ekspertas). Ekspertas, susipažinęs su situacija, nurodė, kad problemos priežasties nustatymui reikėtų apžiūrėti pastate esančius butus Nr. 11, 14 ir 16. Ieškovai UAB „ADMI“, atsakovei ir buto Nr. 14 savininkei išsiuntė prašymą dalyvauti pastato apžiūroje. Visi minėti subjektai nurodė, kad sutinka dalyvauti apžiūroje. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad apžiūra jau buvo atlikta 2018 m. gruodžio mėnesį, tačiau sutiko toliau aiškintis priežastis.

8. Statinio apžiūros metu vis tiek butas Nr. 16 nebuvo apžiūrėtas, atsakovės atstovai atsisakė ekspertą ir kitus asmenys į jį įleisti, motyvuodami tuo, kad neturi šios patalpos raktų ir šis butas buvo jau anksčiau apžiūrėtas.

9. Nurodė, kad po apžiūros atsakovė tą pačią dieną atsiuntė pranešimą ieškovams, kuriame pripažino, kad žala butui galimai atsiranda dėl kanalizacijos vamzdyno pažeidimo, taip pat nurodė reikalavimą pranešti apie planuojamus galimai pažeisto kanalizacijos vamzdyno atidengimo darbus Bute Nr. 11, tačiau ieškovų nuomone, tokių darbų atlikimas būtų netikslingas neapžiūrėjus buto Nr. 16.

10. Žalos dydį ieškovai grindžia eksperto 2019 m. kovo 4 d. parengta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 190225-1, kurios metu nustatyta, kad dėl atsirandančios drėgmės kilusią žalą ištaisyti kainuotų 822,80 Eur. Pažymėjo, jog taip pat ataskaitoje ekspertas nurodė, kad nustatant drėgmės atsiradimo priežastį (vykdant drėkstančioje sienoje esančio nuotekų stovo apžiūrą iš vidaus), buvo aptiktos dvi skylės vamzdyje ir vamzdžio įtrūkiai.

Šalies argumentai

11. Ieškovų teigimu, jie dėjo visas įmanomas pastangas tam, kad būtų galima operatyviai nustatyti problemos atsiradimo priežastį ir ją pašalinti – to atlikti nebuvo galima dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų. Kadangi aprašomu atveju statinio garantiniai terminai nepasibaigę, o esant vandens prasiskverbimui per lubas buto negalima normaliai naudoti pagal paskirtį, tačiau šis trūkumas gali būti pašalintas, ieškovų manymu, jie, kaip vartotojai, turi pagrindą reikšti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą pardavėjui neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti.

12. Nurodė, kad neprašo, jog atsiradusius trūkumus šalintų atsakovė, nes atsižvelgus į iki šiol jos atliktus veiksmus ir nebendradarbiavimą – ieškovai turi pagrindą manyti, kad trūkumai būtų pašalinti nekokybiškai, vilkinant laiką ir ateityje vėl kartotųsi.

13. Ieškovai 2019 m. rugpjūčio 12 d. patikslintu ieškiniu papildomai nurodė, kad aiškindamiesi atsakovės (rangovo) civilinės atsakomybės sąlygas ir vertindami patirtą žalą, buvo priversti kreiptis teisinės pagalbos, nes pasikreipus į atsakovę tiesiogiai, ji neatliko tinkamų veiksmų, kurie būtų pašalinę nustatytas problemas ir atsiradusią žalą.

14. Pažymėjo, jog atsakovė nepagrįstai atsisakė pateikti vamzdynų išsidėstymo techninį planą, kuris buvo reikalingas nustatyti žalos atsiradimo priežastį, prašymų organizuoti buto Nr. 16 apžiūrą netenkino, taigi dėl tokios situacijos, kai ieškovai bandė bendradarbiauti spręsdami situaciją, atsakovė akivaizdžiai nebendradarbiavo norėdama nustatyti atsiradusios problemos priežastis ir klaidino, ieškovai buvo priversti kreiptis teisinės pagalbos dar iki teismo proceso šioje byloje pradžios (rašant prašymus dėl vamzdynų planų, organizuojant apžiūrą ir nagrinėjant atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą) bei patyrė 2 601,50 Eur dydžio išlaidas. Šios išlaidos buvo būtinos, nes ieškovai neturėjo kvalifikacijos ir žinių atlikti tokius veiksmus savarankiškai.

15. Ieškovai 2019 m. lapkričio 29 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų tikslinimo. Pareiškime nurodė, kad papildo byloje pareikštus reikalavimus, prašydami priteisti iš atsakovės CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatytas 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

16. Atsakovė UAB „Turto akademija“ pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti.

17. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovai, sutartimi, kuria įgijo buto nuosavybę įsipareigojo sutarties 8.3. punkte nustatyta tvarka ir sąlygomis atlikti visus kitus buto statybos apdailos darbus, būtinus pastato statybos užbaigimo procedūrai atlikti.

18. Pažymėjo, kad gavusi informaciją apie drėkstančią sieną, informavo ieškovų atstovę, jog ieškovų pateikta prielaida dėl galimo vandens pratekėjimo į butą per pastato stogą ar ventiliacijos šachtas yra nepagrįsta, nes apžiūrėjus virš ieškovų buto antrame aukšte esantį butą Nr. 14 ir ketvirtame aukšte esantį butą Nr. 16, jokių vandens prasiskverbimo žymių nei per stogą, nei per ventiliacijos šachtas ar kanalus nebuvo nustatyta.

19. Nurodė, jog dėl nuolatinio ieškovų spaudimo buvo surengta pastato stogo, butų Nr. 11, Nr. 14 ir Nr. 16 apžiūra, kurioje dalyvavo atsakovės įgalioti asmenys, pastato statybos techninis prižiūrėtojas A. Š., pastatą administruojančios įmonės UAB „ADMI“ statinių priežiūros vadybininkas A. K., energetikas R. J., pats ieškovas. Nurodė, jog atlikus apžiūrą, buvo surašytas apžiūros aktas, kuriame pastatą administruojančios įmonės specialistai konstatavo, jog su vamzdynų kamera patikrinus butą ketvirtame pastato aukšte, jokių vandens prabėgimų nepastebėta, kanalizacijos alsuokliai sausi, vandens prabėgimų nuo stogo nesimato.

20. Pažymėjo, jog nesutiko atlikti pakartotinę buto Nr. 16 apžiūrą, nes minėtas butas jau buvo apžiūrėtas, tuo tikslu savo sąskaita net buvo išgriautos buto sienos, kad galima būtų patekti prie ventiliacinių šachtų ir vamzdynų, atlikti ieškovų prašomi bandymai pilant vandenį ir kitais būdais bandant rasti pratekėjimo priežastis, tačiau jokių pratekėjimo židinių nustatyta nebuvo.

21. Teigė, kad atsakovės iki sutarties ir buto priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos buto kapitalinėje sienoje buvusios įrengtos revizinės angos, skirtos vamzdynų apžiūrai ir pravalymui, ieškovų yra visiškai panaikintos, dėl to prieiti prie minėtųjų vamzdynų ir juos apžiūrėti negalima dėl pačių ieškovų kaltės.

22. Atlikus dar vieną apžiūrą, kurioje dalyvavo visi kviestiniai asmenys, tame tarpe ir ieškovų pakviestas teismo ekspertas, buvo užfiksuotas kanalizacijos vamzdyno pažeidimas kanalizacijos vamzdyno dalyje, kuri ribojasi su ieškovų buto siena. Nurodė, jog šios apžiūros metu atsakovės įgaliotas atstovas, statybos techninis prižiūrėtojas A. Š. pastebėjo, jog bute, konkrečiai buto kapitalinėje sienoje, kurioje išsidėstę ir yra pravesti pastatą aptarnaujantys ventiliacijos ir nuotekų vamzdynai, yra iškirsta praėjimo anga, kuri techniniame projekte nebuvo numatyta.

Atsiliepimas

23. Atsakovės teigimu, ieškovai savo jėgomis, lėšomis ir rizika išgriovė pastato kapitalinėje sienoje praėjimo angą, kurios pagal projektinę dokumentaciją iš viso negalėjo būti, nes ten išvedžioti inžineriniai tinklų, nuotekų vamzdynai. Atsakovės vertinimu, ieškovams neleistinai ir savavališkai atlikus minėtus statybos darbus, galėjo būti ir buvo pažeistas magistralinis nuotekų vamzdynas, pakeistas nuotekų vamzdyno nubėgimo kampas, kas turėjo įtakos butui padarytos žalos atsiradimui.

24. Pažymėjo, kad niekada nevengė aiškintis drėgmės atsiradimo priežasčių, bendradarbiavo tiek su ieškovų atstovais, tiek su UAB „ADMI“ atsakingais darbuotojais, taip pat pažymėjo, kad nėra davusi ieškovams sutikimo išgriauti dalį buto kapitalinės sienos, kurioje yra pastatą aptarnaujantys inžineriniai vamzdynai, bei įrengti joje praėjimo angą.

25. Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį papildomai nurodė, kad skirtingai nei nurodo ieškovai, nuo pat pirmo ieškovų atstovės pranešimo gavimo dienos operatyviai reagavo į pateiktą pranešimą ir jame išdėstytą prašymą, derino situacijos sprendimo būdus telefonu bei elektroniniu paštu, taip pat nevengė dalyvauti vandens pratekėjimo priežasties paieškose ir jas vykdė.

26. Nesutiko su ieškinyje nurodytais argumentais, kad ieškovai neturėjo reikiamų žinių susidariusios situacijos sprendimui, kadangi byloje esantis elektroninis susirašinėjimas, atsakovės vertinimu, patvirtina priešingas aplinkybes, kad vandens pratekėjimo priežasties paieška buvo vykdoma paties ieškovo ir jo atstovės, nedalyvaujant pastarojo pasamdytam advokatui. Atsakovės vertinimu, tai patvirtina, kad ieškovai ir jų atstovai be advokato pagalbos užtektinai turėjo žinių ir supratimo, kaip spręsti situaciją, todėl ieškinio reikalavimas priteisti 2 601,50 Eur išlaidas, susijusias su ikiteisminėmis teisinėmis paslaugomis, yra nepagrįstas.

27. Pažymėjo, kad galimai patirtos ikiteisminės teisinės pagalbos išlaidos kelis kartus viršija butui padarytos žalos dydį, kas prasilenkia su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, teismų formuojama praktika. Ataskaitoje nurodytos išlaidos už rašto dėl vaizdo stebėjimo kamerų tariamai neteisėto naudojimo parengimą, nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku.

Atsiliepimas

28. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „ADMI“ pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo ieškinio pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra. UAB „ADMI“ nurodė, kad 2018 m. gruodžio 3 d. bendrovės darbuotojai, gavę savininkų pranešimą apie drėkstančią sieną, atliko buto Nr. 11 apžiūrą. Apžiūros metu buvo užfiksuotas faktas, kad bute ant lubų ir sienų matosi vandens prabėgimo žymės. Tam, kad bendrovės darbuotojai galėtų nustatyti prabėgimo priežastis, 2018 m. gruodžio mėn. 4 d. atliko buto Nr.16 apžiūrą.

29. Nurodė, jog apžiūros metu buvo nustatyta, kad jokie vandens prabėgimai nėra matomi, tam, kad nustatyti kokius vamzdžius apžiūrėjo, reikia gauti vamzdynų išdėstymo planą. Pažymėjo, jog iš atsakovės negavo leidimo dar kartą kartu su ieškovais apžiūrėti buto Nr. 16. Pažymėjo, jog po kurio laiko atsakovė sutiko organizuoti apžiūrą, jos metu buvo apžiūrėtas ieškovų butas ir butas Nr. 14.

30. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „DUTMA“ pateiktame atsiliepime į 2019 m. lapkričio 29 d. patikslintą ieškinį prašo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad nevykdė bute Nr. 11 praėjimo (durų) angos iškirtimo ir kapitalinėje sienoje buvusių originaliai sumontuotų kanalizacijos ir ventiliacijos vamzdynų permontavimo darbų. Paaiškino, kad ieškovų pateikta 2016 m. liepos 19 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 491 yra trečiojo asmens bute Nr. 11 vykdytų ir su elektros instaliacijos darbų atlikimu susijęs mokėjimo dokumentas, kadangi trečiasis asmuo minėtame bute įrengė angą elektros skydeliui, ką patvirtina 2016 m. spalio 25 d. PVM sąskaita-faktūra Nr. 499. Minėta sąskaita ieškovų prašymu buvo pateikta ne ieškovams, o ieškovo valdomai ir kontroliuojamai įmonei „Charlie Oscar Lima Tango Interactive Entertainment“.

31. Pažymėjo, kad pastate ieškovas valdo net septynis butus, dėl ko norėjo įvesti savo tvarką statomame pastate, keisdamas projekte numatytą butų išplanavimą, griaunant butuose kapitalines sienas, keisdamas pirmo aukšto butams priskirtų terasų tipus iš betoninių trinkelių į medinių konstrukcijų, apkaldamas butų balkonus medžiu ir pan.

32. Trečiajam asmeniui nėra žinoma, kokie asmenys vykdė ieškovų bute praėjimo angos iškirtimo kapitalinėje sienoje statybos darbus, nes juos samdė pats ieškovas. Trečiojo asmens teigimu, dėl neteisėtų ieškovų veiksmų išgriovus pastato kapitalinėje sienoje praėjimo angas ir išmontavus sąramas, buvo sukelta pastato avarinė būklė, dėl ko net buvo sustabdyti pastato statybos darbai.

33. Remiantis statybos žurnalo duomenimis, pastato avarinę būklę leista likviduoti tik po to, kai butų Nr. 1 ir Nr. 2 (butai priklauso įmonei, kurios direktorė yra ieškovė) savininkas pateikė į statybvietę statybos vadovui ir techniniam prižiūrėtojui architektų parengtus ir pastato projekto vadovo S. B. bei projekto konstrukcijų dalies vadovės R. V. parašais patvirtintą projektinę dokumentaciją.

34. Trečiojo asmens vertinimu, kadangi savavališki kapitalinės sienos griovimo darbai butuose Nr. 1 ir Nr. 2 buvo vykdomi ieškovės vadovaujamos bendrovės pasamdytų asmenų, visiškai aišku, jog ieškovams priklausančiame bute Nr. 11 praėjimo anga kapitalinėje sienoje buvo iškirsta ir vamzdynai pažeisti tų pačių ieškovų pasamdytų asmenų, neturint parengtos projektinės dokumentacijos.

35. Dėl ko, trečiojo asmens nuomone, visa atsakomybė už vamzdyno trūkumą ieškovų jėgomis perstatytoje kapitalinės sienos ir vamzdyno dalyje tenka patiems ieškovams. Taip pat pažymėjo, kad ieškovams įrengus praėjimo angą kapitalinėje sienoje, buvo atidengtas nuotekų vamzdis. Ieškovas kreipėsi į trečiąjį asmenį su prašymu atidengtą vamzdį pažeminti, kad būtų galima įrengti lygias grindis. Trečiasis asmuo atsisakė atlikti šiuos darbus, rekomenduodamas nuotekų vamzdžio nejudinti ir toje vietoje palikti slenkstį. Turimais duomenimis, slenkstis nebuvo paliktas, kas trečiajam asmeniui leidžia manyti, kad vamzdis buvo pažemintas, dėl to buvo panaikintas kanalizacijos vamzdžio nuolydis, nelikus nustatyto norminio nuolydžio kampo nėra užtikrintas norminis nuotekų nutekėjimas ir tai gali tiesiogiai sąveikauti su teismo eksperto ataskaitoje nurodytais praėjimo angos iškirtimo vietoje esančiais kanalizacijos vamzdyno pažeidimais.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

36. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai: priteisti ieškovams iš atsakovės 3 724,30 Eur žalos atlyginimui, 5,00 procentų dydžio metines palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gegužės 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 84,00 Eur žyminio mokesčio ir 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų susijusių su teisinėmis paslaugomis, atlyginimą.

37. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovai yra vartotojai, todėl jiems taikomos vartojimo sutartis reglamentuojančios teisės normos. Teismas sprendė, jog byloje esantis statybos užbaigimo aktas patvirtina, kad buto statyba galutinai buvo užbaigta 2018 m. gegužės 18 d., taigi nagrinėjamu atveju statinio garantiniai terminai nepasibaigę, todėl ieškovai, kaip vartotojai, turi pagrindą reikšti CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimą pardavėjui neatlygintinai pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jo išlaidas trūkumams ištaisyti.

38. Teismo vertinimu, sutiktina su ieškovų pozicija, kad vandens prasisunkimas per buto lubas yra akivaizdi neatitiktis įprastiems reikalavimams, keliamiems kokybiškam butui. Ieškovai, 2016 m. kovo 2 d. sutartimi įsigiję butą, neturėjo pagrindo manyti, kad šiame bute yra toks trūkumas, o jį pastebėję, iškart informavo pardavėją. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai įdėjo daug pastangų, kad nustatytų, kokia yra vandens prasiskverbimo į butą priežastis. Paaiškėjo, kad ši problema nėra susijusi su viršutinio aukšto kaimynų vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų naudojimu.

39. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju darbai, susiję su vandentiekio ir nuotekų sistemomis, todėl rangovas už defektus atsiradusius pirkėjų bute galėtų neatsakyti tik įrodęs, kad, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (CK 6.697 straipsnio 1, 3 dalys). Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu atsakovė tokių objektyvių įrodymų (kaip ir susijusių su defekto atsiradimo priežastimi) nepateikė (CPK 178 straipsnis).

40. Teismas pažymėjo, jog kadangi atsakovė pažeidė savo, kaip pardavėjo ir rangovo pareigą, perduoti tinkamos kokybės butą, tai ji privalo atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro būtinosios ir neišvengiamos išlaidos nustatytiems kokybės trūkumams pašalinti. Ieškovams įrodžius atsakovės pareigų pažeidimą, žalą ir priežastinį ryšį taikytina civilinė atsakomybė, iš atsakovės priteistini 822,80 Eur buto žalai atlyginti.

41. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė iš esmės neginčijo šio žalos dydžio. Be to, CK 6.249 straipsnio 2 punktas nustato, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Ieškovai už atliktą tyrimą ekspertui sumokėjo 300,00 Eur, eksperto paslaugos buvo būtini norint tinkamai įvertinti žalą, jos atsiradimo priežastis ir pradėti veiksmus susijusius su žalos šaltinio nustatymu, todėl šių išlaidų atlyginimas taip pat priteistinas ieškovams iš atsakovės.

42. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad tikroji žalos atsiradimo priežastis tiesiogiai susijusi su ieškovų bute galimai neteisėtai iškirsta perėjimo anga kapitalinėje sienoje.

43. Pažymėjo, jog vertinant byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymų kontekste, akivaizdu, jog faktiškai praėjimo angos įrengimo darbus ieškovų bute atliko UAB „DUTMA“, o ne ieškovų samdyti asmenys, kurių atsakovė aiškiai negalėjo nurodyti. UAB „DUTMA“ angos kirtimo darbus derino su UAB „SERMETA“, kuri persiuntė sąskaitą už UAB „DUTMA“ atliktus darbus, kas teikia pagrindą teigti, kad abu šie subjektai nurodytus darbus atliko kartu bendradarbiaudami, o trečiojo asmens UAB „DUTMA“ argumentai, kad ieškovų pateikta 2016 m. liepos 19 d. sąskaita-faktūra Nr. 491 yra išrašyta už trečiojo asmens bute atliktus elektros instaliacijos darbus, konkrečiai – angos elektros skydeliui įrengimą, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais.

44. Teismas kritiškai vertino trečiojo asmens UAB „DUTMA“ argumentus, kad angos kapitalinėje sienoje įrengimo darbų, su joje esančių įrengtų vamzdynų permontavimu, sąramos įrengimu, už 500 Eur + PVM sumą atlikti yra neįmanoma, sutiko su ieškovų argumentais, kad rangos darbų kaina yra sutarties šalių susitarimo klausimas ir šalys yra tinkamos susitarti dėl bet kokios darbų kainos.

45. Pažymėjo ir tai, kad byloje esančių duomenų visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti UAB „Turto akademija“, UAB „DUTMA“ ir UAB „SERMETA“ sąsajas, ką iš esmės posėdžio metu patvirtino ir liudytojas S. B. (architektas) nurodydamas, kad pažįsta atsakovės UAB „Turto akademija“ interesus atstovaujantį advokatą ir direktorių. Minėtos įmonės dalinasi tarpusavyje informacija ir koordinuoja bendrus veiksmus. Visi trys subjektai buvo informuoti apie angos iškirtimo darbus ieškovų bute, šiems darbams neprieštaravo, o UAB „DUTMA“ šiuos darbus atliko. Tai, kad formaliai angos kirtimo darbai nebuvo tinkamai įforminti, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog tokie darbai buvo atlikti neteisėtai ir turėjo tiesioginę įtaką prašomos atlyginti žalos atsiradimui.

46. Teismas pažymėjo, jog priešingai nei teigia atsakovė, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2019 m. vasario 25 d. apžiūros metu buvo nustatyta žalos atsiradimo priežastis, tyrimą atlikęs ekspertas tokių išvadų nepateikė. Anot eksperto, tokios išvados tuo metu negalėjo būti padarytos, kol nebuvo apžiūrėtas butas Nr. 16, kurio atsakovė nesutiko apžiūrėti šios apžiūros metu.

47. Teismo vertinimu, vien atsakovės nurodytas elektroninis laiškas (2018 m. lapkričio 23 d.), išsiųstas kaip atsakymas į ieškovų atstovės gautą pranešimą, pakankamai nepagrindžia aplinkybių, kad atsakovė operatyviai, nuosekliai ir tinkamai iki ieškovų kreipimosi į teismą bendradarbiavo nustatinėjant vandens pratekėjimo priežastį, kuri iki kreipimosi į teismą taip ir liko nenustatyta. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė taip ir nepateikė objektyvių priežasčių, kodėl ieškovams prašant nesutiko pakartotinai apžiūrėti buto Nr. 16, kuris, kaip minėta nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2019 m. liepos 23 d. nuosavybės teise priklausė UAB „Turto akademija“.

48. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, jog ieškovams nereikėjo kvalifikuotos teisininko pagalbos, bylos duomenys patvirtina, kad susidariusi situacija pakankamai ilgai ir sudėtingai buvo sprendžiama, bute atsiradusių trūkumų priežastis, net atlikus kelias apžiūras bei pasamdžius atitinkamos srities specialistą, taip ir nebuvo nustatyta, atsakovė atsisakė pateikti ieškovams projekto techninės dalies vandentiekio ir nuotekų šalinimo projektinius sprendinius, pateikė juos tik teismui pareikalavus, tokį atsakymą motyvuodama teisiniais argumentais, kurių įvertinimui reikėjo kvalifikuoto teisininko pagalbos. Teismas sprendė, jog ieškovų sprendimas kreiptis teisinės pagalbos buvo protingas susidariusios situacijos ir atsakovės veiksmų kontekste.

49. Teismo vertinimu, iki kreipimosi į teismą susidariusios išlaidos buvo būtinos. Didžioji dalis iki teismo proceso patirtų ieškovų teisinių paslaugų išlaidų buvo skirta nustatyti kilusios žalos atsiradimo priežasčiai. Tyrimą atlikęs specialistas buvo nurodęs, kad tokių veiksmų atlikimui yra būtina apžiūrėti butą Nr. 16, tačiau po tokių specialisto išvadų padarymo atsakovė į šias patalpas nurodyto specialisto neįleido. Tai sutrukdė ieškovams operatyviai nustatyti, dėl ko tiksliai kilo žala ir iškart pareikšti tikslius ir aiškiai apibrėžtus reikalavimus atsakovei ar kitiems asmenims. Teismo vertinimu, ieškovų pateikti dokumentai pagrindžia, kad visos teisinės paslaugos, kurių kaštus prašoma priteisti kaip išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, buvo suteiktos būtent ieškovams, kurie šias išlaidas atlygino sumokėdami savo atstovui.

50. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad ieškovų prašomas priteisti nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos už iki kreipimosi į teismą suteiktas teisines paslaugas, dydis yra protingas, kadangi suteiktos paslaugos buvo nulemtos atsakovės netinkamų veiksmų, pastarajai netinkamai bendradarbiaujant su ieškovais ir jų atstovais, operatyviai nesiimant tinkamų ir pakankamų priemonių buto trūkumų priežasties nustatymui, trūkumų pašalinimui. Iki bylos iškėlimo atsakovė neatliko būtinų ir reikalingų veiksmų tam, kad žala būtų nustatyta, neatskleidė savo tikrųjų veiksmų bei jau ieškovams pareiškus reikalavimus, galimai pašalino žalos atsiradimo priežastį, kuri taip ir nebuvo nustatyta. Nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad atsakovė yra atsakinga už išlaidų advokato pagalbai apmokėti ne teismo tvarka sprendžiant susidariusią situaciją atlyginimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

51. Apeliantė (atsakovė) uždaroji akcinė bendrovė „Turto akademija“apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų 2019 m. lapkričio 29 d. patikslintą ieškinį dėl nekilnojamojo daikto trūkumų atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

52. Pažymi, jog iš pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktų materialinės teisės normų yra neaišku kokiu materialiniu teisiniu pagrindu ir kokiu civilinės atsakomybės sąlygų visetu remiantis žalos atlyginimas iš atsakovės buvo priteistas ieškovams, sprendime visiškai nepasisakant ir ignoruojant atsakovės atsiliepime į patikslintą ieškinį ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodytas esmines aplinkybes dėl atsakovės atsakomybę už daikto kokybės trūkumus šalinančių aplinkybių objektyvų egzistavimo, ieškovams pažeidus daikto naudojimo ir eksploatavimo taisykles pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį.

53. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė vartojimo sutartis reglamentuojančias teisės normas, ieškovui suteikė nepagrįstą pranašumą atsakovės atžvilgiu bei nevertino atsakovės bylos nagrinėjimo metu pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų, kurie pagrindžia faktą, jog žala ieškovų butui kilo dėl to, jog pats ieškovas pažeidė daikto (buto) naudojimo ir eksploatavimo taisykles, kurios buvo šalių laisva valia sulygtos sutarties 8.5, 8.6 ir 8.12 punktuose.

54. Teigia, jog teismas nevertino minėtų sutartyje sulygtų nuostatų ir tos aplinkybės, jog pirkėjas įsigytame bute savavališkai ir pažeisdamas sutarties nuostatas iškirto praėjimo angą kapitalinėje sienoje ir atliko joje buvusių originaliai pastato rangovo sumontuotų vamzdyno permontavimo (modifikavimo) darbus, kas ir sukėlė žalą ieškovų butui.

55. Pažymi tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė prašė teismo įpareigoti ieškovus pateikti informaciją apie tokius praėjimo angos iškirtimo su vamzdynų modifikavimu darbus atlikusius asmenis ir jų atlikimo pagrindą, tačiau tokia informacija ieškovų nebuvo pateikta. Ieškovui pateikus teismui tik UAB „DO architects" dizainerės D. S. parengtus jokios teisinės galios neturinčius buto interjero dizaino ir išplanavimo sprendinius bei trečiojo asmens UAB „DUTMA“ sąskaitą, teismas nepagrįstai vertino, jog tai patvirtina faktą, kad praėjimo angą buto kapitalinėje sienoje įrengė ir vamzdynų modifikavimo darbus bute atliko UAB „DUTMA“, o ne paties ieškovo pasamdyti asmenys, su kuo apeliantė kategoriškai nesutinka.

56. Teigia, jog bylos nagrinėjimo iš esmės metu UAB „DUTMA“ atstovė direktorė D. B. teismo posėdžio metu (2020 m. birželio 11 d. teismo posėdžio protokolas 25:40 min.) nurodė ir patvirtino, jog UAB „DUTMA“ nevykdė praėjimo angos iškirtimo buto kapitalinėje sienoje, vamzdyno modifikavimo ir sąramos įrengimo darbų, tą taip pat patvirtino ir savo atsiliepime į ieškovų ieškinį, tačiau teismas be pagrindo padarė visiškai priešingą išvadą. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė UAB „DUTMA“ į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. angos iškirtimo kapitalinėje sienoje sąmatinius skaičiavimus (UAB „DUTMA" atsiliepimo priedas Nr. 2), D. B. pateiktus paaiškinimus, kurie patvirtina, jog ieškovo į bylą pateikta 2016 m. liepos 19 d. UAB „DUTMA“ ieškovui išrašyta PVM sąskaita - faktūra Nr. 491 buvo už angos, skirtos elektros skydeliui sumontuoti, įrengimą bute, o ne už praėjimo angos kapitalinėje sienoje įrengimo darbus, kurių bute UAB „DUTMA“ nevykdė.

Žemesnės instancijos teismas

57. Pirmosios instancijos teismas vertindamas minėtąsias aplinkybes, atsakovės nuomone, visiškai ignoravo byloje nustatytas aplinkybes, jog ieškovas pastate (duomenys neskelbtini), savavališkai kirto ne tik ginčo angą, bet ir eilę kitų praėjimo angų ieškovo tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų butų (duomenys neskelbtini) kapitalinėse sienose, tokiu būdu buvo sukėlęs net pastato (duomenys neskelbtini), avarinę būklę. Pažymi, jog minėtosios aplinkybės buvo nurodytos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos ne tik trečiojo asmens UAB „DUTMA" atsiliepime, tačiau buvo patvirtintos liudytoju apklausus statinio projekto vadovą S. B.

58. Teigia, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta kokiu būdu pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp jų bei kilusios žalos, todėl pardavėjo civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nėra įrodytos.

59. Nurodo, jog siekiant nustatyti vandens pratekėjimo priežastis buvo atlikti apžiūros ir tyrimai, kurie nepadėjo nustatyti žalos butui padarymo priežasties. Atsakovės nuomone, neįmanoma, jog buto, esančio antrajame namo aukšte drėkstančios sienos ir lubų priežastis galėtų būti ketvirtajame namo aukšte esančio buto defektas – tokiu atveju, būtų sudrėkę ir trečiajame namo aukšte esančio buto sienos.

Atsiliepimas

60. Atsakovė nurodo, jog ieškovo atstovai sąmoningai siekė sudaryti įspūdį, jog atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškovais ar vengė aprodyti ketvirtajame namo aukšte esantį butą Nr. 16. Priešingai, apeliantės teigimu, patys ieškovai nebendradarbiavo ir atliko neteisėtus veiksmus iškirsdami praėjimo angas kapitalinėse sienose ginčo name.

61. Teigia, jog praėjimo angos iškirtimo darbai nebuvo suderinti parengiant techninį projektą, su kurio pakeitimu turėjo sutikti statybos darbų užsakovas UAB „Turto akademija“. Nurodo, jog tokie pakeitimai turi atsispindėti pastato techninio darbo projekto byloje, atitinkamai parengti ir pasirašyti brėžiniai segami į statybos darbų žurnalą arba darbo projekto bylą.

62. Apeliantė atkreipė dėmesį, jog teismo eksperto nustatytas ginčo butui padarytos žalos dydis yra 822,80 Eur, tuo tarpu, ieškovų tariamai patirtos teisinės pagalbos civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimui išlaidos sudaro 2601,50 Eur pinigų sumą, taigi, daugiau nei 3 kartus viršija butui padarytos žalos dydį, kas atsakovės vertinimu, neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijų bei atsakovės teisėtų lūkesčių.

63. Taip pat apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė iš apeliantės ieškovų naudai 3000 Eur pinigų sumą, susisijusią su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme atlyginimu, kadangi, apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys turi būti atmestas. Tačiau tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų netenkinti apeliantės apeliacinio skundo, nurodo, jog ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės ir turėtų būti mažinamos.

64. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus ir priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė CPK 3 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio, 185 straipsnio, 260 straipsnio ir 263 straipsnio, 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto, 3 punkto, 4 punkto nuostatas, kuriose įtvirtinti įrodymų vertinimo ir bylos faktinių aplinkybių tyrimo reikalavimai, bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuojančių teisės normų taikymo praktikos.

Atsiliepimas

65. Atsiliepimu ieškovai S. K. (S. K.) ir E. N. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

66. Pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ieškovai yra vartotojai, o atsakovė verslininkė, turinti pareigą garantuoti parduoto daikto kokybę. Taip pat nurodo, jog ieškovai turi teisę remtis ir rangovo teikiama kokybės garantija, nes nagrinėjamu atveju atsakovė buvo ne tik buto/pastato pardavėja, bet ir rangovė, pardavusi ieškovams nebaigtos statybos butą nebaigtos statybos pastate ir įsipareigojusi atlikti reikalingus darbus statybai užbaigti. Taigi sutartis, kuria ieškovai įgijo ginčo buto nuosavybę, ieškovų vertinimu, turi tiek pirkimo-pardavimo, tiek statybos rangos sutarties elementų.

67. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, nes ji pažeidė pareigą garantuoti daikto ir darbų kokybę (CK 6.333, 6.663 straipsniai), pareigą bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnis) bei tuo sukėlė žalos ir neįrodė, kad dėl žalos kalti patys ieškovai.

68. Teigia, jog net jei atsakovės nurodomos sutarties nuostatos būtų laikomos pažeistomis, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovai, kaip vartotojai, yra silpnoji sutarties šalis, todėl minėtos sutarties nuostatos (8.5., 8.6., 8.12. punktai) yra neproporcingos, nes net nenustačius ieškovų kaltės dėl žalos atsiradimo, vien dėl formalaus darbų tvarkos nesuderinimo (nepaisant to, kad gautas architekto sutikimas ir atsakovės akcininkas organizuoja darbų atlikimą) jie prarastų teisę į garantiją, o tokiu būdu suvaržomos jų kaip vartotojų turimos teisės, pažeidžiant CK 6.697 straipsnio 3 dalį. Todėl ieškovų vertinimu, minėtos sutarties nuostatos neproporcingai suvaržo ieškovų kaip vartotojų teises, todėl negalioja kaip nesąžiningos vartojimo sutarčių sąlygos ir atsakovė negali jomis vadovautis.

69. Nurodo, jog atsakovės teiginius apie neteisėtai atliktus praėjimo angos iškirtimo darbus paneigia tai, kad praėjimo angos kapitalinėje sienoje išgriovimo darbus atliko su atsakovės žinia su ja susijusi įmonė UAB „DUTMA“, gavus pastato architekto S. B. sutikimą, visą šį procesą koordinuojant atsakovės akcininkui UAB „Sermeta“.

70. Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu pastato architektas S. B. patvirtino, jog iš esmės davė sutikimą atlikti angos iškirtimo ieškovų bute darbus, tačiau nurodė, jog šis sutikimas privalėjo būti tinkamai įformintas (pasirašytas pastato konstruktoriaus) ir suderintas su techninę priežiūrą atliekančiais asmenimis. S. B. taip pat nurodė, jog iš esmės nekilo jokių ginčų su valstybės institucijomis dėl savavališkų statybos darbų pastate bei ieškovų bute iškirstos angos. Nurodo, jog architektas taip pat nepatvirtino, jog minėti angos iškirtimo darbai ieškovų bute padarė konkrečios žalos pastatui, ir galiausiai architektas S. B. patvirtino, jog visus darbus derindavo su atsakovės samdomu trečiuoju asmeniu UAB „DUTMA“.

71. Teigia, jog nagrinėjamos bylos dalykas yra susijęs tik su ieškovų butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), taigi, atsakovės nurodomi teiginiai apie kituose butuose neva analogiškai atliktus darbus nėra teisiškai reikšmingi ir susiję su byla.

72. Pažymi, jog darbus, kuriems sutikimą davė atsakovės samdomas architektas S. B., atliko ne ieškovai, bet atsakovės vienintelio akcininko – UAB „Sermeta“ pavedimu trečiasis asmuo UAB „Dutma“. Šį faktą, anot ieškovų, patvirtina nagrinėjamoje byloje pateikta sąskaita-faktūra Nr. 491, kuri įrodo, kad praėjimo angos darbus atliko UAB „DUTMA“. Nurodo, kad atsakovės teiginiai, jog sąskaitoje-faktūroje nurodyta suma yra sumokėta už elektros skydelio angos įrengimą, o ne praėjimo angos įrengimą yra atmestini kaip nepagrįsti.

73. Teigia, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žala atsirado dėl statybos darbų trūkumų, už kuriuos atsakinga atsakovė. Ieškovai pažymi, jog savo iniciatyva atliko ekspertizę žalos priežasties nustatymui ir nustatė labiausiai tikėtiną vandens pratekėjimo priežastį, kurios atsakovė jokiais analogiškais ekspertiniais tyrimais nepaneigė, taip pat neprašė teismo skirti oficialią teismo ekspertizę.

74. Anot ieškovų, atsakovė nebendradarbiavo su ieškovais siekiant išsiaiškinti vandens pratekėjimo priežastis. Vamzdynų planus pateikė tik juos išsireikalavus teismui – tokiu būdu, buvo gaišinamas ieškovų bei kitų proceso dalyvių laikas, eikvota energija ir patirtos papildomos išlaidos, siekiant nustatyti ginčo problemos priežastį. Vertina, jog atsakovė vengė bendradarbiauti su ieškovais, jiems nesuteikiant vamzdynų išdėstymo plano bei juos klaidingai nukreipinėjant vamzdynų plano ieškoti į kitas institucijas. Taip pat, ieškovų vertinimu, atsakovės nesąžiningumas atsiskleidžia įvertinus tą aplinkybę, jog atsakovė net kelis kartus neleido ieškovams bei atitinkamiems specialistams apžiūrėti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kai tokie veiksmai buvo reikalingi siekiant nustatyti ginčo problemos priežastį.

75. Pažymi, jog priešingai nei teigia atsakovė, ieškovų vertinimu, teismas tinkamai ištyrė ir įvertino bylos medžiagą sudarančius įrodymus, liudytojų parodymus, šalių paaiškinimus ir priėmė pagrįstą sprendimą.

76. Nurodo, jog ieškovams teisinės paslaugos buvo reikalingos, siekiant įvertinti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas ir apimtį, o tam reikėjo surinkti įrodymus, gauti pažeidimo nustatymui reikalingus dokumentus (kuriais atsakovė disponavo ir kuriuos pateikė tik bylos nagrinėjimo metu teismui išreikalavus), įvertinti galimybes apžiūrėti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei tokius veiksmus organizuoti, ekspertizės atlikimo tikslingumą bei eksperto organizavimą/paiešką (prieš tai, kai nebuvo žinoma, kad naujos žalos daugiau neatsiranda) ir visas kitas aplinkybes, kurios negalėjo būti tinkamai įvertintos dėl atsakovės nebendradarbiavimo ir vengimo suteikti teisingą ir aktualią informaciją. Todėl laiko, jog patirtos išlaidos yra pagrįstos, o atsakovės argumentai dėl patirtų išlaidų dydžio ne proporcingumo atmestini kaip nepagrįsti.

77. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų UAB „DUTMA“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą tenkinti – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį atmesti. Nurodo, jog visiškai palaiko apeliantės apeliaciniame skunde išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

78. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

79. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

80. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo, pagrįstumo klausimas. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl žalos kilimo fakto, sprendžiamas klausimas dėl pardavėjo/rangovo civilinės atsakomybės.

81. Nustatyta, jog 2016 m. kovo 2 d. ieškovai su atsakove sudarė sutartį (toliau ir prieš tai šioje nutartyje vadinama sutartimi), kuria įgijo 85 procentų baigtumo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – butas), ir šio buto priklausinius (2/42 dalis parkavimo aikštelės ir 935/4286 dalį sandėliukų). Butas yra name, unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas).

82. Sutarties 8.5 punkte šalys sulygo, jog pirkėjas, atlikdamas buto apdailos darbus, įsipareigoja neardyti, nepažeisti ir niekaip nesilpninti pastato ir buto bendrojo naudojimo konstrukcijų (sienų, perdangų, grindų, stogo ir kt.), niekaip nebloginti pastato bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos normalaus funkcionavimo.

83. Sutarties 8.6 punkte šalys susitarė, jog pirkėjas, atlikdamas buto statybos apdailos darbus, įsipareigoja neardyti, nepažeisti ir nesilpninti bei saugoti nuo galimo sugadinimo bute įrengtas atitvarines konstrukcijas, pastato bei buto bendrąsias konstrukcijas ir bendrojo naudojimo objektus, inžinerines sistemas, bendrojo naudojimo patalpų apdailą, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, elektros instaliaciją, šildymo sistemos įrangą, palaikyti bendrojo naudojimo patalpų ir teritorijos <...> švarą, <...>; užtikrinti, kad atliekami buto statybos apdailos darbai atitiktų statybos techninius reikalavimus, higienos, gaisrinės, darbo saugos, triukšmo normas, aplinkosaugos bei kitus teisės aktuose numatytus reikalavimus, laikytis atitinkamų teisės aktų nuostatų ir vykdyti juose numatytas statybos rangos darbus atliekančių asmenų pareigas.

84. Sutarties 8.12 punkte šalys sulygo, jog atlikdamas šios sutarties 8.3 punkte nurodytus darbus, pirkėjas turi teisę ūkio būdu vykdyti tik tuos buto statybos apdailos darbus, kurie pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą priskiriami prie paprastojo remonto darbų. Visais kitais atvejais pirkėjas privalės sudaryti sutartį su atestuotu rangovu, statinio statybos vadovu arba techninės priežiūros vadovu, kurių teisės ir pareigos numatytos statybos įstatyme ir kurie galėtų užtikrinti tinkamą/kokybišką bei saugų turto apdailos darbų atlikimą.

85. Be kita ko, sutarties 8.3 punkte pirkėjas įsipareigojo ne vėliau kaip per 3 (tris) kalendorinius mėnesius, terminą skaičiuojant nuo pardavėjo atliktų statybos ir dalinės apdailos darbų priėmimo perdavimo akto pasirašymo tarp šalių dienos arba atitinkamai nuo pastato statybos techninę priežiūrą atliekančio, kompetentingo ir reikiamus kvalifikacinius atestatus turinčio, asmens rašytinės išvados dėl pardavėjo atliktų statybos ir dalinės apdailos darbų kokybės bei darbų atlikimo tinkamumo šalims pateikimo dienos, kaip tai numatyta sutarties 7.2 punkte, atlikti buto statybos apdailos darbus būtinus pastato statybos užbaigimo procedūrai atlikti kaip tai yra numatyta sutarties pasirašymo dieną galiojančiame STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ bei STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“. Apie tinkamą visų buto statybos apdailos darbų atlikimą pirkėjas įsipareigoja pranešti pardavėjui pateikdamas rašytinį pranešimą <...>. Šalys susitaria, jog pardavėjas turi teisę vienašališkai pratęsti sutarties 6.1 punkte nurodytą pastato statybos užbaigimo terminą tokiam terminui, kiek pirkėjas vėlavo tinkamai ir pilnai įvykdyti aukščiau šiame sutarties punkte prisiimtus įsipareigojimus.

86. Iš sutarties nuostatų turinio, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovai iš atsakovės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo nekilnojamąjį daiktą – butą su priklausiniais, kuris buvo 85 procentų baigtumo. Nurodytose sutarties sąlygose ieškovai ir atsakovė sulygo, jog iki susitarto termino pabaigos atsakovė ir ieškovai atliks tam tikrus darbus, be kita ko, atsakovė įsipareigojo atlikti statybos ir dalinės apdailos darbus, o ieškovai įsipareigojo atlikti buto apdailos darbus, būtinus pastato statybos užbaigimo procedūrai atlikti. Apie atliktus darbus ieškovai įsipareigojo informuoti atsakovę.

87. Bylos duomenimis, Nekilnojamojo turto registro išrašas liudija, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), 100 procentų baigtumas įregistruotas 2018 m. gegužės 18 d., statybos darbų užbaigimo aktas Nr. ACCA-100-180518-00188.

88. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog ieškovams atlikus apdailos darbus, kaip tai numatyta sutarties nuostatose, tarp ieškovų ir atsakovės būtų kilęs ginčas dėl netinkamo tokių darbų įforminimo, jų atlikimo, savavališkai atliktų veiksmų, taip pat bylos medžiagoje nėra duomenų, jog atsakovei būtų kilę sunkumų įregistruoti namo baigtumą.

89. CK 6.317 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui, t. y. jam valdyti nuosavybės (patikėjimo) teise, ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. To paties straipsnio 2 dalyje pažymima, jog pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą).

90. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, jog jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.

91. Pagrindinė pardavėjo pareiga pagal vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį yra perduoti pirkėjui sutartį atitinkančią prekę. Vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių atveju, be bendrųjų prekės atitikties nuostatų, nustatytų CK 6.327 straipsnyje, 6.333 straipsnio 1 dalyje, įstatyme įtvirtinti papildomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti sutarties dalykas (CK 6.363 straipsnis). Pirkimo–pardavimo sutarties dalyku esanti prekė pripažįstama tinkamos kokybės, jei ji atitinka įprastus tokioms prekėms keliamus reikalavimus ir pagrįstus vartotojo lūkesčius. Vartojimo sutarčių atveju pardavėjas visais atvejais garantuoja daiktų kokybę garantija pagal įstatymą. Taigi garantija dėl daikto kokybės jų perdavimo momentu yra nepriklausomai nuo to, nustatyta ji sutartyje ar ne (CK 6.317 straipsnio 2 dalis, 6.363 straipsnio 1 dalis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje atskleistas daikto kokybės garantijos turinys – tai pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tokie akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013. Teismų praktika. 2013, 40, p. 108-122).

92. Nagrinėjamu atveju, ieškovai, vadovaudamiesi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktu prašo atlyginti pirkėjo išlaidas trūkumams (kilusiai žalai) ištaisyti. Kadangi atsakovė nagrinėjamoje byloje yra ne tik ginčo daikto pardavėja, tačiau ir rangovė, atlikusi namo statybą, taikomos ir statybos rangą reglamentuojančios teisės normos, kurios taip pat numato rangovo atsakomybę.

93. CK 6.697 straipsnyje yra numatyta, jog rangovas, jeigu ko kita nenustato statybos rangos sutartis, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį (1 dalis). Rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų (3 dalis). Užsakovas, per garantinį laiką nustatęs objekto defektus, privalo per protingą terminą nuo jų nustatymo pareikšti pretenziją rangovui (5 dalis).

94. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog šios materialiosios teisės normos reiškia specifinį įrodinėjimo naštos pasiskirstymą teisme sprendžiant ginčus dėl garantiniu laikotarpiu atsiradusių statybos darbų trūkumų. Kasacinio teismo nutartyse akcentuojama, kad tokio ginčo atveju netaikomos bendrosios procesinės įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės; užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktą ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; tuo tarpu rangovas, siekdamas išvengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas, jo atsakomybę šalinančias defektų atsiradimo priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. liepos 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

95. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog vandens prasisunkimas per buto lubas yra akivaizdi neatitiktis įprastiems reikalavimams, keliamiems kokybiškam butui, taigi ieškovai, 2016 m. kovo 2 d. sutartimi įsigiję butą, neturėjo pagrindo manyti, kad šiame bute yra toks trūkumas, o jį pastebėję, iškart informavo pardavėją. Taip pat sutiktina su išvada, jog bylos duomenys patvirtina, kad ieškovai įdėjo ir savarankiškų pastangų, kad nustatytų, kokia yra vandens prasisunkimo į butą priežastis.

96. Ieškovai, siekdami įvertinti butui kilusios žalos dydį, kreipėsi į teismo ekspertą Taurą Mičiudą, kuris atlikęs įvertinimą surašė žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 190225-1, kurioje nurodė, jog žalos atstatymo kaštai pagal lokalinę sąmatą sudaro 822,80 Eur. Šios sumos, nagrinėjamos bylos duomenimis, atsakovė neginčija. Taip pat ieškovų žalos dydį sudaro 300 Eur suma, kurią ieškovas sumokėjo teismo ekspertui už atlikto įvertinimo paslaugą.

97. Be kita ko, teismo ekspertas Tauras Mičiuda nagrinėjamoje byloje 2019 m. rugpjūčio 9 d. atliko (duomenys neskelbtini), objekto apžiūrą, kurios tikslas buvo „apžiūrėti 4A. buto 16-7 (sujungto) lodžijas, jų įlajų/trapų vamzdžius, nustatyti galimų probleminių zonų vietas vadovaujantis projektu ir gyva apžiūra, ir nustatyti jų įtaką 2 a. buto Nr. 11 sienų ir lubų užpylimo priežasčiai“. Šios apžiūros ataskaitoje Nr. 190809 ekspertas nustatė, jog „horizontalios lietaus nuotekų vamzdynų atkarpos 4 ir 3 aukštuose minėtame projekte nepavaizduotos, projekte apskritai nėra išspręstas lodžijų, esančių 4 ir 3 aukštuose lietaus vandens nuvedimas nuo grindų. Problemos identifikacijai reikalinga nagrinėjamų mazgų projektinė ir atlikimo fakto dokumentacija. Turint šią dokumentaciją galimi tolimesni ardymo/remonto darbai. Apžiūros metu nustatyti ir kiti 4 a. buto 16-7 (sujungtas) rytinės 2) lodžijos įrengimo defektai: grindų hidroizoliacija per mažai (95 mm) pakelta ant sienos paviršiaus, neatitinka STR 2.05.02:2008 nurodyto reikalavimo 300 mm; vandens sankaupos prie sienos rodo apie neteisingą nuolydį; vakarinės 1) lodžijos sienos ties grindimis aptaisytos plytelėmis, defektų identifikuoti neardant neįmanoma. Atsižvelgiant į aukščiau išvadoje nurodytus trūkumus, tikėtina, kad jie gali būti vandens pratekėjimo bute Nr. 11 priežastis, tačiau, tam kad galutinai patvirtinti ar paneigti šią tikimybę, reikalinga išvadoje nurodyta dokumentacija bei ardomųjų darbų atlikimas.“

98. Atsakovė (rangovė) siekdama įrodyti jos atsakomybę šalinančias aplinkybes apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nevertino, kad pirkėjai (ieškovai) įsigytame bute savavališkai ir pažeisdami sutarties nuostatas iškirto praėjimo angą kapitalinėje sienoje ir atliko joje buvusių originaliai pastato rangovės (atsakovės) sumontuotų vamzdyno permontavimo (modifikavimo) darbus, kas, atsakovės įsitikinimu, ir sukėlė žalą ieškovų butui. Šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga tenka rangovei (atsakovei).

99. Atsakovė savo įrodinėjamas aplinkybes grindė 2017 m. gegužės 30 d. pranešimu TaleWorlds Entertainment Europe, UAB, kuriuo pranešė, kad „atliekant statybos darbus jūsų nuosavybės valdomuose butuose (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta pastato avarinė būklė, nes statybos darbai buvo atliekami be suderinto projekto. Šiuo metu pastatas yra avarinės būklės. Todėl mes stabdome statybos darbus, kol bus išaiškintos visos aplinkybės ir priimti visi techniniai sprendimai“. Taip pat UAB „Dutma“ į bylą pateiktais angos iškirtimo kapitalinėje sienoje sąmatiniais skaičiavimais, kurie, anot atsakovės, patvirtina, jog tokie praėjimo angos iškirtimo darbai kainuotų iš esmės daugiau, nei nurodyta PVM sąskaitoje-faktūroje Serija DUT Nr. 491, kuria ieškovai įrodinėja UAB „Dutma“ atliktus angos kirtimo darbus. Taip pat, šias aplinkybes įrodinėja UAB „Dutma“ paaiškinimais, bendrovės direktorės D. B. liudijimais, jog UAB „Dutma“ šių darbų neatliko. CK 178 straipsnyje įtvirtinta, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Atsakovė teigdama minėtas aplinkybes nepateikia objektyvių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Minėti įrodymai nepagrindžia aplinkybių, jog butui kilusi žala atsirado būtent dėl pačių ieškovų veiksmų.

100. Be kita ko, bylos duomenimis nustatyta, jog architektė D. S. 2019 m. gegužės 25 d. elektroniniu paštu kreipėsi į S. B. (pastato architektas) su prašymu dėl angos iškirtimo ieškovų bute iš svetainės į koridorių. S. B. ją informavo, kad 800 mm pločio ir ne aukštesnė kaip 2,5 m anga galėtų būti iškirsta. Susirašinėjimu buvo patvirtintas angos dydis 80*250 cm, kaip nurodyta projekte. 2016 m. birželio 22 d. D. S. pateikė parengtus planus, gavo atsakymą, jog juos įgyvendinti galima pradėti tik, kai savininkas juos patvirtins savo parašais. Bylos medžiagą sudaro architektės D. S. 2016 m. birželio 22 d. parengtas angos kirtimo kapitalinėje sienoje techninis projektas.

101. Taip pat bylos duomenimis, nustatyta, jog 2016 m. liepos 19 d. UAB „Dutma“ buvo išrašiusi PVM sąskaitą-faktūrą Serija DUT Nr. 491, kurios pagrindu ieškovas S. K. turėjo atsiskaityti už „angos įrengimą (duomenys neskelbtini)“ 500 Eur sumą.

102. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovės teikiami įrodymai nepagrindžia jos įrodinėjamų aplinkybių, be kita ko, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sprendžia, jog reikšmingais laikytini liudytojo S. B. paaiškinimai, kuriais jis patvirtino, jog iš esmės jokių ginčų dėl pastate atliktų savavališkų statybos darbų, tarp jų ir ieškovų bute iškirstos angos, nebuvo, jog iš esmės pastato architektas davė pirminį sutikimą angos ieškovų bute kirtimui, tačiau toks sutikimas turėjo būti suderintas su techninę priežiūrą atliekančiais asmenimis. Taigi, vertinant byloje esančius įrodymus prieitina prie išvados, jog formalus praėjimo angos kirtimo darbų neįforminimas (dėl kurio ginčo nekilo), nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog tokie darbai buvo atlikti neteisėtai ir turėjo tiesioginę įtaką prašomos atlyginti žalos atsiradimui. Be kita ko, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog tarp UAB „Turto akademija“, UAB „DUTMA“ ir UAB „SERMETA“ yra nustatytinos tam tikros sąsajos, kas sudaro pagrindą spręsti, jog praėjimo angos kirtimo darbai buvo atlikti dalinantis informacija ir koordinuojant bendrus veiksmus.

Dėl patirtų teisinės pagalbos išlaidų

103. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė dalyvavo pirmosiose apžiūrose, kuriomis buvo siekiama nustatyti vandens pratekėjimo priežastis, tačiau nesudarė galimybių apžiūrėti buto Nr. 16, nors ir apžiūrą atliekantis specialistas nurodė, kad nustatant žalos atsiradimo priežastį buto Nr. 16 apžiūra yra būtina. Kitose apžiūrose atsakovė vengė dalyvauti. Priešingai nei teigia atsakovė, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2019 m. vasario 25 d. apžiūros metu buvo nustatyta žalos atsiradimo priežastis, tyrimą atlikęs ekspertas tokių išvadų nepateikė. Anot eksperto, tokios išvados tuo metu negalėjo būti padarytos, kol nebuvo apžiūrėtas butas Nr. 16, kurio atsakovė nesutiko apžiūrėti šios apžiūros metu. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovė operatyviai, nuosekliai ir tinkamai iki ieškovų kreipimosi į teismą bendradarbiavo nustatinėjant vandens pratekėjimo priežastį, kuri iki kreipimosi į teismą taip ir liko nenustatyta. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog laikytina, kad atsakovė nepakankamai bendradarbiavo su ieškovais, siekiant nustatyti kilusios žalos priežastis.

104. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog iki kreipimosi į teismą susidariusios išlaidos buvo būtinos, nes didžioji dalis iki teismo proceso patirtų ieškovų teisinių paslaugų išlaidų buvo skirta nustatyti kilusios žalos atsiradimo priežasčiai.

Dėl procesinės bylos baigties

105. Įvertinus bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliantės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

106. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

107. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (93 straipsnio 1 dalis). Netenkinant atsakovės apeliacinio skundo, pagrįstomis laikomos pirmosios instancijos teisme priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovų naudai. Taip pat netenkinus atsakovės apeliacinio skundo priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos patirtos apeliacinės instancijos teisme iš atsakovės ieškovų naudai.

108. Ieškovai prašo priteisti 1 694 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. L-KLIM-005, detalizuota, jog patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro atsiliepimo į UAB „Turto akademija“ apeliacinį skundą byloje dėl butui padarytos žalos atlyginimo rengimas (14 val.).

109. Vadovaujantis rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, numatytų maksimalių priteistinų dydžių nuostatomis, teismas sprendžia, jog prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija numatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinas visiškai.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės „Turto akademija“ apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovų S. K. (S. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. N. (E. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Turto akademija“, juridinio asmens kodas 300020542, 1 694 (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt keturis) Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Ramunė MikonienėAsta PikelienėLaima Ribokaitė