Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje nuotoliniu būdu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. M. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir atsakovo D. B. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinys atmestinas.

20. Civilinio kodekso 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Vaiko gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaikų interesus, lemiamą reikšmę turi tėvų asmeniniai bruožai, santykiai su vaikais, požiūris į vaikus, moralinė charakteristika, vaikų auklėjimo prioritetai.

21. Iš į bylą pateiktų duomenų ir teismo posėdžio metu pateikto ieškovės paaiškinimo nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas visą laiką gyvena su ieškove, kuri turi reikalingus motinystės įgūdžius ir sąlygas, kad užtikrintų vaikui tinkamą gyvenimo aplinką ir jo interesus. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė netinkamai naudojosi motinos valdžia, netinkamai rūpinosi vaiku ir priešingai, motinos valdžią vaiko atžvilgiu ieškovė įgyvendino ir įgyvendina tinkamai, nuolatos atsižvelgdama į vaiko interesus. Teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į Tarnybos išvadoje pateiktą nuomonę, kad nepilnametės G. B. gyvenamosios vietos nustatymas su jos motina atitiktų vaiko geriausius interesus.

22. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimas tenkinamas, nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamoji vieta nustatoma su motina (ieškove) G. M., jos gyvenamojoje vietoje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

23. Nustačius nepilnamečio vaiko G. B. gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo D. B. priteistinas išlaikymas vaikui.

25. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).

26. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-06-22 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 13 punktas), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

27. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (2017-11-28 Vilniaus apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017 22 punktas). Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), vadovaudamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių paaiškinimais, visuotinai žinomomis prekių ir paslaugų kainomis, atsižvelgdamas į tai, ar nurodyti poreikiai yra realūs, ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos.

28. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

29. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010).

30. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas G. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) amžiaus. Ieškovė šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose. Atsakovas teikia laikiną išlaikymą vaikui po 388,50 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis, priteistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 22 d. nutartimi.

32. Teismas pažymi, kad ieškovės nurodyti vaiko poreikiai iš esmės atitinka orientacinį išlaikymo dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA dydis yra 1038 Eur (atskaičius mokesčius - 777 Eur), vaikui skiriama išmoka sudaro 122,50 Eur.

33. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis vaikui (550 Eur per mėnesį) viršija orientacinį dydį kurio skyrium gyvenančio vieno iš tėvų mokėtina dalis nuo 2025 m. sudaro 388,50 Eur (777: 2). Sprendžiant dėl patikslinto ieškinio reikalavimo pagrįstumo, teismas atsižvelgia į šalių mažametės dukters amžių, į tai, jog vaikas nelanko ugdymo įstaigos ar papildomo užimtumo būrelių. Atsakovas išreiškė pageidavimą, jog būtų nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, kurią įgyvendinant atsakovas tikėtina patirs papildomų išlaidų, susijusių su vaiko poreikių tenkinimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies. Iš atsakovo D. B. nepilnamečio vaiko G. B. išlaikymui priteistina po 388,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

34. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių finansinę padėtį turimą turtą, finansinius įsipareigojimus, šalių sveikatos būklę bei galimybes dirbti ir užsidirbti, yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).

35. Priteista išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiui vaikui išlaikyti skirtų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skiriama ieškovė G. M. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Ši teismo sprendimo dalis nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

36. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikams dydis (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

37. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.

38. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017, 63 punktas). Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas.

39. Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo D. B. 1100 Eur įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2025-03-23 iki 2025-05-22 (2 mėn. x 550 Eur). Ieškovė patvirtino, kad atsakovas nuo 2025-05-22 d. teikia priteistą laikiną išlaikymą vaikui.

41. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, patikslinto ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netenkinamas.

Dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

42. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

43. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.

44. Ieškovė patikslintame ieškinyje teismo prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią: 1) iki atsakovas D. B. su mažamete dukra sukurs saugius emocinius santykius, tėvas su dukra bendrauja 1 kartą per savaitę po 1-2 valandas, dalyvaujant vaiko teisių specialistui (psichologui, socialiniam darbuotojui) ir vaiko motinai; 2) po emocinio ryšio sukūrimo ir esant teigiamai vaiko teisių specialisto išvadai, bendravimo laikas ilginamas.

45. Atsakovas D. B. priešieškiniu prašė nustatyti bendravimo su mažamete dukra tvarką, pagal kurią: po 6 savaičių nebendravimo su vaiku, D. B. gali bendrauti per dvi savaites 2 kartus: pirmą ir antrą penktadienį nuo 16:00 val., paimdamas vaiką iš jo namų ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadieniais iki 16:00 val.; 2) apie ketinimą bendrauti su vaiku, D. B. privalo informuoti vaiko motiną G. M. prieš vieną savaitę iki ketinimo paimti vaiką bendravimui; 3) vaikui sergant bendravimui skirtomis dienomis, tėvas pagal galimybes gali bendrauti kitomis dienomis bendru tėvų susitarimu; 1.3) pasikeitus D. B. šiuo metu esančiam darbo grafikui, tėvo bendravimo su vaiku tvarka gali būti pakeista.

46. Spręsdamas dėl atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, teismas atsižvelgia į Tarnybos išvadose pateiktas pastabas ir rekomendacijas. Atsižvelgiant į tėvo darbo grafiką ir to nulemtą ribotą buvimo Lietuvoje laiką, jo buvimo Lietuvoje laikas turi būti maksimaliai išnaudotas santykių ir ryšio su dukra stiprinimui, atitinkamai ieškovės siūlymas susitikimus organizuoti tik kartą per savaitę yra nepakankamas; Tarnybos nuomone, tėvui turi būti sudaromos sąlygos bent tris kartus per savaitę ar kas antrą dieną susitikti ir pabūti su vaiku, bent porą valandų. Tarnybos nuomone, padėti Gabrielei apsiprasti su tėčiu, taip pat ir tėvui geriau pažinti vaiką, sužinoti apie jo įpročius, poreikius, rėžimą ir pan., pirmiausia yra ieškovės, kaip motinos pareiga; Tarnybos nuomone, byloje nėra jokių duomenų, kurie sudarytų pagrindo teigti, jog abiejų tėvų buvimas su vaiku, jų pasirinktoje viešoje vietoje (vaikų žaidimo aikštelė, kambaryje, kavinėje ar pan.) ar kitoje vietoje (jei organizuoti bendravimo vaiko ir tėvo namuose nenorima / negalima) yra objektyviai neįmanomas. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima manyti, jog motina ir / ar tėvas stokoja socialinių bei tėvystės įgūdžių, dėl kurių negali / negeba savarankiškai įgyvendinti tėvų valdžios vaiko atžvilgiu; abu tėvai turi ne tik pareigą, bet ir aibę galimybių domėtis savo vaiko raida bei atitinkamais psichologiniais emociniais poreikiais, tiek kasdieniais, tiek ir užtikrinant šeiminių ryšių su tėvu palaikymą (skaityti specialią literatūrą, konsultuotis su vaikų raidos specialistais, psichologais, dalyvauti pasirinktose pozityvios tėvystės ir / ar bendratėvystės ugdymo grupėse / mokymuose, kreiptis į savivaldybę dėl kompleksinių paslaugų gavimo, jei mano esant reikalinga); nei vienas iš tėvų nepateikė jokių duomenų, kad siekdami bendrai rūpintis dukra ir užtikrinti jos teisę į šeimos ryšius abu veikė laikydamiesi sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartų bei išnaudojo visas galimybes ir priemones savarankiškai rasti vaiko geriausius interesus atitinkantį bendravimo su tėvu būdą. Ieškovės prašymas nustatyti, kad vaiko ir tėvo susitikimuose privalo dalyvauti vaiko teisių specialistas (psichologas, socialinis darbuotojas) yra objektyviai nepagrįstas. Vien ta aplinkybė, kad dukra yra mažametė ir kurį laiką su tėvu nebendravo, savaime nereiškia, kad vaiko ir tėvo santykiui iš naujo užsimegzti ir toliau kurtis yra būtina specialistų pagalba; be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nenurodė jokio konkretaus specialisto ir / ar įstaigos / organizacijos, turinčios jos prašomą tarpininkavimą užtikrinti, nepasisakė dėl apmokėjimo už tokias paslaugas ir / ar galimybės gauti jas nemokamai, niekaip nepaaiškino kodėl specialisto dalyvavimas yra būtinas vaikui, neįvardijo net konkrečios srities specialisto, galima daryti pagrįstą išvadą, kad faktiškai ji apskirtai nėra net pasidomėjusi kas realiai Vilniaus mieste galėtų teikti jos prašomas paslaugas, kokias konkrečiai paslaugas, mokamai / nemokamai, nėra su jokiais konkrečiais specialistais ir / ar įstaigomis / organizacijomis aptarusi ar jos vaikui kokios nors tarpininkaujančių bendravime specialistų paslaugos bei pagalba apskirtai yra reikalinga; atitinkamai manytina, kad ieškovė iki galo pati nesupranta šio savo reikalavimo bei pasekmių, jei jis toks būtų tenkinamas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė įvardija, jog tėvo ir vaiko bendravime turėtų dalyvauti vaiko teisių apsaugos specialistas, Tarnyba privalo atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021-03-17 nutartyje civilinėje byloje e3K-3-207-378/2021 yra išsamiai išaiškinęs, jog Tarnyba negali teikti ir neteikia paslaugų šeimoms; už socialinių paslaugų teikimo savo teritorijos gyventojams užtikrinimą ir jų organizavimą atsakinga savivaldybė (Socialinių paslaugų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Socialines paslaugas, jų turinį apibrėžia socialinių paslaugų katalogas, kuris tvirtinamas įstatymo nustatyta tvarka (Socialinių paslaugų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Socialinių paslaugų katalogo, patvirtinto Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-93, 8.3 papunktyje reglamentuojamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ar atkūrimo paslaugos, kurios apibrėžiamos kaip paslaugos, teikiamos, inter alia, asmenims (šeimoms) siekiant stiprinti jų bendravimo gebėjimus, užmezgant ir palaikant ryšius su artimaisiais ir pan.; į šių paslaugų sudėtį patenka psichologinis konsultavimas, tarpininkavimas ir atstovavimas ir pan., prie paslaugų teikėjų priskiriami ir psichologai.

47. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, patikslinto ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies. Nustatoma atskirai gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, pagal kurią: 1) iki nepilnametė G. B. sulauks 2 metų amžiaus, atsakovas, jo buvimo Lietuvoje metu, praleidžia su dukra 3 dienas per savaitę po 2 valandas, dalyvaujant vaiko motinai; 2) nepilnametei G. B. sulaukus 2 metų amžiaus, atsakovas, jo buvimo Lietuvoje metu, praleidžia su dukra 3 dienas per savaitę po 3-4 valandas, iš kurių po 1 valandą bendrauja su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai; 3) nepilnametei G. B. sulaukus 3 metų amžiaus atsakovas, jo buvimo Lietuvoje metu, praleidžia su dukra 3 dienas per savaitę, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos su vaiko motina suderintu laiku ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną su vaiko motina suderintu laiku; 4) šalys, atsižvelgdamos į atsakovo ir nepilnametė dukters tarpusavio ryšį, vaiko poreikius ir šalių galimybes, gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

48. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-22 nutartimi byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

49. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnis numato, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

50. CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad ieškovai už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio. Pagal CPK 85 straipsnio 1 dalis 3 punktą, ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą. Tenkinant reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 105 Eur žyminis mokestis (388,50 Eur x 12 mėn. x 3 proc. - 25 proc.).

51. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 1300 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį patenkinus 75 proc., iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 975 Eur bylinėjimosi išlaidų.

52. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu byloje sudaro 4,04 Eur ir neviršija minimalios priteistinų išlaidų ribos, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas byloje nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Nepilnamečio vaiko G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 388,50 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus, 50 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant priteistą sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti tvarkyti vaiko motinai G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo su nepilnamete dukra g. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią: 1) iki nepilnametė G. B. sulauks 2 metų amžiaus, atsakovas, jo buvimo Lietuvoje metu, praleidžia su dukra 3 dienas per savaitę po 2 valandas, dalyvaujant vaiko motinai; 2) nepilnametei G. B. sulaukus 2 metų amžiaus, atsakovas, jo buvimo Lietuvoje metu, praleidžia su dukra 3 dienas per savaitę po 3-4 valandas, iš kurių po 1 valandą bendrauja su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai; 3) nepilnametei G. B. sulaukus 3 metų amžiaus atsakovas, jo buvimo Lietuvoje metu, praleidžia su dukra 3 dienas per savaitę, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos su vaiko motina suderintu laiku ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną su vaiko motina suderintu laiku; 4) šalys, atsižvelgdamos į atsakovo ir nepilnametė dukters tarpusavio ryšį, vaiko poreikius ir šalių galimybes, gali susitarti dėl kitokios bendravimo tvarkos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje patikslintą ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-05-22 nutartimi byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Priteisti iš atsakovo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 975 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.