Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. V. ir trečiojo asmens J. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. ieškinį atsakovei N. V. dėl prievolės pripažinimo įvykdyta ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys J. V. bei Vilniaus miesto 2 - ojo notarų biuro notaras R. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. M. prašė pripažinti įvykdyta ieškovo prievolę pagal 2015-05-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios įvykdymas buvo užtikrintas 2013-07-03 ieškovo išduotu vekseliu; pripažinti negaliojančiu 2013-07-03 ieškovo išduoto vekselio pagrindu Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro R. K. 2014-02-17 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-999; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 metų pradžioje su trečiuoju asmeniu vedė derybas dėl įmonių užsiimančių saulės energija įsigijimo. Iš atsakovės (trečiojo asmens motinos) įsigijo UAB „Sun Alpha“, UAB „Sun Epsilon“ bei UAB „Sun Gamma“ akcijas, už kurias 2013-03-01 bankiniu pavedimu trečiojo asmens nurodymu į jo vardu atidarytą sąskaitą sumokėjo 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumą. Paaiškino, kad 2013-05-23 pasirašė trečiojo asmens pristatytą ir atsakovės jau pasirašytą 2013-05-23 UAB „Sun Beta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią 2013-05-23 bankiniu pavedimu sumokėjo 5 000 Lt / 1 448,10 Eur sumą į atsakovės sąskaitą. Sutartyje šalys taip pat susitarė, kad ieškovas kompensuos už UAB „Sun Beta“ Lietuvos Respublikos energetikos ministerijai sumokėtą depozitą (14 945 Lt sumą), jį suapvalinant iki 15 000 Lt. Savo prievolėms pagal 2013-05-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį užtikrinti, ieškovas 2013-07-03 išdavė atsakovo naudai paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2013-12-31 sumokėti 15 000 Lt. Pažymėjo, kad vekselyje yra ieškovo ranka padarytas įrašas, kad vekselis yra užtikrinimo priemonė. Nurodė, kad 2013-07-23 susitiko su trečiuoju asmeniu AB „Swedbank“ patalpose, kur dviem bankiniais pavedimais pervedė 15 000 Lt (14945 Lt ir 55 Lt) į trečiojo asmens atidarytą banko sąskaitą. Paaiškino, kad jam nekilo abejonių dėl tokio trečiojo asmens pasiūlyto prievolės atsakovei įvykdymo būdo tinkamumo, kadangi trečiasis asmuo veikė kaip atsakovės atstovas, t. y. pateikė ieškovui atsakovės pasirašytas akcijų pirkimo-pardavimo sutartis ir priėmė jai skirtą mokėjimą. Pažymėjo, kad trečiasis asmuo su savimi turėjo dokumentą, kuris atrodė kaip ieškovo 2013-07-03 išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis, kurį po pavedimo atlikimo suplėšė. Dėl to ieškovas buvo įsitikinęs, kad yra visiškai atsiskaitęs. Pažymėjo, kad atsakovė neteisėtai pateikė prašymą notarui išduoti vykdomąjį įrašą pagal 2013-07-03 vekselį, kadangi ieškovas nurodytą sumą jau yra sumokėjęs.Atsakovė N. V. ir trečiasis asmuo J. V. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pripažino, kad 2013 metais ieškovas su trečiuoju asmeniu vedė derybas dėl atsakovei priklausančių 50 vnt. UAB „Sun Beta“ akcijų pirkimo – pardavimo. 2013-05-23 buvo pasirašyta akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje ieškovui buvo numatyta atlikti du mokėjimus: 5 000 Lt sumą už akcijas per vieną dieną nuo sutarties pasirašymo ir 14 945 Lt sumą (garantinė įmoka) iki 2013-07-01 (imtinai). Pažymėjo, kad mokėjimų terminai buvo numatyti labai konkrečiai, o jų pažeidimas, šalių susitarimu, buvo užtikrinamas dvigubo mokėjimo dydžio bauda. Pirmąjį mokėjimą (5 000 Lt) ieškovas atliko numatytu laiku, tačiau antrojo mokėjimo ieškovas nesumokėjo. Trečiasis asmuo 2013-07-03 ieškovui įteikė pretenziją dėl mokėjimo terminų pažeidimo. Ieškovas sutiko su pažeidimu, tačiau dėl pinigų trūkumo paprašė pratęsti sutartinio mokėjimo terminą iki 2017-07-31. Teigė, kad kartu buvo susitarta sumažinti baudinę sankciją iki 15 000 Lt, ją sumokant iki 2013-12-31. Abiejų mokėjimų patvirtinimui ieškovas išdavė du vekselius dėl naujų mokėjimų terminų. Paaiškino, kad 2013 metų liepos mėnesio pabaigoje ieškovas pasikvietė trečiąjį asmenį į banką ir apmokėjo vieną sumą. Ieškovui buvo grąžintas vienas vekselis. Teigė, kad metų pabaigoje ieškovas taip ir neatliko sutarto ir antruoju vekseliu patvirtinto mokėjimo, todėl atsakovė išėmė vykdomąjį raštą ir pateikė vykdyti antstoliui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino įvykdyta ieškovo prievolę pagal 2015-05-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios įvykdymas buvo užtikrintas 2013-07-03 ieškovo atsakovei išduotu vekseliu. Pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro R. K. 2014-02-17 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-999. Priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 98,00 Eur žyminį mokestį bei 2 057,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovės valstybės naudai 10,76 Eur pašto išlaidų.Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo bei liudytojai P. R. ir L. G. vystė bendrą projektą saulės elektrinių versle. Trečiajam asmeniui nusprendus pasitraukti iš verslo, ieškovas su trečiuoju asmeniu derėjosi dėl įmonių akcijų pirkimo-pardavimo sąlygų, ko pasėkoje trečiasis asmuo pristatė ieškovui atsakovės pasirašytas įmonių UAB „Sun Beta“, UAB „Sun Alpha“, UAB „Sun Epsilon“ bei UAB „Sun Gamma“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurias ieškovas pasirašė. Šalys pagal 2013-05-23 UAB „Sun Beta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį susitarė, jog ieškovas kompensuos už UAB „Sun Beta“ Energetikos ministerijai sumokėtą depozitą – 14 945 Lt iki 2013-07-01, t. y. šalys susitarė, kad trečiojo asmens depozitą ieškovas grąžins atsakovei tuomet, kai šis depozitas bus grąžintas UAB „Sun Beta“. UAB „Sun Beta“ leidimas gaminti elektros energiją buvo išduotas tik 2013-06-20. Teismas padarė išvadą, jog vekselyje nurodytą sumą ieškovas sumokėjo 2013-07-23 į trečiojo asmens nurodytą sąskaitą, todėl atsakovė elgėsi nesąžiningai, reikalaudama antrą kartą apmokėti 2013-07-03 vekselį. Teismas nustatė, kad ieškovas išdavė vekselį 15 000 Lt sumai, kaip savo prievolės grąžinti trečiojo asmens pinigais AB „Lesto“ sumokėtą 14 945 Lt dydžio garantinį mokestį (Sutarties 2.3 p.) užtikrinimą, po to, kai šalys aptarė klausimą dėl garantinio mokesčio grąžinimo terminų, atsižvelgiant į AB „Lesto“ delsimą grąžinti garantinį mokestį.Nurodė, jog vekselio, t. y. kaip prievolės užtikrinimo priemonės prigimtį, patvirtina jame esantis ieškovo ranka atliktas įrašas: „šis vekselis yra užtikrinimo priemonė sutarties priedui Nr. 1“. Pažymėjo, kad sutarties priede Nr. 1 šalys susitarė pakeisti Sutarties 2.3 p. nuostatas, t. y. sumokėtą trečiajam asmeniui garantinį mokestį 14 945 Lt sumai ieškovas privalėjo sumokėti atsakovei iki 2013-07-31. Sprendė, jog vekselis buvo išduotas su tikslu užtikrinti garantinio mokesčio sumokėjimą. Padarė išvadą, kad ieškovas iki Sutarties 2.3 p. nuostatose nurodyto termino, t. y. 2013-07-01, realiai negalėjo grąžinti atsakovei trečiojo asmens įmokėto garantinio mokesčio ne nuo jo priklausančių priežasčių ir aplinkybių, kadangi AB „Lesto“ garantinį mokestį UAB „Sun Beta“ grąžino tik 2013-07-11.Teismas sprendė, jog ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo nepasitikėti trečiuoju asmeniu ar atsakove bei abejoti dėl trečiojo asmens, kaip atsakovės atstovo, nurodyto ir parinkto prievolės atsakovei įvykdymo būdo (t. y. bankinio pavedimo ne į atsakovės, o į trečiojo asmens banko sąskaitą).Teismas padarė išvadą, kad šalims sutarties priedu Nr. 1 prailginus garantinio mokesčio atsakovei grąžinimo terminą iki 2013-07-31 bei sutarties priedo įvykdymą užtikrinus 2013-07-03 vekseliu, šalims net ir nesudarius sutarties priedo Nr. 2, atsakovė neįgytų reikalavimo teisės į baudą pagal sutarties 2.4 p. nuostatas, kadangi sutarties įvykdymo terminas sutarties priedu Nr. 1 buvo pratęstas iki 2013-07-31 ir ieškovas 2013-07-03 vekselyje nurodytą sumą pilnai sumokėjo į trečiojo asmens nurodytą sąskaitą 2013-07-23, t. y. net nepasibaigus sutarties priede Nr. 1 numatytam terminui, todėl šiuo atveju ginčo vekselis nėra ir negali būti laikomas atskiru dokumentu, patvirtinančiu savarankišką ieškovo prievolę sumokėti baudą.Nurodė, kad ginčo vekseliu negalėjo būti įformintas ieškovo baudos sumokėjimas, nes šiuo atveju tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta jokio rašytinio susitarimo dėl baudos sumokėjimo ir tai patvirtina šalių pasirašytas sutarties priedas Nr. 2, kuriame šalys susitarė, jog „šalių susitarimu sutarties punktas 2.3 p. naikinamas ir abiejų šalių susitarimu jo nevykdymas nebus laikomas sutarties sąlygų nevykdymu“.Teismas padarė išvadą, kad yra teisinis pagrindas ieškovo prievolę pagal 2015-05-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios įvykdymas buvo užtikrintas 2013-07-03 ieškovo atsakovei išduotu vekseliu, pripažinti įvykdyta. Pripažinus minėtą prievolę pilnai įvykdytą bei nustačius, jog ginčo vekselis atliko prievolės užtikrinimo priemonės vaidmenį, jis netraktuotinas kaip atskiras, naujas dokumentas ieškovo baudinėms netesyboms išieškoti, yra teisinis pagrindas pripažinti negaliojančiu 2013-07-03 ieškovo atsakovei išduoto vekselio pagrindu Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro notaro R. K. 2014-02-17 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 1-999.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovė N. V. ir trečiasis asmuo J. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovas 2013 metais vedė derybas su trečiuoju asmeniu dėl atsakovei priklausančių 50 vnt. UAB „Sun Beta“ akcijų pirkimo. 2013-05-23 buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje pirkėjui buvo numatyta atlikti du mokėjimus: 5 000 Lt už akcijas (p. 2.1.) per vieną dieną nuo sutarties pasirašymo ir 14 945 Lt garantinę įmoką iki 2013-07-01 (p. 2.3.). Mokėjimų terminų pažeidimas buvo užtikrintas dvigubo mokėjimo dydžio bauda (p. 2.4.). Pirmąjį mokėjimą (5 000 Lt) ieškovas atliko laiku, tačiau antrojo mokėjimo ieškovas neatliko. Ieškovas sutiko su sutarties pažeidimo faktu. Derybų metu, sutartimi numatyta bauda buvo sumažinta iki 15 000 Lt ir 2013-07-03 pasirašyti du vekseliai. Pagal pirmąjį, ieškovas iki 2013-07-31 turėjo sumokėti trečiajam asmeniui 14 945 Lt. Pagal antrąjį, ieškovas iki 2013-12-31 turėjo sumokėti atsakovei 15 000 Lt. Susitarimų patvirtinimui šalys sudarė ir pasirašytinai patvirtino sutarties priedus Nr. 1 ir Nr. 2. Paaiškina, kad 2013 metų liepos pabaigoje ieškovas pasikvietė trečiąjį asmenį į banką ir atliko pirmąjį mokėjimą – mokestiniu pavedimu apmokėjo 2017-07-31 numatytą mokėjimą. Atlikus mokestinį pavedimą ieškovui buvo grąžintas trečiajam asmeniui išduotas vekselis. Sugrąžinęs depozitą ieškovas savo ranka sutarties Nr. 2 priede užrašė, kad jokių pretenzijų pagal atliktą mokėjimą neturi ir neturės. Teigia, kad metų pabaigoje ieškovas taip ir neatliko sutarto bei antruoju vekseliu patvirtinto mokėjimo, todėl atsakovė įstatymo nustatyta tvarka pateikė šį vekselį notarui, vykdomajam įrašui išduoti. Nurodo, kad sprendime nepagrįstai nurodoma, kad trečiasis asmuo veikė, kaip savo motinos atsakovės atstovas. Teigia, kad dokumentų pasirašymo teisę, kaip ir teisę gauti sutartimi numatytus mokėjimus turėjo tik atsakovė. Trečiasis asmuo tik tvarkė su įmone susijusius reikalus, tačiau nebuvo šios įmonės savininku ar įgaliotuoju atstovu.Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas sprendime objektyviai ir teisingai įvertino įrodymus, tinkamai įvertino ir išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, aiškiai nurodė motyvus, kuriais remiantis ieškovo reikalavimai buvo patenkinti. Pažymi, kad šalys raštu sudarė sutarties priedą Nr. 1, kuriuo pakeitė sutarties 2.3 p. nustatytą trečiojo asmens AB „Lesto“ sumokėto garantinio mokesčio 14 945 Lt grąžinimo terminą iki 2013-07-31. Be to, šalys pasirašė ir sutarties priedą Nr. 2, kuriuo susitarė, kad sutarties 2.3 p. nuostatos naikinamos ir abiejų šalių susitarimu jų nevykdymas nebus laikomas sutarties sąlygų nevykdymu. Teigia, kad pagrįsta pirmos instancijos teismo išvada, kad šalims sutarties priedu Nr. 1 prailginus garantinio mokesčio atsakovei grąžinimo terminą iki 2013-07-31, bei šio sutarties priedo įvykdymą užtikrinus 2013-07-03 vekseliu, šalims net ir nesudarius sutarties priedo Nr. 2, atsakovė neįgytų reikalavimo teisės į baudą pagal sutarties 2.4 p. nuostatas. Nurodo, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad trečiasis asmuo 2017-07-03 įteikė ieškovui pretenziją dėl mokėjimo termino pažeidimo bei kad ieškovas sutiko su sutarties pažeidimu. Nurodo, kad šalys pasirašydamos sutarties priedą Nr. 1 pratęsė sutarties 2.3 p. nustatytą trečiojo asmens AB „Lesto“ sumokėto 14 945 Lt garantinio mokesčio grąžinimo terminą iki 2013-07-31. Paaiškina, kad įrašas vekselyje rodo, kad ieškovas išdavė vekselį kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę. Teigia, kad apeliantai nepateikė teismui jokių racionalių paaiškinimų, kodėl 2013-07-23 ieškovui darant mokėjimą pagal vekselį, trečiasis asmuo pareikalavo primokėti 55 Lt iki 15 000 Lt sumos (apeliantų teigimu ieškovas neva pirmuoju vekseliu AB „Lesto“ sumokėtą garantinį mokestį 14 945 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2013-07-31 trečiajam asmeniui, o pagal antrąjį iki 15 000 Lt derybų metu sumažintą baudą iki 2013-12-31 atsakovui). Pažymi, kad byloje nėra nei vieno leistino įrodymo apie tariamą antrą vekselį. Nurodo, kad visai UAB „Sun Beta“ veiklai vadovavo trečiasis asmuo su kuriuo atsakovas tarėsi dėl įmonių akcijų įsigijimo. Pažymi, kad kaip atsakovės naudai buvo išdavęs tik vieną 2013-07-03 vekselį 15 000 Lt sumai tikslu užtikrinti trečiojo asmens sumokėto garantinio mokesčio grąžinimą. Teigia, kad 2013-07-23 ieškovas pirmuoju pavedimu sumokėjo 14 945 Lt sumą, o 55 Lt suma buvo primokėta trečiajam asmeniui pareikalavus. Ieškovui atlikus apmokėjimą, trečiasis asmuo ieškovo akivaizdoje suplėšė išduotą vekselį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas ir trečiasis asmuo vedė derybas dėl atsakovei priklausančių UAB „Sun Beta“, UAB „Sun Alpha“, UAB „Sun Epsilon“ bei UAB „Sun Gamma“ akcijų pirkimo-pardavimo, kurias ieškovas įsigijo. 2013-05-23 tarp ieškovo ir atsakovės buvo pasirašyta UAB „Sun Beta“ pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovė pardavė 50 vnt. UAB „Sun Beta“ paprastųjų vardinių akcijų, o ieškovas įsipareigojo už jas sumokėti. Šalys susitarė kad pirkėjas (ieškovas) už akcijas turi sumokėti 5 000 Lt (sutarties 2.1 p.) ne vėliau kaip per 1 dieną po sutarties pasirašymo dienos (sutarties 2.2 p.). Šalys taip pat susitarė, kad sumokėtą trečiojo asmens garantinį mokestį AB „Lesto“ – 14 945 Lt ieškovas privalo sumokėti atsakovei iki 2013-07-01 (sutarties 2.3 p.). Sutarties 2.4 punkte nurodyta, kad neįvykdžius pirkėjui įsipareigojimų pagal 2.2 ir 2.3 punktus sutartis netenka galios, pirkėjo sumokėta suma pagal 2.1 ir 2.3 punktus sumokama dvigubo dydžio bauda už sutarties nevykdymą. Ieškovas nepraleisdamas sutartyje numatyto termino sumokėjo 5 000 Lt. Prie 2013-05-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties šalys pasirašė sutarties priedą Nr. 1 (priedo sudarymo, pasirašymo data nenurodyta), pagal kurį šalys susitarė 2.3 punktą pakeisti, nurodant, kad sumokėtą trečiojo asmens garantinį mokestį 14 945 Lt pirkėjas (ieškovas) privalo sumokėti atsakovei iki 2013-07-31. Prie 2013-05-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties šalys pasirašė sutarties priedą Nr. 2 (priedo sudarymo, pasirašymo data nenurodyta), kuriame nurodė, kad šalių susitarimu sutarties 2.3 punktas naikinamas ir abiejų šalių susitarimu jo nevykdymas nebus laikomas sutarties sąlygų nevykdymu. Sutarties priede Nr. 2 ieškovas ranka parašė, kad dėl pervestų trečiajam asmeniui 14 945 Lt ateityje neturės jokių pretenzijų. 2017-07-03 ieškovas išrašė atsakovės vardu paprastą neprotestuotiną vekselį 15 000 Lt sumai. Vekselio apmokėjimo terminas iki 2013-12-31. Vekselio apačioje ranka užrašyta, kad vekselis yra užtikrinimo priemonė sutarties priedui Nr. 1 prie 2013-05-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. 2017-07-23 ieškovas ir trečiasis asmuo susitiko banke, kur ieškovas į trečiojo asmens sąskaitą dviem bankiniais pavedimais pervedė 14 945 Lt ir 55 Lt sumą.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl prievolės pagal išduotą vekselį įvykdymo. Ieškovas teigia, kad 2013-07-03 išdavė vieną vekselį 15 000 Lt sumai siekiant užtikrinti trečiojo asmens sumokėto garantinio mokesčio grąžinimą, kurį apmokėjo 2017-07-23. Apeliantai nurodo, kad ieškovas 2013-07-03 išdavė du vekselius – vieną vekselį 14 945 Lt sumai (apmokėjimo terminas iki 2013-07-31) siekiant užtikrinti trečiojo asmens sumokėto garantinio mokesčio grąžinimą, kurį ieškovas apmokėjo ir kitą vekselį 15 000 Lt sumai (apmokėjimo terminas iki 2013-12-31) kaip baudą už laiku negrąžintą trečiojo asmens sumokėtą garantinį mokestį pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutarties 2.3 ir 2.4 punktus.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Kasacinio teismo išaiškinta, jog vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Prievolės abstraktumas reiškia tai, kad: pirma, abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; antra, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Taigi vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Kadangi vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir iš jo kylanti prievolė taip pat yra abstrakti, tai vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje. 3K-3-59-695/2016).Kita vertus, pripažįstama ir tai, kad vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Todėl ir vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio faktinio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016).Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje: jis gali būti išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti); taip pat gali atlikti tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, suteikdamas kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-20 nutartis c. b. Nr. 3K-3-343/2013).Nagrinėjamu atveju vekselio apačioje ranka užrašyta, kad vekselis yra užtikrinimo priemonė sutarties priedui Nr. 1 prie 2013-05-23 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad vekselis užtikrino trečiojo asmens sumokėto 14 945 Lt dydžio garantinio mokesčio grąžinimą, kas prieštarauja apeliantų teiginiams, kad vekselis užtikrino baudos sumokėjimą už laikų negrąžintą 14 945 Lt sumą. Ieškovas 2017-07-23 į trečiojo asmens sąskaitą atliko du bankinius pavedimus pervesdamas 14 945 Lt ir 55 Lt sumą. Ginčo, kad 14 945 Lt sumą ieškovas pervedė trečiajam asmeniui grąžinant trečiojo asmens AB „Lesto“ sumokėtą garantiją tarp šalių nėra. Jeigu, kaip teigia apeliantai, buvo išduoti du vekseliai – 14 945 Lt ir 15 000 Lt sumai, apmokėjimo terminai atitinkamai iki 2017-07-31 ir 2017-12-31, tai nelogiška, kad ieškovas 2017-07-23 sumokėjo 14 945 Lt sumą bei papildomai 55 Lt sumą, t. y. tokią sumą, kokia yra nurodyta atsakovų vykdyti pateiktame vekselyje. Todėl labiau tikėtina, kad buvo išduotas vienas vekselis 15 000 Lt sumai, kurį ieškovas apmokėjo pervesdamas pinigus į trečiojo asmens sąskaitą.Kaip minėta, dėl įmonių akcijų priklausančių atsakovei pirkimo-pardavimo ieškovas bendravo tik su trečiuoju asmeniu, kuris už atsakovę sprendė su įmonių veikla susijusius klausimus. Už įsigytas akcijas ieškovas mokėjo tiek trečiajam asmeniui (1 t., b. l. 21) tiek atsakovei (1 t., b. l. 20). Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas neturėjo pagrindo abejoti trečiojo asmens, kaip atsakovės atstovo nurodymu lėšas pervesti ne į atsakovės, o į trečiojo asmens, kaip atsakovės atstovo sąskaitą.Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo veiksmai iš karto po to, kai jis gavęs antstolio 2016-03-01 raginimą įvykdyti sprendimą iš karto kreipėsi į antstolį nurodydamas, kad skolą įvykdė bei 2016-03-22 kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o netrukus – 2016-04-12 su ieškiniu į teismą, patvirtina labiau tikėtiną buvus išduotą vieną vekselį negu du vekselius.Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso taisyklių, tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės bei procesines normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiti neaptarti apeliacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudarantys pagrindo naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Ieškovas prašo priteisti 605 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir parengti apeliacinį skundą nereikėjo specialių žinių, ieškovą šios bylos apeliaciniame procese atstovavo tas pats advokatas, kuris atstovavo ieškovą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, atsižvelgdama į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (2015-03-19 redakcija) 8.9 punkte nustatytą rekomenduojamą priteisti maksimalų užmokesčio (atlyginimo) už apeliacinio skundo parengimą dydį, konstatuoja esant pagrindą sumažinti ieškovo prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti jam iš atsakovės 300 Eur sumą patirtą už advokatų pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės N. V. (asmens kokas (duomenys neskelbtini) ieškovo M. M. (asmens kodas Vil naudai 300 Eur (tris šimtus eurus) bylinėjimosi išlaidų.