- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- e2A-281-779/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00219-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Atsakovas
- J. P.
- Ieškovas
- D. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei J. P. dėl skolos regreso tvarka priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės J. P. 7 089,63 Eur skolos regreso tvarka, 473,63 Eur palūkanų, taip pat priteisti 5% dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas D. P. ir atsakovė J. P. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Santuokos metu ieškovas ir (duomenys neskelbtini) registruotas juridinis (duomenys neskelbtini) asmuo 2019 m. gegužės 3 d. sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovui buvo suteiktas vartojimo kreditas 15 000 Eur sumai 60 mėnesių laikotarpiui, palūkanų suma 3 464,00 Eur. Kredito sutartyje nurodomas kredito suteikimo tikslas – naujo automobilio įsigijimui. Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2019 m. gegužės 27 d. įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė, be kita ko, nutraukti šalių santuoką, o prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal kredito sutartį pripažinti solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 18 d. sprendimą, tačiau kadangi atsakovė neskundė minėto sprendimo dalies dėl prievolės pagal kredito sutartį solidarumo, Vilniaus apygardos teismas šio klausimo nenagrinėjo.
Šalies argumentai
3. Ieškovas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 18 d. sprendimu nustatė, kad ieškovas ir atsakovė nustojo gyventi kartu (duomenys neskelbtini), todėl konstatavo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovas pažymėjo, kad iki 2021 m. kovo 11 d. buvo padengta tik dalis kredito pagal kredito sutartį. 2021 m. kovo 16 dieną kredito likutis pagal kredito sudarė 12 620,88 Eur. Tai reiškia, kad šalims gyvenant kartu ir galiojant sutuoktinių bendro turto teisiniam režimui buvo padengta 2 379,12 Eur kredito dalis (15 000,00 – 12 620,88). Nuo 2021 m. kovo 16 d. ieškovas vienas dengė ir padengė likusią kredito sumą pagal kredito sutartį, t. y. išmokėjo likusią 12 620,88 Eur dydžio kredito dalį, taip pat pelno palūkanas kreditoriui už paskolos suteikimą.
5. Ieškovas nurodė, kad kreditas pagal kredito sutartį buvo visiškai padengtas 2023 m. rugsėjo 27 d. Visą šį 12 620,88 Eur kredito likutį kartu su susidariusiomis palūkanomis padengė vienas ieškovas. Kadangi įsipareigojimas pagal kredito sutartį buvo pripažintas solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, sutuoktiniams teisines pasekmes santuokos nutraukimas sukėlė nuo 2021 m. kovo 11 d., o nuo to laiko ieškovas vienas padengė 12 620,88 Eur dydžio solidarų įsiskolinimą ir palūkanas (duomenys neskelbtini), ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą dėl pusės minėtos sumos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės.
6. Ieškovas taip pat pažymėjo, kad nors šalims buvo suteiktas 15 000 Eur dydžio kreditas, tačiau bendra grąžintina suma sudarė 18 464,00 Eur, kadangi 3 464,00 Eur sudarė palūkanos. Visa tai yra nurodyta kredito sutarties specialiosiose sąlygose. Iš mokėjimų grafiko matyti, kad iki 2021 m. kovo 16 d. buvo sumokėta bendra 1 905,63 Eur palūkanų suma. Tai reiškia, kad likusią 1 558,37 Eur (3 464 – 1 905,63) palūkanų sumą padengė atsakovas šalims nustojus vesti santuokinį gyvenimą, todėl ieškovas prašė priteisti pusę šios sumos, t. y. 779,19 Eur (1 558,37 Eur : 2).
7. Ieškovo įsitikinimu, nuo tada, kai ieškovas 2023 m. rugsėjo 27 d. galutinai įvykdė solidariąją prievolę, atsakovė neteisėtai naudojasi ieškovo pinigais, todėl iš jos turėtų būti priteistinos kompensacinio pobūdžio palūkanos nuo 7 089,63 Eur skolos sumos už 476 dienas, kas sudaro 473,63 Eur sumą.
Atsiliepimas
8. Atsakovė J. P. atsiliepime prašė atmesti ieškovo ieškinį dėl skolos priteisimo regreso tvarka dalyje dėl 779,19 Eur palūkanų, 473,63 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
9. Atsakovė nurodė, kad 2025 m. kovo 3 d. ji atliko dalinį mokėjimą į ieškovo (duomenys neskelbtini) banke esančią banko sąskaitą 6 310,44 Eur apimtyje ir tą pačią dieną pateikė ieškovui raštą dėl šio mokėjimo atlikimo. Su likusiais ieškovo reikalavimais dėl 779,19 Eur palūkanų pagal sutartį priteisimo, 473,63 Eur kompensacinių palūkanų, 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo atsakovė nesutiko.
10. Nurodė, jog ieškovo reikalavimas dėl 779,19 Eur palūkanų pagal sutartį yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad jis, laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d., bankui būtų faktiškai sumokėjęs ieškiniu reikalaujamą dalį palūkanų pagal sutartį. Priešingai, ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas bankui palūkanų pagal sutartį nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. nebemokėjo. Iš ieškovo pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2019 m. birželio 28 d., liepos 31 d., rugpjūčio 30 d., rugsėjo 30 d., spalio 31 d., lapkričio 29 d., gruodžio 31 d., 2020 m. sausio 31 d., vasario 28 d., kovo 31 d., balandžio 30 d., gegužės 29 d., birželio 30 d., liepos 31 d., rugpjūčio 31 d., rugsėjo 30 d., spalio 30 d., lapkričio 30 d., gruodžio 31 d., 2021 m. sausio 29 d., vasario 26 d. bankas nuskaitė palūkanas pagal sutartį nuo ieškovo sąskaitos. Taigi, iki 2021 m. vasario 26 d. ieškovas mokėjo bankui palūkanas pagal sutartį ir bendrai sumokėjo 2 008,54 Eur palūkanų. O nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. bankas nebenuskaitydavo palūkanų nuo ieškovo banko sąskaitos. Todėl ieškovas visiškai nepagrįstai reikalauja iš atsakovės 779,19 Eur palūkanų.
11. Iš ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2021 m. vasario 26 d. ieškovas bankui sumokėjo 2 008,54 Eur palūkanų pagal sutartį. Bet kokiu atveju, ieškovas neįrodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 23 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. būtų bankui sumokėjęs likusią palūkanų dalį (1558,37 Eur), todėl ieškiniu visiškai nepagrįstai reikalauja 779,19 Eur.
Atsiliepimas
12. Atsakovė nurodė, jog ieškovo reikalavimas dėl 473,63 Eur kompensacinių palūkanų pagal civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.210 straipsnio 1 dalį taip pat yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovas po to, kai 2023 m. rugsėjo 27 d. galutinai bankui grąžino 12 620,88 Eur kredito likutį, nepareikalavo atsakovės, kad ji grąžintų 6 310,44 Eur kredito dalį ir ieškovo sumokėtų 779,19 Eur palūkanų dalį, todėl nėra jokio pagrindo skaičiuoti kompensacinių palūkanų nuo 2023 m. rugsėjo 27 d. nuo 7 089,63 Eur sumos. Jokių įrodymų, kad ieškovas po 2023 m. rugsėjo 27 d., iki ieškinio pareiškimo teisme dienos būtų pareikalavęs atsakovės įvykdyti prievolę, o atsakovė būtų atsisakiusi įvykdyti ir (ar) praleidusi terminą įvykdyti prievolę, byloje nėra.
13. Atsakovės vertinimu, kadangi ieškovas nuo 2023 m. rugsėjo 27 d., kai galutinai grąžino bankui kreditą, iki 2025 m. sausio 20 d. ieškinio pareiškimo teisme dienos, nesikreipė į atsakovę ir nereikalavo įvykdyti prievolę, tai reiškia, kad negali būti laikoma, jog atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą. Atsakovė, gavusi ieškinį, įvykdė ieškinio reikalavimą 6 310,44 Eur apimtyje, todėl laikytina, kad ieškovo reikalavimai dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priėmė ieškovo D. P. atsisakymą nuo ieškinio dalies ir civilinės bylos dalį dėl 6 310,44 Eur skolos priteisimo regreso tvarka nutraukė; kitą ieškinio dalį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės 779,19 Eur skolą regreso tvarka, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (779,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. sausio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė atsakovei iš ieškovo 1 590,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad prievolė, kylanti iš kredito sutarties, po santuokos nutraukimo buvo pripažinta solidaria ieškovo ir atsakovės prievole. Taip pat , kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2021 m. kovo 11 d.
16. Teismas iš kredito sutarties specialiųjų sąlygų nustatė, kad šalims buvo suteiktas 15 000 Eur dydžio kreditas, tačiau bendra grąžintina suma sudarė 18 464,00 Eur, nes 3 464,00 Eur sudarė palūkanos. Iš mokėjimų grafiko nustatė, kad iki 2021 m. kovo 16 d. buvo sumokėta bendra 1 905,63 Eur palūkanų suma, todėl padarė išvadą, kad likusią 1 558,37 Eur (3 464 – 1 905,63) pelno palūkanų sumą padengė ieškovas šalims nustojus vesti santuokinį gyvenimą.
17. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovo pateiktų duomenų sprendė, kad kreditą su pelno palūkanomis pagal kredito sutartį ieškovas visiškai padengė 2023 m. rugsėjo 27 d. ir padarė tikėtiną išvadą, jog ieškovas 1 558,37 Eur pelno palūkanų sumą padengė nustojus šalims vesti bendrą ūkį. Teismas konstatavo, kad ieškovas pagrįstai prašė priteisti pusę šios sumos, t. y. 779,19 Eur, dėl to ieškovo reikalavimą dėl 779,19 Eur skolos priteisimo iš atsakovės regreso tvarka tenkino.
18. Teismas byloje nesant duomenų, galinčių patvirtinti, kad atsakovei buvo nustatytas terminas įvykdyti atgręžtinio reikalavimo prievolę, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė apie ieškovo reikalavimą įvykdyti sumokėti skolą regreso tvarka sužinojo tik bylą iškėlus teisme, išsiuntus atsakovei ieškinio su priedais kopijas, ieškinio reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo atmetė.
19. Konstatavęs, kad ieškovas pagrįstai iš atsakovės reikalauja 779,19 Eur skolos regreso tvarka priteisimo, ieškovui iš atsakovės priteisė 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo. Nustatęs, jog ieškovas turi teisę į 10 proc., o atsakovė – į 90 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ieškovui iš atsakovės priteisė 214,47 Eur, o atsakovei iš ieškovo priteisė 1 805,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaitęs mokėtinas sumas, atsakovei iš ieškovo priteisė 1 590,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
20. Apeliaciniu skundu atsakovė J. P. prašo panaikinti 2025 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų sprendimą civilinėje byloje dalyje dėl 779,19 Eur skolos regreso tvarka, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei priimti naują sprendimą šioje dalyje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
20.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą, nevertino ir neatsižvelgė į atsakovės dėstomus argumentus dėl ieškovo teisės į 779,19 Eur palūkanas pagal sutartį, todėl priėmė klaidingą ir nepagrįstą sprendimą skundžiamoje dalyje.
20.2. Savo išvadą dėl ieškovo reikalavimo teisės į 779,19 Eur palūkanas teismas motyvavo vien tik deklaratyviai įvykių eiga bei sutarties nuostatomis, neduodamas jokių konkrečių nuorodų į byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų, kad ieškovas faktiškai mokėjo ir kokia apimtimi mokėjo palūkanas pagal sutartį. Taip pat, kadangi nepagrįstai nusprendė dėl ieškovo reikalavimo teisės į palūkanas, nepagrįstai nusprendė ir dėl 5 procentų procesinių palūkanų.
20.3. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas nuo 2021 m. kovo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. būtų faktiškai mokėjęs, o taip pat ir kokia apimtimi faktiškai būtų mokėjęs palūkanas pagal sutartį.
20.4. Laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. nuo ieškovo banko sąskaitos bankas nebenuskaitė palūkanų pagal sutartį, o taip pat nėra jokių įrodymų, kad pats ieškovas būtų mokėjęs palūkanas. Laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. nuo ieškovo banko sąskaitos viso nuskaityta 12 620,88 Eur. Teismas sprendime mokėjimo grafiko ir jame vykusio piniginių lėšų judėjimo neįvertino, į jį neatsižvelgė ir dėl jo išsamiau nepasisakė. Teismas neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad ieškiniu ieškovas reikalavo didesne apimtimi, nei, kad pats faktiškai įvykdė.
20.5. Ieškovas vykusio posėdžio metu negalėjo pakomentuoti, kas pagrindžia, kad faktiškai buvo mokėtos palūkanos ir kokia apimtimi šios faktiškai buvo mokėtos. O taip pat pats ieškovas patvirtino, kad nėra aiškus konkretus laikotarpis, kada buvo mokėtos palūkanos pagal sutartį. Tačiau teismas sprendime visiškai nepagrįstai neatsižvelgė ir neįvertino šių teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių.
20.6. Net ir vertinant vien tik sutarties tekstą (sutarties 6 punktą), nėra jokio pagrindo laikyti, kad neva ieškovas sumokėjo likusią 1 558,37 Eur palūkanų dalį pagal sutartį, o tuo labiau, kad šią dalį sumokėjo po 2021 m. kovo 11 d. Tačiau teismas sutarties 6 punkto taip pat neįvertino ir į jį neatsižvelgė, kas papildomai pagrindžia sprendimo nepagrįstumą ir klaidingumą.
20.7. Byloje esantis mokėjimo grafikas patvirtina, kad ieškovas iki 2021 m. kovo 11 d. buvo sumokėjęs 2 008,54 Eur, kas reiškia, kad likusi palūkanų suma pagal sutartį, kurios specialiosiose sąlygose numatyta, kad paskolos kaina yra 3 464,40 Eur, nuo 2021 m. kovo 11 d. buvo 1 455,86 Eur, o ne 1 905,63 Eur. Tad ir ši aplinkybė patvirtina, kad teismo sprendimas priimtas klaidingai įvertinus byloje esančius įrodymus.
20.8. Teismui klaidingai nusprendus tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 779,19 Eur skolos regreso tvarka ir 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, atsakovei visiškai nepagrįstai nuspręsta priteisti tik dalį (90 procentų) patirtų bylinėjimosi išlaidų – 1 805,02 Eur. Kadangi ieškovas neįgijo ir neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę 779,19 Eur apimtyje, tai sudaro pagrindą ieškinį atmesti pilna apimtimi. Todėl atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, vadovaujantis civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 ir 2, 4 dalimis, CPK 94 straipsnio 1 dalimi, taip pat turėtų būti perskirstytos, t. y. atsakovei iš ieškovo turėtų būti priteistos visos bylinėjimosi išlaidos - 2 005,58 Eur.
Atsiliepimas
21. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. P. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti galioti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Atsakovė nenurodė jokių reikšmingų materialinių ar procesinių teisės normų pažeidimų, kurie būtų lėmę neteisingą ir / ar nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
21.2. Nurodė, jog bylos šalys (duomenys neskelbtini) įsipareigojo grąžinti ne tik kreditą, bet ir mokėti pelno palūkanas už naudojimusi pinigais. Ieškovo vertinimu, jokia kredito įstaiga neskolintų pinigų be turtinės naudos, kadangi tokia veikla negeneruotų pelno ir prieštarautų kredito įstaigos veiklos tikslams. Todėl nesuprantami atsakovės argumentai, kad pelno palūkanų ieškovui nereikėjo mokėti.
21.3. Vien tai, kad byloje nėra tiesioginių įrodymų apie faktinį palūkanų sumokėjimą, nereiškia, kad ieškovas jų nesumokėjo.
21.4. Iš byloje esančio mokėjimų grafiko matyti, kad iki 2021 m. kovo 11 d. buvo sumokėta bendra 1905,63 Eur palūkanų suma (o ne nuo 2021 m. kovo 16 d., kaip nurodoma apeliaciniame skunde). Iš šio grafiko matyti, kad konkretų mėnesį sumokėta ieškovo suma sumažina grąžintinos sumos dydį, tačiau tą mėnesį nurodyta mokėtina palūkanų suma padidina mokėtiną kredito sumą. Tai reiškia, kad likusią 1558,37 Eur (3464 – 1905,63) palūkanų sumą padengė ieškovas šalims nustojus vesti santuokinį gyvenimą.
21.5. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, įvykdęs pagrindinę kredito sutarties prievolę ir grąžinęs kreditą, nesumokėjo palūkanų, kurios buvo sutartos kredito sutartimi. Priešingas situacijos vertinimas būtų nelogiškas. Vien tai, kad nėra pateikiamas tolimesnis palūkanų mokėjimas, nereiškia, kad jos nebuvo mokamos.
21.6. Pati atsakovė buvo pasyvi šiuo klausimu ir neįrodinėjo, kad pateiktas kredito mokėjimo grafikas neatitinka tikrovės, kad likusi mokėtina palūkanų suma po 2021 m. kovo 11 d. buvo kitokia, nei nurodė ieškovas savo ieškinyje, ar kad šios palūkanos apskritai nebuvo sumokėtos.
Žemesnės instancijos teismas
21.7. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su įrodymų vertinimu, nenukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl darė pagrįstą išvadą, kad ieškovas sumokėjo (duomenys neskelbtini) palūkanas pagal kredito sutartį, dėl ko atsakovei kilo pareiga regreso tvarka grąžinti ieškovui pusę už palūkanų dengimą sumokėtos sumos.
21.8. Atmetus atsakovės argumentus dėl palūkanų priteisimo, atmestini ir jos išvestiniai apeliacinio skundo reikalavimai, t. y. skundžiamas sprendimas taip pat nekeistinas dalyje dėl procesinių palūkanų, nėra pagrindo perskirstyti ir šalimis priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio ( pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovo reikalavimas dėl palūkanų ir procesinių palūkanų priteisimo, kuomet solidarią prievolę kreditoriui įvykdo kitas solidarusis skolininkas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
24. Atsižvelgiant į tai, kad byloje keliami klausimai dėl įrodymų vertinimo, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako dėl atsakovės apeliaciniame skunde nurodytų faktinių ir teisinių argumentų.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
25. Byloje nustatyta, kad ieškovas D. P. ir atsakovė J. P. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuoką. Santuokos metu ieškovas ir (duomenys neskelbtini) registruotas juridinis asmuo (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kredito įstaiga) 2019 m. gegužės 3 d. sudarė kredito sutartį, pagal kurią ieškovui buvo suteiktas 15 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių laikotarpiui.
26. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė šalių santuoką, o prievolę kreditoriui (duomenys neskelbtini) pagal vartojimo kredito sutartį pripažino solidaria ieškovo ir atsakovės prievole; taip pat nustatė, kad ieškovas ir atsakovė nustojo gyventi kartu nuo 2021 m. kovo 11 d., todėl konstatavo, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
27. CPK 182 straipsnio 2 punktas nustato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai).
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios nutarties 26 punkte nurodytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytos faktinės aplinkybės yra laikytinos prejudiciniais faktais nagrinėjamoje byloje, todėl vadovaujasi nurodytomis aplinkybėmis ir apeliacinio skundo argumentus vertina minėtų prejudicinių faktų kontekste.
29. Byloje iš kredito grąžinimo grafiko taip pat nustatyta, kad ieškovas vienas mokėjo kredito įmokas; nuo kredito gavimo dienos iki 2021 m. kovo 16 d. sumokėjo 4387,66 įmokas už kreditą. Nuo 2021 m. kovo 11 d., kai šalys pradėjo gyventi skyrium, kredito likutis sudarė 12620,88 Eur sumą. Nurodytą sumą ieškovas kredito įstaigai grąžino 2023 m. rugsėjo 27 d.
30. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-313/2018).
31. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). Tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis ((CK 6.9 straipsnio 1 dalis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-684/2021)).
32. Kadangi vieno solidariojo skolininko įvykdyta visa prievolė baigiasi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnis), todėl ieškovas, atlikęs visus mokėjimus pagal kredito sutartį, turėjo teisę regreso tvarka iš kitos šalies - atsakovės atgauti dalį sumokėtų įmokų (CK 6.9 straipsnio 1 dalis, 6.114 straipsnio 3 punktas).
33. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai bendros solidariosios prievolės įvykdymo suma nėra tiksliai apibrėžta, nes ji priklauso ne tik nuo skolos, bet ir mokamų kintamųjų palūkanų dydžio, bendraskolių solidariosios prievolės dalys, jei skolininkai nesusitaria kitaip, galės būti tiksliai įvertintos tik visiškai įvykdžius prievolę ir apskaičiavus kiekvieno iš bendraskolių atliktus mokėjimus, gautą naudą ir abiem šalims atitekusio turto (aktyvo ir pasyvo) vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019).
34. Nagrinėjamu atveju ieškovas vienas įvykdė prievolę kredito įstaigai ir kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės regreso tvarka pusę jo kredito įstaigai sumokėtų sumų (skolą, palūkanas, procesines palūkanas) nuo to laiko, kai šalys pradėjo gyventi skyrium.
Dėl ieškovo sumokėtų sumų ir apeliacinio skundo argumentų
35. Minėta, ieškovas 12 620,88 Eur sumą, kurią solidariems skolininkams liko sumokėti po (duomenys neskelbtini), kai šalys pradėjo gyventi skyrium, kredito įstaigai grąžino 2023 m. rugsėjo 27 d., t. y. anksčiau kredito sutartyje nustatyto termino (kredito sutartis sudaryta 2019 m. gegužės 3 d. 60 mėnesių, t .y. iki 2024 m. gegužės 3 d.).
36. Į bylą pateiktame kredito grąžinimo grafike išskirta, kad nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2021 m. vasario 26 d. buvo mokamos kredito palūkanos, vėliau, t. y. nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi skyriumi, kredito įstaigos pateiktame kredito mokėjimo grafike nėra įrašų nei apie paskaičiuotas palūkanas už kreditą, nei apie palūkanų mokėjimą. Ieškovas negalėjo paaiškinti, kaip po 2021 m. kovo 11 d. kredito įstaigai buvo mokamos palūkanos, kokiomis sumomis, kur tai atsispindi. Nepriklausomai nuo to, net vertinant, jog palūkanos buvo įskaičiuotos į ieškovo kas mėnesį kredito įstaigai mokamas įmokas, kadangi sutartimi ieškovas įsipareigojo mokėti palūkanas, visa po 2021 m. kovo 11 d. solidariems skolininkams kredito įstaigai mokėtina suma sudarė 12 620,88 Eur. Būtent šią sumą ieškovas grąžino kredito įstaigai 2023 m. rugsėjo 27 d. Tai reiškia, jog būtent į šią sumą ieškovas įgijo regreso teisę. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė 2025 m. kovo 3 d. atliko mokėjimą į ieškovo (duomenys neskelbtini) banke esančią banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 6 310,44 Eur sumai. Dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovo D. P. atsisakymą nuo ieškinio dalies ir civilinės bylos dalį dėl 6 310,44 Eur skolos regreso tvarka nutraukė.
37. Ieškovo argumentai, susiję su tuo, jog pagal kredito sutartį visa mokėtina suma sudaro 18 464,40 Eur, nes paskolos kaina yra 3464,40 Eur, neatitinka faktinės situacijos, kadangi, kaip teisingai nurodė apeliantė, kredito sutarties 6 punktas numatė ankstesnį paskolos grąžinimą. Tokiu atveju, kai paskola grąžinama anksčiau termino, mokamos tik tokios palūkanos, kurios susikaupė iki grąžinimo dienos. Vadinasi, ieškovui anksčiau termino (8 mėn.) grąžinus visą paskolos sumą (su palūkanomis), visa kredito sutartyje nurodyta 18 464,40 Eur suma nebuvo kredito įstaigai sumokėta, nes tokio dydžio suma būtų sumokėta tik tokiu atveju, jei paskola būtų grąžinta 2024 m. gegužės 3 d., o ne anksčiau termino, kaip šiuo atveju.
38. Taigi, kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės 779,19 Eur palūkanas pagal sutartį, neteisingai įvertino byloje esančių įrodymų visumą. Sutiktina su apeliante, jog byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas nuo 2021 m. kovo 11 d. iki 2023 m. rugsėjo 27 d. būtų faktiškai mokėjęs palūkanas pagal kredito sutartį. Tačiau net ir įvertinus, jog palūkanos pagal sutartį buvo įskaičiuotos į ieškovo mokėtinas sumas, bendra po 2021 m. kovo 11 d. solidariems skolininkams kredito įstaigai mokėtina suma sudarė konkrečią - 12 620,88 Eur sumą. Būtent šią sumą (ne daugiau ) ieškovas grąžino kredito įstaigai 2023 m. rugsėjo 27 d. Tai patvirtina į bylą pateikto kredito įmokų grąžinimo grafiko analizė. Ir tai reiškia, jog būtent į šią sumą ieškovas įgijo regreso teisę.
39. Pirmosios instancijos teismas sprendime rėmėsi tik kredito sutarties nuostatomis, nevertindamas kredito įmokų mokėjimo grafiko ir jame nurodyto piniginių lėšų judėjimo, neįvertindamas, jog ieškovas anksčiau termino grąžino visą kreditą, neatsižvelgdamas į kredito sutarties 6 punkto nuostatas. Taigi, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, kaip teisingai nurodė apeliantė, ieškiniu ieškovas reikalavo didesnės skolos, nei kad pats faktiškai sumokėjo ir priteisė ieškovui daugiau, nei ieškovas turėjo reikalavimo teisę į atsakovę. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas.
40. Pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nusprendus, jog ieškovas turi teisę į 779,19 Eur palūkanas pagal sutartį, nepagrįstai iš atsakovės priteisė ir 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ši sprendimo dalis taip pat naikintina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
41. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ieškinio dalis tenkinta iš dalies, taip pat įvertinęs bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, į tai, kad nėra įrodymų, jog ieškovas, prieš kreipiantis į teismą, informavo atsakovę apie anksčiau termino, nei kredito sutartyje numatyta įvykdytą solidarią prievolę kreditoriui, į tai, kad nėra pateikta įrodymų, jog ieškovas iki kreipimosi į teismą informavo atsakovę apie savo reikalavimą, į tai, kad atsakovė atsiskaitė su ieškovu tik sužinojusi apie ieškovo reikalavimą, į tai, kad atsakovė neturėjo pareigos anksčiau termino atsiskaityti su kreditoriumi ir ieškovu, į šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, konstatavo, kad ieškovas turi teisę į 10 proc., o atsakovė į 90 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir ieškovo naudai iš atsakovės priteisė 214,47 Eur, o atsakovei iš ieškovo priteisė 1 805,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius mokėtinas sumas, atsakovei iš ieškovo priteisė 1 590,55 Eur bylinėjimosi išlaidų.
42. Apeliantė nurodo, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti perskirstytos ir jai iš ieškovo turėtų būti priteista visa atsakovės patirta bylinėjimosi išlaidų suma.
43. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovas, 2023 m. rugsėjo 27 d. įvykdęs mokėjimą pagal sutartį, iki ieškinio pareiškimo dienos niekada nesikreipė į atsakovę, jos neinformavo apie tai, kad įvykdė mokėjimą pagal sutartį prieš terminą, neprašė atsakovės grąžinti dalį sumų regreso tvarka. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad apie kredito sutarties įvykdymą atsakovė sužinojo tik iš jai pateikto ieškinio ir 2025 m. kovo 3 d. atliko mokėjimą į ieškovo banko sąskaitą, sumokėdama pusę ieškovo sumokėtos sumos - 6 310,44 Eur. Taigi, įvykdė solidariąją prievolę ieškovui.
44. Atsižvelgiant į nurodytą, yra pagrindas priteisti atsakovei visas jos pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas- 2 005,58 Eur, skirtas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.
Dėl procesinės baigties
45. CPK 263 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir teisėtas. CPK 265 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas, be kita ko, turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos.
46. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo rezoliucinėje dalyje, t. y. jis turi įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus ir nustatyti ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikyti ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais ir nesiremia konkrečiais įrodymais, atmeta kaip nepagrįstus šalių nurodytas argumentus ir pan. Tik išsamiai ištyręs visas bylai teisingai išspręsti reikšmės galinčias turėti aplinkybes ir sprendime (nutartyje) išdėstęs argumentus dėl šių aplinkybių nustatymo bei vertinimo, teismas gali priimti byloje teisingą ir teisėtą sprendimą (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-381/2024).
47. Įrodinėjimą reglamentuoja CPK 176 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).
48. Įvertinus skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, paminėtų kasacinio teismo išaiškinimų, CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų kontekste, matyti, kad teismo sprendimo motyvuojamoji dalis neatitinka sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui keliamų reikalavimų.
49. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kredito sutarties nuostatas bei į bylą pateiktą mokėjimų grafiką, padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškovo reikalavimo teisės į 779,19 Eur palūkanas pagal sutartį. Tenkindamas ieškinį šioje dalyje pirmosios instancijos teismas rėmėsi kredito sutarties nuostatomis dėl bendros 18 464,40 Eur kredito sumos grąžinimo, neatsižvelgdamas, į tai, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog tokio dydžio kredito suma ieškovo buvo grąžinta kredito įstaigai, neatsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog po gyvenimo skyrium ieškovas kredito įstaigai būtų sumokėjęs daugiau nei 12 620,88 Eur sumą, neatsižvelgdamas į tai, jog kreditas buvo grąžintas anksčiau termino, todėl buvo grąžinta mažesnė suma. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, nenurodė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovas faktiškai sumokėjo kredito sutartyje nurodytą grąžintiną sumą, taip pat nenurodė, kuo remiantis nustatė, jog ieškovas sumokėjo 1 558,37 Eur palūkanas, pusę kurių ieškiniu reikalavo iš atsakovės, taigi, tinkamai neįvertino byloje esančių įrodymų.
50. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl netinkamo byloje esančių įrodymų vertinimo ir priima naują sprendimą – ieškinį atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
51. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
52. Apeliacinį skundą tenkinus, ieškovui nepriteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
53. Atsakovė pateikė įrodymus, jog už apeliacinio skundo rengimą patyrė 1 064,92 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos atsakovei iš ieškovo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 5 d. sprendimą panaikinti.
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo D. P. atsakovei J. P. 2 005,58 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo D. P. atsakovei J. P. 1 064,92 išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.