Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2021-10-21 · Civilinė byla Nr. e2A-480-790/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-21
Bylos Nr.
e2A-480-790/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Rasa Gudžiūnienė, Antanas Rudzinskas
Ieškovas
M. G.
Atsakovas
J. B., O. B., R. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-480-790/2021Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00133-2019-5Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Antano Rudzinsko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. G. ieškinį atsakovams J. B., O. B. ir R. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas M. G. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų J. B., O. B. ir R. B. 75 068,81 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškovas nurodė, kad 2018 m. liepos 19 d. kilo gaisras, kurio metu sudegė jam priklausanti karvidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti (duomenys neskelbtini), joje buvę 200 rulonų šieno, 100 rulonų šiaudų, taip pat nugaišo 1 galvijas. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas nustačius, kad gaisrą sukėlė nepilnamečiai vaikai D. M. ir L. B., kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu buvo po 13 metų, todėl jie negalėjo būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Ieškovui buvo išaiškinta teisė siekti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

3. Ieškovo vertinimu, už L. B. padarytą žalą turi atsakyti motina atsakovė J. B., o už D. M. padarytą žalą – globėjai atsakovai O. B. ir R. B.. Nepilnamečių vaikų D. M. ir L. B. neteisėti veiksmai pasireiškė įstatymo draudžiamų veiksmų atlikimu (sąmoningas gaisro sukėlimas), o atsakovų, kaip tėvų ir globėjų – įstatymuose nustatytų pareigų neįvykdymu. Dėl minėtų neteisėtų veiksmų ieškovui buvo padaryta 75 068,81 Eur turtinė žala. Šią sumą sudaro 70 732,81 Eur sąnaudos, reikalingos fermai atstatyti, 3 000 Eur šieno rulonų vertė, 1 000 Eur šiaudų rulonų vertė, 336 Eur galvijų vidutinė rinkos kaina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 5 136 Eur žalai atlyginti ir 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovui žalą sukėlęs gaisras kilo D. M. numetus uždegtą degtuką ant pastogėje esančio šieno. Tačiau atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad L. B. jau anksčiau yra sakęs, jog fermas reikėtų padegti, o vėliau, gaisro dieną kartu su D. M. atvykęs prie fermų parūkyti, pakurstė D. M. jas padegti, kad abu nepilnamečiai pradžioje prisipažino, jog tai jie padegė fermą, neišskirdami, kuris iš jų numetė degtuką, abu laikė save prisidėjusiais prie gaisro ir pan., teismas pripažino neteisėtais ir L. B. veiksmus. Teismas konstatavo, kad gaisrą sukėlė abiejų nepilnamečių bendri veiksmai.

6. Teismas nurodė, kad vien tik nustatytas nepilnamečių vaikų žalos padarymo faktas suponuoja išvadą, jog jų tėvai (globėjai) neatliko arba netinkamai atliko savo pareigas. Atsakovės J. B. ir O. B. neįrodinėjo, kad jos negalėjo tinkamai vykdyti vaikų priežiūros ir neneigė savo kaltės. Savo ruožtu atsakovo R. B. argumentus, kad jis negali atsakyti už D. M. veiksmus, nes jo ir O. B. santuoka buvo nutraukta ir ši atsakovė viena globoja D. M., teismas laikė nepagrįstais. D. M. globėjais teismo sprendimu buvo paskirti abu minėti atsakovai. Nors vėliau jų santuoka buvo nutraukta ir atsakovas R. B. sudarė kitą santuoką, šios aplinkybės neatleido jo nuo globėjo pareigų. Todėl nėra pagrindo atleisti R. B. nuo atsakomybės už globotinio padarytą žalą.

7. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovų argumentus, kad ieškovo veiksmai turėjo įtakos žalos atsiradimui. Vienintelė priežastis, dėl kurios kilo gaisras – tai nepilnamečių vaikų tyčia įvykdytas padegimas. Turto būklė, jo priežiūra gali turėti reikšmės tik nustatant žalos dydį.

8. Teismas nurodė, kad prašomos priteisti žalos dydį ieškovas grindžia UAB „Skena“ (eksperto A. Z.) ekspertizės išvada, kurioje apskaičiuotos sąnaudos, reikalingos pastatui atstatyti, kadangi, jo teigimu, jis dar nėra patyręs realių išlaidų. Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pastatas faktiškai yra atstatytas ir naudojamas. Ieškovas nurodė, kad stogas yra atstatytas laikinai, tačiau iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad stogo konstrukcija ir prie jos prijungta stoginė nėra laikinos.

9. Teismas pažymėjo, kad, nors 2018 m. liepos 18 d. akte dėl kilusio gaisro yra nurodyta, jog yra pažeista 21 gelžbetoninė perdangos plokštė, tačiau ieškovo ir liudytojo (jo tėvo) paaiškinimai patvirtina, kad perdanga ir plokštės nebuvo pakeistos ir ieškovas dėl to nepatyrė išlaidų. Be to, ugnis iš esmės negalėjo sukelti UAB „Skena“ išvadoje fiksuotų gelžbetonio konstrukcijų sugadinimų (ištrupėjimų). Net ir vertinant, kad gaisro padaryta žala perdengimo plokštėms nėra pašalinta, nebūtų pagrindo remtis UAB „Skena“ išvadoje apskaičiuotomis išlaidomis, nes šioje išvadoje buvo aptartas konstrukcijų keitimas, o ne remontas, ir šios išlaidos negali būti pripažintos pagrįstomis.

10. Teismo vertinimu, apskaičiuojant priteistinos žalos dydį pagal ieškovo pateiktą ekspertizės išvadą, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Eksperto M. K. rinkos vertės ekspertizės akte nustatyta, kad pastato rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu gaisro dieną, sudarė 4 800 Eur. UAB „Skena“ išvadoje nurodytos sąnaudos, reikalingos šiam pastatui atstatyti darbus vykdant rangos būdu, sudaro 70 732,81 Eur ir beveik 15 kartų viršija pastato rinkos vertę. Ekspertas M. K. pateikė išvadą, kad tuo atveju, jei pastatas būtų suremontuotas rangos būdu ir į jį būtų investuota ieškovo nurodyta suma, jo rinkos vertė būtų 6 300 Eur. Taigi, UAB „Skena“ išvadoje nurodytos sąnaudos būtų ekonomiškai nepagrįstos, nes jos sukurtų tik vos 1 500 Eur pastato vertės padidėjimą. Šie argumentai paneigia galimybę remtis UAB „Skena“ išvada nustatant žalos dydį.

11. Teismas nurodė, kad ieškovas, atstatęs pastatą, jau patyrė realių išlaidų, todėl žalos dydis negali būti nustatomas skaičiavimo būdu, naudojant atkuriamosios vertės nustatymo būdą. Įvertinęs tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas išlaidas, teismas nurodė, kad žalos dydis gali būti nustatytas tik remiantis eksperto M. K. ekspertizės aktu. Šiame akte nustatyta, kad pastato rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, iš karto po gaisro buvo 4 000 Eur, taigi, pastatas dėl gaisro neteko 800 Eur vertės. Ši suma – tai ieškovo patirta žala, pasireiškusi turto sunaikintos dalies vidutinės rinkos vertės netekimu.

12. Teismas vertino, kad kitos ieškovo prašomos priteisti išlaidos yra pagrįstos. 2018 m. liepos 18 d. akte dėl kilusio gaisro yra užfiksuota, kad gaisro metu sudegė apie 200 rulonų šieno, 100 rulonų šiaudų, rastas negyvas mėsinis jautis. Nors informaciją apie gaisro metu sunaikintus šieno ir šiaudų rulonus pateikė pats ieškovas, byloje esantys įrodymai leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad žala nurodytam turtui galėjo būti padaryta.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 69 932,81 Eur nuostolių, reikalingų pastatui atkurti, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

13.1. Užsitęsus šalių ginčui ieškovas privalėjo imtis priemonių tam, kad pastatas būtų apsaugotas nuo kritulių ir galėtų būti naudojamas, todėl jis įrengė laikiną stogą. Aplinkybę, kad stogas yra laikinas, patvirtina jo konstrukcijų ypatybės. Iki gaisro stogas buvo dvišlaitis mansardinis, tokia jo forma leido panaudoti pastogę šienui saugoti. Tačiau tokį stogą yra sudėtinga įrengti, todėl laikinam stogui buvo pasirinkta trikampio forma, o jam įrengti buvo panaudotos nuo senų statinių likusios medinės konstrukcijos, galėjusios laikinai atlaikyti vieną iš lengvesnių stogo dangų – skardą. Stogo laikinumą patvirtina ir tai, kad prieš jį įrengiant nebuvo pakeistos gaisro metu pažeistos perdengimo plokštės (uždengus stogą nebūtų įmanoma iškelti pažeistų plokščių ir įkelti naujų), taip pat tai, kad nebuvo apskardinti jo šonai (jei stogas būtų ne laikinas, nebūtų prasmės dengti tokį stogą, nes krituliai galėtų paveikti pastatą per jo šonus). Tai, kad stogo konstrukcija yra laikina ir jos techninės charakteristikos neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, patvirtina ir su apeliaciniu skundu teikiamas mažosios bendrijos (toliau – MB) „Ekspertų biuras“ parengtas pastato statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės aktas. Būtinybė pateikti šį aktą atsirado tik susipažinus su teismo sprendimu, nes teismas tik jame pripažino kaip itin reikšmingą aplinkybę, kad stogo konstrukcija yra ne laikina.

13.2. Teismo priteista 800 Eur suma nėra pakankama tam, kad ieškovas galėtų atkurti buvusią pastato būklę. Ši aplinkybė akivaizdžiai matosi vien tik įvertinus ankstesnį pastato stogo plotą, kuris sudarė daugiau nei 200 kv. m. Iš MB „Ekspertų biuras“ parengto ekspertizės akto matyti, kad stogo konstrukcijos turėtų būti daug masyvesnės, taigi, ir brangesnės nei laikino stogo, nes jos turi atlaikyti apkrovas ir atitikti teisės aktuose nurodytus reikalavimus, be to, turi būti atliktas perdengimo plokščių remontas, nes priešingu atveju nebūtų saugu naudotis pirmo aukšto patalpomis. Ieškovas, pateikęs eksperto A. Z. išvadą ir UAB „Skena“ sąmatą, įrodė būsimų išlaidų dydį.

13.3. Vadovaujantis teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais, teismas turėjo priteisti ieškovui pinigų sumą, kurios užtektų atkurti sunaikinimo metu buvusios fizinės būklės, eksploatacinių ir naudingumo savybių pastatą pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Tačiau teismas priteisė jam tik skirtumą tarp rinkos verčių, buvusių iki ir po padegimo. Tokiu būdu apskaičiuoti ir priteisti patirtų turtinių netekimų negalima. Pagal Turto ir verslo vertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – Metodika), išlaidų (kaštų) metodo esmę sudaro vertinamo turto sukūrimo sąnaudų ir nuvertėjimo nustatymas, būtent šių dviejų kriterijų santykis turi lemti atkūrimo kaštų dydį.

13.4. M. K. ekspertizės akte, kuriuo rėmėsi teismas, išvados 2 ir 3 klausimais dėl pastato rinkos vertės iki ir po gaisro yra padarytos iš esmės remiantis masinio vertinimo kriterijais, o ne vertinant konkretų pastatą. Kadangi byloje kilo ginčas dėl to, kokios išlaidos yra būtinos konkrečiam pastatui atkurti atsižvelgiant į jo nusidėvėjimą, ekspertas, atsakydamas į klausimą, kokia būtų pastato rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną, jei jis būtų suremontuotas rangos būdu ir į jį būtų investuotos lėšos, nurodytos eksperto A. Z. pateiktoje išvadoje, turėjo vertinti būtent šio eksperto pateiktoje išvadoje ir sąmatoje nurodytus atstatymo kaštus. Tačiau M. K. ekspertizės akte nurodė, kad jis neatsižvelgė į minėtame akte pateiktas išlaidų sumas ir objekto vertės pokytį nustatė remdamasis vidutinėmis, ekonomiškai pagrįstomis objekto sukūrimo sąnaudomis. Taigi, ekspertizės akto antrąja išvada nebuvo atsakyta į teismo ekspertui užduotą klausimą.

13.5. M. K. ekspertizės akte nepagrįstai buvo parinktas ir apskaičiuotas kaip ekonominio nuvertėjimo kriterijus vietovės pataisos koeficientas (0,02) pagal Vietovės pataisos koeficientų taikymo, nustatant nekilnojamojo turto vidutines rinkos vertes, tvarkos aprašą, patvirtintą valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro direktoriaus 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. v-334 (toliau – Aprašas). Nei Metodikoje, nei Aprašė nėra nustatyta galimybė taikyti šį koeficientą kaip ekonominio nuvertėjimo rodiklį. Todėl ekspertizės akte pastato nusidėvėjimo indeksas buvo nepagrįstai padidintas iki 98 proc. Didžiausias pagal Aprašą statiniams taikomas nusidėvėjimo dydis sudaro 70 proc., o realus Nekilnojamojo turto registre nustatytas pastato nusidėvėjimas sudaro tik 55 proc. ir šiais duomenimis turėjo vadovautis ekspertas. Visos eksperto išvados yra neteisingos, nes pastato rinkos vertės apskaičiuotos netinkamai pritaikius nusidėvėjimo koeficientą, nepagrįstai jį padidinant ir tokiu būdu sumažinant pastato rinkos vertę.

13.6. M. K. ekspertizės išvados negali būti naudojamos pastato atkūrimo išlaidoms apskaičiuoti, nes jose nebuvo įvertinta, kad buvo sugadinta ir 21 perdengimo plokštė. Ši aplinkybė buvo nustatyta A. Z. eksperto išvadoje ir nebuvo nuginčyta.

Atsiliepimas

14. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė J. B. prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

14.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu tik tuo atveju, kai turtas yra dar neatkurtas, o nagrinėjamu atveju pastatas yra jau atstatytas. Todėl teismas pagrįstai nesirėmė UAB „Skena“ sąmatoje nurodytomis sąnaudomis.

14.2. Vien vertinant atsakovės O. B. pateiktas pastato nuotraukas prieš gaisrą ir po stogo uždengimo yra akivaizdu, kad stogas nėra laikinas. Šios nuotraukos patvirtina, kad pastatas su šiuo stogu yra geresnės būklės, nei buvo prieš gaisrą. Uždengus stogą, pastatas yra naudojamas pagal paskirtį, o jo stogas atlaiko sniego dangos svorį.

14.3. Klausimai, ar po gaisro uždengtas stogas yra laikinas, ar pastatas jau yra suremontuotas, byloje buvo keliami nuo pat jos nagrinėjimo pradžios, todėl ieškovo argumentai apie iškilusį poreikį pateikti naują įrodymą yra nepagrįsti. Nepaisant to, kad teismas siūlė ieškovui pateikti įrodymus apie jo išlaidas, patirtas atstatant pastatą, ieškovas sąmoningai nepateikė įrodymų, susijusių su pastato remontu, todėl jis turi prisiimti savo netinkamo procesinio elgesio pasekmes. Teismui priėmus ieškovo naujai teikiamą ekspertizės aktą, būtų pažeistos atsakovų teisės, nes jiems nebuvo sudaryta galimybė suformuluoti klausimus ekspertui ar prašyti paaiškinti padarytas išvadas.

14.4. Nei ieškovo naujai teikiama eksperto išvada, nei jo pirmosios instancijos teisme pateikta eksperto A. Z. išvada negali būti laikomos eksperto išvadomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 212 straipsnio prasme, nes šie tyrimai nebuvo atlikti pagal teismo nutartį. Eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme yra tik eksperto M. K. ekspertizės aktas, kuriuo ir rėmėsi teismas. Nors ieškovas ginčija M. K. ekspertizės akte pasirinktus tyrimo metodus ir padarytas išvadas, jis nereiškė jokių pastabų dėl šio akto pirmosios instancijos teisme.

14.5. Ekspertizės aktas, pateiktas kartu su apeliaciniu skundu, turi daug trūkumų. Vien iš ekspertui suformuluotos užduoties matyti, kad tyrimas nėra susijęs su šioje byloje įrodinėtomis aplinkybėmis. Ekspertizės akte išdėstyti teiginiai atskleidžia, kad tikrasis jos tikslas yra bet kokiu būdu įrodyti, jog karvidė nėra suremontuota ir po gaisro sumontuotas stogas yra laikinas, kadangi ieškovas šioje proceso stadijoje jau neturi galimybės pateikti įrodymus, patvirtinančius faktines stogo atkūrimo sąnaudas. Ekspertizės akte padarytos išvados nėra pagrįstos faktiniais duomenimis, byloje esančių duomenų pakanka joje nurodytoms išvadoms paneigti.

15. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė O. B. prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

15.1. Ieškovo naujai teikiamas įrodymas neturėtų būti priimamas. Tai, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimų ir teismas priėmė jam nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo teigti, kad būtinybė pateikti naują įrodymą iškilo teismui išnagrinėjus bylą.

15.2. Byloje esantys įrodymai, kuriuos tinkamai įvertino teismas, paneigia ieškovo argumentus, kad stogas yra įrengtas laikinai ir patvirtina, kad stogas buvo įrengtas anksčiau, nei buvo pateiktas ieškinys. Ieškovas nepateikė byloje jokių įrodymų, kad jis ketina atstatyti tokį stogą, koks buvo įrengtas statant pastatą, be to, teismo posėdyje jis pripažino, kad neturi pastato projekto, o tai rodo, kad ieškovas neketino pastato atstatyti pagal buvusį stogo projektą ir konstrukcijų aprašymą. Ieškovo ir jo tėvo pateikti paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad ieškovas nusprendė nekeisti perdengimo plokščių, o M. K. ekspertizės akte nėra nurodyta, kad plokštės yra pažeistos dėl gaisro ir kad jas būtina keisti.

15.3. Ieškovas atsisakė pateikti įrodymus, kuriais remiantis būtų įmanoma nustatyti sugadinto turto vertę iki gaisro, todėl atsakovų prašymu buvo paskirta ekspertizė, kuriai ieškovas neprieštaravo. Ekspertui nustačius turto vertę iki gaisro ir po jo, ieškovas neteikė jokių įrodymų, kurie paneigtų šias vertes. Nors teismas siūlė ieškovui pateikti įrodymus apie jo patirtas išlaidas remontuojant pastatą, ieškovas jų nepateikė. Teismas pagrįstai konstatavo, kad, atstačius pastatą, žala negali būti nustatoma skaičiavimo būdu ir nesivadovavo ieškovo pateikta A. Z. išvada ir UAB „Skena“ sąmata.

15.4. Ieškovo argumentai dėl M. K. ekspertizės akte esančių trūkumų atmestini, nes ieškovas nesirėmė šiais argumentais nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

16. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas R. B. prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

16.1. Klausimas, ar pastatas yra atstatytas, buvo keliamas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl naujai teikiamas ekspertizės aktas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui.

16.2. Teismas, tinkamai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad pastatas yra atstatytas ir kad stogo konstrukcija bei šalia esanti stoginė nėra laikinos. Ieškovas neteikė byloje įrodymų apie jo realiai patirtas stogo atstatymo išlaidas.

16.3. Nustatydamas žalos dydį, teismas pagrįstai atsižvelgė į turto nusidėvėjimą, todėl ieškovui buvo priteista tokia suma, kad jis būtų grąžintas į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tuo atveju, jei byloje būtų remiamasi UAB „Skena“ išvada, būtų pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

Šalies argumentai

16.4. Nors apeliaciniame skunde ieškovas, įrodinėdamas stogo laikinumą, nurodo, kad jis dar turi pakeisti gaisro metu pažeistas perdengimo plokštes, teismo posėdyje jis ir jo tėvas nurodė, kad ieškovas apsisprendė nekeisti šių plokščių. Teismas pagrįstai vertino, kad perdangų būklė nebuvo tokia bloga, jog jas būtų būtina keisti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

18. Ieškovui nuosavybės teise priklauso kitos (fermų) paskirties pastatas – karvidė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų duomenų iš Nekilnojamojo turto registro matyti, kad šis pastatas buvo pastatytas 1967 metais, jo baigtumas sudaro 100 proc., fizinis nusidėvėjimas – 55 proc., pastatas yra 1 aukšto, jo bendras plotas sudaro 1 893,11 kv. m. Pastato kadastrinių matavimų byloje yra nurodyta, kad pastato pamatai yra įrengti iš betono, sienos – iš plytų, perdanga – iš gelžbetonio; pastato stogas yra šlaitinis, stogo danga – asbestcementis. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, šį pastatą ieškovas įgijo 2013 m. vasario 14 d. pirkimo–pardavimo sutartimi. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiame pastate ieškovas, be kita ko, laikė jam priklausančius ūkinius gyvulius, taip pat saugojo paruoštas šieno ir šiaudų atsargas.

19. Byloje esantys rašytiniai įrodymai (Marijampolės apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2018 m. liepos 19 d. aktas dėl kilusio gaisro ir šios tarnybos vyresniojo inspektoriaus 2018 m. liepos 23 d. tarnybinis pranešimas dėl gaisro, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo 2018 m. liepos 27 d. tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių ir kt.) patvirtina, kad 2018 m. liepos 19 d. ieškovui priklausančiame pastate kilo gaisras. 2018 m. liepos 19 d. akte dėl kilusio gaisro užfiksuota, kad jo metu sudegė mūrinės karvidės pirmo aukšto gelžbetonio perdanga, medžio konstrukcijų stogas, dengtas šiferio lapais, sudegė ir apdegė apie 200 rulonų šieno, apie 100 rulonų šiaudų, pastato viduje rastas negyvas mėsinis jautis. Savo ruožtu 2018 m. liepos 23 d. ir 2018 m. liepos 27 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad gaisrą ieškovui priklausančiame pastate galėjo sukelti nepilnamečiai D. M. ir L. B., kurie patys prisipažino tyčia padegę pastatą.

20. Dėl nurodyto įvykio Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį (turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu). Tačiau Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. spalio 29 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Toks procesinis sprendimas buvo priimtas nustačius, kad nusikalstamą veika padarę asmenys – D. M. ir L. B. – šios veikos atlikimo metu nebuvo sulaukę įstatyme nustatyto amžiaus (14 metų), nuo kurio galėtų kilti baudžiamoji atsakomybė pagal pirmiau minėtą straipsnį. Nutarime nurodyta, kad ieškovo patirtos žalos atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas civiline tvarka. Ieškovas, siekdamas, kad jam būtų atlyginti gaisro sukelti nuostoliai, pateikė ieškinį teismui, prašydamas priteisti jam iš atsakovų 75 068,81 Eur kompensaciją, kurią sudaro 70 732,81 Eur suma, ieškovo pasitelkto eksperto skaičiavimais, reikalinga pastatui atstatyti; 3 000 Eur kompensacija už sudegusius šieno rulonus, 1 000 Eur kompensacija už sudegusius šiaudų rulonus; 336 Eur kompensacija už gaisro metu prarastą galviją.

21. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatė tokias šiai bylai reikšmingas aplinkybes: pirma, gaisras ieškovui priklausančiame pastate kilo ir žala ieškovui buvo padaryta dėl bendrų tyčinių nepilnamečių D. M. ir L. B. veiksmų, savo ruožtu ieškovo veiksmai (neveikimas) neturėjo įtakos tam, kad ši žala atsirastų; antra, už nepilnamečių vaikų ieškovui sukeltą žalą privalo solidariai atsakyti jų tėvai ir globėjai (L. B. motina atsakovė J. B. ir D. M. globėjai atsakovai O. B. ir R. B.), pareiga atsakyti už sukeltą žalą atsakovui R. B. kyla nepaisant to, kad jis yra nutraukęs santuoką su R. B. ir nuo to laiko faktiškai neįgyvendina savo, kaip nepilnamečio D. M. globėjo, pareigų; trečia, ieškovo reikalavimai priteisti jam 3 000 Eur už gaisro metu sudegusius šieno rulonus, 1 000 Eur už šiaudų rulonus ir 336 Eur už prarastą galviją yra įrodyti ir pagrįsti, todėl atsakovai turi solidariai atlyginti ieškovui šiuos turtinius praradimus. Tokių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų šalys nekvestionuoja procesiniuose dokumentuose, pateiktuose apeliacinės instancijos teismui.

22. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, kokia kompensacija ieškovui turėtų būti priteista už sudegintą pastatą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nustatyti ieškovui priteistiną žalos dydį vadovaujantis jo pateikta UAB „Skena“ išvada ir joje atliktais skaičiavimais, nes pastatas jau yra atstatytas ir žalos dydis nebegali būti nustatomas skaičiavimo būdu, be to, UAB „Skena“ išvadoje nurodyta investicijų į pastatą suma yra neprotingai didelė ir sukuria neproporcingai mažą pastato vertės padidėjimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodinėjo savo realiai patirtos žalos, todėl teismas nustatė ieškovui priteistiną žalos atlyginimo sumą atsižvelgdamas į teismo ekspertizės metu nustatytą pastato vertės iki gaisro ir iš karto po jo skirtumą. Ieškovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi byloje atliktos ekspertizės aktu, kadangi jame buvo vertinama pastato rinkos vertė skirtingais laikotarpiais, o ne jo atkūrimo kaštai, be to, ieškovo vertinimu, teismo ekspertas savo parengtame ekspertizės akte netinkamai nustatė pastato vertes. Ieškovas teigia, kad gaisro metu nukentėjęs pastatas šiuo metu yra atstatytas tik laikinai ir tai patvirtina jo su apeliaciniu skundu teikiamas įrodymas – MB „Ekspertų biuras“ 2020 m. lapkričio 24 d. ekspertizės aktas, todėl ieškovui priteistinas žalos atlyginimas turėtų būti nustatytas skaičiavimo būdu, vadovaujantis jo byloje pateikta UAB „Skena“ išvada, kurioje yra apskaičiuotos pastatui atkurti reikalingos sąnaudos.

Dėl ieškovo naujai teikiamo įrodymo (ne)priėmimo

23. Pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme. Dar pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 straipsnis). Savo ruožtu teismas, prieš priimdamas sprendimą dėl byloje pareikštų reikalavimų, turi išklausyti dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus ir CPK 176–220 straipsniuose nustatyta tvarka ištirti visus kitus byloje esančius įrodymus (CPK 250 straipsnis). CPK yra nustatytas ribotos apeliacijos modelis, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tikrinamas pagal byloje jau esančius, pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus faktinius duomenis ir įrodymus. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą, turi įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo aplinkybes, ar jis turėjo pakankamai įrodymų savo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar teismas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir pan. Toks įstatymo leidėjo pasirinktas apeliacijos modelis nulemia ir ribojimus teikti apeliaciniame procese naujus įrodymus.

24. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016). Taigi, siekdami realizuoti savo procesinę teisę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, asmenys turi paisyti papildomų įstatyme nustatytų reikalavimų, užtikrinančių, kad jų veiksmai atitiktų apeliacinio proceso esmę – jie turi ne tik nurodyti naujai teikiamų įrodymų ryšį su nagrinėjama byla, tačiau taip pat pagrįsti, kodėl šie įrodymai yra teikiami tik šioje proceso stadijoje.

25. Nagrinėjamu atveju ieškovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė teismui naują įrodymą – MB „Ekspertų biuras“ parengtą 2020 m. lapkričio 24 d. statinio dalinės (konstrukcijų) ekspertizės aktą, kuris, ieškovo teigimu, patvirtina, kad po gaisro jo įrengta pastato stogo konstrukcija yra laikina ir jos techninės charakteristikos neatitinka teisės aktuose išdėstytų reikalavimų, todėl ateityje ji turės būti pakeista. Ieškovas nurodė, kad būtinybė pateikti šį įrodymą, patvirtinantį pastato stogo laikinumą, atsirado tik jam susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes tik jame teismas pripažino kaip itin reikšmingą aplinkybę, jog ieškovo laikinai statoma stogo konstrukcija yra tariamai ne laikina ir pastatas jau yra faktiškai atstatytas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškovas prašo apeliacinės instancijos teismo priimti jo naujai teikiamą įrodymą, kuriuo ieškovas grindžia apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tenkinti tokį ieškovo prašymą nėra pagrindo.

26. Visų pirma, šiuo atveju yra reikšminga tai, kad ieškovo naujai teikiamas įrodymas neturi esminės reikšmės sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamus klausimus. Kaip matyti iš ieškovo naujai teikiamo rašytinio įrodymo turinio, statinio dalinę ekspertizę atlikusiems asmenims buvo suformuluota užduotis įvertinti pastato stogo konstrukciją, patikrinant, ar statinio techninė būklė atitinka nacionaliniuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytus reikalavimus, taip pat projektinę (buvusią iki gaisro) stogo konstrukciją. Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra keliamas ginčas dėl to, ar ieškovui priklausantis pastatas ir jo atlikti šio pastato atstatymo darbai atitinka statybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytus normatyvinius reikalavimus. Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar teismas teisingai nustatė ieškovui priteistiną kompensaciją už gaisro metu sugadintą jam priklausantį pastatą ir būtent šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai turi būti įvertinti nagrinėjant šią bylą teisme. Ieškovo naujai teikiamas įrodymas tokių aplinkybių neatspindi.

27. Pažymėtina ir tai, kad ieškovo naujai teikiamas įrodymas galėjo būti pateiktas dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad poreikis pateikti naują įrodymą atsirado tik išnagrinėjus bylą, kadangi tik priimdamas sprendimą teismas nurodė, jog ieškovas jau pašalino gaisro pastatui sukeltą žalą, iš byloje esančių duomenų matyti, kad klausimas dėl to, ar ieškovas jau yra atlikęs pastato remontą, buvo keliamas ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tokias aplinkybes, pavyzdžiui, patvirtina atsakovės O. B. pateiktas 2020 m. spalio 14 d. prašymas priimti papildomus įrodymus – pastato nuotraukas, kurios, atsakovės teigimu, atspindi aplinkybes, kad pastato stogas yra atstatytas, ar paties ieškovo (jo atstovo) teismo posėdyje pateikti paaiškinimai, kad stogas yra atstatytas laikinai, siekiant apsaugoti pastatą nuo vandens (pvz., 2020 m. spalio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 05 sek.–27 min. 30 sek.). Todėl tuo atveju, jeigu ieškovas manė, kad jo naujai teikiamas rašytinis įrodymas yra aktualus siekiant įrodyti pirmiau minėtas aplinkybes ir turi reikšmės šios bylos baigčiai, jis neabejotinai galėjo jį pateikti dar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau tokios savo teisės nerealizavo. Ieškovas pavėlavo pateikti teismui MB „Ekspertų biuras“ parengtą ekspertizės aktą.

Dėl ieškovui atlygintinos turtinės žalos dydžio

28. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatyme ar sutartyje yra nustatyta ribota atsakomybė. Tai reiškia, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012). Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė atlieka ne baudinę, bet kompensacinę funkciją žalą patyrusiam asmeniui, todėl nustatant žalos dydį yra siekiama kompensuoti tik tiek, kiek būtina, kad nukentėjęs asmuo būtų grąžintas į tą padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jei jam nebūtų padaryta žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-283-313/2019). Todėl sprendžiant klausimą dėl kito asmens veiksmais sukeltos žalos atlyginimo yra reikšminga nustatyti tikruosius žalą patyrusio asmens turtinius praradimus ir adekvačiai įvertinti juos pinigais. Iš žalą padariusio asmens negali būti reikalaujama atlyginti neprotingus, nustatytų turtinių praradimų pobūdžio neatitinkančius nuostolius.

29. CPK yra reglamentuota, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Tai reiškia, kad pagal bendrą civiliniame procese taikomą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiga pagrįsti nuostolių dydį tenka žalos atlyginimo prašančiam asmeniui, t. y. ieškovui. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad žalos dydis gali būti įrodinėjamas visomis CPK leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3240-1075/2019). Todėl, siekdamas pagrįsti žalą, atsiradusią sunaikinus ar sugadinus jo turtą, ieškovas gali remtis visais jam prieinamais tokias aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais, be kita ko, jis gali pateikti duomenis apie išlaidas, kurias jis patyrė atkurdamas, remontuodamas šį turtą (sąskaitas, sąmatas ir pan.). Savo ruožtu atsakovas turi nurodyti ir pagrįsti įrodymais aplinkybes, jo vertinimu, paneigiančias ieškovo nurodytų išlaidų realumą ir pagrįstumą.

30. Pažymėtina, kad asmuo, patyręs žalą kitam asmeniui sugadinus ar sunaikinus jo turtą, ne visada yra suinteresuotas atkurti šį turtą į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose taip pat gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Šio metodo esmė – nustatyti, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo (sugadinimo) metu) fizinės būklės, eksploatacinių ir naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).

31. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Ši nuostata kasacinio teismo praktikoje yra aiškinama nurodant, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik dėl to, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis yra nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme nustatytas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-915/2018). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti, nes teismas turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Pagal kasacinio teismo praktiką, aptariamos nuostatos turinys suponuoja tai, kad tuo atveju, kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-227-916/2018).

32. Nagrinėjamu atveju ieškovas, siekdamas pagrįsti gaisro metu jo valdomam pastatui sukeltos žalos dydį, pateikė byloje UAB „Skena“ eksperto A. Z. 2019 m. sausio 10 d. parengtą išvadą, kurioje nurodyta, kad gaisro metu buvo sunaikinta pagrindinio pastato korpuso stogo danga, sudegė stogo medinės konstrukcijos, ugnis ir vanduo pažeidė 21 gelžbetoninę perdangos plokštę. Išvadoje taip pat nurodyta, kad, remiantis vizualinės apžiūros metu surinktais duomenimis, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla ir ieškovo pateikta informacija, sąnaudos (pagal 2018 m. spalio 1 d. kainas), reikalingos pastatui atstatyti darbus vykdant rangos būdu, sudaro 105 962,37 Eur, o atsižvelgiant į medžiagų nusidėvėjimą, kuris sudaro 65 proc., faktinės sąnaudos, reikalingos pastatui atstatyti, sudaro 70 732,81 Eur. Tokią sumą, teikdamas ieškinį šioje byloje, ieškovas nurodė kaip jo prašomą atlyginti žalą dėl pastato sugadinimo. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat įrodinėja, kad būtent pirmiau minėta pinigų suma atspindi sugadinto turto atkuriamąją vertę ir turėtų būti priteista jam iš už žalos atsiradimą atsakingų asmenų. Vis dėlto kiti byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą vertinti, kad toks ieškovo prašymas nėra pagrįstas.

33. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovui priklausančio pastato, kuriam atstatyti jis reikalauja priteisti 70 732,81 Eur sumą, būklė dar iki jame kilusio gaisro nebuvo itin gera. Šioje nutartyje jau minėta (žr. nutarties 18 punktą), kad ieškovui priklausantis ūkinis pastatas buvo pastatytas 1967 metais, o šio pastato nusidėvėjimas, pagal byloje pateiktą 2011 metų sausį parengtą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą ir jos pagrindu Nekilnojamojo turto registre užfiksuotus duomenis siekia net 55 proc. Iš nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje esančių pastato nuotraukų, taip pat kitų byloje pateiktų pastato nuotraukų, padarytų iki nepilnamečių L. B. ir D. M. sukelto gaisro, matyti, kad ieškovui priklausantis pastatas buvo nusidėvėjęs ir nebuvo suremontuotas, dalis pastato stogo dangos buvo nuimta. Aplinkybę, kad pastato būklė iki gaisro nebuvo labai gera, pastatas iš dalies buvo pažeistas, patvirtino ir byloje kaip liudytojas apklaustas R. G. (ieškovo tėvas), kuris, be kita ko, nurodė, kad pastatas yra senas ir šiek tiek nusidėvėjęs, todėl kiekvienais metais vis iškildavo poreikis jį paremontuoti, prie pastato buvo sumontuoti pastoliai, nes buvo ketinama pataisyti šiferį antrame aukšte (2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 18 min. 00 sek.–1 val. 19 min. 00 sek.). Tokias aplinkybes pripažino ir pats ieškovas, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad kai kurios pastato vietos buvo pažeistos, tačiau jis buvo tinkamas naudoti (žr. apeliacinio skundo 26 punktą).

34. Be pirmiau aptartų aplinkybių, byloje taip pat yra duomenų, kad ieškovui priklausančio pastato vertė net iki gaisro buvo daug mažesnė už ieškovo nurodytas sąnaudas, reikalingas jam atkurti, o ieškovo nurodytos investicijos sukurtų tik sąlyginai labai nedidelį pastato vertės padidėjimą. Tokie duomenys atsispindi pastato rinkos vertės ekspertizės akte, kurį parengė teismo ekspertas M. K. atlikęs šioje byloje teismo paskirtą ekspertizę. Ekspertas nustatė, kad pastato rinkos vertė, nustatyta išlaidų (kaštų) metodu, 2018 m. liepos 19 d. (gaisro dieną) sudarė tik 4 800 Eur. Taigi, pastato vertė net prieš jame kylant gaisrui buvo beveik 15 kartų mažesnė už ieškovo prašomą priteisti šio pastato atstatymui reikalingą sumą. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad šio pastato vertė 2020 m. vasario 12 d., jeigu jis būtų suremontuotas rangos būdu ir į pastatą būtų investuotos lėšos, nurodytos A. Z. pateiktoje eksperto išvadoje ir kartu su ja pateiktose lokalinėse sąmatose (t. y. ieškovo šioje byloje prašoma priteisti pinigų suma, reikalinga pastatui atkurti), sudarytų 6 500 Eur. Vadinasi, net ir investavus į pastatą ieškovo prašomą 70 732,81 Eur sumą, jo vertė padidėtų vos 1 500 Eur. Tokios aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti piniginė kompensacija pastatui atkurti į iki pažeidimo buvusią padėtį yra akivaizdžiai neprotinga ir ekonomiškai nepagrįsta.

35. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti labiau tikėtiną išvadą, jog ir pats ieškovas tokias investicijas į ginčo pastatą laikė nepagrįstomis ir neprotingomis, todėl siekė suremontuoti pastatą patirdamas mažesnes sąnaudas. Tokią išvadą, pavyzdžiui, patvirtina teismo eksperto M. K. ekspertizės akte esančios nuotraukos ir atsakovės O. B. byloje pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad ieškovas jau yra įrengęs naują pastato stogą, kurį montuodamas pakeitė anksčiau buvusią stogo konstrukciją (vietoje dvišlaičio mansardinio stogo buvo įrengtas paprastas dvišlaitis stogas), uždengė jį skarda ir šalia jo įrengė pastogę. Byloje pateikti liudytojo R. G. paaiškinimai patvirtina, kad šalia ginčo pastato yra ir kitas ieškovo naudojamas pastatas, kurio stogas, nors ir nebuvo sunaikintas ar sužalotas gaisro metu, buvo pertvarkytas analogišku būdu kaip ir ginčo pastato stogas, tokiu pačiu būdu pakeičiant ir jo konstrukciją (2019 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 27 min. 10 sek.–1 val. 28 min. 10 sek.). Nors ieškovas įrodinėja, kad naujas pastato stogas yra įrengtas laikinai, siekiant apsaugoti pastatą nuo oro sąlygų poveikio ir sudaryti galimybę tol, kol bus išspręsta ši byla, naudoti pastatą pagal paskirtį, pirmiau nurodytos aplinkybės, kad tokiu pačiu būdu yra pertvarkytas ir kitas šalia esantis ieškovo naudojamas pastatas, leidžia tokius jo argumentus vertinti tik kaip byloje išdėstytą poziciją.

36. Įvertinusi aptartas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo, nustatant ieškovui priteistinos piniginės kompensacijos dydį, remtis jo pateikta UAB „Skena“ eksperto A. Z. parengta išvada ir joje nurodytomis pastatui atkurti reikalingomis sąnaudomis, nes jos šiuo atveju yra akivaizdžiai neprotingos atsižvelgiant į ginčo pastato būklę ir jo vertę tiek iki pastate sukelto gaisro, tiek ir atkūrus pastatą investuojant į jį ieškovo nurodytas sąnaudas. Ieškovas apeliaciniame skunde nepaneigė šių aplinkybių ir, ginčydamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, suabsoliutino vien tik faktą, kad jis nuostolius apskaičiavo pagal prarasto turto atkuriamąją vertę, t. y. taikydamas kasacinio teismo praktikoje pripažintą metodą. Vis dėlto, kaip matyti iš šios nutarties 28–31 punktuose pateiktų išaiškinimų, konkrečiu atveju priteistina nuostolių suma negali būti nustatoma mechaniškai, neatsižvelgiant į visas ginčui aktualias aplinkybes. Nustatant priteistiną žalos dydį yra aktualu įvertinti visus byloje pateiktus įrodymus, kurie galėtų pagrįsti dėl neteisėtų veiksmų sukeltos žalos piniginę vertę, kartu atsižvelgiant į tai, kad pareiga įrodyti žalos dydį yra nustatyta ieškovui ir kad sprendžiant šį klausimą turi būti užtikrinta abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyra, užkertant kelią ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Todėl pirmosios instancijos teismas, pasiūlęs ieškovui pateikti įrodymus, patvirtinančius jo realiai patirtas išlaidas turtui atkurti (pvz., 2019 m. spalio 30 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 44 min. 20 sek.–1 val. 44 min. 56 sek.) ir ieškovui tokių duomenų nepateikus, pagrįstai įvertino visumą kitų byloje pateiktų įrodymų ir jų pagrindu nustatė priteistiną kompensaciją už sugadintą turtą.

37. Pirmiau nurodytos išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia ir ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie teismo eksperto M. K. ekspertizės akte, kuriuo, nustatydamas ieškovui priteistiną piniginės kompensacijos dydį, rėmėsi teismas, esančius trūkumus ir neatitikimus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas, susipažinęs su teismo eksperto byloje pateiktu ekspertizės aktu, neteikė jokių įrodymų siekdamas nuginčyti jame nustatytas aplinkybes, neprašė skirti kitą ekspertizę ir pan. Ieškovas ir apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą suabejoti eksperto išvados patikimumu, jo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais, ieškovas iš esmės nepagrindė, kaip kitaip, jo vertinimu, turėtų būti sprendžiami jo kvestionuojami ekspertizės akte išspręsti klausimai.

38. Pavyzdžiui, ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismo ekspertas netinkamai nustatė kokia būtų pastato vertė tuo atveju, jeigu jis būtų suremontuotas investuojant į jį ieškovo prašomas priteisti pinigų sumas, nes jis neatsižvelgė į UAB „Skena“ eksperto A. Z. išvadoje nurodytas pastatui suremontuoti reikalingas pinigų sumas ir turto vertės pokytį nustatė vadovaudamasis vidutinėmis, ekonomiškai pagrįstomis nekilnojamojo turto objekto sukūrimo sąnaudomis. Tačiau teismo ekspertas, ekspertizės akte nurodęs, kad nesivadovaus UAB „Skena“ eksperto A. Z. pateiktais skaičiavimais, tokį savo sprendimą pagrindė. Teismo ekspertas paaiškino, kad, remiantis Metodika ir Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, nekilnojamojo turto objekto patobulinimui panaudoti kaštai neturi tiesioginės įtakos to objekto rinkos vertei. Ekspertas nurodė, kad statytojas renkasi medžiagas, technologijas ir statybos būdus savo nuožiūra, atsižvelgdamas į tai, kas jam atrodo geriausia ir ekonomiškiausia, tačiau kitas hipotetinis nekilnojamojo turto rinkos dalyvis – potencialus pirkėjas, kuriam yra aktuali įgyjamo pastato būklė ir jo panaudojimo galimybė, o statytojo patirtos išlaidos nėra labai reikšmingos, nebūtinai taip pat vertina šiuos veiksnius. Dėl šios priežasties ekspertas nurodė neatsižvelgsiantis į ieškovo pateiktoje UAB „Skena“ eksperto A. Z. išvadoje nurodytas išlaidų sumas ir nekilnojamojo turto objekto vertės pokytį nustatys remdamasis vidutinėmis, ekonomiškai pagrįstomis nekilnojamojo turto objekto sukūrimo sąnaudomis. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovas nenurodė jokių argumentų, pagrindžiančių, kad tokie teismo eksperto paaiškinimai yra klaidingi ir kad, ekspertui atsižvelgus į UAB „Skena“ eksperto A. Z. išvadoje nurodytas sąnaudas, ekspertizės akte nustatyta turto vertė pakistų.

39. Ieškovo argumentas, kad teismo ekspertas nepagrįstai ekspertizės akte kaip ekonominio nuvertėjimo kriterijų taikė Apraše nustatytą vietovės pataisos koeficientą taip pat nėra įrodytas. Kaip matyti iš ekspertizės akto turinio, ekspertas, pasirinkdamas taikyti šį pataisos koeficientą kaip ekonominio nuvertėjimo kriterijų, nurodė, kad šiuo metu praktiškai nėra jokio mokslinio pagrindimo, kaip turėtų būti skaičiuojamas ekonominis nuvertėjimas. Todėl, nesant patikimesnių duomenų, ekspertas ekonominiam nuvertėjimui įvertinti taikė VĮ Registrų centro masiniame vertinime fermų paskirties pastatams nustatytą vietovės pataisos koeficientą atitinkamai verčių zonai. Ieškovas, nors nesutinka su tokiu eksperto pasirinktu ekonominio nuvertėjimo koeficientu, nepateikė jokių patikimų įrodymų (kito kompetentingo asmens (eksperto) pozicijos ar išvados ir pan.), pagrindžiančių, kaip turėtų būti nustatomas ekonominio nuvertėjimo kriterijus, o jo apeliaciniame skunde šiuo aspektu išdėstyti teiginiai yra prieštaringi. Viena vertus, ieškovas nurodo, kad kaip pataisos koeficientas galėtų būti taikomi tik Lietuvos statistikos departamento viešai skelbiami kainų indeksai. Tačiau kita vertus, jis nurodo, kad šiuo atveju ekspertas turėjo vadovautis Nekilnojamojo turto registre nurodytu pastato nusidėvėjimu, kuris sudaro 55 proc., kartu pažymėdamas, kad jo pateiktoje UAB „Skena“ išvadoje buvo nustatytas kitoks, 65 proc. pastato nusidėvėjimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismo ekspertui buvo suformuluoti klausimai nustatyti pastato vertę konkrečiu momentu (gaisro dieną ir iš karto po jo, taip pat ekspertizės atlikimo dieną), o iš byloje pateiktų duomenų iš Nekilnojamojo turto registre matyti, kad pastato kadastro duomenys buvo nustatyti dar 2011 m. sausio 14 d., todėl tokie duomenys apie pastato nusidėvėjimą negalėjo būti vertinami kaip aktualūs sprendžiant ekspertui suformuluotus klausimus.

40. Ieškovo argumentas, kad teismo ekspertas, atsakydamas į pirmąjį ir trečiąjį klausimus dėl pastato vertės iki gaisro ir iš karto po jo, visiškai neatsižvelgė į tai, kad gaisro metu buvo sunaikintas ne tik pastato stogas, bet ir dalis jo perdangos plokščių, taip pat nėra pagrįstas. Visų pirma, ieškovas, nesutikdamas su teismo eksperto atliktu skaičiavimu, nepateikė jokių patikimų įrodymų, pagrindžiančių, kaip, jo vertinimu, turėtų būti skaičiuojami konkretūs dydžiai. Antra, priešingai nei nurodo ieškovas, iš ekspertizės akto turinio matyti, kad skaičiuodamas pastato vertę po jame kilusio gaisro (3 klausimas) ekspertas atsižvelgė ne tik į pastato stogo konstrukcijų ir dangos sunaikinimą, tačiau vertino ir dalies perdangų sunaikinimo įtaką pastato vertei. Taigi, ir šis ieškovo argumentas nepatvirtina, kad teismas nepagrįstai vadovavosi teismo eksperto padarytomis išvadomis.

Dėl procesinės bylos baigties ir šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

41. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs iš dalies ieškovo reikalavimus priteisti jam piniginę kompensaciją už gaisro metu sugadintą pastatą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl jo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

42. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovo pateikto apeliacinio skundo, atsakovai įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė J. B. prašo priteisti jai 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias ji grindžia 2021 m. sausio 4 d. sąskaita ir mokėjimo nurodymu. Atsakovė O. B. prašo priteisti jai iš ieškovo 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias atsakovė grindžia byloje pateikta 2021 m. sausio 5 d. sąskaita ir 2021 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymu. Atsakovas R. B. prašo priteisti jam iš ieškovo 700 Eur bylinėjimosi išlaidų; šias išlaidas atsakovas grindžia 2021 m. sausio 4 d. sąskaita ir mokėjimo nurodymu. Atsakovų prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą priteistinų išlaidų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteistinos iš ieškovo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei J. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei O. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui R. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo M. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Marius BajorasRasa GudžiūnienėAntanas Rudzinskas