Tauragės apylinkės teismo nutartis

2021-12-28 · Civilinė byla Nr. e2YT-3912-607/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-28
Bylos Nr.
e2YT-3912-607/2021
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-01381-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Daiva Žebelienė
Pareiškėjas
O. V.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Advokatai
Milda Laurinavičė
Kategorijos
  • 2.5.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-3912-607/2021Teisminio proceso Nr. 2-46-3-01381-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.; 3.2.6.1.; 3.4.5.; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 28 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Daiva Žebelienė,sekretoriaujant Militai Balandienei, Neringai Navickienei,dalyvaujant pareiškėjui O. V., jo atstovei advokato padėjėjai Mildai Laurinavičei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo O. V. (toliau – pareiškėjas) pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti pareiškėjui terminą J. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini) palikimui pagal apyrašą, priimti.

Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad 2018-01-31 J. T. testamentu, kuris buvo patvirtintas Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. B. (notarinio registro Nr. 506), savo turimą turtą paliko pareiškėjui O. V.. (duomenys neskelbtini) mirė J. T.. Po J. T. mirties Tauragės AVPK buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00061-21 dėl galimo sukčiavimo J. T. atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu O. V. kelis kartus buvo apklausiamas Tauragės AVPK tyrėjo dėl aplinkybių, susijusių su J. T. apsisprendimu testamentu visą savo turtą palikti O. V.. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, Tauragės AVPK tyrėjai rekomendavo O. V. susilaikyti nuo palikimo priėmimo. 2021-09-16 priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, pareiškėjui buvo grąžinti dokumentai, rasti testatoriaus J. T. namuose. 2021-09-26 Tauragės rajono 2-asis notarų biuras išdavė liudijimą, kad po J. T. mirties, paveldėjimo byla taip ir nebuvo užvesta. Taigi, pareiškėjas dėl pradėto ikiteisminio tyrimo, kuris buvo nutrauktas 2021-09-16, praleido įstatyme įtvirtintą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Dėl šių priežasčių, teikiamas prašymas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovė advokato padėjėja Milda Laurinavičė palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. pabaigoje prieš J. T. sodybą buvo pardavinėjama kita sodyba. J. T. tuo metu gyveno vienas Sakalinės kaime, Tauragės r. Nuvykęs buvo apžiūrėti J. T. kaimynų parduodamą sodybą. Jam apžiūrint tą sodybą priėjo senyvo amžiaus žmogus, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo J. T.. Jis pareiškėjo užklausė ar jis važiuos į miestą. Pasakė, kad važiuos. Jis paprašė jo, kad pavežtų, nes yra senyvo amžiaus, sakė, kad sunkiai vaikšto. Pavežė iki artimiausios parduotuvės esančios Baltrušaičiuose. Važiuojant iki parduotuvės jis pasakojo, kad yra vienišas, niekas nepadeda, turi sveikatos problemų. Po savaitės važiuojant į Jurbarką pareiškėjui kilo noras aplankyti jį. Jam rūpėjo kaip J. T. parėjo iš parduotuvės. Jis apsidžiaugė, kad pareiškėjas pas jį atvyko. Taip užsimezgė jų bendravimas. J. T. prašė nupirkti pašarų vištoms, šunims. Jis nupirkdavo pašarų J. T. gyvūnams iš savo lėšų, atveždavo į J. T. namus. Pradėjo bendrauti su J. T.. Ką reikėdavo, tą jam padėdavo. Metus laiko bendravo su J. T.. Padėdavo J. T. apsipirkti, malkas pjovė, padėdavo malkas suvežti į kiemą, pjovė žolę, namo sienas sutvirtino, vištoms aptvarą tvėrė. Rūbus, patalynę atvežė, smulkius buities įrenginius. Buvo nupirkęs elektrinę plytelę maistui išsivirti; elektrinį šildytuvą žiemą pasišildyti. J. T. iš pareiškėjo nieko nereikalaudavo, nebuvo reiklus. Jam žinoma, kad sudegė J. T. ūkinis pastatas, jie jau su juo buvo pažįstami. Laikraštyje rašė apie tą gaisrą. Toje patalpoje kur sudegė, J. T. laikė vežimą, plūgus, konteinerius. Sudegė šiukšlių konteineris, todėl kad J. T. nereikėtų mokėti už naujai išduotą šiukšlių konteinerį, važiavo į instituciją ir išreikalavo pažymą, kad J. T. pastate vyko gaisras. 2018-01-31 J. T. testamentu nutarė savo turimą turtą užrašyti jam, nes jis vienintelis pas J. T. atvažiuodavo, jam padėdavo. Jis teigė, kad neturi kam palikti turto. J. T. sakė, kad to turto tiek teturi, bet jį nori užrašyti pareiškėjui. J. T. nepasakojo, kad turi giminių. Jis sakė, kad yra vienišas, neturi sutuoktinės, neturi vaikų, neturi brolių, seserų. Jis sunkiai kojomis vaikščiojo. Nuo metų iki dviejų metų laiko bendravo su J. T., kol J. T. nutarė jam užrašyti savo turtą. Apie jo giminaitės I. A. pavardę sužinojo tik dabar, niekada nebuvo kalbama apie jokią giminaitę. Jie abu pasirūpino dėl testamento surašymo. Nuvyko pas notarę, susitarė kada atvyks patvirtinimui. Laisva valia, be grasinimo J. T. parašė testamentą, prievartos nebuvo. Jis pareiškėjui buvo kaip senelis. Paskutiniu laikotarpiu, gal nepilnus metus J. T. neturėjo telefono. Pareiškėjas nuvažiuodavo į jo namus, jo namuose nerasdavo. Taip buvo apie 2020 m. Jie mažiausia porą kartų susitikdavo per mėnesį. Paskutiniu metu, jų santykiai buvo atitolę, nes J. T. nerasdavo namuose. Būdavo, kad pas buvusią sugyventinę nuvažiuodavo. Keletą kartų nerado jo, po to skambino iš policijos, kad kažkas kreipėsi į policiją, nes dingo J. T.. Pareiškėjas nurodė pareigūnams, kur gali jis būti. Tai buvo prieš šventes 2020 m., prieš Kalėdas nuo lapkričio iki gruodžio mėn. Vėliau iš policijos pranešė, kad J. T. gyvena pas draugus Jurbarke, kad nori ten žiemoti, kad ten juo rūpinasi. Po kiek tai laiko paskambino iš policijos ir pranešė, kad J. T. mirė Jurbarko m. Testamentą pareiškėjas laikė savo namuose. J. T. prašė saugoti testamentą. Pareiškėjas nuvažiavo į policiją su testamentu į Jurbarko policiją, kur jį apklausinėjo. Painformavo, kad kreiptųsi į notarą. Reikėjo išsiaiškinti ar surašytas testamentas yra paskutinis. Jis pasiskambino į notarės S. B. biurą, jam buvo paskirtas laikas atvykti į 2-ąjį notaro biurą 2021-03-09 tvarkytis dokumentus dėl J. T. palikimo. Prieš nuvykstant pas notarę jis ne kartą buvo apklausiamos policijos pareigūnų, jam sakė kad reikia išsiaiškinti dėl testamento teisėtumo, dėl mirties priežasties, dėl miško išpjovimo. Policijos pareigūnas, apklausęs jį, notarė, iš žmogiškosios pusės patarė susilaikyti nuo palikimo priėmimo. Jis laiku kreipėsi į notarų biurą dėl J. T. palikimo, tik susilaikė nuo palikimo priėmimo, kol vyksta ikiteisminis tyrimas.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškėjo pareiškimą nurodė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsniu, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tokie veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai įstatyme nėra apibrėžti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių svarbių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Iš pareiškėjo paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas su J. T. susipažino 2016 m. pabaigoje atsitiktinai. Pareiškėjas su J. T. nesusiję giminystės ryšiais. Pareiškėjas gyveno vienas kaime, todėl pareiškėjas lankydavo J. T., padėdavo J. T. buityje: nuveždavo į miestą, padėdavo apsipirkti, atveždavo pašarų gyvūnams, pjovė malkas, jas padėdavo suvežti į kiemą, pjovė žolę, namo sienas sutvirtino, vištoms aptvarą aptvėrė ir kt.

2018 m. sausio 31 d. J. T. testamentu, kuris buvo patvirtintas Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. B. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), savo turimą turtą paliko pareiškėjui.

2021 m. vasario 13 d. J. T. mirė. Po J. T. mirties Tauragės AVPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00061-21 dėl galimo sukčiavimo J. T. atžvilgiu. Ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas kaip liudytojas kelis kartus buvo apklausiamas Tauragės AVPK dėl aplinkybių, susijusių su J. T. apsisprendimu testamentu visą savo turtą palikti jam, pareiškėjui O. V.. 2021-09-16 priimtas nutarimas ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, pareiškėjui buvo grąžinti dokumentai, rasti testatoriaus J. T. namuose.

2021 m. spalio 20 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro nutarimu minėtas ikiteisminis tyrimas atnaujintas, tačiau kaip matyti iš nutarimo turinio ikiteisminis tyrimas atnaujintas ne dėl testamento sudarymo aplinkybių.

2021 m. rugsėjo 26 d. Tauragės rajono 2-asis notarų biuras išdavė liudijimą, kad po J. T. mirties, paveldėjimo byla nebuvo užvesta.

Pareiškėjas nurodo, kad po J. T. mirties kreipėsi į notarą nepraleidęs įstatymo nustatyto termino, tačiau esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui dėl galimo sukčiavimo bei paklausius pareigūnų bei notarės rekomendacijų, pareiškėjas susilaikė nuo palikimo priėmimo procedūros. Kol buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti.

Byloje taip pat nėra duomenų, kad 2018 m. sausio 31 d. J. T. testamentas patvirtintas Tauragės rajono 1-ojo notaro biuro notarės A. B. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo palikėjas visą savo turtą paliko pareiškėjui, būtų buvęs nuginčytas.

Nurodytos aplinkybės ir byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad dėl mirusiojo J. T. palikimo priėmimo per įstatymu nustatytą terminą nebuvo kreiptasi dėl svarbių, objektyvių ir nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių. Prasidėjus ikiteisminiame tyrimui dėl galimo sukčiavimo J. T. atžvilgiu pareiškėjas pagrįstai suabejojo priimti po palikėjo mirties atsiradusį palikimą, juolab, kaip nurodo pareiškėjas, jam tai rekomendavo ir notarė, ir policijos tyrėjas. Todėl laikytina, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjo pareiškimą patenkinus, terminas palikimui priimti pratęstinas trims mėnesiams.

Pareiškėjas taip pat prašo leisti palikimą priimti pagal apyrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal CK 5.53 straipsnio 2 dalį dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis pareiškimu kreipiasi į palikimo atsiradimo vietos notarą. Gavęs šį pareiškimą, notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Šis pavedimas vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites pateikia bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Per dvi savaites nuo išdavimo antstoliui nepateiktas vykdomasis pavedimas dėl turto apyrašo sudarymo negalioja ir bet kuris įpėdinis turi teisę kreiptis į notarą dėl naujo vykdomojo pavedimo išdavimo. CK 5.53 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad turto apyrašą antstolis sudaro ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo. Tais atvejais, kai paveldimas turtas yra keliose vietose arba yra daug palikėjo kreditorių, turto apyrašą antstolis privalo sudaryti ne vėliau kaip per tris mėnesius.

Kaip matyti, dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą pareiškimą notarui turi pateikti pats pareiškėjas ir šiuo atveju teismo leidimas šiam procesiniam veiksmui nereikalingas, atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas šioje dalyje atmestinas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, nes jų dydis yra mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 264, 265, 269, 270, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Ataujinti O. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą J. T., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Išaiškinti, kad pareiškėjas turi teisę per 3 (tris) mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo pagal paskutinę J. T. nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Daiva Žebelienė