- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-16
- Bylos Nr.
- e2S-1014-343/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05326-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kredito garantas, Sergel, Lietuvos draudimas, Didžasalio komunalinės paslaugos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys – antstolis R. B., antstolė A. A., antstolis V. K., uždaroji akcinė bendrovė „Didžiasalio komunalinės paslaugos“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, E. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, uždaroji akcinė bendrovė „Kredito garantas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas R. S. (toliau – pareiškėjas) patikslintame pareiškime teismo prašė: 1) iškelti pareiškėjui R. S. fizinio asmens bankroto bylą; 2) pareiškėjo bankroto administratoriumi paskirti V. T.; 3) patvirtinti 200 Eur sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti, nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą; 4) patvirtinti 300 Eur sumą kas mėnesį pareiškėjo būtinųjų poreikių tenkinimui.
2. Nurodė, kad įsiskolinimai susidarė nedarbo metu. Siekiant gauti kreditą ir pradėti savo verslą, buvo įkurta mažoji bendrija (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“. Nepasisekus verslui pradėjo didėti įsiskolinimai, pareiškėjas tapo nepajėgus grąžinti susidariusias skolas. Vykdant priverstinį išieškojimą iš varžytynių buvo parduotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas, siekdamas išsipirkti socialinį būstą ir atlikti einamąjį remontą, susimokėti už komunalinius aptarnavimus, pinigines lėšas skolinosi iš E. Z.. Nurodė, kad jo kreditoriniai įsiskolinimai iš viso sudaro 34 172,18 Eur ir yra gerokai didesni nei 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, jų neįmanoma padengti per protingą terminą. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka visas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) keliamas sąlygas ir reikalavimus, kad jam būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Pažymėjo, kad pareiškėjas per paskutiniųjų trijų metų laikotarpį nebuvo sudaręs jokių kreditorių teises pažeidžiančių sandorių ar kitokių veiksmų, kurie galėtų būti nesąžiningi. Pareiškėjas turi sąskaitą Luminor banke, šiuo metu dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, gaunamos pajamos sudaro 120 Eur per mėnesį. Santaupų grynaisiais pinigais neturi, turi butą, adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas turi nepilnametį sūnų, kuriam teikiamas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį. Pareiškėjo vertinimu, numatomos būtiniesiems poreikiams reikalingos lėšos sudaro 300 Eur per mėnesį. Bankroto administratoriumi prašo skirti V. T..
3. Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM), uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Kredito garantas“, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sergel”, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Didžiasalio komunalinės paslaugos” atsiliepimuose nurodė, kad dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui neprieštarauja, prašo šį klausimą spręsti teismo nuožiūra.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo E. Z. su pareiškėjo prašymu nesutiko. Nurodė, kad jis yra nesąžiningas. Pareiškėjas nuo 2016 m. iš jo ėmė skolintis įvairias pinigų sumas, nuo 2016 m. iki 2018 m. surašė devynis paprastus neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos įsipareigojo besąlygiškai sumokėti 25 968,25 Eur sumą, tačiau suinteresuotam asmeniui 2019 m. gegužės mėnesį paprašius grąžinti paskolintus pinigus, pareiškėjas nurodė to padaryti negalintis, kadangi tam neturi finansinių galimybių. Pareiškėjas ne tik nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad atsiskaitytų su turimais kreditoriais – ilgą laiką niekur nedirbo, bet ir nuo 2019 m. gruodžio 21 d. tapęs MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2020 m. sausio 23 d. jos vardu sudarė 15 000 Eur paskolos sutartį su UAB „Kredito garantas“, kur paskolos davėjo interesų užtikrinimui, be kita ko, buvo įkeistas bene vienintelis pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas – butas ir 6/100 dalys ūkinio pastato, esantys (duomenys neskelbtini). Suinteresuoto asmens tvirtinimu, minėtas kreditas mažosios bendrijos naudai nebuvo panaudotas, kadangi sekančią dieną po paskolos sutarties sudarymo, pareiškėjas minėtą sumą išsigrynino, tačiau jokiuose mažosios bendrijos dokumentuose šių piniginių lėšų panaudojimo neužfiksavo. Pareiškėjo nesąžiningumą įrodo ir ta aplinkybė, kad, pateikęs pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo, kartu su pareiškimu jis nepateikė visų nagrinėjamai bylai reikšmingų įrodymų. Pareiškėjas pateikė tik keletą „Luminor“ banke esančių išrašo puslapių, kuriuose buvo nurodyta selektyvi operacijų atlikimo data – nuo 2020 m. sausio 9 d. iki 2020 m. vasario 11 d., kas, atitinkamai, rodo, jog pareiškėjas galimai siekė suklaidinti teismą dėl savo esamos finansinės padėties nurodyto pareiškimo padavimo metu. Be to, iš į bylą pateikto MB „(duomenys neskelbtini)“ steigimo akto matyti, jog mažosios bendrijos steigėja ir vienintelė narė buvo G. S., o į bylą pateiktas 2019 m. gruodžio 10 d. Registrų centro išrašas patvirtina, kad vienintelis MB „(duomenys neskelbtini)“ narys pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo padavimo metu buvo pareiškėjas. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo pasiteiravus, kodėl į bylą nebuvo pateiktas notarinis nario teisių perleidimo sandoris, jis šių aplinkybių nurodyti negalėjo. Suinteresuoto asmens vertinimu, pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina ir nauja aplinkybė – jo įsidarbinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur gaus 120 Eur atlyginimą per mėnesį. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjas įsidarbino formaliai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 6 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjo patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
6. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjo įsiskolinimai iš viso sudaro 31 764,55 Eur (1 112,37 Eur skola VMI prie LR FM + 28 892,50 Eur skola E. Z. + 688,77 Eur skola UAB „Sergel“ + 170,02 Eur skola AB „Lietuvos draudimas“ + 900,89 Eur skola UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“).
7. Konstatavo, kad pareiškėjo 1 107 Eur skola VMI prie LR FM yra susidariusi iš jo mokėtinų baudų dėl padarytų administracinių nusižengimų (375 Eur pagal administracinį nusižengimą ROIK Nr. 22154335305, 312 Eur pagal administracinį nusižengimą ROIK Nr. 20114260555, 420 Eur pagal administracinį nusižengimą ROIK Nr. 20120587173), todėl šią sumą teismas atskaitė iš bendro pareiškėjo įsiskolinimų dydžio, nustatydamas, kad įsiskolinimų suma, kuri yra vertintina sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, iš viso sudaro 30 657,55 Eur bei viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį.
8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo turimus įsipareigojimus ir gaunamas pajamas, jo vardu turimą nekilnojamąjį bei kilnojamąjį turtą, darė išvadą, kad pareiškėjo turtinė padėtis leidžia jam per protingą terminą atsiskaityti su kreditoriais. Akcentavo, kad nors pareiškėjo pajamos dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2022 m. kovo 11 d. iki 2022 m. kovo 31 d. sudarė 159,04 Eur neatskaičius mokesčių, tačiau jis nuosavybės teise turi du nekilnojamojo turto objektus (butus, esančius (duomenys neskelbtini) (su priklausiniu), ir (duomenys neskelbtini)), taip pat transporto priemonę. Vertino, kad šis turimas turtas yra pakankamas, kad jį realizavus pareiškėjas būtų pajėgus atsiskaityti su kreditoriais. Nurodė, kad nors butas, esantis (duomenys neskelbtini) su priklausiniu – 6/100 dalimis pastato – ūkio pastatu, yra hipoteka įkeisti UAB „Kredito garantas“, tačiau byloje nėra duomenų, kad hipotekos kreditorius būtų nukreipęs į jį išieškojimą, be to, byloje pateiktais duomenimis nustatė, kad įsipareigojimai UAB „Kredito garantas“ pagal 2020 m. sausio 23 d. paskolos sutartį Nr. 29227, kuriems užtikrinti įkeistas minėtas butas ir jo priklausinys, yra vykdomi.
9. Sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta viena iš dviejų FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų – negalėjimas įvykdyti skolinių įsipareigojimų.
10. Nurodė, kad pareiškėjas, teikdamas teismui patikslintą pareiškimą, kaip savo nuosavybės teise turimą registruotiną turtą nurodė tik butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei pažymėjo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra parduotas iš varžytynių. Tokios pozicijos pareiškėjas laikėsi iki 2022 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio, kol buvo supažindintas su teismo iš valstybės įmonės Registrų centras išreikalautais įrodymais – Nekilnojamojo turto registro centro duomenų bazės išrašais, kuriuose nurodyta, kad minėtas butas nuosavybės teise vis dar priklauso pareiškėjui. Taip pat teismas, išreikalavęs duomenis iš Kelių transporto priemonių registro nustatė, kad pareiškėjas yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nors šios aplinkybės pats nenurodė, o ją pripažino tik 2022m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu, teismui supažindinus su išreikalautais duomenimis. Be to, 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas pats pripažino, jog apie vienerius metus turi atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, per šią sąskaitą yra vykdomi atitinkami mokėjimai, tačiau minėtų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų nei kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nei teismo posėdžiuose, vykusiuose iki 2022 m. balandžio 26 d., pareiškėjas nebuvo nurodęs.
11. Vertino, kad nors nurodyti pareiškėjo veiksmai (neveikimas) ir nėra prilygintini Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių sudarymui, tačiau jie savo esme rodo pareiškėjo siekį nuslėpti nuo teismo ir kitų kreditorių visą jo turimą turtą bei aktyvią banko sąskaitą, kas leido vertinti pareiškėją kaip nesąžiningą. Sprendė, kad pareiškėjas sąžiningumo kriterijaus neatitiko, jam fizinio asmens bankroto bylos nekėlė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
II.
12. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas atsisakė pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą, kadangi jis negali būti laikomas nemokiu FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, t. y. pareiškėjas turi du nekilnojamojo turto objektus – butus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei nėra nustatyta, jog negali atsiskaityti su kreditoriais. Apelianto teigimu, šis formalus turto išvardinimas neatskleidžia bylos esmės.
1.2. Teismo išvada, jog visi įsipareigojimai galimai galėtų būti įvykdyti pardavus nekilnojamąjį turtą, neatitinka tikrovės. Teigia, kad iš viso skolinių įsipareigojimų pareiškėjo atžvilgiu yra 34 172 Eur. Turtas, į kurį šiuo metu gali būti nukreiptas išieškojimas, esantis (duomenys neskelbtini), vertas apie 9 000 Eur (butai pardavime minėtoje gatvėje yra 7 000 Eur ir 12 000 Eur). Jei vertinti ir įkeisto buto (duomenys neskelbtini) (vertė apie 30 000 Eur) ir įsipareigojimo santykį, tai skoliniai įsipareigojimai didėja iki 48 172 Eur, o bendrai nekilnojamasis turtas vertas 37 000 Eur. Pažymi, kad skaičiuojant turto masę buvo vadovaujamasi vidutine rinkos verte, tačiau vykdant priverstinį skolos išieškojimą turtas būtų parduodamas už 80 proc. ar net 60 proc. nekilnojamojo turto vertės. Tai atitinkamai sudarytų 29 600 Eur ar net 22 200 Eur sumą. Taigi, priešingai nei nutartyje konstatavo teismas, pareiškėjas atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą nemokumo sąvoką.
1.3. Teismas pripažino, jog pareiškėjas nesąžiningas, kadangi nenurodė sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini). Apelianto teigimu, teismas turėjo vertinti ne patį formalų faktą, jog patikslintame prašyme nebuvo nurodyta Lietuvos Respublikoje neapskaitoma sąskaita, o piniginių lėšų joje judėjimą, t. y. piniginių lėšų gavimą bei išlaidas, ir ar tai sudaro esminę aplinkybę sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Taip pat teismas kaip nesąžiningumą patvirtinantį faktą, nurodė, jog pareiškime nebuvo nurodytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Tvirtina, kad jo turimais duomenimis minėtas turtas buvo parduodamas iš varžytynių, tačiau jos neįvyko. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad iš antstolio apie neįvykusias varžytines jokių duomenų nebuvo gauta, pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad jo žinios apie buto pardavimą yra tikros ir pareiškime klaidingai nurodė, kad butas parduotas iš varžytynių. Aplinkybė, jog butas nebuvo parduotas iš varžytynių paaiškėjo teismo posėdžio metu papildomai pasidomėjus pas priverstinį išieškojimą vykdantį antstolį.
1.4. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė kaip konkrečiai galėtų atrodyti pareiškėjo skolų dengimas, ar pareiškėjo turimas turtas šiai dienai iš tikrųjų galėtų būti parduotas už tokią vertę, ar turtą apskritai pavyktų parduoti, ar jį pardavus už mažesnę kainą jis išgalėtų dengti likusius įsiskolinimus. Vien tai, kad šiai dienai pareiškėjo turto vertė yra tokia, kokios net neįvardina teismas pagal turimus duomenis, visiškai nereiškia, kad turtas būtent ir bus parduotas už tokią kainą. Pažymi, jog skundžiamoje nutartyje yra konstatuota, kad pareiškėjas yra nemokus. Šiuo metu jo būklė yra tokia, kad jis turi didelių skolų, kurių padengti neturi galimybių, todėl nėra pagrįsta pareiškėjo atžvilgiu atsisakyti iškelti jam bankroto bylą vadovaujantis preliminariais turto vertės skaičiavimais ir neaiškiomis turto pardavimo prognozėmis.
1.5. Teismo padaryta išvada, jog pareiškėjo finansinė padėtis neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, padaryta nevisapusiškai ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, tik formaliai išnagrinėjus klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, neįvertinus pasekmių, kurios atsiras pareiškėjui atsisakius iškelti bankroto bylą bei galimybių ją iškėlus. Atkreipia dėmesį, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nurodyti pagrindai, kuriais vadovaujantis teismas galėtų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą šiuo atveju neegzistuoja. Apelianto finansiniai įsipareigojimai yra didesni nei turimas turtas, o gaunamos pajamos yra per mažos. Neiškėlus fizinio asmens bankroto bylos, apeliantas neturėtų galimybės tinkamai užtikrinti proporcingo gaunamų lėšų visiems savo kreditoriams paskirstymo.
Atsiliepimas
13. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo E. Z. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Suinteresuoto asmens teigimu, vertindamas pareiškėjo galėjimą įvykdyti savo turimus skolinius įsipareigojimus, teismas vadovavosi oficialiais iš nekilnojamojo turto registro gautais duomenimis, o aplinkybė, kad pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė skelbimus apie panašaus nekilnojamojo turto kainas iš internetinio portalo Aruodas.lt, niekaip nepagrindžia aplinkybės, kad teismas visiškai nevertino pareiškėjo gebėjimo atsiskaityti su kreditoriais fakto.
2.2. Visiškai pagrįsta laikytina teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nustatyti vienos iš dviejų FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų, t. y. negalėjimo įvykdyti skolinių įsipareigojimų.
2.3. Neapgrįstais pripažintini atskirojo skundo teiginiai, kad teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė kaip konkrečiai galėtų atrodyti pareiškėjo skolų dengimas, ar pareiškėjo turimas turtas šiai dienai iš tikrųjų galėtų būti parduotas už tokią vertę, ar turtą apskritai pavyktų parduoti ir pan., kadangi tai yra spekuliatyvaus pobūdžio aplinkybės, dėl kurių bylą nagrinėjantis teismas net neprivalo pasisakyti.
2.4. Pagrindinis argumentas netenkinti pareiškėjo prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, buvo pareiškėjo nesąžiningi veiksmai (neveikimas), todėl nepagrįstais pripažintini atskirojo skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju neegzistavo FBAĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinti pagrindai, kuriais vadovaujantis teismas galėtų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
2.5. Nepagrįstais pripažintini atskirojo skundo argumentai, kad pareiškėjas, negavęs jokių duomenų apie neįvykusias nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes, buvo įsitikinęs, kad jo žinios apie buto pardavimą yra tikros, dėl to pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir buvo nurodyta, kad minėtasis butas yra parduotas iš varžytynių. Suinteresuoto asmens teigimu, tokie paaiškinimai visiškai neatitinka atidaus ir rūpestingo nekilnojamojo turto savininko kriterijaus – domėtis ir rūpintis jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Be to, įsitikinimą, kad pareiškėjas stengėsi nuslėpti savo tikrąją finansinę padėtį, sustiprina ir tai, jog pareiškėjas pareiškime dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo nebuvo nurodęs, kad turi automobilį, apie kurį tapo žinoma tik pačiam teismui išreikalavus duomenis iš Kelių transporto priemonių registro, ar, kad buvo nutylėtas faktas apie pareiškėjo teiktas „Bolt“ pavežėjimo paslaugas. Taip pat pareiškėjas tik 2022 m. balandžio 26 d. įvykusio teismo posėdžio metu pripažino faktą, jog daugiau nei vienerius metus turi atidarytą atsiskaitomąją banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke ir per šią sąskaitą yra vykdomi atitinkami mokėjimai, todėl nepagrįstais pripažinti atskirojo skundo argumentai, kad teismas turėjo vertinti ne patį formalų faktą, jog patikslintame prašyme nebuvo nurodyta Lietuvos Respublikoje neapskaitoma sąskaita, o piniginių lėšų šioje sąskaitoje judėjimą.
2.6. Pareiškėjo nesąžiningumą liudija ne tik tam tikrų duomenų nepateikimas bylą nagrinėjusiam teismui, bet ir aplinkybė, jog pareiškėjas, žinodamas apie savo gana prastą finansinę būklę, ilgą laiką buvo pernelyg pasyvus bei nesiėmė jokių priemonių savo mokumui pagerinti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas gana ilgą laiką nedirbo. Pareiškėjo nesąžiningumą įrodo ir tai, kad jis nuo 2019 m. gruodžio 21 d. tapęs MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2020 m. sausio 23 d. jos vardu sudarė 15 000 Eur dydžio paskolos sutartį su UAB „Kredito garantas“ su nepaprastai didelėmis metinėmis palūkanomis, paskolos davėjo interesų užtikrinimui įkeitė bene vienintelį savo asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Vertinant pareiškėjo sąžiningumą, atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo 2020m. balandžio 26 d. pareiškėjas iš viso yra padaręs penkis atskirus administracinės teisės nusižengimus, susijusius su transporto priemonės vairavimu neturint tam teisės, nors anksčiau buvo nurodęs, jog administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
14. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė įrodymus – skelbimų kopijas iš internetinio portalo Aruodas.lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie pateikti įrodymai neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl priimtini į bylą (CPK 314 straipsnis).
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjui iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ nuostatas, savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad FABĮ paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi, šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, taigi šio įstatymo tikslas yra fizinio asmens mokumo atkūrimas ir užtikrinimas, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinami nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-690/2015).
18. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį, fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (MMA). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios. Nustatant fizinio asmens būklę nėra įskaitomi kreditorių reikalavimai, kurie šio įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka negali būti nurašyti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią įstatymo nuostatą, yra pažymėjęs, kad vertinant, ar asmuo yra nemokus FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme, vertinami tik tie kreditorių reikalavimai, kurie nėra įtraukti į nenurašomų reikalavimų sąrašą, nurodytą FABĮ 29 straipsnio 7 dalyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017).
19. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą.
20. Sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: 1) ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją ir 2) ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-219/2015). Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą sąžiningumo aspektu turi būti vertinamas pareiškėjo elgesys būtent per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, turėjęs įtakos jo nemokumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-242-248/2015; 2015 m. birželio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-394-415/2015).
21. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo įsiskolinimų suma, kuri yra vertintina sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, iš viso sudaro 30 657,55 Eur bei viršija FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą 25 MMA dydį, tačiau įvertinęs byloje esančius duomenis sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta viena iš dviejų FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų – negalėjimas įvykdyti skolinių įsipareigojimų. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas neatitinka sąžiningumo kriterijaus, kadangi teikdamas teismui patikslintą pareiškimą kaip savo nuosavybės teise turimą registruotiną turtą nurodė tik butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei pažymėjo, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra parduotas iš varžytynių, nors vėliau paaiškėjo, kad pastarasis butas vis dar nuosavybės teise priklauso pareiškėjui. Taip pat teismas, išreikalavęs duomenis iš Kelių transporto priemonių registro, nustatė, kad pareiškėjas yra transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, nors šios aplinkybės pareiškime pats nenurodė, ją pripažino tik 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu, teismui jį supažindinus su išreikalautais duomenimis. Galiausiai, 2022 m. balandžio 26 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, jog apie vienerius metus turi atidarytą sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke, per šią sąskaitą yra vykdomi atitinkami mokėjimai, tačiau minėtų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų nei kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nei teismo posėdžiuose, vykusiuose iki 2022 m. balandžio 26 d., nebuvo nurodęs. Teismas vertino, kad šie pareiškėjo veiksmai rodo jo siekį nuslėpti nuo teismo ir kitų kreditorių visą jo turimą turtą bei aktyvią banko sąskaitą. Taigi, visos šios nustatytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą atsisakyti kelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą.
22. Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą nutartį, atskirajame skunde teigia, jog apylinkės teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo finansinė padėtis neatitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, padaryta nevisapusiškai ištyrus visas bylai reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, tik formaliai išnagrinėjus klausimą dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo, neįvertinus pasekmių, kurios atsiras pareiškėjui atsisakius iškelti bankroto bylą bei galimybių ją iškėlus. Apelianto teigimu, jo finansiniai įsipareigojimai yra didesni nei turimas turtas, o gaunamos pajamos yra per mažos, jog per protingą laikotarpį juos sugebėtų įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu. Pasisakant šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo galėjimą įvykdyti savo turimus skolinius įsipareigojimus, vadovavosi oficialiais iš nekilnojamojo turto registro gautais duomenimis. Tuo tarpu apelianto kartu su atskiruoju skundu pateiktos panašaus nekilnojamojo turto kainos iš internetinio skelbimų portalo Aruodas.lt visiškai nepagrindžia aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs ar apskritai nevertinęs jo galėjimo atsiskaityti su kreditoriais fakto. Be to, skelbimuose nurodytas nekilnojamasis turtas nėra pareiškėjo turtas ir nereiškia, kad kainos, nurodytos skelbimuose, taikytinos ir pareiškėjo turtui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo turtinė padėtis leidžia jam per protingą terminą atsiskaityti su kreditoriais. Juolab, kai pareiškėjas turi du nekilnojamojo turto objektus – butus ir kilnojamąjį turtą – transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėjas nėra senyvo amžiaus, turintis rimtų sveikatos problemų, todėl gali susirasti geriau apmokamą darbą, kas taip pat padėtų greičiau atsiskaityti su kreditoriais.
23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka ir su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl pareiškėjo nesąžiningumo. Tokios pozicijos laikosi, nes pareiškėjo nesąžiningumą patvirtina šios nustatytos aplinkybės: pirma, pareiškėjas, teikdamas patikslintą pareiškimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo nurodė, tik butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei pažymėjo, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra parduotas iš varžytynių, ir tokios pozicijos laikėsi iki buvo supažindintas su teismo iš VĮ Registrų centras išreikalautais įrodymais – Nekilnojamojo turto registro centro duomenų bazės išrašais, kuriuose nurodyta, kad minėtas butas nuosavybės teise vis dar priklauso pareiškėjui. Nors apeliantas atskirajame skunde ir teigia, kad ši aplinkybė, t. y., jog butas nebuvo parduotas iš varžytynių jam paaiškėjo tik teismo posėdžio metu papildomai pasidomėjus pas priverstinį išieškojimą vykdantį antstolį, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie paaiškinimai neatitinka rūpestingo nekilnojamojo turto savininko požymio – rūpintis jam priklausančiu turtu. Antras dalykas, ko pareiškėjas nenurodė pareiškime, tai, kad jo vardu yra registruota transporto priemonė. Šią aplinkybę jis pripažino tik tuomet, kai pirmosios instancijos teismas jį supažindino su išreikalautais duomenimis iš Kelių transporto priemonių registro. Trečia, pareiškėjas teikdamas pareiškimą nebuvo nurodęs aplinkybių, kad jis turi (duomenys neskelbtini) banke sąskaitą, per kurią vykdomi atitinkami mokėjimai. Pažymėtina, kad nors pareiškimas dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo teisme pateiktas 2021 m. balandžio 1 d., tačiau iki 2022 m. balandžio 26 d. vykusio teismo posėdžio aplinkybės apie jo vardu atidarytą kitą banko sąskaitą pareiškėjas nebuvo nurodęs. Visos šios aplinkybės leidžia konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą ir siekį nuslėpti tikrąjį savo turimą turtą nuo kreditorių.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
24. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, skundžiamos nutarties motyvus ir atskirojo skundo argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai įvertino visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes ir faktus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą procesinį sprendimą šio atskirojo skundo motyvais nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 6 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.