Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. V. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniosios tyrėjos Justinos Apolevič 2026 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-2793-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Dėl M. V. nubaudimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį

Visų pirma pasakytina, kad ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi teismas vertina, ar skundžiamu nutarimu tinkamai pritaikytas atitinkamas ANK straipsnis, nustatantis administracinę atsakomybę, ar nepažeidžiant įstatymo įvertinti byloje surinkti įrodymai, ar teisingai individualizuota administracinė nuobauda ir kt.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už: 1) transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti; 2) transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones; 3) transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi administracinė atsakomybė, be kita ko, nustatyta už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, o ne iš naujo neįgijus tokios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones galima neturėti dėl skirtingų priežasčių, pavyzdžiui, apskritai nebūti įgijus teisės vairuoti transporto priemones, tokią specialiąją teisę atėmus įstatymų nustatyta tvarka, taip pat tokios specialiosios teisės nesusigrąžinus teisės aktų nustatyta tvarka. Tuo metu, kai praeina teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, asmuo taip pat neturi teisės vairuoti transporto priemones, tačiau jis gali (įgyja teisę) susigrąžinti ją teisės aktų nustatyta tvarka.

KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama, be kita ko, vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad M. V. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) M. V. skunde nurodo, kad apie tai, jog jis visą tą laiką vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sužinojo tik tada, kai jį sustabdė kelių policija ir 2026 m. sausio 8 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 0239-ANR_P-3470-2026. Pažymėtina, kad byloje nekyla ginčas, jog M. V. už 2024 m. spalio 9 d. administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 mėnesiams. M. V. buvo žinoma, kad jam po šio administracinio nusižengimo padarymo yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, kadangi administracinio nusižengimo protokole nebuvo nurodyta teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarka, o jis pats apie SEAK nuostatas nieko nežinojo, todėl galvojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam automatiškai grąžinta. Visų pirma, teismas pažymi, kad iš 2024 m. spalio 17 d. administracinio nusižengimo protokolo, kuris pridėtas prie pareiškėjo skundo, turinio matyti, kad jo antrame puslapyje nurodyta, kad „Specialioji teisė grąžinama nustatyta tvarka“. Nors šiame procesiniame dokumente detaliai neišdėstyta teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarka, kai tokia teisė buvo atimta ir pasibaigia jos atėmimo terminas, tačiau negalima sutikti su pareiškėju, kad jam, gavusiam administracinio nusižengimo protokolą, apskritai negalėjo kilti jokių abejonių, kad jam reikės teisės aktų nustatyta tvarka susigrąžinti specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones), kai jos atėmimo terminas pasibaigs. Antra, pareiškėjo manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo ar nepažeidžia KET, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės (ANK 2 straipsnio 2 dalis). KET 5 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti SEAKĮ, mokėti KET ir jų laikytis. SEAKĮ ir Aprašas yra viešai prieinami, be to, jie yra skelbiami ir AB „Regitra“ internetinėje svetainėje teisės aktų skiltyje. Akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes žinoti apie nustatytą teisinį reguliavimą. Be to, būdamas atsakingas ir rūpestingas vairuotojas, juolab turėdamas didelį vairavimo stažą, jis turėjo pasidomėti, kokius veiksmus jis privalėjo atlikti, norėdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK 424 straipsnio 4 dalyje nėra aiškiai nurodyta, kokia kaltės forma šis administracinis nusižengimas gali būti padaromas. Asmuo gali vairuoti transporto priemonę, kai tokia teisė asmeniui atimta, tiek aiškiai suvokdamas tokių veiksmų pobūdį, tiek ir nenumatydamas, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėdamas realią galimybę tai numatyti (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. //eAN2-95-1035/2026, eAN2-181-817/2025 ir kt.). Taigi, atsakomybei už šio administracinio nusižengimo padarymą kilti neturi įtakos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės forma. M. V. administracinės atsakomybės pagal ANK 424 straipsnio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pateisinamų priežasčių, kodėl M. V. nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones. Tokios išvados nepaneigia, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpio pradžioje pareiškėjui buvo užblokuota tachografo kortelė, kuri vėliau buvo automatiškai atblokuota, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Teismas pažymi, kad tachografo kortelės galiojimas ir teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra savarankiški dalykai, kurie reguliuojami skirtingų teisės aktų. Todėl tachografo kortelės atblokavimas savaime nereiškia, kad asmeniui yra sugrąžinta teisės vairuoti transporto priemones, o tik patvirtina techninę galimybę naudotis tachografu. Tai, kad M. V. ignoravo nustatytą teisinį reguliavimą, o savo subjektyviu vertinimu nustatė, kada jis jau gali vairuoti transporto priemones, neatleidžia jo nuo atsakomybės ir nereiškia, kad jo veiksmuose nėra kaltės. Šiame kontekste pažymėtina, kad M. V. skunde nepagrįstai perkelia kaltę pareigūnams (institucijoms) dėl nepakankamo bendradarbiavimo, nes jam nebuvo išaiškinti visi būtini veiksmai, siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad pirmiausia pats pareiškėjas turi domėtis, ar jis turi atlikti kokius nors teisės aktuose nustatytus veiksmus, kad vėl galėtų vairuoti transporto priemones po to, kai baigiasi teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, o esant poreikiui – kreiptis į atitinkamą instituciją (policiją), kad jam būtų paaiškinta.

Pareiškėjas skunde pateikė naujienų svetainės „15min“ straipsnį, kuriame, pasak pareiškėjo, aprašoma analogiška situacija. Straipsnyje nurodoma, kad AB „Regitra“ kartu su policija pripažįsta, jog komunikacijos dėl papildomų kursų, siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemonių, yra per mažai. Teismas pažymi, kad šiame straipsnyje akcentuojamas didesnis institucijų ir vairuotojų komunikacijos poreikis, tačiau tai nepaneigia įstatymų leidėjo nustatyto eismo dalyviams imperatyvaus reikalavimo išmanyti SEAKĮ, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Taigi, M. V. pateiktas interneto straipsnis nepaneigia jo kaltės padarius administracinį nusižengimą.

Esant aptartoms aplinkybėms, M. V. skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, todėl panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vien pareiškėjo nesutikimas su Institucijos vyresniosios tyrėjos padarytomis išvadomis neleidžia pripažinti skundžiamą nutarimą neteisėtą ir nepagrįstą.

Dėl M. V. paskirtos administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) termino

ANK 424 straipsnio 7 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Skundžiamu nutarimu M. V. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) 6 mėnesiams, t. y. minimaliam įstatyme nustatytam terminui.

M. V. skunde prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).

Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.). Tokios pačios taisyklės galioja ir sprendžiant dėl administracinio poveikio priemonės švelninimo.

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti M. V. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – trumpesnį terminą, nei nustatytas ANK 424 straipsnio 7 dalyje minimalus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad M. V., bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. M. V. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nes, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jis neįvykdė teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų. Esant tokiai situacijai, pareiškėjo veiksmai yra mažesnio pavojingumo nei asmens, kuris apskritai niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, veiksmai. M. V. buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones neilgam laikui – 3 mėnesiams – už ne itin šiurkštaus administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 416 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Pagal nustatytą reglamentavimą, asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones trumpesniam nei vieneri metai, nustatyta lengvesnė tokios teisės susigrąžinimo tvarka nei asmenims, kuriems buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones bent vieneriems metams. M. V. klaidingai manė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam buvo grąžinta automatiškai, pasibaigus jos atėmimo terminui, nes tuo pačiu metu, kai ši teisė buvo atimta, jam buvo užblokuota ir tachografo kortelė, kuri buvo atblokuota tik po trijų mėnesių, t. y. jau pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, M. V., tik sužinojęs, kad jis turėjo atlikti SEAKĮ ir Apraše nurodytus veiksmus, juos atliko greičiau nei per mėnesį ir nuo 2026 m. vasario 3 d. pareiškėjui yra sugrąžinta teisė vairuoti transporto priemones. Šią aplinkybę patvirtina iš AB „Regitra“ pateikti duomenys, kuriuos teismas gavo pasikreipęs į šią instituciją. Tai rodo, kad M. V. nebuvo linkęs piktybiškai nesilaikyti teisės aktų nustatytos tvarkos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo nei paprastai.

Byloje nustatyta M. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas paskutinių penkerių metų laikotarpiu ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, be kita ko, už KET pažeidimus, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, šiuo metu jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, jis jau gana ilgą laiką nėra baustas administracine tvarka. Po teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino pasibaigimo nenustatyta, kad M. V. padarė naujus KET pažeidimus, išskyrus nagrinėjamą šioje byloje. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad jo darbo pobūdis yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu. M. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis jau 20 metų dirba bendrovėje vairuotoju, vadinasi, jis dažnai vairuoja transporto priemones. Atsižvelgiant į M. V. darbo pobūdį, negalima konstatuoti, kad pareiškėjas iki nagrinėjamo įvykio itin dažnai nesilaikė KET. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas anksčiau trauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamų veikų, susijusių su KET pažeidimu, padarymą. Darytina išvada, kad M. V. nėra itin piktybinis KET pažeidėjas.

Svarbu įvertinti ir kitas M. V. asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Jis yra (duomenys neskelbtini) metų, vedęs, turi dukrą, dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, taip pat valdo manipuliatorių, t. y. yra šio hidraulinio aparato operatorius. Taigi jo darbo funkcijos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonių vairavimu. Be to, pareiškėjas UAB „SB lizingas“ turi vartojimo kreditą, kurį moka iš gaunamo darbo užmokesčio. Tai patvirtina byloje esanti vartojimo kredito sutartis. M. V. turi sveikatos problemų su nugara, gydytojai jam rekomendavo manualinę terapiją, todėl jis lanko sveikatingumo klubą „Impuls“, kuris yra už 40 km nuo jo namų. Šias nurodytas aplinkybes patvirtina medicininių dokumentų išrašas ir paslaugų teikimo sutartis. Taigi nenustatyta iš esmės jokių pareiškėjo asmenybę neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Kita vertus, pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą net minimaliam, nustatytam ANK 424 straipsnio 7 dalyje.

Teismas, atsižvelgdamas į M. V. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, į mažesnį jo pavojingumą, M. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (vyresnio amžiaus, dirba, turi šeimą, sveikatos problemų ir kt.), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti M. V. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytas minimalus, terminui, t. y. 3 mėnesiams. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas leis pasiekti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas.

Visiškai neskirti pareiškėjui aptariamos specialiosios teisės atėmimo teismas nenustatė teisinio pagrindo. Visų pirma, nors M. V. padarytas administracinis nusižengimas laikytinas mažesnio pavojingumo, jis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo transporto priemones apie vienerius metus. To negalima visiškai ignoruoti individualizuojant pareiškėjui skirtiną administracinio poveikio priemonę. Antra, M. V. paskutinių penkerių metų laikotarpiu vienuolika kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už KET pažeidimus. Nors administraciniai nusižengimai nelaikytini šiurkščiais, visos paskirtos baudos yra sumokėtos, kita vertus, į tai būtina atsižvelgti nustatant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams, o teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (susirasti kitą darbą). Pareiškėjas nurodo, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, tačiau taip pat pažymi, jog valdo manipuliatorių, t. y. yra šio hidraulinio įrenginio operatorius, todėl akivaizdu, kad jis bendrovėje vykdo ne vien tik vairuotojo funkcijas. Pažymėtina ir tai, kad M. V. anksčiau jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones tokiam pačiam – 3 mėnesių – laikotarpiui, tačiau jis ir toliau liko dirbti toje pačioje bendrovėje, kas leidžia daryti išvadą, kad darbdavys turėjo galimybę organizuoti jo darbą kitais būdais, nesusijusiais su transporto priemonių vairavimu. Teismas pažymi, kad M. V. prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad jo darbui yra reikalinga aptariama specialioji teisė, todėl turėjo naudotis ja itin atsakingai. Byloje nėra duomenų, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas šioje byloje lemtų pareiškėjo darbo santykių nutraukimą. Ketvirta, pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad turi vartojimo kreditą, sudarytą su UAB „SB lizingas“, pagal kurį kas mėnesį moka apie 300 Eur iš gaunamo darbo užmokesčio. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu M. V. nurodė, kad jis gyvena kartu su sutuoktine, kuri dirba ir gauna darbo užmokestį, minėtas kreditas buvo paimtas būsto remontui, todėl šis finansinis įsipareigojimas laikytinas bendru šeimos įsipareigojimu. Akivaizdu, kad pareiškėjo žmona, kaip sutuoktinė, gali bent tam tikrą laiką prisidėti prie vartojimo kredito grąžinimo. Penkta, M. V. skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad turi sveikatos problemų su nugara, dėl kurių gydytojai jam rekomendavo manualinę terapiją, dėl to jis turi įsigijęs metinę sveikatingumo klubo „Impuls“ narystę. Pareiškėjas teigė, kad atstumas nuo jo gyvenamosios vietos iki minėto klubo yra apie 40 km, todėl, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tęsti gydymą būtų sudėtinga, kadangi iki artimiausios viešojo transporto stotelės reikia eiti apie 2 km. Visų pirma, pažymėtina, kad gydytojų paskirta manualinė terapija yra rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo sveikatos būklė yra tokia, kuriai būtinas neatidėliotinas ar vienintelis galimas gydymo būdas. Pats pareiškėjas patvirtino, kad turi galimybę vykti į sveikatingumo klubą viešuoju transportu, nors tai ir sukelia tam tikrų nepatogumų, tačiau tokia alternatyva egzistuoja. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nėra ilgas, todėl, jam pasibaigus, pareiškėjas galės tęsti gydymo kursą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nėra pagrindo teigti, kad, M. V. laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus visiškai pažeisti jo šeimos ar jo pačio interesai. Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar dėl kitų kasdienių dalykų yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką (šiuo atveju – ne itin ilgą laiką), o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise ir nevaržomai dirbti.

Taigi nors yra nemažai M. V. teigiamai charakterizuojančių duomenų, tačiau vien jų nepakanka daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės neskyrimas bus pakankama priemonė siekiant įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį, nustatytą ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Vien pareiškėjo kitoks manymas teismo neįpareigoja visiškai tenkinti pateiktą prašymą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

M. V. (M. V.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos Justinos Apolevič 2026 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-2793-2026:

M. V. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo – terminą iki 3 (trijų) mėnesių.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.