Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovams D. B., S. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovo reikalavimai ir jo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Byloje nustatytos šios teisiškai reikšmingos aplinkybės. 2016 m. sausio 18 d. ieškovas ir atsakovas įsteigė mažąją bendriją „Parmedima“, kurios vadovu nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2024 m. sausio 30 d. buvo atsakovas (el. b. 1 t., b. l. 16-19, 3 t., b. l. 12). 2017 m. spalio 23 d. Bendrija ir Apvenix General Trading Ltd pasirašė sutartį Nr. 11-11/2017, kurios pagrindu Apvenix General Trading Ltd tiekė Bendrijai vaistinius preparatus ir medicininės paskirties prekes. Už tiektą produkciją Bendrija liko skolinga 613 835,74 Eur sumą. 2020 m. spalio 1 d. Apvenix General Trading Ltd ir ieškovas sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią ieškovas iš Apvenix General Trading Ltd perėmė 613 835,74 Eur dydžio reikalavimo teisę į MB „Parmedima“ (el. b. 1 t., b. l. 24-28). Bendrija ir UP „Novamedika“ buvo pasirašę sutartį dėl produkcijos pardavimo, pagal kurią UP „Novamedika“ buvo tiekiama produkcija. Produkciją bendrija įsigydavo iš Apvenix. 2021 m. balandžio 20 d. ieškovas ir atsakovas sudarė du susitarimus dėl įsiskolinimo klausimų sureguliavimo ir skolos padengimo, kuriais buvo susitarta dėl skolos Apvenix grąžinimo terminų ir sąlygų bei dėl skolos OOO „Grėja“ grąžinimo terminų ir sąlygų. 2021 m. balandžio 20 d. susitarimu susitarta dėl Bendrijos 383 715,56 Eur dalies skolos sumos padengimo, numatant, kad skola bus dengiama: 1) bendrijos pelno, 2) iš bendrovės CET LLP pelno, 3) iš Novamedika mokėjimų. Susitarimo 6 punkte buvo numatyta, kad skola bus padengta per 5 metus, t. y. 2021 m. bus padengiama skolos dalis sudaranti 25 926,00 Eur, 2022 m. – 51 852,00 Eur, 2023 m. – 77 778,00 Eur, 2024 m. – 103 704,00 Eur, 2025 m. – 124 455,56 Eur. Šiuo susitarimu taip pat susitarta, kad D. B. išduos paprastąjį neprotestuotiną vekselį G. M. skolos sumos dydžiui ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo susitarimo pasirašymo (el. b. 1 t., b. l. 43-49). 2021 m. gegužės 5 d. atsakovas išdavė ieškovui 5 paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kurių pagrindu atsakovas užtikrino Bendrijos prievolės pagal susitarimą vykdymą (el. b. 1 t., b. l. 50-55). 2020 m. gruodžio 1 d. atsakovai sudarė turto padalijimo ir vedybų (povedybinę) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 63-72). Atsakovai Turto padalijimo sutartimi pasidalijo 123 639,92 Eur vertės bendrąja jungtine nuosavybe buvusį turtą nustatydami, kad atsakovei asmeninėn nuosavybėn perėjo 9/50 dalys gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 69 300,00 Eur, 267/1600 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 12 515,63 Eur bei piniginės lėšos – 12 288,27 Eur, atsakovei atitekusio turto vertė yra 94 103,90 Eur, kas sudaro 76 proc. viso pasidalinto turto vertės. Atsakovui asmeninėn nuosavybėn perėjo transporto priemonė MAZDA 3, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), bei piniginės lėšos – 28 536,02 Eur, atsakovui atitekusio turto vertė yra 29 536,02 Eur, kas sudaro 24 proc. viso pasidalinto turto vertės. Šia sutartimi nuo sutarties sudarymo dienos nustatytas visiško atskirumo turtinis režimas (Povedybinės sutarties 9.1 punktas).

10. Ieškovas povedybinę sutartį ginčija dviem pagrindais: CK 1.86 straipsnis (tariamas sandoris) ir CK 6.66 straipsnis (actio Pauliana).

Dėl sandorio negaliojimo CK 1.86 straipsnio pagrindu

11. Ieškovas teigia, kad povedybinė sutartis buvo sudaryta tik tam, kad įforminti formalų turto perleidimą, tačiau D. B. ir toliau gali naudotis šiuo turtu kaip savininkas, nes atidalintu turtu realiai toliau naudojasi D. B., turtas buvo perleistas D. B. sutuoktinei. Turto pasidalijimu nebuvo siekiama pakeisti atsakovo teisių ir pareigų, susijusių su turto valdymu, bet siekiama turtą išsaugoti savo šeimos turto masėje, kad ieškovas ateityje negalėtų nukreipti savo reikalavimų į visą sutuoktinių turtą. Tokio pobūdžio turto padalinimo sutartys praktikoje sudaromos išimtinai siekiant artimoje ateityje įforminti santuokos nutraukimą, tačiau šalių santuoka iki šiol nėra nutraukta.

13. Esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, jog šalys sudarė sutartį, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tariamasis sandoris turi paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, jog toks sandoris neturi teisinių padarinių. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi trūkumų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jokių teisinių padarinių ir tą gerai žino. Sudarydamos tokį sandorį šalys paprastai siekia sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-1075/2022 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tariamasis sandoris paprastai nevykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju, turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi realių padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14. Nagrinėjamu atveju šalys sudarė povedybinę sutartį, kuria pasidalino santuokoje įgytą turtą ir susitarė dėl ateityje būsimo visiško atskirumo turtinio režimo. Įstatymas vedybų sutartį apibrėžia kaip sutuoktinių susitarimą, nustatantį jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija) (CK 3.101 straipsnis). Sutarties laisvės principas vedybų sutarties atveju pasireiškia ne vien tik tuo, kad besituokiantys asmenys ar sutuoktiniai laisva valia turi teisę sudaryti ar nesudaryti šią sutartį, bet ir šia sutartimi nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Kadangi vedybų sutartis yra susitarimas dėl turtinių teisių ir pareigų (CK 3.101 straipsnis), šios sutarties pagrindinis tikslas yra turto (tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje) teisinio režimo nustatymas. Vedybų sutartis įgalina susitarti, kad: 1) turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė; 2) turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmenine nuosavybe, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe; 3) turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė. Vedybų sutartyje gali būti nustatyta, kad viena iš nurodytų turto teisinio režimo rūšių bus taikoma visam turtui arba tik tam tikrai jo daliai ar tik konkretiems daiktams. Iš ginčijamos povedybinės sutarties turinio matyti, kad šia sutartimi jos šalys pasidalino bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimą turtą: atsakovei asmeninės nuosavybės teise atiteko 9/50 dalys gyvenamojo namo, 267/1600 dalys žemės sklypo, piniginės lėšos – 12 288,27 Eur, atsakovui – transporto priemonė MAZDA 3, piniginės lėšos – 28 536,02 Eur. Sutarties 9.1 punkte nustatytas būsimo turto teisinis režimas. Sutartimi buvo pakeistas įstatyme įtvirtintas sutuoktinių turto teisinis režimas, taigi sutartis sukėlė teisines pasekmes tiek sandorio šalims (sutuoktiniams), tiek tretiesiems asmenims ir dėl šios priežasties povedybinė sutartis negali būti laikoma tariamu sandoriu. Be to, sutartis buvo įvykdyta. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė, vykdydama sudarytą sutartį, iš savo sąskaitos į atsakovo sąskaitą pervedė jos sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, kurios pagal ginčijamos sutarties 2.2.2 punktą atiteko atsakovui D. B. (el. b. 2 t. b. l. 120); po sudarytos sutarties atsakovė S. B. asmeninės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą (el. b. 1 t., b.l. 115-133), kaip tą numato povedybinės sutarties 9.1 punkto nuostatos. Taigi sudarius ginčijamą povedybinę sutartį kilo šios sutarties teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, todėl nėra pagrindo povedybinę sutartį pripažinti tariamu sandoriu (CK 1.86 straipsnis). Atsakant į ieškovo argumentus, jog atsakovai tebegyvena santuokoje, paaiškintina, kad priešingai ieškovo pozicijai, povedybinė sutartis gali būti sudaroma bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo, o šios sutarties sudarymas negali būti siejamas išimtinai su sutuoktinių apsisprendimu nutraukti santuoką. Priklausomai nuo to, kada ši teisė yra įgyvendinama, vedybų sutartys būna ikivedybinės (sudaromos iki santuokos įregistravimo) arba povedybinės (sudaromos bet kuriuo metu po santuokos įregistravimo). O šiomis sutartimis sureguliuojami klausimai dėl sutuoktinių turtinių teisių ir pareigų santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Teismas nevertina ieškovo argumentų dėl to, kad turtas buvo pasidalintas neproporcingai, kad tokiu būdu buvo siekiama sumažinti D. B. turto masę, kadangi tokio pobūdžio argumentai galėtų būti teisiškai reikšmingi sprendžiant dėl sandorio (ne) galiojimo kitais Civiliniame kodekse numatytais pagrindais, bet ne CK 1.86 straipsnio pagrindu.

Dėl sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu

15. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d.nutarimas civilinėje byloje Nr.3K-P-311/2012; 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

17. CK 1.124 straipsnyje įtvirtinta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinys pareikštas CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto specialaus kreditoriaus teisių gynimo būdo (actio Pauliana) pagrindu. Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 3 dalimi, šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, jog ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad apie povedybinės sutarties sudarymą ieškovui tapo žinoma 2024 m. vasario mėnesį, gavus informaciją iš antstolių kontoros, vykdančios išieškojimą pagal atsakovo D. B. išduotus vekselius (el. b. 1 t., b.l. 58, 61-71). Teismo vertinimu atsakovai nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią sieja su povedybinės sutarties įregistravimo data, kadangi, kaip jau minėta, pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Nors VĮ Registro duomenys yra laikomi viešais, tačiau duomenų išviešinimas registre negali būti sutapatinamas su faktiniu šių duomenų sužinojimu. Kitas dvi nurodomas ieškinio senaties termino eigos pradžios datas (2021 m. balandžio mėn. ir 2021 m. gegužės mėn.) atsakovai kildina iš ieškovo pareigos tikrinti atsakovo D. B. turtinę padėtį, tačiau joks teisės aktas nenustato kreditoriui pareigos prieš skolininkui, kaip užtikrinimo priemonę, išduodant vekselius ar tariantis juos išduoti tikrinti vedybinių sutarčių registrą. Šiuo atveju reikšmingas yra momentas, kada ieškovas sužinojo, jog sudarytu sandoriu buvo pažeistos jo, kaip kreditoriaus, teisės. Tik atsakovui neįvykdžius įsipareigojimų, duomenys apie turtą, jo sudėtį, perleidimą tretiesiems asmenims tampa teisiškai aktualūs actio Pauliana instituto taikymo prasme, nes tada ieškovas gali pagrįstai spręsti dėl jo teisių pažeidimo ir inicijuoti atitinkamus teisinius veiksmus. Nagrinėjamu atveju vykdomasis įrašas dėl skolos pagal vekselį išieškojimo atliktas 2024 m. sausio 8 d., 2024 m. sausio 10 d., jis pateiktas priverstiniam išieškojimui. Skolininkui nevykdant įsipareigojimų ir dėl to pradėjus priverstinius išieškojimo veiksmus tampa aktualus ne tik esamos skolininko turtinės padėties įvertinimas bet ir šios padėties pokyčio priežasčių analizė. Tik vykdymo proceso eigoje paaiškėjus, kad atsakovas neturi pakankami turto ir, kad su sutuoktine yra sudaręs povedybinę sutartį, ieškovas apie tai, jog ginčijamu sandoriu galbūt buvo pažeistos jų teisės, sužinojo ne anksčiau kaip informacijos apie sudarytą sandorį gavimo momentu. Be to, kad įvertinti ar ginčijama sutartimi yra pažeidžiamos ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus teisės, ieškovas objektyviai galėjo tik susipažinęs su povedybinės sutarties turiniu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šią sutartį jis gavo 2024 m. kovo 8 d., tad ieškinio senaties termino eiga nagrinėjamu atveju prasidėjo 2024 m. kovo 8 d. Kadangi ieškovas su ieškiniu į teismą kreipėsi 2024 m. kovo 29 d., CK 6.66 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas ieškinio reikalavimams actio Pauliana pagrindu pareikšti ieškinio pateikimo metu nebuvo pasibaigęs.

18. Dėl pirmosios actio Pauliana taikymo sąlygos – kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimo.

19. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tai reikšminga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Taigi tam, kad būtų tenkinama pirmoji sąlyga, kreditorius turi įrodyti neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsiradimą iki ginčijamo sandorio sudarymo. Ginčijamas sandoris negali pažeisti kreditoriaus teisių, jei kreditorius tokio sandorio sudarymo metu neturi reikalavimo teisės skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 33 p.)

20. Ieškovas nurodo, kad jo reikalavimo teisė į atsakovą, kuria remiantis grindžiama pirmoji actio Pauliana sąlyga, kyla ne atsakovo galimai padarytos žalos Bendrijai pagrindu, o Apvenix reikalavimo Bendrijai, kurį 2020 m. spalio 1 d. perėmė ieškovas, pagrindu ir 2021 m. balandžio 20 d. susitarimo dėl skolos, kuriuo atsakovas užtikrino prievolių įvykdymą ieškovui ir įsipareigojo išduoti vekselius, pagrindu. Taigi atsakovo prievolės ieškovui kilmė siejama su tuo momentu, kai Bendrijai kilo prievolė sumokėti Apvenix už gautą produkciją. Su tokiu vertinimu nesutinka atsakovai, teikdami, kad ieškovo reikalavimo kildinimas yra ydingas, nes pirmajai actio Pauliana sąlygai kilti neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė turi būti nukreipta į atsakovą ir/ar atsakovę, o ne į Bendriją. Aplinkybė, kad Apvenix 2017 m. spalio 23 d. sutarties Nr. 11-11/2017 pagrindu pardavė produkciją Bendrijai, o Bendrijai atsirado pareiga sumokėti už iš Apvenix gautą produkciją, nėra laikytina aplinkybe, patvirtinančią atsakovo, kaip fizinio asmens, prievolės ieškovui atsiradimą tuo pačiu metu.

21. Taigi abi ginčo šalys visiškai pagrįstai teigia, kad turi būti nustatytas atsakovo prievolės atsiradimo momentas, tačiau skirtingai vertina momentą, kada atsirado atsakovo prievolė.

22. Teismas neturi teisinio pagrindo pritarti ieškovo pozicijai, kad atsakovo prievolė kilo tuo momentu, kai Bendrijai kilo prievolė sumokėti Apvenix už gautą produkciją.

23. Pagal CK 6.1 punkte įtvirtintą apibrėžimą prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo teisinių santykių, iš kurių ši teisė kildinama, pobūdžio. Sutartinė prievolė paprastai atsiranda nuo sutarties sudarymo momento. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą kilo iš 2021 m. balandžio 20 d. ieškovo ir atsakovo sudaryto susitarimo dėl įsiskolinimo klausimų sureguliavimo ir skolos padengimo, pagrindu atsakovo išduotų vekselių. Aptariamu susitarimu buvo sureguliuoti įmonių įsiskolinimo klausimai. Bendrovė buvo sudariusi sutartį su UP „Novamedika“, kurios pagrindu tiekė produkciją UP „Novamedika“. Tiekiamą produkciją Bendrovė įsigydavo iš Apvenix. Apvenix Bendrijai pristatė produkcijos už 613 835,74 Eur, UP „Novamedika“ bendrijai už patiektą produkciją įsiskolino 570 614,05 Eur sumą. Šių įsiskolinimų sureguliavimui buvo sudarytas susitarimas, kuriuo numatyta kaip Bendrija dengs skolą Apvenix, t. y., kad skolos dalis, sudaranti 383 715,56 Eur bus dengiama: 1) bendrijos pelno, 2) iš bendrovės CET LLP pelno, 3) iš Novamedika mokėjimų. Susitarimo 6 punkte buvo numatyta, kad skola bus padengta per 5 metus, numatant skolos dengimo grafiką. Šiuo susitarimu taip pat susitarta, kad D. B. išduos paprastąjį neprotestuotiną vekselį G. M. skolos sumos dydžiui ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo susitarimo pasirašymo. Taigi aptariamu susitarimu atsakovas prisiėmė prievolę vekseliais užtikrinti šio susitarimo vykdymą. Ieškovo reikalavimo teisę į atsakovą kilo pastarajam prisiėmus įsipareigojimą užtikrinti Bendrijos skolos Apvenix padengimą. Priešingai ieškovo argumentams, Bendrijos prievolės Apvenix atsiradimo momentas negali būti sutapatinamas su atsakovo prievolės atsiradimo momentu. Iki tol kol atsakovas neprisiėmė įsipareigojimo 2021 m. balandžio 20 d. susitarimu – jo prievolė pagal Bendrijos prievoles Apvenix neegzistavo ir atitinkamai ieškovas neturėjo jokios reikalavimo teisės į atsakovą dėl Bendrijos neįvykdytų prievolių. Taigi susitarimu buvo sukurta nauja atsakovo prievolė dėl ko nėra pagrindo atsakovo prievolės atsiradimo momentu laikyti Bendrijos prievolės apmokėti už pateiktą produkciją atsiradimo momentą. Ieškovo aiškinimas dėl prievolės atsiradimo momento būtų pagrįstas tuo atveju, jeigu būtų sudarytas susitarimas dėl skolos perkėlimo, tokiu būdu išsaugant pradinę prievolę, bet pakeičiant skolininko asmenį CK 6.115 ar 6.116 straipsniuose nustatyta tvarka. 2021 m. balandžio 20 d. susitarimo turinys neleidžia šio susitarimo kvalifikuoti kaip skolos perkėlimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikalavimo teisę kildina ne iš delikto, o iš atsakovo išduotų vekselių, skirtų bendrovės įsipareigojimams užtikrinti, dėl ko dėstomi argumentai, susiję su atsakovo, kaip vadovo galimai įmonei padaryta žala, neturi teisinės reikšmės ginčo išsprendimui.

25. Atsižvelgiant į išdėstytą konstatuotina, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas reikalavimo teisės neturėjo. Ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas turi reikalavimo teisę nesudaro pagrindo vertinti, jog yra tenkinama pirmoji actio Pauliana sąlyga (kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę), kadangi ginčijamas sandoris negalėjo pažeisti kreditoriaus teisių, nes kreditorius povedybinės sutarties sudarymo metu neturėjo reikalavimo teisės skolininkui.

26. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas sprendimo 15 punkte nurodytų sąlygų visetas. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu, todėl teismas dėl kitų actio Pauliana sąlygų nepasisako, nes tai neturi teisinės reikšmės tarp šalių kilusio ginčo išsprendimui. Nepriklausomai nuo to ar būtų nustatytas kitų sąlygų egzistavimas, tai nelemtų kitokio sprendimo priėmimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir kitų klausimų

27. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, ieškovas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovė S. B. pateikė prašymą priteisti 6 228,04 Eur, atsakovas 8 218,94 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas).

28. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei teismui pateiktus rašytinius įrodymus dėl atsakovų patirtų teisinės pagalbos išlaidų, negali nepritarti ieškovo argumentams, kad prašomos atlyginti išlaidos yra nepagrįstai didelės ir neatitinkančios nei byloje keltų teisinių klausimų sudėtingumo nei bylos apimties. Pastebėtina, kad šioje byloje nebuvo sprendžiami itin sudėtingi ir / ar nauji teisiniai klausimai, tarp šalių kilęs ginčas nereikalavo specialių teisines paslaugas teikusio asmens žinių, sudėtingos teisinės analizės, pagrįstos papildomomis darbo ir laiko sąnaudomis, byla nėra didelės apimties. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, nei numatyta teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Taigi Rekomendacijose yra nustatytas maksimaliai galimas priteisti užmokestis už advokato pagalbą (Rekomendacijų 1 p.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir jog jos turi būti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbą asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Akcentuotina, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Kaip išlaidavimo nuostoliai jie lieka neatlyginti juos patyrusiai šaliai. Priešingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi išlaidų, o teismui jas priteisus, gali būti paneigta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

29. Pagal į bylą pateiktas ataskaitas (DOK-21610 ir DOK-29196) D. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: susipažinimas su ieškiniu, įrodymų rinkimas bei teisinės konsultacijos – 585 Eur, atsiliepimo parengimas – 1 852,50 Eur, atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimas - 617,50 Eur, teisinės konsultacijos - 162,50 Eur, tripliko parengimas – 1 560 Eur, pasirengimas ir atstovavimas taikos derybose 97,50 Eur, pranešimo dėl užimtumo parengimas – 32,50 Eur, informacijos analizė, atstovavimas dėl taikaus ginčo sureguliavimo 65 Eur, atsiliepimo dėl papildomų įrodymų prijungimo parengimas ir teisinės konsultacijos – 422,50 Eur, pasirengimas 2024-09-24 posėdžiui – 325 Eur, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas – 65 Eur, atstovavimas 2024-09-24 teismo posėdyje 162,50 Eur, pasirengimas 2024-11-05 teismo posėdžiui 455 Eur, atstovavimas 2024-11-05 teismo posėdyje -130 Eur, pasirengimas baigiamosioms kalboms – 260 Eur, pasirengimas 2024-11-05 teismo posėdžiui - 455 Eur, atstovavimas 2024-11-05 teismo posėdyje 130 Eur, pasirengimas baigiamosioms kalboms – 260 Eur. Prie šių įkainių dar priskaičiuotinas PVM.

30. S. B. patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: susipažinimas su nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atskirojo skundo parengimas 1560 Eur, teisinės konsultacijos – 130 Eur, atsiliepimo parengimas – 1 235 Eur, teisinės konsultacijos - 162,50 Eur, tripliko parengimas – 975 Eur, pasirengimas ir atstovavimas taikos derybose 97,50 Eur, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas – 65 Eur, pasirengimas 2024-09-24 posėdžiui – 325 Eur, atstovavimas 2024-09-24 teismo posėdyje 162,50 Eur, atstovavimas 2024-11-05 teismo posėdyje -130 Eur, pasirengimas baigiamosioms kalboms – 260 Eur. Prie šių įkainių dar priskaičiuotinas PVM.

31. Bendra taisyklė yra tokia, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal bylos galutinį rezultatą, tačiau CPK 93 straipsnio 4 dalis suteikia teismui teisę nukrypti nuo šios taisyklės atsižvelgus iš šalių procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju abu atsakovai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė atsakovei teikiant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, o atsakovui teikiant atsiliepimą į jį. Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsakovės atskirasis skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, o nutartis palikta nepakeista. Taigi teikiant nepagrįstą atskirąjį skundą patirtos bylinėjimosi išlaidos paliktinos jas patyrusiems atsakovams, kaip jų procesiškai nepagrįstų veiksmų rezultatas.

32. Iš pateiktų atskaitų taip pat matyti, kad atskirai yra išskiriamos paslaugos analizuojant įrodymus, renkant įrodymus bei konsultuojant šalis prieš kiekvieno procesinio dokumento rengimą (atsiliepimo / tripliko). Teismas pažymi, kad tokios paslaugos kaip atstovo susipažinimas su konkrečiu teismo procesiniu sprendimu ar byla, taip pat šalių procesiniais dokumentais, teismų praktikos paieška rengiant procesinius dokumentus, bylos medžiagos, teismo procesinio sprendimo ir byloje dalyvaujančio asmens procesinio dokumento analizė, pasirengimas rengti procesinį dokumentą, informacijos, reikalingos rengiant procesinį dokumentą, paieška ir susipažinimas su kliento pateikta informacija negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis. Išvardytos paslaugos yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis, todėl pagal Rekomendacijas dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio už šias paslaugas atskirai bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nėra priteisiamas. Procesinių dokumentų parengimas apskritai galimas tik tuo atveju kai teisines paslaugas teikiantis asmuo yra susipažinęs ir išanalizavęs kliento turimus duomenis (dokumentus), o įkainis už procesinio dokumento parengimą nėra nustatytas už techninio pobūdžio darbą. Dėl ko prašymas priteisti patirtas išlaidas atstovui susipažįstant su dokumentais, juos analizuojant kartu teikiant ir kitą prašymą priteisti išlaidas už procesinių dokumentų parengimą vertintinas kaip siekis padidinti bylinėjimosi išlaidas, kas paneigia galimumą šias išlaidas priteisti iš ieškovo. Niekaip kitaip nei, kad bandymu išdidinti bylinėjimosi išlaidų sumą negali būti vertinamas ir prašymas atlyginti išlaidas susidariusias dėl atstovės užimtumo pateikimo į bylą ir paties prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas pateikimo, tad šios išlaidos atsakovams nepriteistinos. Visiškai pagrįstai ieškovo atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad yra dubliuojamos atsakovų patirtos išlaidos – tiek dėl pasiruošimų posėdžiams, tiek dėl konsultacijų teikimo, tiek ir dėl atstovavimo teismo posėdžiuose. Teismas objektyviai neturi galimybių įvertinti nei šių paslaugų teikimo poreikio realumo, nei jų apimties ir trukmės (išskyrus atstovavimą teismo posėdžiuose). Tačiau į bylą pateikta suteiktų paslaugų detalizacija, sudaro pagrindą spręsti, jog nurodomos sumos už aptariamas suteiktas teisines paslaugas šioje byloje neatitinka proporcingumo ir pagrįstumo kriterijaus. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo spręsti kitaip nei, kad šios išlaidos yra nepagrįstai išdidintos, nepagrįstos objektyvia būtinybe kas paneigia poreikį priteisti visas prašomas išlaidas.

33. Atsiliepimams į ieškinį bei triplikams parengti buvo patirtos šios išlaidos: atsakovas – 1 852,50 Eur + 1 560 Eur, priskaičiavus PVM bendra suma yra 4 129 Eur, atsakovė - 1 235 Eur + 975 Eur, priskaičiavus PVM bendra suma yra 2 674 Eur. Su dalyvavimo teismo posėdžiuose, taikos derybose bei pasirengimais jiems patirtos bylinėjimosi išlaidos atsakovo sudaro 2 864 Eur su PV, atsakovės – 1 180 Eur su PVM. Atsakovas dar patyrė 511 Eur su PVM išlaidų už atsiliepimo į prašymą dėl papildomų įrodymų prijungimo surašymą. Teismo vertinimu tokio dydžio prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka nei byloje keltų klausimų sudėtingumo, nei bylos apimties. Be to, atstovė teikė teisines paslaugas abiems atsakovams, kurių procesinė pozicija buvo identiška. Nesutikimai su ieškiniu iš esmės buvo grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, bei tais pačiais argumentais. Todėl atstovavimo procese dviejų atsakovų, kurių gynybinė pozicija sutampa, darbo laiko sąnaudos negali būti dvigubinamos. Teismas įvertinęs procesinių dokumentų turinį, teisinių klausimų nesudėtingumą, nedidelę bylos apimtį iš ieškovo atsakovui priteisia 4 000 Eur sumą, atsakovei 3 000 Eur, kurią teismas vertina kaip protingą ir pagrįstą, atitinkančią Rekomendacijas bei byloje suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir apimtį.

34. Atmetus ieškinį naikinamos Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - draudimas atsakovei S. B., nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – 18/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 267/1600 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio P(duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą / patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims bei jį įkeisti ar kitu būdu apsunkinti (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

35. Atsakovai taip pat pareiškė prašymą bylos dalį – į bylą pateiktą momentinę ekrano nuotrauką (2024-09-09 DOK-20179) pripažinti nevieša bylos medžiaga arba pašalinti šiuos dokumentus iš elektroninės bylos, motyvuodami privataus gyvenimo neliečiamumu, teisės į atvaizdą pažeidimu, neteisėtu kišimusi į asmeninį ir šeimyninį gyvenimą, kėsinimuose į garbę bei orumą ir t. t., kadangi šioje momentinėje ekrano nuotraukoje užfiksuota atsakovo D. B. ir jo atstovės atvaizdas bei atsakovų ir jų atstovės namų apyvokos daiktai. Visų pirma, teismas pažymi, kad šis įrodymas atsisakytas priimti teismo posėdžio metu kaip neatitinkantis sąsajumo reikalavimo (CPK 180 straipsnis). Kadangi šis įrodymas nėra priimtas į bylą – nėra jokios teisinio pagrindo, vadovaujantis CPK 10 straipsniu spręsti dėl šios įrodymo pripažinimo nevieša bylos medžiaga. Antra, nėra techninės galimybės pašalinti iš elektroninės bylos šalies pateiktą dokumentą. Kita vertus, kadangi įrodymas yra nepriimtas bei nesant galimybės jo grąžinti šaliai, kaip tai būtų daroma byloje pateikus popierinį dokumentą, teismas šį dokumentą elektroninėje bylos kortelėje pažymi kaip neviešinamą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 150 straipsnio 2 dalis 259 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur (keturis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - draudimą atsakovei S. B., nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – 18/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 267/1600 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); negyvenamąją patalpą / patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), parduoti ar kitu būdu perleisti tretiesiems asmenims bei jį įkeisti ar kitu būdu apsunkinti.

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Kauno apygardos teismą.