- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-14
- Bylos Nr.
- e2-3707-1056/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00348-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Masiukienė
- Ieškovas
- L. R.
- Trečiasis asmuo
- R. M., Pasvalio
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas”, Lietuvos Respublikai
- Advokatai
- Manvydas Šivickas
atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ „Turto bankas”, atstovei Rūtai Kūrienei.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. R. ieškinį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Turto bankas“, tretiesiems asmenims R. M., Pasvalio 2-ojo notaro biuro notarei Ilma Budrytė..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad L. R. priėmė E. R., mirusios 2005 m. birželio 20 d., paliktą turtą, pradėdama jį faktiškai valdyti; panaikinti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 4495, 2021 m. rugsėjo 29 d. išduotą Pasvalio rajono 2-ojo notaro biuro notarės I. B., į E. R., mirusios (duomenys neskelbtini), turtą.
1. Ieškinyje, ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė ieškovės L. R. ir trečiojo asmens R. M. mama E. R.. Po E. R. mirties liko turtas – butas su bendro naudojimo patalpomis bei žemės sklypai. Po savo mamos mirties L. R. nesikreipė į vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimą, tačiau po mamos mirties ji prižiūrėjo butą, jame kurį laiką gyveno, mokėjo visus mokesčius, priėmė jos paliktus tam tikrus namų apyvokos daiktus (baldus, asmeninius daiktus, knygas, nuotraukas), tvarkė jos dokumentus, t. y. naudojosi visu turtu (butu) kaip savo. Tokiu būdu jis ne tik priėmė paliktą turtą, bet ir visus iš palikimo priėmimo kylančius įsipareigojimus. Nurodė, kad po mamos mirties kreipėsi į notarę, tačiau jai buvo pasakyta, kad nebūtina skubiai tvarkytis dokumentų, ieškovė ir trečiasis asmuo tuo metu patyrė finansinių sunkumų ir lėšų stygiaus neturėjo galimybės susitvarkyti paveldėjimo dokumentų. Ieškovės motinai E. R. nuo (duomenys neskelbtini). iki mirties priklausė butas, (duomenys neskelbtini), Pasvalyje, su bendro naudojimo patalpa bei kitais inžineriniais statiniais. Mirus E. R., jos turtu rūpinosi ieškovė, mokėjo mokesčius, vėliau leido bute gyventi trečiajam asmeniui savo sesei R. M.. 2010 m. sausio 18 d. bute vietą deklaravo trečiojo asmens R. M. dukra I. M.. Taigi, ieškovė prižiūrėdama butą bei laikydama save turto savininke, tvarkė turtą bei prižiūrėjo, kaip savą, toliau naudojosi asmeniniais mirusios mamos E. R. daiktais, baldais bei atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad ieškovė palikimą, atsiradusį po jos mamos mirties. Aplinkybė, kad ieškovė yra priėmusi mirusios mamos E. R. palikimą buvo žinoma ir tretiesiems asmenims, nes 2012 m. liepos 16 d. UAB „Pasvalio būtų ūkio“ Aktu Nr. (duomenys neskelbtini), E. R. sukauptos lėšos buvo pervesto į Ieškovės asmeninę sąskaitą. 2022 m. gruodžio 20 d. pareiškimu tretysis asmuo R. M. atsisakė jai priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies, atsiradusios mirus motinai E. R.. 2022 m. kovo 31 d. ieškovei paskambino moteris prisistačiusi, kad skambina iš VĮ „Turto bankas“ ir nurodė, kad Valstybė paveldėjo jos mirusiai mamai E. R. priklausantį butą,(duomenys neskelbtini) Pasvalyje. Atsižvelgdama į tai, atsakovo atstovė ieškovę įspėjo, kad ši minėtu butu naudojasi neteisėtai ir turi jį atlaisvinti, kitu atveju - kreipsis į teismą dėl iškeldinimo. Ieškovė nuo minėto momento suprato, kad naujuoju buto savininku tapusi Valstybė, todėl teikia ieškinį dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ atsiliepime, atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad su ieškiniu nesutinka. Iš ieškovės šiuo metu į bylą pateiktų rašytinių įrodymų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad po palikėjos E. R. mirties, įvykusios (duomenys neskelbtini), ieškovė palikimą priėmė per Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą faktiniu valdymu ir į jį įgyvendino savo teises kaip savininkė. Iš ieškovės į bylą pateiktų dokumentų yra akivaizdu, kad po palikėjos mirties mokesčiai už suteiktas komunalines paslaugas,(duomenys neskelbtini), Pasvalyje, buvo mokami nuo 2006 metų. Pagal šiuo metu byloje esančius duomenis galima daryti prielaidą, kad ieškovė(duomenys neskelbtini) Pasvalyje, gyveno nuo 2012 metų. Ieškovė, prašydama konstatuoti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikėjos palikimo priėmimo faktiniu valdymu, taip pat konkrečiai nenurodo kokius aktyvius veiksmus atliko po palikėjos mirties dėl atsiradusio palikimo ir išsamiai nepaaiškina dėl kokių priežasčių nerealizavo savo paveldėjimo teisių į palikėjos palikimą visa apimtimi daugiau kaip 18 metų ir jų neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Taigi iš šiuo metu į bylą pateiktų rašytinių įrodymų galima padaryti išvadą, kada ieškovė neišreiškė savo ketinimo paveldėti palikėjos palikimo per LR CK nustatytą terminą ir savo paveldėjimo teisės į jį nerealizavo tinkamai CK 1.5 straipsnio 1 dalis. Paminėtina ir tai, kad VĮ Turto bankas tik gavusi informaciją, kad dėl mirusiosios palikimo paveldėjimo niekas nesikreipė pradėjo palikėjos palikimo paveldėjimo procedūrą valstybei. Pagal tuo metu suformuotą Testamentų registro išrašą duomenų apie jame įregistruotą palikėjos palikimo priėmimą faktų nebuvo, todėl VĮ Turto bankas privalėjo atlikti jai teisės aktais nustatytas funkcijas ir kreiptis dėl E. R. palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo.
3. Trečiasis asmuo R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka ir paaiškino, kad mama iš pradžių gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, vėliau gyveno su patėviu. Tame bute (duomenys neskelbtini) gatvėje vėliau gyveno ji su sese ir močiute. Bute buvo likę mamos daiktų ir butas priklausė mamai. 2005 m. bute gyveno ji – R. M., su dukterimi. Vėliau ji persikėlė gyventi į viršų, o bute pirmame aukšte gyveno jos sesuo, ieškovė. Mokesčius komunalinius už butą visą laiką mokėjo sesuo. Atsisakė palikimo, nes šiuo metu ji gyvena sesers bute antrame aukšte. Žemės sklypai yra išnuomoti. Butą, esantį pirmame aukšte, šiuo metu remontuoja sesuo.
4. Trečiasis asmuo notarė Ilma Budrytė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, teismo procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai.
5. Liudytojas G. S. teisme paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Pasvalyje, yra ieškovės kaimynas. Ieškovę pažįsta apie 30 metų, visą laiką buvo kaimynai. (duomenys neskelbtini), Pasvalyje gyvena ieškovė, jos sesuo. Visą laiką ieškovė ten gyveno. Motina E. R. tą butą paliko vaikams. L. R. ir R. M. visą laiką gyveno tame name, 30 metų, kiek jas pažįsta.
6. Liudytoja G. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos dukra ten gyveno nuo 1975 m. L. R. ir R. M. visą laiką gyveno bute, (duomenys neskelbtini), Pasvalyje. Ten gyveno ir E. R.. N. B. (duomenys neskelbtini), Pasvalyje yra trys butai. Ten gyvena L. R., R. M., jos dukra. Bute pirmame aukšte gyveno visą laiką L. R.. R. M. išsikėlė į antrą aukštą. Sesės rūpinasi butu, atlieka remonto darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). mirė ieškovės ir trečiojo asmens motina E. R.. E. R. mirė būdama ištuokoje. Iš 2020 m. balandžio 27 d. liudijimo nustatyta, kad Pasvalio 2-ojo notarų biuro notarė Ilma Budrytė liudija, kad E. R. palikimą pagal įstatymą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VĮ „Turto bankas“ . 2021 m. rugsėjo 29 d. buvo išduotas Palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriuo patvirtinta, kad valstybei paveldėjimo teise pereina turtas, kurio savininkė yra palikėja E. R..
8. Įstatyme numatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (5.8 straipsnis). Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta, kad senaties terminas nėra praleistas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas išduotas 2021 m. rugsėjo 29 d. Ieškovė apie mamos palikimo perėjimą valstybei sužinojo jai paskambinus 2022 m. kovo 31 d. 2022 m. balandžio 1 d. ieškovė su atstovu advokatu Manvydu Šivicku sudarė Atstovavimo sutartį, kuris 2022 m. balandžio 15 d. raštu Nr. 45-22, informavo VĮ „Turto bankas“, kad turi įgaliojimus parengti ieškinį dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo. Atsakovė nurodė, kad ieškovei buvo siųstas pranešimas, kad turtą perėmė valstybė, turto apžiūros aktas, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių duomenų. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad ieškovė apie tai, kad palikimą priėmė valstybė, galėjo sužinoti 2022 kovo 31 d. sulaukusi atsakovės atstovo skambučio. Ieškovės ieškinys teisme registruotas 2023 m. kovo 28 d., todėl darytina išvada, kad ieškovė CK 5.8 str. numatyto vienerių metų ieškinio senaties termino nepraleido.
9. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
10. Kasacinio teismo praktikoje išsiaiškinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti vadovaujantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Paveldėjimo teisė užtikrina turtinių ir neturtinių santykių stabilumą ir perimamumą. Jei paveldėjimo teisė valstybei pereina, kai nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, tai valstybei atstovaujanti institucija gali pareikšti apie palikimo priėmimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
11. CK 5.62 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad turtas valstybei paveldėjimo teise pereina tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu arba palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog paveldinti pagal įstatymą valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymą. Jei kiti įpėdiniai neatlieka palikimui priimti teisiškai reikšmingų veiksmų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis), jie nedalyvauja paveldėjimo teisiniuose santykiuose. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020).
12. Nagrinėjamu atveju, tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, ar Palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas pagrįstai ir nepažeidžiant CK 5.62 straipsnio 1 dalyje numatytų palikimo perėjimo valstybei pagrindų. Atsakovės atstovės teigimu, Palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas teisėtai, kadangi jo išdavimo metu nebuvo gauta informacijos apie aplinkybes, kad galimi palikėjos E. R. įpėdiniai priėmė palikimą faktiškai pradėjus likusį turtą valdyti.
13. Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020, nurodyta, kad sprendžiant dėl priežasčių, nulėmusių palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, be kita ko, svarbu nustatyti: ar atsakovė VĮ Turto bankas pagrįstai inicijavo palikimo perėjimo valstybei procedūrą – ar buvo gautas atitinkamas valstybės (savivaldybės) institucijos atstovo (pareigūno) pranešimas apie tokį turtą; ar atsakovei VĮ Turto bankui buvo (ar galėjo būti) žinoma apie tai, kad palikimą faktiniu valdymu yra priėmusi ieškovė.
14. Taigi, teismas visų pirma vertina, ar buvo gautas atitinkamas valstybės (savivaldybės) institucijos atstovo (pareigūno) pranešimas apie galimai valstybei pereinantį turtą paveldėjimo būdu. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad buvo gavusi pranešimą apie tai, kad dėl mirusiosios palikimo paveldėjimo niekas nesikreipė. Remiantis Testamentų registro duomenimis, dėl palikimo priėmimo į notarę niekas nesikreipė, todėl atsakovei kilo įstatyme nustatyti pareiga priimti palikimą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pirmoji sąlyga atsakovei inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą buvo ir šiame palikimo priėmimo etape teisinis reglamentavimas nebuvo pažeistas.
15. Toliau teismas vertina, ar atsakovei VĮ Turto bankui buvo (ar galėjo būti) žinoma apie tai, kad palikimą faktiniu valdymu yra priėmusi ieškovė. Vertindamas byloje surinktus įrodymus (ieškovės ieškinyje ir atsakovės atsiliepime, šalių, trečiojo asmens, ieškovės atstovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes ir argumentus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus) teismas pažymi, kad atsakovė apie galimus potencialius palikėjos E. R. pirmos eilės įpėdinius (dukras) galėjo žinoti. Ši informacija buvo Gyventojų registre. Ši informacija buvo žinoma ir notarei I. B.. Tai patvirtina paveldėjimo byloje esantys Gyventojų registro išrašai, todėl konstatuotina, jog atsakovei buvo žinoma apie du pirmos eilės įpėdinius. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju buvo net du potencialūs pirmos eilės paveldėtojai. Pažymėtina, kad vieno potencialių pirmos eilės paveldėtojų – R. M. gyvenamoji vieta buvo deklaruota paveldimame ginčo bute, o ieškovės – tame pačiame name esančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Pasvalyje. Vien ši aplinkybė turėjo būti pagrindas patikrinti, ar pirmos eilės įpėdiniai nėra priėmę palikimo faktiniu valdymu.
16. Teismo vertinimu, atsakovei, kaip viešojo administravimo subjektui, kurio viena iš teisės aktais pavestų funkcijų yra atitinkamo valstybei palikimo teise pereitino nekilnojamojo turto administravimas, esant Gyventojų registro informacijai apie du pirmos eilės galimus įpėdinius, vieno iš kurių gyvenamoji vieta deklaruota paveldimame turte, turėjo itin atidžiai vertinti paveldėjimo perėjimo valstybei procedūrų iniciavimą.
17. VĮ Turto bankas turi teisės aktais nustatytą pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles (toliau – Taisyklės). Tuo atveju, kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ėmėsi priemonių išsiaiškinti ar įpėdiniai yra priėmę palikimą faktiniu valdymu.
18. Teismas vertindamas Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo pagrįstumą, taip pat vertina ar ieškovė buvo priėmusi palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
19. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).
20. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).
21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės, trečiojo asmens, liudytojų, ieškovės atstovo paaiškinimų nustatyta, kad po E. R. mirties likusį palikimą – nekilnojamąjį turtą (butą duomenys neskelbtini), Pasvalys) bei asmeninius jo daiktus faktiškai valdė ieškovė ir trečiasis asmuo. Iš byloje esančių rašytinių duomenų, ieškovės, trečiojo asmens ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad po motinos mirties ieškovė L. R. ir trečiasis asmuo R. M. nepertraukiamai gyveno velionei E. R., priklausiusiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Pasvalyje, kaip savame, ieškovė rūpinosi butu, mokėdama už jį mokesčius, atliko bute remontą. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, ieškovės pastovų gyvenimą minėtame bute po motinos mirties, teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškovė L. R. atliko aktyvius veiksmus po savo motinos E. R. mirties palikimui priimti, pradėdama jį faktiškai valdyti.
22. Be to, teismo posėdžių metu ieškovė nurodė, kad po motinos mirties buvo kreipųsis pas notarę, tačiau ją patikino, kad paveldėjimo procedūras tvarkytis neskubu, moteris dokumentų tvarkymuisi tuo metu neturėjo finansinių galimybių, manė, kad faktinis palikėjos nekilnojamojo turto valdymas, rūpinimasis juo bei oficialus sąskaitų už komunalines paslaugas mokėjimas yra palikimo priėmimas.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės ieškinio reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinamas, nustatant, jog ieškovė L. R. po savo motinos E. R. mirties jos palikimą priėmė ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su ieškovės subjektinėmis teisėmis įforminant motinos palikimą.
24. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 1.95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Teismo vertinimu, esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad ieškovė Palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimo metu buvo jau buvo priėmusi motinos palikimą faktiniu valdymu, todėl valstybė negalėjo perimti E. R. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto.
25. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu Palikimo perėjimo valstybei liudijimą yra pagrįstas ir tenkinamas, kadangi šiuo atveju nebelieka CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių aplinkybių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn ir valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso. Teismo vertinimu, pagrindo išduoti Paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas reiškia jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti Palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) CK 1.80 straipsnio 1 dalis).
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo tenkinamas ir 2021 m. rugsėjo 29 d. notarės I. B. išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. 4495 pripažįstamas negaliojančiu ir panaikinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikšmingus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartus civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje pažymėjo, kad teismui pripažinus palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba nustatomas valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nereiškia, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 578, straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldėtą turtą. Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po E. R. mirties, paveldėjimo.
Pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2021 m. rugsėjo 29 d. notarės I. B. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus.