Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo gynėjui advokatui J. S.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P. (V. P.) teistas: 1) 2000-06-05 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 2 d., nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atleistas;

2) 2000-06-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 3 d., 271 str. 3 d., 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 3 d., nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atleistas;

3) 2000-10-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. ir 271 str. 2 d., 278 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams. Pritaikius LR 2000-04-11 įstatymo Nr. VIII-1619 „Dėl amnestijos akto“ 1 str. 3 d., nuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo atleistas;

4) 2001-02-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

5) 2001-05-07 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d., 271 str. 3 d., 278 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01), laisvės atėmimu 3 metams. LR BK 42 str. pagrindu šią bausmę subendrinus su 2001-02-07 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė, 3 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 47¹ str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant iki 2001-09-01 atidirbti 200 val. nemokamų darbų;

6) 2004-01-20 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams. LR BK 64 str. 1 d. pagrindu šią bausmę subendrinus su 2003-06-25 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutartimi, 2001-05-07 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, paskirtas laisvės atėmimas 3 metams 15 mėnesių, pritaikius LR 2002-11-07 įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos“ 4 str. 1 d. 1 p., bausmė sumažinta 1/3;

7) 2005-04-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 4 mėnesiams;

8) 2005-11-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams;

9) 2006-03-21 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., 187 str. 3 d., laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. šią bausmę subendrinus su 2005-11-09 nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė, laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

10) 2006-10-30 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. 1 d., laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d. subendrinus šią bausmę su 2006-03-21 nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

11) 2010-02-12 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d., 30 parų areštu;

12) 2010-03-04 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

13) 2011-08-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2010-10-05 Vilniaus m. 4 apylinkės teismo nutartimi ir skirta galutinė bausmė – 1 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

14) 2011-08-19 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinus šią bausmę su 2011-08-05 nuosprendžiu paskirta galutinė bausme – laisvės atėmimas 2 metams;

15) 2012-05-09 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., laisvės atėmimu 3 metams 2 mėnesiams;

16) 2015-08-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 60 parų areštu;

17) 2015-08-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 227 str. 4 d., 20 parų areštu. Vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p., 66 str. 2 d. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas ir paskirta galutinė 18 parų arešto bausmė, kuri 2015-10-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta su 2015-08-05 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 70 parų arešto bausmė;

18) 2016-06-14 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 1 metams ir 8 mėnesiams laisvės atėmimo;

19) 2018-05-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 24 str. 6 d., 178 str. 1 d. (4 veikos), 2 metams ir 4 mėnesiams laisvės atėmimu. Nuosprendis buvo apskųstas, 2018 m. spalio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimis apeliaciniai skundai atmesti,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, o būtent:

jis, 2018-01-01, laikotarpyje nuo 02.00 val. iki 06. 00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, perlipdamas per tvorą įsibrovė į tvora aptvertą žemės sklypo teritoriją, esančią Uosių sodų 14-oji g. 24, Vilniuje, priklausančią nukentėjusiajam A. M., iš kur pagrobė pastarajam priklausančią benzininę žoliapjovę „Freurelle B48 KAT“, 500 eurų vertės, keturis „VW“ automobilio ratus su ant jų sumontuotomis padangomis „Goodyear“, vieno rato su padanga vertė 125 eurai, bendros 500 eurų vertės, taip pat 250 eurų vertės karutį, iš viso padarydamas nukentėjusiajam A. M. 1250 eurų dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat V. P. pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą bei automobilį, o būtent:

jis, 2018-01-01, laikotarpyje nuo 07.00 val. iki 10.00 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, pro langą įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį Uosių sodų 17-oji g. 15, Vilniuje, kur pagrobė patalpų viduje buvusius nukentėjusiajam P. M. priklausančius nešiojamą kompiuterį „L. L. Y520“, 1300 eurų vertės, belaidę kompiuterio pelę „S. C.“ 12 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. M. 1312 eurų turtinę žalą. Po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, įsibrovė į namo kieme stovėjusį automobilį „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio salono pagrobė nukentėjusiajam J. M. priklausančius du raktus nuo namo, vieno vertė 10 eurų, bendros 20 eurų veertės, vieną raktą nuo motociklo „Ducati“ su pakabuku, 60 eurų vertės, vieną raktą nuo automobilio „Volvo XC90“, 70 eurų vertės, iš viso padarydamas nukentėjusiajam J. M. 150 eurų dydžio turtinę žalą. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. P. kaltu įvykdžius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad dėl pirmojo epizodo, 2018 sausio 1 dienos, nelabai atsimena. Susipyko su seserimi, sesuo išvarė iš namų Naujų metų dieną. Jis iš pykčio nusprendė ką nors pavogti. Vaikščiuodamas, žemės sklypo kieme pamatė žoliapjovę, perlipo per tvorą, pavogė žoliapjovę ir padangas. Viską padėjo pas save kieme. Žoliapjovę ji užstatė pažįstamam, o ratlankiai dingo jam iš kiemo kažkur. Paskui nuėjo į stotelę, pamatė, kad kieme stovi mašina. Kaltinamasis priėjo, patraukė už durelių ir dureles atsidarė. Jis įsibrovė į automobilio vidų ir pagrobė kaltinime išvardintus daiktus. Po to pamatė, kad langas namuose atidarytas. V. P. per langą įsibrovė į namo vidų, paėmė kompiuterį ir išėjo. Po to kompiuterį pardavė turguje. A. M. 750 eurų civilinį ieškinį nenori pripažinti. Buvo senos padangos, o žoliapjovė neveikianti, nes ji buvo išardyta. Civilinis ieškinys per didelis. P. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl kompiuterio. Tai gali būti, kad tiek kainuoja, pripažįsta civilinį ieškinį. D. J. M. civilinio ieškinio, sutinka, galėjo būti tokia suma, pripažįsta. Atsiprašo nukentėjusiųjų visų dabar. Pataisos namuose dirbs ir atlygins civilinius ieškinius.

Taigi kaltinamasis V. P. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras ir advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR (duomenys neskelbtini) str.).

K. V. P. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta Uosių sodų 14-oji g. 24, Vilniuje (1 t., b.l. 15-20).

LR BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu LR BK 15 straipsnyje. Taigi, teisiškai vertinant, ar buvo padaryta vagystė (svetimo turto pagrobimas), reikia nustatyti ne vien tik objektyviąsias aplinkybes, bet ir subjektyviąsias, t. y. tyčinę kaltės formą. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, t. y. paversti savu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2013, 2K-517/2015). Taigi, nenustačius tyčios svetimą turtą užvaldyti negrįžtamai, ir priešingai – nustačius, kad paimdamas svetimą turtą (daiktą) asmuo neturėjo tikslo jį pasisavinti, paversti savu, o akivaizdu, kad tik laikinai norėjo juo pasinaudoti ir vėliau grąžinti jį savininkui, tokia veika nesudaro visų būtinųjų vagystės (svetimo turto pagrobimo) sudėtį sudarančių požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-122/2012, 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016).

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam V. P. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo V. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į saugomą teritoriją, pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą bei automobilį. Šiuo atveju egzistuoja visi būtini LR BK 178 straipsnio 2 daliai objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo požymiai.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

K. V. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta įvykdęs nusikalstamas veikas ir dėl įvykdyto gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į tai, kad kaltinamasis padarė du apysunkius nusikaltimus, kaltės formą ir rūšį. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas net 19 kartų, iš savo teistumų išvadų nedaro, baustas administracine tvarka (b.l. 2. 86), neturi pastovaus darbo ir legalaus pajamų šaltinio. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam tik vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą.

LR BK 64 ¹ str. numato pareigą teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos LR BK 64 ¹ straipsnyje numatytos sąlygos, V. P. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pažymėtina ir tai, kad 2018-10-30 įsiteisėjo 2018-05-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis.

Dėl civilinių ieškinių.

Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių.

Nukentėjusysis A. M. pareiškė 750 eurų dydžio civilinį ieškinį (1 t., b.l. 29).

Nukentėjusysis P. M. pareiškė 1392 eurų dydžio civilinį ieškinį (1 t., b.l. 72).

Nukentėjusysis J. M. pareiškė 90 eurų dydžio civilinį ieškinį (1 t., b.l. 80).

Civiliniai ieškiniai pagrįsti byloje surinktais duomenimis, kaltinamojo teisme duotais parodymais, nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, vaizdo įrašais ir apžiūros protokolai, todėl ieškiniai kaip pagrįsti tenkintini visiškai. Teismas pažymi, jog tiek kaltinamojo advokatas, tiek pats kaltinamasis nurodė, kad A. M. civilinys ieškinys yra per didelis, tačiau nepagrindė tų teiginių jokiais motyvuotais paaiškinimais. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad tą sumą sudaro keturi automobilio ratai, su keturiais žvaigdžių formos „VW“ lietais ratlankiais bei cinkuotas karutis (t. 1, b.l. 27). Padarytą žalą nukentėjusysis vertino 750 eurų. Teismui ši suma atrodo protinga ir teisinga, be to pagrįsta bylos medžiaga.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Benzininė žoliapjovė – ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu grąžinta nukentėjusiajam A. M. (1 t. b.l. 38-39). Motociklo raktas su pakabuku pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajam J. M. (1 t., b.l. 107).

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, esančią bylos medžiagoje (1 t., b.l. 90), po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.

USB laikmeną, dvi poras sportinių batelių ir sportinės kelnės, kurios 2018-01-05 savanoriško daiktų pateikimo metu paimtos iš J. P., ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu priduoti saugojimui į Vilniaus aps. VPK daiktų saugojimo patalpas (1 t., b.l. 136), po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintini J. P..

Vokai su daiktiloskopinėmis plokštelėmis, esantys bylos medžiagoje (1 t., b.l. 118, 120), po nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

V. P., gim., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl vagystės iš nukentėjusiojo A. M., ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

V. P., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 straipsnio 2 dalyje, dėl vagystės iš nukentėjusiųjų P. M. ir J. M., ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžio paskirtos griežtesnės bausmės, iš dallies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti V. P. subendrintą bausmę - 2 (dvejus) metus ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 64 ¹ str., paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti V. P. galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, ir paskirti V. P. galutinę subendrintą bausmę - 3 (trejus) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2018-11-09.

Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., V. P. visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-05-24 nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. P. palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus panaikinti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, vokus su daiktiloskopinėmis plokštelėmis, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

- USB laikmeną, dvi poras sportinių batelių ir sportinės kelnes, kurios 2018-01-05 savanoriško daiktų pateikimo metu paimtos iš J. P. ir priduotos saugojimui į Vilniaus aps. VPK daiktų saugojimo patalpas po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžintini J. P..

Nukentėjusiųjų A. M., P. M. bei J. M. civilinius ieškinius tenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiojo A. M. naudai 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) eurų turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiojo P. M. naudai 1392 (vieną tūkstantį tris šimtus devyniasdešimt du) eurus turtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiojo J. M. naudai 90 (devyniasdešim) eurų turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.