Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-09-26 · Civilinė byla Nr. e2S-1968-779/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-26
Bylos Nr.
e2S-1968-779/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06837-2024-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Inga Staknienė
Atsakovas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1968-779/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06837-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.6; 3.2.8.4; 3.1.7.6; 3.3.1.19.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Inga Staknienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bedrovės ,,Vilniaus vandenys“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo,

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Vilniaus vandenys“ (toliau – ieškovė arba UAB ,,Vilniaus vandenys“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. S. (toliau – atsakovas) 84,41 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad UAB ,,Vilniaus vandenys“ teikia atsakovui R. S. nuo 2009 m. rugsėjo 3 d. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), geriamąjį vandenį ir šalina bei valo nuotekas. Atsakovas neatsiskaitė pagal 2023 m. spalio 31 d. mokėjimo pranešimą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d. suteiktas paslaugas ir liko skolingas 82,41 Eur. Pažymėjo, kad atsakovui nedeklaruojant skaitiklio rodmenų, už kiekvieną tokį mėnesį buvo taikomas per paskutinius 12 mėnesių jo suvartoto vandens kiekio mėnesio vidurkis.

Atsiliepimas

3. Atsakovas R. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškovės atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad minėtame bute nebuvo gyvenama, o vanduo nebuvo naudojamas. Paskaičiuotas suvartojimas neatitinka realiai suvartoto vandens kiekio. Ieškovė iki ieškinio pateikimo nesikreipė, prašydama patikslinti vartojimą, taip pat nesikreipė prašydama sudaryti galimybę patikrinti skaitiklio rodmenis. Priešingai, atsakovui gavus ieškinį ir patikslinus suvartojimą pagal skaitiklio parodymą (-27m³), ieškovė 2024 m. gegužės 9 d. susisiekė telefonu ir paprašė atsiųsti rodmenų nuotrauką. Ieškovei buvo žinoma atsakovo gyvenamoji ir registracijos vieta, tiek telefono numeris. Už suteiktas paslaugas yra atsiskaityta. Ieškovės reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas, kadangi ieškovė neinformavimo apie reikalavimą, pretenzijos nepateikė.

Šalies argumentai

4. 2024 m. gegužės 30 d. ieškovė UAB ,,Vilniaus vandenys“ pirmosios instancijos teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio dalies atsisakymo. Nurodė, kad remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsniu atsisako ieškinio dalyje dėl 82,41 skolos, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, nes atsakovas šias sumas padengė. Paaiškino, kad ieškinio dalies atsisakymo pasekmės jai yra žinomos. Ieškinio reikalavimus dalyje dėl 143,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo pilnai palaikė. Pažymėjo, kad prašymas priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas yra teisėtas, nes ieškovė į teismą kreipėsi pagrįstai, kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

5. Papildomai pažymėjo, kad atsakovui kiekvieną mėnesį siųsdavo mokėjimo pranešimus objekto adresu, kuriuose matyti ne tik mokestis už suvartotą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą bei mėnesinė paslaugų pardavimo kaina, bet ir nurodomas likutis laikotarpio pradžioje, t. y. skola. Taip pat 2023 m. lapkričio mėnesį atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siųstas ir pranešimas dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas ir galimo kreipimosi į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 4 d. nutartimi nutarė priimti ieškovės UAB ,,Vilniaus vandenys“ ieškinio atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo atsisakymą ir civilinę bylą nutraukti bei priteisė ieškovei iš atsakovo 126,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7. Teismas nurodė, kad ieškovė atsakovui įvykdžius ieškinio reikalavimą dėl skolos priteisimo, atsisakė ieškinio (CPK 140 str.). Teismo vertinimu, iš ieškovės pareiškimo turinio aišku, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas nenustatė, kad ieškovės ieškinio reikalavimų atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinio reikalavimų atsisakymą priėmęs, teismas bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

Šalies argumentai

8. Nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą, siekdama apginti, jos manymu, ieškovės pažeistas teises, nepažeisdama pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, taip pat apdairumo ir rūpestingumo standartų. Ieškovė ieškinio reikalavimų atsisakė todėl, kad atsakovas, gavęs ieškinį, deklaravo skaitiklio duomenis ir sumokėjo pagal deklaruotus duomenis perskaičiuotą įsiskolinimą. Ieškovė dar iki ieškinio pateikimo buvo informavusi atsakovą apie susidariusios skolos dydį tiek siųsdama pranešimus buto, esančio (duomenys neskelbtini), tiek atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovės patirtos išlaidos už teisines paslaugas susidarė dėl atsakovo kaltės, todėl ieškovė nagrinėjamu atveju turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Žemesnės instancijos teismas

9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 22 Eur žyminis mokestis, 121 Eur išlaidos teisinei pagalbai. Bylą nutraukus, ieškovei turi būti grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio – 16,50 Eur (22 Eur × 75 proc.) (CPK 87 straipsnio 2 dalis), todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 126,50 Eur (22 Eur – 16,50 Eur + 121 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

III. Atskirojo skundo argumentai

10. Atsakovas (toliau – apeliantas, arba atsakovas) R. S. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:

10.1. Pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, sprendimas nutraukti bylą grąžinant ieškovui žyminį mokestį ir priteisiant nepagrįstą ieškinį pateikusiam ieškovui bylinėjimosi išlaidas pažeidžia atsakovo teisę į teisinę gynybą.

10.2. Apelianto vertinimu, byloje nėra patvirtinimo apie tai, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 140 str.).

10.3. Nagrinėjamoje byloje ieškinys paliktas nenagrinėtas ieškovei reikalavimo atsisakius. Nėra pagrindo priteisti išlaidas iš šalies, kuri su pareikštu reikalavimu nesutiko. Apmokėdamas sąskaitą, atsakovas nepripažino reikalavimo, kadangi jis nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Tam tikras įsiskolinimas susidarė per šešerius mėnesius nuo ieškinyje nurodytos reikalavimo datos. Teismas posėdyje nenagrinėjo atsakovo argumentų, pilnai tenkindamas reikalavimo atsisakiusio ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir

išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo medžiagą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė.

12. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla nutraukta bei priteistos ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 4 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) priėmė ieškovės UAB ,,Vilniaus vandenys“ ieškinio atsisakymą (CPK 140 str. 2 d.) ir nutraukė civilinę bylą (CPK 293 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 126,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės, todėl sprendė, kad ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, atsakovas gavęs ieškinį, deklaravo skaitiklio duomenis ir sumokėjo pagal deklaruotus duomenis įsiskolinimą.

Dėl atskirojo skundo argumentų

14. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia nuostatas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, sprendimas nutraukti bylą grąžinant ieškovui žyminį mokestį ir priteisiant nepagrįstą ieškinį pateikusiam ieškovui bylinėjimosi išlaidas pažeidžia atsakovo teisę į teisinę gynybą.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 93 straipsnį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, suprantama kaip šalis, kuriai sprendimas yra palankus, kuri laimėjo ginčą byloje (pavyzdžiui, ieškovas, kurio ieškinys patenkintas). Ji paaiškėja teismui tik išnagrinėjus bylą ir priėmus (priimant) sprendimą dėl ginčo esmės. Tokiai proceso šaliai pagal aptariamą teisės normą pralaimėjusioji šalis turi kompensuoti civilinių teisių gynybai išleistas lėšas – patirtas bylinėjimosi išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-823/2023).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė ieškinio ir byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, tad šiuo atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; ir kt.).

18. Vertinant reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis reikalavimą patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016, 31 punktas).

19. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad ieškovė atsisakė ieškinio todėl, kad atsakovas sumokėjo įsiskolinimą. Be to, apeliacinis teismas nustatė, kad 2024 m. gegužės 30 d. ieškovės pareiškime dėl dalies ieškinio atsisakymo nurodyta, kad ieškinio reikalavimus dalyje dėl 143,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo ieškovė pilnai palaikė. Pažymėjo, jog prašymas priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas yra teisėtas, nes ieškovė į teismą kreipėsi pagrįstai, kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, remiantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas atsakovo procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek ieškinio pareiškimą, tiek ieškinio atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos.

20. Visų pirma pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu, CPK 5 straipsniu, asmenys turi įstatymo garantuojamą teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri negali būti ribojama.

21. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė atsakovui kiekvieną mėnesį siųsdavo mokėjimo pranešimus objekto adresu, kuriuose matyti mokestis už suvartotą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymą bei mėnesinė paslaugų pardavimo kaina, nurodomas likutis laikotarpio pradžioje, t. y. skola. Be to, 2023 m. lapkričio mėnesį atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siųstas ir pranešimas dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas ir galimo kreipimosi į teismą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinio teismo vertinimu, atsakovas turėjo žinoti apie esantį įsiskolinimą. Taigi, pritartina apeliacinės instancijos teismo vertinimui, kad ieškovė į teismą kreipėsi pagrįstai, kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

22. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju neturi pagrindo vertinti ieškovės veiksmus (kreipimąsi į teismą su ieškiniu) kaip nesąžiningus, kad ieškovė šiuo atveju buvo reiškusi nepagrįstus reikalavimus ir (ar) prašymus, vilkinusi procesą, kitaip netinkamai (nesąžiningai) naudojusis savo procesinėmis teisėmis. Ginčas byloje baigtas ne dėl to, kad ieškovė nemotyvuotai ir nelogiškų priežasčių vedama visiškai atsisakė savo reikalavimo, o dėl to, kad atsakovas deklaravo skaitiklio duomenis ir sumokėjo pagal deklaruotus duomenis įsiskolinimą. Tad akivaizdu, kad ieškovė ieškinio atsisakė, nes atsakovas apmokėjo visą skolą.

23. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes patirtos išlaidos susidarė dėl atsakovo kaltės.

24. Apelianto vertinimu, byloje nėra patvirtinimo apie tai, kad ieškovui yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės (CPK 140 str.). Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais.

25. CPK 140 straipsnio 1 dalyje be kitų išvardintų aplinkybių nurodyta, kad rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės.

26. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, proceso teisės normos neįpareigoja teismo aiškintis priežasčių, dėl kurių ieškovas apsisprendė atsisakyti materialaus teisinio reikalavimo. Preziumuojama, kad ieškovas, pateikęs teismui rašytinį pareiškimą ir nurodęs, jog jam žinomos ieškinio atsisakymo procesinės pasekmės, apsvarstė tokio procesinio veiksmo atlikimo reikšmę, žino ir suvokia jo sukeliamus procesinius teisinius padarinius (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-579/2008).

27. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškime dėl ieškinio atsisakymo nurodė, kad ieškinio atsisakymo pasekmės jai yra žinomos. Taigi, atsakovo atskirojo skundo argumentai apie tai, jog ieškovė nežinojo procesinių ieškinio atsisakymo pasekmių, yra nepagrįsti.

28. Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad nėra pagrindo priteisti išlaidas iš šalies, kuri su pareikštu reikalavimu nesutiko. Nurodė, kad apmokėdamas sąskaitą, atsakovas nepripažino reikalavimo, kadangi jis nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Teismas posėdyje nenagrinėjo atsakovo argumentų, pilnai tenkindamas reikalavimo atsisakiusio ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagrindų atsisakyti priimti ieškinio atsisakymą nustatyta nebuvo. Ieškovė negali būti įpareigota laikytis materialiojo teisinio reikalavimo, kuris bylos nagrinėjimo metu jau buvo tenkintas. Akcentuotina, kad sprendžiant klausimą dėl ieškinio atsisakymo, byla nebuvo nagrinėjama iš esmės, nebuvo sprendžiamas ieškovės reikalavimų (ne)pagrįstumas, todėl atsakovo argumentas, kad visos bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieškinio nepripažino, yra teisiškai nereikšmingas. Be to, skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta, kad atsakovas ieškinį būtų pripažinęs. Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė ieškinio, nes atsakovas apmokėjo skolą, todėl ieškovė atsakovo atžvilgiu reikalavimo nebeturėjo.

30. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

Dėl bylos procesinės baigties

31. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bei ieškinio atsisakymą reglamentuojančias procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl atsakovo atskirasis skundas yra atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

apelianto (atsakovo) R. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Inga Staknienė