Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo A. I. ir suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ atskiruosius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties, kuria nutarta patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimus, priimtos bankrutuojančio fizinio asmens A. I. bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (buvęs pavadinimas – Palangos miesto apylinkės teismas) 2016 m. spalio 12 d. nutartimi A. I. iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2017 m. kovo 22 d.

2. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2017 m. liepos 3 d. nutartimi patvirtinti A. I. kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai.

4. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. kovo 23 d. nutartimi iš naujo nagrinėjant klausimą dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo, civilinė byla buvo sustabdyta iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-3071-656/2018 ir įsiteisės joje priimtas teismo sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl UAB „Medicinos bankas“ atskirojo skundo.

18. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad bankroto byloje, be kitų kreditorių, savo reikalavimus bankrutuojančiam fiziniam asmeniui pareiškė šie kreditoriai: A. I. – 10 800 Eur, A. D.-K. – 27 224,28 Eur, N. B. – 243 802 Eur, V. M. – 1 271 722,18 Eur, R. S. – 1 920 470 Eur. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo patvirtintas pirmos eilės kreditorės A. I. 10 118,49 Eur dydžio kreditinis reikalavimas bei antros eilės kreditorių reikalavimai: UAB „Medicinos bankas“ – 1 110 604,73 Eur, R. S. – 1 920 470,24 Eur, A. D.-K. – 27 224,28 Eur, N. B. – 243 801 Eur, V. M. – 1 252 256,97 Eur.

19. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad A. I. 10 118,49 Eur dydžio kreditinis reikalavimas yra pagrįstas įsiteisėjusia Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-348-588/2016. Kreditorės A. D.-K. 27 224,28 Eur dydžio kreditinis reikalavimas yra pagrįstas įsiteisėjusia Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-955-973/2015. Kreditorės N. B. 243 801 Eur kreditinis reikalavimas yra pagrįstas įsiteisėjusiomis Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-458-588/2016 ir Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-458-588/2016. Kreditoriaus V. M. 1 252 256,97 Eur dydžio kreditinis reikalavimas yra pagrįstas įsiteisėjusia Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-446-549/2016, paprastuoju neprotestuotinu vekseliu bei jo pagrindu notaro išduotu vykdomuoju įrašu. Kreditoriaus R. S. 1 920 470 Eur kreditinis reikalavimas taip pat yra pagrįstas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, tai yra Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1261/2014, Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-955-973/2015, Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-502-588/2016, 2017 m. balandžio 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. vykdomuoju raštu Nr. 2-323-112/2014, Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. 2-955-973/2015, Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. vykdomuoju raštu civilinėje byloje Nr. 2SP-502-588/2016.

20. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad bankrutuojančio fizinio asmens kreditorė UAB „Medicinos bankas“ Vilniaus apygardos teisme yra pareiškusi ieškinį, juo yra ginčijami sandoriai, susiję su šioje bankroto byloje pareikštais ir šios nutarties 19 punkte nurodytais kreditorių finansiniais reikalavimais. Nors šiuo metu kitoje civilinėje byloje yra ginčijami A. I. prievolių atsiradimo pagrindu esantys sandoriai, tačiau pažymėtina, kad UAB „Medicinos bankas“ ginčijami kreditiniai reikalavimai yra pagrįsti kitose civilinėse bylose priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, kurie turi res judicata galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kadangi nutarties 19 punkte nurodyti teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, įstatymo nustatyta tvarka nėra panaikinti ir dėl to yra galiojantys bei vykdytini, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog fizinio asmens bankroto byloje spręsdamas klausimą dėl kreditinių reikalavimų patvirtinimo, teismas neturi teisės vertinti šiais teismų sprendimais patvirtintų reikalavimų pagrįstumo ir jų dydžio. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, kitoks šios situacijos teisinis vertinimas nebūtų suderinamas su teismo sprendimo res judicata galia bei įstatyme įtvirtinta instancine teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės tvarka. Pažymėtina ir tai, kad jeigu įstatymo nustatyta tvarka būtų panaikinti ar pakeisti teismų procesiniai sprendimai, kurių pagrindu bankroto byloje yra patvirtinti kreditorių reikalavimai, kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas gali būti tikslinamas, atitinkamai tikslinant ir mokumo atkūrimo planą (FABĮ 23 straipsnio 6-9 dalys). Kadangi byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad A. I. yra įvykdęs nutarties 19 punkte nurodytus teismų sprendimus ir visiškai atsiskaitęs su savo kreditoriais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai buvo patvirtinti kreditorių A. I., A. D.-K., N. B., V. M. ir R. S. kreditiniai reikalavimai.

21. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad bankrutuojančio asmens kreditorių A. I., A. D.-K., N. B., V. M. ir R. S. kreditiniai reikalavimai ir jų dydžiai yra pagrįsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl atsižvelgdamas į šios nutarties 20 punkte nurodytus argumentus, teismas neturi teisinio pagrindo vertinti UAB „Medicinos bankas“ atskirajame skunde nurodytų motyvų dėl šių kreditorių reikalavimų dydžio nepagrįstumo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas išsamiau dėl šių atskirojo skundo argumentų nepasisako.

24. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2014). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad palūkanos, paskoliniuose santykiuose atliekančios mokėjimo funkciją, yra paskolos gavėjų mokėjimai kreditoriams už jų pinigų panaudojimą finansuoti materialioms bei vertybinių popierių investicijoms ir vartotojui. Palūkanos yra „atlygis“ kreditoriams už susilaikymą nuo einamojo vartojimo ir riziką skolinant pinigus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1).

26. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad įsipareigojimų pagal kredito sutartį pažeidimas reiškia ne tik nuostolių atsiradimą kreditoriui, bet kartu lemia ir padidėjusią kreditoriaus riziką, susijusią su pinigų skolinimu bei jų grąžinimu. Dėl šios priežasties kredito sutartyje esantis susitarimas dėl didesnės palūkanų normos taikymo netinkamo skolininko įsipareigojimų vykdymo atveju yra logiškas bei leidžia kompensuoti padidėjusią kreditoriaus riziką dėl galimo skolos negrąžinimo. Pažymėtina ir tai, kad įstatymas nedraudžia šalims susitarti dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų skaičiavimo tvarkos, todėl šalys gali iš anksto sutartyje susitarti dėl palūkanų skaičiavimo tvarkos įvykus juridiniam faktui – sutarties pažeidimui. Nors 1 procentu padidintų palūkanų skaičiavimas pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutarties 4.5 punkto nuostatas nagrinėjamu atveju yra siejamas su įsipareigojimų pagal kredito sutartį pažeidimu, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia šių palūkanų kvalifikuoti kaip kompensacinių palūkanų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog šiuo atveju kredito sutarties 4.5 numatytos palūkanos kvalifikuotinos ne kaip kompensacinę, bet mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurios gali būti taikomos kartu su sutartyje numatytomis netesybomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai kreditorės UAB „Medicinos bankas“ kreditinio reikalavimo dalį dėl delspinigių išieškojimo sumažino 2 847,91 Eur suma.

27. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai nepatvirtino UAB „Medicinos bankas“ 8 568,44 Eur kreditinio reikalavimo dalies dėl kitų banko patirtų išlaidų atlyginimo, nors ši išlaidų dalis buvo pagrįsta į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Su šia skundo nuostata taip pat galima sutikti.

28. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas atsižvelgė į tai, kad kreditorė UAB „Medicinos bankas“ nepateikė finansiniame reikalavime nurodytas kitas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl nutarė UAB „Medicinos bankas“ finansinio reikalavimo dalį dėl 15 172,43 Eur kitų išlaidų (bylinėjimosi, priverstinio išieškojimo, turto draudimo, saugojimo ir išlaikymo, turto vertinimo išlaidų ir kitų išlaidų) sumažinti iki įrodytos ir bankroto administratoriaus neginčytos sumos, tai yra 6 603,99 Eur. Ginčydamas šią kreditinio reikalavimo dalį bankroto administratorius nurodė, kad nesutinka su 15 172,43 Eur banko finansinio reikalavimo dalimi dėl žyminio mokesčio (5 143,06 Eur), advokato išlaidų (6 687,80 Eur), priverstinio išieškojimo išlaidų (2 830,47 Eur), turto draudimo, saugojimo ir išlaikymo išlaidų (67,27 Eur), turto vertinimo išlaidų (210,28 Eur), kitų banko patirtų išlaidų (233,55 Eur), nes iš skolininko A. I. kreditorės UAB „Medicinos bankas“ naudai iš viso priteista tik 6 603,99 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad FABĮ nuostatos nenumato, jog kreditinis reikalavimas fizinio asmens bankroto byloje privalo būti pagrįstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, todėl vien ta aplinkybė, jog dalis banko kreditiniame reikalavime nurodytų išlaidų nebuvo priteistos iš skolininko savaime nėra pagrindas tokio kreditinio reikalavimo netvirtinti. Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog prašydama patvirtinti ginčijamą kreditinį reikalavimą, UAB „Medicinos bankas“ kartu su 2017 m. balandžio 20 d. prašymu pateikė sąskaitų išrašus, kuriuose yra nurodytos banko patirtų išlaidų rūšys, dydžiai, lėšų gavėjai, išlaidas patvirtinančių sąskaitų faktūrų datos, numeriai ir kita informacija. Nei bankrutuojantis asmuo, nei bankroto administratorius nenuginčijo kreditorės pateiktų rašytinių įrodymų dėl šios rūšies išlaidų, todėl negalima daryti išvados, jog šios išlaidos realiai nebuvo patirtos (CPK 178 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas nepagrįstai netvirtino kreditorės UAB „Medicinos bankas“ kreditinio reikalavimo dalies dėl 8 568,44 Eur išlaidų atlyginimo.

29. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino bylos aplinkybes dėl kreditorės UAB „Medicinos bankas“ kreditinio reikalavimo dydžio, todėl teismo nutartis keistina, kreditorės UAB „Medicinos bankas“ kreditinis reikalavimas didintinas nuo 1 110 604,73 Eur iki 1 122 021,03 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl pareiškėjo A. I. atskirojo skundo.

31. Iš bylos duomenų matyti, kad kreditorė UAB „Medicinos bankas“ pareiškė bankrutuojančiam asmeniui iš viso 1 122 021,03 Eur dydžio kreditinį reikalavimą, kurį sudaro 165 632,05 Eur negrąžinto kredito, 160 067,52 Eur palūkanų, 762,30 Eur išlaidų už advokato paslaugas, 67,27 Eur išlaidos dėl turto draudimo, saugojimo ir išlaikymo pagal 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį Nr. K11/2015 su vėlesniais šios sutarties pakeitimais ir papildymais, iš viso 326 529,14 Eur, bei 292 695,92 Eur negrąžinto kredito, 330 801,40 Eur palūkanų, 151 047,72 Eur delspinigių, 7 710,89 Eur banko patirtų išlaidų už advokato paslaugas, 2 830,47 Eur išlaidų už antstolio paslaugas, 9 751,40 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti, 420,54 Eur išlaidų dėl turto vertinimo, 233,55 Eur kitų banko patirtų išlaidų pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį Nr. LOAN_64769 su vėlesniais šios sutarties pakeitimais ir papildymais, iš viso 795 491,89 Eur. Apeliantas nurodo, jog banko reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo turėjo būti taikomas ieškinio senaties terminas.

32. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis).

33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įprastai ieškinio senatis taikoma, kai kreditorius pareiškia skolininkui ieškinį ir skolininkas, gindamasis nuo pareikštų reikalavimų, prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Tuo atveju, kai teisinis reglamentavimas nustato kreditoriui teisę išieškoti iš skolininko pinigines prievoles ne teismine tvarka (nagrinėjamu atveju – pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ir pagal hipotekos teisėjo nutartį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto), skolininkas, gavęs kreditoriaus reikalavimą sumokėti skolą gera valia ar notaro atliktą vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo, turi teisę ginti pažeistas teises pareikšdamas kreditoriui savarankišką ieškinį dėl ieškinio senaties terminų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018).

34. Nagrinėjamoje byloje UAB „Medicinos bankas“ bankrutuojančiam fiziniam asmeniui pareikšto reikalavimo dalį sudaro 151 047,72 Eur dydžio delspinigiai pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį Nr. LOAN_64769. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad delspinigių išieškojimas iš skolininko buvo pradėtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. sausio 2 d. nutarties pagrindu, kuria buvo nutarta UAB „Medicinos bankas“ naudai iš A. I. išieškoti 595 150,41 Eur negrąžinto kredito, 124 410,23 Eur palūkanų, 151 047,72 Eur delspinigių bei kitas nutartyje nurodytas sumas (t. 12, b. l. 43-45). Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad hipotekos teisėjui priėmus 2012 m. sausio 2 d. nutartį dėl 151 047,72 Eur delspinigių išieškojimo ir pradėjus išieškojimą iš įkeisto turto, skolininkas A. I. būtų ginčijęs banko reikalavimą dėl netesybų dydžio ir pareiškęs reikalavimą dėl ieškinio senaties termino taikymo reikalavimui dėl delspinigių išieškojimo. Kadangi ieškinio senaties terminas gali būti taikomas tik ginčo šalies prašymu, nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. sausio 2 d. nutarties priėmimo skolininkas nesiėmė aktyvių veiksmų šiuo pagrindu ginčyti banko reikalaujamą delspinigių dydį, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje nėra teisinio pagrindo taikyti ieškinio senatį kreditorės UAB „Medicinos bankas“ reikalavimui dėl 151 047,72 Eur dydžio delspinigių išieškojimo.

35. Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas pripažino, jog bankas nepagrįstai reikalauja ir netesybų (delspinigių), ir kompensuojamųjų palūkanų, tačiau nepagrįstai šias sumas patvirtino kaip kreditinį reikalavimą. Apelianto teigimu, banko finansinis reikalavimas dėl 160 067,52 Eur palūkanų pagal 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį Nr. K11/2005 ir 330 801,40 Eur palūkanų pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį Nr. LOAN_64769 reiškia dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui. Ši skundo nuostata taip pat nepagrįsta.

36. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, tai yra netesybos įskaitomos į nuostolius, šiuo atveju – į kompensuojamųjų palūkanų dydį (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016).

37. Nagrinėjamu atveju kreditorė UAB „Medicinos bankas“ bankrutuojančiam asmeniui pareiškė reikalavimą dėl 160 067,52 Eur palūkanų išieškojimo pagal 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį Nr. K11/2015 su vėlesniais šios sutarties pakeitimais ir papildymais bei 330 801,40 Eur palūkanų išieškojimo pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį Nr. LOAN_64769 su vėlesniais šios sutarties pakeitimais ir papildymais. Iš byloje esančio 2008 m. gruodžio 12 d. papildomo susitarimo Nr. 1 prie kredito sutarties Nr. LOAN_64769 2.2 punkto matyti, kad šalys susitarė, jog nuo sutarties pasirašymo dienos šešiems mėnesiams nustatyta 7,5 proc. dydžio palūkanų norma, kuri keičiama kas šešis mėnesius, šešiems mėnesiams į priekį, imant vienerių metų LIBOR ir pridedant 6,13 proc. maržą. 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutartyje Nr. K11/2005 buvo nustatyta kintama palūkanų norma, susidedanti iš vienerių metų LIBOR ar VILIBOR ir banko skolinimo ir pelno maržos. 2008 m. liepos 3 d. papildomo susitarimo Nr. 5 prie 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutarties Nr. K11/2005 1.2 punkte šalys susitarė, kad nustatoma 12 proc. dydžio palūkanų norma, kuri keičiama kas šešis mėnesius, šešiems mėnesiams į priekį, imant vienerių metų LIBOR ar VILIBOR ir pridedant 6,57 proc. maržą. Iš byloje pateikto palūkanų apskaičiavimo matyti, kad palūkanos skolininkui buvo apskaičiuotos taikant kredito sutartyse ir jų pakeitimuose nustatytas palūkanų normas. Įvertinęs byloje esančias kredito sutartis su jų pakeitimais ir papildymais, taip pat byloje esančius palūkanų skaičiavimus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju UAB „Medicinos bankas“ reikalavimas dėl 160 067,52 Eur palūkanų išieškojimo pagal 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį Nr. K11/2015 bei 330 801,40 Eur palūkanų išieškojimo pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį Nr. LOAN_64769 vertintinas kaip reikalavimas sumokėti pelno (mokėjimo) palūkanas už skolininko naudojimąsi skolintais pinigais. Kadangi pelno (mokėjimo) palūkanų skaičiavimas kartu su netesybomis nėra draudžiamas, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto nuostata, kad skolininkui buvo taikoma dviguba civilinė atsakomybė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pagrįstai patvirtinta UAB „Medicinos bankas“ kreditinio reikalavimo dalis dėl palūkanų išieškojimo.

38. Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas neįvertino, jog tiek 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartyje Nr. LOAN_64769 (2.9 punktas), tiek 2005 m. gruodžio 15 d. sutartyje Nr. K11/2005 (6.3.2 punktas) buvo nustatytos nepagrįstai didelės netesybos, tai yra 0,1 proc. dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl tai sudarė pagrindą mažinti neprotingai didelį netesybų dydį. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti.

39. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015).

40. 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutarties Nr. LOAN_64769 2.9 punkte šalys susitarė dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių mokėjimo nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį Nr. LOAN_64769 bankas A. I. apskaičiavo sumokėti 151 047,72 Eur delspinigių. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl netinkamo skolininko įsipareigojimų pagal 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutartį vykdymo bankui nebuvo grąžinta 292 695,92 Eur kredito, nesumokėta 330 801,40 Eur palūkanų, patirta 7 710,89 Eur išlaidų už advokato paslaugas, 2 830,47 Eur išlaidų už antstolio paslaugas, 9 751,40 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti, 420,54 Eur išlaidų dėl turto vertinimo, 233,55 Eur kitų banko patirtų išlaidų. Taigi akivaizdu, jog prievolės pažeidimas šiuo atveju lėmė itin didelių nuostolių atsiradimą kreditoriui, todėl kredito sutartyje nustatytas ir apskaičiuotas delspinigių dydis pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes negali būti vertinamas kaip neprotingai didelis. Pažymėtina ir tai, kad kreditorės reikalavimas dėl delspinigių išieškojimo yra pagrįstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2012 m. sausio 2 d. nutartimi, kuria, be kita ko, buvo nutarta UAB „Medicinos bankas“ naudai iš A. I. išieškoti 151 047,72 Eur delspinigių (t. 12, b. l. 43-45). Atsižvelgtina į tai, kad po to, kai buvo priimta hipotekos teisėjo nutartis pradėti skolos pagal kredito sutartį priverstinį išieškojimą, skolininkas neginčijo delspinigių dydžio, iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nereiškė jokių su tuo susijusių reikalavimų. Šis skolininko ilgai trukęs neveikimas negali būti pateisinamas ir leidžia daryti išvadą, jog 2008 m. gegužės 13 d. kredito sutarties Nr. LOAN_64769 2.9 punkte nustatytas delspinigių dydis nebuvo per didelis ir nepažeidė skolininko teisėtų interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje nėra nustatyta pagrindo mažinti šalių 2008 m. gegužės 13 d. sudarytoje kredito sutartyje nustatytą netesybų dydį.

41. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad kreditorė UAB „Medicinos bankas“ šioje fizinio asmens bankroto byloje nepareiškė reikalavimo dėl delspinigių išieškojimo iš skolininko pagal 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutartį Nr. K11/2015. Iš bylos duomenų matyti, kad netesybos pagal šią kredito sutartį buvo padengtos pardavus įkeistą turtą. Šią aplinkybe savo atskirajame skunde pripažįsta ir apeliantas. Pažymėtina, kad pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatas netesybos negali būti mažinamos, kai jos jau sumokėtos. Taigi akivaizdu, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl 2005 m. gruodžio 15 d. kredito sutartyje Nr. K11/2015 nustatyto netesybų dydžio pagrįstumo ir šiuo pagrindu atsisakyti tvirtinti UAB „Medicinos bankas“ reikalavimą dėl delspinigių išieškojimo.

42. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas tinkamai neįvertino skolininko pateiktų argumentų dėl CK 6.64 straipsnio nuostatų taikymo. Apeliantas teigė, kad 2014 metais įkeistas nekilnojamasis turtas buvo parduotas žymiai mažesnę kainą lyginant ją su paties banko nustatyta ir įkeitimo lakštuose nurodyta turto verte ir tai nulėmė ne tik ekonominė krizė, bet ir paties banko netinkamai atliktas įkeičiamo turto bei kredito rizikos įvertinimas. Dėl to skolininkas turėtų būti atleistas nuo dalies pagrindinės prievolės įvykdymo. Ši skundo nuostata nepagrįsta.

43. CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku ar dėl kitokios kreditoriaus kaltės. Kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo (CK 6.64 straipsnio 2 dalis). Be to, skolininkas turi teisę į nuostolių atlyginimą (CK 6.64 straipsnio 4 dalis).

44. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.64 straipsnio nuostatoms taikyti yra būtina nustatyti kreditoriaus prievolės pažeidimo faktą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreditoriaus prievolės pažeidimo faktą grindžia tuo, jog įkeistas nekilnojamasis turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą lyginant ją su paties banko nustatyta ir įkeitimo lakštuose nurodyta turto verte ir tai nulėmė ne tik ekonominė krizė, bet ir paties banko netinkamai atliktas įkeičiamo turto bei kredito rizikos įvertinimas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų apie tai, kad įkeisto turto vertinimą atliko pats bankas. Iš UAB „Medicinos bankas“ procesiniuose dokumentuose esančių paaiškinimų matyti, kad turto vertinimą atliko nepriklausomas turto vertintojas, o turto vertinimo ataskaitas pateikė pats skolininkas. Atsižvelgtina ir į tai, kad priverstine tvarka realizavus įkeistą turtą, skolininkas neginčijo turto pardavimo kainos ir šiuo pagrindu nekėlė turto perleidimo teisėtumo klausimo. Kadangi šioje byloje nebuvo įrodyti jokie neteisėti kreditorės UAB „Medicinos bankas“ veiksmai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo taikyti CK 6.64 straipsnio 2 dalies nuostatų ir atleisti skolininką nuo dalies prievolės vykdymo.

45. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo A. I. atskirojo skundo argumentais naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundžiama nutarties dalis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Teismas neprijungia prie bylos UAB „Medicinos bankas“ 2018-10-25 pateiktų rašytinių paaiškinimų, nes CPK normos nenumato apelianto teisės pakeisti ar papildyti atskirąjį skundą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutartį pakeisti ir bankrutuojančio A. I. antros eilės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Medicinos bankas“ kreditinį reikalavimą nuo 1 110 604,73 Eur padidinti iki 1 122 021,03 Eur.

Kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarties dalį palikti galioti nepakeistą.