Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokato padėjėjai L. T.-P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys atmestas.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Kasacinis teismas taip pat pripažįsta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010).

Ieškovė paslaugų suteikimo faktą įrodinėja jos pačios išrašyta ir pasirašyta 2018 m. gegužės 16 d. sąskaita faktūra Nr. GIRM Nr. 18-138, 779,97 Eur sumai, ieškovės atstovo paaiškinimais, ir siųstais elektroniniais laiškais. Tačiau, nagrinėjamu atveju teismo vertinimu šių duomenų bei įrodymų nepakanka paslaugų suteikimo atsakovei fakto įrodyti. Vien šie duomenys, įrodymai neleidžia nagrinėjamo ginčo atveju įvertinti, nei dėl kokio pobūdžio paslaugų suteikimo galėjo būti tartasi/susitarta (šių paslaugų pobūdis, kiekis ar kitos jas apibūdinti galinčios aplinkybės) ir šias paslaugas tinkamai teisiškai kvalifikuoti, nei dėl jų įvykdymo sąlygų, nei dėl jų apmokėjimo (kainos) ir ypač situacijoje, kai atsakovė neigia nurodomą susitarimą bei paslaugų gavimą ir/ar teikimą atsakovei, kurių apmokėjimo prašoma pateikiant atsakovei sąskaitą faktūrą. Jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų kokių nors teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, ieškovė nepateikė.

Dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės kasacinis teismas yra pasisakęs, jog PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) normos; PVM įstatymas yra viešosios mokesčių teisės aktas, turintis specialią paskirtį – nustatantis apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu; pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas; PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM įstatymas nereglamentuota civilinių pirkimo–pardavimo santykių aspektų ir jame nenustatyta nei formos reikalavimų pirkimo–pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-256/2009; 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55/2012). Vadinasi, nors PVM sąskaita faktūra iš esmės galėtų būti įformintas įvykęs prekių pardavimas ar paslaugų suteikimas, šiuo konkrečiu atveju vien jų aiškiai nepakanka, kilus šalių ginčui dėl pačios sutarties sudarymo ir kurių nors paslaugų gavimo iš ieškovės. Nagrinėjamu atveju ginčo sąskaita pasirašyta tik vienos šalies – ieškovės įgalioto asmens, tačiau nėra antrosios šalies įgalioto asmens pasirašyto patvirtinimo, kad prekes/paslaugas atsakovė gavo. Todėl kilus atitinkamam ginčui, turi būti pateikti ir kiti leistinumo, patikimumo ir apibrėžtumo reikalavimus atitinkantys duomenys (įrodymai) apie šalių pasiektą konkretų susitarimą bei apie tokio susitarimo turinį (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Vertinant situaciją taip, kaip to siekia ieškovė, t.y. asmeniui pripažįstant pareigą besąlygiškai apmokėti jam išrašytą ir pateiktą sąskaitą faktūrą, kurioje yra tik ją išdavusio subjekto rekvizitai, būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti, reikalaujant apmokėjimo sąskaitų faktūrų pagrindu ir pagal neegzistuojančias, neva žodžiu sudarytas prekių ar paslaugų teikimo sutartis. Tokiu atveju, ieškovei neįrodžius paties susitarimo ir paslaugų atsakovei perdavimo faktų, pripažintina, kad vien sąskaitos faktūros atsakovei išrašymas savaime nepatvirtina atsakovės skolos ieškovei fakto.

Taip pat, iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė bylos nagrinėjimo metu teikė prašymą apklausti liudytojus E. J., H. M., tačiau šiems neatvykus į teismo posėdį, ieškovė sutiko bylą nagrinėti bylą toliau ir liudytojų apklausos atsisakė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad kviečiami liudyti asmenys pas atsakovę nedirba ir niekada nedirbo bei nėra niekaip susiję su atsakove. Įvertinama ir tai, kad ieškovės atstovas, atsakydamas į teisėjo klausimus paaiškino, jog dėl bylos nagrinėjimo bei ieškovės pozicijos teikiant įrodymus nagrinėjant bylą jis tarėsi su teisininkais, papildomos teisinės pagalbos nagrinėjamu atveju jam nereikia.

Nagrinėjamos bylos atveju pažymėtina, kad abi šalys yra verslininkai, kuriems taikomi didesni apdairumo ir atsargumo reikalavimai. Iš viešai prieinamų duomenų „Rekvizitai. Lt“ matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) veiklą vykdo jau 14 metų. Teismas sprendžia, kad ieškovė yra verslo subjektas, turinti verslo patirties ir, tikėtina, sudaręs ne vieną sutartį, dėl ko nėra abejonių, kad ieškovei yra žinoma sutarčių sudarymo ir pasirašymo tvarka, užsakymų priėmimo bei vykdymo tvarka bei sutarties/užsakymo nepasirašymo ar/ir netinkamo pasirašymo teisinės pasekmės, todėl ieškovė turėjo įvertinti galimas rizikas bei atitinkamai elgtis priimant užsakymus, juos tinkamai įforminant, vykdant užsakymus bei teikiant reikalavimus apmokėti užsakovams už suteiktas/teikiamas paslaugas.

Teismas sutinka su atsakovės pozicija, jog byloje nėra duomenų bei įrodymų apie tai, kad ieškovė pateikė ieškovei nurodytą užsakymą, kad ieškovė teikė/suteikė kokias nors paslaugas atsakovei, nepateikta jokių įrodymų, kad tarp šalių būtų susiklostę kokie nors sutartiniai teisiniai santykiai. Teismo posėdžio metu teismas ne kartą išaiškino ieškovei jos pareigą įrodinėti bei galimybę kreiptis į advokatą, advokato padėjėją dėl teisinės pagalbos atstovaujant ieškovės interesus nagrinėjamoje byloje gavimo/suteikimo, tačiau ieškovė šiomis savo procesinėmis teisėmis naudotis nepageidavo, nurodė jog konsultavosi su teisininkais.

Įvertinus byloje pateiktus bei tirtus įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus bei nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nėra pateikta įrodymų ieškinio reikalavimams pagrįsti, todėl konstatuotina, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų pagrįstumo ir ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl sprendimo vykdymo atgręžimo

Sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialiųjų teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo ar kasacinio teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t.y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo. Sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760 - 762 straipsniai. Teismo sprendimo įvykdymo atgręžimas CPK 760 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas kaip grąžinimas atsakovui visko, kas iš jo buvo išieškota ieškovo naudai pagal panaikintą jau įvykdytą teismo sprendimą, t.y. jeigu panaikinamas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas už akių tampa privalomu ir vykdytinu teismo procesiniu dokumentu, todėl šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti vykdomąjį dokumentą, pateikti jį antstoliui ir sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas. Panaikinus teismo sprendimą už akių po jo priverstinio įvykdymo, visi iki tol atlikti procesiniai veiksmai, kuriais tenkintas ieškovo reikalavimas atsakovui ir jo naudai išieškoti pinigai, laikytini neteisėtais ir tai sudaro teisinį pagrindą bylos šalis sugrąžinti į iki teismo sprendimo už akių įvykdymo buvusią padėtį, taikant teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą (CPK 760 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2021 m. vasario 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas už akių įsiteisėjo ir teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu antstolis priteistą sumą ieškovės naudai jau išieškojo, todėl panaikinus nurodytą teismo sprendimą už akių po jo priverstinio įvykdymo ir ieškovės ieškinį atmetus, yra pagrindas taikyti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą ir įpareigoti ieškovę gražinti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) vykdymo procese išieškotą 1 001,58 Eur sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad už teisines konsultacijas, pareiškimo dėl termino atnaujinimo parengimą, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimą, pasirengimą 2021 m. rugpjūčio 19 d. teismo posėdžiui bei dalyvavimą jame patyrė 1 338 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintų Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 268 -270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Atgręžti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-961-676/2021 įvykdymą

Įpareigoti ieškovę UAB (duomenys neskelbtini) grąžinti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) 1 001,58 Eur (vieno tūkstančio vieno euro 58 centų) sumą.

Priteisti atsakovei UAB (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB (duomenys neskelbtini) 1 338 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 31 d. civilinėje byloje Nr. e2-4509-676/2021 į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą sumokėto avansą – 200 Eur (du šimtus eurų).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.