- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2A-1119-826/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08313-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Almantas Padvelskis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Girmedis“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Benko servisas“
- Kategorijos
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Almanto Padvelskio ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girmedis“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4509-676/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girmedis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Benko servisas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Girmedis“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Benko servisas“ (toliau – ir atsakovė) 779,97 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškinio argumentai:
1.1. 2018 m. gegužės mėn. ieškovė ir atsakovė susitarė dėl miško kirtimo ir transportavimo paslaugų. Ieškovės vairuotojas atvyko į sutartą vietą, tačiau sutartos paslaugos atlikti negalėjo. Ieškovė dėl atsakovės kaltės neįvykusio sandorio patyrė nuostolį (kuro sąnaudos), todėl 2018 m. gegužės 16 d. ieškovė už patirtus nuostolius atsakovei išrašė PVM sąskaitą faktūrą S-F GIRM 18-138 779,97 Eur sumos ir išsiuntė atsakovei elektroniniu paštu. Atsakovės direktorius Ž. A. 2018 m. gegužės 30 d. ieškovei parašė laišką. jog negali priimti sąskaitos, nes tokių paslaugų nebuvo gavę. Ieškovė 2018 m. gegužės 30 d. surašė ir atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė raštą dėl neįvykusio sandorio. Atsakovė PVM sąskaitos faktūros S-F GIRM 18-138 neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 779,97 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 5 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovės 779,97 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 18 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
3. Atsakovė UAB „Benko servisas“ pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimą už akių; 2) atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; 3) atmesti ieškovės ieškinį kaip neįrodytą ir nepagrįstą; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas; 5) taikyti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei 1 001,58 Eur. Pagrindiniai pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo argumentai:
3.1. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų kokių nors teisinių santykių tarp šalių egzistavimą.
3.2. Atsakovė niekada nesikreipė į ieškovę ir jokių paslaugų iš ieškovės neprašė, atitinkamai jokių paslaugų iš ieškovės niekada ir negavo, todėl neturi jokių įsiskolinimų ieškovei.
3.3. Kaip matyti iš su ieškiniu pateikto elektroninio susirašinėjimo medžiagos, ieškovė tiek 2018 m. gegužės 16 d. sąskaitą GIRM Nr. 18-138, tiek 2018 m. birželio 16 d. raštą Nr. SI-17 siuntė elektroniniu paštu uab.paliana@gmail.com, tačiau atsakovei visiškai neaišku, kokiu pagrindu ieškovės skambutį iš telefono numerio +370 652 40815, Ž. A., H. M. ir laiškus iš elektroninio pašto uab.paliana@gmail.com sieja su atsakove, nurodytas telefono numeris nėra ir niekada nebuvo atsakovės telefono numeris, o Ž. A. niekada nebuvo atsakovės direktorius.
Žemesnės instancijos teismas
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gegužės 3 d. nutartimi patenkinto atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimą už akių ir atnaujinto bylos nagrinėjimą iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, atgręžė Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-961-676/2021 įvykdymą ir įpareigojo ieškovę UAB „Girmedis“ grąžinti atsakovei UAB ,,Benko servisas“ 1 001,58 Eur sumą. Teismas taip pat priteisė atsakovei iš ieškovės 1 338 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pagrindiniai teismo motyvai:
5.1. Teismas nustatė, kad rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, raštu užsakymo neteikta. Ieškovė įrodinėja, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas – užsakymas dėl paslaugos suteikimo atsakovei, atsakovė šias aplinkybes neigia. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė įrodymų, kad tarp šalių ieškovės nurodytu laiku, nurodytu būdu buvo susitarta dėl visų ieškovės nurodomų paslaugos suteikimo bei apmokėjimo už paslaugas sąlygų
5.2. Ieškovė paslaugų suteikimo faktą įrodinėja jos pačios išrašyta ir pasirašyta 2018 m. gegužės 16 d. sąskaita faktūra Nr. GIRM Nr. 18-138, ieškovės atstovo paaiškinimais ir siųstais elektroniniais laiškais. Tačiau, teismo vertinimu, šių duomenų bei įrodymų nepakanka paslaugų suteikimo atsakovei faktui įrodyti. Vien šie duomenys, įrodymai neleidžia nagrinėjamo ginčo atveju įvertinti, nei dėl kokio pobūdžio paslaugų suteikimo galėjo būti tartasi / susitarta (šių paslaugų pobūdis, kiekis ar kitos jas apibūdinti galinčios aplinkybės) ir šias paslaugas tinkamai teisiškai kvalifikuoti, nei dėl jų įvykdymo sąlygų, nei dėl jų apmokėjimo (kainos) ir ypač situacijoje, kai atsakovė neigia nurodomą susitarimą bei paslaugų gavimą ir (ar) teikimą atsakovei, kurių apmokėjimo prašoma pateikiant atsakovei sąskaitą faktūrą. Jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų kokių nors teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, ieškovė nepateikė.
5.3. Nors PVM sąskaita faktūra iš esmės galėtų būti įformintas įvykęs prekių pardavimas ar paslaugų suteikimas, šiuo konkrečiu atveju vien jų aiškiai nepakanka, kilus šalių ginčui dėl pačios sutarties sudarymo ir kurių nors paslaugų gavimo iš ieškovės. Nagrinėjamu atveju ginčo sąskaita pasirašyta tik vienos šalies – ieškovės įgalioto asmens, tačiau nėra antrosios šalies įgalioto asmens pasirašyto patvirtinimo, kad prekes / paslaugas atsakovė gavo. Vertinant situaciją taip, kaip to siekia ieškovė, t. y. asmeniui pripažįstant pareigą besąlygiškai apmokėti jam išrašytą ir pateiktą sąskaitą faktūrą, kurioje yra tik ją išdavusio subjekto rekvizitai, būtų sudaryta galimybė piktnaudžiauti, reikalaujant apmokėjimo sąskaitų faktūrų pagrindu ir pagal neegzistuojančias, neva žodžiu sudarytas prekių ar paslaugų teikimo sutartis. Tokiu atveju, ieškovei neįrodžius paties susitarimo ir paslaugų atsakovei perdavimo faktų, teismas pripažino, kad vien sąskaitos faktūros atsakovei išrašymas savaime nepatvirtina atsakovės skolos ieškovei fakto.
5.4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra verslo subjektas, veiklą vykdanti jau 14 metų, turinti verslo patirties ir, tikėtina, sudariusi ne vieną sutartį, dėl to nėra abejonių, kad ieškovei yra žinoma sutarčių sudarymo ir pasirašymo tvarka, užsakymų priėmimo bei vykdymo tvarka bei sutarties / užsakymo nepasirašymo ar (ir) netinkamo pasirašymo teisinės pasekmės, todėl ieškovė turėjo įvertinti galimas rizikas bei atitinkamai elgtis priimant užsakymus, juos tinkamai įforminant, vykdant užsakymus bei teikiant reikalavimus sumokėti užsakovams už suteiktas / teikiamas paslaugas.
5.5. Teismas sutiko su atsakovės pozicija, jog byloje nėra duomenų bei įrodymų apie tai, kad ieškovė pateikė ieškovei nurodytą užsakymą, kad ieškovė teikė / suteikė kokias nors paslaugas atsakovei, nepateikta jokių įrodymų, kad tarp šalių būtų susiklostę kokie nors sutartiniai teisiniai santykiai. Teismo posėdžio metu teismas ne kartą išaiškino ieškovei jos pareigą įrodinėti bei galimybę kreiptis į advokatą, advokato padėjėją dėl teisinės pagalbos atstovaujant ieškovės interesus nagrinėjamoje byloje gavimo / suteikimo, tačiau ieškovė šiomis savo procesinėmis teisėmis naudotis nepageidavo, nurodė, jog konsultavosi su teisininkais.
5.6. Teismas taip pat nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 5 d. sprendimas už akių įsiteisėjo ir teismo išduoto vykdomojo rašto pagrindu antstolis priteistą sumą ieškovės naudai jau išieškojo, todėl teismas nusprendė, jog panaikinus teismo sprendimą už akių po jo priverstinio įvykdymo ir ieškovės ieškinį atmetus, yra pagrindas taikyti teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą ir įpareigoti ieškovę grąžinti atsakovei vykdymo procese išieškotą 1 001,58 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė UAB „Girmedis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, atsižvelgiant į nagrinėjimo metu gautus liudytojų parodymus, pateikti užklausas registrams dėl liudytojo H. M. gyvenamosios vietos adreso, iškviesti į bylą liudytojais H. M. ir E. J., taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Ieškovė sutinka, kad jos nurodytos aplinkybės grįstos sunkiai be papildomų liudytojų parodymų patikrinamais faktais, tačiau, nesant įrodymų, kad ieškovė akivaizdžiai meluotų grįsdama savo reikalavimą, nėra pagrindo abejoti jos nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė taip pat sutinka, kad vien sąskaitos faktūros buvimas nepagrindžia atsakovės pareigos ją apmokėti, bet šis buhalterinės apskaitos dokumentas patvirtina, kad paslaugos suteikimo faktas buvo įvykęs, nes sąskaitos išrašymas pagrįstas turėtomis išlaidomis už nuvažiuotą atstumą, todėl ginčo dėl paslaugos teikimo fakto nėra, tik yra neaiškumas dėl to, kuriam subjektui paslauga buvo suteikta.
6.2. Ieškovė savo reikalavimą grindė liudytojų parodymais, tačiau jai nėra žinoma, kokie santykiai buvo tarp atsakovės ir H. M. ir kodėl atsakovė nurodė būtent šį asmenį kaip atsakingą už jos atstovavimą paslaugų teikimo metu, todėl šio liudytojo parodymai turi esminę reikšmę bylos nagrinėjimui. Ieškovė mano, kad teismas neišnaudojo visų jam prieinamų liudytojų paieškos priemonių, šią naštą perkeldamas ieškovei. Ieškovė turi ribotą galimybę aiškinantis fizinių asmenų gyv. vietos adresą, darbo vietą, tuo tarpu teismui yra prieinami visi įmanomi registrai, kurių pagalba būtų galima nustatyti asmens buvimo vietą bei įteikti šaukimus. Teismui neapklausus H. M. ir E. J. nebuvo tinkamai ištirtos visos sandorio aplinkybės, todėl minėtų asmenų dalyvavimas turėtų būti privalomas sprendžiant ginčą iš esmės.
6.3. Teismas atsakovei priteisė 1 338 Eur bylinėjimosi išlaidų remiantis tuo faktu, kad ši suma neviršija nustatyto maksimalaus dydžio už atstovavimą. Ieškovės vertinimu, atsakovė piktnaudžiauja procesine padėtimi, reikalaudama tokio dydžio išlaidų, nors pati nesiėmė jokių veiksmų dar tuo metu, kai buvo pateiktas ieškinys ir atsakovei buvo nustatytas terminas atsiliepimui pareikšti, kurio nepateikus buvo priimtas ir įvykdytas sprendimas už akių. Atsakovei laiku pasirūpinus atstovavimu, tikėtina, išlaidos būtų mažesnės, todėl ieškovė neturėtų būti atsakinga už išlaidas, kurios padidėjo dėl atsakovės kaltės. Be to, ieškinio suma yra mažesnė nei atsakovės atstovavimo išlaidos, o bylos nagrinėjimas vyko nuotoliniu būdu.
Atsiliepimas
7. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, prašė jį atmesti, palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
7.1. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas negalėjo paaiškinti, kodėl reikalavimą reiškia atsakovei, kodėl telefoninį skambutį iš numerio +370 652 40815 sieja su atsakove. Ieškovė buvo pateikusi teismui prašymą apklausti byloje kaip liudytojus H. M. ir E. J., tačiau teismo posėdžio metu šių liudytojų apklausos atsisakė. Ieškovės atstovas nurodė, kad užsakymą telefonu priėmė pats asmeniškai, tačiau negalėjo paaiškinti, kaip ir kodėl šį skambutį iš telefono numerio +370 652 40815, H. M., Ž. A. ir laiškus iš elektroninio pašto uab.paliana@gmail.com sieja su atsakove. Ieškovės atstovas taip pat negalėjo atsakyti į klausimą, ar telefonu medienos pervežimo paslaugą užsakiusiam asmeniui nurodė savo teiktinos paslaugos kainą, bei kitų susitarimo sudarymo aplinkybių. Nors apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog sąskaitos išrašymas yra pagrįstas turėtomis išlaidomis už nuvažiuotą atstumą, tačiau į bylą tokių įrodymų neteikė.
7.2. Atsakovas pateikė Juridinių asmenų registro išrašą, iš kurio matyti, kad Ž. A. niekada nebuvo atsakovės direktorius. Atsakovė taip pat patvirtino, kad ieškovės nurodytas telefono numeris +370 652 40815 nėra ir niekada nebuvo atsakovės telefono numeris. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų, atsakovės telefono numeriai yra: +37065292914; +37065531645; +37046475218.
7.3. Teismo posėdžio metu teismas ne kartą aiškino ieškovės atstovui rungtyniškumo principo esmę, pareigą įrodinėti bei galimybę byloje turėti atstovą teisininką, tačiau ieškovės atstovas teismui patvirtino, kad dėl šio ginčo konsultavosi su teisininkais, samdė teisines paslaugas teikiančią įmonę. Ieškovė turėjo įrodyti ieškinio faktinį pagrindą, tačiau to akivaizdžiai nepadarė – nepateikė jokių įrodymų, kurie pagristų kokių nors teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, todėl teismas ieškovės ieškinį pagrįstai atmetė.
7.4. Ieškovė pati atsisakė liudytojų apklausos, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti jos prašymą dėl liudytojų apklausos apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl įsiskolinimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškovės prašymų ir žodinio bylos nagrinėjimo
10. Ieškovė apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo pateikti užklausas registrams dėl liudytojo H. M. gyvenamosios vietos adreso, iškviesti į bylą kaip liudytojus H. M. ir E. J. ir sprendimą priimti, atsižvelgiant į nagrinėjimo metu gautus liudytojų parodymus. Taigi ieškovė iš esmės prašo bylą nagrinėti žodine apeliacinio proceso tvarka, į bylą kviečiant jos prašomus liudytojus.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas; dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą apeliacine tvarka nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
12. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji turi ribotą galimybę aiškinantis fizinių asmenų gyvenamosios vietos adresą, darbo vietą, tuo tarpu teismui yra prieinami visi įmanomi registrai, remiantis kuriais būtų galima nustatyti asmens buvimo vietą ir įteikti šaukimus. Pirmosios instancijos teismui neapklausus H. M. ir E. J., nebuvo tinkamai ištirtos visos sandorio aplinkybės, todėl minėtų asmenų dalyvavimas turėtų būti privalomas sprendžiant ginčą iš esmės. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.
13. Priešingai nei nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas bandė išsiaiškinti ieškovės nurodomo asmens H. M. deklaruotą gyvenamąją vietą ir darbovietes, tačiau ieškovei pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme nenurodžius minėto asmens gimimo datos, asmens kodo, teismas neturėjo galimybės patikrinti duomenų apie šio asmens deklaruotą gyv. vietą, darbovietes. Tai pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 3 d. pažymėjo teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ ir ši aplinkybė ieškovės atstovui buvo išaiškinta 2021 m. rugpjūčio 19 d. vykusio posėdžio metu.
14. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismo 2021 m. rugpjūčio 19 d. posėdžio metu ieškovės atstovui išaiškinus, kad H. M. gyvenamosios ar darbo vietos nustatyti nepavyko, o E. J. (ieškovės vairuotojas) kviečiamas liudyti teismo posėdyje nepasirodė, bylą nagrinėjantis teisėjas pasiteiravo ieškovės atstovo, ar galima bylą nagrinėti toliau, neapklausus šių liudytojų, į tai ieškovės atstovas atsakė teigiamai. Prieš baigiamąsias kalbas dar kartą pasiteiravus ieškovės atstovo, ar jis neturi daugiau jokių prašymų, ieškovės atstovas nurodė, jog neturi. Vadinasi, pati ieškovė buvo atsisakiusi šių liudytojų apklausos pirmosios instancijos teisme.
15. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas, o tik pirmosios instancijos teisme priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, teisėjų kolegija mano, kad pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos ir rengti žodinį bylos nagrinėjimą šiuo atveju nėra, todėl ieškovės prašymas apklausti jos nurodomus asmenis apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Dėl ginčo esmės
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė tarp bylos šalių buvus sutartiniams teisiniams santykiams – ieškovė neįrodė, nei dėl kokio pobūdžio paslaugų suteikimo galėjo būti tartasi / susitarta (šių paslaugų pobūdis, kiekis ar kitos jas apibūdinti galinčios aplinkybės) ir šias paslaugas tinkamai teisiškai kvalifikuoti, nei dėl jų įvykdymo sąlygų, nei dėl jų apmokėjimo (kainos) ir ypač situacijoje, kai atsakovė neigia nurodomą susitarimą bei paslaugų gavimą ir (ar) teikimą atsakovei, kurių apmokėjimo prašoma pateikiant atsakovei sąskaitą faktūrą.
17. Ieškovė apeliaciniu skundu sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jos nurodytos aplinkybės grįstos sunkiai, be papildomų liudytojų parodymų, patikrinamais faktais, tačiau nesant įrodymų, kad ieškovė akivaizdžiai meluotų grįsdama savo reikalavimą, nėra pagrindo abejoti jos nurodytomis aplinkybėmis. Ieškovė taip pat sutinka, kad vien sąskaitos faktūros buvimas nepagrindžia atsakovės pareigos ją apmokėti, bet šis buhalterinės apskaitos dokumentas patvirtina, kad paslaugos suteikimo faktas buvo įvykęs, nes sąskaitos išrašymas pagrįstas turėtomis išlaidomis už nuvažiuotą atstumą, todėl ginčo dėl paslaugos teikimo fakto nėra, tik yra neaiškumas dėl to, kuriam subjektui buvo paslauga suteikta. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.
18. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).
19. Sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai) (CK 1.71 straipsnio 2 dalis).
20. Atlygintinų paslaugų sutarčiai taikytinas reguliavimas nenustato specialių taisyklių atlygintinų paslaugų sutarties formai. Tai reiškia, kad šios sutarties sudarymui pakanka veiksnių šalių susitarimo, išorinio valios išreiškimo. Tokią valią šalys gali išreikšti ir sudarydamos rašytinės formos sutartį ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais.
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta žodinė atlygintinų paslaugų sutartis dėl miško kirtimo ir transportavimo, tačiau atsakovė kategoriškai neigia sudariusi tokią sutartį su ieškove. Šios žodinės sutarties egzistavimą ieškovė grindė iš telefono numerio +370 652 40815 gautais skambučiais, susirašinėjimu iš elektroninio pašto uab.paliana@gmail.com, tačiau byloje nėra duomenų, kad šis telefono numeris ir elektroninio pašto adresas priklausytų atsakovei. Atsižvelgiant į elektroninio pašto adresą, labiau tikėtina, kad šis elektroninio pašto adresas priklauso kitai įmonei. Ieškovė taip pat į bylą pateikė jos pačios išrašytą ir tik jos atstovo pasirašytą 2018 m. gegužės 16 d. sąskaitą faktūrą Nr. GIRM Nr. 18-138. Tačiau tik ieškovės atstovo pasirašyta sąskaita faktūra, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pati savaime negali patvirtinti tarp šalių egzistavusių sutartinių santykių. Jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų kokių nors teisinių santykių tarp šalių egzistavimą, ieškovė nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui.
22. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovė savo reikalavimą dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas kildino iš žodinio sandorio. Vadinasi, būtent ieškovei teko našta įrodyti, kad toks žodinis susitarimas tarp jos ir atsakovės iš tikrųjų egzistavo. Tačiau pagal nustatytas aplinkybes ir byloje esančius rašytinius įrodymus teisėjų kolegija negali daryti tokios išvados, kad toks sandoris tarp šalių išties buvo sudarytas.
23. Apibendrinant nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė tarp bylos šalių buvus sutartiniams teisiniams santykiams, ir ieškovės ieškinį atmetė.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
24. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas atsakovei nepagrįstai priteisė 1 338 Eur bylinėjimosi išlaidų remiantis tuo faktu, kad ši suma neviršija nustatyto maksimalaus dydžio už atstovavimą. Ieškovės vertinimu, atsakovė piktnaudžiauja procesine padėtimi, reikalaudama tokio dydžio išlaidų, kurios padidėjo dėl atsakovės kaltės. Be to, ieškinio suma yra mažesnė nei atsakovės atstovavimo išlaidos, o bylos nagrinėjimas vyko nuotoliniu būdu. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.
25. Pagal bendrąją taisyklę šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog šiuo aspektu svarbu tai, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra toks, kad pralaimėjusi šalis laimėjusiai bylą šaliai atlygina visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo institutas yra grindžiamas principu ,,pralaimėjęs moka“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013).
26. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidas ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginama. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2018 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-1075/2018).
27. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovė buvo pareiškusi ieškinį atsakovei. Pagal byloje esančius duomenis teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, jog atsakovė būtų piktnaudžiavusi savo procesinėmis teisėmis arba bylinėjimosi išlaidos būtų susidariusios (padidėjusios) dėl atsakovės kaltės.
28. Teisėjų kolegija, susipažinusi su atsakovės 2021 m. rugpjūčio 18 d. prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas pateiktais bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais (2021 m. kovo 31 d., 2021 m. gegužės 31 d., 2021 m. rugpjūčio 17 d. PVM sąskaitomis faktūromis, teisinių paslaugų suteikimo aktais, atsakovės 2021 m. birželio 8 d., 2021 m. rugpjūčio 17 d. mokėjimų nurodymų išrašais), taip pat atsižvelgdama į tai, kad atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų išlaidų dydžių, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš ieškovės priteisė 1 338 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei.
29. Kaip jau minėta, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas civilinėje byloje grindžiamas principu „pralaimėjęs moka“, todėl ieškovė, pareiškusi ieškinį atsakovei, turi prisiimti ir atsakomybę bei riziką, kad jai gali tekti atlyginti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
30. Kiti ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, neturi esminės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas išvadas dėl ieškovės neįrodytų tarp šalių buvusių sutartinių teisinių santykių. Tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
32. Atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimą. Atsakovė pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, sumokėjo 532,40 Eur (2021 m. lapkričio 16 d. PVM sąskaita faktūra, teisinių paslaugų suteikimo aktas, 2021 m. lapkričio 16 d. mokėjimo nurodymo išrašas). Patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių nustatytų išlaidų dydžių, todėl ši 532,40 Eur bylinėjimosi išlaidų suma priteistina atsakovei UAB „Benko servisas“ iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Benko servisas“ iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Girmedis“ 532,40 Eur (penkis šimtus trisdešimt du eurus 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.