Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. (toliau – A. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam A. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 14 (keturios) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 15 (penkiolikai) metų. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. spalio 5 d., jos pabaiga – 2024 m. spalio 15 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenimis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo motyvai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis įvertino kitaip nei juos vertina nuteistasis, savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistojo A. P. atžvilgiu.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

8. Byloje esantys duomenys patvirtinta, kad A. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taigi, egzistuoja formalus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Tačiau tam, kad jis galėtų būti išleistas į laisvę anksčiau laiko, vien to nepakanka. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, taip ir aukštesniojo teismo teisėjų kolegija vis tik neįžvelgia tokios akivaizdžios nuteistojo pažangos, daromos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi daroma išvada, jog A. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo instituto taikymo pagrindo.

9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais A. P. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo Komisijos socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, taip pat individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas UAB "(duomenys neskelbtini)“, iš gaunamų pajamų už darbą pataisos įstaigoje nuteistasis dengia turimus finansinius įsipareigojimus pagal priteistus civilinius ieškinius. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, problemų dėl gyvenamosios vietos A. P. išėjus į laisvę nėra. Be to, per visą bausmės laikotarpį jis dvidešimt kartų skatintas. Nors šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu jau yra pakankama.

10. A. P. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistasis vykdo tiek individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tiek Komisijos socialinės reabilitacijos ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, o jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – skalėje nuo 0 iki 40 balų įvertinta 37 balais. Tačiau 17 balų vis dar sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Kaip jau buvo minėta, pataisos įstaigoje nuteistasis paskatintas dvidešimt kartų, tačiau jo elgesio korekcija nebuvo nuosekli – nuteistasis net keturiolika kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, už ką dvylika atvejų jis buvo baustas drausmine tvarka. Kadangi nuteistojo pažeidimai buvo daromi sistemingai, be kita ko, jo padaryti pažeidimai priskiriami šiurkštiems, kaip antai alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimas, jis, net trimis atvejais buvo uždarytas į baudos izoliatorių, o taip pat trimis atvejais buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas. Nors A. P. daug kartų skatintas už gera elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, gerą ir sąžiningą darbą, tačiau taip pat jis ne kartą baustas ir drausmine tvarka už analogiško pobūdžio pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus (už alkoholio vartojimą jis baustas net tris kartus, dviem atvejais baustas už draudžiamų daiktų gaminimą įsigijimą ar laikymą). Todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinio jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą korekciją, tai, kad A. P., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką ir kad išėjęs į laisvę jis laikysis jam paskirtų įpareigojimų. Juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistajam, net ir po gana didelės dalies paskirtosios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, vis dar yra nustatomi du jo nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai – piktnaudžiavimas alkoholiu ir finansiniai įsipareigojimai (yra priteistas civilinis ieškinys ir nuteistasis turi menkas jo apmokėjimo galimybes).

11. Analizuojant nuteistajam A. P. nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius atkreiptinas dėmesys į tai, kad vienas iš jam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais. Be jau anksčiau paminėtų aplinkybių, susijusių su šiuo kriminogeniniu veiksniu, pažymima, kad pataisos įstaigoje nuteistasis net tris kartus buvo baustas už alkoholinių gėrimų ar jų surogatų vartojimą. Tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad įžanginėje grupėje, skirtoje prevencijai nuo alkoholio, nuteistasis dalyvavo tik po to, kai Komisijos 2021 m. sausio 18 d. nutarimu buvo atsisakyta tenkinti nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo jo atžvilgiu. Minėtu nutarimu dalyvavimas programoje, kuri padėtų išspręsti nuteistajam turimas problemas, susijusias su alkoholio vartojimu, buvo viena iš rekomendacijų siekiant sumažinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Pažymima, kad už alkoholio ar jo surogatų vartojimą nuteistasis A. P. buvo baustas 2015 m. rugpjūčio 27 d., 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2020 m. sausio 22 d., tačiau akivaizdu, jog jis pats nesiėmė jokių priemonių, kad šią problemą spręstų, nors skunde aukštesniajam teismui pats nuteistasis teigia turintis potraukį alkoholiui. Nustatyto kriminogeninio veiksnio kontekste pažymėtina ir tai, kad A. P. nors ir laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau šis teistumas jam nėra pirmasis. LITEKO duomenimis, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. jis buvo pripažintas kaltu už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo net du kartu su juo važiavę asmenys ir dar vienas buvo sužalotas. Nors šios aplinkybės negali būti savarankišku pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau leidžia spręsti, kad nuteistojo A. P. problemos, susijusios su alkoholio vartojimu, yra įsisenėjusios ir pats nuteistasis šios priklausomybės nesistengia atsikratyti. Tačiau priešingai, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis teigia alkoholį vartojantis saikingai ir tik švenčių progomis. Tai rodo, kad jis pateisina tokį savo elgesį, kuris neabejotinai sukelia neigiamus padarinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks nuteistojo požiūris rodo, jog jis nepasimoko iš savo klaidų, o pataisos įstaigoje taikomi suvaržymai nėra pakankamai efektyvūs, juo labiau, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, alkoholio vartojimas bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas.

12. Finansinių įsipareigojimų turėjimas taip pat yra nuteistajam nustatytas dinaminis kriminogeninis veiksnys, didinantis jo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Turto valdymo skyriaus 2021 m. birželio 28 d. pažymos „Apie gautus vykdomuosius raštus“ matyti, jog nuteistasis A. P. pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 68055,70 Eur, o pažymos pateikimo dieną buvo išmokėta 4087,76 Eur. Nors privalomos išmokėti ir išmokėtos sumos dalis santykinai yra nedidelė, tačiau teisėjų kolegija teigiamai vertina tai, kad pataisos įstaigoje nuteistasis nuo 2010 m. rugsėjo 13 d. pradėjo dirbti ir taip stengiasi bent iš dalies minimizuota savo nusikalstamas veiksmais padarytą žalą. Vis tik, vertintina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, iki realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo dirbo neoficialiai. Nors Socialinio tyrimo išvadoje ir nurodoma, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis bus oficialiai įdarbintas, tačiau nuteistojo darbinė patirtis ir siekis užsidirbti neoficialiai sudaro pagrindą tokius duomenis vertinti kritiškai. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat buvo padarytos siekiant finansinės naudos. Atsižvelgiant į paminėtą, darytina išvada, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys turėjo tiesiogines sąsajas su poreikiu užsitikrinti asmeninę materialinę gerovę neteisėtais būdais. Taigi, manyti, jog nuteistajam nesugebėjus įsitvirtinti darbinėje veikloje (oficialioje bei nepažeidžiančioje teisės normų) ir didelių finansinių įsipareigojimų turėjimas gali paskatinti jį ir vėl nusikalsti.

13. Aptarti duomenys patvirtina, kad nuteistasis atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, kur taikomi griežtesni ribojimai ir draudimai, išimtinai teigiamu elgesiu vis tik nepasižymėjo, periodiškai buvo drausminamas skiriant įvairias nuobaudas, o tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, nepakankamą laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų poveikį nuteistojo elgesio korekcijai, o tuo pačiu ir nuteistojo negebėjimą išimtinai teigiamą elgesį išlaikyti ilgesnį laiką. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu yra reikšmingas veiksnys vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Tačiau vertinamu atveju padarytų vidaus tvarkos ir rėžimo reikalavimų pažeidimų kiekis, jų pobūdis bei padarymo laikas (paskutinis šiurkštus pažeidimas padarytas vos daugiau nei prieš vienerius metus), kelia teismui pagrįstas abejones dėl to, ar nuteistasis sugebėtų lygtinio paleidimo taikymo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Tuo labiau, kad praeityje A. P. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 180 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Įvertinusi paminėtą, taip pat tai, kad paskutinis pažeidimas padarytas gana neseniai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog vien tik Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar neteikia pagrindo neabejotinai spręsti, jog nuteistojo elgesys jau yra pakoreguotas pakankamai, todėl A. P. dar turi įrodyti, kad jo elgesys neabejotinai keičiasi išimtinai tik teigiama linkme ir tokie pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai.

14. Atsakant į nuteistojo skundo argumentus dėl Komisijos diskrecijos priimant sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti, aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir Socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatas, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis). BVK 164 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos nutarimas taikyti BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punkte arba 2 dalyje numatytam nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pateikiamas apylinkės teismui. Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, privalo vertinti visus jam pateiktoje medžiagoje užfiksuotus duomenis. Taigi, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą. Vien tai, kad Komisija nutarimu nusprendė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, apylinkės teismo, sprendžiančio jo patvirtinimo klausimą priimti analogiško pobūdžio sprendimą neįpareigoja.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, kad A. P. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Vertinamu atveju byloje esančių ir skunde akcentuojamų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. P. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.