Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Audriaus Meilučio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. (A. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrajame sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) 2022 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 93-7 taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P. (toliau – ir A. P.) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 2 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 15 (penkiolikai) metų. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2009 m. spalio 5 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 15 d.

2. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio dienos, t. y. 2022 m. sausio 13 d.) – 2 metai 8 mėnesiai 22 dienos.

5. Nuteistasis A. P. skundžia Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal šio straipsnio nuostatas, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu bei kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Apylinkės teismo motyvai, kuriais atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, yra pagrįsti, teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį pagrindo nėra. Nuteistasis skunde nesutinka su priimtu sprendimu netaikyti lygtinio paleidimo ir mano, kad toks sprendimas yra neobjektyvus, nemotyvuotas, priimtas visapusiškai neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pritarti tokiai nuteistojo pozicijai. Įvertinus nuteistojo skundo turinį, skundžiamos nutarties, o taip pat ir Komisijos nutarimo turinį, aukštesnysis teismas daro priešingą išvadą, t. y. sprendimas netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra motyvuotas, priimtas tinkamai įvertinus pateiktą Socialinio tyrimo išvadą ir nuteistojo asmens bylos medžiagą. Nors toks sprendimas ir neatitinka nuteistojo asmeninių lūkesčių, tačiau jis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo jį panaikinti.

10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla: nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką yra prilyginama žemai rizikos grupei, nuteistasis palaiko emociškai pozityvius socialinius ryšius su artimaisiais, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos rekomendacijas, buvo skatintas 21 kartą už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje, nuo 2010 m. dirba. Šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas, nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį teismas visiškai ignoravo teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, neatsižvelgė į Komisijos nutarime nurodomas aplinkybes dėl jo galimybės būti neizoliuotam ir daugiau nenusikalsti. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, apylinkės teismo nutartyje nurodytiems motyvams iš esmės pritaria ir apygardos teismo teisėjų kolegija.

11. Šioje nutartyje jau buvo paminėta, kad nekyla abejonių tam tikrais teigiamais A. P. asmenybės pokyčiais, kurie yra išvardinti šios nutarties 10 punkte. Tačiau tai, kad A. P. dalyvavo įkalinimo įstaigoje organizuojamose elgesio pataisos programose, įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba bei kitos anksčiau aptartos aplinkybės, darančios teigiamą įtaką jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, savaime nesuteikia pagrindo daryti išvadai, jog nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, jei nuteistasis yra vertas tokio teismo pasitikėjimo ir teismas pripažįsta, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje nuteistasis gebės šį pasitikėjimą pateisinti. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama jo socialinio tyrimo išvada, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

12. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad asmens elgesio, mąstymo ir požiūrio keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, todėl būtina kruopščiai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai daryti išvadą, jog A. P. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien tik teigiama linkme. Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, jis net 14 kartų pažeidė nustatytą pataisos įstaigos tvarką, už ką jam 12 kartų buvo skiriamos įvairios nuobaudos. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, paskutinį kartą baustas 2020 m. sausio 22 d., tačiau pažeidimai yra labai grubaus pobūdžio (alkoholio vartojimas pataisos namuose, už administracijos nurodymų nevykdymą, fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis). Nors nuteistasis ir buvo skatintas 21 kartą, tačiau tokia nuobaudų ir paskatinimų dinamika patvirtina, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas. Akivaizdu, kad net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, siekiantis probacijos, privalo elgtis pavyzdingai ir vengti situacijų, galinčių lemti nustatyto režimo pažeidimus, ypatingai atsižvelgus į tai, kad paskutinė nuobauda paskirta dar 2020 metais, t. y. praėjus daugeliui metų nuo bausmės vykdymo pradžios, kuomet pataisos įstaigos taisyklės ir režimo reikalavimai nuteistajam yra gerai žinomos. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui anksčiau buvo skirtas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis teigiamo elgesio ilgesnį laiką išlaikyti nesugebėjo ir pakartotinai nusikalto, už ką šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, galima teigti, kad nuteistasis linkęs veikti neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, rizikuoti. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu. Tuo labiau, kad, priimdama sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, Komisija taip pat nebuvo vieninga - iš keturių Komisijos narių vienas narys balsavo prieš A. P. lygtinį paleidimą ir tai suponuoja, kad Komisijai taip pat kilo abejonių dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo taisomojo poveikio.

13. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo skunde nurodytu argumentu, jog nusikaltimo sunkumas ar likusi neatlikta bausmės dalis negali būti savaimine priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos. Šiam argumentui aptarti nuteistasis skunde skiria nemažą dėmesį, tačiau pastebėtina, jog nei Komisija, nei žemesnysis teismas nuteistojo padaryto nusikaltimo sunkumo ir neatliktos bausmės dalies nelaikė nei vienintele, nei lemiama priežastimi netaikyti lygtinio paleidimo instituto. Kiti skunde dėstomi argumentai yra labiau bendro pobūdžio. Nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Konstitucija ar tuo labiau skunde minimos Generalinio prokuroro rekomendacijos neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvieno to prašančio nuteistojo atžvilgiu. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.

14. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad A. P., net ir atlikusiam didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vis dar nustatomi tiek statiniai, tiek dinaminiai kriminogeniniai rizikos veiksniai: smurtinio elgesio istorija; nusikaltimų sunkėjimas; priteistas ieškinys ir menkos jo apmokėjimo galimybės; piktnaudžiavimas alkoholiu - kurie neabejotinai įtakoja nusikalstamo elgesio riziką jų nevaldant. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą A. P. elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nors nuteistasis nurodo, kad prieš laisvės atėmimo bausmę alkoholį vartodavo labai saikingai ir tik švenčių progomis, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. jis buvo pripažintas kaltu už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sukėlė eismo įvykį, kurio metu žuvo net du kartu su juo važiavę asmenys ir dar vienas buvo sužalotas. Be to, nuteistasis, net ir atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, tris kartus buvo baustas už alkoholio ar jo surogatų vartojimą, kas patvirtina, kad alkoholio vartojimo problemos gali išlikti aktualios ir galimos probacijos metu. Pažymėtina ir tai, kad, nors nuteistajam ir nėra būdingas nusikaltimų modelis, tačiau jis, atlikdamas bausmę už smurtinio nusikaltimo padarymą, pataisos įstaigoje naudojo fizinį smurtą prieš kitus asmenis, už ką jam buvo paskirta nuobauda. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat, nuteistojo elgesį pataisos namuose teisėjų kolegija abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pataisos įstaigoje buvo gautas pranešimas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie nuteistojo A. P. įdarbinimą šioje įmonėse pagalbiniu darbininku jam išėjus į laisvę. Pažymėtina, kad iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini) rajone, o nuteistasis A. P. yra nurodęs, jog lygtinio paleidimo atveju gyventų pas sesę (duomenys neskelbtini) rajone. Todėl, teisėjų kolegija tiek įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, tiek nuteistojo skunde nurodomus argumentus apie galimybę jam įsidarbinti išėjus į laisvę minėtoje įmonėje ir greičiau padengti turimus įsipareigojimus, vertina kaip deklaratyvaus pobūdžio, nes nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad A. P. lygtinio paleidimo atveju bus realiai įdarbintas minėtoje įmonėje.

16. Atmetami kaip nepagrįsti ir skundo teiginiai, kad apylinkės teismo nutartis yra neišsami, priimta neteisingai įvertinus nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jų įvykdymo rezultatus. Apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą, įvertino su nuteistojo pataisos procesu susijusių, tiek palankių, tiek nepalankių nuteistajam, aplinkybių visumą, nutartyje nurodyti lygtinio paleidimo netaikymo motyvai ir juos patvirtinantys bylos duomenys. Tai, kad Komisija priėmė nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, savaime nesuponuoja teismo pareigos tokį nutarimą visais atvejais besąlygiškai patvirtinti. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal BPK 360 straipsnio 1 dalį, BVK numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Taigi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą būtent apylinkės teismas sprendžia, ar yra pagrindas nuteistąjį paleisti lygtinai. Nuteistojo A. P. atveju Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas buvo išspręstas laikantis baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, pažeidimai nepadaryti. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų.

17. Kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde nurodytais argumentais ar kitais motyvais, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. P. (A. P.) skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.