Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. P. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 11 d. priimtu nutarimu Nr. 95-440 nutarta taikyti nuteistajam A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 metų 2 mėnesių 28 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. liepos 7 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nes atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu pažymėtina, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas dvidešimt kartų, nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą pataisos įstaigoje, turi teigiamas nuostatas taikomas priežiūros atžvilgiu, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygos, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, jo mąstymas ir elgesys kinta teigiama linkme. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis prisipažįsta padaręs nusikaltimą, gailisi dėl jo, kritiškai vertina savo elgesį, taip pat pripažįsta, kad nusikaltimus padarė dėl jauno amžiaus ir tuometinio gyvenimo būdo. Nuteistasis teigia, kad pasimokė iš praeities klaidų ir daugiau jų nekartos, jis turi realius ir aiškius ateities planus, ne tik atkakliai eina link užsibrėžto tikslo, bet ir sugeba skaidyti tikslus į smulkesnius žingsnius, apsvarsto galimas kliūtis ir veikimo alternatyvas. Išaugo nuteistojo savivoka, nuteistasis iš dalies geba paaiškinti savo nusikaltimą vengdamas kaltinti kitus asmenis. Komisija pažymėjo ir tai, kad bausmės paskirtos nuteistajam tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaištingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis šiuo metu nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai. Asmuo suvokia būtinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas, daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

A. P. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme, paskirta galutinė bausmė – 15 metų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2009 m. spalio 5 d., pabaiga – 2024 m. spalio 5 d.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Teismas, įvertinęs Komisijos 2022 m. liepos 11 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, jo padaryto nusikaltimo pobūdis, paskirtos ir atliktos bausmės dydis, elgesys bausmės atlikimo metu, todėl nuteistajam A. P. negali būti taikomas lygtinis paleidimas pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

A. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, kurių vienas – labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), nusikaltimas, teisminio nagrinėjimo metu kaltę pripažino tik iš dalies, nusikaltimas atliktas dėl finansinės naudos. Pažymėtina, jog iki paskutiniojo nuosprendžio priėmimo, nuteistasis buvo teistas, jam skirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis toliau darė nusikalstamas veikas, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nebuvo gauta duomenų, kurie patvirtintų nuteistojo turimas gyvenimo sąlygų ar gyvenamosios vietos pastovumo problemas. Atvykęs į pataisos įstaiga nuteistasis sutiko dirbti administracijos siūloma mokamą darbą. Nuteistasis laisvėje nevengė savęs realizuoti mokymosi procese bei darbinėje veikloje. Visgi, įgytas išsilavinimas bei darbas nuteistajam netapo prevencine priemone, apsaugančia nuo nusikalstamo elgesio raiškos. Iki laisvės atėmimo bausmės nuteistasis teigia neoficialiai dirbęs statybų sektoriuje ir gyveno iš darbinių gaunamų pajamų, tačiau padarė plėšimą - nužudymą dėl savanaudiškų paskatų t. y. finansinės naudos siekimo. Nuteistasis palaiko artimus ryšius su šeimos nariais bei artimaisiais. Nuteistojo gyvenimo stilius laisvėje išskirtinai asocialumu nepasižymėjo, tačiau negebėjimas išvengti rizikingų situacijų, veikla skatinanti nusikalstamumą sukūrė situacijas dėl kurių nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimą įvykdė neapsvaigęs, tad smurtinio elgesio susijusio su alkoholio vartojimu nustatyta nėra. Nuteistasis neigia turinti problemų su alkoholio vartojimu, nejaučia priklausomybės. Vartojimas kaip rizikos veiksnys išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali būti aktyvintas. Gyvenimo stiliuje nėra nuolatinės agresijos panaudojimo pavyzdžių ar savitvardos praradimo atvejų, tačiau asmuo bausmę atlieka dėl smurtinio nusikaltimo (siekdamas tiesioginio atlygio), taip pat yra naudojęs smurtą kito žmogaus atžvilgiu jau būnant pataisos namuose. Šiuo metu asmuo stengiasi sprendimus priimti atsakingai, tačiau praeityje taikė netinkamas problemų sprendimo strategijas, kai pasekmės buvo apgalvojamos tik iš dalies.

Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau išlieka nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išliekantis nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis kriminogeninis veiksnys - informacija apie teisės pažeidimus. Pažyma apie vykdomuosius dokumentus nustatyta, kad nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus turi išmokėti 67 849,09 Eur, išmokėta – 4 934,80 Eur. Pažyma apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus nustatyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu trylika kartų nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką vienuolika kartų baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą. Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja ir jis yra dvidešimt kartų skatintas, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. P. neatliktos bausmės dalis (2 metai 2 mėnesiai 28 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog A. P. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas –atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. P. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2022 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.