Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. (A. P.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajme sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2022 m. liepos 11 d. nutarimą Nr. 95-440.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 6 dalį paskirta laisvės atėmimo bausme, ir A. P. paskirta galutinė bausmė – 15 (penkiolika) metų laisvės atėmimo.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. spalio 5 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 5 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2022 m. liepos 7 d.) – 2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai 28 (dvidešimt aštuonios) dienos.

6. Skundas Kauno apygardos teisme nagrinėtinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360, 364 straipsnių pagrindais, rašytinio proceso tvarka, nerengiant teismo posėdžio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis A. P. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

10. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas. Įvertinus A. P. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, skatintas 20 kartų, pataisos įstaigoje dirba, ieškinį pagal išgales dengia, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais – tėvu ir seserimi, lygtinio paleidimo atveju turės gyvenamąją vietą (vyks gyventi pas seserį), taip pat galimybę įsidarbinti, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. P. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir teisėjų kolegija.

11. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, nuteistajam A. P. šiuo metu nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, ką pagrįstai savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, tačiau lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam jau ilgą laiką (daugiau kaip trylika metų) atliekančiam laisvės atėmimo bausmę vis dar nustatomas kriminogeninis rizikos veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, kuris nustatytas vertinant ne tik A. P. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šio kriminogeninio veiksnio egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

12. Pritariant apylinkės teismo motyvams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad bausmę nuteistasis atlieka pagal kelis nuosprendžius už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, atlieka už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo (žmogaus nužudymas dėl savanaudiškų paskatų) padarymą, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad praeityje apeliantas taip pat buvo teistas, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, tačiau tai teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo ir nesulaikė jo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad vertinamu atveju nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

13. Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais pažymėtina, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, veikų kiekis, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas apylinkės teismo sprendimas netvirtinti Komisijos nutarimo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įvertino A. P. elgesį per visą pataisos proceso laikotarpį, įvertintino ne tik asmenį charakterizuojančias aplinkybes, buvusias iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo (kas įvertinama bausmės skyrimo atveju priimant nuosprendį), bet ir aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo elgesį jam atliekant paskirtą bausmę bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad jo pažanga šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau yra pasiekti. Vertinti tai, kaip dvigubo baudžiamumo principo pažeidimą, pagrindo nėra. Juolab, kad netenkinus nuteistojo skundo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuosprendžiu jam paskirta bausmė nekeičiama, jo padėtis nėra sunkinama.

14. Atmetant nuteistojo skundą, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje esančių duomenų, nuteistasis šiuo metu kaltę prisiima ir gailisi, nurodo, kad taip pasielgė dėl jauno amžiaus ir alkoholio vartojimo. Nuteistasis nors ir apgalvoja savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Bausmę atlieka už smurtinio nusikaltimo padarymą, pataisos namuose taip pat yra naudojęs smurtą kito asmens atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog A. P. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme. Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo nustatytas ne vienas atvejis, kai A. P. neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, t. y. net trylika kartų padarė vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, už kuriuos 11 kartų jam buvo skirtos drausminės nuobaudos. Paskutinė nuobauda buvo paskirta 2019 m. balandžio 3 d. už mobilaus ryšio telefono turėjimą, ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Nors skirtos nuobaudos šiuo metu nebegalioja, nuteistasis ne kartą buvo skatintas, tačiau minėtos aplinkybės neleidžia vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Priešingai, jos patvirtina, kad net ir struktūruotoje aplinkoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę už kelių nusikalstamų veikų padarymą, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo jį kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, nuteistasis negeba laikytis nustatytų taisyklių bei reikalavimų ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Tuo tarpu teigiama nuteistojo elgesio korekcija ir daroma pažanga pataisos įstaigos administracijos buvo įvertinta ir nuo 2019 m. jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis atlikdamas bausmę už kelių smurtinių nusikaltimų, tai pat ir labai sunkaus (nužudymo iš savanaudiškų paskatų) padarymą, pataisos įstaigoje taip pat yra baustas drausmine nuobauda už smurto vartojimą kito asmens atžvilgiu, taigi nuteistasis neskiria reikiamo dėmesio problemai, susijusiai su smurtiniu elgesiu. Teisėjų kolegijai, duomenų, kad nuteistasis būtų lankęs tikslines programas, susijusias su emocijų valdymu ir smurtiniu elgesiu, nėra pateikta. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis dalyvauja įvairiuose renginiuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau tai rodo, jog nuteistasis yra labiau orientuotas į jam malonų laisvalaikio praleidimą, tačiau neskiria pakankamai dėmesio problemiškoms sritims koreguoti, taip pat ir problemoms, susijusioms su alkoholio vartojimu. Iš pažymos „Dėl nuteistojo A. P. nuobaudų ir paskatinimų“ matyti, kad nuteistasis net kelis kartus yra baustas drausminėmis nuobaudomis už alkoholio vartojimą bausmės atlikimo metu ir nors nuteistasis neigia turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenimis, jis pats pripažįsta, kad alkoholio vartojimas turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Visa tai kelia pagrįstų abejonių, kad būdamas laisvėje A. P. sugebės nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kas gali turėti įtakos nuteistojo pasiryžimui savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

15. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo finansinis nestabilumas. Socialinio tyrimo duomenys taip pat patvirtina, kad A. P. yra įgijęs Vilniaus technologijų ir verslo profesinio mokymo centre vidurinį išsilavinimą, turi kelias specialybes (automobilių kėbulų remontininko, suvirintojo, staliaus ir betonuotojo), iki įkalinimo dirbo neoficialiai statybose ir autoservise, pataisos įstaigoje dirba nuo 2010 m. rugsėjo 13 d., šiuo metu tęsia darbinę veiklą už pataisos įstaigos ribų. Pataisos namuose yra gauti vykdomieji raštai net 67 849,09 eurų sumai, o išmokėta – 4934,80 eurų. Duomenų, kad nuteistasis savanoriškai dengtų turimas skolas teisėjų kolegijai nėra pateikta. Nors nuteistasis ir pabrėžia, kad jo gaunamas darbo užmokestis yra nedidelis, todėl jis neturi finansinių galimybių atlyginti žalą didesnėmis sumomis, tačiau nuteistasis net ir gaudamas mažas pajamas turi dėti maksimalias pastangas kuo greičiau padengti turimus finansinius įsipareigojimus. Kaip matyti iš Turto valdymo skyriaus pažymos nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 21 d. jokie turimi įsiskolinimai nebuvo dengiami. Tad išėjęs į laisvę, nuteistasis neabejotinai susidurs su finansiniais sunkumais ir priverstiniu išieškojimu. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo finansinis nestabilumas, vertinant jį nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų finansinės naudos siekimo motyvo kontekste, leidžia daryti išvadą, kad tai gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nors nuteistasis skunde ir nurodo, kad lygtinio paleidimo atveju turės galimybę įsidarbinti, tačiau teisėjų kolegijai tokių duomenų nėra pateikta. Juolab, kad paties nuteistojo teigimu, iki įkalinimo jis taip pat dirbo, tačiau įgytas išsilavinimas bei darbas ir gaunamos pajamos, neapsaugojo nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio, nes jis padarė naujus nusikaltimus – plėšimą ir nužudymą dėl savanaudiškų paskatų t. y. finansinės naudos siekimo. Visa tai, teisėjų kolegijai leidžia abejoti tuo, kad darbinė patirtis ir įgytas išsilavinimas yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog A. P. jau pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Vien tai, kad nuteistasis jau yra atlikęs daugiau kaip 13 metų jam skirtos laisvės atėmimo bausmės nėra pagrindas besąlygiškai jam taikyti lygtinį paleidimą nevertinant visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumos.

16. Atsakant į skundo argumentą dėl Komisijos nutarimo, kaip turinčio didesnę reikšmę, vertinimo pažymima, kad remiantis BVK 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti ir vien tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas yra palankus nuteistajam, neįpareigoja teismo šį nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, su kuo sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

17. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju esmingai svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji A. P. neatlikta bausmės dalis (2 (dveji) metai 2 (du) mėnesiai ir 28 (dvidešimt aštuonios) dienos, Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. liepos 7 d., iš paskirtos galutinės 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausmės) už jam inkriminuotus kelis nusikaltimus, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, tai yra nužudymą iš savanaudiškų paskatų, padarymą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, kaip tai pagrįstai savo skunde pabrėžia ir nuteistasis, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl yra būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį A. P. charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

18. Nuteistojo skunde akcentuojamas nuobaudų neturėjimas, socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, darbas pataisos namuose, tamprūs ryšiai su artimaisiais ir gyvenamosios vietos turėjimas, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, yra vertinami ne tik nuteistajam skiriami paskatinimai ar drausminių nuobaudų negaliojimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. P. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam A. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių teigiamus A. P. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. P. (A. P.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.