- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- eI3-3731-1066/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01835-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. R.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie LR vidaus rekalų ministerijos
dalyvaujant pareiškėjui R. R., pareiškėjo atstovei advokatei S. B., atsakovo atstovei A. R.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. skundą Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. R. kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PAGD) direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. TE-6-230 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio R. R. atleidimo iš vidaus tarnybos, kuriuo pareiškėjas R. R. atleistas iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją R. R. į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) komandos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo pareigas; 3) priteisti iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188601311 pareiškėjui R. R. jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2021 m, gegužės 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti pareiškėjui R. R. iš atsakovo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, juridinio asmens kodas 188601311 pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas - 1150 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiasdešimt eurų) išlaidų advokato teisinėms paslaugoms.
2. Skunde pareiškėjas remiasi šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas R. R. 13 metų (iki 2021 m. gegužės 7 d.) sąžiningai ir garbingai atliko jam pavestas pareigas, laikėsi tarnybinės drausmės, suprato tarnybinės atsakomybės svarbą ir reikšmę vidaus tarnybos sistemoje, drausminių nuobaudų neturėjo.
2.2. PAGD direktorius patvirtino 2021m. gegužės 5 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.TPI-40 dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) komandos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo R. R. veiksmų (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, kad Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) komandos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas R. R. 2020 m. rugsėjo 9 d. 2.20 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas traktorių TZ 82-1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,32 promilių neblaivumas, pažeidė Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą (bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas); 21 straipsnio 2 punktą (pareigūno pareigos); Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Etikos kodekso 5.1 punkto (pagarbos žmogui ir valstybei principas), 8.1 punkto, 8.4 punkto, 8.6 punkto, 8.7 punkto (pareigūno pareigos ne tarnybos metu) reikalavimus. Išvadoje nurodyta, kad nežiūrint to, kad R. R. yra charakterizuojamas teigiamai, yra ne kartą skatintas, neturi tarnybinių nuobaudų, laiku, kokybiškai ir tiksliai atliekantis savo pareigas, mokantis dirbti komandoje, sugebantis savarankiškai priimti sprendimus, gerai orientuotas sudėtingose situacijose, savo poelgiu (vairavo traktorių neblaivus) pareigūnas R. R. pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, jį reikia atleisti iš vidaus tarnybos. PAGD direktorius 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. TE-6-230 (Įsakymas) atleido pareiškėją iš tarnybos. Nurodytas atleidimo pagrindas – Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir VTS) 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą). PAGD direktoriaus 2021 m. gegužės 18 įsakymu Nr. TE-6-259 dėl apdovanojimų atėmimo, vadovaudamasis VTS 37 straipsnio 8 dalimi, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų skatinimo, apdovanojimo ir apdovanojimo atėmimo tvarkos aprašo nuostatomis, pripažino netekusiais galios departamento Direktoriaus įsakymus dėl pareiškėjo apdovanojimo ir paskatinimo.
2.3. Paskirta sankcija - atleidimas iš pareigų yra neproporcinga padarytam pažeidimui tarnybinė nuobauda.
2.4. Išvadoje aptarti duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas R. R. pažemino pareigūno vardą. Tokia išvada padaryta remiantis išimtinai tik pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 9 d. surašytų administracinio nusižengimo protokolo bei nutarimo ir paties pareiškėjo paaiškinimo duomenimis. Šie duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda 150 Eur bauda už traktoriaus vairavimą neblaiviam (0,32 promilių girtumo). Nėra nustatyta duomenų, įrodančių atsiradusias tokio pareiškėjo poelgio pasekmes. Tarnybinio patikrinimo metu visiškai netirtos R. R. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Pareiškėjo paaiškinime pateikti duomenys apie įvykio aplinkybes (kad jis neketino niekur važiuoti, norėjo tik patraukti traktorių, nes jį savininkas buvo pastatęs priekiniais ratais ant važiuojamos kelio dalies, o tai draudžiama) atmesti, vertinant juos kaip jo gynybinę poziciją. Nenustačius jokių kitų faktinių aplinkybių (pvz. pasirodė akivaizdžiai neblaivus viešoje vietoje, pranešus bendruoju pagalbos telefonu sustabdytas akivaizdžiai neblaivus pareigūnas, važiuojantis traktoriumi, ginčijosi su atvykusiais policijos pareigūnais, ir pan.), nepagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios, kad pareiškėjo R. R. veika sukėlė pasekmes - akivaizdžiai pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą, sugriovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromitavo. Tarnybinis patikrinimas pradėtas tik 2021 m. balandžio 15 d. gavus anoniminį skambutį apie galimai pareiškėjo padarytą veiką, t. y. įvykis visuomenėje nebuvo žinomas.
2.5. Pareiškėjas sutinka, kad 2020 m. rugsėjo 9 4. policijos pareigūnas jam surašė administracinio nusižengimo protokolą (ROIK:20122385196. Su Administracinio nusižengimo protokole nurodytais, jo padarytais nusižengimais jis sutiko, pasirašydamas protokole, neginčijo, kad jam pagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 str. 3 d. (reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią (...) nesilaikymas) ir 422 str. 2 d. (...) galingų keturračių transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė, negu 3,5 t (...), kai tai daro neblaivūs (daugiau, kaip 0 promilių, bet ne daugiau, kaip 0,4 promilės), priimtu nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda - 150 Eur bauda, kurią jis sumokėjo.
2.6. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje aiškinant VTS nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Taigi, būtina išsiaiškinti, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų ir kt.). Antra, ši veika turi sukelti pasekmes - pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.
Šiuo atveju pažeidimo padarymo dieną, 2020 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas alkoholio nevartojo (vartojo išvakarėse), jautėsi gerai, traktoriumi jis niekur neketino važiuoti, tik ketino perstatyti traktorių, kuris buvo blogai pastatytas (jo ratai stovėjo važiuojamojoje dalyje). Nors policijos pareigūnams aiškino, kad tenorėjo patraukti traktorių, jie vis tiek tokį veiksmą vertino kaip vairavimą. Pareiškėjas sutiko su nuobauda, baudą sumokėjo, pažeidimas padarytas privačioje erdvėje, ne tarnybos metu, pareiškėjo neblaivumo lygis leistinas vairuojant automobilį kelyje.
Išvadoje (4 lapas) rašoma, kad R. R. turėjo galimybę suvokti, jog vairuodamas neblaivus jis daro atitinkamas pasekmes sukeliantį teisės pažeidimą, todėl turėjo galimybę elgtis kitaip. Tokia išvada padaryta remiantis administracinio nusižengimo bylos medžiaga, neištyrus visų reikšmingų aplinkybių – neapklausus liudytojų (policijos pareigūnų, traktoriaus savininko, kaimynų). Pareiškėjas neturėjo galimybės suvokti, kad yra neblaivus, nes yra fiziškai tvirtas, sveikas ir stiprus vyras, jautėsi gerai, o be to, buvo tokio neblaivumo, kuriam esant automobilį galėtų vairuoti.
2.7. VTS 38 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kuris yra formalus, nesukėlė neigiamų padarinių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. 38 straipsnio 1 dalis numato, kad pareigūnai už mažareikšmius tarnybinius nusižengimus tarnybinėn atsakomybėn netraukiami.
Šalies argumentai
2.8. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas ir jo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus. Pareiškėjas nurodė, kad dėl įvykusio įvykio gailisi, tačiau mano, kad pareigūno vardo nepažemino.
Atsiliepimas
3. Atsakovas PAGD pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:
3.1. Pareiškėjo veika, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo vertinama remiantis Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate surašytu administracinio nusižengimo protokolu (toliau – Protokolas) (ROIK 20122385196) už tai, kad jis vairavo traktorių „MTZ 82-1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,32 promilių neblaivumas. Taip pat išvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalutinio, nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. 2020 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate priimtu nutarimu Nr. 40-ANR_N-6450-2020 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir Nutarimas), Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda pagal ANK 417 str. 3 d. ir 422 str. 2 d. Su padarytu administraciniu nusižengimu Pareiškėjas sutiko ir skirtą baudą sumokėjo.
3.2. Išvadoje remtasi oficialiais administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytais faktais ir priimtais sprendimais. Šių sprendimų Pareiškėjas neskundė. Tarnybinio patikrinimo metu apklausiamo administracinio nusižengimo tyrimą atlikusio ir sprendimus priėmusio pareigūno paaiškinimai nebūtų turėję jokios įtakos jau priimtam administraciniam sprendimui, kuriuo remiantis buvo vertinama Pareiškėjo veika tarnybinio patikrinimo metu. Atsižvelgiant į pakankamus nagrinėjamos veikos įrodymus, papildomai apklausinėti Pareiškėjo nurodomus asmenis, kurių parodymai nepakeistų ir nepaneigtų Nutarime konstatuotos veikos (vairavimo neblaiviam), nebuvo ir nėra tikslinga.
3.3. Kritiškai vertintini ir Pareiškėjas teiginiai, kad jis tik norėjo traktorių patraukti nuo važiuojamosios dalies. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai skiriasi nėra nuoseklūs: tarnybinio patikrinimo metu Pareiškėjas nurodo, kad traktoriaus jis nevairavo; susipažinus su administracinio nusižengimo bylos medžiaga nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 9 d. Pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame pats patvirtino vairavimo faktą ir nurodė, kad jis vairavo traktorių iš kiemo ir ketino pagrindiniame kelyje sukti į kairę; skunde teismui Pareiškėjas nurodo, kad vairavo traktorių norėdamas jį patraukti nuo važiuojamosios dalies. Pareiškėjo teiginys dėl geros savijautos nepateisina jo veiksmų, kadangi geros savijautos kriterijai nėra vertintini vairuojant transporto priemonę neblaiviam.
3.4. ANK 422 str. 2 d. nustatyta, kad taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Atsižvelgiant į ANK normas akivaizdu, kad vairuoti traktorių galima tik esant 0 promilių neblaivumui, bei šiuo atveju negalioja lengviesiems automobiliams taikoma norma, leidžianti vairuoti iki 0,4 promilių neblaivumo, todėl Pareiškėjo traktoriaus vairavimas esant 0,32 promilių neblaivumo traktuotinas kaip transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam. Vairavimas apima tiek vairavimą kelyje, tiek išvažiavimą iš namo kiemo, tiek transporto priemonės patraukimą nuo važiuojamosios dalies. Pareiškėjo motyvai, kodėl jis padarė administracinį nusižengimą ir dėl kokių priežasčių ar kas jį paskatino neblaiviam vairuoti transporto priemonę, neturi jokios įtakos sprendimui.
3.5. LVAT formuojamoje praktikoje pareigūno vairavimo neblaiviam faktas vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas (LVAT 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012) ir toks pareigūno veiksmų pobūdis akivaizdžiai kertasi ir su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais (LVAT 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1107/2010).
3.6. LVAT, aiškindamas Statuto 2 str. 4 p., yra nurodęs, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, vidaus reikalų įstaigos pasitikėjimo griovimas arba jos kompromitavimas yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Tokiam įvertinimui nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo nustatytas (ir buvo vertinamas) viešai, t. y. ar jis buvo nustatytas matant visuomenės atstovams, ar jis turėjo atitinkamą atgarsį visuomenėje. Taip pat nėra reikšminga, ar tai įvyko pareigūnui atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus, t. y. buvo ar nebuvo su uniforma. LVAT administracinėje byloje Nr. A-4230-575-2019 konstatuota, kad, „ne tarnybos metu, neuniformuotas, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,44 prom. girtumas, vairavo automobilį – sudaro pakankamą prielaidą pašaliniams asmenims tokius pareigūno veiksmus suprasti ir įvardinti, kaip prieštaraujančius tiems, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų“.
3.7. Skundo teiginys, kad Anoniminiu telefonu skambinęs asmuo galimai turėjo suinteresuotumą pakenkti Pareiškėjui ar pranešė ne apie jį, nėra susijęs su Išvadoje konstatuotu pareigūno vardo pažeminimu.
3.8. Kritiškai vertintinas skundo teiginys, kad paskirta sankcija yra neproporcinga, nes Pareiškėjui ir nebuvo skirta tarnybinė nuobauda, o jo veika traktuota kaip pareigūno vardo pažeminimas, kas yra savarankiškas pagrindas tarnybos santykiams pasibaigti. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos, ji negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis. Išvadoje nurodyta, kokius teisės aktus jis pažeidė ir kokiais veiksmais pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo elgesys neigiamai veikia ir kitų vidaus reikalų sistemos pareigūnų požiūrį į kontrolę bei teises. Paskirtas į pareigas kiekvienas pareigūnas prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir kitus įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. LVAT formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam – vienas sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o toks pareigūno elgesys, kai jis vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, ją kompromituoja, daro neigiamą įtaką visuomenės požiūriui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. 2021 m. balandžio 15 d. PAGD pasitikėjimo telefonu gautas anoniminis pranešimas, kad, kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) ugniagesys R. L. rudenį girtas padarė avariją, tačiau iki šiol dirba.
4.2. Tikrinant informaciją nustatyta, kad Pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 9 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (ROIK 20122385196) (toliau – ir Protokolas) už tai, kad jis 2020 m. rugsėjo 9 d. 12.20 val. vairavo traktorių „MTZ 82-1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,32 promilių neblaivumas, taip pat išvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalutinio, nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės. 2020 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate priimtu nutarimu Nr. 40-ANR_N-6450-2020 administracinio nusižengimo byloje (toliau – Nutarimas), Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 str. 3 d. ir 422 str. 2 d. Su padarytu administraciniu nusižengimu Pareiškėjas sutiko ir skirtą baudą sumokėjo.
4.3. 2021 m. balandžio 22 d. PAGD vidus tyrimų skyriaus tarnybiniu pranešimu inicijuotas tarnybinis patikrinimas dėl galimo Pareiškėjo pareigūno vardo pažeminimo.
4.4. PAGD direktorius 2021m. gegužės 5 d. patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą Nr.TPI-40 dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) komandos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo R. R. veiksmų (Išvada). Išvadoje konstatuota, kad Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) komandos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas R. R. 2020 m. rugsėjo 9 d. 2.20 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas traktorių TZ 82-1, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,32 promilių neblaivumas, pažeidė Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą (bendrųjų pareigūno pareigų nuolatinio vykdymo principas); 21 straipsnio 2 punktą (pareigūno pareigos); Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Etikos kodekso 5.1 punkto (pagarbos žmogui ir valstybei principas), 8.1 punkto, 8.4 punkto, 8.6 punkto, 8.7 punkto (pareigūno pareigos ne tarnybos metu) reikalavimus. Išvadoje nurodyta, kad nežiūrint to, kad R. R. yra charakterizuojamas teigiamai, yra ne kartą skatintas, neturi tarnybinių nuobaudų, laiku, kokybiškai ir tiksliai atliekantis savo pareigas, mokantis dirbti komandoje, sugebantis savarankiškai priimti sprendimus, gerai orientuotas sudėtingose situacijose, savo poelgiu (vairavo traktorių neblaivus) pareigūnas R. R. pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, jį reikia atleisti iš vidaus tarnybos.
4.5. PAGD direktorius 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. TE-6-230 (Įsakymas) atleido pareiškėją iš tarnybos. Nurodytas atleidimo pagrindas –VTS 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą).
4.6. PAGD direktoriaus 2021 m. gegužės 18 įsakymu Nr. TE-6-259 dėl apdovanojimų atėmimo, vadovaudamasis VTS 37 straipsnio 8 dalimi, Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų skatinimo, apdovanojimo ir apdovanojimo atėmimo tvarkos aprašo nuostatomis, pripažino netekusiais galios departamento Direktoriaus įsakymus dėl pareiškėjo apdovanojimo ir paskatinimo.
5. Ginčijamu Įsakymu pareiškėjas atleistas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, t. y. dėl pareigūno vardo pažeminimo. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra nustatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3536/2011).
6. Asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, paskirtas į pareigas kiekvienas pareigūnas prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir kitus įstatymus, ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Vidaus tarnybos pareigūno priesaika nėra formalus aktas, ja pabrėžiama, jog šios tarnybos pareigūnams keliami didesni reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis.
7. Pareigūno vardo pažeminimas – tai pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti (VTS 2 straipsnio 4 dalis) . VTS 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą.
8. LVAT praktikoje aiškinant VTS nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Taigi, pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatoma minėtų aplinkybių visuma, todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tai reiškia, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto nuostatą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu, todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2017 ir kt.). Tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl minėtų aplinkybių egzistavimo, gali būti konstatuota, jog atitinkamais veiksmais / neveikimu buvo pažemintas pareigūno vardas ir pareigūnas atleistas iš tarnybos šiuo pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015, Administracinė jurisprudencija. 2015, 29, p. 286-317).
9. LVAT ne kartą yra konstatavęs, jog akivaizdumo įrodymui šia prasme pakanka nustatyti tokius priešingus teisei ir pareigūnų etikos normoms pareigūno poelgius, kuriuos visuomenė pagal statutiniams pareigūnams keliamus elgesio standartus vertintų vienareikšmiai neigiamai (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2593/2012).
10. Pareiškėjo veiksmai, kuriuos atsakovas vertino kaip pareigūno vardo pažeminimą, aprašyti Išvadoje, o būtent: 2020 m. rugsėjo 9 d. 12.20 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas traktorių „MTZ 82-1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,32 promilių neblaivumas, taip pat išvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalutinio, nedavė kelio pagrindiniu keliu tiesiai važiavusiai transporto priemonei ir su ja susidūrė.
11. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendžia, kad tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas Įsakymas, atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus, Išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Tai atitinka teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai (žr., pvz., LVAT 2010 m. vasario 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-27/2010, 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas, pradėjęs tarnybinį patikrinimą, informavo pareiškėją apie tai, kad pradėtas tarnybinis patikrinimas, o pareiškėjas nustatyta tvarka pateikė paaiškinimą. Pareiškėjo veika, atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo vertinama remiantis Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate surašytu administracinio nusižengimo protokolu (Protokolas) (ROIK 20122385196) už tai, kad jis vairavo traktorių „MTZ 82-1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,32 promilių neblaivumas. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės; 2020 m. rugsėjo28 d. Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate priimtu nutarimu Nr. 40-ANR_N-6450-2020 administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir Nutarimas), Pareiškėjui skirta administracinė nuobauda pagal ANK 417 str. 3 d. ir 422 str. 2 d. Nors Pareiškėjas teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo reikalinga apklausti policijos pareigūnus, surašiusius protokolą, taip pat traktoriaus savininko kaimynus, tokie argumentai atmestini, nes šioje byloje nėra reikšminga, ar Pareiškėjas traktorių norėjo tik patraukti, ar važiuoti tolimesniu atstumu, nes abiem atvejais tokia veika kvalifikuotina kaip vairavimas. Taip pat nėra teisiškai reikšmingi motyvai ir aplinkybės, kodėl Pareiškėjas vairavo traktorių (šiuo požiūriu ir tesimo posėdyje liudytoju apklausto D. Š. parodymai nėra reikšmingi). Pareiškėjas jam paskirtos nuobaudos pagal ANK 422 straipsnio 2 dalį (už vairavimą neblaiviam) neginčijo, taigi sutiko su vertinimu, kad vairavo neblaivus.
12. Akivaizdumo nustatymui, kaip ir padarytos veikos pasekmių įvertinimui, nėra reikšminga, kiek asmenų sužinojo apie tokias pareigūno veikas, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje, dėl ko atmesti kaip nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jo veiksmai atsakovui jokių pasekmių nesukėlė (žr. pavyzdžiui, LVAT 2019 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5159-968/2019). Taigi šiuo aspektu atmestini Pareiškėjo argumentai, kad apie įvykį nebuvo viešai paskelbta, nedaug asmenų sužinojo apie įvykį.
13. LVAT yra konstatavęs, kad vairavimas neblaiviam yra vienas pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų (žr. pavyzdžiui, LVAT 2014 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1054-14).
14. Pareiškėjas buvo vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, kurio pagrindinė užduotis – užtikrinti žmonių saugumą, tačiau neblaivus vairavo transporto priemonę, kas, teismo vertinimu, akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, diskredituoja visos (duomenys neskelbtini)ybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoritetą, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.
15. Pareiškėjas nurodo, kad nevartojo alkoholio tą dieną, kai padarė pažeidimą, tačiau alkoholį vartojo išvakarėse ir turėjo suvokti, kad gali būti neblaivus ir prieš vairuodamas transporto priemonę turėjo įvertinti šią aplinkybę, tačiau nesiėmė jokių priemonių, taigi laikytina, kad sąmoningai leido susidaryti situacijai, kurioje vairuoja transporto priemonę neblaivus. Taigi laikytina, kad Pareiškėjo kaltė buvo tyčinė.
16. LVAT yra pažymėjęs, kad tokio pobūdžio priemonės taikymas yra skirtas ne tik tam, kad drausmine tvarka būtų nubaustas pareigūno vardą pažeminęs asmuo, bei ir tam, kad tokiu būdu būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., LVAT 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1409/2010, 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-230/2011 ir kt.).
17. Dėl pritaikytos priemonės proporcingumo ir analogijos su teisėjo vardo pažeminimu:
17.1. Analogiškai kaip Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte, VTS 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte pareigūno vardo pažeminimas nurodytas kaip pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų. Nors Teismų įstatymas ir teisėjo vardo pažeminimo institutas ir teismų savivaldos institucijų išaiškinimai, susiję su teisėjo vardo pažeminimo klausimais, nėra tiesiogiai taikytini šioje byloje, teismas, siekdamas, kad teismo sprendimas būtų kuo labiau įtikinantis, pasisako ir dėl jų. Teisėjų taryba 2020 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 13P-85-(7.1.2), kuriuo atsakė į Lietuvos Respublikos Prezidento prašymą patarti dėl teisėjo atleidimo iš teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą (Lietuvos Respublikos Prezidento 2020 m. gegužės 25 d. dekretas Nr. 1K-292). Šiame sprendime Teisėjų taryba, pasisakė, kad teisėjas, padarydamas ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą pažeidė teisėjų etikos reikalavimus, pakenkė teismų autoritetui, tačiau nesutiko su vertinimu, kad toks poelgis yra pakankamo pavojingumo laipsnio, kad reikėtų atleisti teisėją iš pareigų. Iš to galima daryti išvadą, kad vertinant, ar teisingai buvo pasirinkta priemonė, kuria reaguojama į pareigūno padarytą pažeidimą ir kvalifikuojant jį kaip pareigūno vardo pažeminimą, vertintinas ir tokios priemonės proporcingumas. Ne kiekvienas teisės pažeidimas, nors ir nėra suderinamas su pareigūno etika, gali būti laikomas pareigūno vardo pažeminimu VTS 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme. Iš Teisėjų tarybos 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 13P-85-(7.1.2) motyvacijos matyti, kad pažeidimą padaręs pareigūnas kritiškai vertino savo poelgį – visiškai pripažino pažeidimą, neslėpė jokių aplinkybių ir pripažino, kad nėra kaip pateisinti tokį poelgį, taip pat pripažino, kad pakenkė teismų sistemos autoritetui, dėl to gailėjosi ir atsiprašė.
17.2. Šiuo atveju Pareiškėjas viso proceso metu – tiek tarnybinio patikrinimo metu, tiek skunde teismui nepripažįsta, kad pakenkė institucijos autoritetui, t. y. šiuo požiūriu nėra savikritiškas. Be to, tarnybinio patikrinimo metu teikdamas pasiaiškinimą nurodė, kad jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis ir surašytas protokolas už tai, kad nebuvo pastatytas avarinis ženklas ir įvyko autoįvykis. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu aiškiai nurodė, kad traktoriaus nevairavo, t. y. slėpė šią aplinkybę (jeigu nesutiko su vertinimu – neatskleidė, kad yra nubaustas būtent už vairavimą esant neblaiviam). Tuo tarpu iš 2020 m. rugsėjo 9 d. Protokolo matyti, kad jame nurodyti Pareiškėjo padaryti pažeidimai yra transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam (ANK 422 straipsnio 2 dalis) ir kelio nedavimas pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei (ANK 417 straipsnio 3 dalis). Taigi tokie pateikti paaiškinimai neatitiko tikrovės. Taip pat iš Pareiškėjo paaiškinimo policijai matyti, kad po autoįvykio jis nurodė kitokias aplinkybes nei paaiškinime tarnybinio patikrinimo metu. Nors Pareiškėjas teigia, kad paaiškinimo tekstą už jį surašė policijos pareigūnas, tačiau paaiškinimo teisingumas patvirtintas Pareiškėjo darytu įrašu „perskaičiau surašyta teisingai“ ir parašu (jis to ir neginčija). Pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. teiktame paaiškinime dėl administracinio nusižengimo nurodyta, kad jis, vairuodamas traktorių, ketino iš kiemo įvažiuoti į pagrindinį kelią sukdamas į kairę. Paaiškinime policijai Pareiškėjas neteisingai nurodė, kad yra bedarbis (tokio įrašo policijos pareigūnas pats, be Pareiškėjo paaiškinimo, negalėjo padaryti).
17.3. Visos aptartos aplinkybės rodo, kad nuo pat 2020 m. rugsėjo 9 d. įvykio, kuris kvalifikuotas kaip pareigūno vardo pažeminimas (tiek tiriant administracinį nusižengimą, tiek atliekant tarnybinį patikrinimą) Pareiškėjas nebuvo visiškai nuoširdus ir savikritiškas. Pažymėtina, kad šiuo atveju Pareiškėjas ne tik vairavo neblaivus, bet ir sukėlė autoįvykį, kitas automobilis buvo apgadintas tiek, kad jam uždrausta dalyvauti eisme.
17.4. Visos šios aplinkybės rodo, kad Pareiškėjo elgesys nesudaro pagrindo vertinti, kad pasirinkta priemonė (pareigūno vardo pažeminimas ir atleidimas iš pareigų) būtų neproporcinga.
17.5. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, VTS nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris nustatytas 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte.
18. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo panaikinti Įsakymo. Netenkinus pagrindinio Pareiškėjo reikalavimo (panaikinti Įsakymą), netenkinami ir reikalavimai grąžinti į eitas pareigas ir priteisti darbo užmokesčio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką. Taip pat netenkinamas Pareiškėjo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes priimtas sprendimas yra ne Pareiškėjos naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.