Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. R. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2021 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. TE-6-230 „Dėl vidaus tarnybos puskarininkio R. R. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Departamento (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) komandos budinčios pamainos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo pareigas; 3) priteisti iš Departamento pareiškėjui jo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti pareiškėjui iš Departamento pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Departamento direktorius patvirtino 2021 m. gegužės 5 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-40 „Dėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) komandos vyresniojo ugniagesio gelbėtojo R. R. veiksmų“ (toliau – ir Išvada). Išvadoje konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (duomenys neskelbtini) komandos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas R. R. 2020 m. rugsėjo 9 d., 2.20 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas traktorių (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,32 promilių neblaivumas, pažeidė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą; 21 straipsnio 2 punktą; Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 1-319 patvirtinto Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) reikalavimus. Išvadoje nurodyta, kad nežiūrint to, kad pareiškėjas yra charakterizuojamas teigiamai, yra ne kartą skatintas, neturi tarnybinių nuobaudų, laiku, kokybiškai ir tiksliai atliekantis savo pareigas, mokantis dirbti komandoje, sugebantis savarankiškai priimti sprendimus, gerai orientuotas sudėtingose situacijose, jis savo poelgiu (vairavo traktorių neblaivus) pareigūnas jis pažemino vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas tarnybos santykių nutraukimo pagrindas, jį reikia atleisti iš vidaus tarnybos. Departamento direktorius 2021 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. TE-6-230 atleido pareiškėją iš tarnybos. Nurodytas atleidimo pagrindas – Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą). Departamento direktorius 2021 m. gegužės 18 įsakymu Nr. TE-6-259 „Dėl apdovanojimų atėmimo“ pripažino netekusiais galios departamento direktoriaus įsakymus dėl pareiškėjo apdovanojimo ir paskatinimo.

2.3. Pareiškėjas sutiko, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. policijos pareigūnas jam surašė administracinio nusižengimo protokolą ROIK:20122385196 (toliau – ir protokolas). Su protokole nurodytais jo padarytais nusižengimais jis sutiko, pasirašydamas protokole, neginčijo, kad jam pagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalimi ir 422 straipsnio 2 dalimi, priimtu nutarimu buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda, kurią jis sumokėjo.

2.4. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos yra akcentuojamas priešingos teisei pareigūno veikos akivaizdus nesuderinamumas su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų ir kt. Taip pat ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti, kas irgi turi būti akivaizdu. Atsižvelgiant į faktines aplinkybes, nesutiktina, kad pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą kaip tai suprantama pagal Statutą (Statuto 2 str. 4 d., 72 str. 1 d. 7 p.).

2.5. Šiuo atveju pažeidimo padarymo dieną, 2020 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas alkoholio nevartojo (vartojo išvakarėse), jautėsi gerai, traktoriumi jis niekur neketino važiuoti, tik ketino perstatyti traktorių, kuris buvo blogai pastatytas (jo ratai stovėjo važiuojamojoje kelio dalyje). Nors policijos pareigūnams aiškino, kad tenorėjo patraukti traktorių, jie vis tiek tokį veiksmą vertino kaip vairavimą. Pareiškėjas sutiko su nuobauda, baudą sumokėjo, pažeidimas padarytas privačioje erdvėje, ne tarnybos metu, pareiškėjo neblaivumo lygis leistinas vairuojant automobilį kelyje. Pareiškėjo nuomone, būtent tokiomis aplinkybėmis jo padarytas administracinis nusižengimas privačioje erdvėje, prie gyvenamojo namo, kasmetinių atostogų, ne pareigų atlikimo metu, neketinant niekur važiuoti, esant tokio neblaivumo, kurio jis visiškai nejautė ir kuris yra leistinas vairuojant keliuose automobilį, negali būti vertinamas kaip tokio sunkumo pažeidimas, kuriuo būtų sukeltos tokios pasekmės – pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, sugriautas pasitikėjimas vidaus reikalų įstaiga arba ji sukompromituota. Šioje byloje liudytojais apklaustinas traktoriaus savininkas ir įvykį įforminę policijos pareigūnai.

2.6. Išvadoje rašoma, kad pareiškėjas turėjo galimybę suvokti, jog vairuodamas neblaivus jis daro atitinkamas pasekmes sukeliantį teisės pažeidimą, todėl turėjo galimybę elgtis kitaip. Tokia išvada padaryta remiantis administracinio nusižengimo bylos medžiaga, neištyrus visų reikšmingų aplinkybių – neapklausus liudytojų (policijos pareigūnų, traktoriaus savininko, kaimynų). Pareiškėjas neturėjo galimybės suvokti, kad yra neblaivus, nes yra fiziškai tvirtas, sveikas ir stiprus vyras, jautėsi gerai, o be to, buvo tokio neblaivumo, kuriam esant automobilį galėtų vairuoti, o sėsdamas už traktoriaus vairo, jis norėjo jį tinkamai perstatyti, kad netrukdytų eismo dalyviams.

2.7. Remiantis Statuto 38 straipsniu, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, teismų praktika šios kategorijos bylose, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu galima teigti, kad atsakovo priimtas Įsakymas yra neteisėtas. Atsakovas nesurinko pakankamai faktinių duomenų dėl pareiškėjo padarytų veiksmų ir juos neteisingai įvertino vidaus tarnybos pareigūnų veiklą reglamentuojančių teisės aktų aspektu bei nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad pareiškėjas savo kaltais veiksmais pažemino pareigūno vardą.

II.

6. Teismas pažymėjo, kad Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas pareigūno atleidimo pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Teismas pateikė Statuto 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigūno vardo pažeminimo apibrėžimą, analizavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aiškinant šias Statuto nuostatas ir atskleidžiant kriterijus, kuriems esant pareigūno veika vertinama kaip pareigūno vardo pažeminimas.

7. Įvertinęs bylos duomenis, teismas sprendė, kad tarnybinis patikrinimas, kurio Išvada remiantis priimtas Įsakymas, atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus, Išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjo veiksmai pažemino pareigūno vardą. Tai, teismo vertinimu, atitiko teismų praktikoje formuojamus reikalavimus tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadai.

8. Teismo vertinimu, nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo reikalinga apklausti policijos pareigūnus, surašiusius protokolą, taip pat traktoriaus savininką, kadangi šioje byloje nebuvo reikšminga, ar pareiškėjas traktorių norėjo tik patraukti, ar važiuoti tolimesniu atstumu – abiem atvejais tokia veika kvalifikuotina kaip vairavimas. Taip pat nebuvo teisiškai reikšmingi motyvai ir aplinkybės, kodėl pareiškėjas vairavo traktorių (teismas pažymėjo, kad šiuo aspektu teisimo posėdyje liudytoju apklausto D. Š. parodymai nebuvo reikšmingi). Pareiškėjas jam paskirtos nuobaudos pagal ANK 422 straipsnio 2 dalį (už vairavimą neblaiviam) neginčijo, taigi sutiko su vertinimu, kad vairavo neblaivus. Teismas taip pat pažymėjo, kad akivaizdumo nustatymui, kaip ir padarytos veikos pasekmių įvertinimui, nėra reikšminga, ar ji padaryta viešai, ar turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje. Remdamasis šiais argumentais, teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad apie įvykį nebuvo viešai paskelbta, nedaug asmenų sužinojo apie įvykį, t. y. kad jo veiksmai atsakovui jokių pasekmių nesukėlė.

9. Akcentuodamas, kad teismų praktikoje pareigūno vairavimas esant neblaiviam vertinamas vienareikšmiškai neigiamai, teismas pabrėžė, jog pareiškėjas buvo vidaus tarnybos sistemos pareigūnas, kurio pagrindinė užduotis – užtikrinti žmonių saugumą, tačiau neblaivus vairavo transporto priemonę, kas, teismo vertinimu, akivaizdžiai nesuderinama su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, diskredituoja visos valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos autoritetą, neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje.

10. Teismo vertinimu, pareiškėjo teiginiai, kad jis nevartojo alkoholio tą dieną, kai padarė pažeidimą, tačiau alkoholį vartojo išvakarėse, patvirtino, kad jis turėjo suvokti, jog gali būti neblaivus ir prieš vairuodamas transporto priemonę turėjo įvertinti šią aplinkybę, tačiau nesiėmė jokių priemonių. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjas sąmoningai leido susidaryti situacijai, kurioje vairuoja transporto priemonę neblaivus, t. y. pareiškėjo kaltė buvo tyčinė.

11. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl pritaikytos priemonės proporcingumo, taip pat nurodytos analogijos su teisėjo vardo pažeminimu, teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymas ir teisėjo vardo pažeminimo institutas bei teismų savivaldos institucijų išaiškinimai, susiję su teisėjo vardo pažeminimo klausimais, nėra tiesiogiai taikytini šioje byloje, tačiau teismas, siekdamas, kad teismo sprendimas būtų kuo labiau įtikinantis, pasisakė ir dėl jų. Apžvelgęs Teisėjų tarybos 2020 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 13P-85-(7.1.2) priėmimo aplinkybes ir jo turinį, teismas pažymėjo, kad aptariamu atveju pažeidimą padaręs pareigūnas kritiškai vertino savo poelgį – visiškai pripažino pažeidimą, neslėpė jokių aplinkybių ir pripažino, kad nėra kaip pateisinti tokį poelgį, taip pat pripažino, kad pakenkė teismų sistemos autoritetui, dėl to gailėjosi ir atsiprašė.

12. Teismo nuomone, nagrinėjamame ginče pareiškėjas viso proceso metu (ir tarnybinio patikrinimo metu, ir skunde teismui) nepripažino, kad pakenkė institucijos autoritetui, t. y. nebuvo savikritiškas. Teismas nustatė, kad tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjas teikdamas pasiaiškinimą nurodė, kad jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis ir surašytas protokolas už tai, kad nebuvo pastatytas avarinis ženklas ir įvyko autoįvykis; pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu aiškiai nurodė, kad traktoriaus nevairavo, t. y. slėpė šią aplinkybę. Taip pat 2020 m. rugsėjo 9 d. protokolo turinys patvirtino, kad jame nurodyti pareiškėjo padaryti pažeidimai yra transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam (ANK 422 straipsnio 2 dalis) ir kelio nedavimas pagrindiniu keliu važiuojančiai transporto priemonei (ANK 417 straipsnio 3 dalis), todėl vertintina, kad tarnybinio patikrinimo metu pateikti paaiškinimai neatitiko tikrovės. Iš pareiškėjo paaiškinimo policijai buvo nustatyta, kad po autoįvykio jis nurodė kitokias aplinkybes nei paaiškinime tarnybinio patikrinimo metu. Nors pareiškėjas teigė, kad paaiškinimo tekstą už jį surašė policijos pareigūnas, tačiau paaiškinimo teisingumas patvirtintas pareiškėjo darytu įrašu ir parašu. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 9 d. teiktame paaiškinime dėl administracinio nusižengimo nurodyta, kad jis, vairuodamas traktorių, ketino iš kiemo įvažiuoti į pagrindinį kelią sukdamas į kairę, paaiškinime policijai pareiškėjas neteisingai nurodė, kad yra bedarbis.

13. Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės patvirtino, kad nuo pat 2020 m. rugsėjo 9 d. įvykio, kuris kvalifikuotas kaip pareigūno vardo pažeminimas, pareiškėjas nebuvo visiškai nuoširdus ir savikritiškas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ne tik vairavo neblaivus, bet ir sukėlė autoįvykį, kitas automobilis buvo apgadintas tiek, kad jam uždrausta dalyvauti eisme. Atsižvelgdamas į išdėstytus motyvus, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo elgesys nesudarė pagrindo vertinti, kad pasirinkta priemonė (pareigūno vardo pažeminimas ir atleidimas iš pareigų) būtų neproporcinga. Teismas pažymėjo, kad kai tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas, Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

14. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo panaikinti Įsakymą. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo (panaikinti Įsakymą), teismas netenkinami ir reikalavimų grąžinti pareiškėją į eitas pareigas ir priteisti darbo užmokesčio kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III.

16.1. Pareiškėjas , ginčydamas Įsakymo teisėtumą, įrodinėjo, kad savo veiksmais jis akivaizdžiai nepažemino vidaus tarnybos pareigūno vardo. Apelianto nuomone, yra reikšmingi liudytojo D. Š. parodymai, iš kurių matyti, kad pareiškėjas ketino traktorių tik patraukti, važiuoti neketino (kieme stovėjo pareiškėjo lengvasis automobilis). Šio liudytojo parodymų teismas detaliai neanalizavo, įvertino juos kaip neturinčius jokios reikšmės šios bylos kontekste, su kuo pareiškėjas nesutinka, kadangi šie parodymai yra reikšmingi sprendžiant dėl pareigūno vardo pažeminimui konstatuoti teisiškai reikšmingų aplinkybių viseto buvimo.

16.3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis – eismo įvykio vietos schemą, iš kurios aiškiai matyti, kad traktorius, už kurio vairo sėdėjo pareiškėjas, transporto priemonių susidūrimo metu stovėjo priekiniais ratais ant važiuojamosios kelio dalies ties išvažiavimu iš kiemo. Šie duomenys pagrindžia, jog pareiškėjas eismo įvykio aplinkybes nurodė teisingai. Be to, administracinio nusižengimo byloje yra eismo įvykio dalyvės transporto priemonės (duomenys neskelbtini) vairuotojo M. A. paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, kairėje pusėje žmonės kasė bulves, ant pagrindinio kelio iš abiejų pusių stovėjo automobiliai, todėl jis nepastebėjo traktoriaus, kurio priekis buvo išlindęs į pagrindinį kelią, dėl ko jis atsitrenkė į traktoriaus kairįjį ratą. Šių parodymų teismas taip pat netyrė, nevertino, jais nesirėmė. Apelianto nuomone, šie duomenys yra reikšmingi sprendžiant dėl pareiškėjo kaltės pareigūno vardo diskreditavimo kontekste bei vertinant jo atleidimo iš pareigų pagrįstumą.

16.4. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nėra savikritiškas, jo parodymai apie įvykio aplinkybes nenuoseklūs ir tai turi reikšmės vertinant ginčijamo Įsakymo pagrįstumą bei teistumą. Pareiškėjas neginčijo jam paskirtos administracinės nuobaudos, vengė konfliktinės situacijos, viešumo, įvykio vietoje bei jo aplinkybių tyrimo metu elgėsi padoriai ir tinkamai. Šią faktinę aplinkybę patvirtina administracinio nusižengimo bylos duomenys bei liudytoju apklaustas D. Š.. Viena vertus, teismui šioje byloje minėtos aplinkybės nepasirodė reikšmingos (teismui pakako neginčijamai nustatyto fakto, jog pareiškėjas vairavo transporto priemonę neblaivus). Teismui ši situacija pasirodė visiškai analogiška ir vienodai reikšminga ginčo kontekste situacijai, kai judrioje gatvėje už vairo neblaivus yra sustabdomas teisėjas.

16.6. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta, kad pareigūno vardo pažeminimas siejamas su teisiškai reikšmingų aplinkybių (pareigūno kaltė dėl priešingos teisei veikos ir pasekmių sukėlimu, akivaizdumu) visuma. Pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai nustatoma minėtų aplinkybių visuma, todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tai reiškia, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal minėtą Statuto nuostatą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Pareiškėjo teigimu, teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Neteisinga ir nepagrįsta teismo išvada, kad 2020 m. rugsėjo 9 d,. pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas įrodo, jog tarnybos sistemos autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas yra akivaizdūs ir pareiškėjas pagrįstai nusipelnė būti atleistas iš tarnybos.

17.1. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, o jame nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kadangi pastarasis nuosekliai ir išsamiai išanalizavo ginčo aplinkybes, įvertino šalių pateiktus įrodymus, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

17.2. Dėl apelianto teiginių, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino apklausto liudytojo parodymus, atsakovas nurodo, jog vertinant apelianto veiksmus, kaip žeminančius pareigūno vardą, vertintina padaryta veika, o ne tą veiką nulėmę motyvai ir aplinkybės, kuriomis veika buvo padaryta. Kvalifikuojant apelianto veiksmus pagal Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, nėra reikšminga, ar apeliantas liudytojo namuose pažeidimo dieną vartojo alkoholį, ar ne, kokiu būdu apeliantas atvyko pas liudytoją, kaip atrodė ir pan. Vertintinas traktoriaus vairavimo neblaiviam faktas. Vairavimas apima ir vairavimą kelyje, ir išvažiavimą iš namo kiemo, ir transporto priemonės patraukimą nuo važiuojamosios dalies. Bet koks veiksmas, kai asmens valdoma transporto priemonė pajuda iš vietos, yra traktuojamas kaip transporto priemonės vairavimas – ANK nenumato jokių išimčių, leidžiančių neblaiviam asmeniui vairuoti transporto priemonę, net šalinant kitą pažeidimą.

17.3. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog apeliantas nėra savikritiškas, jo parodymai apie įvykio detales yra nenuoseklūs ir tai turi reikšmės vertinat ginčijamo įstatymo pagrįstumą ir teisėtumą. Pažymėjo, kad apelianto teikti paaiškinimai apie įvykio aplinkybes iš esmės skirtingi, teiktų paaiškinimų nenuoseklumas rodo jo nesąžiningumą.

17.4. Taigi, šiuo atveju neginčijamai nustatyta, kad apeliantas traktorių vairavo būdamas neblaivus. Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam – vienas sunkiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų, o toks pareigūno elgesys, kai jis vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, ją kompromituoja.

17.5. Departamento nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašaus pobūdžio bylose, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo, statutinio vidaus tarnybos pareigūno, atleidimo iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo atmetė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, byloje nėra pakankamai duomenų, kad būtų pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą. Pareiškėjo teigimu, dėl jo veikos nekilo pasekmės – nebuvo akivaizdžiai pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas. Pareiškėjui pritaikyta tarnybinė atsakomybė per griežta ir neproporcinga.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, atsižvelgusi į tai, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

21. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra pakartotinis jos nagrinėjimas, tai jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.). Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

22. Pažymėtina, kad bylai reikšmingas aplinkybes, ginčui taikytiną teisinį reguliavimą bei teismų praktiką atskleidė pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismo kolegija jų nekartoja. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad joje nėra ginčo dėl esminių faktinių aplinkybių. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

23. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, gi vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus išsamiai išanalizavo ir įvertino tinkamai, materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai.

24. Pareigūno vardo pažeminimas nustatytinas vertinant įrodymus pagal ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-941/2014; kt.). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo principą, sprendžiant ginčą dėl atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, įrodinėjimo našta tenka atsakovui. Teismas, nagrinėdamas ginčą, turi nustatyti, ar atsakovas įrodė, kad pareigūno atleidimas iš tarnybos už tarnybinio patikrinimo metu nustatytas veikas yra pagrįstas ir teisėtas.

25. Byloje buvo nustatyta, kad skundžiamu Įsakymu atsakovas atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas savo veiksmais, 2020 m. rugsėjo 9 d., vairuodamas traktorių būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,32 promilių neblaivumas, pažeidė Vidaus tarnybos statuto 3 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 21 straipsnio 2 punktą, Etikos kodekso 5.1; 8.1; 8.4; 8.6 ir 8.7 punktų reikalavimus.

26. Pirmiausia pažymėtina, kad Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 4 dalis nustato, jog pareigūno vardo pažeminimas – pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės aktai taip pat nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018).

27. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; kt.).

28. Įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, kad teismas nenagrinėjo visų įrodymų, netinkamai vertino liudytoju apklausto D. Š. parodymus, teisėjų kolegija su jais nesutinka. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių (be kita ko, ir paties pareiškėjo paaiškinimai administracinio nusižengimo byloje), kad jis, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas 0,32 promilių neblaivumas), vairavo traktorių, išvažiuodamas iš šalutinio į pagrindinį kelią, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiai transporto priemonei, dėl ko buvo apgadintos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės, už administracinius nusižengimus pareiškėjui surašytas protokolas ir paskirta bauda. Taigi teisiškai nereikšmingi pareiškėjo paaiškinimai, kad jis eismo įvykio dieną nevartojo alkoholio, jautėsi gerai, galėjo vairuoti. Taip pat tvirtinimas, kad pareiškėjas tik norėjo patraukti traktorių privačiame kieme, kad pastarasis netrukdytų eismui, neatitinka objektyviais laikytinų ir iš karto po eismo įvykio surinktų įrodymų.

29. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nustatytas itin lengvas neblaivumas, kuriam esant jis nepažeisdamas teisės aktų galėjo vairuoti lengvąjį automobilį, taip pat kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuri suformuota susiklosčius kitokiomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas administracinio nusižengimo byloje pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 2 dalyje. Minėtoje nuostatoje įtvirtinta, kad taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau kaip 0 promilių, bet ne daugiau kaip 0,4 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Šiuo atveju įstatymų leidėjas nustatė griežtus reikalavimus specifinių transporto priemonių vairuotojams, t. y. ANK 422 straipsnio 2 dalyje nustatytas transporto priemonių sąrašas, kurias vairuojant asmenys laikomi neblaiviais, kai alkoholio koncentracija yra daugiau kaip 0 promilių. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į kilusiam ginčui netaikytiną teismų praktiką ir nepagrįstai pareiškėjo veiką kvalifikavo kaip pareigūno vardo pažeminimą.

30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštarauja imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms atitinkamai veikti, o tai akivaizdžiai kertasi su galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nustatyti neteisėti, aukščiau paminėti pareiškėjo veiksmai yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu.

31. Nors pareiškėjas ir neginčijo administracinio nusižengimo byloje priimto nutarimo, tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad tarnybinio patikrinimo metu jo paaiškinimai kito ir skyrėsi nuo eismo įvykio dieną policijos pareigūnams duotų paaiškinimų ir procesiniuose dokumentuose nustatytų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjui išimtys, kurioms esant pareiškėjo veiksmai (transporto priemonės vairavimas neblaiviam) galėjo būti kvalifikuojami švelniau, o ne kaip pareigūno vardo pažeminimas, netaikytinos.

32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje skundžiamas įsakymas atleisti pareiškėją iš tarnybos, kaip pažeminusį pareigūno vardą, yra teisėtas ir pagristas.

33. Tokio pobūdžio sprendimą įgalina priimti ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija analogiško pobūdžio bylose.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pareigūno vairavimas esant neblaiviam Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto (minėtos nuostatos atitinka ginčui aktualios redakcijos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą) taikymo prasme vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/2012; 2009 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-352/2009; 2010 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-236/2010; 2010 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-272/2010; 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1110/2010; 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008; 2012 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1929/201; 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1250-261/2015; 2019 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4230-575-2019; kt.).

35. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

36. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.