Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamojo teigimu, ta pati sistema buvo taikoma ir dėl aliejaus. Jis iš fizinio asmens H. A. nusipirko aliejų ir norėjo jį parduoti UAB „Agro grand“. Tačiau ši įmonė pasakė, kad jiems reikia dokumentų, todėl jis parašė laišką UAB „Vibora“, jie sutvarkė dokumentus ir jis aliejų pardavė UAB „Agro grand“. Pats sąskaitos – faktūros išrašyti negalėjo, nes neturėjo įsigijimo dokumentų. Dokumentuose nurodytos sumos ir kiekis atitinka tikrovę. Dėl pinigų taip pat – kai UAB „Agro grand“ pervedė pinigus UAB „Vibora“, jie pinigus grąžino jam. Paslaugų į A. Š. ir T. M. kreipėsi, nes jie sakė, jog viską daro patikimai, sutvarko dokumentus iki galo ir jam nekilo įtarimų dėl UAB „Vibora“ fiktyvumo. Sutinka su kaltinimu, kad siekė išvengti PVM. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad A. V. porą kartų matė, buvo susitikę kartą ar du, dažniausiai viską tvarkė T. M., buvo sakoma, kad A. V. ten dirba. A. V. yra jaunas vaikinas ir tik jo amžius jam sukėlė truputį įtarimo. Jeigu būtų pamatęs asocialų asmenį, nešvariai apsirengusį, būtų kilę įtarimų, o dabar nežino, ar jie specialiai taip padarė, kad parinko A. V., kuris buvo jaunas, normaliai aprengtas. Įmonių daug Lietuvoje, vienas direktorius, kitas savininkas, gali ir 5 įmones turėti, jis įsivaizdavo, kad jie (A. Š., T. M.) visokia veikla užsiima.

Pasak kaltinamojo, pats jis didžiąją gyvenimo dalį užsiima žemes ūkiu, dirbo ir kitose įmonėse. K. B. pažįsta, juos sieja darbiniai santykiai – iš jo pirko kvietrugius. V. J., kaip ūkininkę, pažįsta iš seniau, V. V. ir Š. J. irgi seniai pažįsta, jie taip pat ūkininkai. Kaltinamasis paaiškino, kad važiuodavo per ūkininkus rajone, pirko iš jų grūdus ir jokie dokumentai įforminti nebuvo. Šiuos grūdus pardavė Latvijos Respublikos pirkėjams, jie pirko be jokių dokumentų, o jam juos įforminti buvo nelogiška, nes būtų turėjęs prašyti paslaugos UAB „Vibora“. Latvijos pirkėjai su juo atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, taip buvo paprasčiau – jie patys nenorėjo atsiskaityti kitaip, bet kodėl, nežino, tikriausiai jiems taip pat buvo pigiau pirkti. Lietuvos ūkininkai, iš kurių jis supirko grūdus, nieko nežinojo, ką jis toliau su grūdais daro, bet kad su jais nebus pasirašomi dokumentai, žinojo. Kaltinamasis paaiškino kad rinkos esmė yra tokia –pusę metų latviai veža į Lietuvą, o kitą pusę – lietuviai į Latviją; pagal supirkimo kainą žiūrima, kur brangiau. Nes žinant grūdų biznį, kainos kinta, jos priklauso nuo biržos kainos. Jis grūdų nesandėliuodavo, Latvijos pirkėjas atvažiuodavo pas ūkininką, pasisverdavo, sumokėdavo ir išsiveždavo, o jis buvo kaip tarpininkas. Įmonės buhalterei R. N., ką jis duodavo, tą ji ir vykdydavo. Mano, kad į UAB „Eloseta“ buhalterinę apskaitą neįtrauktos sąskaitos iš ūkininkų, nes jų nebuvo.

Taip pat kaltinamasis nurodė, jog savo veiksmų pasekmes suprato, žmonėmis pasitikėjo, taip gavosi, bet tai tik jo klaida – reikėjo geriau patikrinti ir pagalvoti, supranta, kad veiksmai neteisiški. Gailisi dėl įvykusio, reikia dirbti, vaikus auginti, daryti gerus darbus, o čia mato gerą pamoką. Gyvena kaime, tris metus dirba įmonėje „Agro bosas“ – ją atsidarė, kai UAB „Eloseta“ veikla buvo sustabdyta; reikėjo gyventi. Šeimoje gyvena du vaikai, dar vienas studijuoja Vilniuje, o du gyvena su pirma žmona; viso turi penkis vaikus. Jo įkurtoje įmonėje UAB „Agrobosas“ dirba 11 darbuotojų, įmonės veikla ta pati – prekyba. Vaikus išlaiko, alimentus vaikams iš pirmos santuokos moka; rėmė bažnyčios statybą, skiria moteriai, auginančiai tris vaikus, paramą, Akmenės rajone rėmė mergaitę, kuri serga vėžiu, remia sporto klubus. Mano, kad padarė išvadas, nes kas nedirba, tas nedaro klaidų, tik ateityje pažadėti to nekartoti niekas negali, gali pažadėti stengtis. Tuos dalykus, kad be dokumentų pirkti negalima, supranta, dabar atidžiau tikrina įmones – ar jos legalios, nefiktyvios, pasirašo sutartis, prieš didesnius pirkimus pažiūri VMI – ar įmonė dirbanti, pasidaro pažymos kopiją. Daro žingsnius, kad tai nepasikartotų ir nepasiduoda lengvai pagundai. Paaiškino, kad išsimokėjęs dividendus, sumokėjo mokesčio nepriemoką VMI, dėl grūdų ir aliejaus nesumokėtą PVM yra pilnai padengęs.

Teisiamojo posėdžio metu civilinio ieškovo – VMI – atstovas Ričardas Jankovskis nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį. Jo žiniomis, turtinė žala šioje byloje atlyginta, pateikia tai patvirtinančius dokumentus – bankinio mokėjimo pavedimus ir išrašą iš duomenų bazės, kad lėšos gautos ir įskaitytos kaip turtinės žalos atlyginimas. Atsisako pareikšto civilinio ieškinio, atsisakymo pasekmės žinomos.

Kiti bylos duomenys

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 10 d. įtariamojo apklausos metu A. R. paaiškino, kad su ūkininkais V. J., V. V. ir Š. J. turėjo sandorių, pirko iš jų grūdus. Taip pat pirko grūdus iš K. B. – jis ne ūkininkas, tiesiog tarpininkavo. Su šiais asmenimis buvo susitaręs tiesiogiai pas juos nuvykęs, kad įtarime nurodytus kiekius jie jam parduos. Grūdus pasiėmė Latvijoje registruotos įmonės – pirkėjos su jų siųstomis mašinomis. Kokia tai buvo įmonė, nebepamena. Kokiomis datomis ir kokiais kiekiais – tiksliai nepamena, nes nevedė apie neapskaitytus sandorius jokių dokumentų, ir šiuo metu jau paaiškinti negali. Pilnai sutinka su įtarime nurodytomis aplinkybėmis, kad 2015 m. vasario 23-24 d. jis, kaip UAB „Eloseta“ direktorius, iš ūkininkės V. J. nupirko ne mažiau kaip 75 tonas grūdų už ne mažiau kaip 14 625 Eur, to neapskaitęs buhalterinėje apskaitoje; 2015 m. vasario 23 d. jis, kaip UAB „Eloseta“ direktorius, iš ūkininko V. V. nupirko 54 tonas grūdų už ne mažiau kaip 10 530 Eur, to neapskaitęs buhalterinėje apskaitoje; 2015 m. balandžio 23 d. jis, kaip UAB „Eloseta“ direktorius, iš ūkininko Š. J. nupirko ne mažiau kaip 25 tonas grūdų už ne mažiau kaip 3 250 Eur, to neapskaitęs buhalterinėje apskaitoje. Taip pat iš K. B. pirko ne mažiau 405,1 tonų grūdų už ne mažiau kaip 54 757,35 Eur. Labai apgailestauja, kad vykdė sandorius – ūkines pirkimo ir pardavimo operacijas be apskaitos dokumentų, jų neparodydamas, išvengdamas mokėtinų mokesčių. Šie sandoriai su ūkininkais buvo tik tuo metu – nei po to, nei prieš tai taip nebedarė. Atitinkamai pateikė neteisingą informaciją jo įmonės apskaitą tvarkančiai R. N., atstovavusiai UAB „Jūsų finansininkas“, kuri pagal sutartį tvarkė UAB „Eloseta“ apskaitą, kuri pagal jo pateiktus duomenis užpildė deklaracijas, nežinodama jų klaidingo turinio. Artimiausiu metu patikslins deklaracijas ir pateiks tinkamus duomenis. Visą padarytą žalą – 14 433,08 Eur šiuo metu jau atlygino 2017 m. gruodžio 4 d., 2018 m. sausio 4 d., 2018 m. sausio 8 d. mokėjimų pavedimais. Įtarimo dalyje dėl sandorių su UAB „Vibora“ kaltinamasis nurodė, kad jis buvo nusipirkęs iš Latvijos pavienių ūkininkų grūdų – jam paskambindavo pagal skelbimus viešoje erdvėje ūkininkai, kurie turėjo pardavimui grūdų, šiuo metu negali nurodyti kas tiksliai, nes duomenų nekaupė. Už kiek konkrečiai pirko, kokius kiekius pirko iš kelių ūkininkų, neprisimena. Viso tai buvo per keletą kartų, nupirkta 308,48 tonos kviečių. Juos nupirko, tačiau šių sandorių neatvaizdavo UAB „Eloseta“ apskaitoje. Vėliau reikėjo dokumentų, pagrindžiančių prekių gavimą, todėl paprašė pažįstamų A. Š. ir T. M., kad gal jie žino, kas galėtų pateikti sąskaitą apie nebūtą sandorį – t. y. kad pardavė jo atstovaujamai įmonei grūdų, kai iš tikro jie buvo įsigyti iš kito šaltinio, tiekėjo. Ir kažkuris iš jų, šiuo metu jau nepamena, kuris, galimai abu kartu, pateikė UAB „Vibora“ sąskaitas du kartus, viso du vienetus, kuriose buvo įrašyti jo nurodyti duomenys viso apie 308,48 tonų kviečių pardavimo iš UAB „Vibora“ į UAB „Eloseta“ ūkines operacijas. Atitinkamai jis pateikė buhalterei įtraukti į UAB „Eloseta“ buhalterinę apskaitą šias 2015 m. sausio 24 d. ir 2015 m. birželio 11 d. PVM sąskaitas – faktūras Nr. VB00014 ir VB 06/11/1, kuriose buvo užfiksuotos realiai neįvykusios ūkinės operacijos, žinodamas, kad iš tikro grūdai buvo įgyti iš fizinių asmenų. Jis atliko bankinius pavedimus į UAB „Vibora“ banko sąskaitą už tariamai parduotus grūdus ir jam tuos pinigus grąžino atgal. Kuris asmuo grąžino, neprisimena, negali tiksliai įvardinti – T. M., A. Š. ar kitas asmuo. Žinojo, kad UAB „Vibora“ direktorius tuo metu buvo A. V., nes taip parašyta buvo interneto svetainėse. Vėliau šiuos grūdus pardavęs UAB „Agrorodeo“. Grūdai tikrai buvo, jų pardavimas tikrai tikras. Tik įgijimas buvo, kaip sakė, ne tomis aplinkybėmis. Dėl šio įvykio padarytą žalą jis atlygins, sprendžiamas klausimas dėl susitarimo mokėti dalimis sudarymo su VMI. Vos gavęs susitarimą, jį pateiks tyrimui. Dėl aliejaus pirkimo iš H. A. kaltinamasis paaiškino, kad jis pats, kaip fizinis asmuo, pirkęs iš šio asmens aliejų – 25,19 tonų, t. y. viena cisterną, 2015 m. sausio 14 d. Labai apgailestauja, kad suklaidino tyrimą ir davė anksčiau šiuo klausimu kitokius parodymus. Labai išsigando ir pasimetė, tačiau supranta, kad elgėsi netinkamai ir pripažįsta savo kaltę. Iš H. A. pirktą aliejų jis pardavė UAB „Agro grand“. Ši įmonė, jam pasiūlius aliejų, pageidavo, kad pardavėjas būtų PVM mokėtojas. Jam dokumentų reikėjo todėl, kad pardavėjas – PVM mokėtojas, nes jis toks nebuvo, dėl to paklausė pažįstamų A. Š. ir T. M., gal jie žino įmonę, kuri galėtų pateikti sąskaitą su neteisingais duomenimis – t. y. kad kokia nors įmonė, PVM mokėtoja, parduoda UAB „Agro grand“ aliejų, kai iš tikro pardavėjas buvo jis. Ir jie gavo sąskaitą pagal jo pateiktus duomenis – kiekius, kainą. UAB „Agro grand“ tikrai nežinojo, kad 2015 m. sausio 14 d. sąskaitoje VIB Nr. 0000011 nurodyti duomenys neatitinka vykusios ūkinės operacijos tapatumo. Aliejus tikrai buvo parduotas, pristatytas į UAB „Agro grand“ nurodytą vietą – Tiekėjų g. 41, Kretinga. Po to, kai UAB „Agro grand“ sumokėjo už prekę į UAB „Vibora“ sąskaitą, pinigus jam grąžino. Kuris asmuo grąžino, neprisimena, negali tiksliai įvardinti tai buvo arba T. M. arba A. Š., bei nepamena, kada tiksliai. Bet pats faktas buvo toks. Labai prašo jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą atskirti ir taikyti supaprastintą įrodymų tyrimą (16 t., b. l. 150-154).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 17 d. įtariamuoju apklaustas A. R. paaiškino, kad su pareikštu įtarimu susipažino pilnai, jo esmę suprato. Pasilieka prie parodymų, duotų 2018 m. sausio 10 d. Paskutinėse keliose apklausose pripažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl jos gailisi, didžiąją dalį žalos atlygino. Kaip jau minėjo ir kaip nurodyta įtarime, atitinkamais laikotarpiais jis su ūkininkais V. J., V. V., Š. J. ir K. B. turėjo sandorių, pirko iš jų grūdus. Visus supirktus grūdus pardavė asmenims, kurių duomenų šiuo metu nebeprisimena. Supirkęs ir pardavęs kaip UAB „Eloseta“ direktorius, neparengė ir nepateikė sandorio šalims ūkines operacijas pagrindžiančių dokumentų, o jų nesant – neįtraukė atitinkamai ir į apskaitą. Dėl UAB „Vibora“ sandorių taip pat minėjo ir pasilieka prie parodymų, kad iš pavienių asmenų supirkęs grūdines kultūras, paprašė pažįstamų T. M. ir A. Š. paruošti tiesos neatitinkančius dokumentus, kad UAB „Vibora“ parduoda, o UAB „Eloseta“ perka grūdines kultūras, nors šie dokumentuose užfiksuoti duomenys neatitiko tikrosios situacijos, juose užfiksuotos ūkinės operacijos buvo atliktos kitomis aplinkybėmis ir su kitais asmenimis. Tiksliai laiko, su kokiais asmenimis ir kur tai buvo – nebeprisimena. Taip pat ir su aliejumi – pirko pats, kaip fizinis asmuo, o T. M. ir A. Š. jam pateikė dokumentus, juose užfiksuodami, kad UAB „Vibora“ yra pardavėjas, kai pardavėjas buvo jis. Už sandorius su UAB „Vibora“ pervestas lėšas jam grąžino. Kuris, kada tiksliai, kokiomis sumomis – neprisimena. Bet būdavo ir abu kartu – T. M. ir A. Š., būdavo po vieną; kartais būdavo, kad palikdavo jo nurodytoje vietoje ir jis pasiimdavo, tad tokiais atvejais net nežino, kas palikdavo. Dėl aplinkybių, kokią sumą jam grąžindavo, tiksliai pasakyti negali, jie pasilikdavo dalį lėšų. O ar tai buvo sutarta suma ar tam tikra procentinė išraiška, dabar jau neprisimena. Bendraudavo su jais abiem telefonu, kartais susitikęs. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, didžiąją žalos dalį atlygino ir artimiausiu metu stengsis pagal galimybes atlyginti visą galutinai (16 t., b. l. 159-162). Taip pat A. R. buvo apklaustas 2015 m. liepos 28 d., 2017 m. gruodžio 5 d. ir 2017 m. gruodžio 6 d. (16 t., b. l. 50-53, 100-103, 108-109, 115-126,145-148).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. V. paaiškino, kad jis nuo 2015 m. kovo mėnesio yra vaiko auginimo atostogose, todėl nedirba. Nurodė, kad A. R. yra jo antros kartos pusbrolis, su juo gerai sutaria. Tiksliai laiko nepamena, gal 2015 m. balandžio mėnesį, A. R. pasiūlė trumpam pavairuoti automobilį ir pasivažinėti su juo kartu, aplankyti keletą ūkininkų. Jam taip važiuoti buvo patogiau, nes galėtų važiuodamas kabėti mobiliu telefonu. Taip su juo važiavo ne mažiau 5 kartų po Šiaulių ir Akmenės miestus, rajonus. Pas ką važiavo, nežino, tačiau tai buvo sodybos, ūkininkų ūkiai, kuriose jis palikdavo savo vizitines korteles. Važiuodamas vairuodavo Opel Astra automobilį, baltos spalvos, karavaną, valstybinių numerių neįsidėmėjo, kiek minėjo, automobilis priklausė A. R.. Taip važinėjosi su juo nuo 2015 m. balandžio iki gegužės mėnesio. Be A. R., jo pavedimu, važiavo į Papilės miestelį, kažkokią bendrovę. A. R. buvo nurodęs, kad atvyks vežti grūdų ir reikia pažiūrėti, koks bus svoris, ir jam pranešti. Toje vietoje pakraudavo grūdus, vairuotojas pasakydavo jų svorį. Vairuotojas buvo latvis, kalbėdavo rusiškai. Taip yra važiavęs ne mažiau trijų kartų. Kai atvykdavo šiuo pavedimu, važiuodavo savo tėvui E. V. priklausančiais automobiliais Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) arba su Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes savo asmeninio automobilio neturi. Šiuose pakrovimuose, be jo ir vairuotojo, traktorininko, dalyvaudavo ir sandėlio vedėja. Tai buvo maždaug apie 40 metų amžiaus moteris, tamsių plaukų, vidutinio ūgio. Ji sverdavo, ji žinojo, kad krovimo metu reikia atlikti ir kraunamų grūdų laboratorinius tyrimus. Tyrimų rezultatus paduodavo vairuotojui, o šis – jam. Iš kur ji žinojo, ką turi atlikti, nežino, ne jis jai nurodė, ji iškart, jau atvykus, žinojo. Jo akivaizdoje sandėlio vedėja nurodydavo vairuotojui, iš kurio sandėlio, konkrečios vietos krautis. Jokių svėrimo aktų ji neduodavo pasirašyti, niekas neduodavo ir nematė važtaraščių ar kitų dokumentų, pagrindžiančių grūdų išvežimą. Jis SMS žinute nusiųsdavo informaciją A. R., koks konkrečiai tuo metu svoris yra pakrautas. Naudojosi telefono numeriais +37068786724 ir dar vienu telefono abonentu, kurio dabar nepamena, bet tai buvo Pildyk išankstinio mokėjimo numeris, jį dėdavo į tą patį telefono aparatą. Taip pat patikslina, kad atvykę krautis vairuotojai su Latvijos valstybiniais numeriais registruotomis sunkiasvorėmis mašinomis, pasikrovę paduodavo pinigus – užmokestį už grūdus. Šie pinigai buvo ne jam, jų nepasiimdavo, dalies nuo jų negaudavo. Paprastai tai būdavo sumos tarp 4 000 – 6 000 Eur, tiksliai sumų nepamena. Pagal A. R. nurodymą šiuos paimtus pinigus turėdavo nuvežti kitiems asmenims. Jam nurodydavo konkrečiai vietą, kur lauks; dažniausiai laukdavo prie Šiaulių miesto išvažiavimo esančiame žiede (nuo Vilniaus gatvės, link Radviliškio, už miesto). Ten laukdavo sidabrinės spalvos visureigis VW Tuareg (numerio nepamena). Iš jo išlipusiam vyrui tiesiog paduodavo iš vairuotojų gautus pinigus. neklausdavo nei vardo, nei už ką, tik paduodavo. Kokią konkrečią sumą paduoti tam vyrui, nurodydavo A. R.. Nuo iš vairuotojų gautų pinigų perdavęs nurodytą dalį, labai nedidelį likutį atiduodavo A. R., kai su juos susitikdavo. Kad A. R. galimai vykdo nusikalstamą veiką, netinkamai apskaito perkamus grūdus, nieko apie tai nežinojo, jis nieko neminėjo (9 t., b. l. 171-173).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. S. paaiškino, kad ji dirba Papilės ŽŪB grūdų sandėlio vedėja jau nuo 2005 m. Tiesioginės pareigos yra grūdų priėmimas ir išdavimas iš sandėlio, grūdų kokybės nustatymas (yra laboratorija vietoje), prekių judėjimo apskaitos registravimas sandėlyje, inventorizacija. Jos tiesioginis viršininkas yra bendrovės pirmininkas A. R.. Liudytoja paaiškino, kad nepažįsta asmenų A. R. ir V. V.. K. B. pažįsta, su juo sieja darbiniai santykiai, nes Papilės ŽŪB teikia grūdų džiovinimo, valymo, saugojimo, supirkimo ir pardavimo paslaugas UAB „Agrospelta“, kurios grūdų pardavimo grupės vadovas ir yra K. B.. Tai yra, su juo bendrauja būtent šiais klausimais, kas liečia teikiamas paslaugas. Tačiau daugiausia su juo bendrauja telefonu, į Papilės ŽŪB sandėlius jis atvyksta retai. Dėl to, kad iš Papilės ŽŪB keletą kartų krovininiais automobiliais buvo išvežti grūdai, neregistruojant nei jų atvežimo, nei išvežimo, liudytoja paaiškino, kad taip būna, ir taip daro tada, kai suteikia grūdų valymo nuo kenkėjų paslaugą – tada nefiksuoja, iš ko priimti grūdai, nefiksuoja, kam jie atiduoti, paprastai tai būna tas pats asmuo – keičiasi tik atvežę vairuotojai. Už šią paslaugą jokių mokėjimų neima. Jei tarp Papilės ŽŪB ir „Agrospelt“ yra sudaryta sutartis, o grūdai bus „Agrospeltai“. Sandėlyje išvis nėra vykdomi jokie atsiskaitymai grynaisiais pinigais, nėra kasos aparato. Ar konkretus atvykęs asmuo ir paprašęs išvalyti grūdus yra sudaręs pardavimo sutartį su UAB „Agrospelta“, nežino, sutarčių netikrina, jų nemato. Kad tikrai atvykusiam asmeniui reikia suteikti valymo paslaugą, pasitikslina pas vadovus – K. B. arba kartais pas A. R.. Jie patvirtina, ar teikti paslaugą, ar ne. Liudytoja paaiškino, kad K. B. duoda nurodymus kam, kada kiek, kokių grūdų pakrauti. Tokie pakrovimai yra žymimi kompiuterinėje programoje, nurodant gavėją, kokybę, svorį, rūšį, atvykusios transporto priemonės rūšį, markę, numerį. Iš programos atspausdina važtaraščius. Jei asmuo atvežė grūdų tik išvalymo paslaugai, jis neregistruojamas, niekur neregistruojama, kokie grūdai, kiekis, kas atvežė – pasako tik, kad atvežė grūdus išvalymui. Jie išvalomi, kai tai galima atlikti – po dienos, savaitės, mėnesio, paimami mėginiai. Tada atvyksta juos pasiimti, bet apie tai jiems atskirai ji nepraneša, tiesiogiai su asmenimis nebendrauja, o kas atvažiuos valyti ir kada atvažiuos pasiimti, jai praneša vadovas K. B.. Tiesiog pasako atėjęs vairuotojas, kad nori pasiimti konkrečius grūdus, ir pasiima. Nefiksuoja nei atvežimo, nei išvežimo, tik jei valymui ir pagal K. B. nurodymą. Jei grūdai pateikti sandėliui ne valymui, o pardavimui, jie visada registruojami – ir atvežimas, ir išvežimas. Sandėlyje laikomi grūdai pačios Papilės ŽŪB ir juos parduodančios UAB „Agrospelt“, UAB „Žvalguva“. Kas jai davė nurodymą pakrauti išvežimui 2015 m. kovo 26 d. dvi mašinas, 27 d. – vieną, 31 d. – dvi, balandžio 9 d. – vieną, 10 d. – vieną, 13 d. – vieną, 15 d. – dvi, 16 d. – vieną mašiną, negali pasakyti. Atiduodami asmenims grūdai yra pagal K. B. žodinį nurodymą, kam, kada, kokį kiekį atiduoti ir ar išvalyti, ar pardavimui. Nes jei pardavimui – ji įrašys į žurnalą šio pardavimo duomenis, jei išvalyti – tiesiog atiduos apie tai neatžymėjus. Jei šiomis minėtomis datomis neužregistravo pardavimų – tai tik todėl, kad jai buvo nurodyta, kad tai išvalytų grūdų atidavimas. Paaiškina, kad A. R. paprastai skambina ūkio reikalais, o pardavimų ir valymų nurodymus duoda K. B.. Vairuotojai, kurie pasiima grūdus – būna įvairių, ir lietuviškų, ir latviškų mašinų – žiūrint kokiai įmonei parduodama ar atiduodama. Būdavo rusiškai su latvišku akcentu kalbančių vairuotojų, kuriems buvo atiduodami kaip išvalyti grūdai. Kokiu pagrindu, kokia konkrečia sutartimi, nežino, nesigilindavo (9 t., b. l. 158-160).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. R. paaiškino, kad nuo 2009 m. spalio 14 d. iki šiol dirba Papilės ŽŪB valdybos pirmininku. Papilės ŽŪB akcininkas yra UAB „Žvalguva“. Ūkininkams atvežus grūdus, kurie bus perduoti (yra skirti) UAB „Agrospelta“, paima mėginius ir atlieka laboratorinius tyrimus vietoje esančioje sertifikuotoje laboratorijoje, pasveria, suveda į UAB „Agrospelta“ priklausančią kompiuterinę programą. Buhalterija prie šios programos neprieina, negali prisijungti, nes duomenis suvesti, prisijungti gali tik laborantė, sandėlininkė. Po suvedimo į programą išrašomas važtaraštis. Po to grūdai eina į priėmimo duobę arba į sandėlius, ūkininkas pasisverią tuščią transportą ir išvažiuoja. Sandėliai turi numerius, tad programoje konkrečiai nurodoma, į kurį sandėlį nukeliauja grūdai. Jis ir pavaldžios buhalterės negali matyti, žinoti, koks konkrečiu metu yra UAB „Agrospelta“ grūdų likutis, neturi prieigos. Joks žurnalas, apskaita apie tai, kas, kokios produkcijos, kokiu transportu, kada atvežė, kam ir kada ji atkrauta, nevedama. Liudytojas nurodė, kad pažįsta K. B., nes jis yra UAB „Agrospelta“ komercijos direktorius. Šis asmuo jam arba sandėlininkei tiesiogiai žodžiu arba telefonu duoda nurodymus, kada ir kokį kiekį atkrauti – t. y. nurodo, kad, pavyzdžiui, sekančią dieną atvyks vairuotojas ir reiks jam atkrauti konkretų kiekį ir rūšį grūdų. Jam K. B. nėra davęs nurodymų žymėti ar nežymėti atkraunamų grūdų kiekį programoje; tik faktą, kad reiks atkrauti, ką perduoda sandėlininkei. Bet dažniausiai K. B. tiesiogiai sandėlininkei tai nurodo. Ar K. B. davė nurodymų žymėti ar nežymėti atkraunamų grūdų kiekį programoje sandėlininkei, jam nežinoma, nėra su ja apie tai kalbėjęs. Pats sandėlininkės G. S. tiesioginio darbo nekontroliuoja, jo nereguliuoja, jo galiniai nurodymai jos atžvilgiu apsiriboja darbo drausmės priežiūra, tvarkos sandėliuose organizavimu. Ką ir kaip ji veda į programą, jam nežinoma. Pats darbo dienos metu fiziškai nuolat sandėliuose nebūna, nemato ir nežino, kada ir kokios mašinos yra atkraunamos, kada ir iš ko yra priimami grūdai (9 t., b. l. 167-169).

Ikiteisminio tyrimo metu K. B. buvo pateikti įtarimai, kad jis versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, neturėdamas licencijos šiai veiklai, tai yra, pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d., įsakymu Nr. 373 (2008 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. VA-19 redakcija) patvirtintas „Mokesčių administratoriaus informavimo apie nuolatinio Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą, nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisykles“, pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ 2 dalies nuostatas, 2 straipsnio 7 dalį, prieš pradėdami vykdyti individualią veiklą, jis neinformavo mokesčių administratoriaus, neįsiregistravo Mokesčių mokėtojų registre, jam nebuvo išduota Nuolatinio gyventojo individualios veiklos vykdymo FR0468 formos pažyma, tuo metu, nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. balandžio 16 d. gavo pajamų iš ekonominės veiklos – nupirkęs iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto pardavėjo pardavė 405,61 tonas kvietrugių, per tęstinį laikotarpį gaudamas iš viso 54 757,35 Eur, kuriuos perdavė ir pardavė Papilės žemės ūkio bendrovėje A. R., ir kurių pirkimą – pardavimą pagrindžiančių dokumentų neišrašė, neapskaitė, tokiu būdu gavo 54757,35 Eur pajamų iš ekonominės ūkinės veiklos, kurios nebuvo įregistravęs Mokesčių mokėtojų registre, tokiais veiksmais išvengė 9 103,37 Eur mokesčių sumokėjimo, t. y. 1 916,50 Eur GPM, 5 462,02 Eur VSD įmokos ir 1 724,85 Eur PSD įmokų. Tokiais veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje (10 t., b. l. 80-81).

Ikiteisminio tyrimo metu K. B., apklausiamas kaip įtariamasis, paaiškino, kad iš matymo pažinojo A. R.. Su juo turėdavo atsitiktinių susitikimų, kartais teikdavo draugiškai konsultacijas, kartais jis kreipdavosi dėl to, kad priimtų jo disponuojamus grūdus į įmonės elevatorius. Pats dirbo UAB „Žvalguva“ vadybininku prekybai, o UAB „Agrospelta“ – komercijos direktoriumi. Šios įmonės glaudžiai susijusios. Jo tiesioginės pareigos – grūdų pardavimas, realizacija tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose, nes apie 90 procentų grūdų eksportuojama. Apie Papilės ŽŪB gali paaiškinti tiek, kad ši bendrovė saugo, sandėliuoja, džiovina UAB „Agrospelta“ grūdus – teikia tokias paslaugas. Papilės ŽŪB pirmininkas yra A. R., o Papilės ŽŪB sandėlio vedėja – G. S.. Sandėlio vedėjai teikė telefonu nurodymus dėl grūdų surinkimo, išdavimo, taip pat kartais pateikiami nurodymai elektroniniu paštu. Jo nurodymu sandėlio vedėja organizuoja darbą – kokiam vežėjui, pirkėjui pakrauti kokios rūšies ir kiekį grūdų. Pati vedėja savarankiškai, be jo žinios, negali išduoti ar priimti grūdų. Kiek ir kam pakrauta, kokia transporto priemone paimta – viskas fiksuojama važtaraščiuose ir kompiuterinėje programoje. Važtaraščius vežimui išrašo sandėlio vedėja, ji ir fiksuoja informaciją programoje. Pats turi prieigą prie šios darbo programos, mato prekių judėjimą, jų likučius. 2015 m. kovo pradžioje susitiko su A. R.. Jis pasiūlė sandėrį, kurio esmė buvo tokia, kad jis suras asmenis ir nupirks iš jų grūdų be jokių apskaitos dokumentų, tuos grūdus pasaugos sandėliuose, ir po to A. R. parduos. Už šią veiklą buvo pažadėtas atitinkamas mokestis, kaip už tarpininkavimą. Kadangi jo kasdienė veikla yra susijusi su grūdais, toks A. R. pasiūlymas sudomino. ir su juo sutiko. Iš atsitiktinių asmenų, turinčių dar neparduotų, užsilikusių grūdų, supirko kvietrugius. Pinigų jiems iškart nemokėjo, sumokėdavo po to, kai parduodavo A. R. ir iš jo gaudavo pinigų. Iš ko pats pirko, dabar jau nepamena, negali įvardinti, tai buvo atsitiktiniai pardavėjai. Šiuos grūdus žmonės atveždavo į Papilės ŽŪB. Jis nurodydavau, kur išpilti – tai buvo prie sandėlių esanti patalpa. G. S. apie tai nieko neaiškino, nes patalpos – ne paties sandėlio, o šalia jo. A. R. taip pat apie tai nieko nežinojo. Suvežtus grūdus pasiimdavo A. R. – jis žinojo, iš kurios konkrečiai vietos pasiimti, kokį kiekį. Pats dalyvaudavo grūdų atvežime, bet nebūdavo juos išvežant, todėl negali nurodyti, kas, kokiomis mašinomis išvežė jo surinktus, supirktus grūdus, kas dar dalyvavo juos paimant. Juos pardavė A. R. kaip asmeniui, o kaip jis tai realizavo, kur – jam nežinoma. Žino, kad grūdus svėrė netoliese esančiame poste. Jo užrašų knygelėje, paimtoje kratų metu, ties 2015 m. kovo 20 d. atlikti įrašai yra apie šiuos pardavimus, tačiau tiksliai nepamena – tai kiekiai ir sumos už jo pirktus, ar jau parduodamus. Parodyti šie įrašai. Kiek pamena, skaičius „405,61“ yra viso parduotos tonos. Skaičius „4850“, esantis lapo apačioje yra, kiek pamena, nesumokėtas likutis. Šiuo metu su juo pilnai atsiskaityta. Po pasikrovimo jam asmuo, vardu Vidmantas, atveždavo pinigus. Jo pavardės nežino. Su juo susitikdavo Šiaulių mieste arba ties įvažiavimu į miestą. Jis tik paduodavo pinigus ir išsiskirdavo, todėl nieko apie šį asmenį nežino. Jam paduodama suma buvo tokia, kokią reikia sumokėti pardavėjui, plius jo dalis. Kokios tai tiksliai, kuriomis dienomis buvo sumos, nepamena, langeliais apibrauktos sumos, rodos, buvo mokėjimai asmenims. Jis A. R. parduodavo kvietrugius po 135 Eur už vieną toną. Pardavėjui sumokėdavo 132 Eur, o jam likdavo nuo tonos 3 Eur. Taigi, jei jis pardavė ne daugiau kaip 405 tonas kvietrugių, jam liko pelno 1 215 Eur. Paaiškino, kad jis neturi už 2015 metus jokių leidimų verstis tarpininkavimo, kita ūkine veikla. Tai buvo papildomai uždarbis prie jo gaunamų pajamų. Nevedė jokios apskaitos, jokiais dokumentais nefiksavo ūkinių pirkimo ir pardavimo operacijų, nefiksavo jokiais dokumentais ir mokamų ar gaunamų grynųjų pinigų. Supranta, kad tokiais veiksmais padarė nusikaltimą. Daugiau tokios veiklos nevykdė. Savo veiksmais padarytą žalą valstybės biudžetui atlygino. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad su UAB „Eloseta“ jokių sandorių neturėjo, apie šią įmonę nieko nežino ir tikrai jos apskaitos tvarkyme niekaip nedalyvavo (10 t., b. l. 61-63). 2016 m. kovo 15 d. įmokų kvitais buvo padengta žala (10 t., b. l. 42-44)

Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. kovo 3 d. gauta ŪFVT specialisto išvada Nr. 5-4/19, kurioje nurodoma, kad jeigu tiriamuoju laikotarpiu gyventojas K. B. pardavė 405,61 tonas kvietrugių, tai tęstinį laikotarpį gaudamas iš viso 54 757,35 Eur (405,61 ton x 135,00 Eur) pajamų iš ekonominės ūkinės veiklos, K. B. nustatyta tvarka jos neįregistravo, dėl to nesivadovavo 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ 2 dalies nuostatomis, kur numatyta, kad „nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 7 dalį „individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Prieš pradėdami vykdyti individualią veiklą, gyventojai apie tai turi informuoti mokesčių administratorių. Įregistravus gyventoją Mokesčių mokėtojų registre, jam yra išduodama Nuolatinio gyventojo individualios veiklos vykdymo FR0468 formos pažyma“. Pagal 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies nuostatas individualia veikla besiverčiantis nuolatinis Lietuvos gyventojas pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos privalo pateikti mokesčių administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį, joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir sumokėti į biudžetą pajamų mokestį. Pagal minėto įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostatas – pajamų mokesčio tarifas yra 5 procentai, bei pagal 18 straipsnio 12 dalies nuostatas – gyventojas gali pasirinkti leidžiamais atskaitymai laikyti sumą, kuri lygi 30 procentų gautų pajamų, šiuo atveju gyventojas neprivalo turėti atskaitomai sumai pagrindžiančių dokumentų. Individualią veiklą pagal pažymą vykdantys gyventojai moka 9% dydžio PSD (privalomojo sveikatos draudimo) įmokas ir 28,5% dydžio VSD (valstybinio socialinio draudimo) nuo 50% individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų). PSD ir VSD įmokas gyventojai, vykdantys individualią veiklą pagal pažymą, privalo sumokėti iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (10 t., b. l. 35-40).

2016 m. kovo 24 d. nutarimu atskyrus bylą K. B. atžvilgiu (11 t., b. l. 86-87), 2016 m. balandžio 12 d. byla nutraukta pagal laidavimą (18 t., b. l. 3-8), 2016 m. balandžio 29 d. priimta teismo nutartis atleisti K. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (11 t., b. l. 88-93).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką Š. J., kad jis, būdamas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. liepos 31 d. apgaulingai tvarkė savo, kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą, individualios veiklos pažymos Nr. 392068, teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jis pardavė A. R., siekiančiam apskaitos dokumentais neįforminti ir UAB „Eloseta“ buhalterinėje apskaitoje neatvaizduoti grūdų pirkimo, 2015 m. balandžio 23 d. pardavė 25 tonas miežių A. R. už 3 250,00 Eur (25 t x 130,00 Eur), miežių pardavimo ir pinigų gavimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais – pardavimo PVM sąskaita – faktūra ir kasos pajamų orderiu – ir jų neįrašė į buhalterinę apskaitą. Ūkininkas Š. J., neįrašęs į buhalterinę apskaitą 3 250,00 Eur gautų pajamų, kurios nebuvo įformintos dokumentais, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Dėl apskaitos dokumentais neįformintų ir į buhalterinę apskaitą neįrašytų 25 tonų miežių pardavimo ūkinių operacijų už 3 250,00 Eur, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti Š. J. ūkio veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. liepos 31 d. Š. J. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas V. J. reikšmingų parodymų nepateikė (9 t., b. l. 88-89).

2016 m. sausio 8 d. gauta specialisto išvadoje Nr. 5-4/2, be kitų ūkininkų, aptariama Š. J. veikla, jos pasekmės: „Jeigu ūkininkas Š. J. 2015 m. balandžio 23 d. pardavė 25 tonas miežių A. R. už 3 250,00 Eur (25 t x 130,00 Eur), tai miežių pardavimo ir pinigų gavimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais – pardavimo PVM sąskaita – faktūra ir kasos pajamų orderiu – ir jų neįrašė į buhalterinę apskaitą. Ūkininkas Š. J., neįrašęs į buhalterinę apskaitą 3 250,00 Eur gautų pajamų, kurios nebuvo įformintos dokumentais, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies reikalavimų – „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“. Dėl apskaitos dokumentais neįformintų ir į buhalterinę apskaitą neįrašytų 25 tonų miežių pardavimo ūkinių operacijų už 3 250,00 Eur, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti Š. J. ūkio veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio 23 d. iki 2015 m. liepos 31 d. Pagal 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, „nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio gegužės 1 dienos privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį“. Tyrimo metu Š. J. ūkiui nebuvo apskaičiuojamas mokėtinas į valstybės biudžetą PVM, nes Š. J. nėra PVM mokėtojas. Š. J. 2015 metais gautas 3250,00 Eur pajamas privalo deklaruoti iki 2016 m. gegužės 1 d (5 t., b. l. 9-83).

2017 m. lapkričio 14 d. ikiteisminis tyrimas Š. J. atžvilgiu atskirtas (18 t., b. l. 21-23), 2017 m. lapkričio 17 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Š. J. atžvilgiu pagal laidavimą (18 t., b. l. 36-39), kuris patvirtintas 2017 m. lapkričio 23 d. teismo nutartimi (9 t., b. l. 127-133).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką V. J., kad ji, būdama pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdama atsakinga už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 23 d. iki 2015 m. vasario 24 d. apgaulingai tvarkė savo, kaip gyventojos, vykdančios žemės ūkio individualią veiklą, individualios veiklos pažymos Nr. 552354, PVM mokėtojo kodas NT100000613215 apskaitą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes 2015 m. vasario mėnesio 23 d. bei 24 d. pardavė 75 tonas kviečių A. R. už 14 625,00 Eur (75 t x 195,00 Eur), kviečių pardavimo ir pinigų gavimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais – pardavimo PVM sąskaita –faktūra ir kasos pajamų orderiu – ir jų neįrašė į buhalterinę apskaitą. Neįrašiusi į buhalterinę apskaitą 14 625,00 Eur (12 86,78 Eur + 2 538,22 Eur PVM) gautų pajamų, kurios nebuvo įformintos dokumentais, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Dėl apskaitos dokumentais neįformintų ir į buhalterinę apskaitą neįrašytų 75 tonų kviečių pardavimo ūkinių operacijų už 14 625,00 Eur (12 86,78 Eur + 2 538,22 Eur PVM), nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti V. J. ūkio veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. vasario – liepos mėnesius. Tokiais veiksmais ji padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (9 t., b. l. 74-75).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip įtariamoji V. J. paaiškino, kad nuo 1998 m. vasario 27 d. turi įregistravusi ūkininko ūkį Sablauskių k., Akmenės r. ir užsiima augalininkyste – augina javus, miežius, rapsus, žirnius, kviečius, avižas. Pasėlius kasmet deklaruoja. Yra PVM mokėtoja. Visą derlių parduoda įmonėms – UAB „Agrorodeo“, UAB „Skandagra“, UAB „Agrokoncernas“, UAB „Litagra“, UAB „Žvalguva“ ir kitoms. Apie tai, kad parduoda derlių, niekada niekur nededa skelbimų, stambiųjų įmonių vadybininkai turi kontaktus ir patys pasiskambina, atvyksta. Su A. R. susipažino 2015 m. sausio – vasario mėnesį, kuomet jis pats pas ją atvyko. Iš kur jis sužinojo apie parduodamus javus, nežino, neklausė. Atvykęs jis prisistatė kaip įmonės „Agrograin“ atstovas, vadybininkas. Paaiškino, kad tai Latvijoje registruota įmonė, kad jis norėtų nupirkti iš jos grūdų. Prašė parduoti apie 50 tonų kviečių, jei gerai pamena, po 190 Eur už toną, gal kiek daugiau. Panašiai tokį kiekį ir pardavusi, gal gerai nepamena ir gali nuo nurodyto viena tona daugiau ar mažiau būti, bet buvo apie tokį kiekį. A. R. atvežė pasirašyti sąskaitas – faktūras. Bankiniu pavedimu „Agrograin“ sumokėjo į jos banko sąskaitą iškarto 9000-10000 Eur, ir tik po pavedimo pervedimo atvyko pasikrauti grūdų, t.y. apmokėjo iš anksto. Atvyko krovininiai sunkvežimiai su Latvijos valstybiniais numeriais, pasikrovė 2 automobilius iš jos sandėlio, kuris yra prie namų, ir išvyko. Toks sandėris padarė gerą įspūdį, ji pasitikėjo A. R.. Po šio sandėrio, gal praėjus savaitei ar dviem, A. R. vėl atvyko pas ją. Vėl prašė parduoti dvi, vėliau išprašė daugiau – tris mašinas kviečių. Jis minėjo, kad vėl grūdus išveš į Latviją. Tačiau, kiek pamena, jis konkrečiai „Agrograin“ neminėjo. Kalbėjo, kad vežant į Latviją bus taikomas nulinis PVM tarifas. Tuo kartu jis nupirko ne mažiau kaip 75 tonas grūdų kviečių – po 195 Eur už toną, tačiau tiksliai nepamena, gal viena mašina iš jų buvo miežių. Miežiai yra pigesni, už juos mokama po 150 Eur už toną. Sumokėjo namuose pats A. R. grynaisiais pinigais – ne mažiau kaip 12000 Eur, gal 13 000 Eur, tiksliai nepamena. Jis paaiškino, kad šiuo metu neturi pasiėmęs sąskaitų ir jas užveš vėliau. Grūdus pasiėmė iš jų sandėlių – vieną mašiną tą pačią dieną, kaip ir sumokėjo, kitas dvi – kitą ar dar kitą dieną. Krovininiai sunkvežimiai taip pat buvo su Latvijos valstybiniais numeriais. A. R. daugiau pas ją ir nebesilankė. Kai jis ketino pirkti tą antrąjį kartą, jis nepatikslino ir nenurodė, kokiai įmonei perka, ji pati padarė prielaidą kad tai pačiai, kaip ir pirmą kartą. Jis neminėjo iš anksto, kad nebus sąskaitų – faktūrų, Tačiau ji turėjo įtarimą, kad A. R. gali neišrašyti sąskaitų, nes netikslino pirkėjo, sumokėjo grynaisiais pinigais, sąskaitų ir neišrašė, nepateikė, jam prisiskambinti po to nebuvo galima, nes telefonas buvo išjungtas. Ji savo apskaitoje parodė tik pirmąjį pardavimą – įmonei „Agrograin“, o antrojo, vykusio tiesiogiai A. R., neparodė, gautų pinigų nedeklaravo. Daugiau jokių sandorių su A. R. ar su jo atstovavimu neturėjo. Paaiškino, kad ji ūkyje neturi svarstyklių, 2014 m. gruodžio 31 dienai deklaruojant sandėlio likutį buvo preliminariai nurodžius tik kiekį, po to jo netikslino, todėl nėra jokių dokumentų apie grūdų trūkumą šiuo metu. Labai gailisi, kad į apskaitą neįtraukė gautų pajamų, neužfiksavo atliktų ūkinių operacijų apskaitos dokumentais, kai rūpestingai ir sąžiningai tą turėjo padaryti (9 t., b. l. 62-64, 76-77). V. J. 2016 m. vasario 23 d. įmokos kvitu padarytą žalą savanoriškai atlygino (9 t., b. l. 78).

Baudžiamojoje byloje Nr. 05-6-00016-15 gauta 2016 m. sausio 8 d. specialisto išvada Nr. 5-4/2, kurioje, be kitų asmenų, pasisakoma ir apie V. J. – jeigu V. J. 2015 m. vasario mėnesį (tiksli data nenustatyta) pardavė 75 tonas kviečių A. R. už 14 625,00 Eur (75 t x 195,00 Eur), tai kviečių pardavimo ir pinigų gavimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais – pardavimo PVM sąskaita – faktūra ir kasos pajamų orderiu – ir jų neįrašė į buhalterinę apskaitą. Ūkininkė V. J., neįrašiusi į buhalterinę apskaitą 14 625,00 Eur (12 086,78 Eur + 2 538,22 Eur PVM) gautų pajamų, kurios nebuvo įformintos dokumentais, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Dėl apskaitos dokumentais neįformintų ir į buhalterinę apskaitą neįrašytų 75 tonų kviečių pardavimo ūkinių operacijų už 14 625,00 Eur (12 086,78 Eur + 2 538,22 Eur PVM), nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti V. J. ūkio veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. vasario – liepos mėnesius. Tyrimo metu V. J. ūkiui apskaičiuojamas mokėtinas į valstybės biudžetą 2 538,00 Eur PVM (5 t., b. l. 9-83).

2016 m. kovo 24 d. ikiteisminis tyrimas V. J. atžvilgiu atskirtas (18 t., b. l. 79-80), 2016 m. gegužės 17 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. J. atžvilgiu pagal laidavimą (18 t., b. l. 98-102), kuris patvirtintas 2016 m. gegužės 24 d. teismo nutartimi (18 t., b. l. 103-108).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, V. V., kad jis, būdamas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. apgaulingai tvarkė savo, kaip gyventojo, vykdančio žemės ūkio individualią veiklą, individualios veiklos pažymos Nr. 504004, PVM kodas LT100000611017 apskaitą teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, nes 2015 m. vasario 23 d. pardavė 54 tonas kviečių A. R. už 10 530,00 Eur (54 t x 195,00 Eur), kviečių pardavimo ir pinigų gavimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais – pardavimo PVM sąskaita – faktūra ir kasos pajamų orderiu – ir jų neįrašė į buhalterinę apskaitą. Neįrašęs į buhalterinę apskaitą 10 530,00 Eur (8 702,48 Eur + 1 827,52 Eur PVM) gautų pajamų, kurios nebuvo įformintos dokumentais, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Dėl apskaitos dokumentais neįformintų ir į buhalterinę apskaitą neįrašytų 54 tonų kviečių pardavimo ūkinių operacijų už 10 530,00 Eur (8 702,48 Eur + 1 827,52 Eur PVM), nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti V. V. ūkio veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už 2015 m. vasario – liepos mėnesius. Tokiais veiksmais, padarė nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (9 t., b. l. 37-38).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausų metu V. V. paaiškino, kad yra ūkininkas, ūkininko pažymėjimo Nr. ŪPD0005591, augina grūdines kultūras – miežius, kviečius, žirnius, kukurūzus. Turi savo sandėlius, kuriuose derlių laiko, sandėliuoja. PVM mokėtojas. Po 2014 m. derliaus buvo likę kviečių. Jų negalėjo parduoti kitoms bendrovėms, nes jie neatitiko kokybės reikalavimų – turėjo per mažą glitumą. Apie 2015 m. vasario mėnesį jam pasiskambino ir atvyko asmuo A. R., kuris paaiškino tik tiek, kad supirkinėja grūdus. Nenurodė jokios įmonės, kuriai jis atstovautų. Nežino, iš kur jis gavo jo kontaktus, nes skelbimų apie parduodamus grūdus nededa, mano, gal iš kitų asmenų susižinojo. Jis paprašė jam parduoti dvi mašinas kviečių. Iš pradžių nebuvo kalbos, kad parduos be apskaitos dokumentų. A. R. pasidarė kokybės tyrimus ir pamatė, kad nėra geros kokybės produktas, tada sutarė, kad jis be apskaitos dokumentų paims iš jo kviečius – dvi mašinas po 195 Eur už toną. Su dokumentais būtų buvę kiek daugiau, apie 200 Eur už toną. Sutiko parduoti be apskaitos dokumentų. Pardavė ne mažiau kaip 54 tonas kviečių, t.y. 2 mašinas – vienoje mašinoje telpa iki 27 tonų. Gavo už toną apie 195 Eur, t.y. bendrai ne mažiau kaip 10500 Eur, tiksliai sumos nepamena. Sumokėjo pusę sumos avansu pats A. R. namuose adresu Parko g. 16, Kivylių k., 1-2 dienas prieš pasiimant grūdus, bei antrą dalį taip pat A. R. sumokėjo namuose po 3-4 dienų po išvežimo. Kada tiksliai vežė, dabar nepamena, gali būti paskutinė 2015 m. vasario savaitė. Su kokios valstybės registracijos numeriais buvo atvykę krovininiai automobiliai, nepamena, neįsidėmėjo. Kiek pamena, vežė per du kartus, gal dienos skirtumu. Pasisvėrė Alkiškių sandėliuose, krovėsi iš jo ūkio sandėlių. Krovime, svėrime pats A. R. nedalyvavo. Buvo vairuotojas ir dar privažiavęs kažkoks vyrukas, lyg ir minėjo esantis giminaitis, su baltu Opel markės automobiliu. Tą vyriškį, mano, atpažintų – kiek aukštesnio nei vidutinis ūgio, iki 40 metų amžiaus, trumpų plaukų. Tas vyriškis pasitikslino svorį bei matė kur ir kas kraunama. Su pačiais vairuotojais nebendravo. Paaiškino, kad inventorizaciją atlieka metų pabaigoje, todėl kol kas šie parduoti grūdai nebuvo nurašyti. Pardavimo operacijos neužfiksavo žurnaluose, jokių sąskaitų ir lydinčiųjų dokumentų neišrašė, ant jokių kvitų ar pinigų mokėjimą, pardavimą fiksuojančių dokumentų nepasirašė. Jo supratimu, pardavė A. R., o kur jis išvežė grūdus, nežino. Paaiškino, kad savo ūkio buhalterinę apskaitą tvarko pats. Labai gailisi, kad nuslėpė pardavimą, neužfiksavo jo ir pinigų gavimo operacijų (9 t., b. l. 19-20, 21-23, 28-30, 39-40). V. V. 2016 m. vasario 23 d. įmokos kvitu atlygino padarytą žalą (9 t., b. l. 45).

Baudžiamojoje byloje Nr. 05-6-00016-15 gauta 2016 m. sausio 8 d. specialisto išvada Nr. 5-4/2, kurioje, be kitų asmenų, pasisakoma ir apie V. V. veiklą. Išvadose nurodoma, kad jeigu V. V. 2015 m. vasario mėnesį (tiksli data nenustatyta) pardavė 54 tonas kviečių A. R. už 10 530,00 Eur (54 t x 195,00 Eur), tai kviečių pardavimo ir pinigų gavimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais – pardavimo PVM sąskaita – faktūra ir kasos pajamų orderiu – ir jų neįrašė į buhalterinę apskaitą. Ūkininkas V. V., neįrašęs į buhalterinę apskaitą 10 530,00 Eur (8 702,48 Eur + 1 827,52 Eur PVM) gautų pajamų, kurios nebuvo įformintos dokumentais, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Dėl apskaitos dokumentais neįformintų ir į buhalterinę apskaitą neįrašytų 54 tonų kviečių pardavimo ūkinių operacijų už 10 530,00 Eur (8 702,48 Eur + 1 827,52 Eur PVM), nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti V. V. ūkio veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už 2015 m. vasario – liepos mėnesius. Tyrimo metu V. V. ūkiui apskaičiuojamas mokėtinas į valstybės biudžetą 1 828,00 Eur PVM. (5 t., b. l. 9-83).

2016 m. kovo 24 d. ikiteisminis tyrimas V. V. atžvilgiu atskirtas (18 t., b. l. 46-47), 2016 m. gegužės 11 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. V. atžvilgiu pagal laidavimą (18 t., b. l. 21-23), kuris patvirtintas 2016 m. gegužės 17 d. teismo nutartimi (9 t., b. l. 48-50).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką A. V., kuris buvo įtariamas tuo, kad jis, būdamas UAB „Traiding.lt“, įm. k. 302743564, reg. Šiaulių m. sav. Šiaulių m. sav. teritorija, laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 26 d. iki 2014 m. gegužės 22 d., direktoriumi ir akcininku, turėdamas teisę atstovauti įmonę, būdamas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 1 dalies reikalavimų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad privalomas apskaitos dokumentų rekvizitas – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys ir 16 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI – 1988 straipsnio pakeitimas) 1 ir 2 dalių reikalavimų, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, tuo pačiu suvokdamas ir žinodamas, kad UAB „Traiding.lt“ faktiškai jokios veiklos nevykdo, pasirašė pridėtinės vertės sąskaitas faktūras, jose nurodant objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jo, kaip direktoriaus atstovaujamai UAB „Traiding.lt“ įmonės pardavė ir iš jos pirko prekes, nors realiai prekių neturėjo ir jų nepardavė, pinigų už jas negavo ir nemokėjo: – pagal 2014 m. kovo 6 d. pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 2014/A-0045 UAB „Traiding.lt“, atstovaujama A. V., išrašė bendrovei „Aksaja“ 2014 m. kovo 6 d. ir 2014 m. balandžio 21 d. PVM sąskaitas – faktūras serija ASR Nr. 00247 ir Nr. 00685, kuriose įformintos realiai neįvykusios polipropileno pardavimo ūkinės operacijos atitinkamai 24000 kg už 184 404,00 Lt (152 400,00 Lt + 32 004,00 Lt PVM) arba 53 407,09 Eur (44 138,09 Eur + 9 269,00 Eur PVM) ir 13 580 kg už 104 341,93 Lt (86 233,00 Lt + 18 108,93 Lt PVM), arba 30 219,51 Eur (24 974,80 Eur + 5 244,71 Eur PVM), iš viso už 288 745,93 Lt (238 633,00 Lt + 50 112,93 Lt PVM), arba 83 626,60 Eur (69 112,89 Eur + 14 513,71 Eur PVM). Pagal bendrovės „Aksaja“ išrašytus 2014 m. kovo 6 d. ir 2014 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderius Nr. AKS00029 ir Nr. AKS00034 bendrovei „Traiding.lt“ įformintas apmokėjimas už prekes iš viso 288 745,93 Lt, arba 83626,60 Eur. Šiuos dokumentus surašius, pasirašius ir taip patvirtinus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis ir imituojant veiklą, tokiais veiksmais A. V., kaip UAB „Traiding.lt“ atstovas, realios veiklos nevykdė, jo vardu bei įmonės vardu pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, buvo naudojamos neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti, tokiais veiksmais jis apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, dėl ko visiškai negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2014 m. balandžio mėnesio, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. V. buvo įtariamas tuo, kad jis, būdamas UAB „Vibora“, įmonės kodas 303097192, registruota adresu Kalvarijų g. 178B-70, Vilnius, direktoriumi ir akcininku, laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., turėdamas teisę atstovauti įmonę, būdamas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 1 dalies reikalavimų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad privalomas apskaitos dokumentų rekvizitas – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys ir 16 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI – 1988 straipsnio pakeitimas) 1 ir 2 dalių reikalavimų, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, tuo pačiu suvokdamas ir žinodamas, kad UAB „Vibora“ faktiškai jokios veiklos nevykdė, pasirašė pridėtinės vertės sąskaitas faktūras, jose nurodant objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jo, kaip direktoriaus atstovaujamai UAB „Vibora“ įmonės pardavė ir iš jos pirko prekes, nors realiai prekių neturėjo ir jų nepardavė, pinigų už jas negavo ir nemokėjo, šiuos dokumentus surašius, pasirašius ir taip patvirtinus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis. UAB „Vibora“ vardu išrašytas sąskaitas – faktūras UAB „Eroseta“: pagal 2015 m. kovo 5 d. sąskaitą – faktūrą Serija, Nr. VIB 0000028, prekė – sojos koncentratas, 48,6 tonos, viso suma 51161,22 Eur; pagal 2015 m. kovo 6 d. sąskaitą – faktūrą Serija, Nr. VIB 0000029, prekė baltyminis mišinys, 53,50 tonos, viso suma 8221,35 Eur; pagal 2015m. kovo 13 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. VIB 0000030, prekė – pieno milteliai, 22,00 tonos, viso suma 13576,20 Eur; pagal 2015 m. kovo 27 d. sąskaitą – faktūrą Serija, Nr. VIB 0000032, prekė – baltyminis mišinys, 66,20 tonos, viso suma 13376,23 Eur; pagal 2015 m. balandžio 27 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. VIB 0000040, prekė – baltyminis mišinys, 43,11 tonos, viso suma 8 346,10 Eur; pagal 2015 m. gegužės 14 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. VIB 0000042, prekė – baltyminis mišinys, 46,00 tonos, viso suma 26716,80 Eur; pagal 2015 m. gegužės 18 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. VIB 0000044, prekė – baltyminis mišinys, 46,00 tonos, viso suma 26 716,80 Eur; pagal 2015 m. gegužės 29 d. sąskaitą –faktūrą Serija Nr. VIB 0000049, prekė – baltyminis mišinys, 46,00 tonos, viso suma 26 716,80 Eur; bendrovės „Vibora“ vardu laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 19 d. iki 2015 m. birželio 11 d. buvo išrašyta devyniolika pardavimo PVM sąskaitų – faktūrų bendrovėms „Eroseta“, „Pakruojo agrochemija“, „Paslaugų garantas“, „Agro Grand“, „Aksaja“ ir „Eloseta“, pagal kurias įformintos įvairių prekių pardavimo ūkinės operacijos iš viso už 627 734,12 Eur: pagal 2014 m. lapkričio 19 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. ERD 11\19\1, UAB „Aksaja“, viso suma 159 720,00 Litų; pagal 2014 m. lapkričio 25 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. AN 0000001, įmonei UAB „Pakruojo agrochemija“, viso suma 166 070,69 Lt; pagal 2014 m. lapkričio 26 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. AN 0000002, įmonei UAB „Pakruojo agrochemija“, viso suma 126 213,73 Lt; pagal 2014 m. gruodžio 18 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. AN 0000001, įmonei UAB „Paslaugų Garantas“, viso suma 40 535,00 Lt; pagal 2015 m. sausio 12 d. sąskaitą –faktūrą Serija Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei UAB „Aksaja“, viso suma 16 335,00 Eur; pagal 2015 m. sausio 14 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. VIB 0000011, įmonei UAB „Agro Grand“, viso suma 19 964,33 Eur; pagal 2015 m. sausio 24 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. VB 00014, įmonei UAB „Eloseta“, viso suma 45 246,10 Eur; pagal 2015 m. vasario 5 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. VBR 0022, įmonei UAB „Aksaja“, viso suma 13 552,0 Eur; pagal 2015 m. vasario 27 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. AN 0000027, įmonei UAB „Paslaugų Garantas“, viso suma 10 285,00 Eur; pagal 2015 m. kovo 5 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. VIB 0000028, įmonei UAB „Eroseta“, viso suma 51 161,2 Eur; pagal 2015 m. kovo 6 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. VIB 0000029, įmonei UAB „Eroseta“, viso suma 8 221,35 Eur; pagal 2015 m. kovo 13 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. VIB 0000030, įmonei UAB „Eroseta“, viso suma 13 576,20 Eur; pagal 2015 m. kovo 27 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. VIB 0000032, įmonei UAB „Eroseta“, viso suma 13 376,23 Eur; pagal 2015 m. balandžio 27 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. VIB 0000040, įmonei UAB „Eroseta“, viso suma 8 346,10 Eur; pagal 2015 m. balandžio 29 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. VIB 0000048, įmonei UAB „Aksaja“, viso suma 182 770,50 Eur; pagal 2015 m. gegužės 14 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. VIB 0000042, įmonei UAB „Eroseta“, viso suma 26 716,80 Eur; pagal 2015 m. gegužės 18 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. VIB 0000044, įmonei UAB „Eroseta“, viso suma 26 716,80 Eur; pagal 2015 m. gegužės 29 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr. VIB 0000049, įmonei UAB „Eroseta“, viso suma 26 716,80 Eur; pagal 2015 m. gegužės 11 d. sąskaitą – faktūrą Serija Nr.06/11/1, įmonei UAB „Eloseta“, viso suma 22 100,41 Eur. Tokiais veiksmais A. V., kaip „Vibora“ atstovas, realios veiklos nevykdė, jo vardu bei įmonės vardu pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, buvo naudojamos neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti, bendrovės „Vibora“ apskaita nebuvo tvarkoma: dokumentai nesusisteminti, neįtraukti į registrus, nesuvestas kasos operacijų žurnalas, nerašomi kasos dokumentai ir balansinių sąskaitų apyvartos žiniaraščiai, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies ir 16 straipsnio 1 bei 2 dalių reikalavimų, tyrimo metu už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio mėn. iki 2015 m. lapkričio 1 d. negalima iš dalies nustatyti bendrovės „Vibora“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. V. buvo įtariamas tuo, kad jis laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2015 m. gegužės 31 d., būdamas UAB ,,Eroseta”, įm. k. 30263973, reg. Architektų g. 56-101, Vilnius, direktoriumi ir akcininku, turėdamas teisę atstovauti įmonę, būdamas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 1 dalies reikalavimų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 13 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad privalomas apskaitos dokumentų rekvizitas – ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys ir 16 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI – 1988 straipsnio pakeitimas) 1 ir 2 dalių reikalavimų, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, tuo pačiu suvokdamas ir žinodamas, kad UAB ,,Eroseta” faktiškai jokios veiklos nevykdė, pasirašė pridėtinės vertės sąskaitas faktūras, jose nurodant objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad jo, kaip direktoriaus atstovaujamai UAB ,,Eroseta” įmonės pardavė ir iš jos pirko prekes, nors realiai prekių neturėjo ir jų nepardavė, pinigų už jas negavo ir nemokėjo, šiuos dokumentus surašius, pasirašius ir taip patvirtinus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis: bendrovės „Eroseta“ vardu išrašyta bendrovei „Aksaja“ 2015 m. birželio 15 d. PVM sąskaita faktūra serija ER Nr. 254, kurioje įforminta Mercedes Benz S klasės dyzelinio variklio pardavimo ūkinė operacija už 2 662,00 Lt (2 200,00 Lt + 462,00 Lt PVM), bendrovės „Eroseta“ 2015 m. birželio 15 d. kasos pajamų orderis ERO Nr. 419, užfiksuota pagal 2015 m. birželio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą serija ER Nr. 254 Mercedes Benz S klasės dyzelinio variklio pardavimo ūkinė operacija bendrovei „Aksaja“ už 2 662,00 Eur (2 200,00 Eur + 462,00 Eur PVM) bei pagal 2015 m. birželio 15 d. kasos pajamų orderį serija ERO Nr. 419, grynųjų pinigų 2 662,00 Eur gavimas iš bendrovės „Aksaja“; pagal UAB „Baltic firweood“ sąskaitą – faktūrą, 2015 m. sausio 20 d. Nr. BF 01/20/01 UAB „Eroseta“ pardavė sojų baltymų koncentrato 40,955 t, už viso 43 113,33 Eur; pagal bendrovės „Eroseta“ vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras įformintos prekių (kurių įsigijimo ūkinės operacijos įformintos pagal bendrovių „Baltic Firewood“ ir „Vibora“ vardu išrašytas PVM sąskaitas – faktūras) pardavimo ūkinės operacijos bendrovei „Kretingos grūdai“: pagal 2015 m. sausio 20 d. sąskaitą – faktūrą serija, Nr. ERO 0010005, prekė – sojų baltyminis mišinys, 40,955 tonos, viso suma 44 600,00 Eur, pagal 2015 m. kovo 6 d. sąskaitą – faktūrą serija Nr. ERO 10006a, prekė – baltyminis mišinys 53,5 tonos, viso suma 8 415,55 Eur, pagal 2015 m. kovo 9 d. sąskaitą – faktūrą serija Nr. ERO 10007, prekė – sojų koncentratas 48,6 tonos, viso suma 51 161,22 Eur, pagal 2015 m. kovo 13 d. sąskaitą – faktūrą serija Nr. ERO 10009, prekė – pieno miltai, 22 tonos, viso suma 13 842,40 Eur, pagal 2015 m. kovo 27 d. sąskaitą – faktūrą serija, Nr. ERO 10010, prekė – baltyminis mišinys 66,19 tonos, viso suma 13 616,52 Eur, pagal 2015 m. balandžio 27 d. sąskaitą – faktūrą serija Nr. ERO 10012, prekė – baltyminis mišinys 43,11 tonos, viso suma 6 781,20 Eur, pagal 2015 m. gegužės 14 d. sąskaitą – faktūrą serija Nr. ERO 10013, prekė –baltyminis mišinys, 46 tonos, viso suma 27 830,00 Eur, pagal 2015 m. gegužės 18 d. sąskaitą – faktūrą serija Nr. ERO 10027, prekė – baltyminis mišinys, 46 tonos, viso suma 27 830,00 Eur, pagal 2015 m. gegužės 29 d. sąskaitą faktūrą serija Nr. ERO 10029, prekė – baltyminis mišinys, 46 tonos, viso suma 27 830,00 Eur. Tokiais veiksmais A. V., kaip UAB ,,Eroseta” atstovas, realios veiklos nevykdė, jo vardu bei įmonės vardu pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės, buvo naudojamos neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „Eroseta“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. gegužės 31 d. Tokiais veiksmais jis tvarkė apgaulingai įmonės apskaitą, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (8 t., b. l. 4, 17-19, 23-27).

Pirmos apklausos metu 2015 m. liepos 28 d. įtariamasis A. V. paaiškino, kad 2014 metų rudenį, t. y. apie lapkričio pradžią jo draugas ir buvęs kaimynas T. M., kartu su bendru jų abiejų pažįstamu A. Š., su kuriuo maždaug prieš du metus jį supažindino tas pats T. M., pasiūlė jam užsidirbti pinigų tokiu būdu, kad turėjo tapti fiktyviu UAB „Vibora“ (įmonės kodas 303097192) akcininku ir direktoriumi, pasirašinėti fiktyviuose pirkimo – pardavimo dokumentuose, nuimti iš UAB „Vibora“ banko sąskaitos į ją neva už parduotas prekes pervestus pinigus ir atiduoti juos A. Š. arba T. M.. Už tokią veiklą minėti asmenys pažadėjo atlyginimą, kuris turėjo būti apie 1000 Lt per mėnesį. Tokia veikla vienos įmonės vardu turėjo tęstis apie pusę metų. Kadangi jam labai reikėjo pinigų, jis sutiko užsiimti tokia veikla ir tokiu būdu 2014 m. lapkričio 6 d. tapo fiktyviu UAB „Vibora“ akcininku ir direktoriumi. Visus dokumentus, susijusius su jo, kaip šios įmonės akcininko ir direktoriaus, įforminimu, pateikė pasirašymui A. Š. ir T. M.. Jie jam taip pat pateikdavo įvairius su UAB „Vibora“ fiktyvia veikla susijusius dokumentus, t. y. pirkimo – pardavimo PVM sąskaitas – faktūras, sutartis ir kitus dokumentus. Kiek atsimena, yra pasirašinėjęs grūdų pardavimo dokumentuose tokioms įmonėms kaip UAB „Kretingos grūdai“, UAB „Agrovet“, UAB „Eloseta“ ir dar daugeliui kitų įmonių, kurių pavadinimų dabar neprisimena. Taip pat, vykdydamas minėtą susitarimą su A. Š. ir T. M., eidavo į Citadele banką Šiauliuose, kur iš UAB „Vibora“ banko sąskaitos pačiame Citadele banke (Vilniaus gatvėje Šiauliuose) arba iš šio banko bankomatų, esančių Šiauliuose „Tilžės“ ir Akropolio prekybos centruose nuimdavau kitų įmonių neva kaip atsiskaitymą pagal jo minėtus fiktyvius prekių pardavimo dokumentus, pervestus pinigus ir šiuos pinigus atiduodavo dažniausiai A. Š., o kartais ir T. M., kurie jam paprastai sumokėdavo apie 70, 80 Eurų nuo nuimtos nuo sąskaitos sumos, siekiančios apie 20000 Eurų. Kokią sumą pinigų jis taip yra nuėmęs iš UAB „Vibora“ sąskaitos ir atidavęs A. Š., ir T. M., dabar net apytiksliai negali pasakyti, bet mano, kad tai labai didelė suma. Jokios realios veiklos UAB „Vibora“ vardu nevykdė, o tik pasirašinėjo fiktyviuose, veiklą imituojančiuose dokumentuose ir nuiminėjo pinigus iš šios įmonės banko sąskaitos, juos atiduodamas minėtiems asmenims, t. y. A. Š. ir T. M.. Tokia veikla UAB „Vibora“ vardu vyksta iki šiol, t. y. paskutinius fiktyvius pirkimo – pardavimo dokumentus pasirašinėjo maždaug prieš savaitę ar dvi, o pinigus (29000 Eurų) iš sąskaitos nuiminėjo vakar apie 15.15 – 16.00 val., t. y. 24 000 Eur Citadele banke Šiauliuose, Vilniaus gatvėje, o 5 000 Eur iš Citadele banko bankomato Tilžės prekybos centre. Šiuos nuimtus išsąskaitos 29 000 Eur vakar perdavė T. M., susitikęs su Maxima prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, Šiauliuose, Rūdės gatvėje, iš karto po to kai juos nuėmė iš sąskaitos. UAB „Vibora“ fiktyviuose pirkimo – pardavimo dokumentuose, kuriuose jis pasirašinėdavo, būdavo įrašyta, kad perkama ar parduodama įvairūs grūdai, trąšos, aliejus, transporto priemonės. Analogiškai kaip ir su UAB „Vibora“ buvo ir su UAB „Eroseta“ (įmonės kodas 303358475), kurios fiktyviu akcininku ir direktoriumi tapo 2015 m. vasario 6 d. to paties A. Š. pasiūlymu. Šios įmonės fiktyviuose prekių pirkimo dokumentuose, kuriuose jie duodavo jam pasirašyti, taip pat buvo nurodytos tokios prekės, taip pat, kaip ir aukščiau minėtuose UAB „Vibora“ pirkimo – pardavimo dokumentuose. UAB „Eroseta“ sąskaita buvo banke Swedbank, bet jis iš jos pinigus yra nuėmęs tik du kartus, tai buvo apie šių metų kovo mėnesį. Vieną kartą, pamena, nuėmė apie 10 000 Eur, o kitą kartą – apie 20 000 Eur. Šiuos nuimtus iš sąskaitos pinigus atidavė A. Š.. Kitais atvejais pinigus iš UAB „Eroseta“ sąskaitos nusiimdavo kažkoks kitas žmogus, kuriam jo akivaizdoje apie š.m. balandžio mėnesį Lukoil degalinėje prie Šiaulių Akropolio prekybos centro A. Š. perdavė UAB „Eroseta“ antspaudą, banko kortelę, elektroninės bankininkystės kodų generatorių ir akcijų pirkimo pardavimo sutartį, pagal kurią jis buvo įsigijęs UAB „Eroseta“ akcijas. Vyriškis, kuriam A. Š. perdavė minėtus daiktus, buvo atvažiavęs su šviesiai pilkos spalvos Subaru markės automobiliu (kėbulo tipas – universalas). Tas vyriškis buvo apie 190 cm ūgio, stamboko kūno sudėjimo, rusvais plaukais, šiek tiek praplikęs. Iš A. Š. ir šio vyriškio pokalbio suprato, kad A. Š. iš to vyriškio gaus kažkokius procentus už galimybę naudotis UAB „Eroseta“ dokumentais ir banko sąskaita. Paskutinį kartą kažkokius UAB „Eroseta“ dokumentus jam A. Š. davė pasirašyti maždaug prieš tris savaites, bet gerai neprisimena, kokie tai buvo dokumentai. Su T. M. jokių su UAB „Eroseta“ susijusių reikalų netvarkė, t.y. šia įmone užsiiminėjo tik A. Š.. Už tokią jo veiklą abiejų minėtų įmonių vardu jis asmeniškai uždirbdavo apie 300-500 Eur per mėnesį (8 t., b. l. 5-8). A. V. taip pat nurodė, kad UAB „Vibora“ vardu jis pats nėra elektroniniu paštu siuntęs niekam jokių pasiūlymų pirkimui, pardavimui, sandorių sudarymui. Yra prie šio pašto uabvibora123@gmail.com (jo slaptažodis vibora123) prisijungęs keletą kartu A. Š. nurodymu ir išsispausdinęs pasirašymui sąskaitas – faktūras ir kelis kartus pranešimus į Sodrą išsiuntęs. Jungėsi iš Aido g. 8 esančio PC „Akropolis“ kompiuterinės. Daugiau šį paštą administruodavo T. M. ir pats A. Š. (8 t., b. l. 10-11).

Papildomų apklausų metu A. V. papildomai iš esmės paaiškino, kad A. R. jam yra žinomas, yra jau tai minėjęs. Jis žino, kad jo atstovaujama UAB „Vibora“ turėjo daug sandorių su jo atstovaujama UAB „Eloseta“ dėl grūdų. Negali patikslinti, kada kokie sandoriai buvo, kokiomis sumomis, kokiam prekių kiekiui ir kada tiksliai kokios prekės buvo, nes nesudarinėjo sandorių pats – tik pasirašydavo pateiktus dokumentus, retai juos ir skaitydavo. Tiesiogiai iš A. R. nėra nurodymų gavęs. Kadangi nebuvo realiai veiklą vykdantis direktorius, tai nevedė ir įmonėje jokios apskaitos, nesaugojo dokumentų. Žino tik, kad buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „Jūsų finansininkas“, įsikūrusi Dvaro gatvėje. Neturėjo įmonės spaudo. Nežino ir niekad nežinojo, ar išvis apskaitos dokumentai saugomi. Dėl sandorio, pagal kurį UAB „Vibora“ pardavė maistinį aliejų UAB „Agro grand“ paaiškina, kad tokią įmonę kaip „Agro grand“ žino tik pagal dokumentus. Pats neinicijavo jokių sutarčių pasirašymo, nesiūlė niekam jokių pardavimų ir pirkimų. Tikrai nepardavė jiems aliejaus. Niekada nėra buvęs Rokiškio r., Obeliuose. Jam parodyta sutartis ir sąskaita 2015-01-14 VIB000011 – šiuose dokumentuose ne jo parašas, ne jo rankraštiniai įrašai vardo ir pavardės. Tačiau CMR važtaraštyje, pagal kurį gabentas maistinis aliejus, paaiškina, kad šį dokumentą pats užpildė. Nepamena tiksliai laiko, ar tą dieną, kaip kad jame įrašyta, t.y. 2015 m. sausio 14 d., bet įrašytus duomenis didžiosiomis raidėmis įrašė jis, diktuojant A. Š.. Dokumentą atidavė A. Š.. Kas yra „Trans group LT“, nežino, šios įmonės nesamdė. Kodėl dokumente įrašyta pakrovimo vieta Kužiai – nežino, kaip diktavo, taip rašė (8 t., b. l. 14-16, 20-21, 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo A. P. pateiktas įtarimas, padarius nusikalstamą veiką, kad jis, būdamas UAB „Agro grand“, įm. k. 302622541, registruotos adresu H. Manto g. 40-6, Klaipėda, direktoriumi ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 4 d. iki 2015 m. sausio 14 d. organizavo įmonės apskaitą taip, kad ji būtų tvarkoma apgaulingai. Tai yra, siekdamas išvengti pridėtinės vertės mokesčio mokėjimo, pateikė UAB „Agro grand“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, nežinojusiai jo ketinimų, veiklos nevykdančios ir sandorių realiai neatlikusios UAB „Vibora“ apskaitos dokumentus - suklastotą 2015 m. sausio 14 d. sąskaitą faktūrą Nr. VIB 0000011 už 19 964,33 Eur, pateikė į įmonės buhalterinę apskaitą veiklos nevykdančios ir sandorių realiai neatlikusios UAB „Baltic fire wood“ apskaitos dokumentus- suklastotas sąskaitas faktūras 2014 m. birželio 4 d. BF163, 2014 m. rugsėjo 3 d. BF203, 2014 m. birželio 9 d. BF164, 2014 m. liepos 2 d. BF165, 2014 m. liepos 11 d. BF167, 2014 m. rugpjūčio 22 d. BF196, 2014 m. liepos 7 d. BF166, 2014 m. rugpjūčio 12 d. BF195, iš viso už 57 879,49 Eur, tokiu būdu įtraukus į buhalterinę apskaitą pirkimo ūkines operacijas iš viso už 77 843,82 Eur, į PVM atskaitą įtraukė atitinkamai 3464,88 Eur pirkimo PVM išskirtą bendrovės „Vibora“ vardu išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose, ir 10 045,20 Eur pirkimo PVM išskirtą bendrovės UAB „Baltic fire wood“ vardu išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį. Tokiais veiksmais įgijo didelės vertės – 13 510,08 Eur – svetimą, LR biudžetui priklausantį turtą sukčiaudamas, padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje (5 t., b. l. 117-118).

Apklaustas įtariamuoju A. P. paaiškino, kad jis 2012 metais įsteigė UAB „Agro grand“, yra 25 procentų akcininkas, kitos dalies – T. B.. Visais komercijos, prekybos klausimais įmonėje užsiima T. B.. Jo tiesioginės funkcijos – sutarčių sudarymas su klientais – iš Vokietijos, Rusijos, dėl skalbimo miltelių, prekybos grūdais, taip pat banko sąskaitų tvarkymas. Jis turi prieigą prie banko sąskaitų, elektroninės bankininkystės. Taip pat turi prieigas ir T. B.. Ar jo prisijungimai yra tokie pat, kaip jo, ar jis turi atskirai jam suteiktus – nežino, reikia pasitikslinti. Įmonė turi biuro patalpas adresu H. Manto g. 40, Klaipėda – ten pat yra ir įsikūrusi buhalterines paslaugas mums tvarkanti įmonė. Darbuotojai du – jis ir T. B.. Aš nuo 2014 m. pabaigos Klaipėdoje nebūna nuolat – atvažiuoja epizodiškai. Pats gyvena Vilniuje. UAB „Vibora“ ir UAB „Baltic fire wood“ žinomos tiek, kad jas pamatė įtarime ir po to atlikęs įmonėje inventorizaciją matė šiuos pavadinimus buhalterinės apskaitos dokumentuose. Kas atstovavo šias įmones, kokie sandoriai su jomis buvo atlikti – visa tai gali paaiškinti T. B., jam nežinoma ši informacija. Pats su šiomis įmonėmis sandorių nesudarinėjo. Sutartyse su šiomis įmonėmis jei įrašytas jis kaip sudarantis sutartį – tai ne jis ją sudarė, o jo vardu veikė T. B., turintis generalinį įgaliojimą. Įgaliojimas jam buvo išrašytas Konstitucijos pr. 3, Vilniuje esančiame notaro biure, 2015 m. sausio mėnesį, jei gerai pamena – metams laiko. Buvo ir 2014 m. pradžioje. Pagal įgaliojimą, jis turi teisę sudaryti kaip įmonės atstovas sudaryti sutartis, atlikti mokėjimus ir pilnai atstovauti įmonę, nėra jokių apribojimų. Pagal 2015 m. sausio 14 d. sąskaitą –faktūrą Nr. VIB 0000011 už 19 964,33 Eur, 2014 m. birželio 4 d. BF163, 2014 m. rugsėjo 3 d. BF203, 2014 m. birželio 9 d. BF164, 2014 m. liepos 2 d. BF165, 2014 m. liepos 11 d. BF167, 2014 m. rugpjūčio 22 d. BF196, 2014 m. liepos 7 d. BF166, 2014 m. rugpjūčio 12 d. BF195 nežino jokių aplinkybių apie prekių pristatymą, mokėjimą, pats nedavė nurodymo atlikti pavedimus, jų neatliko, nepasirašė ant jokių dokumentų, kas su jomis susiję, jo neinformavo nei prieš atliekant sandorius, nei po jų atlikimo (8 t., b. l. 119-121, 126-128).

2017 m. lapkričio 24 d. A. P. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas (8 t., b. l. 136-139).

Ikiteisminio tyrimo metu H. A. buvo įtariamas tuo, kad būdamas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnį atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. vasario 1 d. laikotarpiu apgaulingai tvarkė KB „SV Obeliai“, įm. k. 300500421, teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent: neįregistravo ūkinių pirkimo operacijų, nes bendrovė „SV Obeliai“ 2015 m. sausio 14 d. neturėjo žaliavinio rapsų aliejaus 15141190 (tvarus) 16,17 tonų (9,02 - 25,19) perduoti pagal 2015 m. sausio 14 d. prekių perdavimo – priėmimo aktą Nr. kon_sut_01, tai yra, bendrovė „SV Obeliai“ 16,17 tonų žaliavinio rapsų aliejaus įsigijimo ūkinių operacijų nepagrįsdama apskaitos dokumentais ir neįrašydama į 2015 m. sausio mėn. buhalterinę apskaitą nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimų sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Dėl apskaitos dokumentais neįformintų ir į buhalterinę apskaitą neįrašytų žaliavinio rapsų aliejaus įsigijimo ūkinių operacijų, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės „SV Obeliai“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m. sausio mėnesį. tokiais veiksmais H. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (7 t., b. l. 36)

Apklaustas įtariamuoju H. A. pirmos apklausos metu pateikė paaiškinimą, kad nuo 2014 kovo mėnesio dirba KB „SV Obeliai“ direktoriumi. Įmonė prekiauja aliejumi, grūdais ir kitais maisto produktais. Pradėjęs dirbti susipažino su A. R.. KB „SV Obeliai“ su jo atstovaujamomis įmonėmis yra turėjusi verslo sandorių. Jokių problemų dėl turėtų sandorių nėra buvę. 2014 metų pabaigoje, tiksliai laiko neprisimena, A. R. paklausė, ar KB „SV Obeliai“ galėtų parduoti jo vadovaujamai įmonei aliejaus. Buvo įvardinta, kad perkamo aliejaus kiekiai būtų dideli, t. y. apie 2-4 cisternas per savaitę. Dabar įmonės pavadinimo, kuriai Artūras prašė parduoti aliejų, neatsimena. Paaiškino, kad A. R. prašė parduoti aliejų atidedant apmokėjimą. KB „SV Obeliai“ akcininkų nustatyta politika tokia, kad atidėti mokėjimą galima tik seniai su bendrove dirbančioms patikimoms įmonėms. A. R. nurodyta įmonė tokia nebuvo. Dėl to KB „SV Obeliai“ aliejaus nepardavė. Nenorėdamas prarasti pirkėjo, tuo labiau, kad kiekiai žadėjo būti dideli, nusprendė, kad pats nupirks aliejų iš bendrovės ir jį parduos A. R.. Nusprendė, kad pardavimas bus asmeniškai Artūrui, kadangi jį pažinojo ir juo pasitikėjo. Jo nurodytai įmonei parduoti nenorėjo, nes mažai žinoma įmonė bet kada gali bankrutuoti. Su tokiu variantu A. R. sutiko. 2014 metų pabaigoje jis, kaip fizinis asmuo, pasirašė konsignacijos sutartį su KB „SV Obeliai“. Pagal šią sutartį 2015 m. sausio 14 d., kaip fizinis asmuo, iš bendrovės gavęs 25,190 t žaliavinio rapsų aliejaus, perdavimo operaciją įformino konsignacijos sutartimi ir Prekių perdavimo – priėmimo aktu. Šį aliejų pardavė A. R., kaip fiziniam asmeniui. Aliejų iš bendrovės gavo po 615 Eur už toną plius PVM (viso už 18 745,14 Eur), t. y. už tokią kainą, kurią vidutiniškai mokėdavo bendrovei kiti pirkėjai. A. R. pardavė už 19 202,34 Eur, t. y. po 630 Eur plius PVM. Iš šios operacijos turėjo uždirbti 457,20 Eur. Su A. R. sutarė, kad už aliejų jis atsiskaitys per mėnesį. Panašiai po tiek laiko jis pinigus ir atidavė. Daugiau aliejaus A. R. iš jo nepirko. Jis iš bendrovės daugiau aliejaus irgi nebeėmęs. Metams pasibaigus bendrovė išrašys PVM sąskaitą faktūrą ir ją apmokės. Kadangi visos komercinės operacijos ėjo per jį, kaip per fizinį asmenį, pirmą cisterną užpylė ir pasvėrė asmeniškai. Cisterną su vilkiku pasirūpino A. R.. Kam priklausė ši transporto priemonė, nežino. Taip pat nežino, kur aliejus buvo nuvežtas ir iškrautas. Jokio važtaraščio neišrašė. Paaiškino, kad nuo 2005 m. vasario 3 d. turi savo vardu registruotą ūkį, kaip gyventojas, vykdantis žemės ūkio individualią veiklą, individualios veiklos pažymos Nr. 432519, PVM mokėtoju įregistruotas nuo 2005 m. balandžio 11 d., PVM mokėtojo kodas – NT1000001544517. Tačiau ūkio veikloje visiškai nedalyvauja, išrašęs įgaliojimą pilnai tvarkyti su ūkiu susijusius reikalus savo tėvui Z. A.. Jis atlieka visas ūkines operacijas, teikia deklaracijas, pilnai disponuoja jam suteiktu turtu. Aliejaus pardavimas A. R. niekaip nesusijęs su minėto ūkio veikla. Jis nėra deklaruotas kaip ūkio veiklos operacija, neteikė jokių duomenų apie šį sandorį, nes jį atliko kaip fizinis asmuo (7 t., b. l. 7-8, 10-11, 34-35, 37-38, 39).

Tyrimo metu paskirta užduotis ŪFVT bei gauta specialisto išvada Nr. 5-4/13, kurioje nurodoma, kad jeigu suvestinis apskaitos registras „Bendrasis žurnalas“ ir apskaitos registras „Atsargų likučiai 2015.01.14“, kuriuose nurodytas 2015 m. sausio 14 d. žaliavinio rapsų aliejaus 15141190 (tvarus) likutis - 9,02 tonos už 4 902,88 Eur, sudaryti pagal apskaitos dokumentus, ir jeigu bendrovė „SV Obeliai“ 2015 m. sausio 14 d. neturėjo žaliavinio rapsų aliejaus 15141190 (tvarus) 16,17 tonų (9,02 - 25,19) perduoti pagal 2015 m. sausio 14 d. prekių perdavimo – priėmimo aktą Nr. kon_sut_01, tai bendrovė „SV Obeliai“ 16,17 tonų žaliavinio rapsų aliejaus įsigijimo ūkinių operacijų nepagrįsdama apskaitos dokumentais ir neįrašydama į 2015 m. sausio mėn. buhalterinę apskaitą nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimų sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Dėl apskaitos dokumentais neįformintų ir į buhalterinę apskaitą neįrašytų žaliavinio rapsų aliejaus įsigijimo ūkinių operacijų, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tyrimo metu negalima iš dalies nustatyti bendrovės „SV Obeliai“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2015 m. sausio mėnesį. H. A. 2015 m. sausio 14 d. pardavęs 25,19 tonas žaliavinio rapso aliejaus neapskaičiavo PVM nuo komitento (bendrovės „SV Obeliai“) nustatytomis kainomis parduotų prekių vertės ir PVM deklaracijoje už 2015 metų pirmą pusmetį nedeklaravo šios sumos kaip pardavimo PVM, PVM deklaracijos 11 eilutėje „PVM apmokestinamieji sandoriai“ deklaravo 2 114,00 Eur, turėjo deklaruoti 17 606,00 Eur, t. y. deklaravo 15 492,00 Eur mažiau, 29 eilutėje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ deklaravo 444,00 Eur, turėjo deklaruoti 3 697,00 Eur, t.y. deklaravo 3 253,00 Eur mažiau ir 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo (-) 309,00 EUR, turėjo deklaruoti (+) 2 944,00 Eur mokėtino į biudžetą PVM. H. A., gavęs bendrovės „SV Obeliai“ išrašytą 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija SVO Nr. 0010445, turi teisę įtraukti į PVM atskaitą joje nurodytą 3 253,00 Eur PVM sumą, deklaruodamas ją PVM deklaracijoje kaip pirkimo PVM. Tiriamasis laikotarpis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. vasario 1 d. Bendrovė „SV Obeliai“ H. A. išrašė ne 2015 m. sausio 14 d., o 2015 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą serija SVO Nr. 0010445, kurioje išskirtas 3 253,29 Eur pardavimo PVM, t. y. bendrovė „SV Obeliai“ 2015 m. gruodžio mėnesio PVM deklaracijoje pagal minėtą PVM sąskaitą faktūrą turi deklaruoti 3 253,00 Eur pardavimo PVM. PVM deklaraciją už 2015 m. gruodžio mėnesį turi pateikti mokesčių administratoriui iki 2016 m. sausio 25 d. 2002 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo Nr. IX-903 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad kooperatinės bendrovės narių susirinkimas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę, priima nutarimą dėl pelno paskirstymo arba nuostolių padengimo bei pagal minėto straipsnio 4 dalyje – eilinius kooperatinės bendrovės narių susirinkimus valdyba (kai valdyba nėra sudaryta – administracijos vadovas) sušaukia kasmet, ne vėliau kaip per 4 mėnesius po finansinių metų pabaigos. Pagal 2003 m. lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1407 (2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 nauja redakcija) „Dėl juridinių asmenų registro nuostatų tvirtinimo“ 123 punkto nuostatas – metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat ir metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys Registro tvarkytojui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Bendrovė „SV Obeliai“ finansinės atskaitomybės rinkinį už 2015 metus juridinių asmenų tvarkytojui turi pateikti iki 2016 m. birželio 1 d. (7 t., b. l. 66-85).

Ikiteisminio tyrimo Nr. 05-6-00016-15 metu įtariamasis T. M. buvo įtariamas, be kitų epizodų, veikęs bendrai su A. R. ir A. Š.. Apklausoje (2015 m. liepos 29 d.) paaiškino, kad A. R. tiesiogiai nurodymų nėra davęs. Kiek girdėjo, žino – jis davė nurodymus kitam asmeniui, kurio nurodyti nenori, negali, ir šis asmuo perduodavo jam. Paaiškino, kad UAB „Vibora“ direktoriumi fiktyviai buvo A. V.. Visą verslo idėją, kad reikalinga įmonė, kuri išrašinėtų sąskaitas faktūras įforminant nebūtus sandorius, sugalvojo, jo žiniomis, ne A. R.. Jo įsitikinimu, UAB „Viboros“ veiklai realiai vadovavo kitas asmuo, kurio nurodyti nenori. A. R. pasinaudojo įmone tuo, kad, kiek žino, paprašė jis, o pačiam buvo perduota informacija, kad reikia išrašyti atitinkamais duomenimis sąskaitą faktūrą, jam buvo ant lapelio pateikti skaičiai, kuriuos reikia įrašyti – ir jis išrašė. Yra pats bei A. V. siuntę pagal duotus nurodymus elektroninius laiškus UAB „Elosetai“ iš UAB „Viboros“ pašto su tariamais verslo pasiūlymais. Pinigai pagal šią sąskaitą faktūrą buvo išgryninti pagal jau anksčiau nurodytą schemą – trečdalis nuo mokėtinos PVM sumos. Taip pat ir jis, ir A. V. ir kitoms įmonėms siuntė elektroninius laiškus su verslo pasiūlymais, siekiant sudaryti sandorių realumo įvaizdį. Tačiau sandorių pasiūlymai buvo fiktyvūs, kaip ir vėliau pagal juos sudaryti sandoriai (14 t., b. l. 16-19).

Apklausos, vykusios 2015 m. rugpjūčio 24 d., metu įtariamasis T. M. paaiškino, kad UAB „Vibora“ buvo davęs parodymus, kuriuos norėtų papildyti. Papildo, kad nurodymą rasti asmenį, kuris fiktyviai sutiktų pabūti direktoriumi, jam davė A. Š.. Jis suprato, kad įmonės realiai direktorius nevaldys, reikia tik žmogaus, pasirašysiančio ant sąskaitų, atstovausiančio įmonę įstaigose – RC, bankuose. Todėl jis pasiūlė juo pabūti pažįstamam A. V.. Jo supratimu, UAB „Vibora“ realiai veiklos nevykdė, daugiau darbuotojų neturėjo. Pats išrašydavo A. Š. paliepimu sąskaitas – faktūras, pagal jo teikiamus duomenis, paveždavo A. V. į RC, bankus (14 t., b. l. 23-26).

Apklausos, vykusios 2015 m. rugsėjo 28 d., metu įtariamasis T. M. dėl elektroninio pašto išrašų paaiškina, kad puslapyje www.gmail.com naudojosi UAB „Vibora“ ir UAB „Baltic fire wood“ paštu. Pašto adresas buvo uabvibora123@gmail.com - slaptažodį žinojo jis, A. Š. ir A. V.. O pašto balticfirewood123@gmail.com slaptažodį žinojo jis, A. Š. ir K. L.. UAB „Vibora“ paštą pats kartais naudojo ir savo asmeninėms reikmėms, nes perka automobilius ir juos parduoda, kartais iš šio pašto išsiunčia nuotraukų. Dėl aliejaus pervežimo ir jo pirkimo – pardavimo žino tiek, kad tai organizavo A. Š. su A. R.. Kiek pamena, laiškus siuntė A. Š. ir pats, jo nurodymu. Pačią sutartį 2015 m. sausio 12 d. suruošė UAB „Agrogrant“, kiek pamena, šiai bendrovei atstovavo vyras, vardu Tomas. Iš ko šis vežamas aliejus buvo pirktas, kam parduotas, ir kodėl reikėjo UAB „Vibora“ dalyvavimo parduodant – tiksliai nežino, nes gi UAB „Vibora“ realiai veiklos nevykdė ir šių prekių parduoti negalėjo. Tiksliai visų laiškų siuntimo aplinkybių nebepamena, bet esmė tokia, kad važtaraščiai apie grūdų vežimus buvo atsiunčiami A. R., juos išspausdindavo ir pasirašyti paduodavo A. Š., A. V. arba K. L.. Visi kiti daiktų pirkimai – pardavimai – A. Š.. Pažymėjo, kad pats nėra sugalvojęs nė vieno pirkimo ar pardavimo, tik vykdydavo A. Š., A. R. arba G. Krasausko nurodymus, perveždavo vieno jų kitam pinigus, dokumentus, paveždavo A. V. arba K. L. nuimti pinigų, paveždavo juos į VMI, RC, Regitrą (14 t., b. l. 105-108).

Apklausos, vykusios 2015 m. lapkričio 30 d., metu įtariamasis T. M. paaiškino dalyje dėl maistinio aliejaus pervežimo ir jo pirkimo – pardavimo, žino tiek, kad tai organizavo A. Š. su A. R.. Kiek pamena, laiškus siuntė A. Š., ir jis jo nurodymu, tačiau dabar tiksliai negali po tiek laiko įvardinti, ar tikrai jis laiške įrašė klausiamą sakinį „pakrovimo vieta Siauliu rajonas Kuziu kaimas Talsos sandeliai“. Tačiau apie šiuos sandėlius žino, nes prieš kurį laiką turėjo savo administruojamą įmonę, kuri laikė būtent šiuose nurodytuose sandėliuose dėvėtus rūbus, tad pamena vieną kartą paklaustas A. Š. apie kokių nors, bet kokių, sandėlių adresą, nurodė, pasakė būtent šiuos sandėlius. Šiuo nurodytu adresu yra mūriniai sandėliai, kuriuose nėra galimybės laikyti skysčius – aliejų. Iš ko buvo realiai vežamas šis aliejus, iš ko pirktas, kam parduotas, ir kodėl reikėjo UAB „Vibora“ dalyvavimo parduodant – tiksliai nežino, nes UAB „Vibora“ realiai veiklos nevykdė ir šių prekių parduoti negalėjo. Tikrai žino, kad šis maistinis aliejus buvo, tik jį pardavė ne „Vibora“. Tačiau jis išrašė UAB „Vibora“ PVM sąskaitą – faktūrą 2015 m. sausio 14 d. Nr. VIB0000011, pagal kurią ji parduoda UAB „Agro grand“ maistinio aliejaus 25 190 kg. Apie tai, kas realiai vežė tą aliejų – nežino, vežėjų neorganizavo. Kaip buvo už tai atsiskaityta – nežino. Bet duomenis sąskaitos išrašymui teikė UAB „Agro grand“ atstovas Tomas, bei užsakė ją parašyti A. Š. ir atidavė ją A. Š.. Paaiškino, kad prie UAB „Vibora“ elektroninės bankininkystės per pastaruosius metus yra jungęsis iš namų, iš savo naudojamo mobilaus ryšio telefono, iš PC „Akropolis“ esančio interneto kavinės. Be jo, generatorių prisijungimui pakaitomis turėjo ir A. V., ir A. Š.. Mano, jie taip pat galėjo jungtis prie elektroninės bankininkystės. Yra prisijungęs prie UAB „Vibora“ elektroninės bankininkystės tam, kad pasižiūrėti, ar yra sąskaitoje pinigų, tam, kad iš banko sąskaitos pervestų pinigus į mokėjimo kortelės sąskaitą ir A. V. galėtų nuimti pinigus. Pavedimų kitoms įmonėms nėra daręs, daugiau jokių mokėjimų, atsiskaitymų su šioms įmonės sąskaitomis nėra daręs (14 t., b. l. 117-119).

Apklausos, vykusios 2016 m. balandžio 19 d., metu įtariamasis T. M. paaiškino, kad papildomai nori patikslinti apie sandorio dėl UAB „Vibora“ aliejaus pardavimo UAB „Agrogrand“. Kadangi UAB „Vibora“ realiai veiklos nevykdė, ji jokių sandorių neatliko. Jis tik išrašė sąskaitą faktūrą apie tai. O transportavimu, apmokėjimu rūpinosi A. Š. ir A. R.. Tačiau smulkiau nežino, iš ko jie užsakinėjo ir kada, kokią kainą sumokėjo. Pas jį namus 2016 m. sausio 29 d. atvyko A. R. ir paprašė, kad jis ikiteisminiam tyrimui sakytų, jog jis iš tikro pirkęs pats asmeniškai aliejų iš A. R., sumokėjo jam pinigus ir jį paskui neva turėjo parduoti jį UAB „Vibora“, kad taip jiems abiems bus geriau. Jis pats surašė raštą, su jame nurodyta informacija, kad jam parduoda rapsų aliejų, 25,190 t, už 640 Eur už toną. Jis pasirašė jo įkalbėtas šį raštą, savo ranka atlikdamas įrašus „Aš T. M. visus pinigus sumokėjau“ ir pasirašydamas. Tokie lapai yra du – vienas pas jį, kitą pasiliko A. R. sau. Tačiau iš tikro jis nieko nepirkęs, jokių pinigų nemokėjo, ir išvis neturėtų galimybės sumokėti rašte nurodytos sumos. Kodėl įrašyta kaina su + PVM, nežino, taip įrašė A. R.. Be to, A. R. įrašė datą „2015 m. sausio 14 d.“, nors raštą rašė „2016 m. sausio 26 d.“. Mano, kad jis tokiu būdu nori išvengti atsakomybės. Pat jis, supratęs, kad pasirašė neteisingai liudijantį dokumentą, pateikė raštą ikiteisminiam tyrimui, nes jame surašyta netiesa, tokio sandorio nebuvo. Kaip jau buvo minėjęs ankstesnėje apklausoje, jo 2015 sausio mėnesį A. Š. klausė, ar jis turi kokį adresą nurodyti, kaip krovimo vietą, ir jis nurodė savo turėtų sandėlių garažuose adresą Šiaulių r., Kužiuose. Tačiau ten nėra galimybės laikyti aliejų, nes tai plytiniai garažai ir tik formaliai buvo nurodyta vieta. Daugiau nieko A. R. nėra prašęs melagingai liudyti. Paaiškino, kad A. Š. vis prašo sakyti, kad jis ir A. V. jo klausdavo konsultacijų, patarimų, kad jis nieko neorganizavo, o viskas yra jo ir A. V. sumanymai, o ne jo, nors tai yra netiesa – jis viskam vadovavo ir nurodinėjo, kokias sąskaitas ir kada išrašyti, kada ir kiek pinigų nuimti (14 t., b. l. 120-122).

Apklausos, vykusios 2017 m. rugsėjo 15 d., metu įtariamasis T. M. paaiškino, kad jam žinomos tokios įmonės kaip „Vibora“, „Eroseta“, „Eloseta“, „Erdavita“, „Traiding LT“, „Delista“, „Amonsa“, „Daiviktora“, „Baltic firewood“, „Aksaja“, „Paslaugų garantas“, „SV Fast“. Nurodė, kad, paprašytas A. Š., pagamindavo įmonių veiklos imitavimui reikalingus dokumentus – sąskaitas faktūras, bei padėdavo įmonių fiktyviems direktoriams nueiti į bankus sutarčių sudarymui, nuimdavo arba paimdavo jų nuimtus iš bankų skyrių ir bankomatų pinigus, pinigus perduodavo A. Š.. Taip pat naudojosi UAB „Vibora“ elektroniniu paštu, siųsdavo įmonės vardu laiškus su pasiūlymais – gavėjus bei laiškų turinį nurodydavo A. Š.. Šiuo metu nepamena, kada ir kokius konkrečiai dokumentus pagamino, nes tai buvo prieš kelis metus, be to, ir pats A. Š. minėtų įmonių vardu pats dar gamindavo dokumentus. Taip pat patikslina, kad laiškus siųsdavo bei prie dalies įmonių elektroninės bankininkystės paskyros jungdavosi iš savo namų kompiuterio, iš savo mobilaus ryšio telefono, viešose vietose – kaip prekybos centro Akropolis interneto kavinės ir panašiai. Ne nuolat turėdavo prisijungimo kodus, generatorius - dalį laiko juos turėdavo A. Š.. Kam jis kitam duodavo ir ar duodavo, nežino. Jis padėdavo A. Š., šio paprašytas surasti asmenis, kurie sutiktų būti fiktyviais direktoriais, padėjo jam su jais bendrauti, vykdė jo nurodymus (14 t., b. l. 136-139).

Įtariamasis T. M. apklausų, vykusių 2017 m. gruodžio 27 d., metu paaiškino, kad naudojosi UAB „Vibora“ elektroniniu paštu, siųsdavo įmonės vardu laiškus su pasiūlymais; gavėjus bei laiškų turinį nurodydavo A. Š.. Jis patikslindavo, kam kokiu adresu siųsti, kokią įmonę nurodyti kaip sandorio šalį. Šiuos laiškus siųsdavo bei prie dalies įmonių elektroninės bankininkystės paskyros jungdavausi iš savo mobilaus ryšio telefono, iš savo namų kompiuterio, viešose vietose – kaip prekybos centro Akropolis interneto kavinės ir panašiai. „Saulės miesto“ prekybos centre yra išsispausdinęs kanceliarinių prekių parduotuvėje dokumentus. Ar tuo metu jungėsi prie kažkurios įmonės elektroninio pašto ar banko paskyros, nepamena, bet galėjo jungtis. Kieno nurodymu pats A. Š. liepdavo išrašyti tikrovės neatitinkančius dokumentus, ar tai buvo tik jo iniciatyva, nežino. Kam jis perduodavo ir ar išvis perduodavo gaunamas lėšas, nežino. Pats nematė nei prekių, nei kaip jas veža, iš kur veža, neorganizuodavo transporto. Jam A. Š. duodavo nedidelėmis sumomis už suradimą fiktyvių direktorių, už dokumentų pagaminimą. Viso per 2014-2015 metų laikotarpį, nors veikė apie metus laiko, jam asmeniškai A. Š. sumokėjo maždaug apie 5000-6000 Eur. Jam labai šios lėšos buvo reikalingos pragyvenimui, vaiko priežiūrai ir išlaikymui (gim. 2013 m. lapkričio mėn.), nes sugyventinė tuo metu nedirbo, pats taip pat nuolatinio darbo ir pajamų neturėjo (14 t., b. l. 148-151).

Įtariamojo apklausos, vykusios 2015 m. liepos 28 d., metu A. Š. paaiškino, kad UAB „Vibora“ ir UAB „Eroseta“ jam girdėtos įmonės, tik nepamena, iš kur, kokiame kontekste, kas minėjo, bet yra šiuos pavadinimus girdėjęs. Kokią veiklą vykdo šios įmonės, nežino. Jis su šiomis įmonėmis nėra niekaip susijęs – nėra jose dirbęs pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais, nėra neoficialiai dalyvavęs jų veikloje. Kas vadovauja šioms įmonėms, nežino. Su A. R. pažįstamas jau daug metų, gyveno netoliese, be to, jis buvo Joniškyje tarybos nariu ir yra žinomas asmuo. Taip pat jis jo yra prašęs pargabenti didmeniniais kiekiais iš Ukrainos prekių – pomidorų padažo pastos, žirnių. Jis kreipėsi į jį, nes šis turi įvairių pažinčių Rusijoje, Ukrainoje. Šių prekių negavo, nes dar tik bus artimiausiu metu naujas derlius. Paaiškino, kad su A. V. susijęs tik tiek, kad yra jį matęs T. M. kompanijoje, žino, kad jie draugai. Daugiau nieko apie jį nežino (15 t., b. l. 15-16). A. V. yra geras T. M. draugas, jiedu nuolat būna kartu. Jis keletą kartų jo akivaizdoje yra minėjęs, kad jam reikia darbo, veiklos. Tad pasiūlęs įsigyti įmonę ir vykdyti veiklą pačiam. Ar jis asmeniškai jam siūlė UAB „Vibora“ – nepamena. Jo žiniomis, A. V. tapo ir direktoriumi, ir akcininku. Už kiek jis įsigijo, iš ko, kokiomis aplinkybėmis - nepamena. Kad būtų tarpininkavęs šios įmonės įsigijime – nepamena. Kokią veiklą vykdė UAB „Vibora“ iki ją įsigyjant A. V., nežino, bet po to jis vykdė grūdų perpardavimo veiklą. Jo žiniomis, A. R. vykdė grūdų pirkimą – pardavimą, jis buvo paties klausęs, ar nežino, nepažįsta ko nors, kas parduotų grūdinių kultūrų, kokių tiksliai – nepamena. Taip pat kažkada, nepamena, kada, būnant Latvijoje, jam pažįstami pasiūlė pirkti grūdų. Verslininkas – Latvijos pilietis I. P. ar panašiai pavardė, tiksliai nepamena. Todėl jis A. R. ir Igorį 2015 m. vasario mėnesį supažindino su A. V.. Jam už šį tarpininkavimą sumokėjęs A. V. 300 Eur ir A. R. 300 Eur grynaisiais pinigais, tai buvo atlikta susitikus pakelėje, tiksliai nepamena, kur. UAB „Vibora“ ir ją atstovaujantis A. V. buvo tarpininkai. Jam nėra žinoma, kaip jie įformino pirkimus ir pardavimus, žino tik tiek, kad Igors pardavė tris mašinas, t. y. apie 60 tonų viso kviečių ir miežių, nepamena tiksliai, kiek kurių. Dėl šio pardavimo galėjo būti išrašytos trys sąskaitos faktūros. Pats neliepęs niekam išrašyti konkrečių sąskaitų, įrašyti kokių nors konkrečių duomenų. Gal patarė A. V. ir T. M. (nes jis visada kartu būdavo) išrašyti sąskaitas – faktūras pardavimui A. R. – kaip vyresnis ir verslą vykdęs žmogus. Tačiau nedavė jokių valdingų, privalomų nurodymų konkrečių veiksmų atlikimui. Ar daugiau davė tokių patarimų – nepamena. UAB „Eroseta“ taip pat A. V. buvo įsigijęs – jis tą minėjo. Gal yra davęs patarimų, kaip ir dėl UAB „Vibora“ veiklos, dėl miežių ir kviečių pardavimo, nepamena kam, gal irgi A. R.. Nepamena, kada ir kokio turinio tai buvo patarimai. Nepamena, kokios naudos pats asmeniškai iš to turėjęs. Ar dalyvavo pinigų išgryninimo, perdavimo operacijose, susijusiose su UAB „Eroseta“ ar UAB „Vibora“, nepamena. Ar yra paėmęs iš T. M. ir A. V. pinigų, tikslu perduoti kam nors kitam, nepamena. T. M. yra skolinęs pinigų bei yra iš jo ėmęs, nes jis jo dukters sugyventinis. Pinigus ėmė automobilių pirkimui, pardavimui ir dar jo asmeniniu prašymu, nežino, kur juos išleido. A. V. išvis nėra davęs pinigų. Ar yra iš jo ėmęs, nepamena, tik tą atvejį, kai jis jam davė už tarpininkavimą 300 Eur. Paaiškino, kad nėra jungęsis iš savo asmeninio kompiuterio bei išvis nėra jungęsis prie UAB „Eroseta“ ar UAB „Vibora“ internetinės bankininkystės. Ar naudojosi UAB „Eroseta“ ar UAB „Vibora“ elektroniniais paštais, prie jų jungėsi, nepamena. Gal kada jungėsi prie UAB „Eroseta“ elektroninio pašto, bet nepamena. A. R. jam nėra niekada davęs nurodymų, patarimų bei prašymo tai perduoti kitiems, apie tai, kaip vykdyti UAB „Eroseta“ ar UAB „Vibora“ veiklą, tvarkyti buhalterinę apskaitą (15 t., b. l. 21-23). Gerai sutaria su K.K., kuri dirba UAB „Jūsų finansininkas“. Ši įmonė užsiima buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų teikimu. Ji minėjo, kad nuolat turi žinių apie parduodamas įmones. Todėl pataręs A. V. nusipirkti UAB „Vibora“, nes jis prašė jo rasti įmonę, kurią galėtų nusipirkti. Taip jis iš UAB „Jūsų finansininkas“ įsigijo UAB „Vibora“. Jis nežinojo, kad UAB „Vibora“ nevykdė ir nevykdo veiklos. Manė, kad ji veiklą vykdė. Su A. R. susijęs tik tiek, kad jis jam paskambinęs liepė perduoti A. V., kad jis išrašytų grūdų pardavimo sąskaitą UAB „Vibora“ vardu. Jis pažinojo A. V., taip pat UAB „Vibora“ pardavė jam grūdų, pirktų iš Latvijos piliečio, tarpininkaujant tame pačiai UAB „Vibora“. Jo nuomone, toks nurodymas buvo teisingas, nežinojo ir nematė pačios pardavimo operacijos aplinkybių. Jei pardavimo nebuvo, jam tokia informacija nebuvo žinoma. Tokius nurodymus išrašyti sąskaitas – faktūras pagal A. R. pavedimą jis davęs tris, nes vyko krovinys per tris kartus. Nedalyvavo tame, kad tyčia organizuoti veiklą bei išvengti pridėtinės vertės mokesčio ir tikrai jo su kitais įtarime nurodytais asmenimis nesidalino. Tačiau jam buvo sumokėta 600 Eur už pirkėjo ir pardavėjo suvedimą. Nurodė, kad 2015 m. laiko tiksliai nepamena, jam A. V. padavė UAB „Vibora“ banko kortelę ir paprašė nuimti su ja pinigų ir perduoti Latvijos piliečiui Igors. Jis nuėmęs, nepamena, kokiame bankomate, lyg tai Šiaulių banko, prekybos centre kažkuriame, Šiaulių mieste. Kokia sumą – nepamena tiksliai, rodos, 5 000 Eur, juos atidavė Igors – jis atvyko į Šiaulius. Perdavęs jam, ir tiek. Nepamena, ar mašinoje, ar ant gatvės. Jo žiniomis, pinigai buvo už jo parduotus grūdus – jo įmonės ar jo kaip asmens, nežino. Daugiau nėra nuėmęs pinigų. Kiek pamena, nėra perdavęs daugiau nuo įtarime nurodytų asmenų tretiesiems asmenims pinigų (15 t., b. l. 24-26). Ikiteisminio tyrimo metu A. Š. kaltu neprisipažino ir vėlesnių apklausų metu (15 t., b. l. 30-33, 41, 45-48, 62, 78, 94, 110, 113-115).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta užduotis dėl ŪFVT ir gauta 2016 m. balandžio 8 d. specialisto išvada Nr. 5–4/31 dėl UAB „Vibora“. Išvadoje nurodoma, kad „Jeigu bendrovė „Vibora“ veiklos nevykdė, o bendrovė „Agro Grand“ maistinį aliejų įsigijo ne iš bendrovės „Vibora“, tai bendrovės „Vibora“ vardu išrašytoje 2015 m. sausio 14 d. PVM sąskaitoje faktūroje serija VIB Nr. 0000011 (23 priedas) nurodyti duomenys apie 25,19 tonų maistinio aliejaus pardavimo ūkines operacijas iš viso už 19 964,33 Eur (16 499,45 + 3 464,88 PVM) neatitinka tikrovės, bendrovės „Agro Grand“ maistinio aliejaus pirkimo ūkinė operacija vykdyta ne apskaitos dokumente nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis. Bendrovės „Vibora“ vardu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti rekvizitai nepatvirtina bendrovės „Vibora“ ūkinės operacijos su bendrove „Agro Grand“ tapatumo, nes joje įrašytas rekvizitas – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. Jeigu bendrovė „Vibora“ veiklos nevykdė, o bendrovė „Agro Grand“ maistinį aliejų įsigijo ne iš bendrovės „Vibora“, tai bendrovė „Agro Grand“ įrašiusi į apskaitą duomenis pagal PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinę operaciją, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų numatančių, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų. Jeigu bendrovė „Vibora“ veiklos nevykdė, o bendrovė „Agro Grand“ maistinį aliejų įsigijo ne iš bendrovės „Vibora“, tai dėl dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 25,19 tonų maistinio aliejaus įsigijimo ūkinę operaciją už 19 964,33 EUR (16 499,45 + 3 464,88 PVM), įrašymo į buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „Agro Grand“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. Aplinkybė, jog lemiamą reikšmę turi ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtina 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 10 straipsnio nuostata - mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Bendrovė „Agro Grand“ nesivadovavo 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnio 1 dalies (2011 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XI-1817 straipsnio pakeitimas) nuostatomis - pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi atitinkamą PVM sąskaitą faktūrą. Jeigu bendrovė „Vibora“ veiklos nevykdė, o bendrovė „Agro Grand“ maistinį aliejų įsigijo ne iš bendrovės „Vibora“, tai bendrovė „Agro Grand“, įtraukusi į buhalterinę apskaitą 25,19 tonų maistinio aliejaus pirkimo ūkines operacijas iš viso už 19 964,33 EUR, iš kurių PVM suma 3 464,88 EUR, nepagrįstai į 2015 m. sausio mėnesio PVM atskaitą įtraukė 3 465,00 pirkimo PVM išskirtą bendrovės „Vibora“ vardu išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje, kurioje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį. Tyrimo metu mažinama PVM atskaita ir apskaičiuotas mokėtinas į biudžetą 3 465,00 EUR PVM. Jeigu bendrovė „Vibora“ veiklos nevykdė, o bendrovė „Agro Grand“ maistinį aliejų įsigijo ne iš bendrovės „Vibora“, tai bendrovė „Agro Grand“, įtraukusi į buhalterinę apskaitą 25,19 tonų maistinio aliejaus pirkimo ūkines operacijas iš viso už 19 964,33 EUR, iš kurių PVM suma 3 464,88 EUR, nepagrįstai į 2015 m. sausio mėnesio buhalterinę apskaitą įrašė maistinio aliejaus įsigijimo sąnaudas iš viso už 16 499,45 Eur, t. y. bendrovė „Agro Grand“ nepagrįstai padidino maistinio aliejaus įsigijimo sąnaudas 16 499,45 EUR (6 t., 8-128).

2016 m. sausio 8 d. ŪFVT specialisto išvadoje Nr. 5–4/2 dėl UAB „Eloseta“ nurodoma, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2174 redakcija) 1 dalį – ūkio subjekto apskaitą tvarko: vyriausiasis buhalteris (buhalteris); pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo ir 7 dalį – ūkininko ūkio apskaitą be šio straipsnio 1 dalyje (vyriausiasis buhalteris arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikianti įmonė arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiantis asmuo) nurodytų subjektų, gali tvarkyti pats ūkininkas arba ūkininko partneriai ir 11 straipsnį (2003 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. IX-1914 redakcija) už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio Įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą. Tiriamuoju laikotarpiu bendrovės „Eloseta“ direktoriaus pareigas vykdė A. R. (gim. 1975.08.16). Bendrovės „Eloseta“ buhalterinę apskaitą pagal 2013 m. birželio 17 d. apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. JF-171 tvarkė UAB „Jūsų finansininkas“ (įmonės kodas 302351385). Pagal SODROS duomenų bazę bendrovėje „Eloseta“ dirbo tik vienas darbuotojas – A. R..

Išvados duomenimis, jeigu pagal ūkininkų V. J., Š. J., V. V. ir S. P. parodymus ir pagal ikiteisminio tyrimo surinktą medžiagą A. R., būdamas bendrovės „Eloseta“ direktoriumi, vykdė grūdų pirkimą iš ūkininkų: V. J., Š. J., V. V. ir S. P., tai grūdų pirkimo ir pinigų sumokėjimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais – pirkimo PVM sąskaitomis faktūromis ir kasos išlaidų orderiais – ir jų neįrašė į bendrovės „Eloseta“ buhalterinę apskaitą. Bendrovė „Eloseta“, neįrašiusi į buhalterinę apskaitą 2015 m. vasario mėnesį (tiksli data nenustatyta) 75 tonų kviečių pirkimo ūkinės operacijos iš ūkininkės V. J. už14 625,00 EUR (12 086,78 + 2 538,22 PVM), 2015 m. vasario 12 d. 26,9 tonų kviečių pirkimo ūkinės operacijos iš ūkininko S. P. už 5 380,00 EUR (4 446,28 + 933,72 PVM), 2015 m. vasario mėnesį (tiksli data nenustatyta) 54 tonų kviečių pirkimo ūkinės operacijos iš ūkininko V. V. už 10 530,00 EUR (8 702,48 + 1 827,52 PVM), 2015 m. balandžio 23 d. 25 tonų miežių pirkimo ūkinės operacijos iš ūkininko Š. J. už 3 250,00 EUR, iš viso už 33 785,00 EUR (28 485,54 + 5 299,46 PVM), kurios nebuvo įformintos dokumentais, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio (2012 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XI-1988 straipsnio pakeitimas) 2 dalies reikalavimų – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų – visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, <...>. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Dėl apskaitos dokumentais neįformintų ir į buhalterinę apskaitą neįrašytų grūdų pirkimo ūkinių operacijų už 33 785,00 Eur (28 485,54 Eur + 5 299,46 Eur PVM), nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „Eloseta“ turto ir įsipareigojimų dydžio už 2015 m. vasario – liepos mėnesius. Jeigu bendrovė „Vibora“ veiklos nevykdė, o bendrovė „Eloseta“ grūdus įsigijo ne iš bendrovės „Vibora“, tai bendrovės „Vibora“ vardu išrašytose 2015 m. sausio 24 d. ir 2015 m. birželio 11 d. PVM sąskaitose faktūrose serija VB Nr. 00014 (11 priedas) ir Nr. 06/11/1 nurodyti duomenys apie 308,48 tonų kviečių pardavimo ūkines operacijas iš viso už 67 346,51 Eur (55 658,28 Eur + 11 688,23 Eur PVM) neatitinka tikrovės, bendrovės „Eloseta“ grūdų pirkimo ūkinės operacijos vykdytos ne apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis. Bendrovės „Vibora“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyti rekvizitai nepatvirtina bendrovės „Vibora“ ūkinių operacijų su bendrove „Eloseta“ tapatumo, nes jose įrašytas rekvizitas – ūkinės operacijos turinys neatitinka tikrovės. Bendrovė „Eloseta“ įrašiusi į apskaitą duomenis pagal PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinę operaciją, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų numatančių, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus, išskyrus apskaitos dokumentus, gautus iš užsienio subjektų. Dėl dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 308,48 tonų kviečių įsigijimo ūkines operacijas už 67 346,51 Eur (55 658,28 Eur + 11 688,23 Eur PVM), įrašymo į buhalterinę apskaitą, nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų, negalima iš dalies nustatyti bendrovės „Eloseta“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. Jeigu bendrovė „Vibora“ veiklos nevykdė, o bendrovė „Eloseta“ grūdus įsigijo ne iš bendrovės „Vibora“, tai bendrovė „Eloseta“, įtraukusi į buhalterinę apskaitą 308,48 tonų kviečių pirkimo ūkines operacijas iš viso už 67 346,51 Eur, iš kurių PVM suma 11 688,23 Eur, nepagrįstai į 2015 m. sausio ir birželio mėnesių PVM atskaitą įtraukė atitinkamai 7 853,00 Eur ir 3 836,00 Eur pirkimo PVM išskirtą bendrovės „Vibora“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose, kuriose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkinių operacijų turinį. Tyrimo metu mažinama PVM atskaita ir apskaičiuotas mokėtinas į biudžetą 11 689,00 Eur PVM. Pagal 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 19 straipsnio 8 dalies nuostatas – bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės bei jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Jeigu bendrovė „Vibora“ veiklos nevykdė, o bendrovė „Eloseta“ grūdus įsigijo ne iš bendrovės „Vibora“, tai bendrovė „Eloseta“ Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas (forma FR0600) už 2015 m. sausio ir birželio mėnesius, kuriose deklaravo neteisingus duomenis apie įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM, atskaitomą PVM ir mokėtiną į biudžetą PVM. Jeigu bendrovė „Vibora“ veiklos nevykdė, o bendrovė „Eloseta“ grūdus įsigijo ne iš bendrovės „Vibora“, tai bendrovė „Eloseta“, įtraukusi į buhalterinę apskaitą 308,48 tonų kviečių pirkimo ūkines operacijas iš viso už 67 346,51 Eur, iš kurių PVM suma 11 688,23 Eur, nepagrįstai į 2015 m. sausio ir birželio mėnesių buhalterinę apskaitą įrašė grūdų įsigijimo sąnaudas iš viso už 55 658,28 Eur, t. y. bendrovė „Eloseta“ nepagrįstai padidino grūdų įsigijimo sąnaudas 55 658,28 Eur. Pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 53 straipsnio (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-428 redakcija) 1 dalies nuostatas - pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos dienos. Tyrimo metu pelno mokestis neskaičiuojamas, nes bendrovė „Eloseta“ pelno mokesčio deklaraciją už 2015 metus turi pateikti mokesčio administratoriui ir sumokėti pelno mokestį į valstybės biudžetą iki 2016 m. birželio 1 d. (5 t., b. l. 9-83).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. sausio 8 d. papildomai paimtas specialistės R. Č. paaiškinimas užduodant klausimą:

Atsakymas: Jeigu bendrovė „Eloseta“ grūdus įsigijo iš V. V.. V. J., K. B., Š. J., bei juos pardavė nenustatytiems asmenims, tai ji nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“; 13 straipsnio 3 dalies reikalavimų numatančių, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus. Laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. UAB „Eloseta“, įm. k. 303082977, registruota adresu Architektų g. 56-101, Vilnius, apgaulingai tvarkė apskaitą, grūdų pirkimo ir pinigų sumokėjimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais – pirkimo ir pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sąskaitomis faktūromis ir kasos išlaidų orderiais – ir jų neįrašė į bendrovės „Eloseta“ buhalterinę apskaitą:

- laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 26 d. iki 2015 m. balandžio 16 d. Papilės žemės ūkio bendrovėje pirko iš K. B., veikiančio neįregistravus individualios veiklos, 405,61 tonas kvietrugių, viso už 54 757,35 Eur, po to juos pardavęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, grūdų pirkimo ir pardavimo, pinigų mokėjimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais – pirkimo ir pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sąskaitomis – faktūromis ir kasos išlaidų orderiais neapskaitė sumokėtos 54 757,35 Eur sumos kasos išlaidų orderiais ir jų neįrašė į UAB „Eloseta“ buhalterinę apskaitą, išvengdamas 9 503,34 Eur pridėtinės vertės mokesčio (54 757,35 Eur - 21 %);

- 2015 m. vasario mėnesio 23 dieną bei 24 dieną nupirko 75 tonas kviečių iš V. J. už 14625,00 Eur, po to juos pardavęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kviečių pirkimo, pardavimo ir pinigų mokėjimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais – pirkimo ir pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sąskaitomis faktūromis ir kasos išlaidų orderiais – ir jų neįrašė į UAB „Eloseta“ buhalterinę apskaitą išvengdamas 2 538,22 Eur pridėtinės vertės mokesčio;

- 2015 m. vasario mėnesio 23 dieną nupirko 54 tonas kviečių iš V. V. už 10530,00 Eur, po to juos pardavęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, kviečių pirkimo ir pardavimo, pinigų mokėjimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais – pirkimo ir pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sąskaitomis faktūromis ir kasos išlaidų orderiais – ir jų neįrašė į UAB „Eloseta“ buhalterinę apskaitą išvengdamas 1 827,52 Eur pridėtinės vertės mokesčio;

- 2015 m. balandžio 23 d. dieną nupirko 25 tonas miežių iš Š. J. už 3 250,00 Eur, po to juos pardavęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, miežių pirkimo ir pinigų sumokėjimo ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais – pirkimo sąskaita – faktūra ir pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra ir kasos išlaidų orderiais – ir jų neįrašė į UAB „Eloseta“ buhalterinę apskaitą išvengdamas 564 Eur pridėtinės vertės mokesčio;

- įtraukdamas UAB „Vibora“, įm. k. 303097192 vardu išrašytas 2015 m. sausio 24 d. ir 2015 m. birželio 11 d. pridėtinės vertės mokesčio sąskaitas faktūras serija VB Nr. 00014 ir Nr. 06/11/1, kuriomis įformino neįvykusias pardavimo ūkines operacijas nurodydamas apie 308,48 tonų kviečių pirkimo ūkines operacijas iš UAB „Vibora“, viso už 67 346,51 Eur (55 658,28 Eur + 11 688,23 Eur PVM), kurios neatitinka tikrovės, grūdų pirkimo ūkinės operacijos vykdytos ne apskaitos dokumentuose nurodytomis sąlygomis ir aplinkybėmis, nurodyti rekvizitai nepatvirtina UAB „Vibora“ ūkinių operacijų su UAB „Eloseta“ tapatumo,

dėl šių veiksmų negalima iš dalies nustatyti UAB „Eloseta“ įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. 24 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d.

Liudytojas T. B. paaiškino, kad dėl 2014 m. sausio mėnesį įsigyto aliejaus iš UAB „Vibora“ pamena, kad su juo susisiekė asmuo, kuris pasiūlė pirkti aliejų, nurodė kainą. Su skambinusiu asmeniu susirašinėjo elektroniniu paštu, būtent elektroniniu paštu gavo rekvizitus, pateikė pasirašytą sutartį ir ją gavo kitos pusės pasirašytą. Kas skambino, rašė –nežino. Elektroninis paštas buvo su UAB „Vibora“ duomenimis, rekvizitai pardavėjo – taip pat šios įmonės. Todėl nesukėlė jokių abejonių dėl sandorio šalies, nemanė, kad pardavėjas netikras. Paaiškino, kad jam pažįstamas A. R., su juo dažnai bendraudavo, ir šiuo metu bendrauja. Todėl gali būti, kad 2014 m. sausio mėnesį su juo ne kartą kalbėjo ir apie aliejaus pirkimą, nes tai perkama prekė. Nepamena kažkokio konkretaus pokalbio, jau daug laiko praėjo. Iš esmės, jie perka viską, kas reikalinga pašarų gamybai, ir tas prekes parduoda AB „Kretingos grūdai“ ar kitoms įmonėms. Jei yra užfiksuotas pokalbis tarp jo ir A. R., ir ar tas pokalbis yra susijęs su 2014 m. sausio 14 d. pirkimu iš UAB „Vibora“, tikrai nežino, mano, kad ne. Nes tokios prekės – dažnas aptarimų objektas, daug kam skambina ir klausia kainos, tikslina galimybes gauti prekę. Dažnai ir jam skambina, siūlo įvairias prekes, nes apie supirkimus viešoje erdvėje yra skelbimų (8 t., b. l. 105-108, 109-112).

2015 m. rugpjūčio 3 d. tarnybiniu pranešimu pateikta informacija apie kriminalinės žvalgybos metu gautus duomenis – sekimus, telefonų kontrolę, kurių metu užfiksuotos iš ūkininkų perkamų grūdų pirkimo operacijos ir grūdų vežimas, svėrimas (1 t., b. l. 85-89). Surašyti 2016 m. rugsėjo 28 d., 2016 m. spalio 12 d., 2016 m. rugsėjo 27 d., 2016 m. lapkričio 14 d., 2017 m. balandžio 21 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai, kuriuose užfiksuoti pokalbiai su ūkininkais apie grūdų supirkimo laiką, kainą, kiekius (1 t., b. l. 115-194). 2018 m. sausio 2 d. protokole užfiksuoti pokalbiai dėl aliejaus pardavimo (1 t., b. l. 113-115).

BK 222 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.