- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- N1-84-1175/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Nemeikšis
- Kaltinamasis
- K. B., A. J.
- Civilinis atsakovas
- G. G., J. G., M. B.
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Advokatai
- Irmantas Ruželė, Kristina Rutkauskienė, Eugenijus Baršys
- Kategorijos
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu – (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini), teistas: Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant K. B. šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. ir tęsti mokslą; kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje;
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rokiškyje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu – B(duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta adresu – (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas: Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą galutine bausme – laisvės atėmimu 6 mėnesiams, jos vykdymą BK 92 straipsnio 2, 4, 5 dalies, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų pagrindu atidedant 1 metams, taikant šias auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 8 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be šios priemonės vykdymo kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės
2022 m. vasario 25 d., apie 17.00 val., prie namo Nr. 11, P. Š. gatvėje, Rokiškyje, K. B. ir A. J., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamo padarymui, nevykdydami Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. G. teisėtų reikalavimų, kuris po pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką ėmėsi neatidėliotinų priemonių įtariamiesiems sulaikyti ir pristatyti juos į policijos įstaigą, pasipriešino savo pareigas atliekančiam valstybės tarnautojui (policijos pareigūnui) žodžiais ir veiksmais grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą ir jį panaudodami nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl jo tarnybos, o būtent: po nusikalstamos veikos padarymo K. B. ir A. J. bėgo nuo policijos pareigūno, K. B., slėpdamasis krūmuose bei intensyviai spardydamasis kojomis, trukdė A. G. jį sulaikyti. A. G. sugriebus jį už drabužių, spyrė pasilenkusiam nukentėjusiajam į nugaros apatinę dalį, taip siekdamas išvengti sulaikymo. Po to, K. B., nevykdydamas teisėto A. G. reikalavimo prieiti prie tarnybinio automobilio, intensyviais mostais ir kojų judesiais trukdė jį sulaikiusiam A. G. judėti link tarnybinio automobilio, spyrė keletą kartų A. G. į dešinės kojos kelį. Po to, A. J., sakydamas, kad susidoros su nukentėjusiuoju, pradėjo intensyviai stumdyti nukentėjusįjį A. G.. Priešindamasis jo paties sulaikymui ir A. G. bandymui uždėti antrankius, A. J., intensyviai muistydamasis, kumščiu sudavė nukentėjusiajam į dešinę alkūnę, priešindamasis jo įlaipinimui į tarnybinį automobilį, kojomis įsispyrė į automobilį ir staigiu judesiu tyčia griuvo visu kūnu ant nukentėjusiojo taip privesdamas nukentėjusįjį atlikti nugarai pavojingus judesius atgal. K. B. ir A. J. savo veiksmais sukėlė A. G. fizinį skausmą bei dėl dešinės alkūnės ir dešinio kelio minkštųjų audinių sumušimo, uodegikaulio lūžio, juosmens 4/5 disko fibrozinio žiedo plyšimo be pasigaubimo į stuburo kanalą bei juosmens 5/ kryžmens 1-mo disko paracentrinio skaidulinio žiedo plyšimo kairėje kontakte su kaire kryžmens 1-ma nervine šaknele, nugaros raumenų ir raiščių patempimo, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. G. sveikatą.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir jų vertinimas
Kaltinamasis K. B. teismo posėdyje kaltu neprisipažino, kadangi nespyrė nukentėjusiajam. Paaiškino, kad tądien buvo išgėręs, tačiau pažiūrėjęs vaizdo įrašą, prisiminė maždaug visas įvykio aplinkybes. Nurodė, kad pabuvojus pas A. seserį ir išėjus į kiemą, pamatė policijos pareigūnus ir pradėję bėgti. Prisimena, kad pabėgęs kiek, prie pat namo, kuris sujungtas su A. sesers namu, pasislėpė krūmuose. Tada atėjo nukentėjusysis ir liepė jam lįsti iš krūmų, ką jis ir padarė, nors pareigūnas jį sėdintį krūmuose dar kėlė iš krūmų, suėmęs už rūbų ties kairia petimi. Po to, pareigūnui jį vedant iki tarnybinio automobilio, klausė jo, kur veda ir už ką, bet atsakymo negavo, nors įvykio, kurio metu A. ir E. sužalojo žmogų, nematė. Tuo metu, kaip matyti iš peržiūrėto vaizdo įrašo, pareigūnas jam sako: „baik, baik“, nes jis turbūt judina ranką, už kurios yra laikomas, arba pareigūnui nepatiko, kad jis svirduliuoja į šonus dėl girtumo. Kadangi, jo manymu, jis buvo vedamas priekyje pareigūno ir dar buvo girtas vedamas, tai jis negalėjo pareigūnui įspirti į nugarą. Po to, prie tarnybinio automobilio jam uždėjo antrankius ir įsodinio į tarnybinį automobilį. Pažymėjo, kad šiuo metu jis yra „Įgūdžių“ stovykloje, mokosi (duomenys neskelbtini) ir gyvena su mama.
Kaltinamasis A. J. teismo posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad tądien su draugais jis gėrė alkoholį pas kažką, bet aplinkybes visas prisimena. Po išgertuvių jems išsiskirsčius, jis parėjo namo, tačiau po 10 min. vėl turėjo išeiti į lauką, kur jo turėjo laukti draugai. Išėjęs į lauką, pamatė, kad jo draugus „pakuoja“ policijos pareigūnai. K. B. jau buvo „supakuotas“, kai pribėgęs paklausė, kas įvyko, tačiau pareigūnai jam nieko nepasakė, nors žinojo, kad iki to buvo dar vienas „bespridielas“ prie mokyklos, už kurį vėliau buvo nuteistas. Po to, jį patį kokius 2-4 kartus bandė įgrūsti į tarnybinį automobilį, bet jis nesileido, t. y. įsispyrė į automobilį, rėkavo, nedavė rankos suimti. Taip elgėsi, kadangi nesuprato, už ką yra sulaikomas, ir dėl to, kad pareigūnui nebuvo galimybių jį įveikti, nes jis lanko sunkiąją atletiką. Kai papurškė ašarinių dujų, apsiramino. Tuo metu jis negalėjo pareigūnui sužaloti nugaros, nebuvo jokių smurtinių veiksmų, nei tyčia, nei netyčia atgal negriuvo ant pareigūno. Mano, kad nukentėjusysis tiesiog nori pasipelnyti iš jo, tačiau jis nedirba, registruotas darbo biržoje, mokosi.
Nukentėjusysis A. G. teismo posėdyje parodė, kad 2022 m. vasario 25 d. nuvykus pagal iškvietimą pas nukentėjusįjį D. Š., jis apibūdino kaltus asmenis, todėl su kolege S. Š. ėmėsi veiksmų sulaikyti šiuos asmenis. Važinėjant po miestą, Širvio gatvėje Rokiškyje, pastebėjo asmenis, kurie pamatę policiją, pradėjo bėgti. Kadangi bėgantys jaunuoliai atitiko D. Š. apibūdintus asmenis, kilo įtarimas, kad tai galėtų būti tie patys vaikinai. Dėl to, jis pats šoko iš tarnybinio automobilio ir nusivijo vieną jų, kuris pasislėpė krūmuose. Vėliau paaiškėjo, kad tai K. B., kuris nevykdė teisėtų jo reikalavimų išlįsti iš krūmų, muistėsi kojomis ant žemės, todėl norėdamas jį iš ten ištraukti, paėmė jį už striukės peties dalyje ir tuo metu, matyt, pasisukus šonu, K. B. jam įspyrė į apatinę nugaros dalį, po ko nugara nudiegė, bet nekreipdamas dėmesio į skausmą, toliau bandė sulaikyti K. B.. Kaip gydytojas nurodė, šito spyrio metu ir lūžo jam uodegikaulis. Po to, vedant prie automobilio, sulaikytasis K. B. muistėsi, spardėsi, 4 kartus spyrė jam į blauzdą. Nuvedus K. B. prie tarnybinio automobilio, nepamena, ar tuo metu jis dar spardėsi, bet atbėgo jo draugas, kaip vėliau paaiškėjo – A. J., kuris visokiais keiksmažodžiais juos keikė. K. B. įsodinus į tarnybinį automobilį, pradėjo sulaikinėti A. J. dėl galimai įvykdyto nusikaltimo ir dar trukdymo sulaikyti K. B.. A. J. grumtinių metu smūgiavo jam į dešinę alkūnę ir vienu metu įsispyręs į automobilį ir nenorėdamas lipti į jį, griuvo nugara į jį (nukentėjusįjį), dėl ko norėdamas išvengti pargriuvimo, nepatogiai pastatė koją, nikstelėjo nugarą, ko pasekoje pajuto labai didelį skausmą nugaros apatinėje dalyje. Šio A. J. griuvimo atgal ant jo nesimato vaizdo įraše, nes kolegė nestovi vietoje. Tačiau negali pasakyti, kuriuo metu buvo sumuštas jam dešinysis kelias. Po to, iškvietė kitą ekipažą į pagalbą ir šie asmenys buvo sulaikyti bei pristatyti į komisariatą. Tuo tarpu frazė: „o man įspyrė, pamokės dabar vyrukai“, jo pasakyta dėl adrenalino, kadangi tuo momentu jautė skausmą, kuris dar padidėjo, įsodinus J. į tarnybinį automobilį. Važiuodamas į komisariatą, jautė stuburo skausmą, o vėliau negalėjo ir sėdėti. Nuvykus į komisariatą, kolegė paklausė jo: „kas tau buvo“, nes matė ant jo striukės nugaroje pėdos žymę. Jis dar dirbo apie valandą laiko, kai pasijuto negerai, todėl jį nuvežė į priėmimo skyrių. Pažymėjo, kad vėliau savo tarnybiniame pareiškime jis nenurodė minėtų aplinkybių dėl sužalotos nugaros, nes tuo metu neturėjo radiologinio tyrimo rezultatų, taip pat nebuvo nurodęs ir visų kaltinamųjų veiksmų, atliktų jo atžvilgiu, nes buvau pasimetęs. Pažymėjo, kad ir dabar jaučia stuburo sužalojimą, iki šiol jaučia skausmą, vartoja vaistus, vaikšto į privačius masažus, nešioja korsetą. Tuo tarpu ankščiau iki šio įvykio nėra kreipęsis į gydytojus dėl stuburo, nors ir buvo kažkada pas neurologą dėl radikulito, bet buvo išrašyti vaistai. Dėl to, patikslintą civilinį ieškinį palaiko, kadangi jam padarytas neatstatomas stuburo sužalojimas, visą gyvenimą jis jaus skausmą, negalės sunkiai kelti daiktų.
Liudytoja S. Š. teismo posėdyje parodė, kad 2022 m. vasario mėnesį gavo pranešimą, kad yra sužalotas žmogus, pas kurį nuvykus, paaiškino, kad 3 agresyvus, galimai apsvaigę jaunuoliai jį sumušė. Su kolega A. G. išvažiavo pasidairyti po miestą ir P. Š. gatvėje (netoli nusikaltimo vietos) pastebėjo du jaunuolius, kurie atitiko nukentėjusiojo apibudintus požymius. Tačiau jaunuoliai, pamatę policiją, pradėjo bėgti į skirtingas puses. A. G. nusivijo vieną, o ji pati liko tarnybiniame automobilyje. Po kiek laiko A. G. atsivedė vieną jaunuolį, kaip vėliau paaiškėjo – K. B. prie tarnybinio automobilio, kurį uždarė jo „bokse“. Tuomet pribėgo kitas jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo A. J., ir pradėjo rėkti, kodėl uždarytas jo draugas, bandė išvaduoti jį, nevykdė jų reikalavimų, įžeidinėjo, keikė juos. Dėl to, nusprendė jį sulaikyti ir įsodinti į tarnybinio automobilio saloną, bet jis aktyviai priešinosi, muistėsi, buvo įsirėmęs rankomis į tarnybinį automobilį. Dėl to, teko kviesti kitą pareigūnų ekipažą ir tik tuomet pavyko jį įsodinti į tarnybinį automobilį, panaudojau ašarines dujas. Neatsimena, ar A. J. buvo paaiškinta dėl, ko jis buvo sulaikytas, bet K. B. tikrai buvo paaiškinta tai. Tuo metu prie jų buvo pribėgęs dar vienas jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo J., kuris irgi buvo agresyviai nusiteikęs, žodžiais bandė provokuoti juos, bet nusiraminęs, pasišalino. Kokiu metu buvo sužalota nugara A. G. – nežino, nes nematė visų A. G. veiksmų, sulaikant A. J., dėl to, kad teko bendrauti su J. ir A. J. seserimi. Tačiau suprato, kad A. G. sužalojimus patyrė, sulaikant K. B., nes matė ant A. G. nugaros pėdos pėdsaką. O vėliau, atvykus į policijos komisariatą, A. G. skundėsi nugaros ir rankos skausmais, rodė apspardytas kojas, buvo purvinos kelnės. Iki šio įvykio A. G. nesiskundė nugaros skausmais, o paskutiniu metu skundžiasi, kad jam sunku ilgai stovėti, sėdėti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo medicinos ekspertas G. S. teismo posėdyje patvirtino byloje esančią specialisto išvadą ir paaiškino, kad nukentėjusiajam A. G. nustatyta dešinės alkūnės ir dešinio kelio minkštųjų audinių sumušimas, nugaros raumenų ir raiščių patempimas, uodegikaulio lūžis, vėliau papildomai nustatyta juosmens disko skaidulinio žiedo plyšimas bei juosmens disko fibrozinio žiedo plyšimas. Tai buvo įvertinta kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl tų trauminių pakitimų nukentėjusiojo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui. Pagal pateiktus duomenis ir medicininius duomenis nustatyta, kad nugaros raumenų raiščių patempimas nukentėjusiajam galėjo atsirasti dėl nepatogios padėties, keliant svorį, t. y. kaip šiuo atveju keliant asmenį į automobilį, buvęs nepatogus atsilenkimas atgal, o uodegikaulio lūžis – galimas tiesiogiai paveikus atitinkamą stuburo dalį, t. y. kaip nagrinėjamu atveju, atliekant nukentėjusiajam spyrį į nugarą, iš nugaros pusės ar iš šono „kabliu“ spiriant tarp dviejų sėdmenų į tarpą. Galimas ir toks mechanizmas, kai uodegikaulis lūžta stipriai pastūmus, krentant ir atsitrenkiant ant kieto pagrindo uodegikaulio sritimi, bet byloje tokių duomenų nėra. Kadangi lūžęs uodegikaulis yra stuburo pačiame gale, o juosmeniniai diskų žiedų plyšimai - aukščiau, šie sužalojimai galimi ir spiriant, tačiau turėtų būti du atskiri spyriai. Tuo tarpu papildomai nustatytų tarpslankstelinių diskų žiedų plyšimai galėjo atsirasti dėl staigaus, nepatogaus lankstymosi, todėl stumiant asmenį iš nugaros į automobilį, galėjo atsirasti raumenų patempimas, jei tas veiksmas vyko nepatogiose padėtyse, judant, kraipantis. Pažymėjo, kad pagal pateiktus duomenis matyti, kad aptarti nukentėjusiajam padaryti sužalojimai yra nauji, o iš tyrimui atlikti pateikti visi nukentėjusiojo medicininiai dokumentai, kuriuose nebuvo nurodyti ankstesni nugaros sužalojimai.
Liudytojas E. J. teismo posėdyje parodė, kad tuo metu, eidamas pro šalį, pamatė kaip „briedis“ (A. G.) bandė sulaikyti A. J.. Priėjęs pareigūnas pradėjo prie jo lįsti, pasakė: „eini čia“, bandė užlaužti ranką A., pradėjo jį grūsti į mašiną, o A. nesileido, rėkė: „už ką“. O jis pats tik priėjo paklausti, kas vyksta, už ką A. nori sulaikyti. Grumtynių tarp jų nematė, tik girdėjo kaip rėkavo. Dar matė tarnybiniame automobilyje K. B.. Kadangi tą dieną buvo išgėręs - nelabai, ką daugiau prisimena.
Liudytoja E. S. teismo posėdyje parodė, kad minimas įvykis įvyko prie jos namo, adresu – (duomenys neskelbtini), kai pro langą pamatė policijos automobilį, į kurį bandė įsodinti jos brolį A., o jis spyriojosi. Pro langą sušuko: „A. ką tu čia darai?“. Tuomet išėjusi į lauką, bandė nuraminti brolį, kadangi pareigūnas stovėjo A. už nugaros, laikė jo rankas ir bandė įsodinti į tarnybinį automobilį, tačiau A. buvo įsispyręs į automobilio slenkstį, muistėsi, šokinėjo, nesileido sulaikomas. Tačiau nematė, kad A. tyčia griūtų atgal ant pareigūno. Vėliau atvažiavo kitas policijos ekipažas. Prisimena, kaip pareigūnas sakė: „dabar pamokės“. Tuo metu dar buvo priėjęs E., tačiau jo prašė neprovokuoti brolio ir dingti iš čia. Pažymėjo, kad brolis sportuoja, kilnoja štangą.
Žemesnės instancijos teismas
Iš medicininio išrašo matyti, kad A. G. į VšĮ Rokiškio rajono ligoninę atvyko 2022 m. vasario 25 d., 20.20 val. Diagnozės: (duomenys neskelbtini).
Anamnezė: Atvyko dėl deš. alkūnės, nugaros bei deš. kojos skausmų. Trauma darbo metu 2022 m. vasario 25 d. apie 18.00 val., pacientas (policijos pareigūnas) sulaikant asmenis, patyrė 6 smūgius į deš. koją, vieną smūgį į nugarą (po smūgio pacientas pajuto aštrų skausmą nugaros projekcijoje, kuris plito į kirkšnį bei pareigūnas suklupo) ir vieną smūgį į deš. alkūnę. Paciento teigimu, smūgių į galvą nebuvo. Be sąmonės nebuvo. Įvykius prisimena. Ambulatoriškai vartojo nuskausminamuosius, tačiau be efekto. Šiuo metu skundžiasi deš. alkūnės bei deš. kojos skausmais, nugaros skausmu (pagal VAS - 8 balai) ir funkcijos sutrikimu, apsunkintu sėdėjimu (t. 1, b. l. 151).
Panevėžio rajono policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus darbo grafike nurodyta, kad A. G. dirbo 2022 m. vasario 25 d. nuo 8.00 val. iki 20.00 val. (t. 1, b. l. 84-88)
2022 m. vasario 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota K. B. sulaikymo vieta, esanti adresu – Rokiškis, P. Š. g. 11, šalia daugiabučio gyvenamojo penkiaaukščio namo. Už daugiabučio namo yra žalias krūmas, siekiantis pirmo aukšto langą. Daugiabutis gyvenamasis namas turi dvi laiptines. Daugiabučio namo pagrindinės namo durys yra rudos spalvos metalinės, šalia yra tokios pačios durys į rūsį. Šalia namo yra pėsčiųjų šaligatvis, auga krūmai. Šalia šaligatvio yra Pauliaus Širvio gatvė (t. 1, b. l. 70-77).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. kovo 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 256/2022 (05) nurodyta, kad A. G. dešinės alkūnės ir dešinio kelio minkštųjų audinių sumušimas, uodegikaulio lūžis, nugaros raumenų ir raiščių patempimas padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. vasario 25 d. Dėl uodegikaulio lūžio ir nugaros raumenų bei raiščių patempimo A. G. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dešinės kojos kelio ir dešinės alkūnės minkštųjų audinių sumušimai, atskirai paėmus, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 155).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. liepos 20 d. specialisto išvadoje Nr. pG 735/2022 (05) nurodyta, kad A. G. nustatytas uodegikaulio lūžis galėjo būti padarytas spiriant į nugaros apatinę dalį ir vieno smūgio pasėkoje. Nugaros raumenų ir raiščių patempimas A. G. galėjo būti padarytas keliant A. J. už kojos į automobilį, kai šis nugara griuvo į A. G. ir jis norėdamas išvengti pargriuvimo, nepatogiai atgal padėjo dešinę koją. Dešinės alkūnės minkštųjų audinių sumušimas galėjo būti padarytas vieno-dviejų smūgių pasekoje. Atlikus stuburo juosmeninės dalies magnetinio rezonanso tomografiją, A. G. nustatyti juosmens 4/5 disko fibrozinio žiedo plyšimas be pasigaubimo į stuburo kanalą bei juosmens 5/ kryžmens 1-mo disko paracentrinį skaidulinio žiedo plyšimas kairėje kontakte su kaire kryžmens 1-ma nervine šaknele galėjo būti padaryta spiriant į stuburo juosmeninę dalį. Šis A. G. sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (t.1, b. l. 164-165)
UAB „Ginmedika“ pranešimas, kad duomenų apie tai, kad A. G. iki 2022 m. vasario 25 d. būtų kreipęsis dėl uodegikaulio lūžio, nugaros raumenų ir raiščių patempimo, dešinės blauzdos, dešinės alkūnės minkštųjų audinių sumušimo neturi (t. 1, b. l. 167).
2022 m. gegužės 3 d. daiktų (kūno kameros vaizdo įrašo) apžiūros protokole užfiksuota 2022 m. vasario 25 d. vaizdo, kurio pradžia 17:24 val. peržiūra. Įrašo trukmė 5 min. Vaizdo įraše matomas vaizdas pro tarnybinio automobilio lango stiklą, matyti tik dalis aplinkos vaizdo. Vaizdo kamera pritvirtina prie pareigūno uniformos viršutinės dalies. Vaizdo įrašo dalyje, kurioje užfiksuotas vaizdas, kai išlipęs iš automobilio pareigūnas eina daugiaaukščių namų kiemais ir prieina prie vieno namo esančio krūmo girdėti pareigūno ir sulaikomo asmens (protokole vaikino) pokalbis (3.05 vaizdo įrašo minutė)
Pareigūnas: išlįsk gražiuoju. Neišvažiuok, S., turiu. Išlįsk gražiuoju, išlįsk gražiuoju.
Vaizde matoma pareigūno praskleidžiamas krūmas ir sėdintis vaikinas savo išorės požymiai atitinkantis K. B., apsirengęs juodos spalvos striuke.
Vaikinas: gerai išlįsiu,
Pareigūnas: išeisi, priešinsiesi, dėt antrankius? Nesipriešink
Vaikinas: Nesipriešinsiu
Pareigūnas : S., stovėk vieną turiu.
Vaikinas eina pareigūnui iš kairės. Matyti tik jo pakaušis.
Vaikinas: ką mes padarėm? ką mes padarėm?
Pareigūnas: Kiek metų turi?
Vaikinas: aš, nežinau
Vaikinas: netempk manęs, mentas bl.., ko tu mane tempi?
Pareigūnas kviečia pagalbą.
Vaikinas: ko tu mane tempi girdi ?
Pareigūnas: baigsi, baigsi? (3.42 vaizdo minutė). Kamera fiksuojamas vaizdas vedamo K. B. pakaušio aukštyje, kamera intensyviai juda.
Vaikinas: kas yra?
Pareigūnas: baigsi, baigsi?
Vaikinas: ką aš tau darau, kur tu mane vedi?
Pareigūnas: būdą daryk.
Vaikinas: kur tu mane vedi?
Pareigūnas: antrankius dėk,
Pareigūnas: kiek metų?
Vaikinas: 16-a
Pareigūnas: paimk iš jo telefoną.
Vaikinas: neimk
Pribėga dar vienas vaikina (protokole vaikinas 2) (4.17 vaizdo minutė)
Pareigūnas: lipk vidun (sakoma vaikinui išorės požymius atitinkančiam K. B.)
Vaikinas 2: kas buvo?
Pareigūnė: ko čia pribėgai?
Pareigūnas: ramiai, važiuosi skyriun?
Vaikinas 2: kas buvo?
Pareigūnas: ramiai, nelaužyk rankų
Vaikinas 2: kas buvo, kas buvo? galit paaiškinti?
Pareigūnas: S., ateik, tazerį trauk,
Vaikinas 2: kas buvo, kas buvo? man galit paaiškinti kas buvo?
Pareigūnas: dėk antrankius, kitą ranką, tazerį trauk.
Vaikinas 2: kas buvo, man galit paaiškinti?
Vaizdo įrašas baigiasi. Kamera fiksuojamas vaizdas vaikino veido aukštyje, kamera intensyviai juda, 4.27 vaizdo minutė matomas veidas, išorės požymiai atitinka A. J. požymius
2022 m. vasario 25 d. vaizdas, kurio pradžia 17:29 val., vaizdas prie tarnybinio automobilio. Kamera fiksuojamas vaizdas vaikino viršugalvio aukštyje, kamera intensyviai juda, vaizde matosi, kaip asmuo palinksta į priekį, juda į šonus, pareigūno balse girdimas sunkus kvėpavimas
Vaikinas 2: man galit paaiškinti?
Pareigūnas: paaiškinsim
Vaikinas 2: naručnikus pirmą kartą gyvenime deda, kas buvo?
Pareigūnas: būsi ramus?
Vaikinas 2: aš ramus, kas buvo, kas buvo?
Pareigūnas: pasiaiškinsim,
Pareigūnas: sėsk į mašiną, sėsk į mašiną
Vaikinas 2 piktai šaukia: tu achujel, tu achujel...
Pareigūnas: sėsk į mašiną,
Vaikinas 2 garsiai šaukia: tu achujel (toliau keiksmažodžiai)
Vaikinas 2: bl.. kas buvo, noriu paklausti kas buvo draugui?
Pareigūnas per raciją kviečia pagalbą, nurodo, kad reikia atvykti prie Pauliaus Širvio 11-o namo.
Vaikinas 2 garsiai šaukia: kas buvo, noriu paklausti kas buvo? tu achujel, suka , (keiksmažodžiai).
Pareigūnas: tu nusiramink
Vaikinas 2: tu pašol nachui, kurva
Pareigūnas klausia priėjusios moters: čia jūsų brolis, nuraminkit?
Pareigūnas: aš tave
Vaikinas 2: tu pašol nachui, už ką tu man naručnikus uždėjai, suka, tu mane dar paliesk, tu suka už ką , kad draugui norėjau padėti (keiksmažodžiai )
Pareigūnas: pabaik
Vaikinas 2: už ką mane supakavai
Pareigūnas: žmogus sulaužytas gatvėj guli?
Vaikinas 2: sese, suka tu dar mane paliesk
Pareigūnas : lipk gražiuoju
Vaikinas 2 garsiai keikiasi,
Pareigūnas: važiuojam kartu
Prieina dar vienas vaikinas (protokole Vaikinas 3) , apsirengęs tamsia striuke, ant galvos matyti raudonos spalvos džemperio gobtuvas.
Vaikinas 3: ko jūs lendat, ko jūs lendat bl..
Vaikinas: mentas bl., mentas, faras, galiu paaiškinti,
Pareigūnas, pasitrauk, kartu važiuos sesuo .
Pareigūnas: nespardyk mašinos
Vaikinas 2: dėjau ant ... mašinos
Moteris : paklausyk ....
Vaikinas 2 garsiai šaukia: nesėsiu, nesėsiu, ką aš padariau, (keiksmažodiai), taip jis šaukia daug kartų.
Moteris: būk geras, sėsk,
Didelis triukšmas, vieni šaukia per kitus. Vaizde matoma, kaip aktyviai juda kūno kamera ir Vaikinas 2 įkeliamas į tarnybinį automobilį.
Pareigūnas: važiuojam skyriun moterys, davai skyriun
Pareigūnė: išsiaiškinsim, viską išsiaiškinsim.
Pareigūnas įsėdęs į automobilį: man įspyrė, pamokės man vyrukas, oi, oi, važiuojam, girdi. (t. 2, b.l. 34-36, 37)
Byloje esantis 2022 m. vasario 25 d. vaizdo įrašas, užfiksuotas policijos pareigūnės S. Š. kūno kamera, kuriame matyti K. B. ir A. J. sulaikymo prie tarnybinio automobilio įvykio eiga (t. 3, b. l. 151).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 7501“ Nr. ARJF- 0058 panaudojimo registracijos žurnalo įrašais, kad 2022 m. vasario 25 d., 17.58 val. K. B. nustatytas 1,93 promilių girtumas, o 18.00 val. A. J. nustatytas 1,49 promilių girtumas. (t. 2, b. l. 38-41)
Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl nukentėjusio asmens tarnybos ar piliečio pareigų vykdymo. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.
Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Už šią nusikalstamą veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad abu kaltinamieji K. B. ir A. J. padarė šias jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje, t. y. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku K. B., slėpdamasis krūmuose bei intensyviai spardydamasis kojomis, trukdė A. G. jį sulaikyti. A. G. sugriebus jį už drabužių, spyrė pasilenkusiam nukentėjusiajam į nugaros apatinę dalį, taip siekdamas išvengti sulaikymo. Po to, K. B., nevykdydamas teisėto A. G. reikalavimo prieiti prie tarnybinio automobilio, intensyviais mostais ir kojų judesiais trukdė jį sulaikiusiam A. G. judėti link tarnybinio automobilio, spyrė keletą kartų A. G. į dešinės kojos kelį. A. J., sakydamas, kad susidoros su nukentėjusiuoju, pradėjo intensyviai stumdyti nukentėjusįjį A. G.. Priešindamasis jo paties sulaikymui ir A. G. bandymui uždėti antrankius, A. J., intensyviai muistydamasis, kumščiu sudavė nukentėjusiajam į dešinę alkūnę, priešindamasis jo įlaipinimui į tarnybinį automobilį, kojomis įsispyrė į automobilį ir staigiu judesiu tyčia griuvo visu kūnu ant nukentėjusiojo taip privesdamas nukentėjusįjį atlikti nugarai pavojingus judesius atgal. K. B. ir A. J. savo veiksmais sukėlė A. G. fizinį skausmą bei nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo jo sveikatą.
Nors abu kaltinamieji savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino, neigė vartoję fizinį smurtą prieš policijos pareigūną, t. y. kaltinamasis K. B. teismui nurodė, kad negalėjo įspirti nukentėjusiajam į nugarą, kadangi jį iš krūmų ištraukė už drabužių iš priekio, vėliau dėl girtumo jis tiesiog svirduliavo, vedamas prie tarnybinio automobilio, o kaltinamasis A. J. teismui tvirtino, kad tik buvo įsispyręs į tarnybinį automobilį, rėkavo, nedavė rankos suimti policijos pareigūnui, kuris 2-4 kartus bandė jį įgrūsti į tarnybinį automobilį, bet tyčia atgal negriuvo ant pareigūno atsispyręs nuo tarnybinio automobilio. Tačiau tokius kaltinamųjų parodymus teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Visų pirma, kaltinamojo K. B. kaltę, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, patvirtina byloje ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma, nors paties nukentėjusiojo A. G. kūno kameros tiesiogiai neužfiksavo šio kaltinamojo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį. Nagrinėjamu atveju teismas vertina paties nukentėjusiojo A. G. parodymus, kurie dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs ir atitinka kitą byloje esančią medžiagą, ir jis teismui parodė, kad kaltinamasis K. B., bėgamas nuo jo, buvo pasislėpęs krūmuose, todėl norėdamas jį iš ten ištraukti, paėmė jį už striukės peties dalyje ir tuo metu pasisukus šonu ir kaltinamasis jam įspyrė į apatinę nugaros dalį, po ko jam nudiegė nugarą, tačiau jis vis tiek tęsė sulaikymą. Po to, vedant prie automobilio, kaltinamasis muistėsi, spardėsi, 4 kartus spyrė jam į blauzdą ir nepamena, ar prie tarnybinio automobilio jis dar spardėsi. Tuo tarpu liudytoja apklausta policijos pareigūnė S. Š. taip pat patvirtino dalį šių aplinkybių ir parodė, supratusi, kad A. G. sužalojimus patyrė, sulaikant kaltinamąjį K. B., nes matė ant jo nugaros pėdos pėdsaką, o vėliau, atvykus į policijos komisariatą, A. G. skundėsi nugaros ir rankos skausmais, rodė apspardytas kojas, buvo purvinos kelnės. Tuo tarpu teismo posėdyje peržiūrėtas 2022 m. vasario 25 d. vaizdo įrašas, užfiksuotas nukentėjusiojo A. G. kūno kamera (t. 2, b. l. 37) patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis K. B. įvykio metu buvo agresyvus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip pat matyti, kad kaltinamasis tuo metu buvo pasislėpęs krūmuose, dėl ko nukentėjusiajam teko reikalauti jį lįsti iš krūmų, traukti jį iš krūmų ranka suėmus už drabužių, drausminti, kad nesipriešintų, o vėliau šį kaltinamąjį vedant prie tarnybinio automobilio, jis ir toliau buvo agresyvus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nepakluso nukentėjusiojo nurodymams baigti priešintis jo vesdinimui prie tarnybinio automobilio, trukdė jį judėti link tarnybinio automobilio. Be to, teismas vertina ir byloje esančią Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. liepos 20 d. specialisto išvadą Nr. pG 735/2022 (05), kurioje aiškiai nurodyta, kad nukentėjusiajam A. G. nustatytas uodegikaulio lūžis galėjo būti padarytas spiriant į nugaros apatinę dalį ir vieno smūgio pasėkoje (t.1, b. l. 164-165). Šią specialisto išvadą patvirtino teismo posėdyje ir ją pateikę teismo medicinos ekspertas G. S., pažymėdamas, kad uodegikaulio lūžis nukentėjusiajam – galimas tiesiogiai paveikus atitinkamą stuburo dalį, t. y. kaip nagrinėjamu atveju, atliekant nukentėjusiajam spyrį į nugarą, iš nugaros pusės ar iš šono „kabliu“ spiriant tarp dviejų sėdmenų į tarpą, o pagal byloje esančią medžiagą, kitu būdu toks sužalojimas negalėjo atsirasti. Taip pat teismo medicinos eksperto patvirtinama, kad toks nukentėjusiajam padarytas sužalojimas nugarai, kaip ir kiti sužalojimai, yra nauji, juolab tyrimui atlikti pateikti visi nukentėjusiojo medicininiai dokumentai, kuriuose nebuvo nurodyti ankstesni nugaros sužalojimai. Galiausiai, iš medicininio išrašo matyti, kad nukentėjusysis A. G. į VšĮ Rokiškio rajono ligoninę atvyko 2022 m. vasario 25 d., 20.20 val., t. y. praėjus mažiau nei trims valandoms po įvykio ir iš karto pabaigus eiti tarnybines pareigas (t. 1, b. l. 151), o UAB „Ginmedika“ neturi duomenų, kad nukentėjusysis iki 2022 m. vasario 25 d. būtų kreipęsis dėl uodegikaulio lūžio, nugaros raumenų ir raiščių patempimo, dešinės blauzdos, dešinės alkūnės minkštųjų audinių sumušimo (t. 1, b. l. 167). Taigi, teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusio A. G. parodymais, nes jie iš esmės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, aptartais prieš tai, vieni kitus papildo ir neprieštarauja nei rašytinei, nei vaizdinei bylos medžiagai. Juolab pats nepilnametis kaltinamasis K. B. tuo metu buvo dar ir išgėręs, kai jo girtumas siekė gerokai vidutinį girtumo laipsnį (1,93 prom. girtumas) (t. 2, b. l. 38-41), kas tik patvirtina, kad jis ne tik galėjo tinkamai neįvertinti visų buvusios situacijos aplinkybių, bet ir neadekvačiai reaguoti į ją, smurtaujant prieš policijos pareigūną, kuris ketino jį sulaikyti. Dėl to, teismas šiais įrodymais remiasi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo K. B. atžvilgiu, o šio kaltinamojo parodymus, kad jis negalėjo įspirti nukentėjusiajam į nugarą, kadangi jį iš krūmų ištraukė už drabužių iš priekio, paneigia prieš tai aptartų bylos įrodymų visuma, patvirtinanti aiškų įvykio eigą, kaip nukentėjusiojo nugarai buvo padaryti sužalojimai neteisėtais veiksmais, todėl šio kaltinamojo parodymus teismas vertina, kaip jo gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Be to, teismas, įvertinęs byloje ir prieš tai aptartus įrodymus, ir juos sugretinus tarpusavyje, konstatuoja, kad nepasitvirtino kaltinime nurodyta aplinkybė, susijusi nukentėjusiajam A. G. padarytu dešinės kojos blauzdos sužalojimu, kad nuvedus kaltinamąjį K. B. prie tarnybinio automobilio, jis būtent tuo metu spyrė keletą kartų nukentėjusiajam A. G. į dešinės kojos blauzdą. Ši aplinkybė nepasitvirtino būtent dėl šių smurtinių veiksmų atlikimo laiko ir padarytų sužalojimų nukentėjusiajam lokalizacijos, kadangi pats nukentėjusysis teismui patvirtino, kad būtent vedant prie tarnybinio automobilio, sulaikytasis muistėsi ir 4 kartus spyrė jam į dešinės kojos sritį (blauzdą) ir nepamena, ar dar prie tarnybinio automobilio kaltinamasis spardėsi. Taip pat ir liudytoja S. Š. teismui nenurodė, mačiusi šio kaltinamojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį prie tarnybinio automobilio, o tik vėliau policijos komisariate matė, apspardytas nukentėjusiojo kojas ir purvinas kelnes. Taip pat, kaip ir jau minėta, teismo posėdyje peržiūrėtas 2022 m. vasario 25 d. vaizdo įrašas, užfiksuotas nukentėjusiojo A. G. kūno kamera (t. 2, b. l. 37), patvirtina, kad šį kaltinamąjį vedant prie tarnybinio automobilio, jis buvo agresyvus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nepakluso nukentėjusiojo nurodymams baigti priešintis jo vesdinimui prie tarnybinio automobilio, trukdė judėti link tarnybinio automobilio. Tuo tarpu kaltinamasis K. B. teismui patvirtino, kad jis tuo metu vedamas link tarnybinio automobilio, svirduliavo į šonus dėl girtumo, jam buvo sunku judėti, nors ir neigė spardęs nukentėjusįjį. Taip pat ir kiti bylos duomenys nepatvirtina būtent kaltinime nurodytų minėtų kaltinamojo K. B. smurtinių veiksmų atlikimo momento – būtent prie policijos tarnybinio automobilio. O Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. kovo 29 d. specialisto išvadoje Nr. G 256/2022 (05) nustatyta ne dešinės kojos blauzdos sužalojimai, o būtent dešinės kojos kelio minkštųjų audinių sumušimai, kurie kvalifikuotini nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 155). Taigi, remiantis visu tuo, teismas priima sprendimą patikslinti kaltinime nurodytą aplinkybę, kad „nuvedus kaltinamąjį K. B. prie tarnybinio automobilio, jis spyrė keletą kartų nukentėjusiajam A. G. į dešinės kojos blauzdą“, nurodant, kad tokie šio kaltinamojo smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu padaryti ankstesniu momentu, taip pat patikslinant jam padaryto sužalojimo lokalizaciją, nurodant, kad kaltinamasis K. B., nevykdydamas teisėto A. G. reikalavimo prieiti prie tarnybinio automobilio, intensyviais mostais ir kojų judesiais trukdė jį sulaikiusiam A. G. judėti link tarnybinio automobilio, spyrė keletą kartų A. G. į dešinės kojos kelį. Kadangi byloje yra aiškiai nustatytas minėtas sužalojimas nukentėjusiajam, kuris laikytinas nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat ir priežastinis ryšis su šio konkrečiais kaltinamojo atliktais smurtiniais veiksmais, šios faktinės aplinkybės tikslinamos kaltinime apibrėžto įvykio ribose, juolab toks procesinis sprendimas nekeičia nusikalstamų veikų kvalifikacijos byloje – tai nelaikytina kaltinime nurodytų veikų faktinės aplinkybės pakeitimu iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis).
Taip pat abiejų kaltinamųjų gynėjai kėlė klausimą dėl kaltinamųjų laikino sulaikymo teisėtumo, kreipdami dėmesį į tai, kad tuo metu nebuvo kaltinamiesiems išaiškintas laikino sulaikymo pagrindas ir abejodami tokio sulaikymo teisėtumo, ypatingai kaltinamojo K. B. atžvilgiu, kadangi jis jokios nusikalstamos veikos iki šioje byloje nagrinėjamo įvykio nebuvo padaręs. Vis dėlto, teismas atmesta tokias keliamas abejones, kadangi kaltinamieji, nesutikdami su policijos pareigūnų veiksmais, galėjo savo galimai pažeistą teisę ginti teisinėmis priemonėmis, skųsdami policijos pareigūnų veiksmus nustatyta tvarka, o ne priešintis policijos pareigūnui, naudodami fizinį smurtą ir nesunkiai bei nežymiai sutrikdydami jo sveikatą.
Taigi, teismas, remdamasis prieš tai išdėstytais duomenimis, konstatuoja, kad kaltinamojo K. B. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir 286 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis ir kvalifikuoti teisingai, nes jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui (policijos pareigūnui) atliekančiam savo tarnybines funkcijas ir nesunkiai jį sužalojo.
Tuo tarpu, kaltinamojo A. J. kaltę, padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, patvirtina byloje ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma, nors paties nukentėjusiojo A. G. kūno kameros tiesiogiai neužfiksavo šio kaltinamojo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį. Nagrinėjamu atveju teismas vertina paties nukentėjusiojo A. G. parodymus, kurie dėl esminių bylos aplinkybių yra nuoseklūs ir atitinka kitą byloje esančią medžiagą, ir jis teismui parodė, kad K. B. įsodinus į policijos tarnybinį automobilį, pradėjo sulaikinėti kaltinamąjį A. J., kuris grumtinių metu smūgiavo jam į dešinę alkūnę ir vienu metu įsispyręs į automobilį ir nenorėdamas lipti į jį, griuvo nugara į jį (nukentėjusįjį), dėl ko norėdamas išvengti pargriuvimo, nepatogiai pastatė koją ir nikstelėjo nugarą, ko pasekoje pajuto labai didelį skausmą nugaros apatinėje dalyje. Tuo tarpu liudytoja apklausta policijos pareigūnė S. Š. taip pat patvirtino dalį šių aplinkybių ir parodė, kad A. J. tuo metu pradėjo rėkti, bandė išvaduoti draugą, nevykdė jų reikalavimų, įžeidinėjo juos, todėl nusprendė jį sulaikyti ir įsodinti į tarnybinio automobilio saloną, bet jis aktyviai priešinosi, muistėsi, buvo įsirėmęs rankomis į tarnybinį automobilį, nors kokiu metu buvo sužalota nugara nukentėjusiajam –tiksliai nežino, nes nematė visų A. G. veiksmų. Teismo posėdyje apžiūrėtas 2022 m. vasario 25 d. vaizdo įrašas, užfiksuotas nukentėjusiojo A. G. kūno kamera (t. 2, b. l. 37), patvirtina aplinkybę, kad kaltinamasis A. J. įvykio metu buvo agresyvus, keikėsi necenzūriniais žodžiais, akivaizdžiai buvo grumtinės tarp jo ir nukentėjusiojo, nes kamera intensyviai juda, vaizde matosi, kaip asmuo palinksta į priekį, juda į šonus. Vis dėlto, 2022 m. vasario 25 d. vaizdo įrašas, užfiksuotas policijos pareigūnės S. Š. kūno kamera (t. 3, b. l. 151) yra vienas informatyviausių duomenų šaltinių apie nagrinėjamą įvykį, kadangi jame aiškiai matyti ne tik nukentėjusiojo A. G. grumtinės su kaltinamuoju A. J., jam siekiant uždėti atrankius, bet ir aiškiai matyti net keli atvejai, kai šis kaltinamasis, jėga sodinamas į tarnybinį automobilį, kojomis buvo įsispyręs į tarnybinio automobilio slenkstį ir nuo jo atsispiria atgal, nukentėjusįjį priversdamas žengti atgal, ir tokiu būdu priešindamas priverstiniam įsodinimui. Be to, teismas vertina ir byloje esančią Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. liepos 20 d. specialisto išvadą Nr. pG 735/2022 (05), kurioje aiškiai nurodyta, kad nugaros raumenų ir raiščių patempimas nukentėjusiajam A. G. galėjo būti padarytas keliant A. J. už kojos į automobilį, kai šis nugara griuvo į A. G. ir jis norėdamas išvengti pargriuvimo, nepatogiai atgal padėjo dešinę koją. Tuo tarpu dešinės alkūnės minkštųjų audinių sumušimas galėjo būti padarytas vieno-dviejų smūgių pasekoje. Šią specialisto išvadą patvirtino teismo posėdyje ir ją pateikę teismo medicinos ekspertas G. S., pažymėdamas, kad nugaros raumenų raiščių patempimas nukentėjusiajam galėjo atsirasti dėl nepatogios padėties, keliant svorį, t. y. kaip šiuo atveju keliant asmenį į automobilį, buvęs nepatogus atsilenkimas atgal, o tuo tarpu nustatytų tarpslankstelinių diskų žiedų plyšimai galėjo atsirasti dėl staigaus, nepatogaus lankstymosi, todėl stumiant asmenį iš nugaros į automobilį, jei tas veiksmas vyko nepatogiose padėtyse, judant, kraipantis. O iš medicininio išrašo matyti, kad nukentėjusysis A. G. į VšĮ Rokiškio rajono ligoninę atvyko 2022 m. vasario 25 d., 20.20 val., t. y. praėjusi mažiau nei trims valandoms po įvykio, iš karto pabaigus eiti darbines pareigas (t. 1, b. l. 151), o iš UAB „Ginmedika“ neturi duomenų, kad A. G. iki 2022 m. vasario 25 d. būtų kreipęsis dėl uodegikaulio lūžio, nugaros raumenų ir raiščių patempimo, dešinės blauzdos, dešinės alkūnės minkštųjų audinių sumušimo neturi (t. 1, b. l. 167). Taigi, teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusio A. G. parodymais, nes jie iš esmės sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais, patartais prieš tai, vieni kitus papildo ir neprieštarauja nei rašytinei, nei vaizdinei bylos medžiagai. Dėl to, teismas šiais įrodymais remiasi, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį kaltinamojo A. J. atžvilgiu.
Šiuo atveju pažymėtina, kad BK 286 straipsnio prasme pasipriešinimas yra traktuojamas ganėtinai plačiai, t. y. pasipriešinimas gali pasireikšti valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo subjekto mušimu, uždarymu, laikymu, smaugimu, pargriovimu, intensyviu stumdymu, muistymusi ir daužymusi galva, kai bandoma uždėti antrankius, smūgiais rankomis ir rankine, draskymusi, smūgiavimu taburete, nors smūgio buvo išvengta, dūrimu peiliu, šaunamojo ginklo panaudojimu prieš jį, grasinimais nužudyti, sužaloti ar tuoj pat imtis kitokio smurto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-246-942/2020 ir kt.). Dėl to, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamojo A. J. atlikti veiksmai, kai jis priešindamasis jo įlaipinimui į tarnybinį automobilį, kojomis įsispyrė į automobilį ir staigiu judesiu griuvo visu kūnu ant nukentėjusiojo, taip privesdamas nukentėjusįjį atlikti nugarai pavojingus judesius atgal, laikytinas pasipriešinimu smurtu BK 286 straipsnio prasme, juolab kai tokie veiksmai sukėlė nukentėjusiajam netgi nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Tuo tarpu pats kaltinamasis A. J. teismui taip pat patvirtino dalį šių reikšmingų kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, parodydamas, kad jį kokius 2-4 kartus bandė jėga įsodinti į policijos tarnybinį automobilį, bet jis nesileido, t. y. įsispyrė į automobilį, rėkavo, nedavė rankos suimti. Nors kaltinamasis neigė smurtavęs ir, kaip kaltinime nurodyta, priešindamasis jo įlaipinimui į tarnybinį automobilį, kojomis įsispyręs į automobilį, staigiu judesiu tyčia griuvęs visu kūnu ant nukentėjusiojo, kas buvo priežastis atsirasti nesunkiam sveikatos sutrikdymui. Tačiau pats kaltinamasis teismui patvirtino, kad jis lanko sunkiąją atletiką, dėl ko pareigūnui nebuvo galimybių jį įveikti, o iš to galima spręsti, kad kaltinamasis pasitikėjo savo fizinėmis jėgomis ir suprato, kad gali naudoti didelę fizinę jėgą prieš nukentėjusįjį, juolab jis pats buvo išgėręs ir jo girtumas siekė beveik vidutinį girtumą laipsnį (1,49 promilių girtumas) (t. 2, b. l. 38-41), kas tik patvirtina, kad nepilnametis asmuo, esantis sportiškas, turintis nemažai fizinės jėgos, esantis beveik vidutinio girtumo laipsnkio, būdamas labai agresyvus, ne tik galėjo neadekvačiai reaguoti į susidariusią situaciją, tinkamai neįvertinti visų situacijos aplinkybių, bet ir efektyviai pasipriešinti policijos pareigūnui, kryptingai naudojant dideles fizine jėga grindžiamus smurtinius veiksmus. Be to, šias aplinkybes gretinant su kitais prieš tai aptartais bylos duomenimis, kurie aiškiai patvirtina visą tuo metu susidariusią palankią tam situaciją kaltinime nurodytiems šio kaltinamojo smurtiniams veiksmams realizuoti, juolab kai dalis tokių smurtinių veiksmų yra objektyviai užfiksuot vaizdinėje medžiagoje. Aukščiau aptartų įrodymų visuma, paties kaltinamojo A. J. paaiškinimai, įvykio situacija ir nukentėjusiojo sužalojimo padarymo mechanizmas, patvirtina, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, fiziškai pajėgus tai padaryti, būdamas agresyvus, kai kojomis įsispyręs į automobilį, staigiu judesiu tyčia griuvo visu kūnu ant nukentėjusiojo, taip privesdamas nukentėjusįjį atlikti nugarai pavojingus judesius atgal, objektyviai suvokė, kad padarys jam vienokį ar kitokį sveikatos sutrikdymą ir tokių padarinių siekė, jį tenkino bet kokie kilsiantys padariniai, taigi, jis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Taigi, teismas kaltinamojo A. J. paaiškinimus parodymus vertina, kaip jo gynybinę poziciją ir siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Taigi, teismas, remdamasis prieš tai išdėstytais duomenimis, konstatuoja, kad kaltinamojo A. J. veiksmai atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte ir BK 286 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų sudėtis ir kvalifikuoti teisingai, nes jis, panaudodamas fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui (policijos pareigūnui) atliekančiam savo tarnybines funkcijas ir nesunkiai jį sužalojo.
Be to, teismas plačiau pasisako ir dėl kaltinime nurodyto abiejų kaltinamųjų bendrininkavimo, darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad BK bendrininkavimas apibrėžiamas kaip tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Įstatyme nenurodyta, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Pagal teismų praktiką bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, pavyzdžiui, gestu, mimika ir pan. (kasacinio teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-697/2017). Sprendžiant apie bendrininkų nusikalstamo sumanymo turinį ir susitarimo ribas, negalima apsiriboti vien tik jų subjektyviais teiginiais apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes; apie tyčios turinį bendrininkaujant sprendžiama įvertinus objektyvių bylos aplinkybių visumą.
Taigi, remiantis tuo, matyti, kad bendrininkavimo pagal baudžiamąjį įstatymą konstatavimui būtina nustatyti ne tik objektyviuosius bendrininkavimo požymius, bet ir subjektyviuosius jo požymius, o tokių požymių visumos, teismo vertinimu, išanalizavus bylos duomenis, nenustatyta. Vertintina tai, kad abiejų kaltinamųjų paaiškinimuose nėra matyti, kad jie būtų buvę susitarę veikti bendrai ar konkliudentiniais veiksmais vėliau atsiradęs įvykio vietoje kaltinamasis A. J. būtų prisijungęs prie kito kaltinamojo neteisėtų veiksmų prieš nukentėjusįjį. Netgi priešingai – kaltinamasis A. J. teismui nurodė, kad puolė aiškintis žodžiais su pareigūnais tik po to, kai pamatė, kaip sulaiko kitą kaltinamąjį. Be to, tiek nukentėjusysis A. G., tiek liudytoja S. Š. teismui patvirtino tokią pačią įvykių seką, kad tik įsodinus, kaltinamąjį K. B. į tarnybinį automobilį, buvo sulaikomas A. J., kuomet jis grumtinių metu ir panaudojo smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį. Šią įvykių seką galima matyti ir iš teismo posėdžio metu apžiūrėtų 2022 m. vasario 25 d. vaizdo įrašų, užfiksuotų nukentėjusiojo A. G. ir liudytojos S. Š. kūno kameromis (t. 2, b. l. 37; t. 3, b. l. 151), t. y. kaltinamasis A. J., prieš uždarant kaltinamąjį K. B. į tarnybinio automobilio sulaikymo kamerą, buvo priėjęs prie policijos pareigūnų tik aiškintis jo draugo sulaikymo aplinkybių, o smurtauti prieš nukentėjusįjį A. G. pradėjo vėliau, kai uždarius kitą kaltinamąjį tarnybiniame automobilyje, buvo imtasi jo paties sulaikymo. Teismas kreipia dėmesį į tai, kad prieš tai aptarti bylos duomenys aiškiai patvirtina, kad kaltinamasis K. B. atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiojo A. G. atžvilgiu dar iki šį kaltinamąjį atvedus prie tarnybinio automobilio, o kaltinamasis A. J., kaip prieš tai nustatyta bylos duomenimis, pradėjo smurtauti prieš nukentėjusįjį vėlesniu momentu, kai jis buvo sulaikomas ir po to jėga bandoma įsodinti į tarnybinį automobilį. Taigi, ne tik bylos duomenys, bet ir jų pagrindu nustatyta kaltinamųjų atliktų nusikalstamų veikų seka nepagrindžia nei bendrininkavimo objektyvių, nei subjektyviųjų požymių buvimo, kad galima būtų laikyti kaltinime nurodytus kaltinamųjų atliktus veiksmus, kaip tyčinį bendrą dviejų tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimą, darant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl, teismas priima sprendimą tikslinti kaltinimą ir šalinti iš jo aplinkybes, susijusias su bendrininkavimu, kaip neįrodytas.
Žemesnės instancijos teismas
Taip pat teismas priima sprendimą patikslinti kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų padarymo vietą, kadangi kaltinime nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini), yra netikslus, kadangi liudytoja E. S. aiškiai įvardino, kad šios veikos padarytos prie jos namų, adresu – (duomenys neskelbtini), taip pat ir 2022 m. vasario 27 d. įvykio vietos apžiūros protokole taip pat nurodytas šis adresas. Dėl to, teismas, įvertinęs tai, kad minėtais adresais esantys daugiabučiai namai yra vienas šalia kito, o nusikalstamos veikos padarytos šalia jų, priima sprendimą patikslinti šį adresą, nurodant, kad aptariamų veikų padarymo vieta yra prie daugiabučio namo, adresu – Paulius Širvio g. 11, Rokiškis, ir tai nelaikytina kaltinime nurodytų veikų faktinės aplinkybės pakeitimu iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis).
Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamųjų K. B. ir A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o ją sunkina tai, kad inkriminuoti nusikaltimai daryti, kaltinamiesiems esant apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo šių veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Sprendžiant kaltinamųjų K. B. ir A. J. baudžiamosios atsakomybės klausimą ir parenkant jiems skirtinų bausmių rūšį ir dydžius už jų padarytus nusikaltimus, teismas vertina tai, kad kiekvienas jų idealiąja nusikaltimų sutaptimi padarė po du tyčinius nusikaltimus, kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, o vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamieji nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teisti ir tuo metu nusikalto pirmą kartą, nors šiuo metu kiekvienas jų turi po vieną galiojantį teistumą, jų atžvilgiu nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat teismas vertina ir tai, kad kaltinamieji yra nuolat baudžiami administracine tvarka už įvairius nusižengimus, turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų (kaltinamasis A. J. – tik vieną tokią nuobaudą), taip pat nėra duomenų, kad kaltinamieji būtų gydyti nuo priklausomybės ligų ar būtų psichiatrinio gydymo įskaitoje. Be to, nepilnametis kaltinamasis K. B. šiuo metu mokosi, o kitas kaltinamasis A. J. – nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Kadangi už BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytą kvalifikuotą nesunkaus sveikatos sutrikdymą numatyta vienintelė galima terminuoto laisvės atėmimo bausmė, teismas priima sprendimą šiems kaltinamiesiems skirti šias vieninteles galimas bausmes už tokio nusikaltimo padarymą. Tuo tarpu dėl bausmės skyrimo už BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstoms veikos padarymą, vertintina tai, kad kaltinamieji nėra išreiškę sutikimo dirbti viešųjų darbų, jų finansinė padėtis bei priteisti civiliniai ieškiniai neleidžia jiems sumokėti galimos piniginės bausmės, juolab atsižvelgus ir už kitą nusikaltimą skirtinas bausmes, teismas priima sprendimą kaltinamiesiems ir už BK 286 straipsnyje numatytų nusikalstų veikų padarymą skirti taip pat po laisvės atėmimo bausmes. Taigi, teismas, vadovaudamasis bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54, 80, 91 straipsniuose, ir atsižvelgęs į vieną kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad kaltinamieji nusikalto pirmą kartą, būdami dar jauno amžiaus bei kitas prieš tai įvardintas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, išdėstytas prieš tai, skirtinų laisvės atėmimo bausmių trukmės kaltinamiesiems nustatytinos mažesnės nei šių bausmių nepilnamečiams vidurkiai.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kaltinamiesiems už atskirus nusikalstamus paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintinos, apėmimo būdu, kadangi jos padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi.
Atsižvelgus į tai, kad abu kaltinamieji nusikalto pirmą kartą, būdami dar nepilnamečiai, o kaltinamasis K. B. dar ir šiuo metu yra nepilnametis, nors kaltinamieji nėra charakterizuojami itin teigiamai, tačiau vertintina ir tai, kad kaltinamasis A. J. iki šiol sėkmingai laikosi teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, o kaltinamasis K. B. sėkmingai vykdo paskirtą laisvės apribojimo bausmę, kas objektyviai pagrindžia, kad bausmės tikslai abiejų kaltinamųjų atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to, teismo vertinimu, šiuo atveju abiem kaltinamiesiems yra pagrindas taikyti BK 92 straipsnio nuostatas ir jiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą atidėti vidutiniams įstatymo numatytam terminui (BK 92 straipsnio 2 dalis). Taip pat kaltinamiesiems skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose, kurios, teismo vertinimu, gali padėti kaltinamiesiems pakeisti gyvenimo būdą bei elgesį, taip pat sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Būtent tokios rūšies bei dydžio bausmės, atidedant jų vykdymą ir skiriant konkrečias auklėjimo poveikio priemones su įpareigojimais bei draudimu, pilnai atitiks teisingumo ir proporcingumo principus, taip pat ateityje sulaikys kaltinamuosius nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamiesiems nevykdant teismo jam skirtų auklėjamojo poveikio priemonių, pažeidžiant bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, jie bet kada galės būti pasiųsti atlikti realios laisvės atėmimo bausmės.
Kaltinamasis K. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas nuo 2022 m. vasario 25 d., 17.50 val. iki 2022 m. vasario 27 d., 11.59 val. (2 paros) (t.3, b. l. 1-4), o kaltinamasis A. J. sulaikytas nuo 2022 m. vasario 25 d., 17.50 val. iki 2022 m. vasario 27 d., 12.21 val. (2 paros) (t. 2, b. l. 135-138), todėl šis jų laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jiems paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Kadangi šioje baudžiamojoje byloje kaltinamieji jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė iki ankstesnių jų atžvilgiu priimtų teismo nuosprendžių, tai BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių pagrindu šiuo teismo nuosprendžiu K. B. paskirta galutinė bausmė subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, o šiuo teismo nuosprendžiu A. J. paskirta galutinė bausmė subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, abiem kaltinamiesiems taikant jiems palankesnį dalinį bausmių sudėjimo būdą.
Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Civilinė ieškovė Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 85,28 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui (t. 3, b. l. 44-45). Tuo tarpu civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė 1083,82 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai, susijusiai su ligos išmokų mokėjimu nukentėjusiajam jo nedarbingumo laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 25 d. iki 2022 m. kovo 31 d., atlyginti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (t. 3, b. l. 50). Šiuos pareikštus civilinius ieškinius institucijos grindžia pridėtais rašytiniais duomenimis. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam A. G. padaryti sužalojimai yra tiesiogiai susiję su abiejų kaltinamųjų K. B. ir A. J. tyčiniais smurtiniais veiksmais, kurių padarymu yra pripažinti kaltais šioje nagrinėjamoje byloje, ir šie institucijų pareikšti ieškiniai yra pagrįsti konkrečiais rašytiniais duomenimis, juolab patys kaltinamieji neginčijo šių reikalavimų pagrįstumo, nesutikdami juos atlyginti tik, nepripažindami savo kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo, todėl šių institucijų pateikti civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai, priteisiant atitinkamas sumas iš solidariai iš abiejų kaltinamųjų.
Tuo tarpu nukentėjusysis A. G. yra pareiškęs patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašo teismo iš kaltinamųjų solidariai priteisti 6000 Eur sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašoma priteisti ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistas sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Patikslintas civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad kaltinamųjų smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo sukeltas ilgalaikis fizinis skausmas, nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Dėl patirtų sužalojimų jis ilgą laiką negalėjo dirbti, nors nuo įvykio praėjo beveik metai, iki šiol jaučia skausmus nugaros srityje, negali ilgai sėdėti automobilyje, nieko sunkaus pakelti, turi save riboti, negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, dirbti fizinio darbo, vartoja nuskausminamuosius vaistus. Be to, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus, bendravimo bei darbo apribojimus, iki šiol išgyvena ir dėl liekamųjų sužalojimo padarinių, kurie gali turėti įtakos jo sveikatai ir net galimybei dirbti Vidaus reikalų sistemoje ir šiuo metu atlikdamas jaučia nerimą ir kaskart išgyvena, dėl to, kad vėl gali būti sužalotas, taip pat jis išgyvena dėl jo, kaip policijos pareigūno viešo pažeminimo. Dėl to, įvertinus jo patirtų sužalojimų pobūdį, nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukeltas ilgalaikes pasekmes sveikatai, kuriuos sąlygojo tyčiniai kaltinamųjų veiksmai, bei atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji jį sužalojo tyčia, duomenų apie sudėtingą jų turtinę padėtį nėra – prašo teismo priteisti 6000 Eur sumą jo patirtai neturtinei žalai atlyginti, juolab įvertinus ir tai, kad kaltinamieji neatsiprašė jo, žalos neatlygino, kas parodo visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymą, pagarbos aplinkiniams nebuvimą ir iki galo nesuvokimą padarytų veikų pavojingumo ir savo nusikalstamais veiksmais padalytos žalos (t. 3, b. l. 133-137). Tuo tarpu teismo posėdyje nukentėjusysis patikslintą teismo posėdyje pareikštą patikslintą civilinį ieškinį palaikė ir dar pažymėjo, kad jam padarytas neatstatomas stuburo sužalojimas, visą gyvenimą jis jaus skausmą, negalės sunkiai kelti daiktų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Šiuo atveju nukentėjusysis A. G., patyręs ne vieną fizinį poveikį, po kurių jam buvo konstatuoti ne tik nežymūs sveikatos sutrikdymo atvejai, bet ir nesunkūs sveikatos sutrikimo atvejai, taip pat patyrė ir dvasinius išgyvenimus, kurie taip pat turi būti vertinami, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį nagrinėjamoje byloje, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam A. G. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas nugaros srityje, o kaltinamųjų smurtiniais veiksmais buvo padaryti dar ir dešinės alkūnės ir dešinio kelio minkštųjų audinių sumušimai, kurie priskirtini nežymiam sveikatos sutrikdymui. Kaip nurodyta patikslintame civiliniame ieškinyje, dėl padarytų fizinių sužalojimų sveikatai nukentėjusysis jautė ilgalaikį fizinį skausmą, nepatogumus kasdieniniame gyvenime gydymosi proceso metu ir buvusių sužalojimų pasekmes jaučia iki šiol, nes vartoja nuskausminamuosius vaistus, negali kelti sunkių daiktų, kaip matyti iš nukentėjusiojo paaiškinimų, taip pat ieškinyje nurodyti nukentėjusiojo išgyvenimai dėl liekamųjų sužalojimų padarinių bei galimybės toliau eiti policijos pareigūno pareigas. Vis dėlto, teismas kreipia dėmesį į tai, kad vertinant patikslintame civiliniame ieškinyje nurodytus nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, reikalinga atsižvelgti į paties nukentėjusiojo einamų pareigų pobūdį ir atliekamas darbines funkcijas, kurios savaime yra neatsiejamai susiję situacijomis, kaip ir nagrinėjamoje byloje, kas objektyviai pagrindžia šio asmens būtiną fizinį ir psichinį pasirengimą tam. Be to, kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur, tačiau įprastai priteistina suma yra kiek mažesnė ir siekia iki 2800 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258-699/2015, Nr. 2K-36-895/2017, Nr. 2K-24-895/2017, Nr. 2K-139-895/2017, Nr. 2K-105-222/2019 ir kt.). Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį, skaičių ir lokalizaciją jo kūne, kuri yra svarbi darbinėje veikloje ir apskritai vaikščiojimui, liekamuosius sužalojimo reiškinius, į nukentėjusiojo einamų pareigų pobūdį (privalomą fizinį ir psichinį pasirengimą eiti šias pareigas), į teismų praktiką bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, taip pat įvertinus kaltinamųjų tyčinę kaltę, pasireiškusią smurtiniais veiksmais, bei jų sunkią turtinę padėtį, t. y. kaltinamasis K. B. yra nepilnametis, o A. J. jaunas asmuo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra duomenų apie šių asmenų turimą kokį tai turtą, priteistos ir kitos sumos turtinei žalai atlyginti bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, kad yra pagrindas nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir prašomą priteisti sumą sumažinti perpus iki 3000 Eur ir šią sumą nukentėjusiojo naudai priteisti solidariai iš kaltinamųjų K. B. ir A. J.. Teismo vertinimu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytų nusikalstamų veikų ir nukentėjusiajam veikomis sukeltų padarinių.
Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra išaiškina, kad teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje. Toje pačioje kasacinėje nutartyje nurodyta, jog teismai CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas gali priteisti nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas. Remiantis tuo, teismas priima sprendimą tenkinti ir antrąjį nukentėjusiojo civilinio ieškinio reikalavimą solidariai iš abiejų kaltinamųjų priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo.
Kadangi šią turtinę žalą padaręs kaltinamasis K. B. vis dar yra nepilnametis, todėl nurodytina, kad jam neturint turto ar savarankiškų pajamų, visos minėtos piniginės sumos priteistinos subsidariai iš jo atstovų pagal įstatymą – tėvų J. G. ir M. B., bei nurodant, kad pareiga atlyginti turtinę žalą išlieka, iki kol šis kaltinamasis sulauks pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgis turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK6.276 straipsnio 3 dalis).
Kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t. 2, b. l. 140-142; t. 3, b. l. 5-7), paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį – 86,32 Eur. Šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir turėtų būti priteisiamos iš kaltinamųjų, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji veikų padarymo metu buvo nepilnamečiai, o vienas jų dar ir šiuo metu yra nepilnametis, jie yra nedirbantys, nėra duomenų apie turimą kokį tai turtą ar gaunamas pajamas, jiems taip pat priteista atlyginti didelę turtinę ir neturtinę žalą, t. y. jų finansinė padėtis yra sunki, todėl šių proceso išlaidų teismas nusprendžia iš kaltinamųjų nepriteisti (BPK 105 straipsnio 5 dalis).
Tuo tarpu nukentėjusiojo A. G. atstovė advokatė K. R. teismui pateikė 2023 m. sausio 26 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 15, 2023 m. sausio 26 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1146324, 2023 m. balandžio 11 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1146334, kurie patvirtina, kad nukentėjusysis sumokėjo 700 Eur už teisinę advokatės pagalbą, t. y. už konsultavimą, susipažinimą su bylos medžiaga, patikslinto civilinio ieškinio rengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme, ko pagrindu nukentėjusiojo atstovė prašė teismo šias sumas kaip proceso išlaidas priteisti iš kaltinamųjų (t. 4, b. l. 25-27).
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą baudžiamosios bylos nagrinėjime, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, byla nagrinėta bendra tvarka, neatliekant sutrumpinto įrodymų tyrimo. Teismas pažymi, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, tai yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-628/2020 ir joje nurodyta teismų praktika). Nagrinėjamojo byloje teismas, spręsdamas dėl prašomų procesinių išlaidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstumo, vertina padarytų nusikaltimų pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą bei jos apimtį (4 bylos tomai), bylos nagrinėjimo trukmę (byla išnagrinėta per 5 teismo posėdžius), atliekant įrodymų tyrimą, patenkinto ieškinio dalį. Dėl to, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo išlaidos advokatui buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, nagrinėjant bylą teisme, todėl atsižvelgiant taip pat ir į teismų praktiką dėl proceso išlaidų dydžio priteisimo, teismas sprendžia, kad šioje konkrečioje byloje nukentėjusiajam priteistina visa jo nurodoma proceso išlaidų suma – 700 Eur, todėl iš kiekvieno kaltinamojo priteistina po 350 Eur sumą šių išlaidų atlyginimui nukentėjusiajam (BPK 105 straipsnio 3 dalis). Kadangi kaltinamasis K. B. vis dar yra nepilnametis, todėl nurodytina, kad jam neturint turto ar savarankiškų pajamų, nustatytina, kad šio kaltinamojo atstovai pagal įstatymą J. G. ir M. B. turi pareigą subsidiariai atlyginti nukentėjusiajam priteistas proceso išlaidas tik iki tol, kol šis kaltinamasis sulauks pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgis turtą arba uždarbį, kurio pakanka šios išlaidoms atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje, ir skirti jam tokias bausmes:
- už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymą – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;
- už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymą – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir K. B. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, K. B. paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės laisvės atėmimo bausmės pridedant ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės dalį ir K. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. kovo 1 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į K. B. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 25 d., 17.50 val. iki 2022 m. vasario 27 d., 11.59 val. (2 paras) ir laikyti, kad jis yra atlikęs 2 (dvi) dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, K. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir taikyti šias auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., 2) mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) be šios priemonės vykdymo kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 4) draudžiama vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, 286 straipsnyje, ir skirti jam tokias bausmes:
- už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punkte, padarymą – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams;
- už nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, padarymą – laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, A. J. paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo 6 mėnesiams bausme, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės bausmės pridedant ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, ir A. J. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. J. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 25 d., 17.50 val. iki 2022 m. vasario 27 d., 12.21 val. (2 paras) ir laikyti, kad jis yra atlikęs 2 (dvi) dienas paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2, 4, 5 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, A. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams ir taikyti šias auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį: 1) būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., 2) mokytis, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) be šios priemonės vykdymo kontroliuojančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 4) uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Civilinės ieškovės Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš K. B. ir A. J., o K. B. neturint turto ir pajamų – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą J. G. ir M. B., privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 85,28 Eur (aštuoniasdešimt penkis eurus 28 ct) turtinei žalai atlyginti.
Civilinės ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų K. B. ir A. J., o K. B. neturint turto ir pajamų – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą J. G. ir M. B., valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 1083,82 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt tris eurus 82 ct) turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai priteisti solidariai iš kaltinamųjų K. B. ir A. J., o K. B. neturint turto ir pajamų – subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą J. G. ir M. B., 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos ieškinio sumos už laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško žalos atlyginimo naudai.
Priteisti nukentėjusiojo A. G. naudai iš kiekvieno kaltinamojo K. B. ir A. J. po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.
Nustatyti, kad K. B. atstovų pagal įstatymą J. G. ir M. B. pareiga subsidiariai atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą ir proceso išlaidas pasibaigia, kai K. B. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
Kaltinamiesiems K. B. ir A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – panaikinti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.