Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės viešosios įstaigos Kelmės ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Kelmės ligoninės ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Kelmės ligoninė (toliau – ir ieškovė) prašė: 1) ginčą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo išspręsti iš esmės; 2) pakeisti (panaikinti) 2021 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) sprendimo „Dėl N. S., V. S. ir K. J. (buv. S.) pareiškimo“ (toliau – Sprendimas) dalį dėl ginčui taikytinos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ) redakcijos ir išspręsti žalos atlyginimo klausimą pagal taikytiną teisę.

2. Ieškovė nurodė, kad 2021 m. birželio 22 d. Komisija priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė, jog buvo padaryta žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei E. S. ieškovės ligoninėje. Taip pat, kad pareiškėjo (sutuoktinio) V. S. prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą tenkinamas iš dalies, nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį – 2 750 Eur ir neturtinės žalos dydį – 10 000 Eur. Pareiškėjų N. S. ir K. J. prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą Komisija netenkino. Sprendimas ieškovei pateiktas 2021 m. liepos 1 d. Ieškovė su Sprendimu dėl žalos atlyginimo dydžio sutiko, todėl šio neskundė. Sprendimu nebuvo pažeisti ieškovės interesai, kadangi priteisus žalos atlyginimą, ši atlygintina PTŽSAĮ (2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377) nustatyta tvarka. Kadangi pacientei paslaugos teiktos 2021 m. sausio 7–22 d., t. y. galiojant naujai PTŽSAĮ redakcijai, o iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis baigė galioti 2020 m. birželio 25 d., žalą atlyginti turėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliota įstaiga. Tiek, kiek tokios žalos būtų neatlyginusi ši įstaiga, tokią žalą pagal 2020 m. birželio 26 d. sudarytą draudimo sutartį turėjo atlyginti draudikas. Ieškovė, 2021 m. gruodžio 8 d. gavusi V. S. prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagal Sprendimą, jį persiuntė Vyriausybės įgaliotai institucijai – Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK), administruojančiai sąskaitą, kurioje kaupiamos asmens sveikatos priežiūros įstaigų įmokos žalai atlyginti, Sprendime nurodytoms sumoms išmokėti. 2021 m. spalio 7 d. VLK informavo, kad pagal Sprendimą žalą turi atlyginti ne VLK, o ieškovė arba jos draudikas. 2021 m. spalio 25 d. ieškovės draudikas nurodė, kad žalą pagal Sprendimą turi atlyginti VLK. Ieškovė geranoriškai pati išmokėjo žalos atlyginimą iš savo lėšų ir kreipėsi dėl jų atlyginimo į Komisiją. 2022 m. sausio 25 d. ieškovė gavo Komisijos raštą, kad nepaisant to, jog paslaugos teiktos 2021 m. sausį, o ieškovės draudimas galiojo nuo 2020 m. birželio 26 d. iki 2021 m. birželio 25 d., Sprendimas priimtas pagal PTŽSAĮ nuostatas, galiojusias iki 2019 m. gruodžio 31 d. 2022 m. kovo 7 d. Komisija nurodė, kad pakartotinai bylos nagrinėti negali, o ieškovė tokiu atveju turėjo skųsti Sprendimą. Ieškovė nurodė, kad susidarė situacija, jog Sprendimas pagal PTŽSAĮ ir pagal Komisijos nuostatus negali būti vykdomas, nes Sprendime nurodžius (pritaikius) netinkamą PTŽSAĮ redakciją, valstybė dėl teisės spragos (neaptarto tokio atvejo) negali išmokėti žalos atlyginimo, nes Sprendimas neatitinka galiojančio PTŽSAĮ. Ieškovė prašė teismo ginčą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo išspręsti iš esmės, kadangi nėra kitų būdų ištaisyti Komisijos padarytą klaidą dėl netinkamai taikytos PTŽSAĮ redakcijos.

3. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VLK, (toliau – ir atsakovė) su ieškiniu nesutiko, teigė, jog ji neatstovauja Komisijai, neturi įtakos Komisijos sprendimų turiniui, teismuose, kaip atsakovė pagal įstatymą gali dalyvauti tik esant paciento skundui ir tik dėl sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje byloje reikia spręsti, ar tikrai Komisija padarė klaidą (ar vadovavosi tinkama įstatymo redakcija), o tai nesusiję su sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimu iš esmės. Vadovaujantis PTŽSAĮ redakcija, galiojusia iki 2019 m. gruodžio 31 d., į teismą galėjo kreiptis tiek pacientas, tiek sveikatos priežiūros įstaiga, tačiau VLK pagal senąją redakciją neturėjo įgaliojimų dalyvauti procese. Vadovaujantis PTŽSAĮ redakcija, įsigaliojusia nuo 2020 m. sausio 1 d., į teismą kreiptis gali tik pacientas ir tik dėl sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės, tokiu atveju atsakove byloje būtų valstybė, atstovaujama VLK. Atsižvelgiant į tai, kokius įgaliojimus pagal galiojantį įstatymą turi VLK, šioje byloje VLK atsakove negali būti. VLK šioje situacijoje yra tik institucija, kuri išmoka priteistą žalą, ji neturi intereso ginče, nes ne pacientas kreipėsi į teismą. Be to, VLK negali vietoje Komisijos atsakyti, ar ši institucija tinkamai pritaikė PTŽSAĮ. Komisija posėdyje svarstė paciento pareiškimą, dalyvaujant tiek pacientui ir jo atstovui, tiek ieškovės atstovams. Vadinasi ieškovė kreiptis į teismą turėjo per 30 d. nuo posėdžio dienos, t. y. vėliausiai iki 2021 m. liepos 22 d. Ieškinys teisme gautas 2022 m. kovo 21 d., praleidus įstatyme nustatytą Sprendimo apskundimo terminą. Terminas ieškiniui pateikti praleistas ne dėl svarbių ir (ar) objektyvių priežasčių, todėl ieškinys paduotas praleidus senaties terminą, todėl turi būti atmestas.

4. Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (toliau – trečiasis asmuo) prašė ieškinį patenkinti. Įvykis yra įvykęs jau po PTŽSAĮ pakeitimo, t. y. naujos PTŽSAĮ redakcijos, įsigaliojusios nuo 2020 m. sausio 1 d., kuria nustatytas „žalos be kaltės“ modelis, pagal kurį imperatyviai nustatyta, kad, jeigu Komisija nusprendžia, jog yra pagrindas atlyginti žalą, tokiu atveju žalą pacientams atlygins VLK, kuri administruoja sąskaitą, į kurią įmokas moka visos gydymo įstaigos. PTŽSAĮ (redakcija, galiojusi ginčo metu) nenustatyta, kad Komisija turi teisę arba privalo vadovautis iki naujos redakcijos PTŽSAĮ įsigaliojimo dienos galiojusiomis nuostatomis, jeigu įstaiga, dėl kurios paduotas skundas, yra apsidraudusi civilinę atsakomybę. Jeigu ieškovė praleido terminą skųsti Sprendimą, šis turėtų būti atnaujintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, nutraukė bylos dalį dėl ieškovės reikalavimo pakeisti (panaikinti) Komisijos Sprendimą.

3. Teismas nustatė, kad pagal senąją PTŽSAĮ redakciją, galiojusią iki 2019 m. gruodžio 31 d., teisę skųsti Komisijos sprendimą turėjo pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į žalos atlyginimą (artimieji) ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės. Vadovaujantis naująja PTŽSAĮ redakcija, įsigaliojusia nuo 2020 m. sausio 1 d., teisę skųsti Komisijos sprendimą turi tik pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šiuo nurodytu atveju atsakovė byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos – VLK (25 straipsnio 1 dalis). Ieškovė su trečiuoju asmeniu buvo sudariusi medicinos darbuotojų (sveikatos priežiūros įstaigų) profesinės atsakomybės draudimo sutartį, kuri baigė galioti 2020 m. birželio 25 d. Ieškovė su trečiuoju asmeniu 2020 m. birželio 26 d. sudarė sveikatos priežiūros įstaigos veiklos civilinės atsakomybės draudimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, kuri galiojo iki 2021 m. birželio 26 d., taigi tuo metu, kai buvo teikiamos paslaugos pacientei (2021 m. sausio 7–22 d.), ieškovė buvo sudariusi ne privalomojo sveikatos atsakomybės už pacientams padarytą žalą draudimo sutartį, o sveikatos priežiūros įstaigos veiklos civilinės atsakomybės draudimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį. Kadangi pacientei paslaugos teiktos 2021 m. sausio 7–22 d., t. y. galiojant naujai PTŽSAĮ redakcijai ir pacientei teiktų paslaugų laikotarpiu ieškovė buvo sudariusi sveikatos priežiūros įstaigos veiklos civilinės atsakomybės draudimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, todėl pagal PTŽSAĮ 24 straipsnio 8 ir 9 punktus, žala turėjo būti atlyginta iš VLK administruojamos sąskaitos. Pareiškimo nagrinėjimui negalėjo būti taikoma išimtis pagal PTŽSAĮ 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 8 straipsnį, numatantį, jog paciento sveikatai padaryta žala (turtinė ir neturtinė), atsiradusi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos sudarytų asmens sveikatos priežiūros įstaigų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo metu, atlyginama pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusias nuostatas, nes paciento pareiškimas turėjo būti priimtas vadovaujantis PTŽSAĮ redakcija, galiojusia žalos padarymo metu.

4. Teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad ginčo byloje tarp šalių dėl to, kad Komisija Sprendimo preambulėje padarė teisės taikymo klaidą, nėra. Tačiau šios faktinės aplinkybės konstatavimas nėra susijęs su sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimu iš esmės. Nė viena šalis neginčijo Sprendime nustatytų ir konstatuotų ieškovės atsakomybės sąlygų, žalos pacientei padarymo fakto, žalos dydžio ir kt. aplinkybių, taigi ginčas teismo posėdyje nebuvo nagrinėjamas iš esmės, nes ginčo dėl žalos nebuvo. Teismas nurodė, kad ieškovė nėra nei pacientė, nei kitas asmuo, turintis teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, t. y. nėra subjektas, kuris gali reikšti ieškinį PTŽSAĮ pagrindu. Paaiškėjus, kad ginčo dėl Sprendime konstatuotų žalos padarymo aplinkybių, žalos dydžio, fakto, priežastinio ryšio, nėra, spręsti ginčą iš esmės nėra teisinio pagrindo, be to, ieškovė nėra subjektas, galintis reikšti tokį ieškinį, pacientas Komisijos sprendimo dėl žalos dydžio neskundė, vadinasi su nustatytu žalos dydžiu sutiko, o ieškovė pacientui žalą atlygino, ieškinys nurodytu pagrindu negali būti patenkinamas. Neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą tokiam reikalavimui reikšti, kadangi ieškinį su prašymu nagrinėti bylą iš esmės dėl Sprendimo turi teisę tik asmenys, numatyti PTŽSAĮ 13 straipsnyje, o ieškovės tarp jų nėra.

5. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo pakeisti (panaikinti) Sprendimo dalį dėl ginčui taikytinos PTŽSAĮ redakcijos, ir išspręsti žalos atlyginimo klausimą pagal ginčui taikytiną teisę, teismas nurodė, kad PTŽSAĮ numato galimybę į teismą kreiptis tik dėl paties ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės, bet nenumato galimybės kreiptis dėl Komisijos sprendimo panaikinimo visiškai, iš dalies, sprendimo pakeitimo ar kitokio sprendimo modifikavimo. Todėl teismas nusprendė, kad bylos dalis dėl ieškovės ieškinio reikalavimo, kuria prašoma pakeisti, panaikinti Sprendimo dalį, nutrauktina, konstatuojant, kad toks ginčas nenagrinėtinas teisme.

6. Ginčas byloje kilęs tik dėl to, jog Komisija Sprendimo aprašomojoje dalyje neteisingai nurodė PTŽSAĮ redakciją, todėl tapo neaišku, kas turi pareigą atlyginti pacientui žalą: atsakovė ar ieškovės draudikas. Ieškovei savanoriškai už VLK atlyginus pacientui žalą, pacientui įstatyme nustatytu terminu neginčijant Sprendimo, akivaizdu, jog ieškovė iš esmės siekia ne Sprendimo dalies panaikinimo bei ginčo dėl Sprendimo nagrinėjimo iš esmės, bet siekia, kad ieškovės patirti nuostoliai dėl žalos atlyginimo (pacientui atlyginta žala), būtų ieškovei atlyginti, nes ji įstatyme įtvirtintos pareigos sumokėti pacientui Komisijos nustatytą žalą neturėjo, žalą sumokėjo savanoriškai. Tačiau ieškovei būtent taip suformulavus tiek ieškinio pagrindą, tiek dalyką, ieškiniu nereikalaujant grąžinti sumokėtas sumas, teismas neturi teisinio pagrindo patenkinti ieškinio, keičiant ieškinio pagrindą ir dalyką. Ieškovė pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių gynimo būdą ir apginti pažeistas ieškovės teises bei teisėtus interesus galima ne reiškiant ieškinį pagal PTŽSAĮ, o kitais pagrindais, pvz., prašant atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė išmokėdama žalą; prašant grąžinti sumas, įvykdžius prievolę už skolininką ir pan.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1. Ieškovė VšĮ Kelmės ligoninė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1.1. Teismas, konstatavęs, kad Sprendimu žalos atlyginimo klausimas išspręstas ne pagal ginčui taikytinas materialinės teisės normas, o atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad Sprendimas priimtas neteisėtai ir sukėlė neigiamas pasekmes ieškovei, nes žalos atlyginimo klausimas išspręstas neteisingai, priėmė prieštaringą sprendimą, kad neva tokių aplinkybių konstatavimas nėra susijęs su žalos atlyginimo klausimu bei nepagrįstai atmetė ieškinį ir bylos nenagrinėjo iš esmės, paliko galioti neteisėtą Sprendimą, pažeidė viešąjį interesą bei teisėtumo, teisinės valstybės bei teisingumo principus.

1.2. Teismo išvada, kad ginčo dėl žalos nėra, yra nepagrįsta, teismas net netikrino ir nesprendė dėl žalos atlyginimo klausimo, nors ginčas dėl to buvo kilęs. Teismas apskritai nenagrinėjo ir nevertino ieškovės argumentų ir motyvų, įrodymų, kuriais ieškovė įrodinėjo savo materialinį teisinį suinteresuotumą bei viešo intereso gynimo buvimą. Teismas nepateikė argumentų, tik formaliai apsiribojo teiginiu, kad ieškovė nėra pacientė ar kitas asmuo turintis teisę į pacientui padarytos žalos atlyginimą, nors ieškovė nurodė priežastis, patvirtinančias ieškovės materialinį teisinį suinteresuotumą. Ieškovė nėra PTŽAĮ 25 straipsnyje nurodytas subjektas, tačiau savo materialinį teisinį suinteresuotumą ginčyti Sprendimą ir savo teisių pažeidimą grindė tuo, jog dėl Sprendimo neteisėtumo ieškovei kilo neigiamos pasekmės – yra vykdytinas Sprendimas dėl žalos išieškojimo iš ieškovės, nors žalos išieškojimui iš ieškovės pagrindo nebuvo. Sprendimas sukėlė neigiamas pasekmes ieškovei, kadangi ši buvo priversta atlyginti žalą pacientui, nors žala turėjo būti atlyginta pagal kitą PTŽAĮ redakciją. Teismas konstatavo, kad pacientės sutuoktinio pareiškimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Sprendimu išnagrinėtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, o tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą, tačiau nepagrįstai nevertino tokio Sprendimo sukeliamų neigiamų pasekmių ieškovei, nors ieškovė tokias aplinkybes įrodinėjo.

1.3. Teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias klausimo dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimą iš esmės pagal PTŽSAĮ, neatsižvelgė į akivaizdžiai neteisėtu Sprendimu pažeistą viešąjį interesą, kuriam apginti ieškovė kreipėsi į teismą. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 1 ir 7 dalyse numatytą pareigą bylą nagrinėti pagal galiojančią teisę. Nors pagal analogiją negali būti taikomos specialiosios, t. y. bendrųjų taisyklių išimtis numatančios teisės normos, tačiau teismas netinkamai aiškino ir taikė PTŽAĮ pasisakydamas dėl ieškovės teisės reikšti ieškinį pripažįstant nesant galimybės PTŽAĮ tvarka teikti ieškinį dėl ginčo dėl pacientui padarytos žalos nustatymo nagrinėjimo iš esmės dėl neteisėto Sprendimo, sukeliančio pasekmes ieškovės teisėms ir interesams. Teismas nepagrįstai nesivadovavo bendraisiais teisės principais, o atsakovei pripažįstant, kad žalos atlyginimo klausimas Sprendimu išspręstas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas, nepagrįstai nenagrinėjant ginčo iš esmės.

1.4. Teismas neteisingai konstatavo, kad ginčo dėl žalos tarp šalių nebuvo, – ginčas buvo, o ieškovė ieškiniu prašė klausimą dėl žalos išspręsti pagal ginčui taikytiną teisę savo nuožiūra dėl priteistino turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareigą atlyginti turi atsakovė.

1.5. Teismas konstatavo, kad Komisija klausimą dėl žalos priteisimo išsprendė padarant fakto ir teisės normos taikymo klaidą, tačiau nevertino, ar toks neteisingas teisės normos pritaikymas lemia viešojo intereso pažeidimą ir kokį suinteresuotumą bylos nagrinėjimu turi ieškovė. Teismas nepasisakė, kodėl esant akivaizdžiam materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimui priimant Sprendimą, atsakovei su ieškiniu sutinkant, konstatavo, kad teismas neturi nagrinėti ginčo iš esmės ar vertinti Sprendimo.

1.6. Nors teismas pripažino, kad ginčui taikytinos naujos redakcijos PTŽAĮ nuostatos tiek sprendžiant dėl ieškovės materialinio suinteresuotumo, tiek dėl žalos atlyginimo klausimo, tačiau vadovavosi teismų praktika ir išaiškinimu bylose, nagrinėtose pagal ankščiau galiojusio PTŽAĮ įstatymo nuostatas. Teismo išaiškinimai, išvados, neatitinka naujojo PTŽAĮ numatyto ginčo nagrinėjimo iš esmės tikslų ir paskirties.

1.7. Teismas nepagrįstai nutraukė bylą dėl ieškovės reikalavimo panaikinti Komisijos padarytus materialinės ir procesinės teisės pažeidimus dėl žalos klausimo neteisėto išsprendimo.

1.8. Nagrinėjamu atveju pacientė yra mirusi dar iki jos sutuoktinio pareiškimo Komisijai pateikimo, todėl teismo argumentas, kad pacientė Sprendimo neskundė laikytinas nepagrįstu. Be to, pati atsakovė sutiko su ieškove ir pripažino, kad ieškovės nurodytas faktinis ieškinio pagrindas yra pagrįstas, kadangi žalos nustatymo ir priteisimo klausimas pareiškėjo V. S. naudai Sprendimu išspręstas neteisėtai.

1.9. Komisijos Sprendimas sukelia teisinius padarinius ieškovei – pareigą atlyginti žalą iš savo lėšų, kadangi Komisijai priėmus Sprendimą pagal senąjį PTŽSAĮ, toks įsiteisėjęs Sprendimas yra pagrindas vykdyti išieškojimą iš sveikatos priežiūros įstaigos.

1.10. Nors teismas sprendime nurodė, kad ieškovė neturi teisės reikšti ieškinį dėl Sprendimo apskritai, nepriklausomai nuo jo sukeliamų materialių pasekmių, tačiau prieštaringai teigia, kad neva ieškovė, įvykdama Sprendimą, su nustatyta žala sutiko ir dėl to ieškinys negali būti patenkintas. Teismas nenurodė motyvų, kuo remiantis priėjo prie tokios išvados, kokiais teisės aktais vadovavosi, kodėl teismas, atsisakydamas spręsti ginčą iš esmės, padarė konstatuojamojo pobūdžio išvadas dėl Sprendimo vertinimo.

1.11. Ieškovė įrodinėjo, kad atsižvelgiant į PTŽSAĮ nuostatas, galiojusias iki 2019 m. gruodžio 31 d., ir naujas, kurios turėjo būti taikytos, ieškovės teisių gynimui būtina nagrinėti ginčą iš esmės pagal analogiją, kadangi žalos atlyginimo klausimas išspręstas pažeidžiant viešąjį interesą, teisėtus ieškovės interesus, o dėl materialinių ir procesinių normų pažeidimų, būtina taikyti bendruosius teisės principus ir įstatymo analogiją tam, kad būtų ištaisyta susiklosčiusi padėtis. Teismas nevertino ir nepasisakė dėl tokių ieškovės argumentų, atmetė ieškinį formaliai, neatskleidęs bylos esmės, nenustatęs bylai reikšmingų aplinkybių bei neįvertinęs rašytinių įrodymų.

1.12. Teismas nevertino ir neatsižvelgė į aplinkybę, kad priteistinos žalos V. S. klausimas išspręstas pažeidžiant procesines teisės normas, neatsižvelgiant į tai, kad pareiškimą V. S. pateikė nagrinėti pagal naująją PTŽSAĮ patvirtintą prašymo formą. Ieškovė nurodė, kad būtinas bylos nagrinėjimas iš esmės, kadangi žalos priteisimo pacientės sutuoktiniui V. S. klausimas buvo išspręstas Sprendimu pažeidžiant materialines ir procesines teisės normas (taikant netinkamą PTŽSAĮ redakciją), dėl to pažeistas viešas interesas.

1.13. Ieškovė, esant galiojančiam Sprendimui, net ir įvykdžiusi prievolę – atlyginusi žalą, negali atgauti sumokėtų sumų regreso teise pagal įstatymą, nes toliau galioja Sprendimas, kuriuo žalos atlyginimo klausimas išspręstas pagal senąją PTŽSAĮ redakciją, nors ir neteisėtai. Priklausomai nuo to, kuri PTŽSAĮ redakcija pritaikoma išsprendžiant klausimą dėl žalos priteisimo, priklauso, kas turi pareigą atlyginti žalą pacientui (jo artimiesiems). Todėl teismui pripažinus, kad žalos nustatymo klausimas išspręstas dėl žalos priteisimo V. S. netinkamai, privalėjo ex officio (iš pareigos) nagrinėti bylą iš esmės. Nagrinėjant ginčą iš esmės, teismas turėjo nagrinėti ginčą dėl pacientui padarytos žalos atlyginimo, pakeisti Sprendimą ir ištaisyti akivaizdžią klaidą dėl žalos priteisimo klausimo V. S. išsprendimo, kuri pažeidžia viešąjį interesą bei ieškovės interesus.

1.14. Teismas neturėjo pagrindo atmesti ieškinio nenagrinėdamas bylos iš esmės, o kilus neaiškumams dėl ieškovės ieškinio reikalavimų tikslinimo turėjo nustatyti terminą ieškinio reikalavimams patikslinti, atsisakyti priimti ieškinį ar atlikti kitus procesinius veiksmus, kilusiems neaiškumams pašalinti.

1.15. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė atlygino žalą savanoriškai už kitą asmenį (VLK). Ieškovė žalos atlyginimą V. S. išmokėjo pagal Sprendimą, kadangi šį Sprendimą priėmus pagal senąją PTŽSAĮ redakciją, prievolė atlyginti žalą kilo ieškovei kaip sveikatos priežiūros įstaigai. Atsakovei pareiga atlyginti žalą Sprendimu nekyla, nes netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, žalos nustatymo bei priteisimo klausimas išspręstas pagal senąjį PTŽSAĮ, todėl atsakovei toks Sprendimas nėra vykdytinas dokumentas ir nesukelia prievolės.

1.16. Komisijos sprendimo dalis dėl PTŽSAĮ, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d., pritaikymo, neteisėta, pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, su tuo bylos nagrinėjimo metu sutiko ir atsakovė. Nėra PTŽSAĮ 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 8 straipsnio taikymui nustatytų sąlygų, t. y. nebuvo teisinio pagrindo klausimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo spręsti vadovaujantis ne paslaugų teikimo ir žalos padarymo metu galiojančio PTŽSAĮ nuostatomis. Kadangi Sprendimas priimtas taikant iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio PTŽSAĮ nuostatas, o vadovaujantis PTŽSAĮ 24 straipsnio 7 dalimi Komisijos sprendimai sveikatos priežiūros įstaigoms ir pacientui ar kitiems asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą, yra privalomi, tai būtent Sprendimo pagrindu nagrinėjamu atveju atsirado ieškovės kaip sveikatos priežiūros įstaigos pareiga atlyginti žalą, kadangi privalomojo draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, nes šis nebegaliojo ir nėra taikytinas (PTŽSAĮ 26 straipsnio 2 dalis).

1.17. Kito teisių gynimo būdo ieškovė neturėjo, nes galiojantis ir vykdytinas Sprendimas turi vykdomojo dokumento galią. Palikus galioti Sprendimą, ieškovė negalėtų kreiptis kita tvarka, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį dėl žalos atlyginimo, nes Sprendimo dalies neteisėtumo dėl netinkamai pritaikytos PTŽSAĮ redakcijos priteistinos V. S. žalos nustatymo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas gali būti nagrinėjamas tik ginčą nagrinėjant iš esmės pagal PTŽSAĮ, tą ieškovė nurodė teismui bylos nagrinėjimo metu posėdžiuose, tačiau teismas šių aplinkybių nevertino ir į jas neatsižvelgė.

1.18. Aplinkybė, kad naujojoje ar senojoje PTŽSAĮ redakcijoje aiškiai nėra parašyta įstaigos teisė kreiptis į teismą, jeigu Komisija žalos pacientui nustatymo klausimą išsprendžia pažeidžiant imperatyvias teisės normas, pritaiko ne tą redakciją ir tai turi įtakos sveikatos priežiūros įstaigos teisėms ir pareigoms, nesudaro pagrindo paneigti teisėtus lūkesčius bei teisę į teisminę gynybą. Teismas turėjo pareigą įgyvendinti teisingumą ir nagrinėti bylą iš esmės bei įgyvendinti teismo pareigas ne formaliai, o atsižvelgiant į susiklosčiusias konkrečias aplinkybes, materialinį santykį bei pažeistus interesus.

1.19. Ieškovė pageidauja bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, atsižvelgiant į kilusio ginčo sudėtingumą bei tai, kad žodinis bylos nagrinėjimas leistų operatyviau išnagrinėti bylą, pašalinti prieštaravimus.

2. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VLK, atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

2.1. Ieškovė aiškiai nepasakė, kuri PTŽSAĮ redakcija jai suteikia teisę teikti ieškinį ir apeliacinį skundą. Ieškovė ieškinio dalyką formulavo, kaip bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau nenurodė, koks teisinis reglamentavimas turėtų būti taikomas, t. y. kuria PTŽSAĮ redakcija vadovaujantis ieškovė reikalauja nagrinėti bylą. Jei senąja PTŽSAĮ redakcija, tokiu atveju atsakovas turėtų būti pacientas ar kiti asmenys, o ne VLK. Jei naująja, tuomet sveikatos priežiūros įstaiga, t. y. atsakovė, negali skųsti Komisijos sprendimo – tą gali daryti tik pacientas ar kiti asmenys (artimieji). Be to, byla iš esmės negalėjo būti nagrinėjama, nes ieškovė į procesą neįtraukė paciento (ar artimųjų) atsakovais.

2.2. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad neginčija žalos nustatymo fakto ir dydžio, tačiau prašo ginčą išnagrinėti iš esmės iš naujo išnagrinėjant žalos priteisimo klausimą pritaikant tinkamą įstatymą ir taip pašalinant Komisijos padarytą teisės taikymo klaidą. Tokio reikalavimo įgyvendinimas neįmanomas PTŽSAĮ pagrindais. Ginčas gali būti nagrinėjamas tik iš esmės, t. y. dėl pacientų, kurių sveikatai padaryta žala teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o ieškovė teigia, kad šio klausimo neginčija. Be to, pacientas su Komisijos sprendimu sutiko, jo neginčijo ir kreipėsi į atsakovę dėl žalos atlyginimo. Tai, kad ieškovė siekia ginčą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo išspręsti iš esmės be paties paciento, prieštarauja įstatymų normoms.

2.3. Apeliaciniu skundu reikalaujama panaikinti Sprendimą dėl galimos Komisijos padarytos teisės taikymo klaidos, tačiau remiantis naujos PTŽSAĮ redakcijos 25 straipsnio 1 dalimi, įstatymas nenumato galimybės kreiptis į teismą dėl Komisijos sprendimo, su kuriuo ieškovė nesutinka, panaikinimo. Teismas, pripažindamas, kad Sprendime yra klaida, PTŽSAĮ pagrindu neturi teisės jo pakeisti ar naikinti.

2.4. Ieškovė atsakove pasirinko VLK, nurodydama naujos PTŽSAĮ redakcijos 25 straipsnį, tačiau vadovaujantis šiuo straipsniu, į teismą kreiptis gali tik pacientas ir tik dėl sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės, tokiu atveju atsakovė byloje yra valstybė, atstovaujama VLK. VLK dalyvauja bylose su pacientu, o ne sveikatos priežiūros įstaiga, todėl, ieškovei remiantis PTŽSAĮ, VLK nepagrįstai įtraukta kaip atsakovė. Naujos PTŽSAĮ redakcijos 27 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kam gali būti naudojamos sąskaitos lėšos – tik PTŽSAĮ nustatyta tvarka žalai atlyginti, Komisijos veiklai finansuoti ir sąskaitos administravimo išlaidoms. Šios lėšos negali būti pervedamos sveikatos priežiūros įstaigai. VLK yra tik institucija, kuri išmoka priteistą žalą, ji neturi teisinio intereso ginče, nes ne pacientas kreipėsi į teismą.

2.5. Komisija padarė teisės taikymo klaidą Sprendime dėl netinkamai pritaikytos įstatymo redakcijos, kurią pripažino ir Komisija 2022 m. kovo 7 d. rašte. Tačiau tai, kad VLK bylos nagrinėjimo posėdyje sutiko su ieškovės atstovo nuomone dėl klaidos Sprendime, nėra teisinis argumentas byloje dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės, juolab nesukeliantis pareigos teismui vertinti Sprendimo pagrįstumą. VLK bylos nagrinėjimo metu sutiko su ieškovės ir Komisijos pripažinimu tik dėl teisės taikymo klaidos Sprendime, tačiau nevertino turinyje numatytų aplinkybių ir motyvų.

2.6. Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra pasisakoma dėl aplinkybių, kurios sudaro ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės turinį: Sprendime nustatytų ir konstatuotų ieškovės atsakomybės sąlygų, žalos pacientei padarymo fakto, žalos dydžio ir kt. Ieškovės teigimu, teismas nepagrįstai nenagrinėjo ginčo iš esmės, tačiau tokiam nagrinėjimui nėra teisinio pagrindo, kadangi ieškovė neginčijo nė vienos nurodytos aplinkybės.

2.7. Ieškovė nėra naujos PTŽSAĮ redakcijos 25 straipsnyje nurodytas subjektas (pacientas ar artimieji asmenys), turintis teisę teikti ieškinį dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės. Taip pat PTŽSAĮ nenumato galimybės kreiptis dėl Komisijos sprendimo panaikinimo visiškai, iš dalies, sprendimo pakeitimo ar kitokio sprendimo modifikavimo. Teismas negali peržengti ieškinio ribų. Jeigu PTŽSAĮ nesuteikia išvardytų teisių sveikatos priežiūros įstaigai, teismas privalo vadovautis PTŽSAĮ ir negali peržengti jo ribų tik todėl, nes šalis neteisingai formuluoja ieškinio pagrindą ir teisinį ginčo dalyką.

2.8. Ieškovė tinkamai nemotyvavo ir nepateikė argumentų, dėl kurių bylą reikėtų nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

2. Ieškovė apeliaciniame skunde išreiškė pageidavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė nurodė, kad atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, žodinis bylos nagrinėjimas leistų operatyviau išnagrinėti bylą, pašalinti prieštaravimus.

3. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

4. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka, net ir esant dalyvaujančio byloje asmens (asmenų) prašymui, nėra teismo pareiga. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014). CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013).

5. Šiuo atveju ieškovė poreikį surengti žodinį bylos nagrinėjimą grindžia bylos sudėtingumu, byloje esančiais prieštaravimais. Teisėjų kolegija nesutinka, kad šiuo atveju egzistuoja poreikis bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tiek ieškovės, tiek atsakovės atstovės išsamiai bylai reikšmingais klausimais pasisakė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka. Ieškovė neprašo apklausti liudytojų, nenurodo, kokius prieštaravimus siekia pašalinti bylą nagrinėjant būtent žodinio proceso tvarka. Todėl teisėjų kolegija atmeta ieškovės prašymą bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje.

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių

6. 2021 m. birželio 22 d. Komisija priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė, kad žala sveikatai, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei E. S. ieškovės ligoninėje, buvo padaryta. Komisija pareiškėjo (pacientės sutuoktinio) V. S. prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą patenkino iš dalies, nustatė atlygintinos turtinės žalos dydį – 2 750 Eur ir neturtinės žalos dydį – 10 000 Eur, pareiškėjų N. S. ir K. J. prašymo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkino. Komisija sprendimo preambulėje nurodė, kad vadovaujasi PTŽSAĮ redakcija, galiojusia iki 2019 m. gruodžio 31 d., nes skundžiamos paslaugos pacientei teiktos, įstaigai turint tebegaliojantį civilinės atsakomybės draudimą, tačiau rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kas turi atlyginti žalą.

7. Ieškovė, gavusi V. S. prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą pagal Sprendimą, jį persiuntė VLK Sprendime nurodytoms sumoms išmokėti. 2021 m. spalio 7 d. VLK ieškovę informavo, kad pagal Sprendimą žalą turi atlyginti ne VLK, o ieškovė arba jos draudikas.

8. 2021 m. spalio 25 d. ieškovės draudikas (trečiasis asmuo) pateikė raštą, kuriame nurodė, kad žalą pagal Sprendimą turi atlyginti VLK, kadangi žala padaryta galiojant naujai PTŽSAĮ redakcijai. Ieškovės draudikas nurodė, kad ieškovės draudimas baigė galioti dar 2020 m. birželio 25 d.

11. 2022 m. kovo 2 d. VLK nurodė, kad Komisijos kompetencija yra spręsti, pagal kokią įstatymo redakciją turi būti nagrinėjamas ginčas tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos; taip pat kad valstybė negali atlyginti žalos, kuri padaryta po 2020 m. sausio 1 d., jeigu Komisija savo sprendimą priėmė vadovaudamasi ankščiau galiojusia redakcija (iki 2019 m. gruodžio 31 d.).

12. 2022 m. kovo 4 d. Komisija pateikė raštą, kuriame nurodė, kad dėl atsakymo pateikimo / išaiškinimo yra kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir atsakymas bus pateiktas artimiausiu metu. Išaiškinimas negautas.

13. 2022 m. kovo 7 d. Komisija pateikė raštą, kuriame nurodė, kad Sprendimą priėmus pagal PTŽSAĮ nuostatas, galiojusias iki 2019 m., žala turi būti atlyginta šio PTŽSAĮ nustatyta tvarka, taip pat kad pakartotinai bylos nagrinėti negali, negali taisyti pastebėtos teisės taikymo klaidos sprendime dėl netinkamai pritaikytos PTŽSAĮ redakcijos, o ieškovė turėtų skųsti Sprendimą, jeigu su juo nesutinka.

Dėl ieškovės ieškinio dalyko

14. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio turinio, ieškovė kaip du atskirus pareiškė šiuos reikalavimus: 1) ginčą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo išspręsti iš esmės; 2) pakeisti (panaikinti) Komisijos Sprendimo dalį dėl ginčui taikytinos PTŽSAĮ redakcijos ir išspręsti žalos atlyginimo klausimą pagal ginčui taikytiną teisę.

15. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą ginčą nagrinėti iš esmės nustatęs, kad: ginčo dėl Komisijos Sprendime konstatuotų žalos padarymo aplinkybių, žalos dydžio, fakto, priežastinio ryšio, nėra, todėl spręsti ginčą iš esmės nėra teisinio pagrindo; ieškovė nėra subjektas, galintis reikšti tokį ieškinį; pacientas Komisijos sprendimo dėl žalos dydžio neskundė, su nustatytu žalos dydžiu sutiko, o ieškovė pacientui žalą atlygino, todėl ieškinys nurodytu pagrindu negali būti patenkintas. Bylos dalį dėl reikalavimo pakeisti (panaikinti) Komisijos Sprendimo dalį pirmosios instancijos teismas nutraukė nustatęs, kad PTŽSAĮ nenumato galimybės kreiptis dėl viso ar dalies Komisijos sprendimo panaikinimo, pakeitimo ar kitokio modifikavimo.

16. Teismų praktikoje ieškovo suinteresuotumas kaip teisės kreiptis į teismą prielaida yra aiškinamas kaip materialusis teisinis suinteresuotumas. Materialusis teisinis reikalavimas yra susijęs su veiksmais ar aktais, kurie nustato ar kitaip turi teisinės reikšmės asmenų teisėms ar pareigoms. Atitinkamai, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020; 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-421/2020). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-969/2019, 2023 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-32-823/2023). Kasacinio teismo konstatuota, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021).

17. PTŽSAĮ 24 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad pacientas ar kitas PTŽSAĮ 13 straipsnyje nurodytas asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie žalą, Vyriausybės patvirtintame Turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl paciento sveikatai padarytos žalos, atlyginimo tvarkos apraše nustatyta tvarka turi kreiptis į Komisiją su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 d. nuo tos dienos, kai jie sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, turi teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šiuo nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos, o teismas, spręsdamas dėl pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, vadovaujasi PTŽSAĮ 24 straipsnio 6 dalimi.

18. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Komisija yra privaloma ginčų nagrinėjimo institucija, kurios paskirtis – ikiteismine tvarka spręsti civilinius ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo. Pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos, nesutikdami su Komisijos priimtu sprendimu, turi teisę kreiptis į civilinius ginčus nagrinėjantį bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl ginčo išnagrinėjimo iš esmės. Tai reiškia, kad Komisijai priėmus sprendimą ir asmeniui, kuris nesutinka su priimtu sprendimu, apskundus šį sprendimą teismui, ginčo objektas yra ne pats Komisijos sprendimas, o ginčas kilęs tarp paciento ar suinteresuoto asmens ir sveikatos priežiūros įstaigos. Taigi ieškiniu negalima prašyti vien tik panaikinti Komisijos sprendimą, kadangi teismui išnagrinėjus bylą iš esmės jis ir taip netenka galios. Ieškiniu turi būti prašoma ne panaikinti / pakeisti Komisijos sprendimą, bet išspręsti ginčą tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-678-464/2022; 2022 m. lapkričio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-701-881/2022).

19. Ieškovė ieškinyje, be kita ko, prašė ginčą dėl sveikatai padarytos žalos atlyginimo išspręsti iš esmės ir pakeisti (panaikinti) 2021 m. birželio 22 d. Komisijos Sprendimo dalį dėl taikytinos ginčui PTŽSAĮ redakcijos, kadangi Komisijos nustatyta žala padaryta galiojant naujai PTŽSAĮ redakcijai, be kita ko, nesant PTŽSAĮ 2, 7, 8, 13, 20 straipsnių ir V skyriaus pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2377 8 straipsnyje numatytų išimčių, kada taikytina PTŽSAĮ, galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d. redakcija ir išspręsti žalos atlyginimo klausimą pagal ginčui taikytiną teisę.

20. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio pagrindo (nurodytų faktinių aplinkybių), ieškovė iš esmės siekia atgauti lėšas, kurias ji sumokėjo V. S. kaip žalą pagal Komisijos Sprendimą ir, ieškovės vertinimu, reikalavimas nagrinėti ginčą iš esmės teisme ir pakeisti / panaikinti Sprendimą yra vienintelis būdas ištaisyti Komisijos Sprendime padarytą teisės taikymo klaidą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės ieškinio dalykas suformuluotas netinkamai ieškovės siekiamam materialiniam teisiniam rezultatui pasiekti.

21. Nors ieškovė prašo teismo ginčą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo išspręsti iš esmės ir pritaikant naują PTŽSAĮ redakciją išspręsti žalos atlyginimo klausimą (nurodant, kad žalą V. S. atlyginti turi VLK), tačiau, kaip jau minėta, suinteresuotam asmeniui kreipiantis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo iš esmės, Komisijos sprendimas nėra ginčo objektas, nėra tikrinamas jo pagrįstumas ir teisėtumas, ar tinkamai Komisija parinko taikytiną teisę ir ją taikė tinkamai ir pan., o ginčas yra nagrinėjamas iš esmės visa apimtimi, iš naujo nustatant ginčo faktines aplinkybes ir taikytiną teisę, būtinas civilinės atsakomybės sąlygas (žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį) ir kt. Pirmosios instancijos teismui iš esmės išnagrinėjus ginčą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, teismas sprendimu ne panaikina, pakeičia ar palieka nepakeistu Komisijos sprendimą, o priteisia pacientui (ar kitiems turintiems teisę to reikalauti asmenims) padarytos žalos atlyginimą arba ne. Todėl ieškovei, kuri siekia ne sumažinti ar padidinti Komisijos nustatytos pacientės sveikatai padarytos žalos dydį, o siekia atgauti dėl pacientei padarytos žalos nukentėjusiam asmeniui sumokėtas lėšas, kurias ieškovė sumokėjo V. S. dėl Komisijos Sprendime padarytos klaidos, ieškovei nėra teisinio pagrindo reikšti reikalavimo dėl Komisijos Sprendimo pakeitimo ar panaikinimo, nes toks ginčas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

22. Ieškovė, kaip subjektas, dalyvaujantis ginče dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, negali reikšti reikalavimų dėl žalos atlyginimo pagal PTŽSAĮ nuostatas, kadangi šis įstatymas nustato tik pacientų ir asmenų, kurie patyrė žalą dėl sveikatos priežiūros įstaigos neteisėtų veiksmų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui, teisę reikalauti žalos atlyginimo. Be to, kaip matyti iš ieškovės ieškinio turinio, ieškovė ginčui prašo taikyti naujos redakcijos PTŽSAĮ nuostatas, tačiau pagal PTŽSAĮ nuostatas, galiojančias nuo 2020 m. sausio 1 d., CPK nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės turi teisę tik pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, tačiau ne sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga (PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalis).

23. Ieškovė, pagal jos nurodytas ieškinio pagrinde dėstomas faktines aplinkybes ir teikiamus įrodymus dėl aiškinimosi, kas turėjo sumokėti žalos atlyginimą, faktiškai kelia ginčą atsakovei, jog ji turėjo sumokėti, todėl ieškovė ir turėjo reikšti reikalavimą dėl jos sumokėtos sumos priteisimo, tačiau ne reikalavimus dėl Komisijos sprendimo keitimo ar panaikinimo netinkamai taikius įstatymo redakciją.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į ieškovės siekiamus materialinius teisinius padarinius (atgauti sumokėtas lėšas) ir laikydamasis teisminės praktikos dėl pareikštų reikalavimų nenagrinėtinumo teisme, turėjo imtis procesinių priemonių ir įpareigoti (pasiūlyti) ieškovę patikslinti ieškinio dalyką, nurodant, kad ieškovė negali prašyti panaikinti ar pakeisti Komisijos Sprendimo, kadangi toks ginčas nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o turėtų / galėtų reikšti reikalavimą dėl sumokėtos sumos priteisimo. Teismas, atmesdamas ieškovės reikalavimą ginčą nagrinėti iš esmės ir nutraukdamas bylos dalį dėl reikalavimo pakeisti / panaikinti Komisijos Sprendimą, materialinės ir procesines teisės normas taikė formaliai. Pirmiausia, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti terminą ieškovei ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), t. y. patikslinti ieškinio dalyką, nurodant, kokios sumos priteisimo ir iš kokio subjekto ieškovė siekia, kadangi būtent šis materialinis teisinis rezultatas yra siekiamas ieškovės, o ieškovės pasirinktas jos teisių gynimo būdas yra negalimas. Tik tokiu atveju, jeigu ieškovė tokio ieškinio trūkumo nepašalintų arba prašytų ieškinį nagrinėti pagal jame suformuluotus reikalavimus, teismas galėtų nutraukti bylos dalį dėl tokio reikalavimo (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, nenustatęs ieškovei termino pašalinti ieškinio trūkumus ir šiuos trūkumus nurodęs tik sprendime, bylą išnagrinėjo formaliai, neatskleidęs bylos esmės. Todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą pažeidė procesinės teisės normas.

25. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nors ieškovė turi teisę nurodyti ginčui taikytinas teisės normas ir teisinį jos ieškinio reikalavimo pagrindą, tačiau teismas turi pats parinkti taikytiną teisę, remdamasis suformuluotu ieškinio pagrindu ir dalyku. Vien aplinkybė, kad ieškovė reikalauja ginčą dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėti iš esmės teisme ir pakeisti / panaikinti Komisijos Sprendimą, nereiškia, kad teismas turi bylą, pradėtą pagal ieškovės ieškinį, laikyti procesu, pradėtu pagal PTŽSAĮ 25 straipsnio 1 dalį (t. y. byla dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo). Teismas ginčą (tarp dviejų subjektų) gali ir turi kvalifikuoti pagal ieškinio faktinį pagrindą ir atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė siekia ne kvestionuoti Sprendime nustatytos žalos faktą, dydį, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp jų, tačiau atgauti (dėl netinkamai taikyto teisės akto) pagal Sprendimą sumokėtas lėšas (dėl Sprendimo teisinių padarinių), teismas ginčą turi kvalifikuoti ir nagrinėti pagal CK nustatytus pagrindus, o PTŽSAĮ nuostatas taikyti tik tiek, kiek tai susiję su subjekto, kuris turėjo atlyginti ieškovės veiksmais padarytą žalą, juridinių faktų nustatymu, sudarančių pagrindą tenkinti ar netenkinti materialiojo ieškovės reikalavimo atsakovei. Ši byla negali būti kvalifikuojama kaip byla dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, kadangi byloje nėra ginčo, kad Sprendimu nustatyta žala jau yra atlyginta, o ginčo dėl jos dydžio, fakto, ieškovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp jų nėra.

26. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neturi būti sprendžiama ir dėl to, ar ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ieškiniui dėl ginčo nagrinėjimo iš esmės pareikšti, kadangi ieškovės siekiamas tikslas yra ne ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimas teisme iš esmės, o lėšų priteisimas ieškovei.

27. Net ir patenkinus ieškovės ieškinį pagal jos suformuluotus ieškinio reikalavimus, materialinių teisinių pasekmių ieškovei nebūtų sukurta, kadangi ieškovė ieškinyje neprašė nustatyti žalą atlyginti turėjusį asmenį, nenurodė kaip būtent turėtų būti išnagrinėta pacientės sveikatai padarytos žalos atlyginimo byla ją nagrinėjant iš esmės teisme (koks turėtų būti nustatytos žalos dydis ir pan.), o prašė tik išnagrinėti bylą iš esmės ir pritaikyti tinkamą PTŽSAĮ redakciją.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui neįpareigojus ieškovės pašalinti ieškinio trūkumus (patikslinti ieškinio dalyką, reikalaujant priteisti žalos atlyginimą), bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista bylos esmė. Tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo trūkumo apeliacinės instancijos teisme pašalinti nėra procesinės galimybės, kadangi ieškinys gali būti tikslinamas tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

29. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepasiūlydamas ieškovei patikslinti ieškinį, neatskleidė bylos esmės, o šio pažeidimo nesant galimybės pašalinti apeliacinės instancijos teisme, tai sudaro teisinį pagrindą panaikinti visą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

30. Kadangi byla šia nutartimi nėra išnagrinėjama iš esmės, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimu nepasisako, o bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, turės paskirstyti bylą iš esmės iš naujo išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti ieškovės viešosios įstaigos Kelmės ligoninės prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.