- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-14
- Bylos Nr.
- eI3-2639-609/2021
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- K. R., K. J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų K. R. ir K. J. J. prašymą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Palangos skyriaus, dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai K. R. ir K. J. J. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti S. J. J. praleistą terminą kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. P., sūnaus K. (mirusio (duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos valdytą 1,50 ha žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, pagal dabartinį administracinį suskirstymą – Palangos mieste, pateikiamiems dokumentams pateikti.
Prašyme, kurį patikslino, nurodo, jog jie yra S. J. J. anūkai. S. J. J. buvo A. P. dukra, kuriam mirus, ji įgijo teisę į jos tėvui priklausiusios valstybės nusavintos žemės nuosavybės teisių atkūrimą, tačiau dėl garbaus amžiaus ir sveikatos būklės praleido terminą kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises į žemę pateikiamiems dokumentams pateikti, todėl nebuvo įtraukta į pretendentų į buvusio savininko A. P. žemę, sąrašą. Nurodo, jog jie yra S. J. J. turto ir jos turtinių teisių paveldėtojai. Pareiškėjų teigimu, aplinkybė apie S. J. J. teisę į nuosavybės teisių į buvusio savininko A. P. žemę atkūrimą jiems tapo žinoma daugiau nei prieš metus. Pareiškėjai nurodo, kad jie kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Palangos skyrių su prašymu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. P. žemę, tačiau jų prašymas buvo netenkintas, nurodžius, kad iki 2003 m. gruodžio 31 d. S. J. J. kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises į žemę nepateikė kitų privalomų dokumentų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į prašymą nurodo, jog su prašymu nesutinka ir prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje numatyta galimybė atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir pilietybę patvirtinančiam dokumentui bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį įrodančius dokumentus yra sietina su svarbiomis priežastimis, kurios buvo sąlygotos objektyvių, nuo pareiškėjų valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių jiems laiku realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino.
Nurodo, kad NŽT Palangos skyrius vykdė nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko A. P., sūnaus K. (mirusio (duomenys neskelbtini)), iki nacionalizacijos valdytą 1,50 ha žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, pagal dabartinį administracinį suskirstymą - Palangos mieste. 1991 m. gruodžio 24 d. pilietė S. J. J. Agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. P., K., valdytą žemę, išreikšdama valią susigrąžinti žemę buvusioje vietoje. Kadangi įstatymo nustatytu terminu, t. y. iki 2003 m. gruodžio 31 d., pilietė S. J. J. nepateikė pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų, ji į pretendentų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. P. žemę, sąrašą nebuvo įtraukta. Pabrėžia, jog Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gruodžio 2 d. pažyma Nr. 68 „Dėl nuosavybės teises į žemę bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų“ pilietei S. J. J. buvo pranešta apie trūkstamus dokumentus ir jų pateikimo terminą.
Pažymi, jog 2019 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 16SD-672-(l4.16.104.) „Dėl prašymo“ pareiškėja K. R. buvo informuota apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusio savininko A. P., K., iki nacionalizacijos valdytą žemę. Šiame rašte buvo nurodyta, jog nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą yra atkuriamos pagal prašyme išreikštą valią bei pažymėta, kad pilietė S. J. J. savo 1991 m. gruodžio 24 d. prašyme išreiškė valią susigrąžinti žemę buvusioje vietoje. Pareiškėja K. R. buvo informuota, kad visa buvusio savininko A. P. valdyta žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį yra priskirta valstybės išperkamai žemei, todėl vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostata, piliečiams, kurie nustatytais terminais nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės atkuriamos atlyginant pinigais.
Paaiškina, jog pareiškėjai K. R. neskundus 2019 m. balandžio 8 d. rašto Nr. 16SD-672-(14.16.104.) „Dėl prašymo“, taip pat nesikreipus į teismą dėl termino dokumentams pateikti atnaujinimo, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra buvo tęsiama.
Nurodo, jog šiuo metu nuosavybės teisės asmenims, turintiems teisę į buvusio savininko A. P., K., iki nacionalizacijos valdytą žemę atkūrimą, yra pilnai atkurtos, priimti sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra galutinis rezultatas, užbaigiantis nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
Nustatyta, jog 1991 m. gruodžio 24 d. S. J. J. kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teises į A. P., K., išlikusį nekilnojamąjį turtą – jo turėtos žemės plotą Palangos mieste, buvusio savininko įpėdiniais nurodydama A. P. vaikus S. J. J., A. P., J. P..
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. gruodžio 2 d. pažymoje Nr. 68 „Dėl nuosavybės teises į žemę bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų“, adresuotoje S. J., buvo nurodyta, kokius dokumentus privalo pateikti asmenys, pretenduojantys į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą bei nurodytas jų pateikimo terminas.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad per įstatymu nustatytą terminą S. J. J. dokumentų, kuriuose privaloma pateikti kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises į žemę, nepateikė.
NŽT Palangos skyrius 2019 m. balandžio 8 d. rašto Nr. 16SD-672-(14.16.104) turinys patvirtina, jog pareiškėjams K. R. buvo išaiškintos pilietės S. J. J. neįtraukimo į pretendentų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į A. P. turėtą žemę, sąrašą, priežastys.
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau, minėta – ir Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta, kad prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą turi būti pateikti iki 2001 m. gruodžio 31 d., o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti iki 2003 m. gruodžio 31 d. Kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsni 2 dalį, jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis suteikia mirusio pretendento atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą įpėdiniams teisę dalyvauti nuosavybės teisių atkūrimo procese tomis pačiomis teisėmis, kurias įstatymų leidėjas suteikė teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, kuris iki įstatymu nustatyto termino padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į atitinkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą, tame tarpe ir valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki įstatymu nustatyto termino pareiškimo (pakeitimo) klausimais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-965/2014).
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjai yra S. J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), įstatyminiai įpėdiniai.
Pareiškėjų teisė ir teisinis suinteresuotumas kreiptis į teismą dėl praleisto įstatymu nustatyto termino atnaujinimo kyla iš teisės atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Paveldėjimo klausimus reglamentuoja Civilinio kodekso normos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK normas, savo jurisprudencijoje yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo ypatumų Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatų kontekste (žr. LAT nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-141/2014; Nr.3K-3-273/2014; Nr.3K-3-343/2013;3K-3-251/2012; Nr.3K-3-586/2007;Nr.3K-3-420/2007; Nr.3K-3-241/2007 ir kt.). Minėtose nutartyse Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Palikimas yra universalus teisių ir pareigų ir pareigų perėjimas įpėdiniams, tai reiškia, jog įpėdiniams pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos, tarp jų ir teisė atkurti nuosavybės teises (Atkūrimo įstatymo 2 str.2 d.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes, t.y. perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Pagal minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tais atvejais, kai palikimo atsiradimo metu palikėjui dar nėra atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (palikimo atsiradimo metu nėra palikėjo nuosavybės teisės į žemę, tačiau egzistuoja jo teisė atkurti nuosavybės teises, kuri yra paveldima), įpėdinio atliekami veiksmai, nukreipti į palikėjui priklausančių teisių atkūrimą (pvz., pareiškimų atitinkamoms tarnyboms padavimas; kreipimasis dėl teisių įforminimo; teikimas dokumentų, reikalingų joms įforminti, užvesti ar dalyvauti bylose, kuriose būtų priimami sprendimai, turintys reikšmės palikėjo teisių atkūrimui ar įgyvendinimui ir pan.) teismo gali būti vertinami kaip faktinis palikimo priėmimas. Aukščiausiasis Teismas minėtose nutartyse, be kita ko, yra pažymėjęs, kad įstatyme nenustatyta palikimo priėmimo būdų išimčių, kai paveldima ši teisė, todėl taip pat gali būti priimama pradedant faktiškai ją valdyti. Aukščiausiasis Teismas yra akcentavęs (žr. LAT nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-343/2013;3K-7-468/2009), kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Įstatyme (1964 m. CK ir 2000 m.CK) nenustatyta termino, per kurį galima kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo yra akcentuojama, kad svarbu nustatyti: kurioje įstatymu nustatyto termino eigos stadijoje pilietis įgijo (ir ar įgijo) teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Atkūrimo įstatymo 2 str.); kokius veiksmus asmuo atliko nuo jo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą atsiradimo momento iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, siekdamas pasinaudoti šia teise; faktinių aplinkybių, kurias asmuo prašo pripažinti svarbiomis terminų praleidimo priežastimis, realų buvimą (nebuvimą), jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pretendento realioms galimybėms pačiam ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos; ar asmuo kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo per protingą terminą (jei nustatomos aplinkybės, kurios asmeniui objektyviai sukliudė pateikti prašymą ir dokumentus iki įstatymu nustatyto termino) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015).
Terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sutrukdžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje Nr. A525-984/2014). Tai sietina su tuo, jog kiekvienas asmuo teisiniuose santykiuose turi ne tik teises, bet ir tam tikras pareigas, o tai įpareigoja patį suinteresuotą asmenį veikti rūpestingai, operatyviai ir racionaliai, siekiant išvengti kliūčių siekiamam tikslui, šiuo atveju – nuosavybės teisių į žemę atkūrimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1994/2008, 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-530/2014). Pasyvus elgesys vertintinas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė, priklausanti nuo asmens valios (2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-656/2011, 2011 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1104/2011, 2011 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-2203/2011, 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-210-13).
Kaip jau minėta, teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Įstatymų leidėjas prašymams ir dokumentams dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo pateikti nustatė ilgus (atitinkamai apie 10 ir 12 metų) terminus, kurie, pretendentams elgiantis apdairiai ir rūpestingai, iš esmės buvo pakankami pareikšti kompetentingoms valstybės institucijoms savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-912/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-772/2009). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką dėl Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatytų terminų atnaujinimo, ne kartą yra konstatavęs, kad asmens, prašančio atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, sveikatos būklė, garbus amžius, šeiminė padėtis, išsilavinimo lygis ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės nėra veiksniai, savaime pripažintini svarbiomis termino praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2008 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-680/2008, 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-1249/2010), o pareiškėjo pasyvus elgesys ir nesidomėjimas savo teisių įgyvendinimu reiškia jo pačio subjektyvų apsisprendimą ir negali būti laikomas objektyviu veiksniu, lėmusiu termino praleidimą (pvz., 2011 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1104/2011, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-210/2013, 2016 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-552/2016). Sprendžiant Atkūrimo įstatymo 10 straipsnyje numatytų terminų atnaujinimo klausimą, turi būti vadovaujamasi bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir šio įstatymo prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 7 d.).
Nagrinėjamu atveju matyti, jog būdama informuota apie tai, kokius dokumentus privalo pateikti asmenys, pretenduojantys į nuosavybės teisių į žemę atkūrimą ir jų pateikimo terminą, S. J. J. įstatymu nustatyti terminu, t.y. iki 2003 m. gruodžio 31 d., nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procedūras vykdančiai institucijai pilietybę, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl pagrįstai į pretendentų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. P. žemę, sąrašą nebuvo įtraukta.
Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad būdami S. J. J. įpėdiniai, palikimo atsiradimo metu pareiškėjai atliko kokius nors veiksmus, nukreiptus į S. J. J. priklausančių teisių atkūrimą, todėl negalima daryti išvados, kad pareiškėjai faktiškai priėmė S. J. J. teisę atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusio savininko A. P. žemės dalį.
Kadangi pareiškėjai S. J. J. teisės atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią buvusio savininko A. P. žemės dalį faktiškai nepriėmė, darytina išvada, jog jie neturi materialinio suinteresuotumo kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti S. J. J. praleistą terminą kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. P., sūnaus K. (mirusio (duomenys neskelbtini)) iki nacionalizacijos valdytą 1,50 ha žemės sklypą buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, pagal dabartinį administracinį suskirstymą – Palangos mieste, pateiktiniems dokumentams pateikti, todėl prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 88 straipsniais, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų K. R. ir K. J. J. prašymo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.