Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno miesto savivaldybės ieškinį atsakovams Ž. S., R. S., A. S. ir E. S. dėl nuomos sutarties nutraukimo, skolos priteisimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, išvadą teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai R. S., A. S. ir E. S., kurių įstatyminiai atstovai yra R. S. bei Ž. S., teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Atsakovai Ž. S., A. S. ir E. S., kurių įstatyminiai atstovai yra R. S. bei Ž. S., į 2017 m. rugsėjo 11 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai (2 t., b. l. 35, 52–53), atsakovą Ž. S. atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėtina atsakovams nedalyvaujant.

Išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (b. l. 56–57), nurodė, jog priėmus sprendimą iškeldinti šeimą iš gyvenamųjų patalpų, reikėtų atsakovams suteikti dviejų mėnesių terminą, kad jie galėtų susirasti kitą gyvenamąją patalpa, kuri atitiktų nepilnamečių vaikų poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklauso butas adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 5). Pagal 2013 m. lapkričio 27 d. įsakymą dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties pakeitimo, buvo pakeista 1999 m. rugsėjo 2 d. nuomos sutartis, sudaryta su N. K. (1 t. b. l. 15). 2013 m. gruodžio 4 d. ieškovė su atsakovu Ž. S. sudarė savivaldybės gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, sutarties priedus Nr. 2 ir Nr. 3 (1 t., b. l. 6–14). Bute adresu (duomenys neskelbtini) savo gyvenamąją vietą yra deklaravę visi atsakovai (1 t., b. l. 28). Nuomos mokesčio paskaičiavimo, įmokų ir įsiskolinimo suvestinės duomenimis už laikotarpį nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2017 m. sausio mėn. yra susidariusi 1 947,52 Eur skola, o laikotarpiu nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2017 m. rugpjūčio mėn. – 2 198,33 Eur skola (1 t., b. l. 16–17, 2 t., b. l. 43–44). Atsakovų įsiskolinimas už suteiktas paslaugas UAB „Kauno švara“ sudaro 241,42 Eur, UAB „Kauno vandenys“ – 184,24 Eur, AB „Energijos skirstymo operatorius“ – 26,33 Eur (1 t., b. l. 18–20). 2016 m. spalio 3–4 d. UAB „Kauno būtų ūkis“ surašė gyvenamosios patalpos adresu (duomenys neskelbtini) apžiūros aktus (1 t., b. l. 21–25). 2016 m. spalio 4 d. atsakovui Ž. S. buvo įteiktas priminimas dėl įsiskolinimo už buto nuomą (1 t., b. l. 26). Tą pačią dieną UAB „Kauno būtų ūkis“ surašė įspėjimą dėl nuomos sutarties sąlygų nevykdymo (1 t., b. l. 27). Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyriui 2016 m. spalio 24 d. R. S. pateikė pareiškimą dėl atsakovo keliamo triukšmo bei ramybės trikdymo (1 t., b. l. 29). Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto valdymo skyrius 2016 m. gruodžio 7 d. priminimu informavo atsakovą apie įsipareigojimą mokėti patalpų nuomos mokestį (1 t., b. l. 30). 2017 m. balandžio 7 d. atsakovas Ž. S. kreipėsi į UAB „Kauno švara“ su prašymu leisti įsiskolinimą už suteiktas paslaugas sumokėti per šešis mėnesius (1 t., b. l. 77). Atsakovas Ž. S. pateikė sąskaitas, mokėjimo nurodymus, jog moka mokesčius už teikiamas komunalines paslaugas (1 t., b. l. 78–82). Dėl triukšmo nuomojamame bute policijos pareigūnai buvo kviesti tris kartus, atsakovas taip pat baustas tris kartus už viešosios rimties trikdymą (1 t., b. l. 91, 2 t., b. l. 39). 2017 m. birželio 13 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo, jog atsakovai Ž. S. ir R. S. yra išsituokę 2016 m. rugsėjo 8 d. ir nuo 2016 m. balandžio mėnesio su dukromis ginčo bute nebegyvena (1 t., b. l. 92).

2013-12-04 šalių sudarytos nuomos sutarties 5.5 ir 5.6 punktuose numatyta, kad nuomininkas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais mokėti nuomos mokestį, mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą bei mokestį už namo bendrųjų objektų nuolatinę priežiūrą, butui suteiktas komunalines paslaugas. Nuomos mokestis mokamas kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Sutarties 12.4 punktas numato, jog nuomos sutartis gali būti nutraukiama, jei nuomininkas ne mažiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčių ir mokesčių už komunalines paslaugas. Atsakovas Ž. S. nuomos mokesčio nemoka nuo 2012 m. rugsėjo mėn., turi įsiskolinimų už komunalines paslaugas, už laikotarpį iki 2012 m. rugsėjo mėn. iš jo jau yra priteista skola už nuomą teismo sprendimu, kurio jis taip dar nėra įvykdęs. Teismas pažymi, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius būtų bent iš dalies sumokėjęs, taip pat nenurodė jokių priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, kodėl nevykdo savo finansinių įsipareigojimų pagal nuomos sutartį. Priešingai, ieškovės atstovė byloje pateikė rašytinius įrodymus, kad atsakovas ir toliau nemoka nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalinius patarnavimus. Nuomos mokesčio skola 2017 m. rugpjūčio mėn. sudarė 2 198,33 Eur.

Tokiu būdu konstatuotina, jog atsakovas pažeidė sutartį (CK 6.205 str.), daugiau nei tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti nuomos sutartį yra pagrįstas ir tenkintinas, 2013-12-04 nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo Ž. S., nutrauktina (CK 6.497 str. 1 d. 3 p., 5 p., 6.611 str., sutarties 12.4 p.).

CK 6.611 str. nustatyta, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nuomos mokesčio mokėjimas yra esminė nuomininko pareiga (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-09-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-338/2011). Teismų praktikoje numatyta, taikant CK 6.611 straipsnį, vadovautis teisingumo ir protingumo principais, įvertinti nuomininko kaltę dėl sutarties pažeidimo, o bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto nustatyti šalių interesų pusiausvyrą (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1124/2003, Nr. 3K-3-410/2010, Nr. 3K-3-125-421/2015).

Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, matyti, kad atsakovai nevykdė nuomininko ir nuomininko šeimos narių pareigų – nemokėjo nuomos mokesčio nuo 2012 metų, todėl darytina išvada, kad pagrindinis nuomininkas Ž. S. ir jos šeimos nariai, net ir ieškovei ne kartą įspėjus bei pareikalavus, nevykdo įstatymų reikalavimų ir sutartimi nustatytų pagrindinių pareigų itin ilgą laiką, o tai laikytina esminiu nuomos sutarties pažeidimu. Byloje taip pat yra pateikti įrodymai iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK veiklos skyriaus, kad dėl adresu (duomenys neskelbtini) keliamo triukšmo policijos pareigūnai buvo kviečiami tris kartus. Ž. S. už viešosios rimties trikdymą metų laikotarpyje administracinėmis nuobaudomis buvo baustas tris kartus. Taigi, konstatuotina, jog atsakovas nesilaiko bendrų elgesio taisyklių, bute nuolat girtaujama, keliamas triukšmas, lankosi asocialūs asmenys, butas padarytas landyne. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus pagrindus konstatuotina, taip pat tenkintinas ieškovės reikalavimas iškeldinti Ž. S. iš gyvenamosios patalpos su visu priklausančiu turtu, iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200, 6.205, 6.576, 6.583, 6.589, 6.610, 6.611 straipsniai).

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog 2016-09-08 Kauno apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8932-752/2016 atsakovų Ž. S. ir R. S. santuoka buvo nutraukta. Vaikų A. S. ir E. S. gyvenamoji vieta nustatyta su motina. Atsakovė R. S. 2017-09-11 teismo posėdyje, davusi priesaiką, paaiškino, jog ji nuo 2016 m. balandžio mėnesio ginčo bute negyvena, nes su dukromis ir visais daiktais išsikraustė gyventi pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė R. S. su dukromis A. S. ir E. S. jau nuo 2016 m. balandžio mėnesio yra išsikėlusi iš ginčo buto, reikalavimas dalyje dėl jų iškeldinimo iš buto atmestinas.

Analizuojant išdėstytą matyti, jog tarp šalių – ieškovės ir atsakovų, susiklostė prievoliniai teisiniai nuomos santykiai (CK 6.575 str.). Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 str.). Nuomininkas privalo išlaikyti išsinuomotą daiktą, mokėti komunalinius mokesčius (CK 6.493 str. 1 d., 6.584 str. 1 d.). Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties kaip ir nuomininkas (CK 6.589 str. 1 d.), nuomininko šeimos nariai yra kartu su nuomininku gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) ir jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai (CK 6.588 str. 1 d.). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 str. 1 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 str.). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 str. 1 ir 2 d.). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Atsakovas Ž. S. pažeidė prievolę, nes būdamas buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nuomininku, nustatytu terminu nesumokėjo ieškovei nuomos mokesčio už naudojamas patalpas (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). Įvertinus byloje esančius įrodymus konstatuotina, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą reikalavimą tenkinti.

Ieškovė prašo priteisti susidariusį įsiskolinimą iš atsakovo Ž. S. ir jo pilnamečių šeimos narių, t. y. iš sutuoktinės. Teismas pažymi, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė R. S. ginčo bute gyveno iki 2016 m. balandžio mėnesio. Paaiškino, jog faktiškai gyvena pas savo tėvus, tačiau jos ir dukrų gyvenamoji vieta liko deklaruota adresu (duomenys neskelbtini), nes kitaip dukros negalėtų toliau lankyti darželio Kauno mieste.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad gyvenamųjų patalpų nuomą reglamentuojančios teisės normos skiria laikiną išvykimą (CK 6.591 straipsnis) bei išvykimą gyventi kitur (CK 6.609 straipsnio 3 dalis) ir priklausomai nuo išvykimo pobūdžio nustato skirtingas pasekmes. Kai nuomininkas, jo šeimos nariai ir buvę šeimos nariai išvyksta gyventi kitur, gyvenamosios patalpos nuomos sutartis laikoma nutraukta nuo išvykimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-532-313/2015).

Ieškovė nurodė, jog atsakovė su vaikais iki šiol yra deklaravusi gyvenamąją vietą ginčo buto adresu, tačiau vien argumento, kad atsakovės gyvenamoji vieta deklaruota ginčo bute, nepakanka konstatuoti buvus faktinius nuomos santykius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kvalifikuodamas gyvenamosios vietos deklaravimo reikšmę sprendžiant dėl asmens gyvenamosios vietos, kasacinis teismas yra konstatavęs, jog, nustatant asmens gyvenamąją vietą, svarbu atsižvelgti ne tik į formalų deklaruotos gyvenamosios vietos faktą. Vertintini ir kiti kriterijai, tokie kaip faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens pareiškimas apie savo gyvenamąją vietą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senamiesčio ūkis“ v. I. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2012).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei formuojamą kasacinio teismo praktiką, taip pat aplinkybę, kad atsakovė santuokos nutraukimo byloje jau 2016 m kovo mėnesį buvo nurodžiusi savo gyvenamąją vietą tėvų adresu, šioje byloje atsakovei teismo šaukimai taip pat buvo įteikti adresu (duomenys neskelbtini), byloje nėra įrodymų paneigiančių šią faktinę aplinkybę, todėl reikalavimas dėl skolos priteisimo iš atsakovės R. S. tenkintinas iš dalies – solidariai iš jos su atsakovu Ž. S. priteistina skola, susidariusi iki 2016 m. gegužės mėnesio, t. y. 1 625,05 Eur. Už likusį laikotarpį nuo 2016 m. gegužės mėnesio iki 2017 m. vasario mėn. susidariusi skolos dalis (322,47 Eur) priteistina tik iš atsakovo Ž. S..

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prievolė tinkamai neįvykdyta, įstatymas (CK 6.210 straipsnis) numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.123 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, teismas sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 42, 269, 270, 279 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

teismas nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti 2013-12-04 gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iškeldinti atsakovą Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Priteisti solidariai iš atsakovų Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Kauno miesto savivaldybės naudai 1 625,05 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 5 ct) nuomos mokesčio, kuris turi būti sumokėtas į Kauno miesto savivaldybės administracijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 625,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios turi būti sumokėtos į Kauno miesto savivaldybės administracijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo Ž. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės Kauno miesto savivaldybės naudai 322,47 Eur nuomos mokesčio, kuris turi būti sumokėtas į Kauno miesto savivaldybės administracijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (322,47 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-02-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kurios turi būti sumokėtos į Kauno miesto savivaldybės administracijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.