- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-913-253/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- M. T.
- Atsakovas
- A. Ž.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. T. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. T. kreipėsi į teismą prašydamas: priteisti iš atsakovo A. Ž. 24 762,51 Eur įsiskolinimą pagal 2013 m. gegužės 3 d. neprotestuotinus vekselius, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad, pagal atsakovo prašymą, ieškovas 2013 m. gegužės 3 d. paskolino atsakovui 57 000 Lt (16 508,34 Eur) ir 28 500 Lt (8 254,17 Eur) skaičiuojant pagal paskolos suteikimo dieną galiojusį lito ir euro santykį: 1 Eur – 3,4528 Lt. Atsakovas 2013 m. gegužės 3 d. išdavė ieškovui paprastus neprotestuotinus vekselius (toliau – ir Vekseliai), patvirtinančius anksčiau minimų pinigų gavimo faktą. Atsakovas turėjo grąžinti ieškovui pagal vekselius paskolintas lėšas iki 2013 m. gruodžio 1 d., bet atsakovas šios prievolės neįvykdė ir pinigų negrąžino. Ieškovas 2013 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 8-ojo notarų biuro notarę D. B. prašydamas išduoti vykdomuosius įrašus pagal vekselius. Notarė atsisakė išduoti vykdomuosius įrašus informuodama, jog Vekseliuose yra netikslumų, ir dėl skolos grąžinimo patarė kreiptis į teismą civiline tvarka. Ieškovas keletą kartų kreipėsi į atsakovą prašydamas grąžinti pagal Vekselius paskolintą pinigų sumą. Savo atsakyme atsakovas pripažino minėtus įsiskolinimus ieškovui ir įsipareigojo skolą grąžinti, bet iki šiol to nepadarė. Pagal 2013 m. gegužės 3 d. paprastų neprotestuotinų vekselių sąlygas, atsakovas ieškovui skolingas 24 762,51 Eur.
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė. Minėtu sprendimu priteisė iš ieškovo 11,64 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
4. Teismas nurodė, jog ieškovas nepaneigė atsakovo nurodytų argumentų apie vekselių pasirašymo aplinkybes, todėl ieškinys laikytinas neįrodytu.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu ieškovas M. T. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Apelianto teigimu, jis Vekseliuose buvo klaidingai nurodytas vekselio davėju, abiejų Vekselių apatiniame kairiajame kampe atsakovas patvirtino Vekseliuose nurodytų sumų gavimo iš ieškovo faktą. Šios pozicijos atsakovas laikėsi viso proceso metu.
5.2. Apeliantas nurodo, kad tarp šalių buvo sudarytos rašytinės paskolos sutartys. Apeliantas rašytinių paskolų sutarčių sudarymo faktą įrodinėjo rašytiniais įrodymais (skolos rašteliais) ir netiesioginiais įrodymais (liudytojo parodymais). Teismas neįvertino to, kad atsakovas savo teiginių nepatvirtino jokiais įrodymais (bulvių pakrovimo važtaraščiais, buhalteriniais dokumentais, liudytojų parodymais ir pan.).
5.3. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, turėjo konstatuoti, jog byloje pakanka įrodymų įsitikinti, kad skolos rašteliai atitiko atsakovo valią.
5.4. Vekseliuose jų davėju nurodytas ieškovas, tačiau juose yra visi šalių duomenys, o iš jų turinio matyti, kad abu Vekseliai surašyti vienodu metu ir supainioti Vekselio davėjo ir gavėjo duomenys (atsakovas pripažino, kad įrašas apie pinigų gavimą padarytas ir jo pasirašytas buvo vėliau), juose atsakovas nurodė, jog pinigus iš ieškovo gavo. Teismas turėjo padaryti išvadą, jog atsakovo surašyti skolos rašteliai prilyginami vienašaliam atsakovo įsipareigojimui grąžinti pasiskolintas sumas. Skolos raštelio tekstas „pinigus gavau“ patvirtina paskolos dalyko – pinigų gavimo fakto – buvimą.
5.5. Teismas turėjo padaryti išvadą, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai ir paskolos davėjas (ieškovas) turi teisę reikalauti priteisti skolą iš atsakovo.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas A. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą; priteisti atsakovui iš ieškovo visas apeliacinės instancijos teisme atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo taisykles ir dėl to padarė logišką ir pagrįstą išvadą, jog ieškinys neįrodytas, t. y. paskolos teisinių santykių tarp šalių nebuvo.
6.2. Jei ieškovas atsakovui iš tiesų būtų skolinęs pinigus (o ne atsakovas būtų buvęs ieškovo kreditoriumi, pardavęs šiam prekes ir tik vėliau gavęs už jas užmokestį), šalys tokį paskolos sandorį turėjo įforminti raštu, tačiau to padaryta nebuvo.
6.3. Teismas išanalizavo visą byloje surinktą medžiagą – šalių ir jų atstovų paaiškinimus, išdėstytus ir procesiniuose dokumentuose, ir duotus žodžiu, bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu, tiek rašytinius įrodymus, tiek ir ieškovo pasikviesto liudytojo parodymus (nors ieškovas šiuo atveju apskritai net negalėtų remtis liudytojų parodymais). Tik po tokios analizės atlikimo teismas padarė išvadas, ir visa tai nuosekliai išdėstyta apskųstajame sprendime.
6.4. Jei šalys Vekselius būtų naudojusios tarsi įstatymo reikalaujamos rašytinės paskolos sutarties „pakaitalą“, neįtikėtina, kad ieškovas, pats savo ranka abu Vekselius surašęs ir pasirašęs, galėjo suklysti net du kartus, ir dar taip, kad supainiotų santykio dalyvius (kreditorių ir skolininką) vietomis.
6.5. Ieškovas yra verslus žmogus, užsiimantis įvairia ūkine komercine veikla, vykdantis stambius prekybos projektus, todėl jam keliami aukštesni rūpestingumo bei atidumo standartai. Nesudaryti paskolos sutarties, kai skolinamos lėšos didelės, yra neatsargu ir nerūpestinga, nes sandorio šalys, nesilaikiusios įstatymo reikalavimo sudaryti rašytinės formos sutartį, kartu prisiima riziką dėl sandorio įvykdymo įrodinėjimo kilus ginčui.
6.6. Priešingai, būtent vekseliai, kuriuos patvirtindamas skolą už nusipirktas prekes surašė ir pasirašė ieškovas – vekselių davėjas, kaip tik ir patvirtina, kad juose įrašytas sumas ieškovas buvo įsipareigojęs sumokėti atsakovui – vekselių turėtojui, tai ir padarė, o atsakovas savo ruožtu, gavęs pagal vekselius pinigus, savo ranka juos pakvitavo ir grąžino ieškovui, kaip nurodyta įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje. Tokios aplinkybės ir įrodymai leido teismui padaryti išvadą, kad labiau tikėtina tarp šalių susiklosčius būtent tokiems santykiams, kokius nurodė atsakovas, o ne ieškovas.
Šalies argumentai
6.7. Atsakovas yra įsitikinęs, jog nagrinėjamu atveju teismas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles taikė tinkamai. Teismo posėdžio metu ieškovas nežinojo „paskolintos“ pinigų sumos dydžio, ieškinyje teigiama, kad ieškovas į notarą kreipėsi, prašydamas vekseliuose padaryti vykdomuosius įrašus, bet šis tai padaryti atsisakė, o teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad į notarą nesikreipė, taip pat ieškovo (kaip ir liudytojo) aiškinimas, kad buvo žinoma, jog atsakovas yra nepatikimas asmuo, bet pinigus jam vis tiek „skolino“, šios aplinkybės tik patvirtina, jog ieškovas be jokio pagrindo siekia pasipelnyti iš atsakovo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
I. A. instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
8. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
9. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apeliantų prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai).
10. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo M. T. ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo
11. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias vekselio, nerealizuoto Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka, galią, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
12. Civilinės teisės prasme vekselis – tai savarankiškas civilinių teisių objektas, piniginis vertybinis popierius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnio 6 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, – tai dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
14. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir pateikti reikalavimus pagal jį praleidimo, iš vekselio kylantiems reikalavimams patenkinti negali būti taikomos ĮPVĮ nuostatos, be kita ko, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių; tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios CK ar kitų materialiųjų įstatymų normos. Sprendžiant dėl prievolinių santykių egzistavimo ir (ar) jų turinio vekselis tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019 32 punktas). Pripažinus, kad atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, tai savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, todėl vekselio turėtojas, siekdamas įgyvendinti jam šiuo dokumentu apibrėžtą reikalavimo teisę, turi galimybę ją pagrįsti, įrodęs atitinkamų teisinių santykių tarp jo ir vekselio davėjo, egzistavimą, o vekselis tokiu atveju tampa paprastu rašytiniu įrodymu, dėl jo įrodomosios reikšmės sprendžiama pagal atitinkamus santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-269-219/2019 24 punktas).
15. Nagrinėjamoje byloje kilusio ginčo šalys yra tiesioginiai vekselių teisinių santykių dalyviai. Ieškovas, pareiškęs ieškinį, savo reikalavimą atsakovui grindė 2013 m. gegužės 3 d. ir 2013 m. gegužės mėn. surašytais paprastaisiais vekseliais, kuriuose vekselio gavėju (turėtoju) nurodytas atsakovas A. Ž., o vekselio davėju ieškovas M. T.. Pagal minėtus vekselius ieškovas įsipareigojo iki 2013 m. gruodžio 1 d. sumokėti su apskaičiuotomis palūkanomis už 7 mėnesius atsakovui A. Ž. 16 508,34 Eur (57 000,00 Lt), ir 8 254,17 Eur (28 500,00 Lt). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu ieškinį laikė neįrodytu, todėl atmetė.
16. Ieškovas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas, nesutikimą grįsdamas iš esmės tuo, kad Vekseliuose jų davėju nurodytas ieškovas, tačiau juose yra visi šalių duomenys, o iš jų turinio matyti, kad abu Vekseliai surašyti vienodai, tik supainioti Vekselio davėjo ir gavėjo duomenys, be to, atsakovas nurodė, jog pinigus iš ieškovo gavo. Atsakovo surašyti skolos rašteliai prilyginami vienašaliam atsakovo įsipareigojimui grąžinti pasiskolintas sumas. Teismas turėjo padaryti išvadą, jog tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai ir paskolos davėjas (ieškovas) turi teisę reikalauti priteisti skolą iš atsakovo. Teisėjų kolegija su šiais apelianto skundo argumentais nesutinka ir toliau pateikiamų motyvų pagrindu juos atmeta kaip nepagrįstus.
17. CK 6.870 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. CK 6.871 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tam, kad tarp šalių atsirastų paskolos teisiniai santykiai, turi egzistuoti dvi sąlygos: tai paskolos dalyko, t. y. pinigų, perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta.
18. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl paskolos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017).
19. Nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, svarbu atsižvelgti į tai, kad vekselio, netekusio vertybinio popieriaus statuso, turėtojui jo pagrindu pareiškus reikalavimą teisme ginčas sprendžiamas pagal konkretiems prievoliniams santykiams taikytinas teisės normas. Vekselio turėtojui teisme pareiškus reikalavimą, grindžiamą vekseliu, kuris yra netekęs vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statuso, taikoma bendroji procesinių pareigų paskirstymo taisyklė, kad ieškovas neprivalo teisiškai kvalifikuoti reiškiamo reikalavimo, tačiau privalo nurodyti teismui faktinį ieškinio pagrindą – konkrečias aplinkybes, iš kurių kildina reikalavimą atsakovui, ir pateikti jas pagrindžiančius įrodymus. Civilinio proceso rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.
20. Kasacinis teismas, spręsdamas dėl įrodinėjimo taisyklių, kai reikalavimai kildinami iš ĮPVĮ nustatyta tvarka nerealizuoto vekselio pagrindu, yra nurodęs, kad tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, jog pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-65-916/2018 19 punktas).
21. Nagrinėjamoje byloje ieškovas (vekselio davėjas), prašydamas priteisti iš atsakovo skolą, kaip reikalavimo pagrindą nurodė faktines aplinkybes: kad pinigus pagal vekselius atsakovui skolino du kartus, skolintos sumos neatgavo; į notarą nesikreipė suėjus vekselio apmokėjimo terminui; dėl nežinojimo pasirašė vekselio davėjo vietoje. Atsakovas (vekselio gavėjas), nesutikdamas su ieškiniu, teigė, kad ieškovas jam skolą pagal vekselius grąžino, todėl jis vekseliuose pasirašė, kad pinigus pagal vekselius gavo be palūkanų, o vekselius grąžino jo davėjui (ieškovui). Nurodė, kad 2013 m. gegužės 3 d. ieškovas pasirašė du paprastus neprotestuotinus vekselius, kuriais įsipareigojo iki 2013 m. gruodžio 1 d. sumokėti jam su 2 proc. dydžio palūkanomis už pristatytas daržoves. Tos pačios dienos vakare ieškovas jam grąžino 14 481,00 (50 000,00 litų) skolą, todėl jis (atsakovas) pasirašė ant vekselio, kad pinigus be palūkanų gavo, ir vekselį atidavė ieškovui. Pagal kitą vekselį atsakovui buvo sumokėta nepraėjus mėnesiui, palūkanų už jį neprašė, todėl pasirašęs, kad pinigus gavo, antrą vekselį taip pat grąžino ieškovui. Vekseliai buvo pasirašyti Kaune, „Megos“ prekybos centre. Vekselius surašė ieškovas. Taigi nagrinėjamoje byloje šalys iš esmės skirtingai aiškino vekselio sudarymo aplinkybes.
22. Nagrinėjamo ginčo atveju, abu sudaryti Vekseliai pasirašyti abiejų bylos šalių, juose nurodytos vekselių išrašymo vietos ir datos, aiškios pinigų sumos, mokėjimo terminai ir mokėjimo vietos. Minėta, kad vekselių rekvizituose vekselio davėjas nurodytas ieškovas, o vekselio gavėju atsakovas. Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad ginčo vekseliuose netinkamai nurodyti vekselio davėjas ir vekselio gavėjas, t. y. sukeistos jų teisinės padėtys, galėtų būti paaiškinama ginčo šalių teisiniu neišprusimu, atidumo teisinėms detalėms stoka, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks neatitikimas negali būti vertinamas tik lingvistine prasme, atsietai nuo kitų byloje nustatytų aplinkybių. Kaip matyti, atsakovas pirmosios instancijos teisme kategoriškai nesutiko su ieškovo įrodinėjamomis aplinkybėmis. Tuo tarpu ieškovas be savo paties paaiškinimų į bylą nepateikė iš esmės jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių nurodytą poziciją, kad jis atsakovui skolino pinigus. Ieškovo paaiškinimai, jog jis keletą kartu kreipėsi į atsakovą prašydamas grąžinti pagal vekselius paskolintą pinigų sumą ir kad savo atsakyme atsakovas pripažino įsiskolinimus ieškovui įsipareigodamas grąžinti skolą, nėra patvirtinti raštiniais įrodymais, todėl nelaikytini pakankamais ir patikimais įrodymais ieškovo reikalavimams pagrįsti. Pažymėtina ir tai, jog ieškovas turėjo galimybę pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius paskolos prievolinius santykius, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, apie kitų, negu pateikti byloje, įrodymų buvimą neteigia ir apeliaciniam teismui. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje apklaustas liudytojas neturėjo žinių apie Vekselių išrašymo aplinkybes, o tik išdėstė savo nuomonę apie atsakovo nesąžiningumą (2021 m. gegužės 11 d. teismo posėdžio garso įrašas: 01 min. 55 sek. – 10 min. 46 sek.). Pažymėtina ir tai, jog tiek ieškovas, tiek atsakovas pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu laikėsi nuoseklios pozicijos dėl susiklosčiusių teisinių santykių ir piniginių lėšų perdavimo pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas spręsti, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina ieškovo įrodinėjamą poziciją dėl ginčo pinigų sumų perdavimo atsakovui kaip paskolos, ieškovas nepaneigė atsakovo nurodytų argumentų apie vekselių pasirašymo aplinkybes.
23. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo. Teismas įvertina, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumą. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta pakankamai ir patikimų įrodymų ieškovo reikalavimams pagrįsti.
24. Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantas, teikdamas argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo teismui vertinant įrodymus, siekia, jog bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos skunde išvardytos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados nei ginčijamame sprendime. Aplinkybė, kad ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ir taip pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nepagrįstai teikia pirmenybę savo pozicijai, tačiau to nepakanka paneigti teismo išvadoms, pagrįstoms visumos byloje esančių įrodymų dėl bylos faktų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles ar nukrypo nuo teismų praktikos įrodymų vertinimo klausimais.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismo nustatytos bylos aplinkybės atitinka byloje surinktus faktinius duomenis, įvertintus laikantis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 177, 185 straipsniai), o padarytos išvados yra pagrįstos byloje esančių įrodymų viseto analize ir įvertinimu pagal pirmiau nurodytus įstatymo reikalavimus ir teismų praktikoje suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami, kad nagrinėjamu aspektu būtų galima priimti kitokį teismo sprendimą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčijamu aspektu yra pagrįstas ir teisėtas.
26. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinio skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Darytina išvada, kad kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
28. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.
29. Ieškovo apeliacinis skundas netenkintas, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
30. Atsakovas teismui nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl jų atlyginimo nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.