- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-29
- Bylos Nr.
- e2-948-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00419-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. S. prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės turtinę žalą, kurią sudaro:
1.1. 83 989,50 Eur akcininko D. S. investuotos lėšos į (duomenys neskelbtini) bei 12 proc. metinės palūkanos, šias palūkanas skaičiuojant nuo 2005 m. gruodžio 13 d;
1.2. 87 784,40 Eur dėl kreditoriaus (duomenys neskelbtini) nesąžiningai ir apgaule įgyto ir neteisėtai į apyvartą paleisto vekselio;
1.3. 23 169,60 Eur negauti dividendai už 2007 metus bei 12 proc. metinės palūkanos, šias palūkanas skaičiuojant nuo 2008 m. gegužės 1 d. (paskutinė diena paskirstyti yra kiekvienų metų balandžio 30 d.); 34 754,40 Eur dividendai už 2008 metus, bei 12 proc. metinės palūkanos; 40 546,80 Eur dividendai už 2009 metus, bei 12 proc. metinės palūkanos; 393 883,20 Eur (32 823,60 Eur x 12 metų) negauti dividendai už 2010 – 2021 metus, bei 12 proc. metinės palūkanos;
1.4. 33 668,33 Eur (jau išskaičiavus gyventojų pajamų ir SODROS mokesčius) negauto darbo užmokesčio suma per laikotarpį nuo 2007 m. birželio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., bei 12 proc. metinės palūkanos; 208 526,40 Eur (17 377,20 Eur x 12 metų) negauto darbo užmokesčio suma per laikotarpį nuo 2010 m. iki 2021 m. bei 12 proc. metinės palūkanos;
1.5. 173 738,41 Eur grynojo turto vertės prieaugis bei 12 proc. metinės palūkanos, šias palūkanas skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 1 d. (žalos ir nuostolių padarymo dienos);
1.6. 19 354,56 Eur D. S. kaip laiduotojui už juridinį asmenį (duomenys neskelbtini) padaryta turtinė žala už laikotarpį iki 2018 m. gruodžio 31 d.; po 724,05 Eur D. S. kaip laiduotojo už juridinį asmenį (duomenys neskelbtini) patirta žala už kiekvienus kalendorinius metus, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos;
1.7. 550 Eur dėl ieškovo sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį pirmosios instancijos teisme; 2 260 Eur už advokato atstovavimą pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose; 322,26 Eur patirtos išlaidos dėl neteisėtų antstolio Raimundo Stanislausko veiksmų.
2. Ieškovas ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų bei teismų veiksmų, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-741-1012/2023 bei Lietuvos apeliaciniame teisme (apeliacine tvarka) civilinę bylą Nr. e2A-489-798/2023, atlyginimo grindžia šiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
2.1. Pirmosios instancijos teismo 2023-03-28 Sprendimo motyvuojamoje dalyje piktnaudžiaujant yra nenurodyta bei neįtraukta visa eilė teisiškai reikšmingų šiai bylai faktinių aplinkybių, dėl ko vėliau yra padarytos nepagrįstos bei klaidingos teisinės išvados, bei buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas 2023-03-28 pirmosios instancijos teismo sprendimas. Tai esminiai proceso pažeidimai, turėję įtakos nepagrįstos ir neteisėtos ir 2023-09-26 apeliacinės instancijos teismo nutarties šioje dalyje priėmimui.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas ieškovo D. S. apeliacinį išsamiai netyrė ir teisiškai ne(į)vertino tiek faktinių, tiek ir teisinių apeliacinio skundo visų reikalavimų ir argumentų, 2023-09-26 nutartyje tik formaliai nurodydamas, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nustatytomis aplinkybėmis, taip neteisėtai užkirsdamas kelią šioje byloje įvykdyti teisingumą ir atkurti nukentėjusio asmens D. S. teises. Be to, teismas apeliacine tvarka nagrinėdamas ieškovo D. S. apeliacinį skundą, nepašalino ir neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių proceso teisės normų pažeidimų, formaliai ir deklaratyviai palikdamas tuos pačius procesinius pažeidimus, nesivadovavo ir įsiteisėjusių teismų sprendimų prejudicinės galios ir prejudicinių faktų taikymo civilinėje byloje taisyklėmis, įskaitant imperatyvų draudimą iš naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius, akivaizdžiai bei šiurkščiai pažeidė ir įrodymų vertinimo taisykles, akivaizdžiai klaidingai skaičiavo ir aiškino savarankiškų ieškinio reikalavimų senaties terminų pradžias, neišnagrinėjo dalies ir ieškinio materialiųjų reikalavimų, kurie buvo nurodyti ir apeliaciniame skunde, neužtikrino ir tinkamo apeliacijos proceso, dėl ko buvo priimta visiškai nepagrįsta ir neteisėta 2023-09-26 apeliacinės instancijos teismo nutartis. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas piktnaudžiaudamas bei grubiai pažeisdamas CPK nuostatas ir pateikdamas žinomai melagingas aplinkybes bei nurodydamas ir tikrovės neatitinkančias išvadas, nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos bei išnagrinėti apeliacinėje instancijoje naujus įrodymus, kurių, priešingai negu teigia apeliacinės instancijos teismas, ieškovas D. S. neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos. Taigi, ieškovo vertinimu, dėl šių ir kitų ieškinyje nurodytu proceso teisės normų esminių pažeidimų buvo neteisėtai ir visiškai nepagrįstai atmestas ir apelianto (ieškovo) D. S. 2023-04-27 apeliacinis skundas, dėl ko ieškovui buvo padaryta didelės vertės ieškinyje nurodyta turtinė žala.
Šalies argumentai
3. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad:
3.1. Iš ieškovo patikslinto ieškinio matyti, kad ieškovas siekia, kad išnagrinėtos bylos būtų peržiūrėtos iš naujo, kvestionuoja įsiteisėjusius teismų sprendimus. Taigi Teisingumo ministerija nepasisakys dėl patikslintame ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių ir keliamų reikalavimų, kurie jau buvo išnagrinėti civilinėse bylose Nr. e2-741-1012/2023 ir Nr. e2A-489-798/2023. Teisingumo ministerija pažymi, kad teismui priėmus sprendimą (nutartį) ir jam įsiteisėjus, jis įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią ir yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
3.2. Teismai, nagrinėdami (duomenys neskelbtini) pareikštą ieškinį, pagrįstai nusprendė, kad ieškinio senaties terminas ieškovo keliamiems reikalavimams yra praleistas. Tokia išvada atitiko byloje nustatytas faktines aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas nutartį, pasisakė dėl kiekvieno ieškovo reikalavimo ir jam taikytino senaties termino eigos pradžios nustatymo, teismas išsamiai išanalizavo bylos faktines aplinkybes, o ieškinio senatį taikė vadovaudamasis kasacinio teismo formuojama praktika. Lietuvos apeliacinis teismas sprendė klausimą dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, tačiau pagrindų senaties termino atnaujinimui, nenustatė. Teisingumo ministerijos nuomone, teismas tinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius ieškinio senaties taikymą ir praleisto termino atnaujinimą, bei vadovavosi aktualia teismų praktika.
3.3. Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo matyti, kad ieškovo ieškinys atmestas CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl teismas nepasisakė dėl ginčo esmės. Teisingumo ministerija mano, kad teismas nagrinėdamas atsakovo prašymą taikyti ieškinio senatį ir nustatęs, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, neprivalo atlikti įrodymų vertinimo, vertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumą, pasisakyti dėl ginčo esmės. Šiuo atveju teismas gali spręsti tik dėl senaties termino pagrįstumo. Pažymėjo, kad ieškovas kėlė ir daug išvestinių, su ginčo dalyku nesusijusių reikalavimų, dėl kurių Lietuvos apeliacinis teismas neturėjo pagrindo pasisakyti. Lietuvos apeliacinis teismas pasisakė tik dėl tų ieškovo argumentų, kurie buvo susiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, neperžengdamas byloje pareikštų reikalavimų ribų.
3.4. Teisingumo ministerija mano, kad civilines bylas nagrinėję teismai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nėra ir teismų kaltės, kaip būtinos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, nagrinėjamoje byloje taip pat nėra pagrindo konstatuoti priežastinio ryšio tarp civilines bylas nagrinėjusių teismų veiksmų ir ieškovo patirtos žalos. Teismai nagrinėdami civilines bylas, įvertino byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, bei vadovaudamiesi įstatymais. Priešingai, nei teigiama patikslintame ieškinyje, bylą išnagrinėjęs teismai pagrįstai taikė ieškinio senatį, ji atitinka teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo, išnagrinėjo bylą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas D. S. ieškiniu 2022 m. balandžio 22 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini): 1) 83 989,50 Eur (290 000 Lt) akcininko D. S, tiesiogiai pinigais investuotas lėšas į (duomenys neskelbtini), kurių vėliau buvo netekta (prarasta) dėl bankroto, ir padidintas 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2005 m. gruodžio 13 d.; 2) dėl atsakovės nesąžiningai ir apgaule įgyto ir vėliau dar ir neteisėtai į apyvartą paleisto vekselio, suklastojimo, siekiant gauti 2007 m. liepos 3 d. notaro vykdomąjį įrašą bei sukčiavimo, t. y. 87 784,40 Eur turtinę žalą ir nuostolius; 3) 2007–2009 metais negautus dividendus: 23 169,60 Eur (80 000 Lt) 2007 m. dividendų bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2008 m. gegužės 1 d.; 34 754,40 Eur (120 000 Lt) 2008 m. dividendų ir padidintas 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2009 m. gegužės 1 d.; 40 546,80 Eur (140 000 Lt) 2009 m. dividendų bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. gegužės 1 d.; 4) 2010–2021 metais negautus dividendus, po 32 823,60 Eur už kiekvienus metus bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2011 m. gegužės 1 d.; 5) 33 668,33 Eur darbo užmokesčio (išskaičiavus mokesčius) 2007 m. birželio 1 d.–2009 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio 1 d. (vėliausios datos); 6) 2010–2021 metų darbo užmokestį, po 17 377,20 Eur (60 000 Lt) už kiekvienus metus su mokesčiais (ekvivalentas) bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2011 m. sausio 1 d.; 7) dėl 138 990,73 Eur grynojo turto vertės prieaugio nuostolius ir žalą bei padidintas 12 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2011 m. sausio 1 d. (žalos ir nuostolių padarymo dienos); 8) ieškovui, kaip laiduotojui, už (duomenys neskelbtini) patirtą 19 354,56 Eur turtinę žalą ir nuostolius iki 2018 m. gruodžio 31 d.; 9) ieškovui, kaip laiduotojui, už (duomenys neskelbtini) patirtą turtinę žalą ir nuostolius už kiekvienus kalendorinius metus, skaičiuojant po 724,05 Eur nuo 2019 m. sausio 1 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos; 10) visas bylinėjimosi išlaidas ieškovui ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 28 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-741-1012/2023, ieškinį dėl nuostolių (žalos) atlyginimo atmetė ir priteisė iš ieškovo atsakovei (duomenys neskelbtini) 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, valstybei 900 Eur žyminį mokestį. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, taip pat, kad nėra pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti, todėl ieškinį atmetė ir dėl ginčo esmės nepasisakė.
6. Lietuvos apeliacinis teismas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo D. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 28 d. sprendimo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-489-798/2023, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš ieškovo D. S. atsakovei (duomenys neskelbtini) 760 Eur bylinėjimosi išlaidas.
7. Nagrinėjamoje byloje ieškovas 2024 m. balandžio 22 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės daugiau kaip vieno milijono eurų turtinę žalą, t. y. 1 066 297,03 Eur pinigų sumą (neįskaičiuojant prašomų priteisti palūkanų, bylinėjimosi išlaidų), kurios nepriteisė teismai civilinėje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini). Ieškovas ieškinyje teigia, kad žala jam kilo dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos (teisėjų) neteisėtų veiksmų, šiems nagrinėjant ieškovo D. S. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių priteisimo.
8. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas prašo atlyginti žalą, remdamasi CK 6.272 straipsniu, t. y. prašo iš valstybės priteisti turtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad žala kilo dėl teisėjų ar teismo neteisėtų veiksmų. CK 6.272 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Kasacinio teismo praktika, aiškinant ir taikant CK 6.272 straipsnį, yra pakankamai gausi ir nuosekli. Tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio. Ieškovui neįrodžius bent vienos iš jų (CPK 178 straipsnis), žalos atlyginimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-1075/2019, 34 punktas; 2021 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-943/2021, 16 punktas).
9. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai žalos atlyginimo reikalavimas yra kildinamas iš įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris nėra panaikintas (pakeistas) instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka, bylą dėl žalos atlyginimo nagrinėjantis teismas, vertindamas teismo veiksmų neteisėtumą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, turi nustatyti, ar ieškovo nurodomos teismo klaidos (neteisėti veiksmai) yra tokios, kurios reiškia, jog procesinis teismo sprendimas yra akivaizdžiai neteisėtas, savavališkas, priimtas ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Ieškinys dėl žalos atlyginimo dėl neteisėtų teismo veiksmų, kildinamų iš įsiteisėjusio ir nepanaikinto (nepakeisto) teismo procesinio sprendimo, negali būti panaudotas kaip priemonė instancinei teismų sprendimų kontrolei pakeisti, kai asmuo, kurio skundas atmestas, pateikia žalos atlyginimo ieškinį, siekdamas dar sykį patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-635-915/2015).
10. Ieškovas nurodo, kad teismai nepagrįstai taikė ieškinio senatį, o jeigu ir senatis taikytina, neatsižvelgė į jo prašymą atnaujinti senaties terminą. Ieškovas ieškinyje teigia, kad teismai nepagrįstai visiems reikalavimams taikė trejų metų ieškinio senaties terminą. Ieškovo teigimu, anksčiausiai nuo 2015 m. spalio 6 d. (užbaigus juridinio asmens (duomenys neskelbtini) bankroto bylą) galėjo būti taikomas tik 10 metų ieškinio senaties terminas, nes banko civilinė atsakomybė klientui už paskolos arba kreditavimo sutarties pažeidimą yra sutartinė, tačiau jokiu būdu ne sutrumpintas trejų metų. Ieškovo vertinimu, teismų procesiniai sprendimai atmesti ieškinį dėl senaties yra akivaizdžiai neteisėti, priimti piktnaudžiaujant teismo galia bei sąmoningai nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos, dėl ko ieškovui ir buvo padaryta didelės vertės turtinė žala (atmestas ieškinys) ir patirtos su nagrinėta byla vėliau sekusios išlaidos (bylinėjimosi išlaidos). Teismas su šiais ieškovo argumentais neturi pagrindo sutikti.
11. Ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas yra fakto klausimas. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas civilinėje byloje Nr. e2-741-1012/2023 nustatė, kad atsakovės veiksmai, iš kurių ieškovas kildina atsakovės civilinę atsakomybę, yra susiję su (duomenys neskelbtini) nemokumu ir bankrotu. Kauno apygardos teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-668-173/2007 (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. 2015 m. spalio 6 d. bankrutavusi (duomenys neskelbtini) išregistruota iš juridinių asmenų registro. Ieškovas turi teisinį išsilavinimą, aktyviai dalyvavo (duomenys neskelbtini) bankroto byloje, jam negalėjo būti nežinoma apie nurodomus atsakovės veiksmus, todėl vėliausiai ieškinio senaties terminas nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštiems reikalavimams prasidėjo užbaigus (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, t. y. nuo 2015 m. spalio 6 d. Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys turėjo būti pareikštas iki 2018 m. spalio 6 d. Ieškinys teisme gautas 2022 m. balandžio 25 d., todėl teismas konstatavo, kad ieškovas daugiau kaip 4 metus praleido ieškinio senaties terminą savo reikalavimams pareikšti. Taip pat teismas sprendė, kad ieškovas nepagrindė, jog ieškinio pareikšti per įstatyme nustatytą terminą jis objektyviai negalėjo dėl sveikatos būklės ar dėl negalėjimo pasinaudoti teisine pagalba, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, todėl sprendė, kad nėra pagrindo ieškinio senaties terminą atnaujinti ir ieškinį atmetė. Kadangi ieškinio senaties taikymas yra savarankiškas ieškinio atmetimo pagrindas, teismas nepasisakė dėl ginčo esmės.
12. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino ir jo pradžios, sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties terminas ieškovo pareikštiems reikalavimams atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių (žalos) atlyginimo prasidėjo vėliausiai 2015 m. spalio 6 d. (likviduotos dėl bankroto (duomenys neskelbtini) išregistravimo iš Juridinių asmenų registro). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinio reikalavimų dėl neišmokėtų dividendų ir netektų investicijų priteisimo senaties terminas praleistas daugiau nei vienuolika metų (nuo 2010 m. liepos 20 d. (2007 m. liepos 20 d. + 3 m.) iki 2022 m. balandžio 25 d.), nes apeliantas vėliausiai nuo 2007 m. liepos 20 d. (nes buvo pirmos eilės kreditorius) žinojo ir suprato (turėjo suprasti) apie iki bankroto bylos iškėlimo neišmokėtus dividendų bei prarastų investicijų į bankrutavusią bendrovę faktus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl ieškinio senaties termino pradžios atskirų reikalavimų atžvilgiu patikslino, ja pripažindamas dar ankstesnę, t. y. 2007 m. liepos 20 d. datą.
13. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, taip pat atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Bylos nagrinėjimo ribos, pirmosios instancijos teisme apibrėžtos pareikšto ieškinio pagrindu ir ieškinio dalyku bei atsakovo atsikirtimais į ieškinį, daro įtaką ir bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėtoje byloje ieškovas atsakovės (duomenys neskelbtini) civilinę atsakomybę kildino iš neteisėtų jos veiksmų tyčia privedus (duomenys neskelbtini) prie bankroto, taip pat iš netinkamo veikimo sutartiniuose santykiuose, kurie buvo susiklostę tarp (duomenys neskelbtini) ir atsakovės pagal 2005 m. gruodžio 14 d. Kreditavimo sutartį Nr. IL-2005-025-03. Taigi, Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-741-1012/2023 pagal ieškovo ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, o ne dėl sutartinės atsakomybės atsakovei taikymo, todėl nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog galėjo būti taikomas 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), bet ne sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis).
14. Teismo vertinimu nėra jokio pagrindo spręsti, kad teismų procesiniai sprendimai yra akivaizdžiai neteisėti, priimti ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką. Teismų procesiniai sprendimai yra įsiteisėję, nėra jokio pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėję teismai būtų akivaizdžiai netinkamai nustatę faktines aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties termino taikymu, jo praleidimo priežastimis, ir akivaizdžiai netinkamai jas įvertinę ar netinkamai taikę ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas bei nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Ieškinyje ieškovo išdėstyti argumentai dėl neteisėtų teismų ar teisėjų veiksmų nėra pagrįsti. Aplinkybė, jog ieškovas nesutinka su teismų priimtais procesiniais sprendimais, nesudaro pagrindo išvadai, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir (ar) taikė ieškinio senatį ar netinkamai nustatė šiam terminui nustatyti svarbias faktines bylos aplinkybes.
15. Ieškovas taip pat nurodo, kad bylą nagrinėję teismai, nusprendę netenkinti ieškinio dėl praleisto senaties termino, ieškinio reikalavimų iš esmės neišnagrinėjo. Ieškinio senatis – materialiosios civilinės teisės institutas, tai – įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, įvertinus teisinį reglamentavimą bei teismų nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, jog šiuo atveju egzistavo CK 1.131 straipsnio 1 dalyje numatytas savarankiškas pagrindas ieškovo ieškiniui atmesti, kitų ieškinio argumentų dėl ginčo esmės nevertinant ir dėl jų pagrįstumo nepasisakant.
16. Ieškovo ieškinyje nurodyti nesutikimo su teismų procesiniais sprendimais argumentai, įskaitant ir dėl atitinkamų motyvų nepašalinimo iš Vilniaus apygardos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, nėra pagrindas pripažinti neteisėtais Vilniaus apygardos teismo ar Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos veiksmus priimant procesines nutartis/sprendimus, dėl kurių priėmimo ieškovas kildina turtinę žalą nagrinėjamoje byloje.
17. Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK nuostatas ir nurodydamas tikrovės neatitinkančias išvadas, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo pateiktus naujus įrodymus, reikšmingus nagrinėtai bylai; neprijungė prie bylos susijusios civilinės bylos Nr. e2-962-656/2022, kurioje jau yra nustatytos teisiškai reikšmingos šiai bylai aplinkybės; neišreikalavo iš antstolio Irmanto Gaidelio vykdomosios bylos Nr. 0008/08/00129; nepagrįstai atsisakė skirti žodinį teismo posėdį, nes pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos visos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės. Kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-489-798/2023, teismas sprendė tiek dėl ieškovo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu ir remdamasis CPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reguliavimu šį prašymą motyvuotai atmetė, tiek dėl prašymo priimti naujus įrodymus, kurį remdamasis CPK 314 straipsniu, šį prašymą motyvuotai atmetė, pažymėdamas, kad pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti civilinės bylos Nr. e2-962-656/2022 ar baudžiamosios bylos Nr. 1-19-753/2018 duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos; tiek dėl prašymo išreikalauti įrodymus (dėl vykdomosios bylos Nr. 0008/08/000129 išreikalavimo iš antstolio Irmanto Gaidelio), kurį atmetė kaip neturinčios reikšmės bylai (CPK 180, 199 straipsniai). Teismas neturi jokio pagrindo, kaip to siekia ieškovas, spręsti, kad teismo procesinio pobūdžio sprendimai, priimti apeliacine tvarka nagrinėjant civilinę bylą, yra akivaizdžiai neteisėti ir pažeidžiantys ieškovo teises. Teismas, įvertinęs tiek ieškovo ieškinyje nurodytus argumentus, tiek teismų procesinių sprendimų motyvus, konstatuoja, kad teismai išsamiai išnagrinėjo visus ieškovo procesinius prašymus ir pagrįstai juos atmetė, todėl ieškovo teisės į teisingą teismą, rungimosi, dispozityvumo, betarpiškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir kt. teisiniai principai šiuo atveju pažeisti nebuvo.
18. Teismo vertinimu, priešingai nei teigia ieškovas, Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka nagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-489-798/2023, neišėjo už bylos nagrinėjimo ribų, nepriėmė siurprizinės nutarties ir dėl to nėra pagrindo spręsti, kad buvo pažeistas CPK 320 straipsnis ar kitos CPK procesinės nuostatos. Bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovui buvo užtikrinta galimybė dėl ieškinio senaties (ne)taikymo teikti paaiškinimus, rašytinius įrodymus, jam buvo žinomos nagrinėjamos bylos ribos. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas, esant atsakovės prašymui taikyti ieškinio senatį, privalėjo spręsti klausimus dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo, todėl turėjo įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su ieškinio senaties instituto taikymu.
19. Ieškovo teigimu, teismai nepagrįstai nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos, kurioje nustatyta, kad spręsdami dėl senaties termino praleidimo priežasčių svarbos, teismai, atsižvelgdami į šio instituto esmę ir paskirtį, privalo ne tik vertinti kiekvienos konkrečios bylos reikšmingas aplinkybes, bet ir siekti, kad senaties taikymas nesudarytų sąlygų kaltiems asmenims išvengti atsakomybės ir žalos atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007), ar Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarties Nr. 3K-P-382/2006, kurioje įtvirtinta, kad banko civilinė atsakomybė klientui už paskolos arba kreditavimo sutarties pažeidimą yra sutartinė (kas iš esmės ir lemia sutartinę civilinę atsakomybę, kuriai skaičiuojamas dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis)), visiškai nepagrįstai šioje teisinėje situacijoje taikė ir skaičiavo sutrumpintą trejų metų senaties terminą atsakovo (duomenys neskelbtini) naudai. Šie ieškovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju teismai neturėjo teisinio pagrindo vadovautis ieškovo nurodytų kasacinio teismo nutarčių išaiškinimais, kadangi ieškovo nurodytos bylos ir Vilniaus apygardos teisme (pirmosios instancijos teismo) išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-741-1012/2023, bei Lietuvos apeliaciniame teisme (apeliacine tvarka) išnagrinėta civilinė byla Nr. e2A-489-798/2023 nėra analogiškos ir jų faktinės aplinkybės nėra tapačios arba labai panašios. Todėl nėra jokio pagrindo, kaip to siekia ieškovas, konstatuoti, kad teismai ignoravo (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką.
20. Kaip jau minėta, tam, kad ieškinys dėl žalos atlyginimo būtų patenkintas, turi būti nustatyta civilinės atsakomybės sąlygų visuma: atsakovės neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovės kaltė. Nagrinėjamu atveju nenustatyta tokių teismų (teisėjų) klaidų, kurios reikštų, jog teismų procesiniai sprendimai, priimti civilinėse bylose sprendžiant dėl ieškovo D. S. ieškinio, pareikšto atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl nuostolių priteisimo, bei apeliacinio skundo pagrįstumo, yra akivaizdžiai neteisėti, savavališki, priimti ignoruojant (šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeidžiant) svarbiausius teisės principus, įtvirtintus nacionaliniuose ir tarptautiniuose teisės aktuose, arba aiškią, nusistovėjusią teismų praktiką, t. y. nenustatyta neteisėtų veiksmų, kuriems esant galėtų būti sprendžiama dėl valstybės deliktinės atsakomybės taikymo. Ieškovui neįrodžius teismo (teisėjų) neteisėtų veiksmų, civilinės atsakomybės valstybei taikymas CK 6.272 straipsnio 2 dalies pagrindu negalimas, todėl ieškovo ieškinys atmestinas .
21. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimo, kuriuo ieškovo ieškinys buvo atmestas dėl senaties, teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas apeliacine tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas jį paliko nepakeistą, kas papildomai pagrindžia, jog skirtingų teismų teisėjai analogiškas faktines aplinkybes vertino vienodai. Ieškovo kasacinį skundą, kuriame didžioji dalis argumentų sutampa su šioje byloje pareikštu ieškiniu, 2024 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakyta priimti, konstatuojant, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka; taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Kas taip pat sustiprina teismo įsitikinimą, kad nėra pagrindo išvadai, jog nagrinėjamu atveju teismai/teisėjai nagrinėję civilines bylas šiurkščiai ir/ar akivaizdžiai pažeidė svarbiausius teisės principus, nusistovėjusią teismų praktiką. Instancinė teismų sistema yra skirta užtikrinti, kad būtų šalinamos galimos žemesnių instancijų teismų klaidos, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimą).
22. Teismo vertinimu, ieškovas, nesutikdamas su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, ieškiniu dėl žalos, kildinamos iš teismų (teisėjų) veiksmų, atlyginimo iš valstybės iš esmės siekia patikrinti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau akcentuotina, kad ieškovo ieškinio atsakovei (duomenys neskelbtini) (ne)pagrįstumo teisėtumas yra patvirtintas apeliacinės instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, kuriame nustatytos aplinkybės ir jų teisėtumas negali būti vertinamas pakartotinai, kadangi priešingu atveju būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas (teisėjai) nagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-741-1012/2023, ir Lietuvos apeliacinis teismas (teisėjai) apeliacine tvarka nagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2A-489-798/2023, akivaizdžių ir šiurkščių teisės aiškinimo bei taikymo klaidų nepadarė.
23. Ieškovui neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimas negalimas, todėl atitinkamai teismas dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako, nes tai neturi teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kiti ieškovo argumentai esminės reikšmės teismo sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, atmetus ieškinį bei nepateikus jas pagrindžiančių įrodymų, negali būti tenkinamas (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.