Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. liepos 14 d. paduotu ieškovo D. S. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas D. S. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. balandžio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

1. Bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties apeliacinės instancijos teismas, be to, bylą išnagrinėjusiai teisėjų kolegijai buvo daromas neteisėtas poveikis.

2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neperdavė ieškovo apeliacinio skundo nagrinėti aukštesniam bendrosios kompetencijos teismui – Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, dėl ko buvo grubiai pažeistos imperatyvios proceso teisės normos ir priimtas neteisėtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas.

3. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė apeliacinio proceso paskirties, laikantis CPK įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu; tai atliekama nagrinėjant faktinę bei teisinę bylos puses, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir, atsižvelgdamas į tai, taikė materialinės teisės normas.

4. Pirmosios instancijos teismo 2024 m. spalio 29 d. sprendimo motyvuojamoje dalyje yra nenurodytas bei neįtrauktas, o tuo pačiu neištirtas bei nepateiktas ir išsamus kiekvieno pareikšto ieškinio reikalavimo faktinis (į)vertinimas, visa eilė teisiškai reikšmingų šiai bylai faktinių aplinkybių (kas yra esminiai proceso teisės normų pažeidimai, turėję įtakos ir neteisėto, ir nepagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimui).

5. Pirmosios instancijos teismui savavališkai ignoruojant / nesivadovaujant ir ankstesniais įsiteisėjusiais teismų sprendimais ankstesnėje skundžiamoje byloje tarp tų pačių šalių jau nustatytais prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas), bei pažeidžiant imperatyvų draudimą pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius, skundžiamame sprendime yra pateiktos ir realiomis faktinėmis aplinkybėmis neatitinkančios teisinės išvados.

6. Deliktinės atsakomybės atveju, pirmiausia, konstatuojamas nukentėjusiojo patirtos žalos faktas ir tik po to aktualiu tampa atsakingo už šios žalos atsiradimą asmens veiksmų neteisėtumas. Generalinio delikto atveju neteisėtumas siejamas su žalos atsiradimo faktu, t. y. pats žalos padarymas kitam asmeniui jau yra neteisėtas veiksmas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog šis generalinio delikto principas reiškia, kad žalos faktas kartu reiškia žalos padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją. Taigi ieškovui nurodžius abiejų teismų / teismų teisėjų neteisėtus veiksmus, žalos dydį, ir netgi – kaltę, pareiga įrodyti, kad egzistuoja aplinkybės, dėl kurių atsakovų civilinė atsakomybė negalima, išimtinai tenka atsakovams. Tokių aplinkybių nei atsakovai, nei bylą nagrinėjęs pirmosios ir / ar apeliacinės instancijos teismai nenurodė, o dėl klaidingai ieškovui permestos / perkeltos įrodinėjimo pareigos buvo iš esmės neteisingai išnagrinėta ir ši civilinė byla dėl žalos atlyginimo bei priimtas visiškai neteisingas bei nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas bei apeliacinės instancijos teismo nutartis.

7. Apeliacinės instancijos teismas visiškai nepagrįstai susiaurino ieškinio žalos reikalavimą (-us) iki vienintelio teisinio pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje numatytu (įtvirtintu) pagrindu), bei neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų faktinių ir teisinių teisės taikymo klaidų ir šioje bylos dalyje.

8. Teismai nepagrįstai taikė sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą ir netinkamai jį skaičiavo nuo 2015 m. spalio 6 dienos (užbaigus juridinio asmens UAB NBG grupė bankroto bylą), taip pat nepagrįstai šį terminą taikė visiems be išimties ieškinio reikalavimams. Skundžiamojoje civilinėje byloje Nr. e2-741-1012/2023, pagrindinė ieškinio reikalavimų kilmė yra / buvo kildinama būtent iš 2005 m. gruodžio 14 d. juridinio asmens UAB NBG grupė pasirašytos ilgalaikės kreditavimo sutarties, kas iš esmės neginčijamai ir lemia sutartinę civilinę atsakomybę, kuriai neginčijamai yra skaičiuojamas dešimties metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). Tokia praktika atsispindi ir kasacinio teismo praktikoje, kurioje nuosekliai įtvirtinta, kad banko civilinė atsakomybė klientui už paskolos arba kreditavimo sutarties pažeidimą yra sutartinė.

9. Jeigu ieškinio senaties terminas ir būtų buvęs praleistas, teismui (-ams) kilo pareiga šį terminą atnaujinti, nes toks ieškovo motyvuotas bei įrodymais (pa)grįstas prašymas buvo pateiktas raštu jau pačiame pradiniame ieškinyje.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.