Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. P. ir A. P. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo AB „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-07-29 nutartimi pareiškėjams A. P. ir D. P. iškelta bankroto byla; bankroto administratore paskirta UAB „Principo reikalas“; kreditoriams nustatytas 20 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Nutartis įsiteisėjo 2016-08-06. 2016-12-29 teisme elektroninių ryšių priemonėmis gautas bankroto administratorės įgalioto asmens Irmanto Lengvino prašymas patvirtinti pareiškėjų A. P. ir D. P. mokumo atkūrimo planą. Prašyme nurodė, kad 2016-11-24 vyko pirmasis bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimas, kuriame kreditoriai nepritarė parengtam mokumo atkūrimo planui ir pateikė pastabas. 2016-12-27 vyko antrasis bankrutuojančių asmenų kreditorių susirinkimas, tačiau kreditoriai nepritarė ir patikslintam plano projektui dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Kreditoriai nepritarimo priežastimis nurodė: 1) per didelės ir nepagrįstos bankroto administravimo išlaidos; 2) kreditorių reikalavimams tenkinti turi būti numatomos didesnės sumos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-02-24 nutartimi patvirtino 2016-12-27 pareiškėjų A. P. ir D. P. kreditorių susirinkimo metu pateiktą ir svarstytą pareiškėjų D. P. ir A. P. mokumo atkūrimo planą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad iš 2016-12-27 vykusio bankrutuojančių A. P. ir D. P. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 2 matyti, kad kreditorių susirinkime, įskaitant balsavusius paštu, dalyvauja A. P. ir D. P. kreditoriai, kurių finansinių reikalavimų suma yra 410 390,78 Eur, tai sudaro 95,99 proc. visų kreditorių reikalavimų bendros sumos. Raštu savo nuomonę dėl kiekvieno darbotvarkės klausimo pareiškė kreditoriai: AB SEB bankas, IF P&C Insurance AS, veikiantis per IF P&C Insurance AS filialą, UAB „General Financing“, AB „Swedbank“, Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą. Kreditoriai AB SEB bankas ir Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, balsavo prieš pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projekto tvirtinimą ir pateikė pastabas bei pasiūlymus. Kreditorė AB SEB bankas nurodė, kad bendros bankrutuojančių asmenų gaunamos pajamos – 2793,12 Eur per mėnesį, būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatyta suma – 2000,00 Eur, skirtumas 793,12 Eur, o kreditorių reikalavimams tenkinti nustatyta minimali suma – 120,00 Eur. Kreditorius Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, pateikė iš esmės analogišką pastabą. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo nurodė, kad patikslintame plane numatyta, kad kreditorių finansiniai reikalavimai bus tenkinami įvertinus gautas pajamas, iš jų atėmus būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą, apmokėjus administravimo išlaidas, likusi suma skiriama kreditorių reikalavimams tenkinti, t. y. plane numatyta tik minimali suma – 120,00 EUR, kurią pareiškėjai bet kokiu atveju skirs kreditorių reikalavimams tenkinti. Jeigu atskaičius minėtas sumas, liks didesnė suma, ji bus paskirstoma kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad plane pažymėta, jog visos gautos pajamos, viršijančios būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą, bankroto proceso metu bus įnešamos į bankrutuojančių asmenų bankroto bylai administruoti atidarytą depozitinę sąskaitą. Įstatymas nenumato reikalavimo kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nurodyti tikslias kreditoriams mokėtinas sumas, nes mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu bankrutuojančio fizinio asmens gaunamų pajamų dydis gali pasikeisti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuota, kad pareiškėjų patikslintas mokumo atkūrimo planas atitinka Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio 1 dalies 12 punkto reikalavimus ir nepažeidžia kreditorių teisėtų interesų. Iš pateikto patikslinto mokumo atkūrimo plano projekto matyti, kad plane numatyta kas mėnesį bankroto administratoriui mokėti 90,00 EUR + PVM (po 45,00 EUR + PVM atskirai už kiekvieną asmenį) atlyginimą ir 9,17 EUR + PVM kanceliarinėms ir transporto išlaidoms. Kreditorė AB SEB bankas nesutinka su šia suma, pastabose nurodydama, jog siūlo ir tvirtina 2800,00 EUR sumą (įskaitant mokėtinus mokesčius) visam trejų metų laikotarpiui (plano įgyvendinimo laikotarpis), t. y. po 80,00 EUR per mėnesį. Kreditorius nurodė, kad išlaidų sąmata neadekvati atliekamų darbų mastui ir bylos sudėtingumui. Atkreiptinas dėmesys, kad bankroto administratoriui įstatymas numato nemažai pareigų ir atsakomybės. FABĮ 8 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad už teismo patvirtinto plano įgyvendinimą atsako ne tik fizinis asmuo, bet ir bankroto administratorius pagal savo kompetenciją, o FABĮ 12 straipsnis numato daugybę bankroto administratoriaus pareigų, kas atitinkamai sąlygoja ir administravimo išlaidas. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į plane nurodytą administravimo išlaidų dydį, teismo nuomone, bankroto administravimo išlaidų suma yra protinga ir atitinka įstatymo reikalavimus. Atskirajame skunde suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017-02-24 nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Skundžiamoje nutartyje visiškai nemotyvuota, kodėl atsižvelgiant į plano tvirtinimo metu nustatytas aplinkybes, atskaičius būtinosioms išlaidoms reikalingas lėšas (2000 EUR), pareiškėjams liekanti 793,12 EUR suma, nuo jos atskaičius administravimo išlaidas, nėra paskirstoma kreditoriams. Pirmosios instancijos teismas patvirtino planą, kuriame kreditorių reikalavimams tenkinti yra skiriama gerokai mažesnė suma, nei bankrutuojantys asmenys šiuo metu realiai galėtų skirti.Spręsdamas dėl bankroto administravimo išlaidų dydžio pagrįstumo pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir netyrė, kokius konkrečius veiksmus bankroto administratoriui bus būtina atlikti, neįvertino aplinkybių, jog bankroto administratoriaus veikla iš esmės apsiribos tik depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų paskirstymu ir jos administravimu bei periodinių ataskaitų apie vykdomą planą pateikimu kreditoriams. Iš plane nurodytų duomenų matyti, jog administravimo išlaidoms tenkanti suma iš esmės yra lygi kreditoriams tenkančių lėšų sumai. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjų bankroto administratorės įgaliotas asmuo prašo pirmosios instancijos teismo 2017-02-24 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie motyvai: Kreditorė AB SEB bankas atskirajame skunde klaidinamai teigia, kad kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti plane numatyta skirti tik 120,00 EUR per mėnesį. Bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plane nurodyta, kad kreditorių finansiniai reikalavimai bus tenkinimai pagal faktą iš lėšų, viršijančių fizinių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą ir bankroto administravimo išlaidas. Taigi iš esmės prieš kiekvieną plane nurodytą mokėjimo kreditoriams dieną bus nustatomos fizinių asmenų pajamos, viršijusios jų būtiniesiems poreikiams nustatytą sumą, ir, apmokėjus administravimo išlaidas, visos likusios lėšos bus paskirstytos kreditoriams. Iš šiuo metu plane pateikiamos informacijos matyti, kad kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti lieka 673,12 EUR suma, būtent minėta suma pagal šiuo metu esamą situaciją būtų paskirstoma kreditoriams.Kas mėnesį kreditorių reikalavimams tenkinti pagal esamą situacijų būtų skiriama 673,12 EUR (konkrečiai kreditorei AB SEB bankui – 349,55 EUR), o bankroto administravimo išlaidoms plane numatyta skirti 120,00 EUR/mėn. (jau įskaičiavus mokesčius). Taigi akivaizdu, jog kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti numatyta skirti gerokai didesnę sumą.Visiškai nepagrįstas kreditoriaus argumentas, jog byla yra nesudėtinga. Akivaizdu, jog administruojant 2 bankrutuojančius asmenis patiriamos didesnės administravimo išlaidos. Bankroto administratoriui teks tvarkyti 2 asmenų gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, t. y. teks analizuoti dviejų asmenų bankų sąskaitų išrašus ir (ar) kitus dokumentus, susijusius su bankrutuojančių asmenų pajamomis. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutuoja 2 fiziniai asmenys, faktinė situacija keisis daug dažniau nei bankroto byloje, kurioje bankrutuoja tik 1 fizinis asmuo. Minėti faktinės situacijos pakitimai sąlygos bankroto administratoriaus pareigų, numatytų FABĮ 12 straipsnyje, atlikimą ir apimtis. Be išvardytų aplinkybių, bankrutuojantys asmenys dirba užsienio valstybėje, o laisvu nuo darbo (duomenys neskelbtini) metu vienas iš bankrutuojančiųjų vykdo individualią veiklą. Iš anksčiau išdėstytų aplinkybių matyti, kad ši fizinių asmenų bankroto byla yra sudėtingesnė nei įprastinės bylos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas, teisėtumo ir pagrįstumo. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-29 nutartimi pareiškėjams A. P. ir D. P. iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2016-08-06. Skundžiama 2017-02-24 nutartimi pirmosios instancijos teismas patvirtino pareiškėjų patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektą (toliau – mokumo atkūrimo plano projektas), kuriam nebuvo pritarta kreditorių susirinkime. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl patvirtintame mokumo atkūrimo plano projekte nurodyto kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiko bei numatytų bankroto administravimo išlaidų.Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad mokumo atkūrimo plano projektas pirmą kartą buvo teiktas kreditorių susirinkimui 2016-11-24, kreditorių susirinkimui nepritarus mokumo atkūrimo plano projektui, projektas buvo tikslinamas ir pakartotinai teiktas 2016-12-27 kreditorių susirinkimui, kuris vėl nepritarė mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditoriai AB SEB bankas ir Lindorff Oy, veikiantis per Lindorff Oy filialą, pateikė pastabas bei pasiūlymus, išreiškė pastabas, jog mokumo atkūrino plano projekte kreditorių reikalavimams tenkinti skiriama per maža suma (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas), išreikštas nesutikimas su plano projekte numatyta administravimo išlaidų sąmata (FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas).Atskirajame skunde apeliantė, nesutikdama su nutartimi, teigia, kad administravimo išlaidoms padengti siūloma patvirtinti 99,17 EUR + PVM suma yra per didelė. Pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ir netyrė, kokius konkrečius veiksmus bankroto administratoriui bus būtina atlikti, neįvertino aplinkybių, jog bankroto administratoriaus veikla iš esmės apsiribos tik depozitinėje sąskaitoje esančių lėšų paskirstymu ir jos administravimu bei periodinių ataskaitų apie vykdomą planą pateikimu kreditoriams. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. FABĮ 22 straipsnyje, reglamentuojančiame bankroto administravimo išlaidų dydį, nurodyta, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš fizinio asmens visų rūšių lėšų (gautų pardavus ir (ar) perdavus fizinio asmens turtą, fiziniam asmeniui grąžintų skolų, individualios ir (ar) ūkininko veiklos ir kitų fizinio asmens bankroto proceso metu gautų lėšų) (FABĮ 22 straipsnio 5 dalis). Iš byloje pateikto pareiškėjų mokumo atkūrimo plano projekto matyti, kad bankroto administratorės atlyginimas sudarys 90 EUR + PVM per mėnesį, administravimo išlaidos transportui bei kanceliarinėms prekėms 9,17 EUR + PVM per mėnesį. Kreditorės vertinimu, 80 EUR suma per mėnesį būtų protinga visoms administravimo išlaidoms padengti. Bankroto administravimo išlaidų dydis, remiantis FABĮ 22 straipsnio 4 dalimi, priklauso nuo to, ar fizinis asmuo vykdo individualią ir (ar) ūkininko veiklą, parduodamo turto rūšies ir jo kiekio, bankroto procedūrų kiekio ir sudėtingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014. Teismų praktika. 2014, 42, p. 168–185).Iš pateikto mokumo atkūrimo plano projekto nustatyta, kad bankroto administratorė detaliai išvardijo, kokius veiksmus planuoja atlikti, – patikrinti pareiškėjų sandorius, sudarytus per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, disponuoti fizinių asmenų turtu (gaunamomis pajamomis bei bankroto proceso metu įgytu turtu, jei tokio atsirastų) ir depozitinės sąskaitos lėšomis, įstatymo nustatyta tvarka atlikti mokumo atkūrimo plano projekte numatytus mokėjimus kreditoriams, tvarkyti fizinių asmenų visų gautų lėšų ir jų naudojimo apskaitą, šaukti kreditorių susirinkimus, be balsavimo teisės dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir užtikrins jų protokolavimą (kreditorių susirinkimo protokolą pateiks teismui, kreditoriams bei bankrutuojantiems asmenims), ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikti teismui, kreditorių susirinkime kreditoriams ir fiziniams asmenims plano vykdymo eigos ataskaitą, teikti duomenis ir informaciją apie fizinių asmenų bankroto procesą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, ginti fizinių asmenų ir visų kreditorių teises ir teisėtus interesus (pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismams ruoš procesinius dokumentus, skundus, prašymus, pareiškimus, ieškinius ir kt.), atlikti daugelį kitų Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatytų funkcijų (kontroliuos, kaip vykdomas mokumo atkūrimo planas, esant pagrindams kreipsis į teismą dėl bankroto bylos užbaigimo / nutraukimo, teiks pagalbą keičiant mokumo atkūrimo planą, teiks išvadas ir kt.).Nors bankroto administratorė detaliai išvardijo, kokius veiksmus jai gali tekti atlikti viso bankroto proceso metu, tačiau tvirtinant mokumo atkūrimo plano projektą bankroto administravimo išlaidos nuo mokumo atkūrimo plano patvirtinimo dienos iki bankroto bylos užbaigimo yra tik planuojamos. Mokumo atkūrimo plano rengimo ir tvirtinimo stadijoje nėra žinoma, kokius pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalį, kurioje išvardytos bankroto administratoriaus pareigos, veiksmus laikotarpiu nuo plano patvirtinimo bus būtina atlikti, ir neįmanoma numatyti šių veiksmų sudėtingumo. Juo labiau įvertinus tai, kad planas bus vykdomas 3 metus. Šiuo konkrečiu atveju, vertinant administravimo išlaidų pagrįstumą bei dydį, svarbu įvertinti ir tai, kad bankroto administratorė administruos dviejų fizinių asmenų bankroto procesą, todėl asmenims uždirbant skirtingas pajamas, bus patiriamos didesnės administravimo išlaidos, be to, laisvu nuo darbo (duomenys neskelbtini) metu vienas iš bankrutuojančiųjų vykdo individualią veiklą, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliante, jog bankroto procesas šiuo atveju bus nesudėtingas. Įvertinus visas anksčiau nurodytas aplinkybes bei tai, jog vienam asmeniui tenkanti administravimo išlaidų suma sudarys tik 49,59 EUR + PVM per mėnesį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši suma nėra neprotinga ir nepagrįsta. Be to, kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtas administravimo išlaidų sąmatos keitimas, galimybė nustatyti jų mokėjimo tvarką (FABĮ 22 straipsnio 2 dalis). FABĮ 26 straipsnyje nustatyta, kad, be kitų teisių, kreditorių susirinkimas turi ir teisę tvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą, ją keisti, nustatyti šių išlaidų mokėjimo tvarką ir pan. (26 straipsnio 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog minėtos nuostatos reiškia, kad kreditorių susirinkimas kompetentingas ne tik kontroliuoti mokumo atkūrimo plano rengimo procese nustatomas administravimo išlaidas, bet ir savo sprendimu jas keisti, nustatyti administravimo išlaidų mokėjimo tvarką. Kreditorių susirinkimas gali kontroliuoti plano vykdymą, vertindamas pagal susidariusią situaciją administravimo išlaidų dydį, ir, nustatęs pagrindą, spręsti dėl šių išlaidų pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169-219/2017). Esant tokiai formuojamai teismų praktikai, mokumo atkūrimo plano projekto vykdymo laikotarpiu kreditoriai turės teisę spręsti dėl administravimo išlaidų mažinimo, jeigu nustatys faktines aplinkybes, jog bankroto administratorė atliks mažiau funkcijų, nei numatyta FABĮ bei mokumo atkūrimo plano projekte.Atsižvelgiant į visas anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bankroto administravimo išlaidoms dengti numatyta suma atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, nėra per didelė. Atskirajame skunde apeliantė nesutikdama su skundžiama nutartimi taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas patvirtino planą, kuriame kreditorių reikalavimams tenkinti yra skiriama gerokai mažesnė suma, nei bankrutuojantys asmenys šiuo metu realiai galėtų skirti. Skundžiamoje nutartyje visiškai nemotyvuota, kodėl atskaičius iš pareiškėjų gaunamų pajamų lėšas būtiniesiems poreikiams patenkinti bei administravimo išlaidoms padengti, likusi suma nėra paskirstoma kreditoriams. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatyta, kad mokumo atkūrimo plane turi būti nurodytas kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Iš mokumo atkūrimo plano projekto nustatyta, kad visos pareiškėjų gautos pajamos, kurios viršija būtiniesiems poreikiams patenkinti patvirtintą sumą (2000 EUR) (laimėjimai, papildomos pajamos, darbo užmokesčio dalis, pinigai po turto realizavimo ir kt.), bankroto proceso metu bus įneštos į A. ir D. P. bankroto bylai administruoti atidarytą depozitinę sąskaitą. Pareiškėjai įsipareigoja mokėjimo dieną visas depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, t. y. kas mėnesį iki mokėjimo dienos periodiškai iš A. ir D. P. gautas lėšas (kurios viršija jų būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą) paskirstyti kreditoriams laikantis FABĮ 29 straipsnyje nurodytos jų reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Aiškiai nurodyta kreditorių tenkinimo eilė ir formulė, kurios pagrindu apskaičiuojama kreditoriui tenkanti paskirstomų lėšų dalis. Iš pateikto mokumo atkūrino plano projekto nustatyta, kad pareiškėjų bendros pajamos sudaro 2793,12 EUR per mėnesį, būtiniesiems poreikiams patenkinti patvirtina 2000 EUR per mėnesį suma, administravimo išlaidoms padengti bus skiriama 120 EUR per mėnesį. Taigi, kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti lieka 673,12 EUR suma, kuri vadovaujantis mokumo atkūrimo planu bus pervedama į numatytą depozitinę sąskaitą ir suėjus mokėjimo terminui bus paskirstoma kreditoriams proporcingai jų reikalavimo dydžiui. Esant tokioms aplinkybėms, nesutiktina su apeliante, kad kreditorių reikalavimams patenkinti bus paskirstyta tik 120 EUR per mėnesį suma. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bankroto administratore, jog 120 EUR suma, numatyta mokumo atkūrimo plano projekte, yra tik minimali suma, kurią pareiškėjai įsipareigoja paskirstyti savo kreditoriams. Mokumo atkūrimo plano projekte konkrečiai ir aiškiai nurodyta, kad nepaisydami savo gaunamų pajamų ir būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytos sumos A. ir D. P. plano vykdymo laikotarpiu kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti ir banko mokesčiams kas mėnesį įsipareigoja skirti ne mažesnę kaip 120,00 EUR sumą (kas pusmetį ne mažesnę kaip 720,00 EUR sumą). Tokia mokumo atkūrimo plano projekto sąlyga užtikrina kreditorių interesus, jog nepriklausomai nuo to, jeigu pareiškėjų finansinė padėtis smarkiai sumažėtų, pareiškėjai bet kuriuo atveju skirs kreditoriams bent 120 EUR per mėnesį. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas ir tvarka atitinka įstatymų nustatytą tvarką (FABĮ 29 straipsnis), todėl nėra pagrindo išvadai, kad yra pažeidžiami kreditorių interesai ar pati fizinio asmens bankroto įstatymo paskirtis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktas tvirtinti patikslintas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo plano projektas atitinka skolininkų ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas patikslintą kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą, tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto tikslus bei paskirtį, mokumo atkūrimo plano tvirtinimo tvarką, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartį.