Šiaulių apygardos teismo nutartis

Civilinė byla Nr. e2A-50-440/2020 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23154-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1.; 2.6.10.5.1.; 2.6.11.1.; 2.6.11.6.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.3. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 12 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1049-1077/2019 pagal ieškovų V. V. ir G. K. ieškinį atsakovei V. K. dėl nuostolių priteisimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Ieškovai V. V. ir G. K. kreipėsi į teismą, prašydami: 1) priteisti iš atsakovės 4 845,29 Eur dydžio nuostolių sumą paslėptiems defektams pašalinti; 2) priteisti 150 Eur dydžio sumą, sumokėtą antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą; 3) priteisti ieškovams iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistų sumų, skaičiuojamas nuo ieškinio priėmimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) priteisti ieškovams iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Teismo posėdžio metu ieškovas patikslino, jog nuostolių atlyginimą prašo priteisti ieškovams lygiomis dalimis. 2. Nurodė, jog ieškovai su atsakove V. K. 2018-03-09 sudarė buto, adresu: (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal sudarytą sutartį ieškovai įsipareigojo sumokėti atsakovei 66 750,00 Eur sumą už butą, o atsakovė butą turėjo perduoti be paslėptų buto trūkumų. Paaiškino, jog sudarius sandorį, po mėnesio, kuomet realiai buvo perduodamas butas naujiesiems jo savininkams, ieškovai pastebėjo, kad buto elektros instaliacija yra netvarkinga, svetainėje šviesa neišsijungia, neveikia dviejų sienų kištukiniai lizdai, nors tiek atsakovė, tiek jos interesams atstovavęs nekilnojamojo turto agentas patvirtino, kad buto elektros instaliacija neseniai keista ir yra tvarkinga. Ieškovai kreipėsi į atsakovę telefonu su reikalavimu pašalinti nurodytus gedimus arba kompensuoti nuostolius tvarkant seną elektros instaliaciją, tačiau atsakovė iki šiol jokių veiksmų nesiėmė. Ieškovai kreipėsi į elektrikus bei apdailos meistrus, kad būtų apskaičiuota elektros instaliacijos bei sienų atstatymo tvarkymo darbų suma (elektros instaliacija – 3 014,5 Eur, apdailos atstatymas – 1 830,79 Eur). 2018-04-16 ieškovai kreipėsi į antstolį D. Traigį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir antstolis užfiksavo elektros instaliacijos gedimus. 2018-06-04 ieškovai atsakovei išsiuntė rašytinę pretenziją dėl anksčiau nurodytų trūkumų, tačiau ir į pretenziją atsakovė nesureagavo. 3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškovų ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. 4. Nurodė, jog ieškovai neįrodinėjo aplinkybės, kurią nurodė ieškinyje, jog atsakovė tvirtino, kad elektros instaliacija yra neseniai keista. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini)nurodoma, kad bute neveikia penki elektros kištukiniai lizdai. Tam nustatyti antstolis naudojo stalinę lempą, vieno kištukinio lizdo patikrinti negalėjo, nes lempos kištukas netilpo į kištukinį lizdą. Antstolis neturi tam reikalingų specialių žinių bei viršijo savo kompetencijos ribas. Jis niekaip negalėjo tinkamai nustatyti techninės priežasties, dėl ko neužsidegė stalinės lempos lemputė. Todėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti vertinamas kaip tinkamas ieškovų nurodomą aplinkybę, kad bute tinkamai neveikia elektros instaliacija, patvirtinantis įrodymas. Taip pat nurodė, jog nėra aišku, kodėl prašoma prisiteisti 4 845,29 Eur suma, kuri yra neadekvati ir būtų reikalinga ieškovų nurodomiems trūkumams pašalinti. Tokių vieno elektros instaliacijos kištukinių lizdų vidutinė rinkos kaina svyruoja nuo apie 1,5 Eur iki 10 Eur. Ieškovų dėl būsimų elektros instaliacijos tvarkymo išlaidų pateiktos dvi lokalinės sąmatos ir viena objektinė sąmata, bendros 4 845,29 Eur dydžio sumos, negali būti vertinamos, kaip tinkami rašytiniai įrodymai, nes yra nepatvirtintos, nėra nurodytas jų sudarytojas, nėra pateikti sudarytojo kompetenciją patvirtinantys įrodymai. Ieškovai neįrodė, jog atsakovė specialiai slėpė, melavo apie elektros įrangos būklę, kad jie neturėjo patys vizualiai galimybių dėl to įsitikinti. Pažymėjo, jog namas yra 1971 m. statybos ir jo fizinio nusidėvėjimo procentas siekia 36 proc. Dėl to ieškovai, tai žinodami, ir tai patvirtina jų parašai sutartyje, neturėjo jokio pagrindo protingai tikėtis, kad 50 metų senumo bute bus nauja elektros instaliacija. Pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.1 p. ieškovai pareiškė ir garantavo, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo iki sutarties pasirašymo ir patvirtina, kad butas atitinka jų keliamus reikalavimus bei jų mokamą kainą už perkamą butą ir dėl jo būklės ar kokybės jokių pretenzijų atsakovei neturi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. balandžio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovams V. V. ir G. K. lygiomis dalimis iš atsakovės V. K. 1 405,13 Eur išlaidų trūkumams pašalinti, 43,50 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 448,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei V. K. lygiomis dalimis iš ieškovų V. V. ir G. K. 298,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 149,42 Eur iš kiekvieno. Priteisė valstybei iš ieškovų V. V. ir G. K. lygiomis dalimis 14,53 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, t. y. po 7,26 Eur iš kiekvieno. Priteisė valstybei iš atsakovės V. K. 5,93 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. 6. Teismas nurodė, kad šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.4 punkte pardavėja (atsakovė) pareiškė ir garantavo, jog šios sutarties sudarymo dieną nėra paslėptų pardavėjai žinomų buto trūkumų, dėl kurių šio buto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, apie tuos trūkumus žinodami, arba būtų jo visai nepirkę, arba nebūtų už jį tiek mokėję. Pardavėja įstatymų nustatyta tvarka atsako už minėtus trūkumus, jeigu neįrodo, kad jie atsirado po buto perdavimo dėl pirkėjų, trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos. Nors atsakovė šioje byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovai neįrodė defektų techninės priežasties, teismo vertinimu, būtent atsakovė, atsižvelgiant į aptartą šalių susitarimą, turėjo įrodyti, kad šie gedimai kilo dėl priežasčių, už kurias atsakovė neatsako. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog gedimai, atsižvelgiant ir į jų pobūdį, buvo ne pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, o atsirado vėliau dėl pirkėjų, trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos. Ieškovai, nustatę trūkumus, nedelsiant po to, 2018-06-04 pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Todėl dėl visų šių priežasčių teismas vertina esant byloje nustatytą aplinkybę, jog trūkumai egzistavo ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. 7. Teismas nurodė, kad atsakovė teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog, jeigu šie trūkumai ir egzistavo 2018-03-09 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, jai apie juos nebuvo žinoma. Teismo šie atsakovės paaiškinimai neįtikino, turint omenyje atsakovės nurodytą aplinkybę, kad bute ji gyveno dvejus metus, bei antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatytų neveikiančių kištukinių lizdų skaičių. Teismas vertino, kad tokio pobūdžio ir skaičiaus trūkumai atsakovės gyvenimo bute laikotarpiu atsakovės turėjo būti pastebėti ir jai žinomi. Atsakovė pripažino, jog į ieškovo klausimą, užduotą prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, ar bute yra kokių nors defektų, ji atsakiusi neigiamai. Taigi atsakovė pažeidė šalių sudarytos sutarties 3.1.4 punkte įtvirtintą įsipareigojimą garantuoti, jog šios sutarties sudarymo dieną nėra paslėptų pardavėjai žinomų buto trūkumų. 8. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, jog ieškovai turėjo galimybę apžiūrėti butą, nustatyti trūkumus, ir jog ši aplinkybė turėtų šalinti atsakovės atsakomybę. Pažymėjo, jog tokio pobūdžio trūkumai kaip nagrinėjamu atveju, nėra nustatomi vien išorinės apžiūros metu. Liudytojas nekilnojamojo turto agentas T. J. taip pat patvirtino, jog buto apžiūros metu elektros instaliacijos gedimų nebuvo matyti, bute šviesa degė. Kaip paaiškino ieškovas, kištukiniai lizdai neveikė dėl už jų esančių laidų apdegimo. Tokios aplinkybės išorinės apžiūros metu ieškovų negalėjo būti nustatytos, ypač turint omenyje, kad ieškovė pati klaidingai patvirtino bute nesant jai žinomų defektų. Todėl, nustačius sutartinių įsipareigojimų netinkamą įvykdymą, šiuo atveju atsakovei kyla pareiga atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. 9. Teismas nesutiko ir su ieškovų pozicija, jog atsakovei kyla pareiga atlyginti visiškai naujos elektros instaliacijos įrengimo kaštus. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs tai, jog aplinkybė, kad bute elektros instaliacija buvo sena (nekeista), galėjo būti ieškovų nustatyta išorinės apžiūros metu (tai nėra paslėptas trūkumas). Be to, ieškovai šioje byloje neįrodė tos aplinkybės, jog atsakovė ieškovams patvirtino, kad bute elektros instaliacija buvo pakeista. Iš esmės šią aplinkybę ieškovas įrodinėjo tik savo paaiškinimais, kurių nepatvirtino kita bylos medžiaga. Kaip liudytojas apklaustas nekilnojamojo turto agentas T. J. negalėjo tiksliai atkartoti atsakovės patvirtinimo turinio, t. y. ar atsakovė patvirtinusi ieškovams, kad elektros instaliacijos gedimų nėra ar kad elektros instaliacija pakeista nauja. Teismas nesirėmė ieškovų pateiktu T. J. el. laišku, parašytu jiems netrukus po trūkumų paaiškėjimo, kuriame nurodoma, jog jis buto apžiūros metu ieškovams patvirtinęs apie elektros instaliacijos pakeitimą, kadangi nurodytos aplinkybės liudytojas negalėjo patvirtinti (prisiminti) teismo posėdžio metu, taip pat įvertinus ir tai, jog nėra duomenų, jog liudytojas, el. laišku atsakydamas į ieškovų užklausą, suprato skirtumą tarp elektros instaliacijos defektų nebuvimo ir jos pakeitimo nauja aplinkybės bei sąmoningai pasirinko nurodyti pastarąją. Teismo vertinimu, ieškovų pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-04-16 protokolas, jame esančios kištukinių lizdų bei laidų nuotraukos patvirtina, jog vien išorinės apžiūros metu, net ir neturint specialių žinių, buvo galima nesunkiai nustatyti tą faktą, jog bute esanti elektros instaliacija yra sena (nekeista). 10. Teismas vertino, kad ieškovai sutarties sudarymo metu negalėjo nežinoti, kad bute esanti elektros instaliacija yra sena (nekeista), nes priešingam įsitikinimui nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Todėl už tokius trūkumus atsakovei kaip pardavėjai atsakomybė kilti negali. 11. Teismas nurodė, kad iš šalių pateiktų įrodymų nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokio dydžio išlaidos būtų reikalingos pašalinti tiems defektams, už kuriuos atsakovei šiuo atveju kyla atsakomybė. Ieškovų pateiktais įrodymais negali būti besąlygiškai remiamasi, nes ieškovų pateiktos lokalinės sąmatos apima visos buto elektros instaliacijos pakeitimo nauja darbus. Atsakovė, turėdama pareigą pagrįsti savo atsikirtimus, jog ieškovai nepagrįstai reikalauja visos buto elektros instaliacijos pakeitimo nauja, jokių įrodymų apie tai, kiek kainuotų trūkumų šalinimas, nepateikė. Tačiau, įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, vien tai nesudaro pagrindo atmesti ieškinį, o suponuoja pareigą priteistinų išlaidų dydį nustatyti teismui. Įvertinus lokalinėje sąmatoje nurodytas aplinkybes, jog buvo demontuotas 21 kištukinis lizdas, o pagal byloje nustatytas aplinkybes bute neveikė 6 kištukiniai lizdai, spręstina, jog atsakovė turi atlyginti ieškovams 29 proc. jų išlaidų (6/21). Teismo vertinimu, apdailos atstatymo darbai taip pat susiję tiesioginiu ryšiu su pačios elektros instaliacijos pakeitimo darbais, t. y. elektros instaliacijos pakeitimas be apdailos darbų neįmanomas. Todėl į priteistiną iš atsakovės sumą įtrauktina ir atitinkama dalis apdailos atstatymo darbų, nepaisant to fakto, jog ieškovai nurodė ketinę atlikti buto apdailos remontą. Atsižvelgiant į tai, ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės priteistina 1 405,13 Eur (4 845,29 Eur x 29 proc.) išlaidų atlyginimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu, be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir atitinkamos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Todėl ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės taip pat priteistina 43,50 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (150 Eur x 29 proc.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai 12. Apeliaciniu skundu atsakovė V. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį ir priimti dėl šios dalies naują sprendimą – ieškovų ieškinį dėl 1448,63 Eur išlaidų trūkumams pašalinti, 43,50 Eur išlaidų antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą atmesti. Atsakovė taip pat prašo iš ieškovų solidariai priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 12.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl apeliantės civilinės atsakomybės, iš dalies neatsižvelgė į apeliantės pateiktus atsikirtimus į ieškinio reikalavimus. Buto pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.4 punktu apeliantė garantavo, kad nėra paslėptų jai žinomų buto trūkumų, dėl kurių šio buto būtų negalima naudoti pagal paskirtį. Atsakovė šio buto nestatė, o pati pirko iš kitų asmenų. Buto elektros instaliacijos būklės, tarp jų 6 kištukinių lizdų būklės ji specialiai nuo ieškovų neslėpė, nei atlikdama kokius nors kitus darbus ar slėpimo veiksmus, neleidžiant ieškovams susipažinti su tuo. Buto pirkimo-pardavimo metu ir po to ieškovai gerai žinojo, kad buto elektros instaliacija nėra pakeista ir jos būklė atitinka tokio paties amžiaus analogiškų elektros instaliacijų būklę ir tai buvo įvertinta nustatant buto pirkimo-pardavimo kainą. 12.2. Teismas neatsižvelgė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau-CK ) 6.333 straipsnio 1 dalį pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Šiuo atveju ieškovai to nepadarė. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodoma, kad bute neveikia penki elektros kištukiniai lizdai. Antstolis, pats neturėdamas tam reikalingų specialių žinių, viršijo savo kompetencijos ribas. Jis niekaip negalėjo tinkamai nustatyti techninės priežasties, dėl ko neužsidegė stalinės lempos lemputė. Jo postringavimai apie tai, kad jungikliai bei kištukų lizdai daugelyje vietų įrengti per aukštai, kai šiuo metu standartinio jungiklio įrengimo aukštis yra apie 90 cm, o kištukinio lizdo – apie 30 cm nuo grindų paviršiaus, tik patvirtina, kad šiuo atveju Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti vertinamas kaip tinkamas ieškovų nurodomą aplinkybę, kad bute tinkamai neveikia elektros instaliacija, patvirtinantis įrodymas. Nenustačius, kad ieškovų minimi kištukiniai lizdai nedirba, tinkamai nenustačius to techninės priežasties, kas dėl to kaltas, ieškovų nurodoma aplinkybė yra neįrodyta. Šalių pasirašytos buto pirkimo-pardavimo sutarties 4.1.1 p. patys ieškovai pareiškė ir garantavo, kad turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo iki sutarties pasirašymo ir patvirtina, kad butas atitinka jų keliamus reikalavimus bei jų mokamą kainą už perkamą butą ir dėl jo būklės ar kokybės jokių pretenzijų atsakovei neturi. 12.3. Teismas, nustatydamas ieškovams priteistinos žalos dydį, netinkamai taikė teisės normą, numatytą CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, nes netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, juos vertindamas ne pagal jų turinį, o netinkamai padarydamas mechaninius skaičiavimus. Teismo šioje byloje pritaikyta žalos dydžio nustatymo metodika yra ydinga. Teismas neįvertino, kad ieškovai ne tik neįrodė aplinkybės, kad bute iš viso neveikė 6 kištukiniai lizdai, bet ir apskaičiuodamas žalą nepagrįstai įtraukė buto apdailos darbų, kurių nebūtina buvo atlikti, net ir norint pakeisti 6 kištukinius lizdus, sąnaudas. 12.4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovų pateiktos dėl būsimų elektros instaliacijos tvarkymo išlaidų – dvi lokalinės sąmatos ir viena objektinė sąmata – negalėjo būti tinkama baze, teismui apskaičiuojant ieškovų patirtų nuostolių dydį. Šiose sąmatose nurodoma ne tik naujos buto elektros instaliacijos įrengimas, bet ir visa buto apdaila pagal naujus ieškovų poreikius bei pageidavimus. Teismas tinkamai neįvertino, kad 100,025 kv. m apmušalų pakeitimas, 54,94 kv. m lubų dažymas ir glaistymas, o tai atitinka visą buto plotą, niekaip nėra susijęs su visos ar dalies buto elektros instaliacijos keitimu. Teismas mechaniškai padalijo ieškovų lokalinėse sąmatose nurodomus 21 kištukinį lizdą iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodomų 6 kištukinių lizdų, bet neįvertino, kad šiose ieškovų pateiktose sąmatose, be kištukinių lizdų, dar yra įtraukta darbų ir prekių, iš viso nesusijusių su 6 kištukinių lizdų pakeitimu, kaip matyti iš šių sąmatų, tai jungiklių, perjungiklių, 7 vnt. šviestuvų, 21 vnt. paskirstymo dėžučių, 40 metrų kompiuterinių kabelių, 40 metrų televizinių kabelių, 7 naujų sieninių šviestuvų sumontavimo, elektros viryklės montavimo medžiagos ir darbai. 6 kištukinių lizdų keitimas gali būti susijęs ir su kai kuriais ir papildomais darbais, bet tikrai ne visais, nuo kurių teismas skaičiuoja patirtus nuostolius. Apeliantė su savo atsiliepimu į ieškinį yra pateikusi duomenis apie vieno elektros instaliacijos kištukinių lizdų vidutinė rinkos kainą, kuri svyruoja nuo apie 1,5 Eur iki 10 Eur. Nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad ieškovai buto remontą jau atliko, bet į bylą nepateikė realiai patirtų savo išlaidų, susijusių su 6 kištukinių lizdų pakeitimu, ir ne tik tinkamai neįrodė, kad bute neveikė 6 kištukiniai lizdai ir nenurodė to techninės priežasties, bet ir iš viso neįrodė, kad dėl atsakovės kaltės patyrė nuostolių. Ieškovai minimų aplinkybių neįrodė ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio reikalavimus. 12.5. Teismas netinkamai vadovavosi CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės priteisė 43,50 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą. Ieškovams neįrodžius, kad būtent dėl atsakovės veiksmų jie patyrė nuostolius, ne tik jiems yra nepriteistinos išlaidos už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, bet ir šios ieškovų patirtos išlaidos negalėtų būti vertinamos kaip protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti vertinamas kaip tinkamas ieškovų nurodomą aplinkybę, kad bute tinkamai neveikia elektros instaliacija, patvirtinantis įrodymas ir negali būti niekaip siejamas su atsakovės civilinės atsakomybės ir ieškovų patirtos žalos įvertinimu. Ieškovai patys netinkamai pasirinko šį būdą ir dėl to turėjo išlaidų. 13. Ieškovai V. V. ir G. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais: 13.1. Nors atsakovė šioje byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovai neįrodė defektų techninės priežasties, teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai priėjo prie išvados, kad būtent atsakovė, atsižvelgiant į aptartą šalių susitarimą, turėjo įrodyti, kad šie gedimai kilo dėl priežasčių, už kurias atsakovė neatsako. 13.2. Ieškovai, nustatę trūkumus, nedelsiant po to, 2018-06-04 pretenzija, kreipėsi į atsakovę dėl trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo. Dar iki pretenzijos pateikimo momento ieškovai kreipėsi į nekilnojamojo turto agentą bei butą pardavusius asmenis, informuodami apie bute pastebėtus trūkumus (tai patvirtino liudytojas T. J.). Todėl dėl visų šių priežasčių teismas tinkamai įvertino esant byloje nustatytą aplinkybę, jog trūkumai egzistavo ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. Atsakovė viso teismo posėdžio metu laikėsi pozicijos, jog trūkumų 2018-03-09 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo. Tačiau tokie atsakovės paaiškinimai visiškai nelogiški, atkreipiant dėmesį į tai, kad bute ji gyveno dvejus metus. 13.3. Tokio pobūdžio trūkumai nėra nustatomi vien išorinės apžiūros metu. Liudytojas nekilnojamojo turto agentas T. J. taip pat patvirtino, jog buto apžiūros metu elektros instaliacijos gedimų nebuvo matyti, bute šviesa degė. Kaip paaiškino ieškovas, kištukiniai lizdai neveikė dėl už jų esančių laidų apdegimo. Tokios aplinkybės išorinės apžiūros metu ieškovų negalėjo būti nustatytos, ypač turint omenyje, kad ieškovė pati klaidingai patvirtino bute nesant jai žinomų defektų. Todėl, nustačius sutartinių įsipareigojimų netinkamą įvykdymą, šiuo atveju atsakovei kyla pareiga atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. 13.4. Įsigijus butą ir pamačius, kad elektros instaliacija yra sena (niekada nebuvo keista) bei netinkamai veikianti, ieškovai išsikvietė elektrikus, kad šie apskaičiuotų elektros keitimo darbų kainą. Kadangi elektros laidai turi būti paslėpti sienose, laidų tiesimo vietose reikia daryti vagas (ardyti sienas ir taip slėpti laidus), išvedžiojus visą laidyną, visa buto apdaila neišvengiamai susigadina – dėl to būtina atlikti apdailos atstatymo darbus. Visų šių darbų kainos ieškovai ieškiniu prašė atlyginti iš atsakovės kaip jų patirtus nuostolius. Šioms kainoms pagrįsti ieškovai pateikė darbų sąmatas. Būtent tokia pinigų suma ieškovai buvo įvertinę savo patirtus nuostolius įsigijus ne tokios būklės patalpas, kaip buvo aptarta sutartyje. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). 15. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl ginčo esmės 16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-03-09 pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė V. K. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis ieškovams V. V. ir G. K.. Ieškovų teigimu, į įsigytą butą įsikėlus praėjus mėnesiui po šios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, ieškovai pastebėjo, kad elektros instaliacija yra sena (nekeista), priešingai, nei buvo nurodžiusi atsakovė prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovai pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo 2018-04-16 protokolu įrodinėjo, jog svetainės patalpoje neveikė keturi, o laisvalaikio kambaryje vienas kištukinis lizdas, miegamojo patalpoje, ieškovų teigimu, taip pat neveikė vienas kištukinis lizdas, tačiau faktinių aplinkybių konstatavimo metu ši aplinkybė negalėjo būti patikrinta, nes stalinės lempos kištukas netilpo į sumontuotą kištukinį lizdą. Šiame protokole užfiksuota ir tai, jog svetainėje sumontuoto jungiklio pagalba buvo galima tik sumažinti arba padidinti šviesos srauto stiprumą, tačiau išjungti šviesą visiškai nebuvo galimybės. 17. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl pardavėjos pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir pirkėjų teisių gynimo, įsigijus netinkamos kokybės daiktą. 18. Pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Pardavėjas gali remtis ir kitais jo atsakomybę šalinančiais (ribojančiais) pagrindais: pagal CK 6.327 straipsnio 4 dalį, 6.333 straipsnio 3 dalį pardavėjas, net ir esant įstatyme ar sutartyje nustatytam kokybės garantijos terminui, nebus laikomas atsakingu už daiktų trūkumus, jeigu įrodys, kad šie atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl jo netinkamo naudojimosi daiktu arba trečiųjų asmenų kaltės, arba nenugalimos jėgos. Jeigu parduotas daiktas neatitinka jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, pirkėjas gali ginti savo pažeistas teises specialiaisiais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais ir bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ruukki Lietuva“ v. UAB ,,Laugina“, bylos Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Mercbusas“ v. UAB ,,Silberauto“, bylos Nr. 3K-3-455/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-530/2010). 19. Pirkimo-pardavimo sutarties objektas – butas. Šalių sudarytoje pirkimo-pardavimo sutarties 3.1.4 punkte pardavėja (atsakovė) pareiškė ir garantavo, jog šios sutarties sudarymo dieną nėra paslėptų pardavėjai žinomų buto trūkumų, dėl kurių šio buto negalima būtų naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjai, apie tuos trūkumus žinodami, arba būtų jo visai nepirkę, arba nebūtų už jį tiek mokėję. Minėtos sutarties 4.1.1 punktu pirkėjai (ieškovai) pareiškė ir garantavo, kad turėjo galimybę ir apžiūrėjo iki sutarties pasirašymo ir patvirtina, kad butas atitinka jų keliamus reikalavimus bei jų mokamą kainą už perkamą butą ir dėl jo būklės ar kokybės jokių pretenzijų atsakovei neturi (el. bylos l. 8–11). Kadangi daikto kokybė elektros instaliacijos srityje ir su ja susijusiais mechanizmais pirkimo-pardavimo sutartyje nebuvo aptarta, tai pardavėja privalėjo perduoti pirkėjams tokios kokybės butą, kad jį būtų galima naudoti. 20. Kaip minėta, pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant, ar daikto trūkumai normaliomis aplinkybėmis buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti, turi būti įvertinta aplinkybių visuma. 21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja ( CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Kasacinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. 22. Aplinkybę, kad butas turi elektros instaliacijos defektus – neveikiančius elektros kištukinius lizdus, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu vertino kaip parduoto daikto trūkumą, kuris nebuvo atskleistas ieškovams iki sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismui, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, nėra pagrindo nesutikti su šia išvadą. Šiuo atveju kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors laikėsi pozicijos, kad ieškovai neįrodė defektų techninės priežasties, tačiau būtent atsakovė, atsižvelgiant į aptartą šalių susitarimą, turėjo įrodyti, kad šie gedimai kilo dėl priežasčių, už kurias atsakovė neatsako. Byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, jog gedimai, atsižvelgiant ir į jų pobūdį, buvo ne pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu, o atsirado vėliau dėl pirkėjų, trečiųjų asmenų kaltės arba nenugalimos jėgos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad tokio pobūdžio ir skaičiaus trūkumai atsakovės gyvenimo bute laikotarpiu atsakovės turėjo būti pastebėti ir jai žinomi. Be to, tokio pobūdžio trūkumai negalėjo būti ieškovų nustatomi vien išorinės apžiūros metu, ypač turint omenyje, kad ieškovė pati klaidingai patvirtino bute nesant jai žinomų defektų. Todėl, nustačius sutartinių įsipareigojimų netinkamą įvykdymą, šiuo atveju atsakovei kyla pareiga atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. 23. Apeliantė nurodo, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini)antstolis, pats neturėdamas tam reikalingų specialių žinių, viršijo savo kompetencijos ribas. Jis niekaip negalėjo tinkamai nustatyti techninės priežasties dėl ko neužsidegė stalinės lempos lemputė. Jo postringavimai apie tai, kad jungikliai bei kištukų lizdai daugelyje vietų įrengti per aukštai, kai šiuo metu standartinio jungiklio įrengimo aukštis yra apie 90 cm, o kištukinio lizdo apie 30 cm nuo grindų paviršiaus, tai tik patvirtina, ir šiuo atveju Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas negali būti vertinamas kaip tinkamas ieškovų nurodomą aplinkybę, kad bute tinkamai neveikia elektros instaliacija, patvirtinantis įrodymas. Tinkamai nenustačius, kad ieškovų minimi kištukiniai lizdai nedirba, tinkamai nenustačius to techninės priežasties, kas dėl to kaltas, ieškovų nurodoma aplinkybė yra neįrodyta. 24. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su pirmiau nurodytais apeliacinio skundo argumentais, pažymi, kad pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Taigi, šiuo atveju antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turį didesnę įrodomąją reikšmę ir jame nustatytos aplinkybės, kurios nebuvo paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais, laikomos visiškai įrodytomis. Taigi antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tinkamu įrodymu, patvirtinančiu elektros kištukinių lizdų gedimus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovams įrodinėjant pardavėjos atsakomybę už parduotą netinkamos kokybės daiktą, svarbus ne faktas dėl nustatytų defektų bet ir jų atsiradimo laikas. 25. Įstatymas numato, kad nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo atveju pirkėjas gali gintis bendraisiais teisių gynimo būdais, pvz., reikalauti atlyginti nuostolius, ir specialiaisiais teisių gynimo būdais, nustatytais CK 6.334 straipsnio 1 dalyje, išskyrus teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu (CK 6.399 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirkėjai prašė priteisti išlaidas už trūkumų pašalinimą dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo. Kai pirkėjas reikalauja atlyginti dėl sutarties pažeidimo atsiradusius nuostolius, visų pirma turi būti nustatytos būtinosios sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, tarp jų – nuostolių faktas ir dydis (CK 6.249, 6.258 straipsniai). 26. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas. Teisėju kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš šalių pateiktų įrodymų nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokio dydžio išlaidos būtų reikalingos norint pašalinti tuos defektus, už kuriuos atsakovei šiuo atveju kyla atsakomybė, todėl turi nustatyti ieškovų patirtų nuostolių (žalos) dydį. 27. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistų nuostolių dydžiu. Nurodo, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini)nurodoma, kad bute neveikia penki elektros kištukiniai lizdai, o teismas nepagrįstai žalos dydį apskaičiavo už 6 elektros kištukinius lizdus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini)nurodyta, kad praktinio eksperimento metu akivaizdžiai buvo matyti, kad svetainės patalpoje neveikė keturi, o laisvalaikio kambaryje vienas kištukinis lizdas. Miegamojo patalpoje, pareiškėjo teigimu, taip pat neveikė vienas kištukinis lizdas, kuris sumontuotas ant sienos priešais miegamojo lovą, tačiau šios aplinkybės patikrinti nepavyko, nes stalinės lempos kištukas netilpo į sumontuotą kištukinį lizdą. Svetainės patalpoje buvo matyti degantis pakabinamas lubų šviestuvas, kurio jungiklis neveikė tinkamai, nes sumontuoto jungiklio pagalba buvo galima tik sumažinti arba padidinti šviesos srauto stiprumą, tačiau išjunti šviestuvą visiškai nebuvo galimybės (el. bylos l. 22). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes bute neveikė 6 kištukiniai lizdai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu nustatyti 5 neveikiantys elektros kištukiniai lizdai. Taigi, būtent už 5 kištukinius lizdus turi būti nustatomas ieškovų patirtų nuostolių dydis. 28. Apeliantė taip pat nurodo, kad sąmatose nurodoma ne tik naujos buto elektros instaliacijos įrengimas, bet ir visa buto apdaila pagal naujus ieškovų poreikius bei pageidavimus, kurie niekaip nėra susijęs su buto elektros visos ar dalies elektros instaliacijos keitimu. Apeliantės manymu, teismas neįvertino, kad šiose ieškovų pateiktose sąmatose be kištukinių lizdų, dar yra įtraukti darbai ir prekės, iš viso nesusiję su 6 kištukinių lizdų pakeitimu, kaip matyti iš šių sąmatų, tai: jungiklių, perjungiklių, 7 vnt. šviestuvų, 21 vnt. paskirstymo dėžučių, 40 metrų kompiuterinių kabelių, 40 metrų televizinių kabelių, 7 naujų sieninių šviestuvų sumontavimo, elektros viryklės montavimo medžiagos ir darbai. 29. Iš byloje esančių lokalinių sąmatų, kurias parengė UAB „Rūdupis“, matyti, kad šias sąmatas sudaro remonto darbai, elektros instaliacijos keitimas, apdailos atstatymas (el. bylos l. 87, 89–90). Bendra šiuose lokalinėse sąmatose nurodyta darbų kaina 4845,29 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, kad šviestuvų demontavimo (9,39 Eur, 25,90 Eur), kompiuterinių kabelių (9,43 Eur), televizinių kabelių (5,19 Eur), naujų sieninių šviestuvų sumontavimo (47,68 Eur), elektros viryklės montavimo (25,12 Eur) medžiagos ir darbai yra nesusiję su kištukinių lizdų pakeitimu. Iš viso minėti darbai sudaro 158,15 Eur sumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jungiklių, perjungiklių, kištukinių lizdų demontavimas ir montavimas, sieninių paskirstymo dėžučių montavimas yra neabejotinai susijęs su elektros kištukinių lizdų tinkamu veikimu, funkcionalumu, todėl yra pagrindas iš apeliantės ieškovams priteisti už šiuos darbus ir jiems atlikti reikalingas medžiagas lokalinėje sąmatoje nurodytas sumas. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad apmušalų pakeitimas, lubų dažymas ir glaistymas niekaip nėra susijęs su buto elektros visos ar dalies elektros instaliacijos keitimu. Pažymėtina, kad elektros laidai turi būti paslėpti sienose, lubose, todėl elektros laidų išvedžiojimas neabejotinai sugadina būsto apdailą ne tik sienose, bet ir lubose. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad apdailos atstatymo darbai yra neabejotinai susiję su elektros instaliacijos pakeitimu, be kita ko, ir elektros kištukinių lizdų pakeitimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendra lokalinėse sąmatose nurodyta darbų ir medžiagų, susijusių su elektros kištukinių lizdų pakeitimu, kaina sudaro 4687,14 Eur suma (4845,29 Eur – 158, 15 Eur). 30. Įvertinus bylos duomenis, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad ieškovės ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad atsakovė turi pareigą atlyginti ieškovams 23,80 proc. (5/21) pagal lokalines sąmatas nustatytų išlaidų (4687,14 Eur). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas sumažinti pirmosios instancijos teismo priteistų 1405,13 Eur nuostolių dydį iki 1115,53 Eur (4687,14 Eur x 23,80 proc.). Teismas taip pat sprendžia, kad tikslinga sumažinti iš atsakovės priteistą 43,50 Eur sumą už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą iki 35,70 Eur (150 Eur x 23,80 proc.). 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atskiroje dalyje dėl patirtų nuostolių dydžio pasisakė, o dėl kitų argumentų iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis bei sprendžia, kad dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga plačiau pasisakyti nes jie nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui. Dėl bylos procesinės baigties 32. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nustatydamas ieškovų patirtų nuostolių dydį dėl bute esančių elektros instaliacijos trūkumų iš dalies netinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų 33. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 34. Tenkinus apeliacinį skundą iš dalies yra pagrindas pakeisti šalims pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį. Kadangi tenkintina 23,8 proc. ieškovų ieškinio reikalavimų, jiems iš atsakovės priteistinos 337,43 Eur bylinėjimosi išlaidas (1417,79 Eur x 23,8 proc.), iš ieškovų atsakovei – 762 Eur bylinėjimosi išlaidos (1000 Eur x 76,20 proc.). Atlikus įskaitymą iš ieškovų atsakovei priteistina 424,57 Eur bylinėjimosi išlaidų (762 Eur - 337,43 Eur). 35. Atitinkamai paskirstytinas ir 20,46 Eur išlaidų valstybei atlyginimas: iš ieškovų valstybės naudai priteistina 15,67 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, o iš atsakovės priteistina 4,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų( CPK 96 straipsnis). 36. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė apeliacinėje instancijoje patyrė 532,60 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. bylos l. 137–138). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad buvo tenkinta 21 proc. atsakovės apeliacinio reikalavimų, todėl iš ieškovų atsakovei priteistinos 170,40 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai). 37. Ieškovai prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, nutaria: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 15 d. sprendimą pakeisti, ir teismo rezoliucinę dalį išdėstyti taip: „Ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti ieškovams V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš atsakovės V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1115,53 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą penkiolika eurų 53 ct) išlaidų trūkumams pašalinti, 35,70 Eur (trisdešimt penkis eurus 70 ct) išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 5 (penkių) procentų dydžio priteistos sumos (1151,23 Eur) metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią ieškinio dalį atmesti. Priteisti atsakovei V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 424,57 Eur (keturis šimtus dvidešimt keturis 57 ct) bylinėjimosi išlaidų. Priteisti valstybei iš ieškovų V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 15,67 Eur (penkiolika eurų 67 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų Priteisti valstybei iš atsakovės V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4,83 Eur (keturis eurus 86 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.“ Priteisti atsakovei V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš ieškovų V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 170,40 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims. Teisėja Vilija Valantienė