Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-08-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-355-1165/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-08-07
Bylos Nr.
1-355-1165/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01056-2024-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Padriezaitė
Kaltinamasis
K. J.
Nukentėjusysis
V. G.
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-355-1165/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01056-2024-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.5; 1.2.14.5.1; 2.1.10.1; 2.4.1.3

(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 7 d.

KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,sekretoriaujant Erikai Saukevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Ritai Raulynaitienei,kaltinamajam K. J.,nukentėjusiajam V. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2015 m. balandžio 3 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (6 nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams ir paskirtos BK 82 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose numatytos auklėjamojo poveikio priemones;

2. 2018 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, skirta bausmė – 54 MGL, t. y. 2 700 Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 36 MGL, t. y. 1 800 Eur, dydžio bauda;

3. 2019 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 3 dalį, paskirta bausmė – 25 MGL, t. y. 1 250 Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta subendrinta bausmė – 50 MGL, t. y. 2 500 Eur, dydžio bauda. 2020 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi 2019 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 50 MGL, t. y. 2500 Eur, dydžio bauda pakeista į 300 val. viešųjų darbų bausmę, kurią privaloma atlikti per 10 mėnesių. 2021 m. vasario 10 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi 2020 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta ir neatlikta 270 val. viešųjų darbų bausmė pakeista į 3 mėnesių laisvės apribojimą;

4. 2019 m. spalio 3 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – 45 paros arešto. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – 30 parų arešto. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta bausmė – 30 parų arešto ir 50 MGL, t. y. 2 500 Eur, dydžio bauda;

5. 2020 m. birželio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 186 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. spalio 3 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;

6. 2020 m. gruodžio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atlikęs;

7. 2020 m. gruodžio 30 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2020 m. birželio 16 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atlikęs,

8. 2023 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nutarta pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje (pagal Lietuvos Respublikos įstatymus) Lenkijos Respublikos Zakopanės apylinkės teismo 2022 m. liepos 5 d. nuosprendį byloje Nr. II K 552/21, K. J. pagal Lenkijos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnio 284 straipsnio 4 dalį paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė suderinta (prilyginta) su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalimi ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo K. J. faktinio sulaikymo. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. gruodžio 7 d.,

9. 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), 224 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta sumažinta bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 9 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo metu paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nebendrauti su P. K., R. R., ir baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL, t. y. 1500 eurų, dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per vienerius metus. Nuosprendis įsiteisėjo 2024 m. vasario 28 d.,

2024 m. liepos 4 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, K. J. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su 2023 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2023 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 9 punktu paskirtos laivės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant įpareigojimus: pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nebendrauti su P. K., R. R., bei baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL (1500 Eur) įmoka į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 1 metus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į subendrintos bausmės laiką įskaityta iki šios nutarties priėmimo dienos K. J. visiškai ar iš dalies atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 7 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendį bei juose nurodyti įskaityti laikotarpiai. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo šios nutarties priėmimo dienos – 2024 m. liepos 4 d., bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

K. J., siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, interneto platformoje „Facebook“ pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, patalpino tikrovės neatitinkantį skelbimą apie parduodamus kompiuterinius žaidimus ir 2023 gruodžio 25 d. apie 20.10 val., nukentėjusiajam V. G. pervedus į jo nurodytą įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ (reg. (duomenys neskelbtini)) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 850 eurų už 85 vnt. perkamų žaidimų, jis kompiuterinių žaidimų nukentėjusiajam neišsiuntė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – V. G. priklausančius 850 eurų.

Šiais veiksmais K. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis K. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad neturėjo jokios intencijos apgauti ar pasipelnyti iš nukentėjusiojo, priešingai, situaciją sprendė sąžiningai, bendravo. Prekės, dėl kurių kilo nesusipratimas, dieną prieš nukentėjusiojo užsakymą buvo užsakęs kaip fizinis asmuo iš „(duomenys neskelbtini)“ ir tą įrodo pateikti dokumentai – tiekėjų sąskaitos ir mokėjimo įrodymai, taigi visas procesas buvo vykdomas įprastai, neišgalvojant jokių faktų. Nepamena, kaip surado įmonę, bet kai dirbo Italijoje susitikdavo ir bendraudavo su tiekėjais. Prekiaujamus žaidimus laikydavo pas save (duomenys neskelbtini), turėjo labai daug žaidimų, kurių dar nebuvo pardavęs ir kurie buvo užsakyti. Žaidimų pristatymui tiekėjas, kuriam pavedimą atliko iš savo sąskaitos, buvo numatęs savaitės terminą, bet dažniausiai pristatydavo juos per tris darbo dienas, todėl tikėjosi, kad ir šiuo atveju žaidimus gaus per panašų laikotarpį. Susirašinėjime su nukentėjusiuoju yra nuotrauka, kurioje pavaizduoti žaidimai ir kuri buvo patalpinta skelbime apie parduodamus žaidimus. Nepamena, iš kur gavo tą nuotrauką, bet visus joje buvusius žaidimus užsakė už 2 000 eurų ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems, todėl buvo 100 proc. tikimybė, kad jie nukentėjusįjį pasieks. Žaidimų buvo užsakęs daugiau nei 85, visų nebuvo nurodęs. Yra įvykdęs ne vieną užsakymą ir išsiuntęs žaidimus, tokia veikla vertėsi ne pastoviai, bet užsakydavo pažįstamiems ir draugams, ne kartą yra pardavęs žaidimų „Ebay“ platformoje ir jokių nukentėjusiųjų nebuvo. Jeigu būtų buvę nesklandumų, būtų buvusi galimybė kalbėti apie mainus, nes žaidimų entuziastai yra linkę kalbėtis ir spręsti tokius dalykus. Kad nukentėjusysis galėtų atlikti pavedimą, iš pradžių buvo nurodęs belgišką sąskaitą, kuri nukentėjusiajam netiko, tačiau to, kad kartu buvo pateikęs ir lietuvišką sąskaitą, kurios pradžia (duomenys neskelbtini), neprisimena. Kadangi nesinaudoja lietuviška banko sąskaita, tėvas yra suteikęs galimybę naudotis tiek įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“, tiek savo asmenine sąskaita, todėl nukentėjusiajam nesutikus pervesti pinigų į belgišką sąskaitą, pateikė minėtosios įmonės banko sąskaitą ir kitus rekvizitus, ir nukentėjusysis pavedimą atliko. Su įmone MB „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies nesusijęs, norėjo su ja pradėti vystyti veiklą, tačiau neišėjo, nes šiuo metu tai daryti Lietuvoje yra labai sunku. Įmonės apskaitą vykdė buvusi buhalterė, kurios vardo neprisimena, kadangi tai buvo senai, su ja kontaktavo dėl pinigų iš įmonės paėmimo, kadangi iš įstatinio kapitalo yra galimybė pirkti ir pardavinėti prekes, daugiau apie tai nieko pasakyti negali. MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinėmis lėšomis disponavo tiek jis, tiek tėvas, tačiau tėvas išgrynino pinigus, nes tik jis kaip direktorius gali tai padaryti, kadangi pats neturėjo tokios teisės neturėdamas lietuviško banko, el. parašo ir negalėdamas savęs paskirti nei įmonės direktoriumi, nei pavaduotoju, nei pasiskirti akcijų dalies. Pinigus grynino dėl kito užsakymo, kurį buvo pateikęs, kad galėtų sumokėti už papildomas prekes, atvažiuojančius užsakymus, vėžėjams ir visiems kitiems, nes dalį pinigų už užsakymus pervesdavo pavedimu, o dalį perduodavo atvažiavusiam kurjeriui, kadangi užsakydavo ne vien žaidimus, bet ir jų konsoles, kameras, daug kitokių prekių. Iš dalies pripažįsta, kad informuodamas pirkėją apie vėlavimą neatskleidė informacijos, jog žaidimų neturi, jie yra keliaujantys, kilo problema iš tiekimo pusės, o vietoje to pasakė, kad prekės vėluoja dėl jo kaltės, kad jis jų neišsiuntė, gruodžio 29 d. nurodė, kad pinigai neatėjo į jo sąskaitą ir kad nukentėjusysis susisiektų su banku, kad gruodžio 31 d. važiuos į (duomenys neskelbtini) ir žaidimus atveš, nes nenorėjo jų siųsti, kol nematė pinigų. Nukentėjusįjį bandė raminti, kad jis nebus apgautas, rašė, jog viskas bus gerai, nes pavedimą padarė įmonei, nors vėliau rašė, kad ne jo problemos, jog bankai sulaiko pavedimus. Taip pasielgė tikėdamasis šią situaciją greitai išspręsti, nes nenorėjo prarasti kliento, kadangi siunta buvo brangi, o su tiekėju ne pirmą kartą dirbo, prieš tai nėra turėjęs tokių nesklandumų. Matydamas, kad žaidimai neateina laiku, į įmonę nesikreipė, nes negalvojo, kad ji galėtų apgauti. Vėliau susirašė per „WhatsApp“ su tiekėju, kuris pasakė, kad siunta gali vėluoti. Į klausimus, kodėl siunta vėlavo ir kodėl 2 000 eurų nebuvo grąžinti, tiekėjas atsakė, jog buvo kalėdinis laikotarpis, pas juos buvo vykdomas auditas ir pan., bet atskleisti detalių, kaip buvo bendraujama, nenori. Pats anksčiau nėra susidūręs, kad įmonė neatsiųstų prekių per terminą, ji vėliau atsiprašė ir pinigus grąžino, bet nesiruošia daugiau turėti su ja reikalų. Kai negavo siuntos per tą laiką, per kurį tikėjosi gauti, nukentėjusiajam negrąžino pinigų, nes galvojo, kad net ir užsitempus laikui, prekės bus atsiųstos ir jis jas pristatys. Galiausiai tarp jų įvyko pyktis, todėl impulsyviai parašė, kad pavedimus atliks, kopijas išsiųs, jo nekaso ir jam neįdomu, gali rašyti pareiškimą, nes tik pats apsijuoks ir pan. Taigi 2023 m. gruodžio 29 d. iš „Wise“ banke esančios MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos inicijavo nukentėjusiajam 850 eurų pavedimą, kuris buvo atmestas, kiti pavedimai sustabdyti, o sąskaita užblokuota, pinigai užšaldyti, nes jis kaip „Wise“ naudojantis asmuo, atlikdamas pavedimą gali nurodyti save ar kitą asmenį, iš ko siunčia pinigus, bet nežino, kodėl sąskaita buvo užblokuota. Pinigus iš „Wise“ į norvegišką sąskaitą susigrąžino tik vasario ar kovo mėnesį. Neįvykus pavedimui nebandė nukentėjusiajam pinigų grąžinti kitu būdu, nes tuo metu jau buvo kreiptasi į policiją ir jis apie tai sužinojęs pranešė Italijos įmonei, kad nori atsisakyti užsakymo ir kad jie grąžintų pinigus, kadangi pats nukentėjo neatgavęs nei pinigų, nei žaidimų, nors vėliau teigė, kad juos gavo pavėluotai, bet siuntą grąžino atgal, kadangi ilgai jos nesulaukė ir tolimesnių pardavimų nedarė. Tada paprašė tėvo N. J., kad šis pervestų nukentėjusiajam pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas tėvas pasakė, kad jo niekas neprašė pervesti 700 eurų, todėl, nes tuo metu tiek iki tėvo, tiek iki jo apklausos dar nebuvo atliktas joks pavedimas ir jis nusprendė, jog kol negaus pinigų iš Italijos įmonės, tol nukentėjusiajam negrąžins pinigų. Tėvas po apklausos paskambino ir pasakė, jog apklausos metu nurodė, kad grąžins pinigus nukentėjusiajam ir jie susitarė, kad jis tėvui atiduos pinigus, kuriuos jis perves nukentėjusiajam, o iš įmonės pinigus į „Wise“ banko sąskaitą gavo tik prieš porą mėnesių. Finansinę atsakomybę buvo pasirengęs priimti, nukentėjusiajam pinigus grąžino, todėl nukentėjusysis pretenzijų neturi. Po viso to su juo nebendravo. Tai buvo verslo nesėkmė, neatsakingumas, žmogiška klaida, už kurią atsiprašė.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo K. J. parodymus (2 t., b. l. 89-91, 94-97, 99-102). Kaltinamasis K. J., 2024 m. rugpjūčio 29 d. apklaustas kaip įtariamasis, parodė, kad parodymus duos teisme. Šiuo metu jo gynėjas atostogauja, tad jis prisijungti negali, o teisme bus su gynėju, tuomet ir duos parodymus. 2024 m. spalio 18 d. apklaustas kaip įtariamasis papildomai parodė, kad nuo 2023 m. pradžios jis užsiimdavo kompiuterinių žaidimų pardavimais internetu. Kompiuterinius žaidimus jis parduodavo per „Facebook“ ir per skelbiu.lt. Jis „Facebook“ buvo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Šią paskyrą naudojosi tik jis. Prekiaujamus žaidimus laikydavo tuo metu namuose, (duomenys neskelbtini) mieste. 2023 m. gruodžio mėn., dabar tikslios datos jis neatsimena, tačiau tai gali būti įtarime nurodytu laiku, jam per „Facebook“ susirašinėjimo programą „Messenger“ parašė vaikinas, kurio dabar nei vardo, nei pavardės neatsimena, kad jis nori įsigyti kompiuterinių žaidimų. Kiek jis tiksliai norėjo įsigyti žaidimų, neatsimena, tačiau jų buvo tikrai labai daug. Gali būti, kad kaip ir įtarime nurodyta, 85 vnt. Jis dabar tiksliai neatsimena, tačiau buvo taip, kad jis surašė žaidimų pavadinimus, kurių konkrečiai nori. Tada jo norimus žaidimus jis užsakė iš tiekėjo, kuris yra užsienyje. Įmonės pavadinimo neatsimena. Įmonė yra Italijoje. Gal ir rastų dokumentus, patvirtinančius dėl žaidimų užsakymo iš užsienio. Tačiau juos pateiktų tik teismui. Tai buvo ne pirmas kartas, kada jis iš įmonės, kuri yra Italijoje, užsakinėjo kompiuterinius žaidimus. Jo užsakyti žaidimai, kuriuos norėjo įsigyti vaikinas, vėlavo. Apie tai, kad siunta vėluoja, jis informavo patį vaikiną, kad kai juos gaus, išsiųs. Vaikinas nesulaukęs iš jo norimų žaidimų, parašė pareiškimą. Kuomet sužinojo iš minėto asmens, kad jis yra parašęs pareiškimą dėl negautų žaidimų, jis gautą siuntą (kada ją gavo, tikrai neatsimena), grąžino atgal tiekėjams į Italiją. Žaidimų sau nepasiliko. Iš tiekėjų buvo darytas būtent tik vienas užsakymas dėl vaikino norimų žaidimų, papildomai jokių kitų žaidimų užsakyta nebuvo. Siunta su žaidimais buvo gauta lyg per kurjerį. Kur gavo siuntinį, jis nepamena, gal į (duomenys neskelbtini) miestą. Kuomet išsiuntė žaidimus atgal tiekėjui, jis laukė iš tiekėjų pinigų grąžinimo. Gautus pinigus į užsienio banko sąskaitą išgrynino ir pinigus padavė savo tėvui N. J.. Pinigus tėvui perdavė tam, kad jis iš savo asmeninės banko sąskaitos pinigus grąžintų nukentėjusiajam vaikinui. Pinigus jam atgal norėjo grąžinti tam, kad jis neturėtų pretenzijų. Dabar banko sąskaitos nr., į kurią gavo pinigus iš tiekėjų, jis neatsimena. Banko sąskaita yra užsienio sąskaita. Daugiau į jokius užduotus klausimus jis neatsakinės. Daugiau pasisakys tik teismo metu.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šiuos parodymus patvirtino, tačiau nurodė, jog yra nukrypimų parodytoje aplinkybėje, kad užsakinėjo žaidimus būtent nukentėjusiajam. Žaidimų buvo užsakyta labai daug ir ne tik jam, bet ir kitiems. Galimai tuo momentu būdamas policijoje truputį jaudinosi ir, nors ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus perskaitė ir po jais pasirašė, dėl jaudulio nurodė kitaip. Be to, veikos metu buvo emociškai palūžęs ir dėl to net atsisakė duoti parodymus, kad galėtų juos duoti teisme. Vis dėlto, vėliau parodė, jog iš visos siuntos žaidimų buvo užsisakęs tik nukentėjusysis. Užsakytų žaidimų sąrašus turėjo.

Anksčiau yra baustas už sukčiavimą, paskutinis nuosprendis buvo priimtas 2023 m. gruodžio 27 d. dėl prieš pusę metų padarytos veikos, kada buvo sunkus gyvenimo etapas, iš kurio pasimokė, suprato, kad negalima taip elgtis. Nuo to laiko po atliktų bausmių neturi nei vienos pradėtos bylos, administracinio nusižengimo, kimba į gyvenimą, keičiasi į gerąją pusę, dirba, turi šeimą, neturi jokių problemų, į ką atsižvelgė ir minėtąjį nuosprendį priėmęs teismas.

Nukentėjusysis V. G., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad naršydamas „Facebook“ platformoje kažkokioje žaidimų grupėje pamatė skelbimą su 3-4 nuotraukomis apie parduodamus kompiuterinius žaidimus. Kadangi įkėlus skelbimą į „Facebook“ jo vieta būna nurodyta, nustatė, jog jis buvo patalpintas (duomenys neskelbtini). Skelbimas sudomino, nes buvo parašyta, kad kaltinamasis gali žaidimus parduoti ne tik kaip fizinis asmuo, bet ir kaip įmonė, o galvojo, jog mažoji bendrija negali būti fiktyvi firmą. Norėdamas nusipirkti apie 10 žaidimų, 2023 m. gruodžio 25 d. per „Messenger“ programėlę susisiekė su kaltinamuoju, kuris tuo metu buvo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, vėliau keitė vardą į „(duomenys neskelbtini)“, ir nurodė, kokius žaidimus nori pirkti. Jo paties nuotraukos anketoje nebuvo, vietoj jos buvo visokie paveiksliukai, todėl nematė, kaip jis atrodė fiziškai. Kaltinamasis nurodė, jog fiziškai turi 85 žaidimus. Nežino, kas buvo žaidimų tiekėjai ir iš kur kaltinamasis juos gavo. Paklausus, už kokią kainą juos visus parduotų ir kaltinamajam pasiūlius už vieną žaidimą 10 eurų kainą, susigundė juos visus įsigyti už 850 eurų ir susitarė, kad kaltinamasis juos išsiųs kitą dieną paštomatu, todėl pateikė visus tam reikalingus duomenis. Kaltinamajam apmokėjimui atsiuntus savo belgišką sąskaitą, kuri pasirodė nepatikima, paprašė atsiųsti lietuvišką sąskaitą, todėl buvo atsiųsta bendrijos sąskaitą. Ją gavęs „Google“ platformoje pradėjo ieškoti duomenų apie bendriją, išsiaiškino, kad ji registruota (duomenys neskelbtini) ir jos savininkas J.. Ši pavardė sutapo su belgiškos sąskaitos savininko pavarde, tačiau nesutapo vardai – belgiškos sąskaitos savininko vardas buvo K., o bendrijos savininko kitoks. Tačiau nesiteiravęs, kaip kaltinamasis susijęs su bendrija, ir neturėdamas abejonių, jog ji pardavinėja žaidimus, nes „Google“ buvo parašyta, kad jos veikla susijusi su elektronikos pardavinėjimu, tuo metu pradėdamas sirgti naiviai tuo patikėjo ir susitarė su kaltinamuoju, kad jis siuntą paštomatu išsiųs kitą dieną, nes tuo metu buvo (duomenys neskelbtini), todėl padarė pavedimą ir laukė siuntos. Sąskaitos faktūros negavo, buvo atsiųsta tik sąskaita ir juridinio asmens pavadinimas. Kitą dieną kaltinamasis atsiuntė siuntos koduką, kuris buvo „Omnivos“ platformoje ir kuris patvirtina, jog siunta supakuota ir gali būti įdėta siuntimui, tačiau jis buvo fiktyvus. Paklausus, ar siuntą išsiųs, parašė, kad išsiųs po darbo, tačiau to nepadarė. Kitą dieną parašius atrašė, jog siunta brangi ir siųs ne paštomatu, o per kurjerį, tačiau tai nebuvo padaryta. Taigi prasidėjo atidėliojimai ir pasiteisinimai, jog išsiųs po darbo ir pan. Galiausiai nieko nesulaukęs parašė kaltinamajam, kuris atsakė, jog bankas sustabdė pavedimą, todėl jis nebuvo gautas. Tada paskambino į savo banką, kuriame dirbęs atsakingas asmuo pasakė, kad su pavedimu viskas tvarkoje ir užregistravę skambutį kitą dieną perskambino bei patvirtino tą pačią informaciją. Po to pradėjo rašinėtis su kaltinamuoju, kuris patikino, jog žaidimus jis gaus, atveš į (duomenys neskelbtini). Kaltinamajam įkėlus kitą skelbimą su kitokių žaidimų nuotraukomis, jam parašė klausdamas, kodėl pardavinėja kitus žaidimus, jeigu jam dar nėra jų išsiuntęs, į ką kaltinamasis atsakė, kad tai kiti žaidimai, kuriuos pardavinėja, vėliau su tyrėja naršydamas kaltinamojo „Facebook“ anketą matė, jog jis deda ir daugiau skelbimų. Visą laiką bendravo per „Messenger“ programėlę, jokių kitų kontaktinių duomenų neturėjo ir nesiteiravo, nes kaltinamasis atrašydavo greitai, nebuvo dingęs. Kadangi pasiteisinimai neįtikino, kaltinamasis parašė, kad pervedė pinigus atgal ir per tris dienas jie jį pasieks, kartu iš užsienietiško puslapio atsiuntė pavedimo kopiją. Į tai atrašė, kad jei pinigų negaus, parašys pareiškimą. Kadangi pinigų negavo, taip ir padarė. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui žala buvo atlyginta per tris kartus pervedant 700, 100 ir 50 eurų, pavedimų paskirtyse buvo nurodyta „Už žaidimus“. Su asmeniu, kuris atlygino žalą, nebendravo. Ikiteisminio tyrimo metu visas žinutes, ekrano nuotraukas, pavedimus pateikė.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo V. G. parodymus (1 t., b. l. 22-37, 40-43, 46-49, 51-53). Nukentėjusysis V. G. 2023 m. gruodžio 29 d. parodė, kad 2023 m. gruodžio 25 d. 20.10 val. žmogus įdėjo skelbimą apie išparduodamus kompiuterinius žaidimus. Jis pasisiūlė nupirkti visus, asmuo pasakė, kad 85 žaidimai, bus po 10 eurų. Iš viso 850 eurai. Buvo sutartos visos pirkimo sąlygos ir duota mažosios bendrijos sąskaita MB „(duomenys neskelbtini)“. Pinigai buvo pervesti. Keletą dienų buvo tempiamas laikas ir vis vėluojama išsiųsti siuntinį. Pradėjus pardavėją spausti, šis pradėjo išsisukinėti, kad neva pinigai jam neįkrito. Jis susisiekė su savo banku. Buvo viskas pervesta ir atlikta. Tai žmogus pradėjo visai išsisukinėti, tempti gumą ir taip toliau. Pinigų negrąžina, prekės taip pat neišsiunčia. Prie pareiškimo pridėjo susirašinėjimo su pardavėju žinučių kopijas. 2024 m. sausio 10 d. papildomai parodė, kad 2023 m. gruodžio 25 d. naršydamas internetinėje platformoje „Facebook“ rado skelbimą apie parduodamus kompiuterinius „PS5“ žaidimus. Per „Messenger“ internetinę programėlę susisiekė su „Facebook“ vartotoju pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuris paaiškino, kad parduoda 85 minėtus žaidimus. Jis susidomėjo jų visų nupirkimu, kadangi kaina buvo patraukli, už visus žaidimus sutarė, kad sumokės 850 eurų, todėl 2023 m. gruodžio 25 d. apie 20.10 val. iš sau priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 850 eurų į banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Po pervedimo „Facebook“ vartotojas „(duomenys neskelbtini)“, parašė, kad išsiųs minėtus žaidimus per „Omnivos“ įmonę, tačiau jokių žinių, kad siunta yra išsiųsta, iš minėtos įmonės negavo. Dėl šių aplinkybių vėl susisiekė su minėtu „Facebook“ vartotoju, tačiau šis paaiškino, kad pavedimo transakcija buvo sustabdyta. Jis telefonu susisiekė su savo banko „Swedbank“ darbuotojais, kurie paaiškino, kad transakcija įvyko ir pinigai yra pervesti. Kadangi jam pasirodė, jog vyksta sukčiavimas, ir minėtų žaidimų negaus, parašė pareiškimą per e.policija.lt. Vėliau per „Messenger“ internetinę programėlę bendravo su „Facebook“ vartotoju pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, kuris tikino, jog pinigus grąžins, juos jau pervedė į jo banko sąskaitą iš užsienio banko sąskaitos, tačiau pinigai jį pasieks ne iš karto, tik po laiko. Iki šiandien jis pinigų nėra atgavęs ir prekės taip pat neturi. Dėl šių aplinkybių, yra patyręs 850 eurų turtinę žalą. Nori, kad policija padėtų atgauti prarastus pinigus. Jeigu atgaus prarastus pinigus pretenzijų neturės. Jam yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, civilinį ieškinį teiks jeigu bus nustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. 2024 m. rugpjūčio 8 d. papildomai parodė, kad kuomet jis 2023 m. gruodžio 25 d. atliko 850 eurų pavedimą už 85 vienetų žaidimų, o po to jokių užsisakytų žaidimų negavus, jam buvo padaryta 850 eurų turtinė žala. Tačiau nori informuoti, kad turtinė žala jam yra pilnai atlyginta, jis asmeniui, kuriam pervedė pinigus už norimus įsigyti žaidimus, jokių pretenzijų neturi, nes per tris kartus, t. y. 2024 m. kovo 8 d. jam buvo pervesta 700 eurų, 2024 m. kovo 18 d. jam buvo pervesta 100 eurų ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. jam buvo pervesta 50 eurų, pinigai buvo grąžinti atgal į jo banko sąskaitą. Sąskaitos išrašą, kad padaryta turtinė žala grąžinta, jis prideda prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. 2024 m. spalio 21 d. papildomai parodė, kad tinklapyje „Facebook“ pamatė skelbimą. Asmuo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, yra įdėjęs skelbimą, kad parduoda žaidimus. Kas skelbime buvo parašyta dabar neatsimena, tačiau buvo įkeltos kompiuterinių žaidimų nuotraukos. Nuotraukose matėsi kompiuteriniai žaidimai. Kadangi jis pats namuose žaidžia kompiuterinius žaidimus, tai asmeniui „(duomenys neskelbtini)“ parašė žinutę, kad jį domina tik „PS5“ žaidimai. Kadangi jo pateiktoje nuotraukoje matė, kad jis parduoda daug naujų tuo metu populiarių žaidimų, tai jis paklausė, kokia būtų kainą, jei paimtų visus žaidimus. Pats asmuo jam pasiūlė, kad jei ims visus žaidimus, tai jam parduos iš viso 85 vnt. žaidimų, 10 eurų už vienetą bei pats nurodė, kad žaidimus jam išsiųs kitą dieną. Jis jam jokio žaidimo sąrašo pateikęs nebuvo. Su juo susirašinėjimas vyko tik apie kompiuterinius žaidimus, kurie buvo pateikti nuotraukose, kurios buvo įkeltos prie skelbimo. Apie tai, kad jis žaidimus dar turi užsakyti iš kažkokio tiekėjo, nebuvo net jokios kalbos. Su juo susirašinėjimas vyko tik per programą „Messenger“. Kitą dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 27 d. 19:40 val. asmuo pateikė jam „Omnivos“ siuntos kodą, bei parašė, kad siuntą pateiks per kurjerį. Jokios siuntos nesulaukęs jam parašė, kad jis geriau siuntą nuvežtų į autobusų stotį ir siuntą gaus tą pačią dieną. Jis jam atrašė, kad viską sutvarkys, kad nepergyventų. Tą pačią dieną jis parašė žinutę, kad jis negavo iš jo jokio pavedimo, tad nenori išsiųsti siuntos, nes neva tai nemato atlikto bankinio pavedimo. Tuomet jam buvo viskas aišku, kad jis buvo apgautas ir jokių kompiuterinių žaidimų vis dėl to negaus. Asmuo jam vis nurodydavo, kad jis pats susiskambino su banku ir jam nurodė, kad jam pervesti pinigai yra sulaikyti, nors jis pats susisiekė su savo banku ir bankas jam nurodė, kad atliktas pavedimas yra įvykdytas. Po to susirašinėjimo metu asmuo nurodė, kad gruodžio 31 d. jis pats važiuos į (duomenys neskelbtini) miestą ir pats atveš jo nusipirktus žaidimus. Nesulaukus nei pinigų nei žaidimų, jis parašė asmeniui, kad rašys pareiškimą. Tačiau pastarasis ir toliau jį informavo, kad jam vesti pinigai yra sulaikyti, pinigų dar negavo, tačiau pinigus vis tiek kažkada gaus. Kadangi jo pinigus kažkada gaus, o siunta, kaip jis sakė, neišsiųsta, tai jis nori pinigus grąžinti atgal. Be to, informavo, kad žaidimus su savimi pasiims atgal į (duomenys neskelbtini), tam kad jie būtų (duomenys neskelbtini), jei norėtų juos įsigyti. Gruodžio 29 d. asmuo atsiuntė jam pavedimo kopiją, kad jis jam yra atlikęs pavedimą atgal ir kad pinigus gaus per 2-3 dienas. Jis jam pateikė atlikto pavedimo kopiją, tačiau pagal jo pateiktą neva tai atliktą pavedimą jis jokių pinigų iš jo negavo. Kadangi negavo nei jokių žaidimų, nei pinigų, o tikrai kantriai jų laukė, jis 2024 m. sausio 2 d. parašė asmeniui žinutę, kad jis parašė pareiškimą. Asmuo nuolat jį įtikinėjo, kad pinigai bus grąžinti ir pavedimas bus atliktas. Pilną susirašinėjimą su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“ pateiks el. paštu.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai.

Liudytojas N. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimuosius, šeimos narius, giminaičius, bet sutiko, kad būtų pagarsinti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, įrodymams byloje patikrinti.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, byloje esantiems įrodymams patikrinti pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo N. J. parodymus (1 t., b. l. 68-71, 74-77). Liudytojas N. J. 2024 m. vasario 8 d. parodė, kad jis yra įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Tačiau su šia įmone nieko bendro neturi, kadangi visus dokumentus, susijusius su įmonės veikla, užsiima ir tvarko jo sūnus K. J.. Kada MB „(duomenys neskelbtini)“ susikūrė, nežino. Jo sūnus jo paprašė tapti šios įmonės direktoriumi, kadangi sūnus negalėjo pasirašyti elektroniniu parašu reikiamų dokumentų įmonės sukūrimui. Jis galėjo pasirašyti elektroniniu parašu reikiamus dokumentus, todėl ir tapo įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jau sūnaus K. J. yra paprašęs, kad išregistruotų šią įmonę arba bent persirašytų ant savęs. Jo sūnus atsakė, kad įmonę išregistruos, tačiau kada tai padarys, nežino. Šios įmonės sąskaitos prisijungimus turi ir turi galimybę naudotis minėta banko sąskaita, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ja nesinaudoja, nebent sūnus K. J. jo paprašo nuo įmonės banko sąskaitos nuimti pinigų. Kaip ir atsitiko 2023 m. gruodžio 26 d., jo sūnus paprašė, kad jis nueitų į „Medicinos banką“ ir iš įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ išgrynintų 730 eurų. Jiems susitikus su sūnumi, jis atidavė sūnui minėtą pinigų sumą. Kam K. J. reikėjo minėtos pinigų sumos, nežino. Taip pat nori pasakyti, kad kai kokie nors pinigai pasiekia įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, jis jų nemato. Jis be sūnaus prašymo su įmonės banko sąskaita nieko nedaro. Kiek jam žinoma, jo sūnus K. J. užsiima smulkių dalykų pardavimais. Jis į sūnaus reikalus nesikiša, tačiau yra matęs jo kambaryje įvairių diskų, galimai žaidimų bei žaidimų konsolių. Sūnus K. J. šiuo metu yra išvykęs į užsienį darbo reikalais. Kadangi jis yra šios įmonės direktorius ir yra atsakingas, ir kadangi supranta, jog asmeniui yra padaryta žala, jis nori atlyginti žalą iki š. m. vasario 16 d., o su sūnumi išsiaiškins vėliau, kadangi jam sūnus apie tokius dalykus nėra pasakojęs. 2024 m. rugsėjo 17 d. papildomai parodė, kad jis pats „Facebook“ paskyros neturi, taip pat neturi ir „Messenger“ paskyros. Nors paskyra „Facebook“ jo vardu yra sukurta, tačiau ji buvo sukurta tik tam, kad darbo metu jam būtų galima prisijungti prie mokomosios programos. Jis „Facebook“ ir „Messenger“ paskyromis nesinaudoja ir net nemokėtų naudotis. Jis naudojasi tik „WhatsApp“ paskyra. Kokiomis paskyromis naudojasi jo sūnus K., jis nežino, tačiau tikrai naudojasi „WhatsApp“ paskyra, nes per šią paskyrą jis su juo bendrauja. Taip pat sūnus gal ir turi „Facebook“ paskyrą, nes visas jaunimas dabar jį turi. Kaip jo sūnus K. pasivadinęs „Facebook“ paskyroje, tikrai nežino, nėra net matęs. Jis nėra matęs paskyros „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, nežino, kas minėtais pavadinimais pasivadinęs. Jis iš savo sąskaitos atliko visus bankinius pavedimus į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą už žaidimus. Visus atliktus pavedimus atliko jis, nes jautė atsakomybę, nes buvo tuo metu MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, o vis dėl to žmogui buvo padaryta žala dėl negautų žaidimų, kuriuos jam turėjo išsiųsti jo sūnus K.. Jo niekas neprašė pervesti 700 eurų nukentėjusiam. Kuomet buvo policijoje, jam pareigūnas padiktavo nukentėjusiojo, kuriam padaryta 850 eurų žala, banko sąskaitos nr. Jis tuo metu kiek galėjo, t. y. 700 eurų, ir atlygino, kadangi jam buvo užsifiksavę, kad reikia atlyginti 800 eurų, tai po kurio laiko jis pervedė dar 100 eurų. O dar likusius 50 eurų jis pervedė sūnaus K. prašymu, nes buvo visai pamiršęs, kad dar reikia pervesti 50 eurų sumą. Nei karto su nukentėjusiuoju nėra bendravęs nei telefonu, nei žinutėmis, nei gyvai susitikęs. Nėra jo net matęs. Jo vardo ir pavardės nežino. Jo sūnus K. šiuo metu gyvena Norvegijoje. Kada jis tiksliai išvyko gyventi į Norvegiją, jis nežino, tačiau išvyko pernai metais, galbūt vasaros pabaigoje arba jau buvo ruduo, bet dar buvo šiltas metų laikas. Iki kol K. J. išvyko gyventi į Norvegiją, K. J. gyveno (duomenys neskelbtini), ten kur gyveno jis su žmona. Jis namuose naudojasi kompiuteriu, tačiau juo naudojasi tik tam, kad pažiūrėtų savo el. paštą arba per programą „Google“ susirastų naudingos informacijos, kuri susijusi su jo darbu, t. y. medicina.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas šiuos parodymus patvirtino, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai.

2024 m. sausio 15 d. AB „Swedbank“ pateiktame V. G. vardu registruotos banko sąskaitos išraše užfiksuota, kad 2023 m. gruodžio 25 d. iš šios sąskaitos pervesta 850 eurų į MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, paskirtyje nurodant „PS5 Žaidimai“ (1 t., b. l. 83-84).

2024 m. sausio 16 d. UAB „Medicinos bankas“ pateiktame MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad 2023 m. gruodžio 25 d. 20.10 val. į šią sąskaitą buvo pervesta 850 eurų suma iš V. G.. Po gauto pavedimo kita finansinė operacija – pinigų gryninimas, 2023 m. gruodžio 26 d. 10.58 val. išgryninta suma 730 eurų, nurodomas pinigų gavėjas – N. J.. Po to iš šios sąskaitos nuskaičiuojami įvairūs mokesčiai bei 109,21 eurai pervesti į antstolės sąskaitą. Nuo 2023 m. gruodžio 31 d. jokių finansinių operacijų nefiksuojama. Sąskaitos likutis 0,00 eurų (1 t., b. l. 98-99).

2024 m. vasario 2 d. apžiūros protokolu apžiūrėti UAB „Medicinos banko“ pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip 2023 m. gruodžio 26 d. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) esančiame šio banko padalinyje buvo išgryninti pinigai iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip 2023 m. gruodžio 26 d. 10.57.12 val. prie stalo ateina ir atsisėda vyras. Vyras rankoje laiko kortelę, kurią paduoda už stalo sėdinčiai moteriai. Moteris paėmusi kortelę kompiuteryje kažką suveda. 2023 m. gruodžio 26 d. 10.58.34 val. moteris grąžina kortelę vyrui ir atsidaro pirmą nuo viršaus stalčių. Stalčiuje matomos monetos ir popierinės pinigų kupiūros. Moteris atideda 3 kupiūras po 10 eurų, 7 kupiūras po 100 eurų, viso 730 eurų, užpildo tušinuku lapą. 2023 m. gruodžio 26 d. 10.56.09 val. paduoda užpildytą lapą vyrui. Moteris paima visas 10 kupiūrų į krūvą, jas perskaičiuoja ir paduoda vyrui. 2023 m. gruodžio 26 d. 10.59.40 val. vyras neperskaičiuoja ir pinigus įsideda į piniginę, tuo tarpu moteris perplėšia minėtą lapą pusiau ir vieną pusę paduoda vyrui, o kitą pasilieka. Vyras, laikydamas piniginę bei gautą pusę lapo rankoje, išeina iš patalpų (1 t., b. l. 103-105, 106-111).

2024 m. spalio 21 d. nukentėjusysis V. G. el. paštu pateikė visas susirašinėjimo su asmeniu, iš kurio pirko kompiuterinius žaidimus, žinučių kopijas (1 t., b. l. 112-143).

2024 m. spalio 28 d. apžiūros protokolu apžiūrėtos nukentėjusiojo V. G. pateiktos, susirašinėjimo su asmeniu „(duomenys neskelbtini)“, iš kurio pirko kompiuterinius žaidimus, žinučių kopijos. Iš pateiktų žinučių kopijų matyti, kad susirašinėjimas vyksta per „Messenger“ programą. 2023 m. gruodžio 25 d. 19.48 val. nukentėjusysis V. G. nurodo, kad jį domina „PS5“ žaidimai. Asmuo nurodo, kad siunčia į kitus miestus per „Omnivą“ paštomatą bei pateikia nuotrauką, kurioje matomi kompiuteriniai žaidimai. Tariasi dėl kainos. Nukentėjusysis nurodo, kad paims visus ir reikės siųsti į (duomenys neskelbtini). Asmuo nurodo, kad išsiųsti galės tik rytoj. Sutaria, kad jei pirks visus 85 žaidimus, tai po 10 eurų. Asmuo nurodo K. J. sąskaitą Belgijoje. Nukentėjusysis parašo, kad į šią sąskaitą neleidžiama atlikti pavedimo. Po to asmuo nurodo kitą K. J. sąskaitą Lietuvoje. Nukentėjusysis prašo duoti įmonės sąskaitą. Asmuo nurodo MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Nukentėjusysis išsiunčia tą pačią dieną, t. y. 2023 m. gruodžio 25 d. 20.11 val. padaryto pavedimo (850 eurų) kopiją. Asmuo nurodo, kad žaidimus išsiųs rytoj vakare, supakuos, dar atsiųs keletą žaidimų, kuriuos gali pridėti dovanų. 2023 m. gruodžio 26 d. 16.34 val. asmuo parašo, kad žaidimus išsiųs ryt, nes labai vėlai grįš. 2023 m. gruodžio 27 d. 12.16 val. asmuo parašo nukentėjusiajam, kad gaus šiandien, siuntą registruos. 2023 m. gruodžio 27 d. 19.37 val. asmuo nurodo siuntos kodą Nr. (duomenys neskelbtini), bei nurodo, kad siųs per kurjerį, nes pigiau gaunasi, rytoj lauks skambučio. 2023 m. gruodžio 28 d. 11.19 val. nukentėjusysis rašo, jog mato, kad siunta dar neįdėta, gal gali nuvažiuoti į stotį ir siųsti autobusu. Asmuo atrašo, kad dirba iki 17.00 val., skambino į „Omnivą“, šiandien žadėjo paimti siuntą. 2023 m. gruodžio 28 d. 19.01 val. asmuo nurodo, kad įmonė negavo pavedimo ir kad gruodžio 31 d. važiuos į (duomenys neskelbtini), tai siuntą atsiveš į (duomenys neskelbtini), nes nenori siųsti prekių, kol nemato pinigų. Nukentėjusysis parašė, kad asmuo nepjautų grybo, tikrai gavo tą pavedimą, jis atsiuntė ir kopiją, arba šiandien išsiunčia, arba grąžina pinigus, nes iš karto pildo policijai. Nukentėjusysis V. G. išsiunčia atlikto pavedimo kopiją, kurioje matoma, kad atliktas pavedimas už 850 eurus. Rašo, kad pavedimas atliktas, pinigai nuskaičiuoti ir pervesti, gana cirkintis. Jis davė adresą, gali į namus atvažiuoti. Asmuo atrašo, kad niekas grybo nepjauna. Koks tikslas jam apgaudinėti, iki jų pinigai nedaėjo, sakė sulaikyti, kad rytoj paskambintų į banką ir paklaustų. Rašo, kad viską supakavęs. Užregistravo ir siuntą viską pilnai. Bet patikrinus sąskaitą pinigų nematyti. 2023 m. gruodžio 29 d. 8.20 val. nukentėjusysis rašo, kad kalbėjo su banku, viskas yra pervesta ir viskas „Medicinos banko“ sąskaitoje. Asmuo atrašo, kad ką tik kalbėjo su banku, pavedimas sulaikytas, nes pinigai vesti ne pagal įmonės veiklos paskirtį. Klausia, kieno vardu sąskaitą galima išrašyti. Nukentėjusysis rašo, kad gali ir V. G. vardu išrašyti tą sąskaitą. Daugiau nebežais, arba pinigai, arba siunta. Asmuo rašo, kad iki 14 val. informuos, kaip ir kas. Blogiausiu atveju atliks pavedimą. Kažkokių apgaulių nėra, tiesiog, kol pinigai nėra sąskaitoj, tol nesinori siųsti. 2023 m. gruodžio 29 d. 14.48 val. nukentėjusysis rašo, kad jeigu iki 17 val. neatgauna sumokėtų pinigų, rašo pareiškimą. Asmuo atrašo, kad pinigai sulaikyti. Kaip bebūtų pinigus gaus, tik neaišku, kada. Prašo atsiųsti savo el. paštą, 16 val. atliks pavedimą atgal. Žaidimus pasiims į (duomenys neskelbtini), bus (duomenys neskelbtini) palikti. Tai, kai susitvarkys viskas, jis informuos, susiskambins ir priveš iki namų žaidimus. Nukentėjusysis nurodo savo el. paštą, vardą, pavardę, sąskaitos numerį. Asmuo nurodo, kad pavedimas bus atliktas iki 16.00 val. iš įmonės sąskaitos ir el. paštu atsiųs pavedimo kopiją. Nurodo, kad pirktų žaidimų čekį turi. 2023 m. gruodžio 29 d. 16.02 val. K. J. siunčia sukurto pavedimo kopiją, kurioje nurodyta, kad 850 eurų bus pervesti iš MB „(duomenys neskelbtini)“ V. G.. Rašo, kol nemato pinigų, tol nenori išsiųsti. 2023 m. gruodžio 30 d. 21.04 val. nukentėjusysis siunčia „(duomenys neskelbtini)“ skelbimo, įkelto prieš valandą, kopiją. Skelbime nurodoma, kad parduodami „PS5“ žaidimai. Parduoda įmonė. Nukentėjusysis klausia, kaip suprasti. Žadėjo atvežti į (duomenys neskelbtini), o dabar miestas (duomenys neskelbtini). Asmuo atrašo, kad čia kiti žaidimai, šitie visi (duomenys neskelbtini). Rašo, kad pavedimas atgal padarytas, pirmadienį viską sutvarkys. Pavedimas vykdomas 2-3 dienas. 2024 m. sausio 2 d. 16.11 val. nukentėjusysis rašo, kad vedė pinigus į „Medicinos banką“, iš to ir reikėjo grąžinti. Asmuo rašo, kad pinigai jo nepasiekė ir jie sulaikyti. Grąžino iš kitos sąskaitos. Kopija atsiųsta. 2024 m. sausio 2 d. 18.57 val. nukentėjusysis parašo, kad pareiškimas parašytas (1 t., b. l. 144-146).

2024 m. rugpjūčio 5 d. dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis V. G. pateikė AB „Swedbank“ jo vardu atidarytos sąskaitos išrašą, iš kurio matyti, kad 2024 m. kovo 8 d. iš N. J. į nukentėjusiojo sąskaitą pervesta 700 eurų. Pavedimo paskirtis: „Už žaidimus“. 2024 m. kovo 18 d. iš N. J. į nukentėjusiojo sąskaitą pervesta 100 eurų. Pavedimo paskirtis: „Už žaidimus“. 2024 m. rugpjūčio 1 d. iš N. J. į nukentėjusiojo sąskaitą pervesta 50 eurų. Pavedimo paskirtis nenurodyta (1 t., b. l. 63-65).

2025 m. birželio 10 d. kaltinamasis K. J. el. paštu pateikė jo užsakytų žaidimų siuntos sąskaitą faktūrą, siuntos grąžinimo sąskaitą faktūrą ir susirašinėjimą su tiekėju „(duomenys neskelbtini)“ dėl siuntos vėlavimo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. BK 182 straipsnio dispozicijoje numatyti objektyvieji sukčiavimo sudėties požymiai formuluojami kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų.

Šiuo atveju, K. J. yra kaltinamas tuo, kad jis, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, „Facebook“ platformoje patalpino tikrovės neatitinkantį skelbimą apie parduodamus žaidimus ir, bendraudamas per „Messenger“ programą su nukentėjusiuoju V. G., tariamai jam juos pardavė už 850 eurų, tačiau jų neišsiuntė, pinigų negrąžino ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą V. G. priklausantį turtą – 850 eurus, t. y. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Kaltinamasis savo kaltės dėl jam inkriminuoto nusikaltimo nepripažino. Jis teigė, kad nenorėjo apgauti ir pasipelnyti iš nukentėjusiojo, o situaciją lėmė jo paties neatsakingumas ir nenoras prarasti kliento. Ne pirmą kartą užsiimdamas panašia veikla ir bendradarbiaudamas su tuo pačiu tiekėju tikėjosi problemas su siuntos užsakymu išspręsti, todėl nukentėjusiajam neatskleidė tikrosios siuntos vėlavimo priežasties, vietoj to kūrė įvairius pasiteisinimus. Nepavykus įtikinti nukentėjusiojo, kuris negavęs nei siuntos, nei neatgavęs pinigų parašė pareiškimą policijai, grąžino pinigus ir gautą siuntą išsiuntė atgal tiekėjui.

Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo V. G. parodymų matyti, kad jis, susidomėjęs „Facebook“ platformoje įdėtu skelbimu apie kaltinamojo K. J. parduodamus „PS5“ kompiuterinius žaidimus, parašė kaltinamajam, kuris tuo metu buvo pasivadinęs „(duomenys neskelbtini)“, per „Messenger“ programėlę dėl jų įsigijimo. Kaltinamajam pasiūlius pirkti 85 žaidimus už 850 eurų, sutiko juos nupirkti, pinigus pervedė į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Tačiau prasidėjo siuntos išsiuntimo atidėliojimai, išsisukinėjimai, kad pinigų į sąskaitą negavo, nes jie sulaikyti, nors jam pačiam susisiekus su savo banku buvo patvirtinta, jog pinigai buvo pervesti ir tai jis pranešė kaltinamajam. Šiam toliau atsisakant išsiųsti siuntą, nes dėl neva negautų pinigų to daryti nenorėjo, jis parašė, jog pinigus nori grąžinti ir atsiuntė pavedimo kopiją bei pranešė, kad pinigus turėtų gauti per 2–3 dienas. Kadangi pinigų negavo, parašė pareiškimą policijai. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui žala buvo visiškai atlyginta per tris kartus pervedant 700, 100 ir 50 eurų, todėl kaltinamajam jokių pretenzijų nebeturėjo. Šią informaciją patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustas pats nukentėjusysis V. G., kuris parodė, kad 2023 m. gruodžio 25 d. susitarus su kaltinamuoju, kad šis kitą dieną išsiųs siuntą paštomatu, jam atsiuntus savo belgišką sąskaitą, kuri pasirodė nepatikima, paprašė atsiųsti lietuvišką sąskaitą, todėl buvo atsiųsta MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita. Ją gavęs pradėjo ieškoti duomenų apie bendriją ir išsiaiškinęs, jog ji prekiauja elektronika ir kad jos savininkas J., nors vardai ir nesutapo, nieko neįtardamas pinigus pervedė. Kitą dieną iš kaltinamojo gavo fiktyvų „Omnivos“ siuntos kodą, vėliau prasidėjo pasiteisinimai, kad siuntą išsiųs po darbo, kad ji brangi ir siųs per kurjerį, kad pinigų negavo ir dėl to nenori siųsti siuntos. Susisiekus su banku buvo patvirtinta, jog pinigai adresatui buvo pervesti. Nesuveikus tokiems išsisukinėjimams, kaltinamasis atsiuntė pavedimo kopiją apie atgal pervestus pinigus ir patvirtino, jog juos gaus per 2–3 dienas. Negavęs pinigų parašė pareiškimą policijai ir prasidėjus ikiteisminiam tyrimui pinigus atgavo ne iš kaltinamojo, o kito asmens, su kuriuo nebendravo. Pagrindo abejoti šiais parodymais nėra, kadangi nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs bei dėl esminių įvykio aplinkybių nekito, be to, faktą, jog nukentėjusysis pinigus už žaidimus pervedė į kaltinamojo nurodytą banko sąskaitą, patvirtina ne tik 2024 m. spalio 21 d. pateikti jo ir kaltinamojo susirašinėjimai, kuriuose aiškiai matosi nukentėjusiojo kaltinamajam atsiųsta pavedimo kopijos ekrano nuotrauka, bet ir pats 2024 m. sausio 15 d. V. G. pateiktas jo vardu registruotos AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas, kuriame užfiksuota, jog 2023 m. gruodžio 25 d. iš šios sąskaitos į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą buvo pervesta 850 eurų, paskirtyje nurodant „PS5 Žaidimai“. Faktą, jog pinigai pateko į MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, patvirtina ir 2024 m. sausio 16 d. pateiktas MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotos „Medicinos banko“ sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog 2023 m. gruodžio 25 d. 20.10 val. į šią sąskaitą buvo pervesta 850 eurų suma iš V. G..

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo N. J. parodymų matyti, kad jis, būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tačiau su įmonės veikla nieko bendro neturėdamas, nes įmonę faktiškai valdo jo sūnus K. J., kuris ir paprašė tapti įmonės direktoriumi, nes negalėjo pasirašyti el. parašu reikiamų dokumentų įmonės sukūrimui, 2023 m. gruodžio 26 d. sūnaus prašymu iš įmonės vardu registruotos „Medicinos banko“ sąskaitos, kuria be sūnaus prašymo nesinaudoja, išgrynino 730 eurų ir padavė sūnui. Kam sūnui reikėjo minėtos pinigų sumos, nežino, apie įvykį jam nieko nepasakojo. Įmonės sąskaitą pasiekiančių pinigų nemato. Į sūnaus reikalus nesikiša, tik žino, jog jis užsiima smulkių dalykų pardavimais, jo kambaryje matęs įvairių diskų, galimai žaidimų bei žaidimų konsolių. Nežino, ar sūnus naudojasi „Facebook“ ir „Messenger“ paskyromis ir kaip buvo pasivadinęs bei kas pasivadino „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ vardais, nes pats šiomis programomis nesinaudoja, su sūnumi bendrauja per „WhatsApp“. Kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius jausdamas atsakomybę nukentėjusiajam žalą atlygino, t. y. ikiteisminio tyrimo metu policijoje pasiklausęs nukentėjusiojo banko sąskaitos, niekieno neprašomas per du kartus pervedė 700 ir 100 eurų, o likusius 50 eurų pervedė sūnaus prašymu, nes apie juos buvo pamiršęs. Su nukentėjusiuoju nebendravo ir jo nepažįsta. Pagrindo abejoti šiais parodymais nėra, kadangi faktą apie išgrynintus 730 eurų patvirtina 2024 m. sausio 15 d. pateiktas MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotos „Medicinos banko“ sąskaitos išrašas, kuriuo užfiksuota 2023 m. gruodžio 26 d. 10.58 val. išgryninta 730 eurų suma, nurodant pinigų gavėją kaip N. J.. Pinigų gryninimo faktą patvirtina ir 2024 m. vasario 2 d. apžiūros protokolu peržiūrėti „Medicinos banko“ pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip 2023 m. gruodžio 26 d. PPC „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) esančiame šio banko padalinyje buvo išgryninti pinigai iš MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip 10.57.12 val. prie stalo priėjęs ir atsisėdęs vyras rankoje laikytą kortelę paduoda už stalo sėdinčiai moteriai, kuri kažką suvedusi kompiuteryje 10.58.34 val. grąžina kortelę ir atidariusi pirmą nuo viršaus stalčių atideda 3 kupiūras po 10 eurų, 7 kupiūras po 100 eurų, iš viso 730 eurų. Užpildžiusi lapą tušinuku jį paduoda vyrui, tada perskaičiavusi visas 10 kupiūrų jas taip pat paduoda vyrui, kuris 10.59.40 val. jas įsideda į piniginę, pasiima moters perplėšto lapo pusę ir išeina iš patalpų. Tuo tarpu žalos atlyginimo faktą patvirtina 2024 m. rugpjūčio 5 d. dokumentų pateikimo protokole užfiksuotas nukentėjusiojo V. G. vardu atidarytos „Swedbank“ sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad N. J. 2024 m. kovo 8 d. pervedė 700 eurų, pavedimo paskirtis „Už žaidimus“; 2024 m. kovo 18 d. pervedė 100 eurų, pavedimo paskirtis „Už žaidimus“; 2024 m. rugpjūčio 1 d. pervedė 50 eurų, pavedimo paskirtis nenurodyta. Be to, liudytojas N. J. savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu.

Iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto kaltinamojo K. J. parodymų matyti, kad jis, nuo 2023 m. pradžios užsiimdamas kompiuterinių žaidimų pardavimais per „Facebook“ ir skelbiu.lt, 2023 m. gruodžio mėn. per „Messenger“ parašius vaikinui, kurio vardo neatsimena, susitarė jam parduoti žaidimus. Kiek, tiksliai nepamena, bet gali būti, kad, kaip įtarime nurodyta, 85 vnt. Tada juos užsakė iš Italijoje esančio tiekėjo, iš kurio ne pirmą kartą buvo užsakinėjęs, tačiau jo pavadinimo nepamena. Užsakinėjo tik nukentėjusiojo norimus žaidimus, papildomai jokių kitų žaidimų užsakyta nebuvo. Tačiau siunta vėlavo ir apie tai informavo nukentėjusįjį. Šiam nesulaukus žaidimų ir parašius pareiškimą, apie tai sužinojęs grąžino siuntą, kurią nepamena, kada gavo, atgal Italijos tiekėjams ir laukė iš jų pinigų grąžinimo. Į užsienio banko sąskaitą gautus pinigus išgrynino ir padavė tėvui N. J., kad šis iš savo asmeninės banko sąskaitos pinigus grąžintų nukentėjusiajam vaikinui. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šiuos parodymus patvirtino ir nors ikiteisminio tyrimo metu juos perskaitė ir po jais pasirašė, patikslino, jog žaidimus iš Italijos tiekėjo „(duomenys neskelbtini)“ užsakinėjo ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems, taigi daugiau nei 85 vnt., nors vėliau teigė, jog iš visos jo užsakytos siuntos žaidimų buvo užsisakęs tik nukentėjusysis. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu taip pat parodė, kad nukentėjusiajam buvo nurodęs belgišką sąskaitą, kuri jam netiko, todėl vėliau nurodė įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria nevykdo jokios veiklos, banko sąskaitą, kuria tėvas yra suteikęs prieigą naudotis, nes pats lietuviška banko sąskaita nesinaudoja, nors ją taip pat buvo pateikęs nukentėjusiajam, tačiau 730 eurų jo prašymu išgrynino tėvas, nes tik jis kaip įmonės direktorius gali tai padaryti. Pinigus paprašė išgryninti dėl kito užsakymo, nes dalį pinigų už užsakymus pervesdavo pavedimu, o dalį perduodavo atvažiavusiam kurjeriui. Informuodamas nukentėjusįjį apie siuntos vėlavimą neatskleidė informacijos, kad žaidimų neturi ir jie yra užsakyti, vietoje to pasakė, kad prekės vėluoja dėl jo kaltės, kad jis jų neišsiuntė, kad negavo pinigų ir kad nukentėjusysis susisiektų su banku, kad važiuos į (duomenys neskelbtini) ir gali žaidimus atvežti, nes nenorėjo jų siųsti nematydamas pinigų. Nukentėjusįjį bandė raminti, kad jis nebus apgautas, rašė, jog viskas bus gerai, nes pavedimą padarė įmonei. Tokiems žodžiams neįtikinus ir tarp jų įvykus konfliktui, 2023 m. gruodžio 29 d. iš „Wise“ banke esančios MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos inicijavo nukentėjusiajam 850 eurų pavedimą, kuris buvo atmestas. Po to nukentėjusysis kreipėsi į policiją ir jis tai sužinojęs pranešė tiekėjui, kad nori atsisakyti užsakymo ir pareikalavo grąžinti pinigus. Pinigus ir siuntą galiausiai gavo, bet siuntą grąžino tiekėjui. Tada tėvas po apklausos paskambino pasakyti, jog apklausos metu nurodė, kad grąžins pinigus nukentėjusiajam, todėl jie susitarė, kad jis tėvui atiduos pinigus, kuriuos jis perves nukentėjusiajam. Taigi nukentėjusiajam pinigus grąžino ir daugiau su juo nebendravo.

Kaltinamojo K. J. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaringi, taigi nepatikimi. Pirmiausia tai patvirtina teisiamojo posėdžio metu patikslinta ikiteisminio tyrimo metu parodyta aplinkybė, kad žaidimus iš tiekėjo užsakinėjo ne tik nukentėjusiajam, bet ir kitiems. Toks patikslinimas yra abejotinas, nes kaltinamasis ne tik ikiteisminio tyrimo metu perskaitė savo parodymus ir po jais pasirašė taip juos patvirtindamas, bet vėliau teisiamojo posėdžio metu pats parodė, kad iš visos 2 000 eurų kainavusios siuntos, kuria buvo užsakinėjami daugiau nei 85 žaidimai, žaidimų buvo užsisakęs tik nukentėjusysis. Antra, aplinkybė, jog kaltinamasis naudojasi įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita dėl to, nes nesinaudoja savo lietuviška banko sąskaita, taip pat lengvai paneigiama, kadangi iš 2024 m. spalio 28 d. apžiūros protokolu apžiūrėtų nukentėjusiojo V. G. ir jo susirašinėjimų matyti, jog pavedimui atlikti, prieš nurodydamas įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, nukentėjusiajam buvo pateikęs ir savo asmeninę lietuvišką sąskaitą, kurios pradžia (duomenys neskelbtini). Trečia, kaltinamojo parodymai, kuriais jis tvirtina, jog nukentėjusįjį apie siuntos vėlavimą informavo, prieštarauja objektyviems įrodymams, t. y. minėtiesiems susirašinėjimams, kuriuos ištyrus akivaizdu, jog jokia informacija apie siuntos vėlavimą iš kaltinamojo pusės nebuvo pateikta, o tai buvo vienintelis jų komunikacijos būdas. Pažymėtina, kad kaltinamasis skelbime buvo patalpinęs kompiuterinių žaidimų fotonuotrauką, taip sudarydamas nukentėjusiajam klaidingą įspūdį apie jo faktiškai turimus žaidimus. Šios nuotraukos kilmės kaltinamasis posėdžio metu negalėjo nurodyti, nenuosekliai tvirtindamas, jog galimai ją gavo iš tiekėjo, o vėliau teigdamas, kad gal kažkur rado, kas taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl jo nurodomų aplinkybių sąžiningumo. Ketvirta, tai, jog tėvas N. J. pinigus nukentėjusiajam pervedė prašomas kaltinamojo, taip pat prieštarauja paties tėvo, kurio parodymais nėra pagrindo netikėti, nurodytai aplinkybei, jog jis pats jausdamas atsakomybę kaip MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, apklausos metu sužinojęs nukentėjusiojo banko sąskaitą, 800 eurų pervedė savo iniciatyva, o tik likusius 50 eurų pervedė sūnaus prašymu, nes apie juos buvo pamiršęs.

Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados. Todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir sutartinių santykių nevykdymo, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-54/2012, 2K-312/2013).

Sukčiavimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai panaudojus apgaulę yra užvaldomas svetimas turtas ar įgyjama turtinė teisė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Svetimas turtas – tai kaltininkui nuosavybės teise nepriklausantys kilnojamieji ar nekilnojamieji daiktai, taip pat pinigai, vertybiniai popieriai ir pan. Svetimo turto įgijimas – tai neteisėtas fiktyvaus teisinio santykio sukūrimas, pagal kurį kaltininkas ar tretieji asmenys gauna svetimą turtą ar materialių civilinės apyvartos objektų teikiamą naudą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2007). Taigi sukčiavimo kaip nusikaltimo objektyviųjų požymių realizavimas paprastai prasideda nuo apgaulės, siekiant gauti turtinę naudą, inter alia, įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, panaudojimo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-976/2022).

Pažymėtina ir tai, kad viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327/2014, 2K-152-942/2015, 2K-188-719/2018, 2K-6-976/2023). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną paslaugą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje nustatytomis priemonėmis yra pasunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-895/2016, 2K-188-719/2018, 2K-71-976/2022, 2K-6-976/2023).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamojo K. J. apgaulės panaudojimas, siekiant suklaidinti nukentėjusįjį V. G. ir gavus iš jo pinigines lėšas už neva parduodamus kompiuterinius žaidimus jų neperduoti bei pinigų negrąžinti, piktnaudžiaujant nukentėjusiojo pasitikėjimu, yra akivaizdus.

Kaltinamasis K. J., siekdamas įtraukti V. G. į jam nenaudingą sandorį, šiam inicijavus pokalbį dėl žaidimų pirkimo, nuo pat pradžių žinodamas, kad jų savo žinioje neturi, nurodė jų kiekį ir kainą, taip sudarydamas klaidingą įspūdį, jog juos turi ir užsisakius kitą dieną išsiųstų. Nukentėjusiajam sutikus nupirkti 85 žaidimus už 850 eurų ir kaltinamajam pateikus belgišką asmeninę banko sąskaitą, į kurią nukentėjusiajam pavedimo nepavyko atlikti, vėliau pateikus asmeninę lietuvišką banko sąskaitą, kurios teisiamojo posėdžio metu teigė neturintis ir į kurią nukentėjusysis atsisakė pervesti pinigus, bijodamas būti apgautas, pateikė įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, į kurią nukentėjusysis ir pervedė 850 eurų. Kaip šis teisiamojo posėdžio metu nurodė, pinigus pervedė dėl to, nes gavęs įmonės rekvizitus ir patikrinęs, jog ji užsiima elektronikos pardavinėjimu, o vadovo pavardė sutampa su kaltinamojo, turėjo pagrindą spręsti apie kaltinamojo patikimumą bei suinteresuotumą parduoti prekę, kadangi galvojo, jog mažoji bendrija negali būti sukurta fiktyviai. Tai patvirtina ir susirašinėjimai, kuriuose nukentėjusysis akivaizdžiai išreiškia baimę būti apgautas, todėl atsisako pervesti pinigus į kaltinamojo asmeninę sąskaitą ir vietoje to paprašo įmonės sąskaitos, į kurią ir perveda pinigus. Kaltinamasis siekdamas sukurti kuo didesnį pasitikėjimą, ne vieną kartą tą pačią dieną po pinigų pervedimo rašė, jog kitą dieną susirašys, taip pat jog prie siuntos pridės papildomų žaidimų, taip sukurdamas įvaizdį, jog kaip pardavėjas siekia palikti gerą įspūdį ir vertina kliento užsakymą. Tiesa, nei karto pats neinicijavo pokalbio, jog siuntą išsiųs, kas, panašu, jog buvo daroma siekiant kuo ilgiau uždelsti kliento įtarimą apie apgaulę ir sugalvoti pasiteisinimus, kodėl neišsiunčia siuntos, kas prasidėjo iš karto kitą dieną po nukentėjusiojo užsakymo. Pirmiausia kaltinamasis teisinosi, jog vėlai grįš, todėl siuntą išsiųs kitą dieną. Kitą dieną nukentėjusiajam atsakė, jog registruos siuntą ir jis tą pačią dieną ją gaus, nors vėliau atsiuntęs fiktyvų „Omnivos“ kodą parašė, jog siųs per kurjerį, todėl kitą dieną lauks iš jo skambučio ir dėl to siunta buvo neišsiųsta. Tuo pačiu ramino nukentėjusįjį, jog viskas bus gerai, nes pavedimą darė įmonei. Galiausiai trečią dieną patikinęs, jog skambino į „Omniva“ ir jie žadėjo siuntą paimti, vakare parašė, jog įmonė negavo pavedimo ir nukentėjusysis turi susisiekti su savo banku, todėl siuntos neišsiųs. Nukentėjusysis, susisiekęs su savo banku, buvo patikintas, jog pinigai adresatą pasiekė, apie tai jis pranešė ir kaltinamajam, kuris vis tiek atsisakė išsiųsti siuntą dėl tos pačios priežasties. Akivaizdu, jog tokie kaltinamojo pasiteisinimai yra tarpusavyje prieštaringi, neatitinkantys objektyvios tiesos, kadangi kelias dienas teigęs, jog siunta yra supakuota, paruošta siuntimui ir kurjeris ją paims, galiausiai parašęs, kad siuntos neišsiųs, nes negavo pavedimo, kurį tiek pats bankas patvirtino, kad gavo, tiek patvirtina anksčiau analizuotos pavedimų kopijos bei informacija apie išgrynintus pinigus, leidžia teigti, jog kaltinamasis niekada savo žinioje neturėjo nukentėjusiojo užsakytų žaidimų, pats jų nesiruošė užsakyti ar nupirkti ir išsiųsti nukentėjusiajam.

Tai, jog savo žinioje neturėjo minėtųjų žaidimų, patvirtina pats ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis, kuris pripažino, jog neinformavo nukentėjusiojo apie tai, kad žaidimai užsakyti, bet vėluoja, todėl vietoje to kūrė minėtuosius pasiteisinimus, nors turėjo visas objektyvias galimybes paaiškinti susiklosčiusią situaciją, jei prekės iš tiekėjo iš tiesų buvo užsakytos, bet vėlavo. Nukentėjusiajam supratus apie apgaulę ir pradėjus grasinti pareiškimu policijai, kaltinamasis patikino, jog jokių apgaulių nėra, kad būtų ramus, kad pervedė pinigus atgal ir atsiuntė tai patvirtinančią „Wise“ banko sąskaitos, priklausančios įmonei MB „(duomenys neskelbtini)“, pavedimo kopiją. Kartu patikino, jog pinigus atgaus per kelias dienas, tačiau nukentėjusiajam jų negavus ir pradėjus spausti kaltinamąjį, šis parašė, jog pinigai jo vis tiek nepasiekė, o juos grąžino iš kitos sąskaitos ir pavedimo kopiją atsiuntė, taip bandydamas įrodyti, jog nukentėjusiojo pretenzijos yra nepagrįstos, nors teisiamojo posėdžio metu parodė, jog „Wise“ bankas pavedimą sustabdė ir kitais būdais atlyginti žalos nebandė. Taigi negavęs žalos atlyginimo nukentėjusysis parašė pareiškimą policijai.

Pažymėtina, jog kaltinamasis, vykstant teisminiam procesui, 2025 m. birželio 10 d. teismui el. paštu pateikė jo neva užsakytų žaidimų siuntos sąskaitą faktūrą, siuntos grąžinimo sąskaitą faktūrą ir susirašinėjimą su tiekėju „(duomenys neskelbtini)“ dėl siuntos vėlavimo (su vertimu į lietuvių kalbą). Tai neva turėtų įrodyti faktą, jog žaidimus jis buvo užsakęs ir juos gavęs būtų išsiuntęs. Šiuos kaltinamojo pateiktus dokumentus, kuriais jis siekia įrodyti savo nekaltumą, teismas pripažįsta neatitinkančiais objektyvios tiesos. Pirma, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo minėta, tiek jo pateiktose susirašinėjimų kopijose nurodoma įmonė, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“, patikrinus nurodytos bendrovės pavadinimą oficialiame Italijos juridinių asmenų registre: https://www.registroimprese.it, nerandama, o sąskaitoje-faktūroje nurodytu adresu yra registruota kita įmonė – bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kurios vykdoma veikla nėra susijusi su prekyba kompiuteriniais žaidimais. Trečia, įmonės antspaude nurodytas įmonės pavadinimas neatitinka šios bendrovės pavadinimo rekvizituose, o PVM kodas (duomenys neskelbtini), nurodantis skaičių seką nuo 1 iki 9, akivaizdžiai šabloninis ir atitinka galiojantį Italijos dokumento šablono pavyzdinį kodą. Taigi šie neatitikimai verčia abejoti tiek kaltinamojo pateiktų dokumentų tikrumu, tiek aplinkybe, jog žaidimai apskritai buvo užsakyti ir kaltinamasis būtų juos išsiuntęs nukentėjusiajam. Galiausiai, kaltinamasis, apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad žaidimus užsakė dieną prieš nukentėjusiojo užklausą, tačiau kaltinamojo pateiktuose minėtuose dokumentuose nurodyta, jog užsakymas buvo pateiktas ir siuntos apmokėjimas įvykdytas 2023 m. gruodžio 25 d., t. y. tą pačią dieną, kada susitarus su nukentėjusiuoju dėl žaidimų pirkimo šis pervedė pinigus. Taigi konstatuotina, jog tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duoti parodymai yra ne tik tarpusavyje prieštaringi, bet ir neatitinka neva jo nekaltumą turinčių įrodyti ir galimai jo paties sukurtų dokumentų turinio.

Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui nukentėjusiajam žala buvo visiškai atlyginta, kaip anksčiau minėta, ne kaltinamojo, bet jo tėvo N. J. iniciatyva. Teismo vertinimu, vien kaltinamojo veiksmai, kuomet jis atlygina žalą jau vykstančio baudžiamojo proceso metu, nepaneigia jo tyčios atlikti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, ypač tuomet, kai ją savo noru atlygina ne pats kaltinamasis, o įrodymų apie tai, jog kitas asmuo tai padarė prašomas kaltinamojo, nėra. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo pasiteiravus, kodėl jis negrąžino nukentėjusiajam piniginių lėšų matydamas, kad siuntos per nustatytą laikotarpį iš tiekėjo negavo, šis patvirtino, jog galvojo, kad net ir užsitempus laikui, prekės bus atsiųstos ir jis jas pristatys. Pasiteiravus, kodėl negrąžino pinigų net tada, kai matė, jog „Wise“ bankas sustabdė pavedimą, paaiškino, kad jau tuo metu nukentėjusysis buvo kreipęsis į policiją ir jis pats, neatgavęs pinigų ir negavęs žaidimų iš tiekėjo, nukentėjo. Šie kaltinamojo argumentai logiškai nepagrindžiami, kadangi prieš parašydamas pareiškimą nukentėjusysis kelias dienas rašė pranešdamas, kad pinigų negavo ir kiekvieną kartą buvo patikinamas, kad juos tikrai gaus, taip pat objektyvių duomenų, jog kaltinamasis iš tiekėjo buvo užsakęs žaidimus ir už juos sumokėjęs, nėra. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis pinigų negrąžino, nes tikėjosi gauti žaidimus iš tiekėjo ir juos nukentėjusiajam išsiųsti, negali būti vertinamos kaip objektyviai šioje situacijoje pateisinama verslo rizika bei sudaro pagrindą tokius jo veiksmus vertinti kaip tyčinius ir nesąžiningus kreditoriaus (nukentėjusiosios) atžvilgiu baudžiamosios teisės prasme.

Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2011), taigi veikia tiesiogine tyčia – suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305-693/2017, 2K-108-788/2018, 2K-14-648/2019, 2K-303-693/2019, 2K-26-495/2022, 2K-7-11-628/2022).??? Šios nusikalstamos veikos sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą būtų susiformavusi iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015) ir rengimosi daryti šį nusikaltimą metu kaltininkas, atlikdamas parengiamuosius veiksmus, suvoktų, kad jis turi tikslą apgauti turto savininką ir taip įgyti svetimą turtą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-345-511/2018).

Kaip minėta, K. J., siekdamas nuslėpti tikrąją padėtį dėl nukentėjusiojo užsakytų žaidimų, pastarajam niekada nepateikė duomenų apie faktą, jog pats savo žinioje jų neturėjo, taip sudarydamas įspūdį, jog iš karto po užsakymo kitą dieną juos išsiųs. Jis tokiu būdu veikė tiesiogine tyčia suprasdamas, kad nevykdys sutartinių įsipareigojimų, prisiimtų nukentėjusiajam. Visų žaidimų išsiuntimo terminų ir būdų, apie kuriuos jis informuodavo V. G., nebuvo laikomasi, taip piktnaudžiaujant nukentėjusiojo pasitikėjimu nutolinant teisines sandorio nevykdymo pasekmes. Tokiu būdu K. J., elgdamasi nesąžiningai ir apgaulingai, neužtikrino tinkamo sandorio įvykdymo, jis tokiu būdu sąmoningai klaidino nukentėjusįjį, teigdamas, jog įsipareigojimus įvykdys, tačiau tuo pačiu jis nesiėmė iš esmės jokių veiksmų dėl savalaikio nukentėjusiojo teisėtų lūkesčių išpildymo, o nukentėjusiojo, kuriam žala buvo atlyginta pradėjus ikiteisminį tyrimą, prarastų piniginių lėšų susigrąžinimas tyčiniu K. J. neveikimu tapo iš esmės apsunkintas.

Kasacinio teismo praktikoje suformuota taisyklė, jog tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti kitą jam žalingą sandorį; ar jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio ir pan.). Be to, tokiais atvejais svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai apgaulės panaudojimo aplinkybė gali būti paneigta, jeigu nukentėjęs asmuo pats elgėsi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleido kitam asmeniui naiviai pasikliaudamas tik jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-152/2015, 2K-31-788/2017, 2K-7-152-895/2019, 2K-76-788/2020, 2K-27-788/2021, 2K-26-495/2022).

Šiuo atveju, kai nukentėjusiojo teisės atkūrimo neperspektyvumas (jam nežinant jokių kaltinamojo anketinių duomenų, išskyrus banko sąskaitos numerį ir vardą bei pavardę) sudarytas sąmoningais skolininko – K. J. – veiksmais, dėl tokių tyčinių veiksmų nukentėjusysis susidūrė su nenumatytomis finansinėmis grėsmėmis, negavo jo lauktos siuntos, todėl laikytina, kad toks veikimas peržengė civilinių teisinių santykių ribas ir baudžiamosios atsakomybės taikymas yra būtinas bei pagrįstas. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios atsakomybės būtinumą patvirtina ir faktas, jog nukentėjusysis, elgdamasis apdairiai, atidžiai ir rūpestingai, nepervesdamas pinigų į kaltinamojo asmeninę sąskaitą, o gavęs įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ rekvizitus patikrinęs jos vykdomą veiklą ir įsitikinęs, jog ji užsiima elektronikos pardavimais ir jos direktorius yra J., nors vardai ir nesutapo, negalėjo išvengti apgaulės, kuri šiuo atveju buvo esminė, lėmusi nukentėjusiojo apsisprendimą pirkti žaidimus, t. y. patikėdamas, jog įmonė, į kurios sąskaitą pervedė pinigus, iš tiesų užsiima elektronikos, tame tarpe ir kompiuterinių žaidimų, pardavimais, kaltinamajam sudarius įspūdį, jog žaidimai greitu metu jį pasieks, nes jokios informacijos apie tai, kad žaidimų neturi, neatskleidė, neįtarė, kad gali būti apgautas. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai darytina išvada, jog kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, 2K-442/2014, 2K-263-696/2016, 2K-278-303/2020). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis ne tik piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo pasitikėjimu pasisavino šiam priklausantį turtą – 850 eurų, kuriuos nukentėjusysis pervedė į kaltinamojo nurodytą įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, bet jais ir pasinaudojo, t. y. paprašė tėvo N. J. išgryninti 730 eurų, kuris, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog pinigus perdavė sūnui, taip pat iš minėtosios sąskaitos buvo pervesti 109,21 eurai į antstolės sąskaitą, o nuo likusios sumos nuskaičiuoti įvairūs mokesčiai. Taigi sukčiavimo veika šiuo atveju laikoma baigta, kilus nurodytiems padariniams.

Taip pat, kvalifikuojant veiką pagal BK 182 straipsnį, apgaule įgyto turto vertė nustatoma vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu, pagal kainą, nurodytą šio turto įsigijimo sandoryje (įskaitant PVM), jo sukūrimo (atkūrimo) kaštus, o kilus abejonių dėl turto vertės – remiantis šio turto rinkos verte veikos padarymo metu. Šiuo atveju, kaip tai patvirtina tiek nukentėjusiojo V. G. ir kaltinamojo K. J. susirašinėjimai, tiek V. G. „Swedbank“ sąskaitos išrašas ir MB „(duomenys neskelbtini)“ „Medicinos banko“ sąskaitos išrašai, K. J. apgaule savo naudai įgyto turto vertė (850 eurų) atitinka 17 MGL dydžio sumą, kuri pagal BK 190 straipsnio 1 dalį viršija nedidelę, bet neviršija didelės vertės, todėl neatitinka nei vieno 182 straipsnio 2-4 dalyje esančių veiką kvalifikuojančių ar privilegijuotų požymių, siejančių alternatyvius sukčiavimo objektyviuosius požymius su konkrečiu vertės dydžiu. Tokiu atveju, esant visiems sukčiavimą įrodantiems objektyviesiems ir subjektyviesiems požymiams, veika kvalifikuojama pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, todėl šiuo aspektu K. J. padarytos veikos kvalifikacija nekelia abejonių.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais realizavo visus būtinuosius subjektyviuosius bei objektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymius, jo veika visiškai įrodyta byloje surinktų įrodymų visuma – pirmiausia, jo paties pateiktais paaiškinimais, kad jis, gavęs pinigus iš nukentėjusiojo, žaidimų, kurių savo žinioje neturėjo, neišsiuntė, o pinigus jau vykstančio ikiteisminio tyrimo metu grąžino jo tėvas N. J., taip pat pastarojo nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos patvirtina byloje surinkti įrodymai, t. y. banko sąskaitos išrašai bei „Medicinos banko“ vaizdo kamerų užfiksuotas jo atliekamas pinigų gryninimas. Be viso to, nukentėjusiojo nuoseklūs ir išsamūs parodymai, kurie nekito viso baudžiamojo proceso metu bei kuriuos taip pat patvirtina rašytiniai byloje surinkti įrodymai, t. y. banko sąskaitos išrašai bei susirašinėjimo su kaltinamuoju turinys, neginčijamai įrodo kaltinamojo parodymų ir jo pateiktų dokumentų jo kaltei paneigti prieštaringumą objektyviems įrodymams. Dėl šios priežasties konstatuojama, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog K. J. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiojo pinigines lėšas, kurias šis pervedė į kaltinamojo disponuojamą įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą už prekes, kurios jam nebuvo patiektos.

IV. Dėl K. J. skirtinos bausmės

Skiriant bausmę K. J. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – bauda. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė po 2023 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarties, kuria nutarta pripažinti ir vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jam kitos Europos Sąjungos valstybės narės nuosprendžiu paskirtą bausmę, kuri suderinus su Lietuvos Respublikos įstatymais atitinka BK 178 straipsnio 1 dalį, priėmimo bei įsiteisėjimo. Tiek šiuo nuosprendžiu, tiek minėtu užsienio valstybės nuosprendžiu konstatuota, kad kaltinamasis įvykdė tyčines nusikalstamas veikas, būdamas pilnametis. Abi nusikalstamos veikos yra priskiriamos prie nusikalstamų veikų nuosavybei, be kita ko, kaltinamasis yra ne kartą teistas už turtinio pobūdžio veikų darymą, todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistas ir ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į tai, jog praeityje jis yra teistas 9 kartus, taip pat ir už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnyje, nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus, dar nepilnametis. Jis yra vieną kartą baustas ir administracine tvarka, tačiau nusižengimas nesusijęs su svetimo turto pasisavinimu. Kaltinamasis pagal BK 182 straipsnį paskutinį kartą nuteistas 2023 m. gruodžio 27 d., praėjus vos dvejoms dienoms po veikos, dėl kurios šiuo metu yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, įvykdymo. Tačiau jis yra dirbantis, turi šeimą, duomenų apie naujus jo padarytus administracinius nusižengimus, pradėtus ikiteisminius tyrimus dėl panašių ar analogiškų veikų galimo padarymo negauta, nukentėjusiajam šioje byloje padarytas žalos dydis nėra vertintinas kaip didelis, be kita ko, ji buvo atlyginta dar ikiteisminio tyrimo metu. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad baudos bausmė šiuo atveju visiškai atitiks jos paskirtį ir nustačius jos dydį, mažesnį nei minimalaus ir maksimalaus BK 47 straipsnyje numatytų šios rūšies bausmės dydžių vidurkis, bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje (BK 61 straipsnis).

Kadangi kaltinamasis šią nusikalstamą veiką įvykdė iki 2023 m. kovo 27 d. nuosprendžio priėmimo, pastarasis su 2023 m. lapkričio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi nustatyta bausme buvo subendrintas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nutartimi, todėl šiuo nuosprendžiu jam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su ankstesne minėta nutartimi paskirta subendrinta bausme, prie griežtesnės ankstesne nutartimi paskirtos bausmės visiškai pridedant šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirtą baudos bausmę.

Kaip minėta, kaltinamasis nusikalstamą veiką įvykdė iki ankstesnio nuosprendžio bei 2024 m. liepos 4 d. nutarties priėmimo. 2023 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu bei minėta nutartimi jam paskirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas. Šiuo atveju, jis padarė iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, tačiau yra dirbantis, palaiko glaudžius socialinius ryšius, po nusikalstamos veikos, kuri įvykdyta beveik prieš 2 metus, padarymo, naujų nusikalstamų veikų neįvykdė, todėl, teismo vertinimu, vis dar egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, todėl laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas, nustatant pareigas, kurios nurodytos 2024 m. liepos 4 d. nutartyje.

Pažymėtina, kad minėtu nuosprendžiu bei nutartimi kaltinamajam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 30 MGL dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kadangi bendrintinais nuosprendžiais (nutartimi) paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės tarpusavyje nebendrintinos ir vykdomos atskirai, todėl paskirtoji baudžiamojo poveikio priemonė su naujai kaltinamajam paskirta baudos bausme nebendrintina, jos vykdymą tęsiant pagal įsiteisėjusią 2024 m. liepos 4 d. nutartį.

V. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2024 m. spalio 18 d. nutarimu kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 103–106). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniosios tyrėjos 2024 m. lapkričio 6 d. nutarimu kaltinamajam buvo paskirta papildoma kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (2 t., b. l. 107–114). Kaltinamasis asmens paso nepateikė, kadangi Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė tenkino 2024 m. lapkričio 6 d. prašymą laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 7 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d. leisti jam išvykti į Prancūziją darbo reikalais (2 t., b. l. 116). Atsižvelgiant į tai, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas – paliktini galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintini.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. G. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl jam padarytos 850,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, tačiau baudžiamojo proceso metu jam pateikus įrodymus (mokėjimų nurodymo kopijas), patvirtinančius, kad turtinė žala jam yra atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukiamas kaltinamajam (jo tėvui N. J.) savanoriškai atlyginus turtinę žalą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš UAB „Medicinos banko“ ir kompaktinis diskas su kaltinamojo (tuo metu įtariamojo) K. J. apklausa, saugomi baudžiamojoje byloje voke (2 t., prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais ir 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 80 MGL, tai yra 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nutartimi K. J. paskirta subendrinta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės ankstesne nutartimi paskirtos subendrintos bausmės visiškai pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtą baudos bausmę, ir paskirti K. J. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 7 (septyniems) mėnesiams ir 80 MGL, tai yra 4 000 Eur (keturių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti K. J. visiškai ar iš dalies pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 4 d. nutartį atliktą bausmę bei joje nurodytus įskaitytinus laikotarpius.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 9 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant pareigas: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje; nebendrauti su P. K., R. R..

Pripažinti, kad nusikalstamą veiką K. J. įvykdė būdamas recidyvistas.

Bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas Kauno apylinkės teismui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

K. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą – iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos palikti nepakeistas, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. G. pareikšto civilinio ieškinio nutraukti, K. J. savanoriškai atlyginus turtinę žalą (BPK 107 straipsnis).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš UAB „Medicinos banko“ ir kompaktinį diską su K. J. apklausa, kurie saugomi baudžiamojoje byloje voke (2 t., prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vita Padriezaitė