Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), taukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis(duomenys neskelbtini), teistas 2023-02-28 Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, paskirta bausmė - 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda, sumokėta 2023-03-07,

teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. K. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: 2023-11-17, apie 20 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto metu tyčia suėmė savo sutuoktinei O. K. už kaklo ir suspaudė, ranka sudavė į veidą, kairįjį petį, įspyrė į O. K. dešinę ranką, pilvo sritį. Tokiais savo bendrais veiksmais padarydamas O. K. kraujosruvą kairiojo peties srityje V. K. sukėlė O. K. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. K. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2023-11-17 buvo jo ir O. K. santuokos šeštosios metinės. O. K. visą dieną jam rašinėjo žinutes norėdama išvesti iš kantrybės, parašė, kad padarys jam teistumą. Į namus sugrįžo blaivus. Grįžus abu pradėjo konfliktuoti, O. K. ėjo prie jo ir jį erzino, sudavė per veidą. Norėdamas ją atsistumti nuo savęs, galėjo rankomis sugriebti kur nors už kaklo ir, kadangi jo rankų jėga stipresnė, tai galėjo sukelti jai fizinį skausmą, bet tai nebuvo tyčinis suėmimas už kaklo. Taip pat galėjo suduoti per veidą, netyčia įspirti. Jie abu stumdėsi, tačiau tyčinių smūgių jis tikrai nesudavė. Nenorėdamas konfliktuoti pasakė, kad išvažiuoja, ir išvažiavo pas močiutę. Dar būdamas namuose girdėjo, kad O. K. kviečia policiją. Jis tuo metu buvo nuo O. K. gal už 8 metrų, rišosi batus, sakė, kad nereikia tokių dalykų, tačiau tikrai jai nespyrė. Namuose tuo metu daugiau nieko nebuvo, vaikas buvo mieste. Dėl tarpusavio konfliktų O. K. kvietusi policiją ir anksčiau, buvo apsistumdę, tačiau jos nemušęs, tai per žemas lygis. Šiuo metu santuoka nutraukta.

Nukentėjusioji O. parodė, kad praėjusių metų lapkričio 17 d. buvo jos ir kaltinamojo vestuvių metinės, įvyko žodinis konfliktas, kuris peraugo į smurtinį. Šiuo metu tiksliai visos įvykio eigos neprisimena. Kiek prisimena, viskas prasidėjo nuo žodinio konflikto. V. K. grįžo neblaivus, ji dėl to priekaištavo, o V. K. jai priekaištavo, kad nesuplauti indai. Ji paklausė, ar jis nurims, ar jai kviesti policiją. V. K. pasakė kad kviestų ir prasidėjo smūgiai. Pirmas spyris buvo jai į pilvo sritį, tuo metu ji buvo tarp koridoriaus ir virtuvės. Antrą kartą spyrė į kairį petį. Nuo spyrio į pilvą buvo paraudimas, tai matė ir atvykusi policijos pareigūnė, o peties srityje ekspertai nustatė pageltonavimą, jai kraujosruvos atsiranda ne iš karto. Ekspertas nurodęs, kad buvo naudotas bukas daiktas, tačiau bukų daiktų nebuvo, o buvo smūgis. Kai ji pasakė, kad išvažiuos, V. K. suėmė abiem rankomis už kaklo priekinėje dalyje, tačiau laikė neilgai, skausmas buvo lengvas, žymių neliko. Konflikto metu ji smūgių V. K. nesudavė. Policiją kvietė tarp 20-21 valandos pati iš sūnaus telefono. Nenorėdama, kad į tyrimą būtų įtrauktas ir sūnus, tyrėjai nurodė, kad policiją iškvietė draugė K. A..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti nukentėjusios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 27-32). Apklausiama 2023-11-17 parodžiusi, kad 2023-11-17 apie 20:03 val. grįžo į jų bendrus namus neblaivus sutuoktinis V. K., priekaištavo, kad neišplauti indai , pasakė, kad išplautų dabar arba išeitų iš namų, išvadino aferiste, vagimi. Praėjus apie 3 minutėms V. K. pasakė, kad eis pas savo tėvus, o ji pasakė, kad važiuos pas draugę. V. K. dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir pasakė „vagie, nuo kiemo neimsi automobilio, nušausiu“. Pasakęs šiuos žodžius ją paleido ir dešine ranka sudavė į jos veido kairę pusę bei kairįjį petį. Ji tuomet skambino „112“. Bekalbant su dispečere, V. K. koridoriaus kambaryje dešine koja spyrė jai du kartus į dešinę ranką bei vieną kartą į pilvą. Po šių veiksmų V. K. išėjo į lauke esančią terasą ir visokiais necenzūriniais žodžiais ant jos rėkė bei bandė per lauko duris patekti į vidų, o ji tuo metu laikė iš vidaus lauko durų rankeną. Praėjus keletui minučių jis išėjo. V. K. ankščiau ne kartą ją yra aprėkęs necenzūriniais žodžiais bei smurtavęs prieš ją fiziškai. Taip pat nekartą yra sakęs, kad ją nušaus, pakas bei kad ji nepamatys savo sūnaus E. (b. l. 27-29). 2023-11-23 O. K. papildomos apklausos metu parodžiusi, kad jai pasakius, jog vyks pas draugę V. K. supyko ir abiem rankomis griebė jai už kaklo, dėl ko ji juto fizinį momentinį skausmą, tai truko keliolika sekundžių. Po to jis dešine ranka sudavė jai vieną smūgį į kairį petį ir vieną smūgį į kairės pusės veido sritį, dėl šių veiksmų jautė momentinį skausmą.. Supykęs, kad kviečia policiją, koridoriuje su savo dešine koja (jau buvo apsiavęs batais) spyrė jai du kartus į dešinės rankos alkūnę ir riešą, vieną kartą į pilvo sritį, dėl ko jautė ilgalaikį skausmą. Dėl abiejų išvardintų spyrių jautė vidutinį skausmą, rankoje jautė maudimą dvi dienas, o pilvą skauda iki šiol. (1 t. b. l. 31 - 32).

Perskaičius šiuos parodymus O. K. paaiškino, kad šiuo metu visko, kas vyko, tiksliai atkartoti negali, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Šiuo metu santuoka nutraukta. V. K. būtų puikus žmogus, jeigu ne alkoholis.

Liudytoja A. M. parodė, kad pagal gautą pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje su tyrėju V. L. nuvyko į įvykio vietą. Namuose rado tik moterį, kuri buvo išsigandusi, pasimetusi, blaivi. Ką tiksliai moteris pasakojo, ar ant jos matėsi smurto žymių, šiuo metu neprisimena. Įvykio vietoje savo užrašų knygelėje pasižymėjo ką sakė moteris, taip pat girdėjo, ką moteris pasakojo tyrėjui, perskaitė jos apklausos protokolą ir grįžus į policijos komisariatą pagal tai surašė tarnybinį pranešimą.

2023-11-18 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės A. M. tarnybiniame pranešime dėl įvykio nurodyta, kad apie 20.05 val. buvo gautas pranešimas iš budėtojų, jog pranešėjos vyras smurtauja, trenkė pranešėjai į veidą. Atvykus nurodytu adresu-(duomenys neskelbtini), prie įėjimo durų policijos pareigūnus pasitiko O. K. (nustatytas 0.00 promilių blaivumas), kuri paaiškino, kad 2023-11-17 apie 20:03 val. grįžo į namus jos sutuoktinis V. K., nuo jo jautė alkoholio kvapą, judesiai buvo nekoordinuoti. Jis O. K. priekaištavo, kad neišvalyta virtuvės plautuvė, kilo žodinis konfliktas. Pasakius, kad ji išvažiuos pas draugę, V. K. dešine ranka sugriebė O. K. už kaklo ir pasakė „vagie, nuo kiemo neimsi automobilio, nušausiu“, po šių žodžių ją paleido ir dešine ranka sudavė jai į veido kairę pusę bei kairįjį petį. Tai padaręs V. K. nuėjo į koridorių autis batus, o ji, būdama nuo jo per 2-3 metrus, paskambino bendruoju pagalbos numeriu 112. O. K. bekalbant su dispečere, V. K. koridoriaus kambaryje dešine koja spyrė O. K. du kartus į jos dešinę ranką bei vieną kartą į pilvą. Po šių veiksmų V. K. išėjo į lauke esančią terasą ir rėkė necenzūriniais žodžiais ant O. K., bandė per lauko duris patekti į vidų, o O. K. tuo metu laikė iš vidaus lauko durų rankeną. Praėjus keletui minučių jis išėjo. Taip pat nurodė, jog V. K. ankščiau ne kartą ją yra aprėkęs necenzūriniais žodžiais bei smurtavęs prieš ją fiziškai, sakęs, kad ją nušaus, pakas bei kad ji nepamatys savo sūnaus E.. O. K. nurodė, kad šiuo metu yra streso būsenoje, todėl galėjo ne viską paminėti. Policijos pareigūnai buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini) kur galėjo būti V. K., tačiau jo nerado. Įvykis filmuotas BODY (b. l. 20 - 23).

Perskaičius šį tarnybinį pranešimą liudytoja A. M. parodė, kad papildomai paaiškinti neturi ką, daugiau nieko neprisimena

Liudytoja K. A. parodė, kad O. K. vėlų vakarą ar nakties metu į „Messenger“ parašė žinutę, kad iškviestų policiją , nes ji neturi telefono. Ji šią žinutę pamatė tik kitą dieną ir policijos nekvietė. Kitą dieną O. K. sakė, kad V. K. buvo neblaivus, kad buvo konfliktas, kad ją ar tai pastūmė ar tai kitoks veiksmas buvo, kad buvo atvažiavusi policija. Tikslių duomenų, ką O. K. sakė, nelabai pamena.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamasis namas adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Namo vidaus aplinka tvarkinga, smurto požymių nestebima. ( b. l. 10 - 19).

Asmens apžiūros protokole nurodyta, kad 2023-11-17 20 val. 25 min apžiūrėta O. K.. Apžiūros metu ant O. K. išorinių sužalojimų neužfiksuota ( b. l. 41 - 43).

Specialisto išvadoje Nr.G604/2023 (09) nurodyta, kad O. K. konstatuota kraujosruva kairio peties srityje. Konstatuotas kūno sužalojimas buvo padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ne ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. O. K. kūno sužalojimas galėjo būti padarytas 2023-11-17, galimai nurodytomis aplinkybėmis, vienu poveikiu. O. K. sužalojimo padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 52).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog buvo apžiūrėti ir peržiūrėti Marijampolės apskr. VPK Reagavimo skyriaus patrulių, atvykusių į įvykio vietą „Body Camera“ užfiksuoti vaizdo įrašai:

-apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu PSS-20231117-202053UTC+0200, vaizdo įrašo trukmė 4:05 minutės. Vaizdo įraše užfiksuota, kad atvyksta policijos pareigūnai, kurie eina į privatų namą. Namo duris atidariusi moteris pasako: „aš iškart rašau pareiškimą“. Policijos pareigūnai paklausia kas atsitiko, moteris paaiškina, kad jai grasino, išeidamas iš namų ją apspardė, moteris teigia gavusi per veidą. Pareigūnai pasiteirauja dėl ko kilo konfliktas. Moteris paaiškina, kad vyras namo grįžo iš kažkokio objekto išgėręs ir užsipuolė ją dėl išgirstų kalbų. Policijos pareigūnė paklausia moters ar ji blaivi, moteris atsako, kad taip ir, kad gali pasitikrinti blaivumą. Moteris vaizdo įraše atrodo susijaudinusi, verkia. Policijos pareigūnai patikrina moters blaivumą. Moteris blaivi;

-apžiūrimas vaizdo ir garso įrašas pavadinimu PSS-20231117-204220UTC+0200, vaizdo įrašo trukmė 12:54 minutės. Vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnas kambaryje kalbasi su moterimi apie pareiškimo rašymą. Moteris nurodo, kad vyras jai trenkė į galvą ir išeidamas apspardė. Policijos pareigūnė pasako, kad ant moters pilvo matosi, kad raudonas. Moteris pasako, kad jai vyras sakė, jog policijos pareigūnams pasakys, kad ji nukrito. Policijos pareigūnas paklausia ar moteris jaučia fizinį skausmą, moteris pasako – „nu tai kas, kad skauda“. Pokalbio metu moteris vėl nurodo, kad vyras išeidamas apspardė į pilvą ir du kartus į ranką, o kai skambino gavo į petį ir per veidą. Moteris pamini, kad vyras jai pasakė „pasakysiu, kad nukritai nuo laiptų“. Policijos pareigūnas su moterimi kalbasi apie pareiškimo rašymą. Moteris sako, kad bijo dėl grasinimų, pamini, kad ją ne tik mušė, bet ir grasino, kad jai yra svarbiausia grasinimai, nes jie yra ne juokingi. Vyksta tolimesnis pokalbis tarp policijos pareigūnų ir moters, daugiau tyrimui reikšmingų duomenų negauta. Vaizdo įrašo pabaiga (b. l. 64 - 66).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūrėtas ir perklausyta iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, pavadintas BPC skambučio įrašas ID 92238166423, skambučio pradžia_ 2023-1117 20:03:19. Garso įraše girdisi pokalbis tarp bendrojo pagalbos centro darbuotojo ir moters, kuri paskambino bendrajam pagalbos centrui. Moteris, prisistačiusi O. K., nurodo, jog namuose , esančiuose (duomenys neskelbtini)., smurtauja vyras, „gavo“ per veidą ir per petį, mažamečių vaikų nėra . Fone girdisi vyrišku balsu sakomi keiksmažodžiai, pasakymas, kad ji „aferistė“( b. l. 71 - 74).

Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje informacijoje nurodoma, kad Socialinės paramos informacinės sistemos (toliau - SPIS) Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau - Skyrius) nustatyti vaiko teisių pažeidimai šeimoje (O. K. ir V. K. šeima), kurioje auga E. G.: 2023-05-04 nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (sukonfliktavo vaiko motina su neblaiviu patėviu. Vyksta skyrybų procesas); 2023-11-24 nustatyti galimai nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (tarp sutuoktinių kilo konfliktas. Neblaivus patėvis prieš blaivią E. motiną galimai naudojo psichologinį, fizinį smurtą. E. tuo metu namuose nebuvo). Minėta šeima iki 2018-06-30 nebuvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. Atvejo vadyba šeimai netaikyta, socialinės paslaugos nebuvo teikiamos (1 t. b. l. 80).

Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro duomenimis, 2020-06-16 V. K. dėl veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, susitaikė su nukentėjusiąja O. K. (b.l. 93-97) )

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, kad kaltinamojo V. K. kaltė tyčia smurtavus prieš nukentėjusiąją ir tokiais veiksmais nežymiai sutrikdžius sveikatą, įrodyta visiškai.

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014). Nusikalstamos veikos motyvas nors ir nėra BK 140 straipsnyje numatytos veikos būtinasis požymis, tačiau ją kvalifikuojant yra svarbus, aiškinantis tyčios kryptingumą. Šis nesunkus nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-489/2018). Pagal teismų praktiką kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik paties kaltininko prisipažinimu, jo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-152-693/2016).

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 str. 5 d.). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas neatsiejamai susijęs su baudžiamosios teisės nuostata, jog asmuo, gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes.

Kaltinamasis V. K. teisiamojo posėdžio metu, o taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltu neprisipažino, parodydamas, kad tyčios sužaloti nukentėjusiąją neturėjo, tarpusavio konflikto metu, norėdamas atsistumti, netyčia galėjo suimti už kaklo, suduoti ranka į veidą, taip pat pradžioje apklausiamas nurodė, kad tikrai nespyrė, o po nukentėjusios apklausos, vaizdo įrašų peržiūrėjimo nurodė, kad galėjo netyčia ir įspirti.

Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusios iki įvykio buvo nesutarimai, buvo kviečiama policija, vienas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius, o kitu atveju- nenustačius kad buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. kad V. K. būtų tyčia smurtavęs prieš O. K., šiuo metu santuoka jau nutraukta. Kaltinamasis ir nukentėjusioji nevienodai nurodo konflikto kilimo priežastis, eigą. Vertinti kaltinamojo ar nukentėjusios parodymų teisingumą atsižvelgiant į tai, kad kaip nurodo kaltinamasis, jog ir anksčiau buvo nepagrįstai apkaltintas, nėra pagrindo, kadangi kiekvieno įvykio situacija yra skirtinga, kiekvienu atveju būtina spręsti dėl įrodymų pakankamumo konkrečioje situacijoje.

Nagrinėjant šio pobūdžio bylas ypač svarbūs įrodymai, surinkti iš karto po įvykio, užfiksuoti įvykio vietoje, kai juos tolesnėje eigoje patvirtina kita bylos medžiaga.

Kaltinamasis, nepripažindamas tyčinio fizinio smurto naudojimo prieš nukentėjusiąją, girdėdamas, kad nukentėjusioji kviečia policiją, nelaukdamas kol atvyks policija ir galės paaiškinti visas konflikto aplinkybes, pasišalino iš namų. Nukentėjusioji nuo pat policijos pareigūnų atvykimo į vietą viso ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai aiškino apie kaltinamojo panaudoto fizinio smurto pobūdį, atliktus veiksmus, pasekmes. Bylos nagrinėjimo teisme metu šias aplinkybes nurodė kiek skirtingai (paaiškino, kad į kairį petį įspyrė), tačiau jau pačioje apklausos pradžioje parodė, kad visų aplinkybių gerai neprisimena, gali suklysti dėl įvykio eigos. BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio trimo metu, kurių nepripažinti įrodymais nėra jokio teisinio pagrindo, patvirtino, kad iš karto po įvykio viską geriau atsiminė ir tie parodymai teisingi. Pažymėtina, kad nors santuoka šiuo metu jau nutraukta, nukentėjusioji kaltina V. K. smurtavus prieš ją, tačiau iš jos parrodymų matyti, kad aiškaus priešiškumo kaltinamajam neturi, priešingai, jį įvertino kaip „puikų“ žmogų, turintį vieną netinkamo elgesio priežastį- alkoholį. Nukentėjusioji visas aplinkybes dėl panaudoto tyčinio smurto priežasčių, pobūdžio, konkrečių veiksmų paaiškino iš karto atvykusiems policijos pareigūnams, kas užfiksuota pareigūnų naudotų įvykio vietoje vaizdo įrašymo priemonių užfiksuotuose įrašuose (Kitų objektų apžiūros protokolas): vaizdo ir garso įraše pavadinimu PSS-20231117-202053UTC+0200 užfiksuota, kad nukentėjusioji paaiškina, kad jai grasino, išeidamas iš namų ją apspardė, teigia gavusi per veidą, moteris vaizdo įraše atrodo susijaudinusi, verkia; vaizdo ir garso įraše pavadinimu PSS-20231117-204220UTC+0200, užfiksuota, kad nukentėjusioji nurodo, kad vyras jai trenkė į galvą, gavo į petį ir per veidą, išeidamas apspardė į pilvą ir į ranką du kartus, policijos pareigūnė pasako, kad ant moters pilvo matosi, jog raudonas. Šiuos duomenis patvirtina liudytojos A. M. parodymai teisme ir jos tarnybinis pranešimas.

Sužalojimo faktas ir nukentėjusiajai O. K. konstatuotas sužalojimas peties srityje konstatuotas specialisto išvadose. Be to, kaip matyti iš jau aptarto vaizdo įrašo duomenų, iš karto po įvykio matėsi ir paraudimas pilvo srityje, kas patvirtina nukentėjusios parodymus, kad jai buvo fizinio smurto poveikis ir į pilvą. Nors nukentėjusios apžiūros protokole toks požymis nenurodytas, tačiau kaip matyti iš apžiūros protokolo ir šio veiksmo nuotraukų, nukentėjusioji šio veiksmo metu buvo apžiūrėta tik su rūbais iš išorės.

Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoto kūno sužalojimo pobūdis, lokalizacija, vaizdo įraše užfiksuoto galimo smurto požymio lokalizacija (pilvo sritis, peties sritis su kraujosruva) visiškai paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis galėjo suduoti ar įspirti netyčia atsistumdamas abiem esant stovimoje padėtyje.

Teismas, aptartų įrodymų ir motyvų visumos pagrindu sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog kaltinamasis V. K. smurtaudamas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai- nežymus sveikatos sutrikdymas, ir jų norėjo. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kaip padaryta prieš šeimos narį- sutuoktinę, kadangi įvykio metu kaltinamasis ir nukentėjusioji gyveno santuokoje, vedė bendrą ūkį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias, jam padarytas sveikatos sutrikdymas, kad veika yra tokio pavojingumo, kad už jos padarymą būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. K. būdamas pakankamai fiziškai stiprus asmuo, suvokdamas savo veiksmų pobūdį, pavojingumą, įvykio metu tyčinio fizinio smurto veiksmais konfliktavo su moterimi. Jo veika objektyviai pasireiškė keleto tiesioginių smūgių sudavimu ranka bei koja, suėmimu už kaklo. Dėl šių veiksmų nukentėjusiajai buvo ne tik sukeltas fizinis skausmas, bet ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Veiksmų pobūdis patvirtina, kad kaltinamasis veikė siekdamas nukentėjusiajai tiesioginiais fizinio smurto veiksmais sukelti fizinį skausmą ir sutrikdyti jos sveikatą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad V. K. padaryta veika tiek pagal objektyviųjų (sužalojimo pobūdis ir padariniai-padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), tiek pagal subjektyviųjų požymių (tyčiniai veiksmai) turinį, jų pasireiškimą yra pasiekusi tokį pavojingumą, kad yra pagrindas ją vertinti kaip nusikalstamą ir pripažinti mažareikšme (BK 37 straipsnis) nėra teisinio pagrindo. Kaltinamojo gynėjo nurodomoje 2024 m. kovo 27 d. Kauno apygardos teismo nutartyje byloje 1A-201-593/2024, kurioje veika pripažinta mažareikšme, veikos aplinkybės visiškai skirtingos-nors nurodytoje byloje pasekmės yra didesnės apimties-nukentėjusiajam konstatuota daugiau kūno sužalojimų negu šiuo atveju nukentėjusiajai O. K., tačiau veika vertinta kaip mažareikšmė atsižvelgiant ne tik į sužalojimų kiekį, lokalizaciją, dydį, tačiau įvertinus bylos aplinkybių visumą, ypatingai paties nukentėjusiojo prieš kaltinamąjį atliktus veiksmus, kaltinamojo patirtus sužalojimus, ir kt., todėl ši nutartis negali būti kaip teismo precedentas taikoma ir šioje nagrinėjamoje byloje.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau buvo teistas už neatsargaus nusikaltimo (BK 281 straipsnio 1 dalis) padarymą, todėl toks asmuo pagal BK 27 straipsnį recidyvistu nelaikomas ir tai negali būti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kaip kad nurodoma kaltinamajame akte.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis V. K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą. Padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Jis anksčiau teistas už kitokio pobūdžio neatsargų nusikaltimą, tačiau jau buvo BK 38 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos prieš tą pačią nukentėjusiąją O. K. padarymą. V. K. sistemingai daro administracinius nusižengimus- kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kaltinamasis dirba, todėl sankcijoje numatyta švelniausia viešųjų darbų bausmė jam neskirtina. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bausmės, susijusios su jo laisvės atėmimu (areštas ar terminuotas laisvės atėmimas), taip būtų per griežtos, būtų pažeistas bausmės teisingumo ir proporcingumo padarytai veikai principas. Įvertinus padarytos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus įgyvendinta paskyrus sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, mažesnę už vidurkį. Kadangi kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba, intensyvi priežiūra neskirtina. Padarytas smurtinis nusikaltimas, todėl skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas), o taip pat draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas..

Kaltinamasis V. K. neprisipažino, byloje atliktas pilnas įrodymų tyrimas, todėl taikyti BK 64¹ str. ir bausmę mažinti 1/3 nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įvykdant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei uždrausti visą bausmės laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti-3 CD diskus su vaizdo ir garso įrašais, esančius byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.