Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Aušros Bielskės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. G. ir M. Ž. (Ž.) gynėjo advokato Žydrūno Ambrizo (toliau – ir skundą padavęs asmuo, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausis 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 3 dalį, nuteistas 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo; pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, dėl automobilio „BMW X5 M50D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, nuteistas 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, bausme pagal BK 178 straipsnio 3 dalį apimant bausmę, paskirtą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirta J. G. subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai laisvės atėmimo. J. G. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nuteistas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo; pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, dėl automobilio „BMW 420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimo, nuteistas 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, bausme pagal BK 178 straipsnio 2 dalį apimant bausmę, paskirtą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirta J. G. subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 3 (trys) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę ir paskirta J. G. galutinė subendrinta bausmė 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką J. G. įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. M. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nuteistas 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių laisvės atėmimo; pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, dalyje dėl automobilio „BMW X5 M50D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimo, nuteistas 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, bausme pagal BK 178 straipsnio 3 dalį apimant bausmę, paskirtą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirta M. Ž. subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo. M. Ž. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nuteistas 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams laisvės atėmimo; pripažintas kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, dalyje dėl automobilio „BMW 420“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) apgadinimo, nuteistas 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, bausme pagal BK 178 straipsnio 2 dalį apimant bausmę, paskirtą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, paskirta M. Ž. subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie paskirtos bausmės pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, paskirta M. Ž. galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridedant Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos 1 metų ir 4 mėnesių laisvės apribojimo neatliktos bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, vadovaujantis BK 66 straipsniu, 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai, paskirta M. Ž. galutinė subendrinta bausmė – 2 (dveji) metai 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką M. Ž. įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. Tenkintas ADB „Gjensidige“ 8955,10 Eur dydžio civilinis ieškinys. Iš J. G. ir M. Ž. solidariai priteista civilinio ieškovo ADB „Gjensidige“ naudai 8 955,10 Eur civiliniam ieškiniui atlyginti. Iš dalies tenkintas nukentėjusio V. K. 3 000 eurų dydžio civilinis ieškinys. Iš J. G. ir M. Ž. solidariai priteista V. K. naudai 300 Eur likusiai daliai neturtinės žalos atlyginti. Tenkintas AB „Lietuvos draudimas“ 17 546,24 eurų dydžio civilinis ieškinys. Iš J. G. ir M. Ž. solidariai priteista civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 17 546,24 Eur civiliniam ieškiniui atlyginti. Priimtas civilinio ieškovo UAB „ duomenys neskelbtini“ atsisakymas nuo 153 eurų dydžio civilinio ieškinio ir byla šioje dalyje nutraukta. Nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta sunaikinti du varžtus ir laidus, vieną daktiloskopinę plokštelę, CD valdymo bloką, multimedijos valdymo bloką, multimedijos ekraną, vairą su oro pagalve, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje, automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atiduotą saugojimui į Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyrių, esantį Nemenčinės II k., Vilniaus g. 69, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam savininkui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

5.6. Nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys įrodytas byloje pateiktais dokumentais, rašytine medžiaga, teisiamojo posėdžio metu pateiktais specialisto paaiškinimais, liudytojo parodymais, dėl ko jis buvo visiškai tenkintas.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl iš „BMW X5 M50D“ pagrobto turto vertės

Dėl nustatytos vairo vertės

Dėl nustatytos pavarų perjungimo svirties vertės

Dėl nustatytos multimedijos sistemos vertės

14.2. Vertės nustatymo instrukcijos 3 lentelėje pateiktos rekomenduojamos transporto priemonės III grupės dalių vidutinės nuvertinimo normos (III grupė – dalys, kurias paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis, proporcingas transporto priemonės ridai ir senumui (59.3 punktas). Pagal minėtą lentelę, transporto priemonės, kurios amžius metais – 6, variklio darbo tūris, cm³ – daugiau nei 2000, numatytas 19 procentų nusidėvėjimas. AB „Lietuvos draudimo“ „Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021“ (2016 m. vasario 23 d. redakcija, galioja nuo 2016 m. kovo 1 d.) 3.6.3 punkte numatytas galimas draudimo sąlygų variantas – transporto priemonės draudimas, išskaitant nusidėvėjimą. Draudimo sąlygų 1 lentelėje nurodytas transporto priemonės detalių ir (ar) dalių nusidėvėjimas procentais. Kaip matyti iš minėtos lentelės (t. 5, b. l. 137), transporto priemonės, kurios amžius metais – 6, variklio darbo tūris, cm³ – 2001 ir daugiau cm³, taip pat numatytas 19 procentų nusidėvėjimas. Automobilis „BMW X5 M50D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantis UAB „duomenys neskelbtini“, 2014 m. (2014-02-20), variklio tūris 2993 cm² (t. 1, b. l. 62), iš kurio buvo pagrobtas anksčiau minėtas turtas – dalys, buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ (t. 1, b. l. 62). Teisėjų kolegija vertina, kad aptariamu atveju skaičiuojant nusidėvėjimą taikytini 19 procentų, nustatyti automobiliams, atitinkantiems anksčiau paminėtas amžiaus ir variklio darbo tūrio charakteristikas.

Dėl „BMW X5 M50D“ sugadinto turto vertės

17. BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už svetimo turto, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis), sunaikinimą ar sugadinimą. Apeliaciniame skunde neprašoma perkvalifikuoti nuteistųjų veikos pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, numatančią atsakomybę už nedidelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą. Teisėjų kolegija, anksčiau nurodytais motyvais dėl neteisingai nustatytos pagrobto turto vertės, peržengia apeliacinio skundo ribas bei patikrina pripažinta įrodyta sugadinto turto vertę.

Dėl apgadinto turto – galinių durelių stiklo – vertės

Dėl apgadintų galinės dešinės pusės durelių vertės

Dėl apgadintos automobilio salono apdailos vertės

18. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes dėl nuteistiesiems palankesnio pagrobto ir sugadinto iš „BMW X5 M50D“ turto vertės nustatymo (įskaičius nusidėvėjimą), tikslintinos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės išdėstant jas taip:

19. Nustačius, kad pagrobto iš „BMW X5 M50D“ turto vertė yra mažesnė nei 250 MGL vertės, nuteistųjų veika atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius. Nagrinėjamu atveju nuteistieji žinojo, už kokio nusikaltimo padarymą yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn, apeliaciniu skundu, pateiktu gynėjo, patys prašė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką į švelnesnę baudžiamąją atsakomybę nustatantį įstatymą, tai ir buvo padaryta apeliacinės instancijos teisme. Skundžiamas nuosprendis keistinas. Nuteistųjų veikos kvalifikavimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paliktinas nepakeistas.

Dėl iš „BMW 420“ pagrobto ir sugadinto turto vertės

20. J. G. ir M. Ž. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad įsibrovę į automobilį „BMW 420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį advokatų profesinei bendrijai „duomenys neskelbtini“, ir apgadinę automobilio salono apdailą 952,89 eurų sumai, iš automobilio vidaus pavogė vairą, 2150,19 eurų vertės, multimedijos sistemą, 7182 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą 9332,79 eurų vertės turtą, bei apgadino automobilį „BMW 420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 952,89 eurų sumai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrobto ir apgadinto turto vertė nustatyta neįvertinus nusidėvėjimo, todėl tikslintina. Nusidėvėjimo suma anksčiau nurodytais motyvais apskaičiuotina pagal Vertės nustatymo instrukcijos 3 lentelėje pateiktas rekomenduojamas transporto priemonės III grupės dalių vidutines nuvertinimo normas, ADB „Gjensidige“ Transporto priemonių draudimo taisykles Nr. 049 (t. 5, b. l. 125-132), atsižvelgus į automobilio amžių – 4 metai (2015-08-28) ir variklio darbo tūrį – 1995 cm ³ (t. 1, b. l. 104), t. y. 13 procentų.

Dėl nustatytos pagrobto vairo vertės

Dėl nustatytos pagrobtos multimedijos vertės

Dėl apgadintos salono apdailos vertės

23. Apgadinimai, pagal liudytojo D. G. parodymus, sąmatoje pažymėti pozicijomis: 0378 – 89,49 Eur, 4395 – 160,11 Eur, 4434 – 48,52 Eur, 7534 – 107,65 Eur, 7539 – 79,53 Eur, 1000 – 119,34 Eur, smulkios dalys – 182,88 Eur, iš viso – 787,52 Eur, kuriuos padauginus iš 1,21, gaunama apgadinto turto vertė, pripažinta nustatyta pirmosios instancijos nuosprendžiu – 952,89 Eur. Teisėjų kolegija šią vertę mažina, įvertindama nusidėvėjimą – 829,02 Eur (iš 952,89 Eur atėmus 123,87 Eur).

24. Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes dėl nuteistiesiems palankesnio iš „BMW 420“ pagrobto ir sugadinto turto vertės nustatymo (įskaičius nusidėvėjimą), tikslintinos pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės išdėstant jas taip:

Dėl AB „Lietuvos draudimas“ ir ADB „Gjensidige“ civilinių ieškinių

26. Nuteistųjų gynėjas teigia, jog iš nuteistųjų negalėjo būti priteista visa AB „Lietuvos draudimas“ ir ADB „Gjensidige“ išmokėta draudimo išmoka, turėjo būti nustatytas tikslus žalos dydis, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė. Teigiama, jog skundžiamame nuosprendyje nėra detalizuojama, nebuvo tiriama, kokiais nuteistųjų veiksmais buvo padaryta konkreti žala, prašoma atmesti AB „Lietuvos draudimas“ ir ADB „Gjensidige“ civilinius ieškinius. Teisėjų kolegija vertina, kad tenkinti šį apeliacinio skundo reikalavimą pagrindo nėra.

27. Sutiktina, jog pagal BPK 109, 110 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias asmens, patyrusio nuo įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos turtinę ar neturtinę žalą, teisę pareikšti civilinį ieškinį ir būti pripažintu civiliniu ieškovu, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde neatsižvelgta į aplinkybę, jog kaltinamųjų kaltė dėl svetimo turto pagrobimo ir sugadinimo yra įrodyta, apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama (dėl nesutikimo su atlyginimu už kai kuriuos apgadinimus bus pasisakyta plačiau), o civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje pareikšti kaltininkams dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

29. Šios baudžiamosios bylos duomenimis, transporto priemonė „BMW X5 M50D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo drausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas – UAB „duomenys neskelbtini“, draudimo sąlyga – draudimas neišskaitant nusidėvėjimo (t. 1, b. l. 62). Atsiskaitymų suderinimo 2020 m. birželio 25 d. akto duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“ sutiko, jog dėl 2020 m. gegužės 8 d. draudiminio įvykio išmoka dėl automobilio „BMW X5 M50D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), išskaičiavus PVM, 4094,12 Eur, išskaitą pagal draudimo sąlygas (franšizę) 1949,58 Eur ir nusidėvėjimą 0,00 Eur, iš viso 17 546,24 Eur, būtų pervesta UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 1, b. l. 71). Pagal 2020 m. liepos 31 d. mokėjimo nurodymą Nr. 19047540 AB „Lietuvos draudimas“ pervedė UAB „duomenys neskelbtini“ 17 546,24 Eur (t. 1, b. l. 77). Taip pat, Atsiskaitymų suderinimo 2020 m. birželio 12 d. akto duomenimis, advokatų profesinė bendrija „duomenys neskelbtini“ sutiko, kad bendrovei priklausanti draudimo išmoka dėl automobilio „BMW 420D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl 2020 m. gegužės 8 d. draudiminio įvykio, išskaičiavus PVM 2089,52 Eur, išskaitą pagal draudimo sąlygas (franšizę) 995,01 Eur ir nusidėvėjimą 0,00 Eur, iš viso 8 955,10 Eur, būtų pervesta UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 1 , b. l. 130). ADB „Gjensidige“ duomenimis, automobilis „BMW 420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo draustas Kasko draudimu (poliso Nr. 3019478), remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, ADB „Gjensidige“ žalos byloje išmokėjo 8 955,10 Eur išmoką už įvykio metu pavogtas automobilio dalis ir automobilio apgadinimą (t. 1, b. l. 135).

32. 2020 m. rugpjūčio 7 d. pakvitavimo duomenimis, AB „Lietuvos Draudimo“ atstovui T. A. buvo sugrąžintas automobilio „BMW X5 M50D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), multimedijos blokas Nr. 65129325975 (t. 1, b. l. 57, 58). AB „Lietuvos Draudimo“ atsakymo duomenimis, multimedijos bloko vertė, kurią apskaičiavo UAB „duomenys neskelbtini“, užsiimanti naudotų dalių prekyba, antrinėje rinkoje yra nuo 300 iki 350 Eur (t. 5, b. l. 82-83). ADB „Gjensidige“ atsakymo į pranešimą dėl rasto automobilio „BMW 420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), multimedijos valdymo bloko ir vairo su oro pagalve (t. 1, b. l. 125) duomenimis, pagal išmokėtą draudimo išmoką žalos atlyginimo pageidauja pinigais (t. 1, b. l. 133). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad draudimo bendrovei, gavusiai dalį žalos atlyginimo natūra, civilinis ieškinys priteistas neįvertinus šio turto vertės, priešingai, draudimo bendrovė, išmokėjusi draudimo išmoką bei nepageidavusi perimti surasto turto, negali būti įpareigota to atlikti.

33. CK 6.39 straipsnyje, reglamentuojančiame prievolės įvykdymo būdą, yra numatyta, jog skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės įvykdyti prievolę kitokiu būdu, išskyrus tą, kuris yra aptartas sutartyje ar įstatymuose, nepaisant įvykdymo būdo vertės, ir priešingai, jeigu kreditorius sutiko priimti prievolės įvykdymą kitokiu būdu, prievolė laikoma įvykdyta. Šios bylos aplinkybėmis, ADB „Gjensidige“ prašė priteisti finansinius nuostolius – 8955,10 Eur. Nesant civilinio ieškovo sutikimo, įskaityti į civilinio ieškinio sumą surasto turto, kurio perimti civilinis ieškovas nepageidauja, vertės, pagrindo nėra. Kaip minėta, AB „Lietuvos draudimas“ sutiko priimti surastą turtą, šis turtas antrinėje rinkoje turi vertę, civiliniam ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ priteista civilinio ieškinio suma mažintina įskaičius nuteistiesiems palankesnę – didžiausią surasto turto vertę.

34. Teisėjų kolegija, detaliai aptarusi pagrobto ir sugadinto turto vertės nustatymo motyvus, pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl priteistų civilinių ieškinių dydžio į automobilių nusidėvėjimą neatsižvelgtina.

35. Tiek automobilis BMW X5 M50D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tiek „BMW 420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo drausti Kasko draudimu – draudimo išmokos mokėtos neįvertinus nusidėvėjimo (kaip anksčiau buvo nurodyta – išskaičiavus PVM ir išskaitą pagal draudimo sąlygas (franšizę)). Teisėjų kolegija pažymi, kad draudimo bendrovėms, išmokėjusioms išmokas dėl draudiminių įvykių pagal draudimo sutartis, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų. Sutartyse nenumatytu pagrindu – atsižvelgus į nusidėvėjimą mažinti priteistinų sumų pagrindo nėra.

36. Atskirai aptartini apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog byloje nebuvo tirta ir nustatyta, kokiu būdu, kas sugadino automobilio „BMW X5“ galinių dešinės pusės durelių apdailą, priekinę panelę, kitas detales, tačiau sumos už šiuos daiktus buvo priteistos iš nuteistųjų. Minėtos aplinkybės, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teisme buvo tiriamos. Atlikus dalinį įrodymų tyrimą apygardos teisme, ginčijamas aplinkybes dar kartą patikrinus, teiginiai, jog automobilių apgadinimai ir atlyginimas už juos nesusiję su nuteistųjų kaltais veiksmais, nepasitvirtino.

40. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog tiek liudytojų parodymai, tiek byloje esančios nuotraukos, remonto sąmatos patvirtina žalos, padarytos nuteistųjų apvogtiems ir apgadintiems automobiliams, dydį, sąmatose nurodyti darbai susiję su tomis pačiomis apgadintomis dalimis, pagrįstai pripažinti apeliantų neteisėtų veiksmų rezultatu ir žalos atlyginimas priteistas iš nuteistųjų.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

41. Apeliaciniu skundu nesutinkama su sprendimu nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti du varžtus, laidus, CD valdymo bloką, multimedijos valdymo bloką, multimedijos ekraną, vairą su oro pagalve. Dėl sprendimo sunaikinti daktiloskopinę plokštelę, grąžinti automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prieštaravimų nereiškiama. Skundą padavusio asmens teigimu, teismas nemotyvavo, kodėl didelę vertę turintys daiktai turi būti sunaikinti, o ne grąžinti teisėtam savininkui. Dėl apeliacinio skundo reikalavimo grąžinti surastus daiktus, atitinkamai sumažinti priteistų ieškinių dydį, teisėjų kolegija jau pasisakė. Visgi, su apeliacinio skundo teiginiu, jog sprendimas sunaikinti nusikalstamu būdu gautus, turinčius vertę daiktus nėra teisingas, sutiktina.

42. Pagal BPK 307 straipsnio 6 dalį, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai ir dėl daiktinių įrodymų likimo (2 punktas). BPK 94 straipsnyje, reglamentuojančiame priemones, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį, numatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas (1 dalies 1 punktas), daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo (1 dalies 4 punktas); kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę (1 dalies 5 punktas).

43. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir baudžiamosios bylos medžiagos, dėl analogiškos rūšies daiktinių įrodymų priimti skirtingi sprendimai. Viena iš nusikalstamu būdu gautų multimedijos sistemų ikiteisminio tyrimo metu grąžinta civiliniam ieškovui, kitus nusikalstamu būdu gautus daiktus – automobilių detales nuspręsta sunaikinti. Dalinio įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje gauti duomenys patvirtina, jog multimedijos sistema, rasta ikiteisminio tyrimo metu, grąžinta AB „Lietuvos draudimui“, antrinėje rinkoje turi nuo 300 iki 350 Eur vertę. Apklausti dėl tolesnės šios multimedijos panaudojimo galimybės liudytojai L. V. ir M. A. apygardos teisme paaiškino, kad jos panaudojimas yra apsunkintas, kadangi nulaužta tvirtinimo ausis, detalė yra sugadinta, gali netikti eksploatacijai, nes tvirtinimai gali vibruoti. Duomenų apie kitų detalių tinkamumą tolesniam panaudojimui baudžiamojoje byloje nėra. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą atliekant dalinį įrodymų tyrimą turint tikslą nustatyti vertę ir panaudojimo galimybes apeliacinės instancijos teisme apžiūrėti du varžtus, laidus, CD valdymo bloką, multimedijos valdymo bloką, multimedijos ekraną, vairą su oro pagalve, nėra tikslinga, kadangi toks turto įvertinimas atliekamas vykdymo procese, pagal taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 „Dėl bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo“. Pagal minėtų taisyklių 4.10 punktą, turtas įvertinamas šių Taisyklių 15, 16, 19, 26, 27, 41, 64-66 ir 70-75 punktuose nustatyta tvarka, o pagal 4.11 punktą, jeigu įvertinus turtą paaiškėja, kad jis yra mažavertis, praradęs savo prekinę vertę, netinkamas panaudoti pagal paskirtį arba saugojimo išlaidos viršija jo vertę, mokesčių inspekcija jo neapskaito. Skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas uždraustos veikos rezultatas – surastos pagrobtos automobilių detalės – konfiskuotinos.

Dėl bausmės

44. Apeliaciniu skundu prašoma taikyti BK 75 straipsnį ir J. G., M. Ž. paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegija, nustačiusi, jog J. G., M. Ž. veika, dėl kurios jie buvo nuteisti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, atitinka veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymius, iš naujo sprendžia bausmės dėl šios veikos paskyrimo klausimą, taip pat patikrina skundžiamu nuosprendžiu paskirtų bausmių individualizavimo teisingumą.

45. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

46. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas J. G. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, skyrė laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams, už nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl automobilio „BMW 420“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apgadinimo) – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams. Už svetimo turto pagrobimą iš automobilio „BMW X5 M50D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (veika buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį) pirmosios instancijos nuosprendžiu J. G. buvo skirta laisvės atėmimo dvejiems metams bausmė, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl šio automobilio apgadinimo) – laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmė. M. Ž. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį buvo skirta laisvės atėmimo vieneriems metams dviem mėnesiams bausmė, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „BMW 420“, valstybinis numeris, (duomenys neskelbtini) apgadinimo) – laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmė. Taip pat M. Ž. už svetimo turto pagrobimą iš automobilio „BMW X5 M50D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (veika buvo kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį) pirmosios instancijos nuosprendžiu skirta laisvės atėmimo vieneriems metams dešimčiai mėnesių bausmė, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl šio automobilio apgadinimo) – laisvės atėmimo šešiems mėnesiams bausmė.

47. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų skaičių ir jų sunkumą, į nuteistųjų atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi), atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, į jų vaidmenį nusikalstamų veikų daryme – J. G. vaidmuo buvo vadovaujantis, M. Ž. – antraeilis, taip pat nuteistųjų asmenybę. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog J. G. praeityje 3 kartus teistas, tačiau nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo metu teistumai buvo išnykę, jis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, M. Ž. – praeityje teistas 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, nusikalstamas veikas padarė laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu, nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog bausmės tikslai abiem nuteistiesiems bus pasiekti paskyrus už kiekvieną nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę, o pagal BK 178 straipsnio 3 dalį – vienintelę numatytą laisvės atėmimo bausmę, mažesnę už bausmės vidurkį.

48. Apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam skundą, pateikta papildoma medžiaga, charakterizuojanti nuteistuosius, kurios duomenimis, M. Ž. ir J. G. savanoriškai kas savaitę atvyksta į bendruomeninius vaikų globos namus ir padeda tiek vaikams, tiek darbuotojams (A. B. socialinių paslaugų namų pažyma), J. G. nuo 2021 m. balandžio 27 d. priimamas dirbti į UAB „duomenys neskelbtini“ , M. Ž. nuo 2021 m. gegužės 21 d. priimamas dirbti į UAB „duomenys neskelbtini“. Taip pat apygardos teismui pateikti G. Ž. medicininiai dokumentai, kurie, gynėjo teigimu, patvirtina, jog M. Ž. motina serga onkologine liga, o jis yra vienintelis, kuris gali ja pasirūpinti. Taip pat, baudžiamosios bylos duomenimis, J. G. dėl vagystės 2015 m. gegužės 25 d. ir 2017 m. rugsėjo 6 d. teistas užsienyje (t. 3, b. l. 103-104), administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 101), M. Ž. užsienyje už vagystę teistas 2018 m. lapkričio 9 d. (t. 3, b. l. 11-12), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 6-9).

49. Teisėjų kolegija, spręsdama bausmės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskyrimo J. G. ir M. Ž. klausimą, atsižvelgia į aplinkybę, jog padarytos dvi analogiškos vagystės (du apysunkiai nusikaltimai) tuo pačiu sugadinant svetimą turtą (du nesunkūs nusikaltimai), veikos padarytos netrukus viena po kitos, žala neatlyginta. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. Ž. veikas, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, neatlikęs bausmės, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas. Skundas paduotas nuteistųjų gynėjo, todėl atsakomybę sunkinančios aplinkybės teisėjų kolegija nenustato. Atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytas aplinkybes, skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme gautus duomenis, apygardos teismas sprendžia, kad nuteistiesiems pagrįstai parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Perkvalifikavus veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš automobilio „BMW X5 M50D“) abiem nuteistiesiems skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos dydis nustatytinas mažesnio nei sankcijoje numatyto vidurkio. Bausmės už kitas nusikalstamas veikas, paskirtos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, atitinka veikų ir nuteistųjų asmenybės pavojingumą, bausmės paskirtį. Skundas paduotas nuteistųjų gynėjo, nenustačius esminių BPK pažeidimų byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, pagrindo švelninti nuteistiesiems paskirtos bausmės rūšies ir dydžio teisėjų kolegija nenustato.

50. Paskyrus bausmę, iš naujo spręstinas bausmių bendrinimo klausimas. Bausmės už veikas, padarytas idealiąja sutaptimi (vagystė iš automobilio „BMW X5 M50D“ ir turto sugadinimas), bendrintinos taikant apėmimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), po ko bausmės bendrintinos tarpusavyje, taikant dalinį sudėjimą, įvertinus minėtas aplinkybes pridedant laisvės atėmimo bausmės dalį, artimą minimaliam bausmės rūšies dydžiui. M. Ž. paskirta subendrinta bausmė bendrintina su bausme, paskirta 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, taikant dalinį sudėjimą. Pagal BK 64 straipsnio 3 dalies nuostatas pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nuosprendžiu, kaip jame nurodoma, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo vieneriems metams keturiems mėnesiams dalis – keturi mėnesiai laisvės apribojimo, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. sausio 3 d., Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriuje gautas vykdymui 2020 m. sausio 13 d. Taip pat 2019 m. gruodžio 12 d. nusprendžiu į bausmę M. Ž. vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 13 d. iki 2019 m. kovo 27 d. (15 dienų), tuo būdu, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo M. Ž. buvo atlikęs vienerius metus, vieną mėnesį 16 dienų laisvės apribojimo, neatlikta bausmės dalis – 2 mėnesiai 14 dienų laisvės apribojimo, kuri, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, iš dalies pridėtina prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės.

51. Apeliaciniu skundu prašoma abiem nuteistiesiems taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnio 8 dalį, skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Baudžiamajame įstatyme nėra nustatyta draudimo skirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, jeigu galima paskirti sankcijoje numatytą kitą švelnesnę bausmę, bet visais atvejais, o ypač skiriant bausmę asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija numato ne tik laisvės atėmimą, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės ir atidėti jos vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/2011).

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo M. Ž.

52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-788/2020 pažymėta, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-132-942/2016). Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-58/2009, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019 ir kt.).

53. Kaip buvo minėta, M. Ž. teistas 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu laisvės apribojimo bausme, veikas, už kurias buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs paskirtos bausmės. Minėtu nuosprendžiu jis buvo teistas dėl trijų kvalifikuotų vagysčių (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį) ir dviejų veikų, kvalifikuotų kaip turto sugadinimas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, iki to dėl vagystės buvo teistas užsienyje. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi tiek veikos pavojingumą, tiek anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į jauną nuteistojo amžių, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – įsidarbino, siekdama išlaikyti teigiamus socialinius ryšius (nuteistasis turi motiną, kuriai reikalinga pagalba dėl sveikatos problemų), daro išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog M. Ž. bausmės tikslai bus pasiekti atlikus dalį bausmės, iš dalies atidedant bausmės vykdymą, nustatant maksimalų atidėjimo terminą ir skiriant kelias tarpusavyje suderintas pareigas, galinčias teigiamai veikti nuteistojo elgesį.

54. Pagal BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Skundžiamu nuosprendžiu į bausmę M. Ž. įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. Teisėjų kolegija vertina, kad šis kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas M. Ž. įskaitytinas į nedelsiant atliktinos bausmės dalį.

Dėl bausmės vykdymo atidėjimo J. G.

55. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-8-788/2018). Bausmės, kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra nuteistųjų socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Be to, ir nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

56. Teisėjų kolegija, svarstydama apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą, pakartotinai įvertinusi J. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis – Lietuvoje teistas būdamas nepilnamečiu, yra jauno amžiaus, duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas nėra, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – įsidarbino, daro išvadą, kad šiuo metu yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiam asmeniui gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, skiriant kelias tarpusavyje suderintas pareigas, galinčias teigiamai veikti nuteistojo elgesį.

57. Skundžiamu nuosprendžiu pasisakyta ir apie laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, kurioje nuteistiesiems paskirta atlikti bausmes. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 25 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-125-689/2021 pateiktu išaiškinimu, teismas, paskirdamas laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamas veikas, padarytas iki 2020 m. liepos 1 d. (iki BK 50 straipsnio 3 dalies panaikinimo), nuosprendyje turi nurodyti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, jei pagal ankstesnį reglamentavimą nuteistojo teisinė padėtis yra švelnesnė ar dėl baudžiamojo įstatymo pakeitimų nuteistojo teisinė padėtis nepasikeičia. Skundžiamu nuosprendžiu už veikas, padarytas 2020 m. gegužės 7-8 d., nuteistiesiems laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Teisėjų kolegija pažymi, kad atvejais, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė atidedama, nuosprendyje konkreti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nenustatoma. Pakeitus skundžiamą nuosprendį dėl neteisingos veikos kvalifikacijos, tuo pačiu – bausmės, atitinkamai keičiama ir galutinė subendrinta bausmė (jos trukmė), priimamas sprendimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo, todėl sprendimą nustatyti nuteistiesiems paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose teisėjų kolegija iš nuosprendžio šalina.

58. Apeliacinės instancijos teisme, patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nustačius, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai paskyrė bausmę bei netinkamai išsprendė kitus klausimus – civilinį ieškinį, daiktinių įrodymų likimą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nuosprendis pakeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

nusprendžia:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nuosprendį:

J. G., veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš automobilio „BMW X5 M50D“), skirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

J. G. bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš automobilio „BMW X5 M50D“) subendrinti su bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „BMW X5 M50D“ sugadinimo) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

J. G. subendrinti bausmę su subendrinta bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš automobilio „BMW 420“ ir jo apgadinimo) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams.

J. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais atidėti dvejiems metams, paskirti pareigas: visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo – 2021 m. rugsėjo 23 d., neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. Ž., veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalį perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš automobilio „BMW X5 M50D“), skirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams dviem mėnesiams.

M. Ž. bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (dėl vagystės iš automobilio „BMW X5 M50D“) subendrinti su bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „BMW X5 M50D“ sugadinimo) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, skirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams dviem mėnesiams.

M. Ž. subendrinti bausmę su subendrinta bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį (dėl vagystės iš automobilio „BMW 420“ ir jo apgadinimo) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

M. Ž. paskirtą bausmę vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies b punktu, subendrinti su neatlikta bausme, paskirta Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, taikant dalinį sudėjimą, galutinę subendrintą bausmę M. Ž. skirti – laisvės atėmimą 1 metams 7 mėnesiams.

M. Ž., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iš dalies atidėti, nustatyti nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį – septynis mėnesius; nustatyti likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą – trejus metus. Paskirti pareigas: visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; šešis mėnesius po nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimo neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

M. Ž. į nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį įskaityti kardomajame kalinime (suėmime) išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d., laikyti jį atlikusiu nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį.

Pašalinti iš skundžiamo nuosprendžio sprendimą bausmę J. G. ir M. Ž. atlikti pataisos namuose.

AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš J. G. ir M. Ž. solidariai civilinio ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai 17 196,24 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti du varžtus, laidus, CD valdymo bloką, multimedijos valdymo bloką, multimedijos ekraną, vairą su oro pagalve, perduotus saugojimui į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrį, esantį Buivydiškių g. 20, Vilniuje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.