Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo T. Ž. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovui T. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo mažoji bendrija „Skanu ir Greita“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose 2023 m. gegužės 22 d. išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo L. G. ieškinį atsakovui T. Ž., trečiajam asmeniui MB „Skanu ir Greita“ dėl skolos priteisimo. Teismas sprendimu priteisė iš atsakovo T. Ž. 4 941,12 Eur skolos, 249,04 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugpjūčio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 318 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui L. G.. Taip pat iš atsakovo T. Ž. priteista 33,90 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

3. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. išdavė vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš atsakovo T. Ž..

4. Tauragės apylinkės teisme 2023 m. spalio 2 d. gautas atsakovo T. Ž. prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, juo prašoma Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-100-351/2023 įvykdymą bei Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2A-764-460/2023, įvykdymą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, mokant kas mėnesi po 280 Eur, paskutinį mėnesį – 236,06 Eur, pradedant mokėjimą nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Savo prašymą atsakovas motyvavo tuo, kad neturi galimybės nedelsdamas įvykdyti sprendimo, jo finansinė padėtis yra sunki, jis gauna nedidelį atlyginimą. Be to, jis yra MB „Skanu ir Greita“ vadovas ir savininkas, tačiau iš verslo gaunamos pajamos yra taip pat nedidelės. Atsakovas turi finansinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartis, sudarytas su „Swedbank“ ir UAB „SB lizingas“. Antstolis jo atžvilgiu vykdo priverstinį skolų išieškojimą, nuo jo darbo užmokesčio nuskaitomos pinigų sumos skoloms padengti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmetamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus – MB „Skanu ir Greita“ balanso bei pelno (nuostolių) ataskaitas, taip pat kitus dokumentus bei prašo juos priimti.

13. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

14. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

15. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti atsakovo prie bylos teikiamus įrodymus, pažymi, kad jie yra susiję su sprendžiamo klausimo nagrinėjimu, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, dėl jų ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą pasisakė, todėl teismas atsakovo pateiktus įrodymus priima, prideda prie bylos ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo. Teismo vertinimu, atsakovas nepagrindė aplinkybių, dėl kurių negali įvykdyti teismo sprendimo.

17. Atsakovas (apeliantas) nesutinka su priimta teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad jis šiuo metu neturi galimybės nedelsdamas įvykdyti teismų sprendimo bei nutarties, jo finansinė padėtis yra sunki. Atsakovas tikina, kad jis turi įsipareigojimų mažametei dukrai, antstolis jo atžvilgiu vykdo priverstinį skolų išieškojimą, nuo jo darbo užmokesčio nuskaitomos pinigų sumos skoloms padengti. Prie atskirojo skundo atsakovas prideda MB „Skanu ir Greita“ pelno (nuostolių) ataskaitas bei įmonės balanso duomenis, informaciją apie vartojimo kreditus. Atsakovo nuomone, jo teismui pateiktų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti esant išimtinę situaciją, kuriai esant taikytinos CPK 284 straipsnio l dalies nuostatos, kadangi konkrečiu atveju atsakovo finansinė padėtis yra sunki, o sprendimo ir nutarties vykdymo išdėstymas dalimis nesuteiktų jam (skolininkui) nepagrįsto pranašumo prieš kreditorių.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

19. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

20. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo išdėstymo būtinybės. Teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti šalies, kurios naudai jis priimtas, interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant sprendimo vykdymo išdėstymo klausimą, turi būti vertinami ir kiti įstatymo imperatyvai (įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumas, jo įvykdymas per įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 18 straipsniai), atsižvelgiama į kitos šalies teisėtus interesus ir lūkesčius, kadangi tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala.

21. Atsakovas prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą grindžia nepalankia savo finansine padėtimi, o ypatingai tuo, jog iš atsakovui priklausančios bendrijos MB „Skanu ir Greita“ dėl jos blogos finansinės padėties gauna tik nedideles verslo pajamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, pirma, mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Mažųjų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad nariai (atsakovas) savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles (apart steigiamojo įnašo). Vadinasi, blogėjanti įmonės padėtis reikšmingai nepablogins atsakovo asmeninės turtinės padėties, nes jo turtas, kaip minėta, yra atskirtas nuo juridinio asmens turto. Antra, atsakovo įmonės turtinė padėtis nėra vienintelis ar pagrindinis veiksnys jo paties turtinei padėčiai įvertinti. Nors, kaip nurodo atsakovas, iš įmonės veiklos jis sugeneruoja mažai pajamų, tačiau pažymėtina tai, kad atsakovui priklausanti bendrija nėra vienintelis jo pajamų šaltinis, be to, jis turi nekilnojamojo turto. Trečia, atsakovo pateikti dokumentai rodo, kad per pirmus šešis 2023 metų mėnesius bendrija dirbo pelningai, uždirbo 4 677 Eur pelno.

22. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, kad atsakovo santuoka nutraukta, kad atsakovas turi du mažamečius vaikus, nors ir gali turėti reikšmės sprendžiant dėl asmens galėjimo įvykdyti teismo sprendimą, tačiau savaime nesudaro pagrindo atidėti teismo sprendimo vykdymą. Atsakovo su prašymu pateiktas Luminor banko vienintelės dienos (2023 m. rugsėjo 27 d.) sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad sąskaitoje lėšų iš esmės nėra, pagrindo kitai išvadai neteikia.

23. Atsakovas pažymi ir tai, kad jo atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimus, todėl jis negali įvykdyti teismų procesinių sprendimų. Dėl šio argumento svarbu ir tai, jog atsakovas turi nuolatinį darbą įmonėje UAB „Klasmann-Deilmann Šilutė“, gauna pastovias pajamas. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, patikrinęs viešų registrų duomenis (2024 m. sausio 19 d. išrašas bylos procese), nustatė, kad iš skolininko (atsakovo) vykdomas ne vienas priverstinis išieškojimas kitų išieškotojų (ir šios bylos ieškovo) naudai. Priverstine tvarka vykdant šiuos išieškojimus, o taip pat ir vykdant teismo sprendimą, dėl kurio atsakovas prašo išdėstyti vykdymą, skolininko (atsakovo) atžvilgiu yra taikomi atitinkami apribojimai, kurie užtikrina tam tikrą išieškotojo ir skolininko teisių ir pareigų vykdymo procese balansą (pvz., CPK 663 straipsnis, 668 straipsnis, 736 straipsnis, 738 straipsnis, 739 straipsnis). Šiame kontekste pastebėtina, kad CPK 736 straipsnyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą pagal kelis vykdomuosius dokumentus iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 30 procentų, o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų. CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkas išlaiko nedarbingus šeimos narius, esant jo rašytiniam prašymui, antstolio patvarkymu 50 procentų išskaitymų dalis gali būti mažinama po dešimt procentų kiekvienam išlaikytiniui. Dėl šių priežasčių spręstina, kad šiuo atveju net ir ieškovui pateikus vykdomąjį raštą vykdymui, išskaitų dydis iš atsakovo liks nepakitęs. Be to, atsakovo pateiktame banko išraše nurodyta, jog jam nustatyta 784,00 Eur laisvai disponuojama suma.

24. Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas nagrinėjamu atveju nenurodė ir nepagrindė, kad net ir taikant minėtus apribojimus, užtikrinančius tam tikrą išieškotojo ir skolininko teisių ir pareigų vykdymo procese balansą, išieškojimas pagal teismo sprendimą, kurio vykdymą jis prašo išdėstyti, galėtų esmingai ir neproporcingai suvaržyti jo teises, pažeisti teisėtus interesus, kad procesinių sprendimų vykdymas, net ir taikant minėtus apribojimus, skolininkui galėtų sukelti itin sunkių padarinių. Jo argumentai šiuo aspektu yra nekonkretūs, abstraktūs ir nepakankami, kad konstatuoti, jog šiuo atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, pateisinančios nukrypimą nuo bendros įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pastebi, kad nuo Tauragės apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo įsiteisėjimo dienos (2023 m. rugsėjo 21 d.) praėjo jau daugiau kaip keturi mėnesiai, o skola ieškovui susidarė dar 2021–2022 m. laikotarpiu, taigi, išieškotojo teisių pažeidimas jau tęsiasi ne vienerius metus.

25. Dėl anksčiau išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nutaria, kad pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis, CPK 339 straipsnis).

26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

27. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose.

28. Atmetus atskirąjį skundą, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl atsakovo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

29. Ieškovas, pateikęs atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ieškovas sumokėjo 181,50 Eur.

30. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo prašomos priteisti 181,50 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, jos yra realiai patirtos, pripažintinos būtinomis, dėl to šios išlaidos, atskirąjį skundą atmetus, priteistinos ieškovui iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.