Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), Lietuva, turintis 25 proc. darbingumą, teistumas išnykęs, 2019-02-19 nutarimu, patvirtintu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi, ikiteisminiame tyrime Nr.01-1-01-1-06449-19 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 5 punkto, BK 38 straipsnio pagrindais, nutraukiant šį ikiteisminį tyrimą, kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Z. 2023-01-01, apie 14.05 val., Anykščiuose, A. Vienuolio gatvėje, vairavo automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas. Šiais veiksmais R. Z. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Z. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad išgėrė ukrainietiškos degtinės. Rytojaus dieną negėrė, vartojo tik vaistus, kurie galėjo kažkaip suveikti, nutarė nuvažiuoti į parduotuvę nusipirkti maisto, jautėsi normaliai, bet buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo, suklydo, jei galima prašo atleisti. Gyvena su mama, prieš ją nebuvo pakėlęs rankos. Nuo 2019 metų kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, absoliučiai nebuvo nei teistas, nei baustas. Su mama yra vienas nuo kito priklausomi. Mamos žodis reiškia, jis mama rūpinasi visą laiką, veža pas medikus, kartu kuria bendrą ūkį. Nieko daugiau neturi. Apie įvykį pasisakė mamai, mama jo poelgį vertina blogai. Teisių nebereikia, sveikata neleidžia vairuoti. Jei teismas nuspręs konfiskuoti automobilį, valstybė skirs lėšų automobiliui įsigyti. Automobilis reikalingas važiuoti pas gydytojus dėl savo ir mamos sveikatos. Automobilio vidutinė kaina atitinka tiesą. Jei teismas paskirtų baudą ir išdalintų dalimis, sumokėtų.

Teisiamojo posėdžio metu laiduotoja V. Z. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. Sūnaus padarytą nusikaltimą vertina blogai. Automobilis labai reikalingas. Sūnus labai supranta, kad pasielgė negerai. Negeria, jos neskriaudžia, pasisako, jei yra kokios bėdos, jo sveikata labai bloga, klauso jos, pažadėjo, kad daugiau tokių nemalonumų nebus.

Vadovaujantis BPK 273 straipsniu, bei atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis teisme pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį, nutraukiamas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymu tyrimu sutinka prokuroras bei kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. Z. parodė, kad alkoholį vartojo 2022-12-31 švęsdamas Naujuosius metus. 2023-01-01, prieš 14 val., vairuodamas savo automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš Anykščiuose esančios parduotuvės ,,Anykštukas“ link savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), ir A. Vienuolio gatvėje buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Alkoholio kiekio matavimo prietaisu jam buvo nustatytas 1,84 promilių neblaivumas. Su šiais parodymais sutiko ir pasirašė visuose dokumentuose. Savo kaltę visiškai pripažįsta ir labai gailisi dėl to, jog prieš išvažiuodamas automobiliu į miestą, nepasitikrino girtumo namuose turimu alkotesteriu (b. l. 74-75).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. B. parodė, kad 2023-01-01 Anykščiuose, A. Vienuolio g., apie 14.05 val., sustabdė patikrinti automobilį Volvo XC90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo jo savininkas R. Z.. Jis buvo informuotas apie vykdomą neblaivių vairuotojų kontrolę ir pasiūlyta pasitikrinti blaivumą bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu, kuris užfiksavo alkoholį. R. Z. nurodė, kad paskutinį kartą alkoholio vartojo 2022-12-31, apie 21 valandą. Jis buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu Drager alcotest 6810, Nr. ARZJ-0194, ir jam 14.09 val. nustatytas 1,84 promilių, o 14.27 val. - 2,06 promilių neblaivumas. Su šiais parodymais R. Z. sutiko, savo kaltę pripažino, pasirašė neblaivumo nustatymo aktą (b. l. 54-55).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Č. davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytoja G. B. (b. l. 57-58).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2023-01-01 apžiūrėtas automobilis Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-22).

Iš 2023-01-01 neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad R. Z. alkoholio kiekio matavimo prietaisu Alcotest 6810, Nr. ARZJ-0194, patikros sertifikatas Nr. 1752877, patikra galioja iki 2023-05-31, 14.09 val. nustatytas 1,84 promilių, 14.27 val. - 2,06 promilių neblaivumas (b. l. 32-33).

Iš išrašo gauto, iš savitarnos svetainės, nustatyta, kad 2023-01-09 iš Policijos paslaugų savitarnos portalo gautas tarnybinio automobilio VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo kameros įrašas (b. l. 29-31), kuris 2023-01-13 apžiūrėtas. Iš automobilio priekinės kameros vaizdo įrašo nustatyta, kad 2023-01-01, 14.05 val. Anykščiuose, A. Vienuolio g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įjungus specialiuosius šviesos ir garso signalus, sustabdomas automobilis Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnė bendrauja su jo vairuotoju ir jį patikrina bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu. Iš automobilio Volvo vairuotojo vietos išlipa R. Z., kuris ateina iki policijos tarnybinio automobilio ir yra girdimas jo pokalbis su policijos pareigūnais, kurio įrašo turinys yra analogiškas ,,Body“ kameros Nr. B0F1EC5F6FAE įrašui (b. l. 26-28).

Iš 2023-01-04 apžiūros protokolo nustatyta, kad 2023-01-04 apžiūrėtas 2023-01-01 pareigūno naudotos įvykio vietoje ,,Body“ kameros Nr. B0F1EC5F6FAE vaizdo ir garso įrašas, jame matomas prie automobilio Volvo XC90 vairo sėdintis R. Z., jis tikrinamas bekontakčiu alkoholio kiekio matuokliu. Pareigūnės paklaustas, kada gėrė alkoholį, atsako, kad vakar. R. Z. tikrinamas alkoholio kiekio matuokliu ir jam nustatomas 1,84 ir 2,06 promilių neblaivumas. R. Z. prisipažįsta, kad yra kaltas. Nurodo, kad jis yra automobilio savininkas (b. l. 23-25).

Iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymos apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nustatyta, kad Volvo XC90 kaina su PVM - 3690 Eur (b. l. 52).

Iš vertintojo M. L. 2023-04-05 transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. 23-03-001 nustatyta, kad transporto priemonės Volvo XC90 vidutinė rinkos vertė su PVM – 2820 Eur.

Iš išrašo nustatyta, kad transporto priemonės Volvo XC90 savininkas – R. Z. (b. l. 35-36).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir teismo išvadų

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nors aptariama norma nėra blanketinė, pakanka paties fakto, kad asmuo vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, vis tik ir Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. Z. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis R. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai. Tokie kaltinamojo R. Z. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio ,,Alcotest 6810“, Nr. ARZJ-0194, patikros sertifikatas Nr. 1752877, patikra galioja iki 2023-05-31, duomenys, iš kurių nustatyta, kad R. Z. 2023-01-01 14.09 val. nustatytas 1,84 promilių neblaivumas, liudytojų G. B. ir A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Šių surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad R. Z. 2023-01-01, apie 14.05 val., Anykščiuose, A. Vienuolio gatvėje, vairavo automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,84 promilių neblaivumas.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindas konstatuoti, kad R. Z. nurodytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. Z., jo gynėjas advokatas Arnoldas Šukaitis prašė atleisti R. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant kaltinamojo motiną V. Z.. Analogišką prašymą išreiškė ir laiduotoja prašanti būti V. Z..

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Šio baudžiamojo įstatymo straipsnio sąlygų visuma, taip pat ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančios sąlygos apsprendžia galimą laidavimo instituto taikymo svarstymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016). Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).

Kaltinamojo R. Z. padaryta nusikalstama veika yra priskirta prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis), todėl atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sąlygą.

Pirmoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad svarstant klausimą, ar asmuo nusikalto pirmą kartą, būtina turėti galvoje, jog ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir leidžia teigti, kad asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs, pvz.: nors asmuo padarė dvi pakartotines veikas, tačiau dėl pirmosios suėjo pa­trau­ki­mo bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn se­na­ties ter­mi­nas; asmuo už anksčiau padarytą nusikaltimą buvo nuteistas, tačiau teis­tu­mas yra iš­ny­kęs ar pa­nai­kin­tas; asmuo anksčiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymą ir atliko paskirtą bausmę; asmuo anksčiau buvo nuteistas už nusikalstamą veiką ir nors bausmės neatliko, tačiau su­ėjo ap­kal­ti­na­mo­jo nuosp­ren­džio vyk­dy­mo se­na­ties ter­mi­nas; asmuo at­leis­tas nuo vi­sos anks­tes­niu nuosp­ren­džiu pa­skir­tos ir ne­at­lik­tos baus­mės pri­tai­kius jam am­nes­ti­ją ar­ba su­tei­kus ma­lo­nę; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už ankstesnę veiką BK 36, 37, 39, 39-1, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamą veiką ar be pateisinamų priežasčių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis laidavimo metu būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-85/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos taikant atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) apžvalga, Teismų praktika Nr. 51).

Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį nustatyta, kad R. Z. 2000-05-08 Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 322 straipsnį, galiojusį iki 2003-05-01, paskiriant 12 mėn. pataisos darbus ir 1250 Lt baudą. Teistumas yra išnykęs ir asmuo laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). 2010-03-01 Anykščių rajono apylinkės prokuratūros 2010-03-01 nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį R. Z. atžvilgiu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo (BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panevėžio apygardos prokuratūros 2019-02-19 nutarimu ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį R. Z. atžvilgiu nutrauktas, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 punktais, BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu). 2019-02-19 nutarimas patvirtintas Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų nutartimi (b. l. 85-88). Nusikalstamą veiką, pagal kurią yra kaltinamas R. Z., padarė 2023-01-01, t. y. praėjus daugiau nei vieneriems metams po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, todėl iš ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs ir laikytina, kad R. Z. atitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pirmąją sąlygą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Antroji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jie nėra identiški. Teismai pripažįsta, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.). Tai reiškia, kad, nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, būtiną laidavimo instituto taikymui, be kitų bylos aplinkybių, svarbu tinkamai įvertinti paties kaltinamojo parodymus ir jo pozicijos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nuoseklumą.

Kaltinamasis R. Z. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino nuo pirmosios įtariamojo apklausos ir nuoširdžiai gailėjosi (b. l. 74-75) ir nuosekliai šios pozicijos laikėsi teisiamojo posėdžio metu, todėl laikytina, kad R. Z. atitinka atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės antrąją sąlygą (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Nusikaltimu kaltinamasis R. Z. nepadarė žalos, todėl jo atitiktis šios sąlygos aspektu nevertintina (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Ketvirtoji atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad išvada turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgus į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, o tuo pačiu ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-329/2013).

Kaltinamasis R. Z. 5 metų laikotarpyje nėra baustas administracine tvarka (b. l. 98-99). Anksčiau teistas, teistumas išnykęs (b. l. 89-92). Nedirba, neįgalus, gaunantis netekto darbingumo pensiją (b. l. 120-121, 156-158, 159). Duomenų, kad bylos nagrinėjimo laikotarpiu būtų nusižengęs ar kitaip ignoravęs įstatymus, jų nesilaikęs, nėra. Nustatyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Šios nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog R. Z. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, kad ši laidavimo instituto taikymui būtina sąlyga taip pat egzistuoja.

Nustačius visas būtinas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, būtina įvertini, ar asmuo, siekiantis būti laiduotoju, yra tinkamas ir ar gali daryti teigiamą poveikį kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305/2011, 2K-312/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-145-895/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019, 2K-96-628/2019, 2K-102-303/2019). Laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-186-942/2018, 2K-67-942/2019).

Kaltinamojo R. Z. laiduotoja pageidauja būti jo motina V. Z.. V. Z. senatvės pensininkė, nebausta administracine tvarka (b. l. 154), neteista (b. l. 153), kitų charakterizuojančių duomenų nepateikė. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų R. Z. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu, t. y., kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio tarpusavio konflikto metu, tyčia vieną kartą delnu sudavė motinai V. Z. į veidą, kuri griūdama dešine ranka atsitrenkė į durų staktą, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Teisiamojo posėdžio metu V. Z. nurodė, kad kaltinamasis jos neskriaudžia, tačiau šie duomenys sukelia pagrįstas abejones dėl kaltinamojo ir jo motinos glaudaus ryšio ir motinos autoriteto.

Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimas, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio ryšius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018).

Iš teisiamojo posėdžio matyti, kad V. Z. duodamų paaiškinimų išklausymas buvo apsunkintas dėl laiduotojos nusilpusios klausos. Laiduotoja nurodė, kad R. Z. jos klauso, jie daug kalbasi, pažadėjo, kad niekad tokių nemalonumų nebus. Laiduotoja nėra pateikusi teismui duomenų apie savo sveikatą, tačiau teismui kilo pagrįstų abejonių, ar jos fizinė sveikata leis realiai atlikti auklėjamąjį poveikį sūnaus atžvilgiu. Be to, posėdžio metu laiduotoja konkrečiai nenurodė kokį auklėjamąjį poveikį gali padaryti sūnui, ir ar ji, būdama garbaus amžiaus (84 m.) pagal savo sveikatos galimybes, bus pajėgi kontroliuoti kasdienį kaltinamojo elgesį, įtakotą psichikos sveikatos ligų ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 105).

Pagal formuojamą teismų praktiką net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, nes negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, padaręs išvadą, kad yra galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima atitinkamą sprendimą atsižvelgdamas į visumą BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų ir galimybę pasiekti įstatyme nustatytus tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-697/2018).

Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. Z. negali būti kaltinamojo laiduotoja, nėra verta teismo pasitikėjimo, nes negalės kaltinamajam daryti teigiamos įtakos, todėl šiuo atveju nėra BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su laiduotoju, o būtent – verto teismo pasitikėjimo asmens, kuris turėtų realią galimybę daryti teigiamą įtaką R. Z..

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

R. Z. padaryta nusikalstama veika – tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. R. Z. anksčiau teistas, teistumas išnykęs (b. l. 85-88). Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2019-02-19 nutarimu, patvirtintu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-02-19 nutartimi, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas byloje ir vadovaujantis BK 38 straipsniu R. Z. atleistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės kaip kaltininkui susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 93-94, 95-97). Administracine tvarka 5 metų laikotarpyje nebaustas (b. l. 98). Gydėsi psichikos sveikatos ligas (b. l. 105), tačiau iš 2023-01-18 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados nustatyta, kad R. Z. nėra tikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 111).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas mano, kad bausmės paskirtis bus pasiekta skiriant kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmę - baudą, jos dydį nustatant artimesnį šios bausmės minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis R. Z. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 42 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs R. Z. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes: vairavo automobilį kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokią nusikalstamą veiką padaro pirmą kartą, 5 m. laikotarpyje nėra baustas administracine tvarka sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis bus įgyvendinta kaltinamajam paskyrus uždraudimą vairuoti visų rūšių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kelių transporto priemonė - automobilis Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino daikto požymius, nes yra turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Be to, BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Iš transporto priemonės registravimo liudijimo ir išrašo apie registruotą kelių transporto priemonę nustatyta, kad automobilio Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. Z. (b. l. 35-36, 40).

Taigi, byloje nustatyta, kad R. Z. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jam priklausantį automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). BK 72 straipsnio 3 dalis numato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, jog egzistuoja visos BK 72 straipsnyje numatytos sąlygos konfiskuoti R. Z. vairuotą ir jam priklausantį automobilį. Teismo nuomone būtent tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje. Taip pat pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų.

Dėl kitų procesinių klausimų

Nustatyta, kad 2023-01-04 nutarimu R. Z. laikinai apribotos nuosavybės teisės į automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41-44). Šis apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio įvykdymo, turto konfiskavimo dalyje, dienos, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę, panaikintinas.

Paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - automobilis Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2023-01-09 nutarimu grąžinti savininkui R. Z. (b. l. 48-49, 50, 51).

R. Z. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-06-13 išduotas VĮ ,,Regitra“, saugomas prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ ,,Regitra“.

Kompaktinis diskas ir vertintojo M. L. 2023-04-05 transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 23-03-001, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, BPK 298 straipsniu, BPK 303 straipsnio 4 dalimi, BPK 304 straipsniu, BPK 305 straipsnio 4 dalimi, BPK 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

R. Z. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 54 MGL (2700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Z. galutinę bausmę – 36 MGL (1800 Eur) dydžio baudą.

Paskirti R. Z. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023-01-09.

Paskirti R. Z. BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones paskirtas R. Z. – specialiosios teisės sustabdymą bei dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto 2014-06-13 VĮ ,,Regitra“, paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. Z. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2014-06-13 išduotą VĮ ,,Regitra“, saugomą prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ ,,Regitra“.

Kompaktinis diskas ir vertintojo M. L. 2023-04-05 transporto priemonės vertinimo ataskaita Nr. 23-03-001, paliekami saugoti prie baudžiamosios bylos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Volvo XC90, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti įvykdžius nuosprendį turto konfiskavimo dalyje.

Išaiškinti R. Z., kad baudą privalo sumokėti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS ,,Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900 arba LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, arba LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800, arba LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, banko kodas 40100 arba LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB, banko kodas 73000 arba LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB ,,Medicinos bankas“, banko kodas 72300. (Įmokos kodas 6801). Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, kvitą (-us), jei mokama per kelis kartus, pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui. Įspėti R. Z., kad nesumokėjus baudos per nurodytą laiką, bauda bus išieškota priverstinai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.