Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų nutarimas, II-247-1138/2020

Teismas: Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2020-12-09
Bylos Nr.: II-247-1138/2020
Teisminio proceso Nr.: 4-36-3-00152-2020-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.

Teisėjas: Vaidas Kazlauskas (pirm.)
Pažeidėjas: A. T.
Institucija: Šiaulių apskrities vyriausias policijos komisariatas Raseinių raj.PK
Suinteresuotas asmuo: UAB „Raseinių žuvininkystė“

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-247-1138/2020Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00152-2020-8Procesinio sprendimo kategorija: 19.20; 21.10.4. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. gruodžio 9 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas,sekretoriaujant Rasai Budreckienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. T.,

institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovui Simui Šegždavičiui,

nukentėjusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „R. ž.“ atstovui A. G., atstovui advokatui M. Š.,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato nutarimo Nr. 82-ANR_N-923-2020.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. A. T. pateiktu skundu prašo panaikinti nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 82-ARN_P1103-2020, ROIK: 20120755051, išaiškinti Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio reikalavimo neiti servitutiniu keliu be leidimo teisinį pagrįstumą dėl prieštaravimo servituto įstatymui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ketvirtoje knygoje, t. y. kurie įstatymai šiuo atveju yra pirmenybiniai ir kuriais servituto teisės turėtojai privalėtų vadovautis.

1.1. Nurodė, kad jam buvo įteiktas protokolas įteiktas dėl tariamo pažeidimo įvykdyto 2020 m. liepos mėn. 19 d. 11 val. 30 minučių (duomenys neskelbtini). Su policijos nutarimu nesutinka, todėl teikia skundą. Pakvietė atvykti ir eiti servitutiniu keliu „S1“ „LNK“ žinių atstovą V. S., kad parodytų kelio servituto sąlygos pažeidimus, o tiksliau – kelio perkasimus, užrakintas grandines ir ant jo užverstą riedulį. Tokiu būdu padėjo išaiškinti kito asmens padarytą administracinį nusižengimą ir mano, kad jam yra taikytina Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 21¹ str. 3 ir 4 dalys. Dėl kelio servituto sąlygos pažeidimo (tyčinio jo sugadinimo) jo šeima, o taip pat kiti servituto naudotojai patiria nuostolių, kurie yra didesni nei jo ir žurnalisto pasivaikščiojimas keliu. Servituto sąlyga buvo įtraukta į minimo žemės sklypo nuomos sutartį 2001 metais, kadastro dokumentuose ji minima kaip „speciali žemės nuomos sutarties sąlyga“ o taip pat ir „kelio apsaugos zona“. Tų metų žuvininkystės įstatymo redakcijose draudimų eiti tvenkinių teritorijomis nenumatoma. Straipsnis draudžiantis eiti ir važiuoti žuvininkystės akvakultūrų teritorijose atsirado tik 2013 metų įstatymo redakcijoje, t. y. praėjus vienuolikai metų nuo nuomos sutarties pasirašymo. Tokiu būdu atsirado prieštaravimas tarp servituto sąlygos ir žuvininkystės įstatymo reikalavimo, kurį žemės nuomotojas galėjo išspręsti kelią išmatuojant iš sklypo naujesniuose kadastriniuose darbuose, arba jį atitveriant nuo tvenkinių tvora. Nei vieno, nei kito įmonė nepadarė, vietoj to ėmė pažeidinėti servitutą kelią užtverdama ir gadindama. Pažymėtina, kad jis negali prašyti servituto turėtojo (sklypo valdytojo) leidimo fiksuoti ir viešinti jo paties daromų administracinių pažeidimų, kaip to reikalauja minėtas žuvininkystės įstatymo 24 straipsnis dėl tos priežasties, kad patys pažeidimai daromi būtent todėl, kad jis tuo keliu neitų ir nevažiuotų, o apie pažeidimus niekas nežinotų. Prašo taikyti ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 str. 5 ir 6 dalį.

Atsiliepimas

2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašė palikti galioti Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo A. Ž. nutarimą Nr. 82-ANR_N-923-2020, kuriuo A. T. už padarytą administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje paskirta 16,00 Eur bauda.

2.1. Nurodė, kad administracinio nusižengimo bylos tyrimo metu nustatytų aplinkybių visuma visiškai patvirtina minėtame nutarime nurodyto asmens – A. T. – padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnyje. Iš A. T. negavo jokio pranešimo apie galimai padarytus pažeidimus susijusius su servitutiniu keliu, todėl teigti, kad jis išaiškino pažeidimą nėra teisinga, kadangi policija jokio tyrimo, susijusio su servitutiniu keliu, neatlieka. 2020 m. rugsėjo 7 d. iš Raseinių rajono savivaldybės administracijos gautas raštas Nr. 40-G-28680, apie tai kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atlikusi faktinių duomenų patikrinimą vietoje valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Žemės sklypas), išnuomotame UAB „R. ž.“, nustatė, kad Žemės sklypo servitutinio kelio atkarpoje įvykus avarijai, vykdomi kelio remonto darbai, todėl kelias buvo užtvertas, apie kelio remonto darbus buvo informuoti gretutinių žemės sklypų savininkai bei A. T., žemės sklypo, esančio Daugėlų k. 4, Eržvilko sen., Jurbarko r., savininkas, kaip intensyviai besinaudojantis nustatytu kelio servitutu. Taip pat nustatė, kad 2002 m. gruodžio 20 d., Kauno apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 02- 08-7378 Žemės sklypas 99 metams buvo išnuomotas UAB „R. ž.“. Šio įsakymo pagrindu 2020 m. gruodžio 24 d. su UAB „R. ž.“ buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 72/02-0277. Nurodytu įsakymu 465,52 ha Žemės sklype buvo nustatytas 7,20 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę neatlygintinai eiti, važiuoti transporto priemonėmis tik gretimų (besiribojančių) sklypų naudotojams. Patikrinę valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamo turto registre visus gretimus žemės sklypus, besiribojančius su Žemės sklypu, nustatė, kad A. T. žemės sklypas tarp gretimų (besiribojančių) žemės sklypų nėra. Taip pat Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atkreipė dėmesį į tai, kad A. T. žemės sklypas yra Jurbarko rajono savivaldybėje, o Žemės sklypas, kuriame yra servitutinis kelias, skirtas besiribojančių sklypų naudotojams, yra Raseinių rajono savivaldybėje. Taip pat informavo, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos Jurbarko skyriaus pateiktus duomenis, privažiavimas iki A. T. žemės sklypo, esančio Jurbarko rajono savivaldybėje, yra numatytas Jurbarko rajono Kartupių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte patvirtintame 1999 m. lapkričio 23 d. Tauragės apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 2039. Institucija, surašiusi protokolą, nutarime taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 24 str. 6 p. 3 d. nurodoma, kad pramoniniuose akvakultūros tvenkinių ūkiuose draudžiama laisvai vaikščioti be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo, tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad A. T. būtų gavęs tokį leidimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdžio metu A. T. pateiktą skundą palaikė ir patikslino, kad skundžia 2020 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato nutarimą Nr. 82-ANR_N-923-2020, kuriuo jam buvo paskirta 16,00 Eur bauda. Nurodė, kad savo veiksmais gina savo šeimos interesus, yra įvykę aštuoni teismai dėl naudojimosi keliu, yra sprendimai, kuriuose aiškiai sakoma, kad keliu gali naudotis. Spręsdamas situaciją kreipėsi į savivaldybę, merą, Viduklės seniūniją, bylinėjasi. Nutarime nurodytą dieną lankėsi UAB „R. ž.“ teritorijoje, buvo servitutiniame kelyje, kadangi norėjo parodyti žiniasklaidai daromus pažeidimus. Keliu naudojosi tris metus, todėl mano, jog keliu gali eiti. Už pažeidimus, užtvarų sulaužymą, yra baustas tris kartus. Nacionalinės žemės tarnybos raštai prieštarauja teismų nutartims, todėl yra klaidinantys.

4. UAB „R. ž.“ atstovas advokatas M. Š. prašė palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti arba panaikinti nutarimą ir A. T. paskirti administracinę nuobaudą pagal ANK 292 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad ginčai tarp A. T. ir UAB „R. ž.“ tęsiasi jau ilgą laiką. A. T. 2019 m. lapkričio 12 d. nutarimu buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 115 straipsnyje už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 8 d. apie 6.55 val. UAB „R. ž.“ teritorijoje nulaužė plieninę kilpą, fiksavusią kelio užtvarą. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi Nr. AN2-29-875/2020 konstatavo, kad institucijos nutarimas teisėtas. Teismas nurodė, kad A. T. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn. Šioje byloje Šiaulių apygardos teismas nurodė: „Iš neteisės negali gimti teisės. A. T. neįsitikinęs, kad jis turi teisę važiuoti, kaip jis nurodo servitutiniu keliu, savivaliavo nulauždamas UAB „R. ž.“ kelio užtvaro kilpą, juolab, kad pažeidimo padarymo metu jau buvo baustas už iš esmės analogišką pažeidimą. Nesutarimų dėl servitutinio kelio išsprendimas civilinio proceso tvarka yra veiksminga ir tinkama teisinės gynybos priemonė asmeniui, manančiam, kad jo teisės ir interesai galimai nukentėjo konkrečiais kitų asmenų veiksmais”. Taigi A. T. savo neva pažeistas teises dėl kelio servituto turėjo ginti ne savavališkai vykdydamas savo teises ir su žurnalistu patekdamas į UAB „R. ž.“ teritoriją, o kaip nurodė Šiaulių apygardos teismas, nesutarimus dėl kelio servituto spręsdamas civilinio proceso tvarka. Tačiau A. T.” savavališkai pateko į UAB „R. ž.“ teritoriją nors buvo įspėtas, jog tai daryti nesaugu ir draudžiama. Detalizuojant susiklosčiusią situaciją nurodo, jog Kauno apskrities viršininko 2002 m. gruodžio 20 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų nuomos (Raseinių r.), Kauno apskrities viršininko pavaduotojas UAB „R. ž.“ išnuomojo 463,52 ha valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Įsakymu taip pat buvo Žemės sklype nustatytas 7,20 ha ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę gretimų sklypų naudotojams eiti ir važiuoti transporto priemonėmis. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Raseinių skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 1 lSK-724-(14.11.110) dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 7248:0001:183), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servituto ploto patikslinimo, 2 punktu buvo patikslintas Kelio servituto plotas ir vietoje skaičiaus „7,2000 ha“ nustatytas „1,5458 ha“. Taigi UAB „R. ž.“ išsinuomojo iš valstybės žemės sklypą, kuriame yra kelias, vedantis per tvenkinių teritoriją. Šiam keliui 2002 m. gruodžio 20 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu nustatytas servitutas, suteikiantis teisę eiti, važiuoti transporto priemonėms gretimų sklypų naudotojams. Pažymima, jog tiek A. T. nusižengimo padarymo metu, tiek ir šiuo metu minimo kelio šlaitas yra nestabilus ir su deformacijomis. Kelio šlaitas tapo nestabilus ir su deformacijomis po to, kai įvyko pralaidos avarija. Įvykus avarijai buvo kreiptasi į UAB „Jonušą” statybos inžinierę, kuri 2020 m. gegužės 4 d., atlikusi pirminį pralaidos avarijos vertinimą nustatė, kad ne tik trūkęs pralaidos gelžbetoninis vamzdis, tačiau nestabilus ir su deformacijomis privažiavimo kelio šlaitas, dėl ko nestabilus (pakrypo) elektros stulpas, išplovus atramos pagrindą. Be to, sutrūkusios gelžbetoninės pralaidos žiotys. UAB „R. ž.“ griežtai vadovavosi inžinierės pateiktomis rekomendacijomis ir apribojo transporto priemonių judėjimą UAB „R. ž.“ teritorijoje esančiame kelyje. Taip pat uždraudė teritorijoje vaikščioti pašaliniams asmenims. Apie tai buvo informuotas A. T. ir kiti aplinkiniai gyventojai, kurie naudodavosi šiuo keliu. A. T. yra užtikrinamas patekimas į savo gyvenamąją vietą kitu keliu. Tuo tarpu minimas kelio servitutas net nėra registruotas registrų centre, todėl A. T. ir kiti tretieji asmenys neturi teisės juo naudotis. A. T. ir kiti aplinkinių gyvenviečių gyventojai į jiems priklausančius sklypus gali patekti naudodamiesi kitu keliu. Iš Tauragės apskrities Jurbarko savivaldybės Eržvilko seniūnijos Kartupių projektinių sprendimų plano matyti, jog iki gyventojų sklypų veda 5 metrų pločio vietinės reikšmės kelias. Pažymima, jog šį kelia prižiūri UAB „R. ž.“, kuri savo lėšomis atliko kelio greideriavimą, kas rodo, jog aplinkinių gyventojų patekimas į jų sklypus yra užtikrintas (projektinių sprendinių planas pridedamas). Kelio servitutas nustatytas suteikiantis teisę gretimų sklypų naudotojams eiti ir važiuoti transporto priemonėmis. Tuo tarpu A. T. sklypo tarp gretimų sklypų nėra. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos mėn. Raseinių rajono savivaldybei pateikė raštą „Dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodė, kad patikrinus Registrų centro Nekilnojamojo turto registre visus gretimus žemės sklypus, besiribojančius su UAB „„R. ž.“ išnuomotu sklypu, nustatyta, kad A. T. žemės sklypo tarp gretimų (besiribojančių) sklypų nėra. Taigi A. T., žinojo, jog jam yra draudžiama lankytis UAB „R. ž.“ teritorijoje, žinojo jog ginčas dėl kelio servituto turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Tačiau A. T. savavališkai pateko ir vaikščiojo UAB „R. ž.“ privačioje teritorijoje, neturėdamas savininko leidimo, vykdydamas tariamas savo teises, todėl pagristai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnio 1 dali. Tuo atveju, jei teismas manytų, kad A. T. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, sudėties, tuomet būtina spręsti klausimą dėl jo patraukimo atsakomybėn pagal ANK 292 straipsnio 1 dalį. Pagal ANK 292 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už privačių žuvininkystės vandens telkinių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Šis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Tokia išvada daroma remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020, kur pasisakė, jog visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui neteisėtu būdu gauto turto įgijimas ir realizavimas (ANK 109 straipsnis). Šiuo atveju ANK 292 straipsnio 1 dalies objektyvieji požymiai reglamentuojami ir Žuvininkystės įstatyme, todėl, vadovaujantis formuojama praktika, darytina išvada, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Šiuo atveju A. T. vaikščiojo UAB „R. ž.“ teritorijoje be savininko leidimo, todėl akivaizdu, kad pažeidė Žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 6 dalies 3 punkto nuostatas ir dėl tojam turi kilti atsakomybė pagal ANK 292 straipsnio 1 dalį.

5. Liudytojas A. J. nurodė, kad jis dirba UAB „R. ž.“, jo veiklos baras yra užtikrinti saugumą. Kaip prisimena, 2020 m. liepos 18 d., iš direktoriaus gavo pranešimą, kad vienam iš objektų, tai yra iš tvenkinių grupių, teritorijoje yra pašaliniai asmenys, kurie neturi leidimo ten būti. Jis ten nuvyko. Atvykus į tvenkinių teritorijoje dar sutiko žuvininką, kuris ten dirbo, patikino, kad iš tiesų yra trys asmenys ir pagal tvenkinių numerius jį ten nukreipė. Jis atvažiavo pro pagrindinį tvenkinių įvažiavimą, o kitas – pagalbinis. Abu tvenkinių įvažiavimai užtverti. Atvykęs pamatė tris asmenis, jie stovėjo jau tvenkinių teritorijoje, ties kelio užtvaru. Tuo metu jam susidarė įspūdis, kad du asmenys ima interviu iš pareiškėjo, nes vienas turėjo kamerą, kitas mikrofoną, pareiškėjas su jais kalbėjosi. Priėjęs paklausė, ką šie čia veikia, nes tai yra „R. ž.“ teritorija – paaiškino, kad jie žurnalistai ir ima iš pareiškėjo interviu. Jis prisistatė kaip apsaugos darbuotojas ir paprašė pasakyti savo vardą pavardę, nurodyti kokiu tikslu atvyko. Vienas iš žurnalistų, tai yra liudytojas atsakė, kad neturi laiko, užsiėmę, ima interviu. Jis paprašė, kad kai pabaigs prieitų prie automobilio, nes jam reikia užfiksuoti, kas jie tokie, koks jų tikslas. Šie pakartojo, kad tam neturės laiko. Tada suprato, kad gražiuoju susitarti nepavyks, kad tai galėjo būti pareiškėjo kviesti asmenys į teritoriją, todėl praėjo pro užtvarą ir nuėjo iki pareiškėjo sodybos. Ten pamatė pašalinius automobilius ir jo įtarimai pasitvirtino. Suprato, kad kito kelio kaip pranešti teisėsaugai, kurie turi įgaliojimus pagal įstatymus patikrinti asmenų asmenybes neturi, paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. Jau jam grįžtant iš sodybos, kuri nuo teritorijos yra apie 200 metrų, sutiko tuos asmenis. Tada visi grįžo į sodybą, ir laukė policijos, nes apie tai juos informavo. Vienas iš žurnalistų vėliau jam prisistatė ir pasisakė esantis Stankevičius. Antras žurnalistas, kuris buvo operatorius, savo pavardės nepasisakė. Taip pat buvo pareiškėjas A. T.. Kai jis pamatė tuos asmenis, tai jie buvo teritorijoje už užtvaros, kokie penki metrai jų teritorijoje. Tačiau žuvininkas jį patikino, kad šie asmenys gerokai buvo pasitraukę į tvenkinių pusę nuo kelio jau į pramoninę teritoriją, kur juos užkalbino. Po to, po pokalbio su žuvininku, jie grįžo prie kelio užtvaro, kur ir tęsė interviu. Kad dar be interviu jie atliktų kokius nors veiksmus, jis nematė. Belaukiant policijos pareigūnų, jis buvo išprašytas iš sodybos, todėl ir grįžo į žuvininkystės teritoriją. Ar atvyko policijos pareigūnai, nebežino. Po to jam perskambino budėtojas ir paklausė, ar dar tie asmenys yra. Jis paaiškino, kad sodyboj nebėra ir nežino, ar dar tie asmenys yra, kuo baigėsi nežino. Šiuo atveju, kad konkrečiai tie asmenys ką nors žalotų nematė, tačiau prielaidos žalai yra. Bendrai žiūrint pareiškėjas daužo spynas, gadinami užtvarai, laužomi įspėjamieji ženklai. Pats faktas, kad nesusiję su įmonės veikla vaikšto po teritoriją, ten filmuoja. Teisiškai jis negali pasakyti, ar su užtvaru ir baigiasi žuvininkystės teritorija, bet jis taip laiko, kad su užtvaru ir baigiasi teritorija. Kad keturiasdešimt metrų link A. T. namų yra iškastas griovys, jis matė. Einant iš A. T. namų link teritorijos, kad būtų kokie ženklai, nepastebėjo. Iš pradžių jis su žodiniu leidimu buvo pakviestas kartu laukti policijos, bet po to pokalbis pakrypo į konfliktinę situaciją ir gražiai buvo paprašytas išeiti iš sodybos, palaukti kitur – jis išėjo.

6. Liudytojas V. S. paaiškino, kad jis dirba „LNK“ televizijoje ir jo darbas yra sekti viešai ar socialiniuose tinkluose sklandančią informaciją arba priimti žmonių skambučius. „LNK“ žinių tarnyba gavo informaciją, kad vienas Raseinių rajono gyventojas kelia į socialinio tinklo ,,Facebook“ viešas grupes filmuotą medžiagą, kur yra vaizdai kelio, tai yra pravažiavimą trukdančios, kliūtys, tokios kaip priekabos, kelio ženklai. Tas asmuo sako, kad kelias yra servitutinis ir jo užtverti negalima. Esant žmonių dideliam susidomėjimui, nusprendė surengti reportažą ir pasidomėti situacija. Gavo A. T. kontaktus, susiskambino ir nuvyko liepos 18 ar 19 d. į A. T. sodybą Jurbarko rajone. Jis pristatė situaciją, nurodė, kad kelias servitutinis, paminėjo ir keturis priimtus teismo sprendimus. Įsitikinę, kad kelias servitutinis, nes tai grindė teismo sprendimais, kartu su juo ėjo minimu keliu, kuris eina per žuvininkystės teritoriją. Jie vaikščiojo tuo keliu. Nuo A. T. sodybos nuėjo iki akmens užtvaros, ten pastatytas kaip ir kioskelis, negali pasakyti tiksliai metrais, kiek nuėjo, gal kokius 300 metų, ant kelio buvo užverstas akmens riedulys. Jie tas kliūtis nufilmavo, apsisuko ir tuo pačiu keliu grįžo atgal link A. T. sodybos. Stovėdami ant kelio, ten buvo grandinė, nusprendė paimti interviu. Vėliau prie jų privažiavo, kaip paaiškėjo, apsaugos darbuotojas. Jie pasisveikino, šis paklausė ką veikia, pasakė, kad yra iš „LNK“ žinių ir filmuoja esamą situaciją. Tada jo paprašė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nes A. T. žino. Dokumento nepateikė, nes jo pateikti ir neprivalo. Kai atvyko apsaugos darbuotojas, jis jų neprašė išeiti, pakalbėjo apie gerą orą, bet jis neprisistatė. Apsaugos darbuotojas stovėjo, tada jis paklausė, ar savo stovėjimu trukdo, gavo atsakymą, kad ne, tačiau jie vis tiek pasitraukė už užtvarko link A. T. namų ir ten baigė imti interviu. Apsaugos darbuotojas nuėjo link A. T. sodybos. Jiems grįžtant susitiko grįžtantį ir apsaugos darbuotoją, kuris informavo, kad jis iškvietė policiją. Visi grįžo į A. T. sodybą ir laukė policijos apie valandą. Nesulaukus, jis pats paskambino į Šiaulių VPK budėtojų dalį paklausti, ar apskritai toks iškvietimas yra, – patikino, kad iškvietimas buvo, tačiau visi ekipažai užimti. Dar po dešimties minučių paskambino jam budėtojų dalies kitas pareigūnas ir paklausė, kokia problema. Jis paaiškino, kad rengė reportažą ir apsaugos darbuotojas iškvietė policiją, nes jis nepateikė tapatybę patvirtinančio dokumento. Policijos pareigūnas pasakė, kad yra svarbesnių iškvietimų ir nevyks, nereaguos į šitą pranešimą. Tuomet jie ramiai, su policijos leidimu paliko tą vietą, tai yra A. T. sodybą. Išėjus reportažui, su juo susisiekė tyrėjas A. Ž. iš Raseinių policijos komisariato, pranešė apie gautą pranešimą, kad jam reikia pateikti paaiškinimą. Dar nurodė, kad jam bus surašytas protokolas. Nustatytu metu jis nuvyko, buvo surašytas protokolas. Ant jokios žalios vejos jie nebuvo užlipę. Kai prie jų priėjo apsaugos darbuotojas A. J., kad tai apsaugos darbuotojas ir jis yra A. J., sužinojo po įvykio, jie buvo prie žuvininkystės teritorijos ribos. Apie „R. ž.“ padarytą žalą jų apsilankymo metu nieko nežino. Atvykimo tikslas buvo išsiaiškinti A. T. poziciją, nufilmuoti minimas užtvaras, o po to kitą dieną filmavo savivaldybės atstovus, visas kitas puses. Kad A. T. atvyko daryti teisės pažeidimų, jam nekilo jokių įtarimų. Nuo A. T. einant yra iškastas griovys per kelią, kurį perlipo, po to grandininis užtvaras, gale buvo akmens riedulys. Perlipus per griovį buvo draudžiantis ženklas, tačiau ką konkrečiai draudė, nepasakys. Kai susitiko su A. T. aptarė, kad tas kelias servitutinis, jis parodė tris ar keturias teismų nutartis, kur kalbama apie užtvarų nulaužymus, apie automobilio statymą servitutiniame kelyje. Iš teismo nutarčių suprato, kad A. T. judėjimas tuo keliu galimas. Nacionalinės žemės tarnybos raštas, kur nurodyta, kad tik gretimų sklypų savininkai turi teisę judėti servitutiniu keliu, jam buvo parodytas paskiausiai, ir A. T. pasakė, kad jį skųs, žino, kad apskundė, bet skundo nematė. Jo manymu, kad bet kokia teismo nutartis, aukščiau už bet kokios tarnybos raštą. Šiam teismui reportažo nepateikė, kitam taip. Vientisas įrašas nedarytas, filmuoti atskiri fragmentai, tai yra kliūtys, užtvarai. Nuo A. T. sodybos, jie perėjo griovį, tada buvo ženklai, tada grandinė ir jie nuėjo iki akmens. Prie vandens nebuvo, ėjo tik keliu. Kad pateko į tam tikrą teritoriją, jis suprato.

7. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį po pertraukos neatvyko (dalyvavo apklausiant liudytojus), susisiekęs telefonu informavo, kad serga COVID-19, jog teismo posėdyje dalyvaus kitas institucijos atstovas. Vis dėlto, joks kitas institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, jokių dokumentų patvirtinančių ligą, rašytinių prašymų atidėti teismo posėdį iš institucijos teismas negavo, todėl įvertinus tai, kad institucija pateikė teismui atsiliepimą, jos atstovas dalyvavo apklausiant liudytojus, be to jau ir anksčiau, t. y. 2020 m. rugsėjo 18 d., institucijos atstovas neatvyko į teismo posėdį, o byla nagrinėjama jau pakankamai ilgą laiko tarpą, teismas sprendė, kad yra pagrindas bylą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.

8. UAB „R. ž.“ atstovas A. G. į teismo posėdį po pertraukos neatvyko (dalyvavo apklausiant liudytojus), bendrovę atstovavo advokatas, A. T. klausimų bendrovės atstovui neturėjo, todėl byla išnagrinėti šiam bendrovės atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

9. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 5 straipsnyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 2 straipsnio 3 dalį, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. Subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-677/2015).

10. Iš nurodyto teisinio reguliavimo ir kasacinio teismo praktikos matyti, kad asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai byloje surinktų įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Tuo tarpu ANK 591 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Žemesnės instancijos teismas

11. ANK 518 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Būtent už šiame straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą A. T. ir buvo surašytas 2020 m. rugpjūčio 7 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato nutarimas Nr. 82-ANR_N-923-2020, kuriuo jam buvo paskirta 16,00 Eur bauda.

12. Teismų praktikoje nurodoma, kad atsižvelgiant į ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę, atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia, t. y. jis suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Pagrindinis savavaldžiavimo objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų žmonių teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-25-519/2020). Kita vertus, naujausioje teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-90-238/2020).

Žemesnės instancijos teismas

13. UAB „R. ž.“ nurodoma ANK 292 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už privačių žuvininkystės vandens telkinių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

14. Kasacinio teismo praktikoje, kuria remiasi bendrovė, nurodoma, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma, pavyzdžiui, žinomai neteisėtu būdu gauto turto, kurio vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, įgijimas ar realizavimas (ANK 109 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 18 d. nutartį atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

15. Susipažinęs su nagrinėjama byla ir administracinio nusižengimo tyrimo medžiaga, teismas pažymi, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. 7 d. protokole Nr. 82-ANR P-1103-2020 pagrįstai nurodoma, kad 2020 m. liepos 19 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini), A. T. pateko ir vaikščiojo UAB „R. ž.“ privačioje teritorijoje neturėdamas savininko leidimo. Nurodytą aplinkybę iš esmės pripažino ir pats A. T. tiek protokole nurodydamas, kad 2020 m. liepos 19 d. apie 11.30 val. pateko į UAB „R. ž.“ teritoriją be savininko leidimo, kadangi norėjo žurnalistams parodyti teritorijoje daromus pažeidimus, tiek buvimo UAB „R. ž.“ teritorijoje faktą patvirtindamas teismo posėdžio metu bei teigdamas, jog nutarime nurodytą dieną lankėsi UAB „R. ž.“ teritorijoje, buvo servitutiniame kelyje, kadangi norėjo parodyti žiniasklaidai daromus pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismo posėdžio metu apklausus liudytoją V. S., jis nurodė, kad jam nekilo jokių įtarimų, kad A. T. atvyko daryti teisės pažeidimų, o atvykimo tikslas buvo išsiaiškinti A. T. poziciją, nufilmuoti užtvaras. Liudytojas pažymėjo, kad įsitikinę, jog kelias servitutinis, nes tai grindė teismo sprendimais, kartu ėjo minimu keliu, kuris eina per „žuvininkystės“ teritoriją. Nuo A. T. sodybos nuėjo iki akmens užtvaros, ten pastatytas kaip ir kioskelis, negali pasakyti tiksliai metrais, kiek nuėjo, gal kokius 300 metų, ant kelio buvo užverstas akmens riedulys. Jie tas kliūtis nufilmavo, apsisuko ir tuo pačiu keliu grįžo atgal link A. T. sodybos. Liudytojas pažymėjo, kad apie „R. ž.“ padarytą žalą jų apsilankymo metu nieko nežino. Liudytojas A. J. nurodęs, kad dirba UAB „R. ž.“ ir užtikrina saugumą, pažymėjo, kad atvykęs pamatė tris asmenis, jie stovėjo jau tvenkinių teritorijoje, ties kelio užtvaru. Tuo metu jam susidarė įspūdis, kad du asmenys ima interviu iš pareiškėjo, nes vienas turėjo kamerą, kitas mikrofoną, pareiškėjas su jais kalbėjosi, pažymėjo, kad dar be interviu jie atliktų kokius nors veiksmus, jis nematė.

17. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad institucija, tyrusi galimai padarytą administracinį nusižengimą, nenustatė, kad A. T. šiuo konkrečiu atveju žalojo UAB „R. ž.“ turtą, jog atvyko su tikslu kelti konfliktines situacijas (tokių duomenų nenustatyta ir nagrinėjant bylą), todėl teismas sprendžia, jog byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog 2020 m. liepos 19 d. apie 11.30 val. A. T. pateko į UAB „R. ž.“ teritoriją be savininko leidimo, kadangi norėjo žurnalistams parodyti teritorijoje, jo subjektyviu vertinimu, daromus pažeidimus. Taigi esminis klausimas nagrinėjamoje byloje – ar šis A. T. veikimas atitinka administracinio nusižengimo sudėtį (tiek jam inkriminuoto, tiek kurio kito).

18. Iš bylos duomenų, taip pat A. T., UAB „R. ž.“, liudytojų paaiškinimų akivaizdu, jog A. T. ir UAB „R. ž.“ santykiai yra itin konfliktiški, ir iš esmės nesutariama būtent dėl servitutinio kelio naudojimo. Administracinių nusižengimų registro išrašas, esantis administracinio nusižengimo byloje, patvirtina, kad A. T. buvo baustas už tai, kad sugadino UAB „R. ž.“ kelio užtvarą, taip pat už tai, kad nulaužė bendrovės plieninę kilpą, fiksavusią kelio užtvarą. Tačiau, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-19-332/2020, kurioje nutarta palikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti (pirmosios instancijos teismas panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2019 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 82-ANR_N-1459-2019, kuriuo A. T. už ANK 115 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą paskyrė 50,00 Eur baudą bei įpareigojo atlyginti padarytą 7,50 Eur žalą, už tai, kad jis 2019 m. lapkričio 1 d., apie 18 val. 55 min., (duomenys neskelbtini), nuo privačioje teritorijoje esančio užtvaro savavališkai nudaužė kabėjusią spyną, taip UAB „R. ž.“ padarydamas 7,50 Eur žalą) apeliacinės instancijos teismas nurodė, pavyzdžiui, tai, jog „Iš byloje esančio VĮ Registrų centro pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad UAB „R. ž.“ išsinuomotam žemės sklypui, adresu: (duomenys neskelbtini), yra nustatytas kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku. Taigi šiuo atveju niekam neturi būti kliudoma naudotis keliu, kuriam nustatytas servitutas. Esant nurodytoms aplinkybėms, sutiktina su skundžiamame nutarime padaryta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos duomenys nepaneigia, jog A. T. užtvaro spyną nulaužė ne siekdamas sugadinti ar sunaikinti svetimą turtą, o dėl to, kad negalėjo pasinaudoti savo teise netrukdomai važiuoti servitutiniu keliu ir pagalbos jam niekas nesuteikė – užtvaro spynos neatrakino“.

19. Pažymėtina, kad aptariama nutartis priimta šiais metais (duomenys apie nutarties priėmimą matomi administracinių nusižengimų registro išraše), taigi dar šiais metais apeliacinės instancijos teismas iš esmės patvirtino A. T. teisę naudotis servitutiniu keliu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad nei aptariamoje byloje, nei šioje byloje iš tiesų nebuvo sprendžiamas civilinis ginčas tarp A. T. ir UAB „R. ž.“ dėl naudojimosi servitutiniu keliu, servitutinio kelio atlaisvinimo, remonto, servituto ploto ir pan., tačiau eiliniam Lietuvos Respublikos piliečiui, kokiu yra skundą pateikęs A. T., toks teismo išaiškinimas gali būti suprantamas kaip patvirtinantis jo teisę servitutiniu keliu naudotis, juo labiau, kad servitutiniu keliu A. T. bylos duomenimis anksčiau nuolat naudodavosi. Nagrinėjamu atveju 2020 m. liepos mėnesio Nacionalinės žemės tarnybos rašte (b. l. 45-46) iš tiesų nurodoma, kad „Skyriaus teigimu, šiuo metu, Žemės sklype šalinant įvykusios avarijos padarinius ir vykdant kelio remonto darbus, servitutiniu keliu važiuoti nėra galimybės. A. T. žemės sklypas yra Jurbarko rajono savivaldybėje, o Žemės sklypas, kuriame yra servitutinis kelias, skirtas besiribojančių sklypų naudotojams, yra Raseinių rajono savivaldybėje“, tačiau viena vertus rašte kalbama tik apie galimybės važiuoti keliu nebuvimą (nekalbama apie galimybės eiti servitutiniu keliu nebuvimą, tokia aplinkybė nurodyta tik UAB „R. ž.“ pranešime (b. l. 40), apie kurio įteikimą A. T. duomenų nėra), kita vertus, aptariamame rašte dėstomi argumentai diametraliai skiriasi nuo, pavyzdžiui, jau aptartoje Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-19-332/2020 dėstomų argumentų, o liudytojas V. S., pats vaikščiojęs servitutiniu keliu, nurodė, kad „jo manymu, kad bet kokia teismo nutartis, aukščiau už bet kokios tarnybos raštą“ (taigi subjektyviai ne tik A. T. sprendė, kad turi teisę servitutiniu keliu eiti). Šios aplinkybės teismo vertinimu rodo, kad esant susiklosčiusiai sudėtingai teisinei situacijai tarp konfliktuojančių šalių, kilus ne vienam ginčui tarp A. T. ir UAB „R. ž.“, esant ne vienam teismo procesiniam sprendimui, Nacionalinės žemės tarnybos raštui A. T. turėjo pagrindą subjektyviai laikyti, kad turi teisę eiti servitutiniu keliu UAB „R. ž.“ teritorijoje ir toks jo įsitikinimas buvo nulemtas būtent valstybės institucijų, įskaitant teismus, išaiškinimų ir motyvų, pačios susiklosčiusios konfliktinės situacijos aplinkybių. Šiuo atveju sprendžiant priešingai, neabejotinai būtų pažeidžiamas ir konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas bei iš jo išplaukiantis in dubio pro reo principas.

20. Bylos duomenys be kita ko nepatvirtina ir kad atvykęs į UAB „R. ž.“ teritoriją A. T. tyčia įgyvendino savavališką tikrą ar tariamą savo teisę, kadangi atvykimo tikslas, kaip jau nurodyta, buvo parodyti žurnalistams daromus servitutinio kelio pažeidimus. Svarbu ir tai, kad liudytojas V. S. apklausiama teigė, jog pats skambino policijos pareigūnams, laukė jų atvykstant (taigi UAB „R. ž.“ apsilankę asmenys po apsilankymo bendrovės teritorijoje atsakomybės išvengti nesiekė). Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pareiškėjo tyčios, t. y. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio subjektyviosios pusės požymio, šio požymio nebuvimą patvirtina byloje nustatytos aplinkybės. Be to, toks vaikščiojimas UAB „R. ž.“ teritorijoje servitutiniu keliu bet kuriuo atveju negali būti laikomas tiek pavojingu, kad sudarytų pagrindą bausti A. T. (ANK 5 str. 1 d.), skirti jam administracinę nuobaudą. Teismas pažymi, kad ankstesni A. T. veiksmai (laužant kelio užtvarų dalis) turėjo būti laikomi, ir buvo laikomi pavojingais bei sukeliančiais administracinę atsakomybę, ir nors administracinio nusižengimo byloje matyti, kad A. J. 2020 m. liepos 19 d. pareiškime ir 2020 m. liepos 19 d. paaiškinime nurodė, kad bendrajam pagalbos centrui jis paskambini įtardamas, kad A. T. su kitais asmenimis gali vėl niokoti UAB „R. ž.“, tačiau nei aptarti buvę A. T. poelgiai, nei grėsmė, kad A. T. vėl galimai darys žalą UAB „R. ž.“ negali lemti A. T. administracinės atsakomybės ir šiuo konkrečiu atveju. Juolab, kad byloje, kaip jau minėta, nėra jokių duomenų apie UAB „R. ž.“ turto niokojimą, padarytą žalą einant servitutiniu keliu, o policijos pareigūnai, pasak liudytojų, į įvykio vietą apskritai nebuvo atvykę.

21. Iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašto Nr. 32SS-15-(14.32.45) matyti, kad jame atsakant į A. T. prašymą ir skundą, kuriame jis teigia, kad neturi privažiavimo prie savo žemės sklypo, nurodoma, jog „Dėl privažiavimo prie Jūsų žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-0223-4357), informuojame, kad dalis kelio yra privačioje žemėje, žemės sklypo kadastro Nr. 9427/0005:137, likusi kelio dalis iki Jūsų žemės sklypo yra valstybinėje žemėje, skirta privažiavimui į Jūsų ir kitus žemės sklypus. Eržvilko seniūnijos seniūnas kreipėsi į Jurbarko savivaldybės administraciją dėl kelio priskyrimo Jurbarko savivaldybei, tad jeigu savivaldybė priskirs šį kelią sau, tai ji užtikrins kokybišką kelio būklę. Kita galimybė užtikrinti Jums privažiavimą prie Jūsų ir kitų žemės sklypų yra nustatyti kelio servitutą kuris Jums ir kitiems asmenims užtikrintų teisę privažiuoti prie Jūsų (unikalus Nr. 4400-0223-4357) ir kitų žemės sklypų.“ (b. l. 10-12). Bylos duomenimis A. T. dar 2020 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Eržvilko seniūną, nurodydamas, kad UAB „R. ž.“ neribotam laikui savavališkai uždarė pravažiavimą ir prašė skubiai pataisyti kelią, be kita ko teigdamas, jog iki jų neprivažiuoja policija, nėra pasiekiama paštininkams ir greitajai pagalbai (b. l. 13). Svarbu ir tai, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina A. T. teismo posėdžio nurodytas aplinkybes, kad jis kreipėsi į administracinį teismą (Vilniaus apygardos administraciniame teisme iškelta administracinė byla Nr. I3-4480-426/2020 pagal pareiškėjo A. T. skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, susijusius būtent su servitutiniu keliu UAB „R. ž.“ nuomojamame žemės sklype). Taigi akivaizdu, kad A. T. šeima, bent jau jo subjektyviu vertinimu, susiduria su reikšmingais iššūkiais patenkant į savo žemės sklypą, o teisiniai klausimai, užtikrinant tinkamą privažiavimą neabejotinai yra sudėtingi.

22. Šios sudėtingos situacijos kontekste A. T. iš tiesų gali būti nelengva ginti savo teises, todėl žurnalistų kvietimas apsilankyti servitutiniame kelyje, kuriuo A. T. anksčiau naudojosi, vaikščiojimas šiuo keliu nedarant materialios žalos, negali būti laikoma neproporcinga ir neprotinga savo teisių gynybos priemone užtraukiančia administracinę atsakomybę pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, ANK 292 straipsnio 1 dalį ar kitą ANK straipsnį. Kita vertus, tuo atveju, jeigu UAB „R. ž.“ A. T. ir žurnalistų apsilankymo metu dėl jo išsakytų žodžių, tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimo patyrė žalos, ji turi teisę reikšti reikalavimus dėl tokios žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

23. Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 24 straipsnio 5 dalis nustato, kad pramoniniams akvakultūros tvenkinių ūkiams priskiriami akvakultūros tvenkinių ūkiai, atitinkantys šiuos kriterijus 1) akvakultūros tvenkinių plotas ne mažesnis kaip 60 ha, 2) išauginamų ir parduodamų žuvų kiekis yra ne mažesnis kaip 10 t per metus, o šio straipsnio 6 dalies 3 punktas nurodo, kad pramoniniuose akvakultūros tvenkinių ūkiuose draudžiama laisvai vaikščioti be pramoninio akvakultūros tvenkinių ūkio savininko arba valdytojo leidimo. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nekelia abejonių tai, kad UAB „R. ž.“ yra pelno siekiantis juridinis asmuo, kuris valdo akvakultūros tvenkinių ūkį (nurodytos aplinkybės neginčija ir pats A. T., akvakultūros veiklos rūšis nurodyta ir bendrovės teismui pateiktame Juridinių asmenų registro išraše), taip pat tai, jog bendrovė 2020 m. spalio – lapkričio mėnesiais registravo atvykstančios į jos teritoriją (b. l. 31-38, 47-48), tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, kad yra pagrindas taikytini A. T. administracinę atsakomybę dėl aukščiau aptartų išsamių teismo argumentų, juolab, kad byloje nėra ir pateikta jokių duomenų apie akvakultūros tvenkinių plotą, viršijantį 60 ha ir bent 10 t. per metus išauginamų ir parduodamų žuvų kiekį (taigi nutarime ir protokole nurodomos aplinkybės apie Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo pažeidimus darytos remiantis prielaidomis, bet ne byloje esančiais duomenimis), o pačioje UAB „R. ž.“ ilgus metus faktiškai buvo naudojamas servitutinis kelias.

24. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad byloje nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad A. T. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, numatyto ANK 292 straipsnio 1 dalyje ar numatyto kitame ANK straipsnyje, sudėties, dėl to administracinio nusižengimo teisena negalima (ANK 591 straipsnio 1 punktas), todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

25. Dalyje dėl įstatymų ir jų pagrįstumo aiškinimo skundas paliktinas nenagrinėtas, kadangi teismas įstatymus aiškina ir juos taiko tuo atveju, jeigu nagrinėjamu atveju tai yra būtina, o savarankiškas reikalavimas dėl įstatymų normų kolizijos ar jų pagrįstumo aiškinimo, skundžiant institucijos nutarimą, vertinant jo teisėtumą, šioje byloje negali būti vertinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

A. T. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 82-ANR_N-923-2020, kuriuo A. T. paskirta 16,00 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną A. T. atžvilgiu nutraukti nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties.

Kitoje dalyje skundą palikti nenagrinėtu.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių miesto rūmus.

Teisėjas Vaidas Kazlauskas